e234eacf-e36b-4f53-8982-8310c0f35670 · Vilniaus apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-152-885/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45680-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.5.2; 1.2.3.4.3; 1.2.19.6; 2.4.6.5.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgitos Mačionytės ir Nijolės Žimkienės,

sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,

dalyvaujant prokurorams Antanui Gubistai, Juliui Rėksniui,

nuteistajai N. B., jos gynėjui advokatui Virgilijui Kaupui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios N. B. gynėjo advokato Virgilijaus Kaupo apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo N. B. pripažinta kalta ir nuteista:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 132 straipsnio 3 dalį – 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 229 straipsnį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir N. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 (trejų) metų laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 punktu, paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas 3 (trejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigojant N. B. neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu (redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.), N. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir ji buvo įpareigota per 3 (tris) mėnesius, Å¡io termino pradžiÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokėti 25 MGL (941,50 Eur) sumÄ Ä¯ Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. N. B., bÅ«dama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas ir dėl to fizinis asmuo patyrė didelę žalÄ , bei dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdama teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, o bÅ«tent:

1.1. N. B., bÅ«dama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – UAB „I“ (toliau – ir Bendrovė) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) sporto ir pramogų parko vadove ir turėdama administracinius įgaliojimus, 2012 m. sausio 27 d. bÅ«dama supažindinta su UAB „I“ sporto ir pramogų parko vadovo pareigine instrukcija, patvirtina 2012 m. sausio 20 d. UAB „I“ direktoriaus įsakymu Nr. 12, ir pagal Å¡ios instrukcijos 7.3 punktÄ , 7.6 punktÄ , 8.2 punktÄ , 8.4 punktÄ , 8.5 punktÄ , privalėdama žinoti Bendrovės veiklos sritis, paslaugų specifikÄ , naudojimosi „I“ sporto ir pramogų parko teikiamų paslaugų taisykles, privalėdama sugebėti savarankiÅ¡kai planuoti ir organizuoti parko, kuriam ji vadovauja, darbÄ , bÅ«ti susipažinusi su įstatymais ir kitais norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais jos darbo sritį ir sporto ir pramogų parko veiklÄ ir jais vadovautis, žinoti Bendrovės ir parko teikiamų paslaugų naudojimosi taisykles, Å¡ias pareigas atliko netinkamai, 2017 m. rugsėjo 5 d.

„I“ sporto ir pramogų parke adresu (duomenys neskelbtini), vykdant neformaliojo vaikų Å¡vietimo veiklÄ â€“ vaikų mokymo plaukti treniruotes pagal Neformaliojo vaikų Å¡vietimo programÄ â€žPlaukimo akademija“, 2017 m. birželio mėnesio pradžioje ir rugsėjo mėnesio pradžioje, iki rugsėjo 5 d., tiksliau nenustatytu laiku, bendrųjų „I“ sporto ir pramogų parko darbuotojų susirinkimų metu N. B. uždraudė įleisti į grupinius užsiėmimus baseine – vaikų mokymo plaukti treniruotes lankančius vaikų tėvus į klubo baseinÄ ir baseino rÅ«binę vaikų užsiėmimų metu, nurodydama tėvams laukti vaikų po grupinių užsiėmimų klubo registratÅ«roje, tuo pažeisdama UAB „I“, (duomenys neskelbtini), direktoriaus 2017 m. balandžio 11 d.

įsakymu Nr. 11 patvirtintos „Naudojimosi I sveikatingumo klubų teikiamomis paslaugomis tvarkos ir taisyklių“ 1.2.3 ir 1.24 punktų reikalavimus, kad nepilnamečių iki 16 metų amžiaus klientų grupes lydėtų ir prižiÅ«rėtų pilnamečiai asmenys ir, kad nepilnamečiai klientai iki 16 metų amžiaus gali lankytis vandens zonoje tik prižiÅ«rimi tėvų (globėjų) bei pažeisdama „I“ plaukimo akademijos taisyklių) 2.5 punktÄ , jog nepilnamečius vaikus iki 16 metų lydintis suaugusieji gali stebėti Akademijoje vykstančias nepilnamečių vaikų plaukimo treniruotes baseino zonoje, padėti jiems nusiprausti bei persirengti.

Dėl to, A. K. 2017 m. rugsėjo 5 d. apie 16.00 val., kartu su mažamečiu sÅ«numi E. K., gim. (duomenys neskelbtini), atvykus į mokymo plaukti treniruotę baseine „I“ sporto ir pramogų parke, adresu (duomenys neskelbtini), ji buvo neįleista į vandens zonos rÅ«binę ir į baseinÄ , taip pat neteko galimybės stebėti savo mažametį vaikÄ treniruotės baseine metu ir prižiÅ«rėti jį pasibaigus treniruotei vandens zonoje.

