e2380c2f-1426-4c0a-bb73-e15f61acecbf · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1827-431/2020 Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02581-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; (S) 2.3.2.8; 3.3.1.20 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Visvaldo KazakiÅ«no, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R.

M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės R. M. ieÅ¡kinį atsakovui R. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo byloje – akcinė bendrovė „Swedbank“, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė prašė nutraukti jos ir atsakovo santuokÄ dėl atsakovo kaltės, priteisti iÅ¡ atsakovo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nustatyti, kad ieÅ¡kovė automobilį Audi A3 įgijo asmeninės nuosavybės teise, nustatyti, kad atsakovas automobilį Opel Vectra įgijo asmeninės nuosavybės teise, padalinti Å¡alių santuokoje įgytÄ turtÄ ir prievoles: ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priteisti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), su 22/4019 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), dalimis, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteisti 5 010,29 Eur kompensacijÄ už ieÅ¡kovei tenkančia didesnę turto dalį, prievoles pagal 2007 m. gegužės 28 d.

Kredito sutartį Nr. 07-052646-FA, sudarytÄ su kreditore AB „Swedbank“ (toliau – Kredito sutartis), pripažinti solidariomis ieÅ¡kovės ir atsakovo prievolėmis, priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 500 Eur kompensacijos už ½ automobilio Opel Zafira dalį, įskaityti ieÅ¡kovės ir atsakovo prieÅ¡prieÅ¡inius piniginius reikalavimus, po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei palikti M. pavardę, atsakovui – M. pavardę.

2. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) Å¡alys sudarė santuokÄ . Santuokoje gimę Å¡alių vaikai jau yra pilnamečiai. Atsakovas, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, fiziÅ¡kai ir psichologiÅ¡kai smurtaudavo prieÅ¡ ieÅ¡kovę. IeÅ¡kovė dėl to niekur nesikreipė, nes tikėjosi, kad atsakovas pasikeis, ir norėjo, kad vaikai augtų Å¡eimoje. Tačiau atsakovas nesikeitė, nuolat prieÅ¡ ieÅ¡kovę naudojo psichologinį ir fizinį smurtÄ . Todėl bendras gyvenimas kartu tapo neįmanomas. IeÅ¡kovė sužinojo, kad atsakovas yra jai neiÅ¡tikimas.

Po Å¡io įvykio Å¡alių santuoka ir Å¡eimyniniai santykiai galutinai ir negrįžtamai nutrÅ«ko, tačiau ieÅ¡kovė yra priversta bendrauti su atsakovu, nes gyvena tame pačiame Bute. IeÅ¡kovė dėjo pastangas iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , užtikrinti materialinių poreikių patenkinimÄ . Atsakovo elgesys su ieÅ¡kove santuokos metu (neiÅ¡tikimybė, smurtas, sutuoktinių pareigų nevykdymas) pažemino ieÅ¡kovę, sukėlė jai emocinį skausmÄ , didelį nusivylimÄ , buvo pažeistas jos orumas.

Dėl to suprastėjo ieškovės sveikata, miegas, emocinis stabilumas. Todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

3. Ieškovė 2017 m. balandžio 14 d. įsigijo automobilį Audi A3. Nors šis automobilis buvo įgytas santuokos metu, faktiškai tuo metu santuoka jau buvo nutrūkusi, šalys nebegyveno šeimyninio gyvenimo, nuo 2017 m. kovo 30 d. nebevedė bendro ūkio. Todėl pripažintina, kad turtas buvo įgytas iš asmeninių ieškovės lėšų ir yra jos asmenine nuosavybe. Atsakovas 2019 m. sausio 12 d. įsigijo automobilį Opel Vectra, kuris taip pat pripažintinas asmenine atsakovo nuosavybė. Santuokos metu šalių įgytas Butas yra dviejų kambarių.

Dėl konfliktiÅ¡kų santykių su atsakovu ir jo nuolatinės agresijos bei smurto Å¡alių gyvenimas kartu yra itin sudėtingas ir neįmanomas, nes kyla realus pavojus ieÅ¡kovės sveikatai ir gyvybei. Todėl Butas negali bÅ«ti padalytas natÅ«ra. Pagal Kredito sutartį yra grÄ Å¾inta tik nedidelė paskolos dalis. Atsakovas ilgÄ laikÄ niekur nedirbo ir neprisidėjo prie kredito grÄ Å¾inimo, ieÅ¡kovė kredito įmokas mokėjo viena. Todėl Butas su Žemės sklypo dalimi turėtų bÅ«ti priteistas ieÅ¡kovei, atsakovui priteisiant 5 010,29 Eur kompensacijÄ , kuriÄ sudaro pagal Kredito sutartį iki 2017 m. kovo 30 d. grÄ Å¾intų įmokų suma.

Šalys santuokoje buvo įgijusios automobilį Opel Zafira, kurį atsakovas tyčia sudegino. Todėl iš atsakovo priteistina 500 Eur dydžio kompensacija ieškovei.