1.2. N. B. pagal UAB „I“ sporto ir pramogų parko vadovo pareiginės instrukcijos, patvirtintos 2012 m. sausio 20 d. UAB „I“ direktoriaus įsakymu Nr. 12, 11.1 punktÄ , 11.3 punktÄ , 11.19 punktÄ , 11.25 punktÄ , 11.35 punktÄ , 11.38 punktÄ , privalėdama organizuoti parko veiklÄ , vykdyti organizacinius-administracinius darbus, koordinuoti ir kontroliuoti parko darbuotojų darbÄ , analizuoti darbuotojų pasiÅ«lymus dėl paslaugų kokybės tobulinimo, rengti parko darbo grafikus, organizuoti darbuotojų instruktavimÄ , padėti darbuotojams tinkamai atlikti jų pareigas, netinkamai organizavo pavaldžių darbuotojų darbÄ , t. y., sudarydama darbo grafikÄ , bÅ«dama informuota, kad plaukimo instruktorė I. Å . 2017 m. rugsėjo 5 d. nuo 17.00 val. turi vesti grupinę vaikų mokymo plaukti treniruotę, į tai neatsižvelgė ir paskyrė I. Å . tuo pačiu laiku 2017 m. rugsėjo 5 d., nuo 13.00 val. iki 21.30 val., budėti kaip baseino prižiÅ«rėtojÄ , žinodama, kad ji negali tinkamai atlikti baseino prižiÅ«rėtojos funkcijÄ , stebėti baseino lankytojus bei užtikrinti jų saugumÄ , vesdama grupinę vaikų treniruotę. Dėl N. B. netinkamo pareigų atlikimo ir paminėtų teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimo mažametis E. K., likęs be tinkamos priežiÅ«ros vandens zonos rÅ«binėje ir baseine, 2017 m. rugsėjo 5 d. apie 17.30 val., pasibaigus mokymo plaukti treniruotei, iÅ¡ rÅ«binės patalpos sugrįžo į baseinÄ ir jame nuskendo, dėl ko nukentėjusiesiems A. K. ir R. K. buvo padaryta labai didelė žala. Å iais savo veiksmais N. B. padarė nusikaltimus, numatytus BK 132 straipsnio 3 dalyje ir 229 straipsnyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistosios N. B. gynėjas advokatas V. Kaupas (toliau – ir apeliantas) praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį N. B. atžvilgiu.

2.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstÄ ir neteisingÄ nuosprendį, nes bylÄ iÅ¡nagrinėjo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantį kaltinamÄ jį aktÄ bei ignoravo N. B. ir jos gynėjo nurodytus pastebėjimus dėl esminių kaltinamojo akto trÅ«kumų.

2.1.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis bei kasacinio teismo formuojama praktika, asmens teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, sudėtiniai aspektai yra kaltinamajame akte išdėstytos pavojingos veikos faktinės aplinkybės ir teisinis jų vertinimas. Taigi kaltinamasis aktas turi būti surašytas išsamiai ir tiksliai.

2.1.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) yra nurodęs, kad jei kaltinamajame akte nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbiausios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos požymius ir dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybÄ , yra laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų. Apelianto nuomone, kaltinamasis aktas ir skundžiamas nuosprendis Å¡ioje byloje suraÅ¡yti po neiÅ¡samiai atlikto ikiteisminio tyrimo, su gausiais ir esminiais trÅ«kumais, nesutapimais su bylos medžiaga, todėl nagrinėjant bylÄ pagal šį kaltinamÄ jį aktÄ buvo pažeidžiama konstitucinė N. B. teisė žinoti kuo ji yra kaltinama ir tinkamai gintis. Pažymima, jog kaltinamojo akto ydingumÄ iÅ¡ esmės patvirtina ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartis, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui, kadangi suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas. Nors minėta nutartis buvo panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartimi, tačiau apeliantas pabrėžia, kad Å¡i nutartis yra iÅ¡ esmės grindžiama motyvu, jog kaltinamojo akto trÅ«kumai negali trukdyti nagrinėti bylÄ , kadangi juos galima paÅ¡alinti bylos nagrinėjimo metu. Tokiu bÅ«du buvo sukurta teisinė situacija, kad pagal ydingÄ , BPK 219 straipsnio 3 dalies reikalavimų neatitinkantį kaltinamÄ jį aktÄ , buvo neteisingai iÅ¡nagrinėta byla.

2.1.3. Pasak apelianto, kaltinamojo akto tekstas yra suraÅ¡ytas taip, kad lieka neaiÅ¡ku, kokių konkrečių veiksmų padarymu ar nepadarymu yra kaltinama N. B., taigi iÅ¡ esmės neįmanoma suvokti kuo ji yra kaltinama. Kaltinamojo akto tekstÄ sudaro Pareiginės instrukcijos atskiri punktai ir pacituotos atskiros Å¡ių punktų nuostatos, taigi yra sunku suvokti kaltinimo minties nuoseklumÄ , tęstinumÄ ir baigtumÄ . Apibendrinamasis Å¡io akto sakinys verčia spėlioti, kokias konkrečias nusikalstamas veikas padarė N. B.

2.1.4. Apeliaciniame skunde cituojami kaltinamajame akte nurodyti N. B. veiksmai ir teigiama, kad tokia jos veikos kvalifikacija viso proceso metu vertė N. B. bei jos gynėjÄ spėlioti, kuri iÅ¡ kaltinamajame akte N. B. inkriminuotų veikų atitinka BK 132 straipsnio 3 dalyje ir BK 229 straipsnyje numatytus nusikaltimus. Teismas taip pat nepaaiÅ¡kino, kaip Pareiginės instrukcijos yra susijusios su jai inkriminuotais kaltinimais, t. y. su netinkamu/neteisėtu neformaliojo vaikų Å¡vietimo veiklos vykdymu ir/ar higienos paso neturėjimu. Pastebėtina, kad kaltinamajame akte nurodyta, jog N. B. pažeidė tam tikrus teisės aktus, tačiau liko nenurodyta, kaip ji tai padarė bei kada, nes žodis „pažeidė“ yra poelgio vertinimas, jo sulyginimas su BK specialiosios dalies normų dispozicijoje vartojamais terminais, tačiau ne paties poelgio apraÅ¡ymas. Dėl to manytina, kad kaltinamajame akte neatskleistas priežastinis ryÅ¡ys tarp minėtų teisės aktų reikalavimų pažeidimo bei atsiradusių padarinių.

2.1.5. Apeliantas akcentuoja, kad N. B. inkriminuojami veiksmai (neveikimas) yra iÅ¡ esmės suraÅ¡yti taip, tarsi ji viena, be kitų asmenų veiksmų atėmė gyvybę E. K.. Akivaizdu, kad toks N. B. veikos apraÅ¡ymas neatitinka bylos medžiagos, be to nėra atskleistas ir nusikaltimo mechanizmas. Tai ne tik trukdo nagrinėti bylÄ teisme, tačiau apeliantui nesuprantama, kuo ji faktiÅ¡kai buvo ir yra kaltinama. Pažymima, jog LAT tokiose situacijose yra konstatavęs, jog nepateikus įtarimų visiems nusikalstamÄ veikÄ padariusiems asmenims, lieka neteisingai apraÅ¡yta asmens veika ir neatskleistas nusikaltimo mechanizmas. Pasak LAT, bylos perdavimas prokurorui grindžiamas ne bÅ«tinumu pareikÅ¡ti kaltinimus kitiems asmenims, tačiau tinkamai suraÅ¡yti kaltinamÄ jį aktÄ , iÅ¡ kurio galima spręsti apie realiai atliktus kaltinamojo ir kitų asmenų veiksmus.

2.1.6. Apeliantas cituoja nuteistosios N. B. ir liudytojos I. Å . ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir 2011 m. rugsėjo 27 d. UAB „I“ direktoriaus su I. Å . sudarytos darbo sutarties Nr. 37 nuostatas, kuriose nurodyta, kad I. Å . atliks pagrindines – baseino instruktorės ir papildomas – plaukimo trenerės pareigas, tačiau jos nebus atliekamos vienu metu. Pastebėtina, jog UAB „I“ direktoriaus V. Å . 2017 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 1 patvirtintu Baseino prižiÅ«rėtojo pareigų apraÅ¡yme nebeliko I. Å . darbo sutartyje ir jos pareigų apraÅ¡yme numatytos pareigos vesti mokymo plaukti treniruotes, kadangi jos pagrindinėmis ir vienintelėmis pareigomis nustatytos baseino prižiÅ«rėtojos pareigos. IÅ¡ bylos faktinių aplinkybių akivaizdu, kad I. Å . kalta dėl E. K. mirties, kadangi ji atliko neteisėtus veiksmus – nesilaikė teisės aktais nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių ir taip dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui. BÅ«tent ji Å¡iuo atveju turėjo pareigÄ rÅ«pintis baseino zonoje buvusio mažamečio saugumu.

2.1.7. Apeliaciniame skunde cituojami kitų liudytojų (K. S., M. Č., R. S., V. Å .) ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei atkreipiamas dėmesys į 2012 m. sausio 10 d. UAB „I“ direktoriaus su K. S. sudarytÄ darbo sutartį Nr. 293 ir papildomus susitarimus su minėtu liudytoju; 2016 m. gruodžio 29 d. UAB „I“ direktoriaus įsakymÄ Nr. 41; 2011 m. spalio 24 d. UAB „I“ direktoriaus įsakymu Nr. DS-11-01 patvirtintÄ â€žDarbuotojo, atliekančio baseino prižiÅ«rėtojo darbÄ saugos ir sveikatos saugos instrukcijÄ â€œ Nr. 11 bei teigiama, kad iÅ¡ kaltinamojo akto negalima spręsti apie realiai atliktus N. B. ir kitų asmenų veiksmus, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pateikti įtarimai visiems, tikėtina, nusikaltimÄ padariusiems asmenims, kas lėmė neteisingÄ N. B. veiksmų apraÅ¡ymÄ , nes pagal ikiteisminio tyrimo medžiagÄ N. B. nebuvo vienintelis ir savarankiÅ¡kas nusikaltimo subjektas. Apeliantas pabrėžia, kad Å¡iuo atveju teismas turėjo vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartimi, kurioje yra nurodyta, kad nei proceso dalyviai, nei teismas negali bÅ«ti įpareigojami spėlioti dėl pareikÅ¡to kaltinimo ir atskirų inkriminuojamų nusikalstamos veikos požymių bei ieÅ¡koti Å¡ių duomenų baudžiamosios bylos medžiagoje.

2.2. Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra akivaizdi iÅ¡vada, jog bylos nagrinėjimo eiga ir skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė N. B. teisę į teisingÄ teismÄ , dėl ko priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis.

2.2.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, apeliaciniame skunde teigiama, kad aktyvaus teismo modelis reiÅ¡kia, jog teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Tai reiÅ¡kia, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ , neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad bÅ«tų nustatytos visos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos bylos aplinkybės. Tačiau Å¡ioje baudžiamojoje byloje nurodytos aplinkybės leidžia tvirtinti, jog teismas minėtų reikalavimų nesilaikė, nesiekė nustatyti tiesÄ bei nesiekė įvykdyti teisingumo. Apeliantas nurodo, kad taip iÅ¡ N. B. buvo atimta teisė į teisingÄ teismÄ , jos teisė žinoti ir suprasti, kuo yra kaltinama, bei teisė tinkamai pasirengti aktyviai gynybai nuo prokuroro pareikÅ¡to kaltinimo.

2.2.2. Pasak apelianto, bylÄ nagrinėjęs teisėjas viso proceso metu demonstravo nusistatymÄ N. B., jos gynėjo ir tų liudytojų parodymų, kurių turinys nesutapo su ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų užfiksuotais parodymais, atžvilgiu. Be to, teismas nebandė nustatyti koks tikrasis V. Å . bei kitų įmonės administracijos vadovaujančių darbuotojų, taip pat žuvusiojo ir jo tėvų vaidmuo, tačiau stengėsi pritempti įvykius prie ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų sukonstruotos versijos. Apelianto nuomone, nuosprendyje esantys teiginiai dėl N. B. ir jos gynėjo pasisakymų apie teismo Å¡aliÅ¡kumÄ rodo teisėjo Å¡aliÅ¡kumÄ nuteistosios atžvilgiu ir siekį pateisinti nagrinėjamos bylos nesuvokimÄ ir netinkamus teisėjo veiksmus bylos nagrinėjimo metu. Skunde teigiama, kad nurodyti veiksmai iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja LAT praktikoje aptartam teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principui, kadangi teismo baigiamajame akte selektyviai parinktuose ir vertintuose įrodymuose yra vartojamos nepalankumÄ N. B. apimančios formuluotės.