4. Atsakovas su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies. Nurodė, jog tarp Å¡alių kildavo ir kyla konfliktai dėl ieÅ¡kovės perdėto pavydo. IeÅ¡kovės nurodytas panaudotas smurtas prieÅ¡ jÄ yra hiperbolizuotas, konfliktines situacijas ji sukelia pati dėl nepagrįstų įtarimų neiÅ¡tikimybe. Santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ieÅ¡kovė nepagrįstai praÅ¡o priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos. Atsakovas sutiko, jog automobilis Audi A3 bÅ«tų pripažintas asmenine ieÅ¡kovės nuosavybe, o automobilis Opel Vectra – asmenine atsakovo nuosavybe. Butas turi bÅ«ti padalintas natÅ«ra, kiekvienai Å¡aliai priteisiant po ½ dalį Buto. Atsakovas taip pat mokėjo įmokas pagal Kredito sutartį, mokėjo komunalinius mokesčius, už kabelinę televizijÄ . Atsakovas sau ir vaikams maistui iÅ¡leisdavo po 200 Eur. IeÅ¡kovė daugiau nei 8 metus gyvena (duomenys neskelbtini). Todėl atsakovui teko rÅ«pintis vaikais ir Buto iÅ¡laikymu.

5. Trečiasis asmuo, AB „Swedbank“, nurodė, kad su ieÅ¡kove ir atsakovu 2007 m. gegužės 28 d. buvo sudaryta Kredito sutartis. Tinkamas įsipareigojimų pagal Å¡iÄ sutartį įvykdymas yra užtikrintas Buto įkeitimu. Trečiasis asmuo neprieÅ¡taravo, kad įsipareigojimus pagal Å¡iÄ sutartį po santuokos nutraukimo vykdytų ieÅ¡kovė ir atsakovas solidariai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. liepos 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini), nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei paliko santuokinę pavardę – M., atsakovui – M.

Priteisė ieÅ¡kovei ½ dalį Buto su 22/4019 Žemės sklypo dalimi. Priteisė atsakovui ½ dalį Buto su 22/4019 Žemės sklypo dalimi. Nustatė, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas lieka solidariai skolingi kreditorei AB „Swedbank“ pagal 2007 m. gegužės 28 d. Kredito sutartį Nr. 07-052646-FA. Priteisė ieÅ¡kovei automobilį Audi A3 asmeninės nuosavybės teise. Priteisė atsakovui automobilį Opel Vectra asmeninės nuosavybės teise. Priteisė ieÅ¡kovei 500 Eur kompensacijÄ už automobilį Opel Zafira iÅ¡ atsakovo.

Priteisė ieÅ¡kovei 720 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovo. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės 279 Eur žyminį mokestį ir 6,17 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Priteisė iÅ¡ atsakovo 379 Eur žyminį mokestį ir 6,17 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

7. Teismas nustatė, jog abi Å¡alys bylos nagrinėjimo metu iÅ¡reiÅ¡kė aiÅ¡kiÄ ir tvirtÄ pozicijÄ , jog nori santuokÄ nutraukti, taikytis ar kitaip spręsti santuokos klausimo nepageidauja. Teismas pripažino, kad yra pagrindas Å¡alių santuokÄ nutraukti. Å alys sutiko, kad bendro Å«kio neveda nuo 2017 m. kovo 30 d., ieÅ¡kovė dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini), atsakovas gyvena Lietuvoje. Smurto panaudojimo prieÅ¡ ieÅ¡kovę faktai yra įrodyti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 2016 m. gruodžio 14 d. nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-55270-16 nutraukimo bei Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu, kuriuo atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl panaudoto smurto prieÅ¡ ieÅ¡kovę.

8. Teismas svarbia aplinkybe pripažino tai, jog faktiniai sutuoktinių santuokiniai ryšiai jau buvo nutrūkę nuo 2017 m. kovo 30 d., ieškovė daugiau nei prieš aštuonerius metus išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini), šalis toliau siejo tik faktiškai formalus bendro ūkio vedimas. Ieškovė paaiškino, jog neužilgo po santuokos sudarymo pajuto, jog „įsėdo ne į tas roges“. Atsakovas paaiškino, kad konfliktai ir nesutarimai šeimoje kildavo dėl ieškovės perdėto pavydo ir įtarinėjimų.

Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas provokuodavo vienas kitÄ . TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina atsakovo paaiÅ¡kinimai, jog jis, sutuoktinės apkaltintas neiÅ¡tikimybe, parašė žinutę ir pakvietė į pasimatymÄ (iÅ¡gerti kavos) kitÄ moterį. IeÅ¡kovei sužinojus Å¡iÄ aplinkybę kilo barnis Å¡eimoje. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. baudžiamajame įsakyme buvo nustatyta, jog ieÅ¡kovė, atėjusi į atsakovo draugo namus, pastÅ«musi pastarÄ jį, puolė prie atsakovo ir ėmė jį stumdyti.

9. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas Å¡alių sÅ«nus R. M. parodė, kad konfliktai tarp tėvų bÅ«na kiekvienÄ dienÄ , tačiau nėra matęs, jog jų metu bÅ«tų naudojamas smurtas. Todėl teismas nusprendė, kad nustatytas smurto faktas nebuvo tiesiogine priežastimi, dėl kurios nutrÅ«ko Å¡alių santuokiniai ryÅ¡iai. Bendro gyvenimo pagrindų, pagarbos vienas kito atžvilgiu ir tarpusavio supratimo jau nebebuvo iki tol. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2016 m. gruodžio 14 d. nutarimas patvirtina, kad atsakovas naudojo smurtÄ prieÅ¡ atsakovę, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas Å¡alims susitaikius. Teismas nepripažino Å¡io atvejo pagrindu preziumuoti atsakovo kaltę. IeÅ¡kovės nurodytos aplinkybės (besaikis atsakovo potraukis alkoholiui, svetimoms moterims bei jos įžeidinėjimas ir žeminimas), nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad vien atsakovas kaltas dėl Å¡alių santuokos iÅ¡irimo.