2.3. Apelianto įsitikinimu, teismas nagrinėjamu atveju netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir nesilaikė iÅ¡samaus bylos aplinkybių iÅ¡tyrimo principo ir jo įsitikinimas buvo formuojamas iÅ¡samiai nepatikrinus ir neįvertinus visų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų bylos aplinkybių.

2.3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendyje nurodyti teisės aktai nebuvo N. B. privalomi, todėl ji jų pažeisti negalėjo. Pažymima, jog tiek prokurorai, tiek teismas sÄ moningai nenurodė tariamai N. B. pažeisto teisės akto – UAB „I“ Plaukimo akademijos taisyklių (toliau – ir Plaukimo akademijos taisyklės) – priėmimo datos, siekiant sustiprinti N. B. kaltumo įspÅ«dį. Akcentuojama, kad iÅ¡ byloje esančio UAB „I“ atstovo pateikto 2018 m. sausio 24 d. raÅ¡to „Dėl dokumentų ir informacijos suteikimo“, su kuriuo kartu pateiktos minėtos taisyklės, ir kitos bylos medžiagos nematyti, kada Å¡ios taisyklės buvo priimtos (patvirtintos).

2.3.2. Apeliantas akcentuoja, jog byloje yra rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad 2017 m. rugsėjo 5 d. UAB „I“ Plaukimo akademijos taisyklės neegzistavo, tačiau šių įrodymų teismas nepagrįstai netyrė ir neįvertino. Apelianto teigimu, šie duomenys yra: 2017 m. rugsėjo 6 d. UAB „I“ sporto direktoriaus A. S. el. laiškas klubų vadovams; 2017 m. rugsėjo 7 d. UAB „I“ direktoriaus V. Š. el. laiškas A. S. bei klubų vadovams; 2017 m. rugsėjo 8 d. UAB „I“ tinklo vadovės S. P. el. laiškas klubų vadovams bei K. S.; 2017 m. rugsėjo 12 d. UAB „I“ tinklo vadovės S. P. el. laiškas klubų vadovams; 2022 m. vasario 22 d. ir 2022 m. gegužės 24 d. N. B. gynėjo teismui pateikti teismui adresuoti UAB „I“ (duomenys neskelbtini) klubo vadovės J. L. paaiškinimai; 2017 m. rugsėjo 12 d. „(duomenys neskelbtini)“ specialistės el. laiškas direktoriui V. Š. ir kitiems įmonės vadovams. Be to, byloje yra N. B. gynėjo pateiktas 2018 m. rugpjūčio 31 d. UAB „I“ direktoriaus V. Š. įsakymas dėl Plaukimo akademijos taisyklių patvirtinimo, kuriame nenurodyta, jog yra naikinamos iki tol galiojusios taisyklės arba tvirtinamos naujos redakcijos taisyklės. Taip pat pažymima, kad A. K. nei sudarydama 2017 m. rugpjūčio 31 d. sutartį, nei vėliau nebuvo supažindinta su šiomis taisyklėmis.

2.3.3. Nurodyti duomenys leidžia teigti, kad bylos medžiaga nepatvirtina fakto, jog 2017 m. rugsėjo 5 d. egzistavo kaltinamajame akte bei skundžiamame nuosprendyje nurodytos UAB „I“ Plaukimo akademijos taisyklės, taigi nuteistoji N. B. net negalėjo nurodyti „jai pavaldiems darbuotojams“ nevykdyti Å¡ių taisyklių 2.5 punkto, taip pat negalėjo minėto punkto pažeisti pati. PrieÅ¡ingos teismo iÅ¡vados akivaizdžiai parodo teismo nesugebėjimÄ ir/ar nenorÄ atskleisti visas bylos esmines aplinkybes, taip pat demonstruoja tendencingÄ (Å¡aliÅ¡kÄ ) bylos nagrinėjimÄ .

2.3.4. Teismas, kaip ir prokurorai, netinkamai aiÅ¡kino UAB „I“ direktoriaus 2017 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 11 patvirtintas „Naudojimosi I sveikatingumo klubų teikiamomis paslaugomis tvarkÄ ir taisykles“ (toliau – ir Taisyklės) bei jų 1.2.3 ir 1.24.4 punktuose esančius reikalavimus, jų turinį ir paskirtį. Pažymima, kad UAB „I“ vadybininkė R. S., sudarydama sutartį su A. K., Å¡iai pateikė pasiraÅ¡yti kitas – UAB „I“ direktoriaus 2016 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 2 patvirtintas „Naudojimosi I sveikatingumo klubų teikiamomis paslaugomis tvarkÄ ir taisykles“. Tarp minėtų taisyklių redakcijų esminis skirtumas yra Taisykles papildantis 1.2.6 punktas dėl mažamečių vaikų lydėjimo į persirengimo kambarius. Taigi teismas ignoravo aplinkybę, jog E. K. buvo vyresnis nei 7 metų amžiaus, pats vienas turėjo pasirinkti ir pasirinko persirengti pats vienas vyrų persirengimo patalpose, o mama, kaip lydintis pilnametis asmuo, galėjo kreiptis ir kreipėsi į P. K., kad Å¡is padėtų E. K. persirengti.