10. Neteisinga bÅ«tų teigti, kad iÅ¡imtinai vienas iÅ¡ sutuoktinių netinkamai vykdė ir iÅ¡ esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi visa Å¡eima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas (CK 3.26–3.30 straipsniai). Tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigÄ pažeidė abu sutuoktiniai (galimai dėl skirtingų charakterių, požiÅ«rio į gyvenimÄ , pasikeitusių vertybių ir pan.) ir Å¡ie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, tai yra vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iÅ¡irimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismui nutraukus Å¡alių santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nėra pagrindo priteisti ieÅ¡kovei 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

11. Teismas nustatė, jog pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis 2007 m. lapkričio 12 d. nustatyta Buto vidutinė rinkos vertė – 30 410 Eur. Duomenų, kokia yra Buto vertė bylos nagrinėjimo metu nėra. Buto įsigijimui Å¡alims kreditorė AB „Swedbank“ suteikė 64 218,02 Eur kreditÄ iki 2037 m. gegužės 28 d. Å alims esant solidariai atsakingoms kreditorei, modifikuoti Å¡iÄ prievolę galima tik susitarus su AB „Swedbank“. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų dėl realios galimybės modifikuoti Å¡iÄ prievolę.

Todėl teismas atmetė galimybę ButÄ padalinti ne natÅ«ra. IeÅ¡kovė nurodė, jog nuo 2017 m. kovo 30 d. prievolę vykdo viena. Atsakovas nurodė, jog jis moka komunalinius mokesčius, jo asmeninės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina Å¡iÄ aplinkybę. IeÅ¡kovei iÅ¡vykus dirbti į užsienį, atsakovas rÅ«pinosi ir iÅ¡laikė tuo metu dar nepilnametį sÅ«nų. Å iÄ aplinkybę patvirtino Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

12. Atsakovas neatsisako nuosavybės teisių į Buto dalį ir siekia, kad Buto dalis jam būtų priteista natūra. Taigi turi būti paisoma jo, kaip savininko, teisių. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių realios kompensacijos dydį už jai turinčio atitekti turto natūra. Nei viena iš šalių neįrodinėjo ginčo turto vertės dydžio. Ieškovė kompensacijos dydį skaičiavo ne nuo turto vertės, o nuo gauto kredito dydžio ir abiejų sumokėtų įmokų bankui.

Teismas pripažino, jog Butas su Žemės sklypo dalimi padalintini abiem sutuoktiniams natÅ«ra po ½ dalį, nes ieÅ¡kovės siÅ«lomas padalijimo bÅ«das, turtÄ paskiriant jai natÅ«rÄ , o atsakovui iÅ¡mokant kompensacijÄ , kurios dydis yra tik dalis sumokėtų įmokų bankui, pažeidžia sutuoktinio, gaunančio piniginę kompensacijÄ , kaip turto savininko teises. Tarp Å¡alių nebuvo ginčo dėl automobilių Audi A3 ir Opel Vectra, todėl teismas automobilį Audi A3 priteisė asmeninės nuosavybės teise ieÅ¡kovei, o automobilį Opel Vectra – asmeninės nuosavybės teise atsakovui.

13. IeÅ¡kovės nurodytas aplinkybes, jog sutuoktiniams priklausantį automobilį Opel Zafira tyčia padegė atsakovas, patvirtina byloje esantys įrodymai ir paties atsakovo paaiÅ¡kinimai. Pagal CK 3.98 straipsnio 3, 4 dalis kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ , jeigu jis bendrÄ turtÄ naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu. Todėl teismas priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 500 Eur dydžio kompensacijÄ už ½ dalį sunaikinto automobilio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 14. IeÅ¡kovė R. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. sprendimo dalį, kuria buvo padalintas santuokoje įgytas Butas su Žemės sklypu ir nustatyta, jog santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir pripažinti, jog santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 2 000 Eur neturtinės žalos, priteisti ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise ButÄ ir Žemės sklypo dalį, atsakovui priteisiant 5 000 Eur kompensacijÄ , priimti naujus įrodymus, užklausti (duomenys neskelbtini), ar atsakovas nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki Å¡iol gydėsi Å¡ioje ligoninėje ir kokia jam buvo nustatyta diagnozė.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 14.1. Teismas nepagrįstai santuokÄ nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nors tarp Å¡alių praeityje buvo konfliktų ir nesutarimų, tačiau ieÅ¡kovė, siekdama iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , kentė tokį atsakovo elgesį, tikėdamasi iÅ¡saugoti santuokÄ . IeÅ¡kovė 2005 m. spalio 10 d. kreipėsi į Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyrių, nes 2005 m. spalio 9 d. atsakovas kumščiu sumušė jai rankas, Å¡onus, krÅ«tinę, nugarÄ .

Buvo nustatyta, jog ieÅ¡kovei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Minėtos specialisto iÅ¡vados ieÅ¡kovė negalėjo pateikti pirmos instancijos teismui, nes atsakovas buvo šį dokumentÄ sunaikinęs, o naujas buvo iÅ¡duotas tik 2020 m. rugpjūčio 19 d. IeÅ¡kovė taip pat pateikia savo sename telefone iÅ¡saugotas nuotraukas, patvirtinančias, jog atsakovas jÄ buvo sumušęs 2006 m. Taigi Å¡alių santuokos pabaigos priežastis yra nuolatinis atsakovo fizinis ir psichologinis smurtavimas prieÅ¡ ieÅ¡kovę bei neiÅ¡tikimybė, todėl teismas privalėjo nutraukti santuokÄ dėl atsakovo kaltės. 14.2.