2.3.5. Be to, teismas iÅ¡kraipė minėtų Taisyklių 1.2.3 ir 1.2.4 punktų turinį ir prasmę, kadangi teismas turėjo aiÅ¡kintis visÄ taisyklių turinį ir paskirtį. Apeliantas akcentuoja tai, kad mokymo plaukti paslauga kiekvienam klientui suteikiama individualiai susitarus dėl tokios paslaugos suteikimo su klube plaukimo treniruotes vedančiais treneriais bei klientui sudarant individualiÄ Paslaugų teikimo sutartį. Teismo posėdyje N. B. paaiÅ¡kino, kad Taisyklių 1.2.3 punktas yra skirtas tik į klubÄ atvykstančioms grupėms nepilnamečių iki 16 metų mokyklos mokinių ir/ar grupėms darželių auklėtinių, kurie grupėmis atvykę į UAB „I“ sveikatingumo klubus, o ne mokymo plaukti baseine užsiėmimams. Taip pat akcentuojama, kad nagrinėjamu atveju aktualiuose UAB „I“ tvarkÄ reglamentuojančiuose dokumentuose vartojamos skirtingos sÄ vokos „vandens zona“ ir „baseino zona“. Apeliaciniame skunde nurodoma tai, kad liudytojas L. K. A. K. iÅ¡aiÅ¡kino treniruočių eigÄ dar prieÅ¡ 2017 m. rugsėjo 5 d. ir nurodė, kad apie tai, jog baseine negali dalyvauti vaikų tėvai jam pranešė K. S. Pažymima, kad Taisyklių 1.2.3 punkto paskirtį patvirtina ir 2017 m. rugsėjo 5 d. vaizdo įraÅ¡as registratÅ«roje bei N. B. teismui pateiktos fotonuotraukos. Å ie duomenys patvirtina tai, jog tėvams buvo leidžiama palydėti savo nepilnamečius vaikus į baseino zonÄ ar į persirengimo kambarį, jeigu tėvai laikydavosi taisyklėse nustatytų sÄ lygų, tačiau teismas į vaizdo įraÅ¡us nekreipė dėmesio.

2.3.6. Apeliantas pabrėžia, kad A. K. nesitarė su UAB „I“ dėl to, jog E. K. į UAB „I“ sveikatingumo klubÄ vyks su grupe nepilnamečių iki 16 metų, kuriuos lydėtų ar prižiÅ«rėtų koks nors vienas pilnametis asmuo ar keli tokie asmenys. Be to, A. K., pasiraÅ¡ydama 2017 m. rugpjūčio 31 d. sutartį pažymėjo, kad ji susipažino su Taisyklėmis bei kitomis paslaugų teikimo sÄ lygomis ir ji įsipareigoja jų laikytis. Tai, kad A. K. žinojo apie Taisyklių 1.2.6 punkto sÄ lygas patvirtina ir tai, jog iÅ¡ RegistratÅ«ros vaizdo įrašų matyti tai, kad A. K., grįžusi iÅ¡ klubo patalpų registratÅ«ros fojė vaikščiojo kartu su savo mažamete dukra.

2.3.7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas Å¡iame kontekste nepagrįstai ignoravo ir nevertino kitų reikÅ¡mingų bylos duomenų, o bÅ«tent: 2018 m. sausio 23 d. apžiÅ«ros protokolo dėl vaizdo įraÅ¡o „I kamera 17 val. iki 18 val. (duomenys neskelbtini)“; 2018 m. sausio 23 d. apžiÅ«ros protokolo dėl vaizdo įraÅ¡o „II kamera 17 val. iki 18 val. (duomenys neskelbtini)“; L. K. paaiÅ¡kinimų; fakto, jog N. B. pareiginėje instrukcijoje ar kituose UAB „I“ vidaus teisės aktuose nebuvo įpareigojimo užtikrinti klientų saugumÄ vandens zonoje su didžiuoju baseinu ir kaskadų ir povandeninių srovių zonoje, ypač atsižvelgus į tai, jog N. B. darbo laikas yra iki 17 val., o įvykis įvyko 17.30 val.; Taisyklių 2.1.4.8.2 punkto, kuris draudžia vandens zonoje naudotis vandens kaskadomis grupinių plaukimo mokymų metu, nors byloje nustatyta, kad E. K. draudimo nesilaikė, be to, Å¡alia plaukimo treniruotę vedę L. K. ir jo kolega nesiėmė jokių priemonių sustabdyti E. K.. Visi Å¡ie nurodyti duomenys leidžia teigti, kad N. B. negalėjo nei nurodyti, nei nurodė darbuotojams nesilaikyti Taisyklių 1.2.3 punkto bei 1.2.4 punkto, taip pat ji negalėjo pažeisti Taisyklių 1.2.3 punkto ir 1.2.4 punkto nuostatų.

2.3.8. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepaisė LAT suformuotos teismų praktikos, jog siekiant atskleisti BK 132 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ veikÄ , privaloma iÅ¡analizuoti teisinio reguliavimo, susijusio su tam tikro pobÅ«džio veikimo galimybėmis, kontekstÄ , kad tik tokiu atveju bÅ«tų aiÅ¡ku, kokie draudimai ir įpareigojimai asmeniui yra nustatyti konkrečioje jo veiklos srityje bei kokios teisėtos jo veikos apimties galima pagrįstai tikėtis, kad sprendžiant asmens kaltės klausimÄ , turi bÅ«ti įvertinamos visos objektyvios įvykio aplinkybės, kitų įvykio dalyvių veiksmai.