Atsakovas 2018 m. gruodžio 6 d. buvo pristatytas ir gydėsi (duomenys neskelbtini). Kadangi gydymo įstaiga nesuteikė ieškovės atstovui informacijos, ieškovė prašo apeliacinės instancijos teismo užklausti (duomenys neskelbtini), ar atsakovas nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki šios dienos gydėsi nurodytoje ligoninėje, kuriame skyriuje ir kokios nustatytos diagnozės. Po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo atsakovas toliau tęsia savo neteisėtus veiksmus prieš ieškovę. Ieškovė dėl jo elgesio 2020 m. rugpjūčio 18 d. turėjo kreiptis į policijos pareigūnus.

Atsakovas 2020 m. rugpjūčio 19 d. toliau girtavo. IeÅ¡kovė namuose rado iÅ¡laužytus elektros Å¡viestuvus, elektros lemputes, sulaužytus savo daiktus. Atsakovas grasino iÅ¡mesti ieÅ¡kovę per langÄ iÅ¡ penkto aukÅ¡to. Konflikto metu nukentėjo Å¡alių sÅ«nus, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atsakovas 2020 m. rugpjūčio 24 d., bÅ«damas neblaivus, vėl smurtavo prieÅ¡ ieÅ¡kovę, todėl buvo pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas. 14.3. IeÅ¡kovė prašė pripažinti, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas girtaudavo, ne kartÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovę vartojo fizinį smurtÄ (žiauriai su ja elgėsi), tai yra ieÅ¡kovė savo reikalavimÄ grindė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija.

Teismas iÅ¡ esmės nustatė, kad atsakovas vartojo smurtÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovę. Todėl tokie atsakovo veiksmai vertintini, kaip žiaurus elgesys su ieÅ¡kove. Net priėmus teismo sprendimÄ dėl santuokos nutraukimo, atsakovas toliau vartoja smurtÄ prieÅ¡ buvusiÄ sutuoktinę, kelia konfliktus, gadina turtÄ , todėl Å¡ios aplinkybės turėtų bÅ«ti vertinamos, kaip papildomi įrodymai, patvirtinantys žiaurų atsakovo elgesį su ieÅ¡kove. 14.4. Atsakovo elgesys su ieÅ¡kove santuokos metu (neiÅ¡tikimybė, smurtas, sutuoktinių pareigų nevykdymas) pažemino ieÅ¡kovę, sukėlė jai emocinį skausmÄ , didelį nusivylimÄ , buvo pažeistas jos orumas, dėl to suprastėjo ieÅ¡kovės sveikata, miegas, emocinis stabilumas.

Todėl, atsižvelgiant į santuokos iÅ¡irimo aplinkybes ir priežastis, santuokos trukmę, Å¡alių turtinę padėtį, Å¡alių santykių ir ieÅ¡kovės iÅ¡gyvenimų pobÅ«dį, pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį, pripažinus atsakovÄ kaltu dėl santuokos nutraukimo, ieÅ¡kovei turėjo bÅ«ti priteista iÅ¡ atsakovo 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. 14.5. Teismas nepagrįstai padalijo Å¡alims santuokoje įgytÄ ButÄ natÅ«ra. Pagal teismų praktikÄ santuokoje įgytas turtas nedalijamas natÅ«ra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo bÅ«das nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugÄ .

Nagrinėjamoje byloje nustatytos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės, kad atsakovas žiauriai elgėsi su ieÅ¡kove, periodiÅ¡kai smurtauja nuo 2005 metų. Å iuo metu ieÅ¡kovė bijo grįžti į namus dėl galimos grėsmės savo gyvybei ir sveikatai. Taigi Å¡alių santykiai yra itin konfliktiÅ¡ki ir įtempti. Turto padalijimas natÅ«ra gali sudaryti neiÅ¡vengiamas sÄ lygas panaÅ¡aus pobÅ«džio konfliktams, lydimiems atsakovo smurtinių veiksmų proveržio, kilti ir ateityje. Todėl egzistuoja priežastys netaikyti turto padalijimo natÅ«ra bÅ«do. 14.6.

Buto ir dalies Žemės sklypo bendra vertė sudaro 30 627 Eur. Pagal Kredito sutartį negrÄ Å¾into kredito dalis sudaro apie 50 000,00 Eur, o jau grÄ Å¾inta kredito dalis – 14 000 Eur. Atsakovas nemoka kreditorei įmokų, ieÅ¡kovė Å¡iÄ pareigÄ vykdo viena. Butas yra dviejų kambarių, todėl negali bÅ«ti padalintas Å¡alims natÅ«ra po ½ dalį. Kartu Bute gyvena ir Å¡alių vaikai. Todėl teismas turėjo priteisti ButÄ ieÅ¡kovei, o atsakovui priteisti kompensacijÄ . Kompensacijos dydis turėtų bÅ«ti lygus tik grÄ Å¾intų kredito įstaigai lėšų daliai, kadangi tik Å¡iÄ sumÄ Å¡alys įgijo santuokos metu.

Jeigu iÅ¡ ieÅ¡kovės bÅ«tų priteista didesnė pinigų suma, bÅ«tų pažeistas teisingumo ir Å¡alių pusiausvyros principas, kadangi ieÅ¡kovė turėtų mokėti už tÄ patį nekilnojamÄ jį turtÄ tiek kreditorei, tiek buvusiam sutuoktiniui. IeÅ¡kovė, siekdama kad bÅ«tų iÅ¡laikyta pusiausvyra, sutinka sumokėti 5 000 Eur kompensacijÄ atsakovui.