2.3.9. Apeliaciniame skunde pažymima, jog aptariamu atveju buvo neatsižvelgta į Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2017 m. lapkričio 28 d.) 37 straipsnio 1, 8 dalių ir 12 dalies 1 ir 12 punktų nuostatas ir 2016 m. spalio 11 d. įregistruotų UAB „I“ įstatų 2 skyrių. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad V. Å . patvirtino visų su Å¡iuo įvykiu susijusių asmenų pareigų apraÅ¡ymus, t. y. K. S., L. K. ir I. Å . Remdamasis kasacinio teismo praktika, apeliantas nurodo, jog apeliaciniame skunde aptartas teisinis reglamentavimas leidžia daryti vienintelę iÅ¡vadÄ , kad UAB „I“ direktorius V. Å . savo pareigas vykdė netinkamai, nes nesiėmė bÅ«tinų priemonių iÅ¡vengti 2017 m. rugsėjo 5 d. įvykio. Nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai N. B. paskyrė atsakomybę už viso UAB „I“ veiklÄ bei nenustatęs N. B. veiksmuose objektyviųjų neatsargaus gyvybės atėmimo bei tarnybos pareigų neatlikimo požymių, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Bylos medžiaga patvirtina, kad bÅ«tent V. Å . sprendimai – įsakymai ir žodiniai nurodymai suvaržė N. B. teises savarankiÅ¡kai ir tinkamai organizuoti klubo darbÄ užtikrinant saugų klientų naudojimÄ si jų klubo vandens zonoje esančius baseinu su kaskadų ir povandeninių srovių zona. Apeliantas teigia, kad V. Å . veiksmai, prieÅ¡taraujantys jo pareigoms tinkamai organizuoti Bendrovės darbÄ , užtikrinti darbo drausmę, nepažeisti įstatymų ir užtikrinti tinkamÄ klubų klientų apsaugÄ nuo nelaimingų atsitikimų, eliminuoja baudžiamosios atsakomybės taikymÄ N. B. atžvilgiu. Be to, bÅ«tent V. Å . 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimas įtvirtino galimybę plaukimo treniruotes vedantiems treneriams tuo pačiu metu vykdyti baseino instruktoriaus (prižiÅ«rėtojo) pareigas.

2.4. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad prokurorė neatliko teisinio vertinimo nustatant priežastinį ryšį ir be įstatyminio pagrindo perleido Å¡iÄ pareigÄ teismui. Dėl to skundžiamame nuosprendyje padarytos neteisingos iÅ¡vados dėl priežastinio ryÅ¡io tarp sunkių pasekmių (E. K. žūties) ir N. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų.

2.4.1. Pasak apelianto, teismas turėjo pareigÄ Ä¯vertinti nelaimingo atsitikimo mechanizmÄ , tačiau to nepadarė. Å ioje byloje surinkti duomenys ir pirmiau aptartas inkriminuojamų pažeistų teisės normų tinkamas aiÅ¡kinimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tarp N. B. inkriminuotos pavojingos veikos ir baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių (E. K. mirties) priežastinio ryÅ¡io nėra.

2.4.2. Apeliantas nurodo, kad N. B. veiksmai galėtų bÅ«ti priskirtini prie nelaimingo atsitikimo aplinkybių, tačiau jie nėra Å¡io įvykio priežastys. Nuosprendyje nurodytos aplinkybės, jog N. B. nesilaikė UAB „I“ vidaus teisės aktų, galėtų bÅ«ti tik sÄ lygos, turėjusios įtakÄ nelaimingam atsitikimui. Pabrėžiama, kad tiesioginės neigiamos įvykio pasekmės kilo dėl V. Å . bei darbuotojų I. Å ., L. K. ir K. S. ir kai kurių kitų asmenų elgesio, kurių kaltė pasireiÅ¡kė elementarių reikalavimų, tikslu užtikrinti E. K. saugumÄ , nepaisymu. Å ioje situacijoje minėtų asmenų neatsargumas (ne)vykdant savo pareigų yra aiÅ¡kus, todėl N. B. inkriminuotas padarytas pažeidimas galėjo sukurti tik abstrakčiÄ neigiamų pasekmių galimybę, o V. Å ., I. Å ., A. K. bei E. K. didelis neatsargumas, pasireiÅ¡kęs saugumo reikalavimų nepaisymo, realizavo abstrakčiÄ neigiamų pasekmių atsiradimo galimybę. Dėl to vertintina, jog priežastinis ryÅ¡ys tarp V. Å ., I. Å ., A. K. ir jos vaiko veiksmų bei E. K. mirties yra svarbesnis ir esminis, nutraukiantis priežastinio ryÅ¡io grandinę tarp N. B. inkriminuotų veiksmų ir atsiradusių neigiamų pasekmių.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikta.

4. Teisiamojo posėdžio metu nuteistoji bei jos gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to yra praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nuteistosios N. B. gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu ir praÅ¡o N. B. iÅ¡teisinti. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 132 straipsnio 3 dalyje ir BK 229 straipsnyje

6. Apeliaciniame skunde nesutinkama su N. B. nuteisimu pagal BK 132 straipsnio 3 dalį ir BK 229 straipsnį bei teigiama, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai neįsigilino į visas Å¡ios bylos aplinkybes, iÅ¡kraipė tariamai nuteistosios pažeistų teisės aktų nustatytų specialių elgesio taisyklių turinį, dėl ko nepagrįstai, nesilaikydamas formuojamos teismų praktikos, priėmė skundžiamÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neiÅ¡samiai ir nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė bei įvertino visas bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingas aplinkybes, netinkamai įvertino Å¡ioje byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai nusprendė, kad už E. K. žūtį nagrinėjamu atveju yra atsakinga N. B.

7. BK 132 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padarė BK 132 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytÄ veikÄ (dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui) pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles.

8. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog taikant BK 132 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, bÅ«tina nustatyti tris esminius objektyviuosius požymius: 1) veikÄ (pirmiau nurodytas taisykles pažeidžiančius veiksmus ar neveikimÄ ); 2) padarinius (kito žmogaus mirtį); 3) priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Minėta nusikalstama veika padaroma dėl neatsargumo, t. y., nusikalstamo nerÅ«pestingumo ar nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnis). Specialios elgesio saugumo taisyklės pažeidimas neatsargaus gyvybės atėmimo sudėtyje yra nurodytas kaip tokį nusikaltimÄ kvalifikuojanti bei didesnį jo pavojingumÄ rodanti aplinkybė. Specialios elgesio saugumo taisyklės, kurių nesilaikymas prisideda prie žmogaus žūties, gali bÅ«ti nustatytos tiek įstatymais, tiek įstatymų įgyvendinamaisiais ar vietinio (lokalaus) pobÅ«džio teisės aktais. Å ios taisyklės paprastai nustatomos veiklos srityse, kurios susijusios su didesniu pavojumi žmogaus sveikatai ar gyvybei (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-387/2023). Kita vertus, pripažįstant asmenį kaltu dėl neatsargaus gyvybės atėmimo nepakanka konstatuoti vien to, kad jis pažeidė tam tikro norminio akto reikalavimÄ arba bendrojo pobÅ«džio pareigÄ rÅ«pintis kitų asmenų saugumu, bet bÅ«tina nustatyti, kokiu konkrečiu veikimu ar neveikimu jis sukėlė kitam asmeniui mirtį (atėmė gyvybę) ir kad bÅ«tent Å¡is veikimas ar neveikimas buvo mirties priežastis.

9. Å iame kontekste pažymėtina ir tai, jog teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir jos padarinių gali bÅ«ti konstatuotas, kai veika buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga (be jos jie nebÅ«tų kilę), taip pat kai ji lėmė padarinių atsiradimÄ (buvo esminga ir veikianti padarinių kilimo priežastis). Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, bÅ«tina įvertinti, kokiÄ Ä¯takÄ padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie Å¡ių padarinių kilimo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-74-788/2019). Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo, keliamas klausimas, jog N. B. veiksmai iÅ¡ esmės negali bÅ«ti vertinami, kaip pagrindinė E. K. žūties priežastis.

10. BK 229 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, kuris dėl neatsargumo neatliko savo pareigų ar jas netinkamai atliko, jeigu dėl to valstybė, Europos SÄ junga, tarptautinė vieÅ¡oji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos.

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad netinkamas tarnybos pareigų atlikimas pasireiÅ¡kia valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens aplaidžiu ar nekokybiÅ¡ku, atmestinu ar nepakankamai veiksmingu savo pareigų vykdymu, kuris neužtikrina tarnybos interesų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-628/2020). Kai veika padaroma neveikimu, nusikalstami padariniai paprastai kyla dėl tiesiogiai nuo kaltininko valios nepriklausančių priežasčių – kitų asmenų veikų, gamtos jėgų poveikio ir pan., o baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡iuo atveju pagrindžia tai, kad kaltininkas nesiima veiksmų, kurie užkirstų keliÄ Å¡iems padariniams kilti, nors turi pareigÄ ir galimybę tokius veiksmus atlikti (BK 2 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant dėl atsakomybės pagal BK 229 straipsnį, bÅ«tina nustatyti, kokių konkrečių savo pareigų, kylančių iÅ¡ atitinkamų teisės aktų, valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo neatliko ar atliko netinkamai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38-788/2019). Be to, bÅ«tinasis BK 229 straipsnio sudėties požymis yra priežastinis ryÅ¡ys tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (didelės žalos), todėl byloje turi bÅ«ti nustatyta, kad bÅ«tent netinkamas tarnybos pareigų atlikimas objektyviai ir dėsningai nulėmė didelės žalos atsiradimÄ .

12. BK 229 straipsnyje numatyta nusikalstama veika gali bÅ«ti padaroma tik neatsargia kaltės forma, kuri gali pasireikÅ¡ti nusikalstamu pasitikėjimu arba nusikalstamu nerÅ«pestingumu. Nusikalstamo pasitikėjimo atveju asmuo supranta, kad jo pasirinktas elgesys gali sukelti pavojingų pasekmių, tačiau savo rizikingo elgesio nekeičia ir lengvabÅ«diÅ¡kai tikisi, kad yra aplinkybių, kurios neleis kilti žalingoms pasekmėms. Nusikalstamo nerÅ«pestingumo atveju valstybės tarnautojas arba jam prilygintas asmuo, nepakankamai apdairiai vykdydamas tarnybines bei profesines pareigas, taip pat nesilaikydamas įstatymų, kitų norminių teisės aktų reikalavimų, nenumato, kad dėl jo elgesio gali atsirasti didelė žala atitinkamiems subjektams, nors pagal veikos aplinkybes bei profesines savybes galėjo ir turėjo realiÄ galimybę tai numatyti (turėjo tinkamÄ kvalifikacijÄ ir kompetencijÄ ). Taigi Å¡iai veikai kvalifikuoti nepakanka objektyvaus padarytos žalos ir jos dydžio nustatymo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-489/2017).

13. Pagal teismų praktikÄ , kai dėl tarnybos pareigų neatlikimo kitas asmuo netenka gyvybės, sunkiai ar nesunkiai sutrikdoma jo sveikata, o kaltininkas numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti tokių padarinių, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi jų iÅ¡vengti, arba nors ir nenumatė, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, veikos kvalifikuojamos kaip nusikalstamų veikų sutaptis (pagal BK 229 straipsnį bei BK 132, 137 arba 139 straipsnio atitinkamas dalis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-628/2020).

14. Nors pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šiuo atveju E. K. žūtis negali būti prilyginama kazusui, t. y. veiksmui, turinčiam išorinių teisės pažeidimo požymių, tačiau neturinčiam kaltės elemento (tyčios ar neatsargumo), tačiau aptariamu atveju baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia daryti išvados, kad N. B. savo pareigas atliko netinkamai, pažeidė specialias elgesio saugumo taisykles, ir kad tai nulėmė E. K. žūtį.