15. Atsakovas R. M. atsiliepimu į ieÅ¡kovės R. M. apeliacinį skundÄ nesutinka su skundu, praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 15.1. IeÅ¡kovė atsakovÄ , kaip vyrÄ , yra labai įskaudinusi, nuvylusi, bÅ«dama visus santuokos metus neiÅ¡tikima. Dėl ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybės atsakovas vartodavo alkoholį, kuris privesdavo prie smurto panaudojimo. Atsakovas ieÅ¡kovę tik pastumdavo, bet niekada nemušė. Atsakovas dėl tokių savo veiksmų labai gailisi, mano, jog Å¡alims reikėjo anksčiau iÅ¡siskirti, o ne gyventi tokį beprasmį gyvenimÄ neiÅ¡tikimybėje, alkoholyje ir smurte.

IeÅ¡kovė nepagrįstai praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 2 000,00 Eur neturtinės žalos, nes atsakovui buvo padaryta daug didesnė neturtinė žala. IeÅ¡kovė sugriovė Å¡alių santuokÄ , supykdė abu vaikus ir atsakovÄ su vyresniuoju sÅ«numi. 15.2. IeÅ¡kovė nepagrįstai praÅ¡o priteisti jai visÄ ButÄ , atsakovui priteisiant kompensacijÄ . IeÅ¡kovė aÅ¡tuonerius metus dirbo (duomenys neskelbtini), praleisdama ten po 3-4 mėnesius, ir per šį laikotarpį niekada neprisidėdama prie vaikų iÅ¡laikymo ir Buto remonto.

Ä®gytas Butas buvo be jokios apdailos. Atsakovas, bÅ«damas statybininku, per 12 metų iÅ¡ savo asmeninių lėšų įrengė ButÄ . Visai tai kainavo apie 20 000 Eur. Kai kuriuos dokumentus atsakovas turi, tačiau dauguma yra dingę dėl ieÅ¡kovės kaltės. Atsakovas yra sudaręs sutartis su AB „Lesto“, UAB „Cgates“, UAB „Elektrėnų komunalinis Å«kis“, kuriems visada mokėdavo už suteiktas paslaugas. 15.3. Nepriklausomai nuo Buto padalinimo bÅ«do Å¡alys lieka skolininkėmis pagal Kredito sutartį AB „Swedbank“.

IeÅ¡kovės nurodoma 5 000 Eur kompensacijos suma yra nepagrįstai maža, atsižvelgiant į atsakovo iÅ¡leistus 20 000 Eur Buto pagerinimui. Butas buvo įgytas visai Å¡eimai. Atsakovas dar turi užauginti jaunesnįjį sÅ«nų, R. M., kurį ieÅ¡kovė taip pat nori iÅ¡keldinti iÅ¡ Buto. Atsakovas neturi pareigos mokėti ieÅ¡kovei 500 Eur kompensacijos už pusę automobilio, kadangi 2019 m. kovo ir balandžio mėnesius už sudegusį automobilį ieÅ¡kovei buvo pervesta 300 Eur. Å alys buvo susitarę, jog dalį lėšų atsakovas jai perves į sÄ skaitÄ , dalį grÄ Å¾ins grynais pinigais.

Šį susitarimÄ atsakovas yra įvykdęs. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados 16. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo dalies, kuria buvo nutraukta bylos Å¡alių santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalintas santuokoje įgytas Butas su dalimi Žemės sklypo ir atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 2 000 Eur neturtinės žalos, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Å iuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė. Dėl naujų įrodymų priėmimo ir iÅ¡reikalavimo 17. IeÅ¡kovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: atsakymÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini), Mykolo Riomerio Universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadÄ , mobiliu telefonu darytas nuotraukas, kuriose užfiksuotas ieÅ¡kovės sužalojimas, sugadinti daiktai, iÅ¡raÅ¡as apie sumokėtÄ paskutinę įmokÄ kredito įstaigai.

Pažymėtina, jog įrodymai, kuriais grindžiami ieÅ¡kinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieÅ¡kiniu (CPK 135 straipsnio 2 dalis), esant poreikiui jie gali bÅ«ti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimÄ inicijuoja bylos Å¡alis (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimÄ apeliacinės instancijos teisme.

Minėta norma nustato, kad teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

18. Kasacinio teismo praktika, aiÅ¡kinant Å¡iÄ proceso teisės normÄ , yra nuosekliai iÅ¡plėtota. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos iÅ¡nagrinėjimas, siekiant nustatyti materialiÄ tiesÄ byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, bei atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ sprendžiant Å¡alių ginÄÄ .

Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sÄ lygų taikyti CPK 314 straipsnyje iÅ¡vardytas iÅ¡imtis, ir šį įrodymÄ priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės, todėl gali bÅ«ti priimami nauji įrodymai, jeigu Å¡alis procesu ir teise teikti įrodymus nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 14 punktÄ ; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014 ir joje nurodytÄ praktikÄ ).

19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieÅ¡kovės pateiktos 2005 m. spalio 10 d. Specialisto iÅ¡vados kopija yra patvirtinta 2020 m. rugpjūčio 19 d., tai yra jau po pirmos instancijos teismo sprendimo priėmimo, su kitais naujai pateiktais duomenimis atsakovas turėjo galimybę susipažinti, tačiau atsiliepime į apeliacinį skundÄ prieÅ¡taravimo dėl naujų įrodymų priėmimo nereiÅ¡kė, priima ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

IeÅ¡kovė kartu prašė apeliacinės instancijos teismo iÅ¡reikalauti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) duomenis, ar atsakovas nuo 2018 m. gruodžio 1 d. gydėsi Å¡ioje ligoninėje ir kokie buvo jam nustatyti susirgimai. Pažymėtina, jog šį praÅ¡ymÄ ieÅ¡kovė turėjo galimybę pareikÅ¡ti pirmos instancijos teismui, nes byloje buvo pateikta (duomenys neskelbtini) 2018 m. gruodžio 17 d. Medicininė pažyma dėl atsakovo neatvykimo į teismÄ . Be to, ieÅ¡kovė nenurodė, kokias aplinkybes ji įrodinėtų iÅ¡ atsakovo gydymo įstaigos gautais duomenimis.

Todėl apeliacinės instancijos teismas Å¡io ieÅ¡kovės reikalavimo netenkina. Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo 20. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi ieÅ¡kovė pateikė pakankamai duomenų, jog atsakovas nuolat prieÅ¡ ieÅ¡kovę naudojo fizinį ir psichologinį smurtÄ , todėl teismas turėjo remtis CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija ir pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Å¡iais ieÅ¡kovės argumentais.

21. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3-ioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiÅ«riu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

22. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo yra preziumuojama, tačiau Å¡iais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpcijÄ , pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iÅ¡iro ne dėl Å¡ių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iÅ¡irimo kaltės prezumpcijÄ ), tai pirmajam sutuoktiniui taip pat tenka pareiga įrodyti, kad santuoka iÅ¡iro bÅ«tent dėl Å¡ių priežasčių.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktinis visada tiek Å¡eimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos Å¡eimos interesais, negali suprieÅ¡inti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar Å¡eimos interesais.

Abipusės pagalbos pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, bÅ«ti vienas kitam iÅ¡tikimi, visus Å¡eimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu: tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 36 punktas).

23. Byloje ieÅ¡kovė pateikė pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas žiauriai su ja elgėsi, naudojo fizinį smurtÄ . Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. spalio 30 d. pateikta informacija patvirtina, jog 2016 m. gegužės 27 d. Elektrėnų policijos komisariate gautas ieÅ¡kovės praneÅ¡imas, jog neblaivus atsakovas namuose konfliktuoja, triukÅ¡mauja, 2016 m. rugsėjo 9 d. taip pat buvo gautas ieÅ¡kovės praneÅ¡imas, jog atsakovas jÄ iÅ¡metė iÅ¡ buto ir neįleidžia. Atvykus policijos pareigÅ«nams, konfliktai buvo iÅ¡spręsti vietoje.

24. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2016 m. gruodžio 14 d. nutarime buvo nurodyta, jog atsakovas buvo įtariamas, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, tai yra, jog 2016 m. lapkričio 25 d., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio matuokliu nustatyta 1,65 promilės alkoholio), sukėlė konfliktÄ , kurio metu ieÅ¡kovei sudavė vienÄ kartÄ ranka per veidÄ , parvertęs ant lovos stipriai spaudė kaklÄ pledu, po to du kartus pastÅ«mė į sienÄ , į kuriÄ ieÅ¡kovė atsitrenkė. Pats atsakovas pripažino Å¡ias aplinkybes, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas Å¡alims susitaikius. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pripažino atsakovÄ kaltu dėl 2018 m. lapkričio 2 d. prieÅ¡ ieÅ¡kovę panaudoto smurto.

25. Kartu su apeliaciniu skundu pateiktoje Mykolo Riomerio Universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus Specialisto iÅ¡vadoje, parengtoje 2005 m. spalio 10 d., nurodyta, jog ieÅ¡kovė kreipėsi dėl to, kad 2005 m. spalio 9 d. atsakovas kumščiu sumušė ieÅ¡kovei rankas, Å¡onus, krÅ«tinę ir nugarÄ . Tyrimo metu buvo nustatyta, jog ieÅ¡kovei padarytos poodinės kraujosruvos kairiame žaste, krÅ«tinės ir nugaros kairėje, sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, vienÄ parÄ iki apžiÅ«ros, sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Å ie duomenys leidžia, pripažinti, jog ieÅ¡kovė įrodė, kad atsakovas ilgÄ laikÄ santuokos metu prieÅ¡ jÄ naudojo fizinį smurtÄ .

26. Pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė neįrodė atsakovo nuolatinio piktnaudžiavimo alkoholiu. Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2016 m. gruodžio 14 d. nutarime buvo konstatuota, jog atsakovas prieÅ¡ ieÅ¡kovę smurtavo, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio matuokliu nustatyta 1,65 promilės alkoholio). Å io tyrimo metu atsakovas taip pat pripažino, jog visi konfliktai prasideda nuo alkoholio. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. baudžiamajame įsakyme nurodyta, jog atsakovas pats pripažino, jog ginčo metu buvo iÅ¡gėręs vienÄ bokalÄ alaus.

Pagal CPK 182 straipsnio 5 punktÄ nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos Å¡alių pripažintais faktais. Pats atsakovas 2020 m. vasario 19 d. ir 2020 m. liepos 29 d. teismo posėdžių metu pripažino, jog turėjo bėdų dėl alkoholio, patvirtino ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes, jog bÅ«damas neblaivus sudegino Å¡eimai priklausantį automobilį. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas nurodė, jog vartodavo alkoholį, kuris privesdavo prie smurto naudojimo.

27. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nustatytas ir aptartas atsakovo elgesys yra nepriimtinas nei teisės, nei moralės požiÅ«riu. Taigi ieÅ¡kovė įrodė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ prezumpcijÄ pripažinimui, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės. Tuo tarpu atsakovas, nors ir teigė, kad ieÅ¡kovė konfliktus iÅ¡provokuodavo pati dėl savo nepagrįsto pavydo, tačiau nepateikė jokių duomenų, galinčių patvirtinti Å¡ias aplinkybes. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovė pateikė SMS žinučių kopijas, kurios patvirtina, jog atsakovas jai siuntė įžeidžiančio turinio tekstus, kuriuose ieÅ¡kovė buvo kaltinama neiÅ¡tikimybe. Atsakovas Å¡io ieÅ¡kovės pateikto įrodymo neginčijo, neneigė, jog šį tekstÄ bÅ«tų rašęs ne jis, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė Å¡iuo įrodymu.

28. Pirmos instancijos teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. baudžiamajame įsakyme užfiksuotais liudytojo T. Å . parodymais, kadangi jo nurodytas įvykis nebuvo susijęs su nagrinėjamuoju baudžiamojoje byloje, nurodytos aplinkybės vyko jau tuomet, kai Å¡alių santuokinis gyvenimas buvo faktiÅ¡kai nutrÅ«kęs. Todėl pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas provokuodavo vienas kitÄ , o nustatytas smurto faktas nebuvo tiesiogine priežastimi, dėl kurios nutrÅ«ko Å¡alių santuokiniai ryÅ¡iai.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų pažeidusi savo, kaip sutuoktinės pareigas. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovė ilgÄ laikÄ atleisdavo atsakovui jo smurtinį elgesį, rÅ«pinosi Å¡eima ir dirbti į (duomenys neskelbtini) iÅ¡vyko, kad galėtų laiku grÄ Å¾inti kredito įmokas. Tuo tarpu atsakovas ne tik smurtaudavo prieÅ¡ ieÅ¡kovę, bet ir gadindavo jos bei Å¡eimos turtÄ , sudegino automobilį.

29. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis, susijusius su sutuoktinių kalte, todėl netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimo pagrindus, ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog smurto faktas nebuvo tiesiogine priežastimi, dėl kurios nutrÅ«ko Å¡alių santuokiniai ryÅ¡iai, ir nepagrįstai santuokÄ nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog yra pagrindas pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimÄ ir pripažinti, jog Å¡alių santuoka nutrÅ«ko dėl atsakovo kaltės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl neturtinės žalos priteisimo 30. Pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalÄ , susijusiÄ su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalÄ , padarytÄ dėl santuokos nutraukimo. Kadangi apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, yra spręstinas ieÅ¡kovės reikalavimo dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinimo klausimas. Neturtinės žala yra apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

31. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Å¡alys santuokoje iÅ¡gyveno apie 23 metus, atsakovas byloje įrodytais duomenimis nuo 2005 m., tai yra jau 15 metų naudoja smurtÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovę, taip pat piktnaudžiauja alkoholiu. Pripažintina, jog tokios Å¡eimyninio gyvenimo aplinkybės turėjo sukelti ieÅ¡kovei neigiamų emocijų ir dvasinių iÅ¡gyvenimų, kuriuos dėl jų ilgalaikės trukmės kompensuoti gali ieÅ¡kovės praÅ¡omi 2 000 Eur. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ atsakovo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo 32. Pirmos instancijos teismas Å¡alių santuokos metu įgytÄ ButÄ su dalimi Žemės sklypo padalino natÅ«ra, Å¡alims priteisdamas po ½ dalį Buto ir dalies Žemės sklypo. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė nesutinka su tokiu nekilnojamojo turto padalijimu ir reikalauja jai priteisti visÄ ButÄ su dalimi Žemės sklypo, atsakovui priteisiant 5 000 Eur kompensacijÄ . IeÅ¡kovė Å¡iuos reikalavimus grindžia konfliktiniais Å¡alių santykiais ir atsakovo tęsiamais smurtiniais iÅ¡puoliais prieÅ¡ ieÅ¡kovę, todėl teigia, kad turtas negali bÅ«ti padalinamas natÅ«ra.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovės argumentais.

33. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natÅ«ra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natÅ«ra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo bÅ«dÄ ir padalijant turtÄ natÅ«ra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad turto padalijimo natÅ«ra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo bÅ«das labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011).

34. Tačiau Å¡is prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natÅ«ra) turto padalijimo bÅ«dai gali bÅ«ti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natÅ«ra nepriimtinumÄ ar negalimumÄ . Negalimumas yra objektyvus – techniÅ¡kai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sÄ lygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektÄ bendrai valdyti ir naudoti. Ä®vertinant pastarÄ jÄ aplinkybę gali turėti reikÅ¡mės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011).

35. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo bÅ«do, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo bÅ«dÄ , atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2004; 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006).

36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog esminė nagrinėjamoje byloje aplinkybė yra tai, jog Å¡alys 2007 m. gegužės 28 d. su AB „Swedbank“ yra sudariusios kredito sutartį, pagal kuriÄ už suteiktÄ 64 218,02 Eur kreditÄ Buto įsigijimui įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui kreditorei yra įkeitę ButÄ su dalimi Žemės sklypo. Pagal Å¡iÄ sutartį ir teismo sprendimÄ Å¡alių prievolė AB „Swedbank“ iÅ¡lieka solidari. IeÅ¡kovė nurodo, jog dar likusi grÄ Å¾intina suma yra apie 50 000 Eur, Å¡alys turi grÄ Å¾inti suteiktÄ kreditÄ su palÅ«kanomis periodinėmis įmokomis iki 2037 m. gegužės 28 d. Net ButÄ su dalimi Žemės sklypo priteisus tik vienai iÅ¡ Å¡alių, abi jos vis tiek iÅ¡liks solidariosiomis skolininkėmis pagal kredito sutartį. Be to, pablogėjus vienos ar abiejų Å¡alių finansinėms galimybėms laiku mokėti įmokas, kreditorė gali nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeistÄ ButÄ .

37. Pažymėtina, jog atidalijimas priteisiant piniginę kompensacijÄ yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrÄ jÄ atidalijamos dalies vertę. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014). Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad, dalijant turtÄ , bÅ«tų nustatyta jo tikroji vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018, 35 punktas).

CK 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios Å¡alys. Jei Å¡alys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iÅ¡ jų turi teisę remtis savo pateikiama turto verte ir jÄ Ä¯rodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012).

38. Nagrinėjamoje byloje nei viena iÅ¡ Å¡alių nepateikė jokių duomenų apie dabartinę Buto rinkos vertę. Byloje yra tik duomenys, jog 2007 m. lapkričio 12 d. buvo nustatyta 30 410 Eur vidutinė rinkos vertė. Taigi bylos nagrinėjimo metu Å¡i vertė nebėra aktuali. Be to, ieÅ¡kovės nurodoma atsakovui priteistina 5 000 Eur kompensacijos suma ir jos nustatymo bÅ«das neatitinka Å¡ios nutarties 37 punkte aptartos kasacinio teismo praktikos. IeÅ¡kovė nepagrįstai Buto vertę tapatina su suteikto kredito suma ir jos grÄ Å¾inta dalimi.

IeÅ¡kovė nei su AB „Swedbank“ nesitarė, nei teismo prašė prievoles pagal Kredito sutartį pripažinti jos asmeninėmis prievolėmis, taip pat ji sutinkanti, jog toliau prievoles pagal Å¡iÄ sutartį Å¡alys vykdytų solidariai. Todėl jau grÄ Å¾into 14 000 Eur kredito suma nėra tapati Å¡alims tenkančio nekilnojamojo turto daliai. Taigi pripažintina, jog pirmos instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės siÅ«lomas turto padalijimo bÅ«das pažeidžia sutuoktinio, gaunančio piniginę kompensacijÄ , kaip turto savininko teises.

39. Nagrinėjamoje byloje vien tik konstatuota aplinkybė apie Å¡alių konfliktinius santykius negali bÅ«ti pakankamas pagrindas nepaisyti kitų įstatymų reikalavimų bei teismų praktikos suformuluotų teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo taisyklių dėl teisingo turto padalijimo ir teisingos kompensacijos dalies kitam sutuoktiniui priteisimo. Pripažintina, jog pirmos instancijos teismas tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino sprendime ieÅ¡kovei, kad po santuokoje įgyto turto padalijimo Å¡alys turi galimybę pagal CK 4.80 straipsnio 1-2 dalis atsidalinti turtÄ ir tinkamai iÅ¡spręsti kompensacijos kitam sutuoktiniui dydžio nustatymo klausimÄ ar priimti sprendimÄ dėl turto pardavimo ir gautų lėšų pasidalijimo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 40. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , taigi ieÅ¡kinį patenkino 70 proc. Už ieÅ¡kinį turėjo bÅ«ti sumokėtas 758 Eur žyminis mokestis.

Ieškovė sumokėjo 100 Eur dydžio žyminio mokesčio dalį. Todėl valstybei iš ieškovės priteistina 127 Eur žyminio mokesčio dalis. Iš atsakovo valstybei priteistinas 531 Eur žyminis mokestis.

41. Pagal CPK 93 straipsnį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . IeÅ¡kovė Å¡ioje byloje taip pat turėjo 1 140 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. IeÅ¡kinį tenkinus iÅ¡ dalies (70 proc.), bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistinos 798 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos. Valstybei iÅ¡ abiejų Å¡alių priteisiamos 12,34 Eur procesinių dokumentų iÅ¡laidos, iÅ¡ ieÅ¡kovės 4 Eur, iÅ¡ atsakovo – 9 Eur.

42. IeÅ¡kovė už apeliacinio skundo parengimÄ sumokėjo 500 Eur advokatui. Kadangi jos apeliacinis skundas buvo iÅ¡ dalies patenkintas, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 70 proc. bylinėjimosi iÅ¡laidų, tai yra 350 Eur. IeÅ¡kovė už apeliacinį skundÄ sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio, o nuo 290 Eur žyminio mokesčio dalies Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartimi buvo atleista. Todėl iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteistina 273 Eur. Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. sprendimo dalį, kuria Å¡alių santuoka buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl neturtinės žalos ir paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos, pakeisti ir Å¡iÄ sprendimo dalį iÅ¡dėstyti taip: SantuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini), tarp R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. M. (mergautinė pavardė K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovo R. M. kaltės. Priteisti ieÅ¡kovei R.

M. iÅ¡ atsakovo R. M. 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Priteisti ieÅ¡kovei R. M. iÅ¡ atsakovo R. M. 798 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės R. M. 127 Eur žyminį mokestį ir 4 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Priteisti iÅ¡ atsakovo R. M. 531 Eur žyminį mokestį ir 9 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. KitÄ Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ atsakovo R. M. ieÅ¡kovei R. M. 350 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ apeliaciniame procese. Priteisti iÅ¡ atsakovo R. M. 273 Eur žyminio mokesčio apeliaciniame procese (iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vienÄ iÅ¡ biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).

Teisėjai Loreta Braždienė Laima Gerasičkinienė Visvaldas Kazakiūnas