15. N. B. nuteista už tai, kad ji tinkamai nesilaikė UAB „I“ direktoriaus 2012 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 12 patvirtintų UAB „I“ sporto ir pramogų parko vadovo pareiginių instrukcijų (toliau – Instrukcijos) 7.3, 7.6, 8.2, 8.4, 8.5, 11.1, 11.3, 11.19, 11.25, 11.35 ir 11.38 punktuose įtvirtintų pareigų bei priėmė nepagrįstus sprendimus ir netinkamai organizavo jai pavaldžių darbuotojų darbÄ , kas lėmė E. K. žūtį (2 t., b. l. 148–149).

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, sporto ir pramogų parko vadovo pareiginės instrukcijos akivaizdžiai parodo, kad N. B. savarankiÅ¡kumas buvo itin ribotas. Instrukcijų 11.6, 11.15, 11.21, 11.24, 11.31, 11.37 punktų nuostatos patvirtina, kad minėtas pareigas užimantis asmuo yra atskaitingas Bendrovės vadovybei ir iÅ¡ esmės negali savarankiÅ¡kai priimti sprendimų, kurie darytų svariÄ Ä¯takÄ vadovaujamo filialo struktÅ«rai ir tvarkai. Pavyzdžiui, Instrukcijų 11.23 punktas įtvirtina sporto ir pramogų parko vadovo pareigÄ analizuoti bei planuoti darbuotojų poreikį, tačiau Instrukcijos iÅ¡ esmės nenumato jokios galimybės parko vadovui priimti asmeninį sprendimÄ perskirstyti etatus ar įsteigti naujus etatus, nustačius, kad tam tikrame parke nustatytas konkrečių darbuotojų etatų trÅ«kumas. PrieÅ¡ingai – Instrukcijų 18 punkte numatyta parko vadovo teisė teikti pasiÅ«lymus Bendrovės vadovybei dėl parko, Bendrovės darbo organizavimo, optimizavimo, paslaugų gerinimo, trÅ«kumų Å¡alinimo, parko darbuotojų darbo trÅ«kumų bei nuobaudų skyrimo, skatinimo. Instrukcijų 19 punkte numatyta, kad parko vadovas turi teisę teikti pasiÅ«lymus direktoriui, parkų tinklo valdymo vadovui dėl naujų parko darbuotojų priėmimo, bei siÅ«lyti kandidatus į laisvas darbo vietas. Instrukcijose nenurodyta, jog parko vadovas galėtų priimti kokius nors savarankiÅ¡kus sprendimus pirmiau negavęs vadovybės leidimo, todėl nėra ir pagrindo nesutikti su N. B. teiginiais, kad parkų vadovai negalėjo dirbti kitaip, nei buvo nustatyta ir reglamentuota UAB „I“ direktoriaus V. Å ., o kiekvienÄ veiklÄ ji turėjo suderinti su S. P.-G. ir A. S., kurie buvo atskaitingi direktoriui.

17. Nesutiktina su pirmos instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog N. B. tinkamai nesilaikė pirmiau nurodytų Instrukcijose numatytų pareigų. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad N. B. buvo nesusipažinusi ir nežinojo apie UAB „I“ teikiamų paslaugų naudojimosi tvarkÄ ir taisykles bei, kad savo funkcijas atliko nesilaikydama Bendrovės direktoriaus priimtų įsakymų. PrieÅ¡ingai, N. B. siųsti elektroniniai laiÅ¡kai įrodo, kad ji rÅ«pinosi savo vadovaujamo padalinio saugumu, taip pat siekė užtikrinti tinkamÄ jos klube esančios įrangos veikimÄ bei kreipė didelį dėmesį į klubo klientų komfortÄ bei nusiskundimus (7 t., b. l. 88–99, 101–133). Toks N. B. elgesys neleidžia sutikti su iÅ¡vada, kad ji iÅ¡ esmės elgėsi neatsakingai, nesirÅ«pino reikiamomis saugumo priemonėmis ir elgdamasi aplaidžiai sudarė sÄ lygas nutikti 2017 m. rugsėjo 5 d. įvykiui. Be to, tai, kad N. B. galimybės savo nuožiÅ«ra tvarkyti parko veiklÄ ir atlikti tam tikrus struktÅ«rinius pakeitimus, kurie bÅ«tų užkirtę keliÄ 2017 m. rugsėjo 5 d. įvykiui, buvo ribotos, patvirtina ir kiti proceso metu apklausti liudytojai.

17.1. Liudytoja S. P.-G. apklausų metu patvirtino, kad klubo vadovų galimybė priimti atitinkamus sprendimus buvo ribota (6 t., b. l. 36–37; 8 t., b. l. 23–27; 9 t., b. l. 74–77). Å i liudytoja paaiÅ¡kino, kad N. B. buvo tiesiogiai pavaldi jai, o sporto klubo veikla buvo tvirtinama V. Å . Sporto dalis buvo valdoma A. S., kuris reguliavo, kas ir kiek gali vesti pamokų, ar treneris gali vesti pamokas. Be to, liudytoja nurodė ir tai, kad tuo atveju, jei N. B. vadovaujamas klubas neturėjo higienos paso, tada tuo turėjo rÅ«pintis ne N. B., o A. S., kas, teisėjų kolegijos nuomone, tik patvirtina N. B. savarankiÅ¡kumo vadovaujant parkui ribas. S. P.-G. paaiÅ¡kino, kad klausimus dėl UAB „I“ darbuotojų etatų, pinigų etatams sprendė bÅ«tent V. Å . ir nors klubo vadovai tam pačiam etatų skaičiui galėjo įdarbinti pusinius arba ketvirtinius žmones, etatų skaičius buvo baigtinis pagal įmonės vadovybės sprendimus. Be to, sprendimÄ dėl baseino priežiÅ«ros ir treniruočių vedimo vienu metu priėmė direktorius ir, nors N. B. vadovaujamo klubo plaukimo baseinas buvo sudėtingas, jokių iÅ¡imčių jai nebuvo daroma. Kaip nurodė liudytoja, N. B. buvo supažindinta su klubo taisyklėmis ir buvo atsakinga už tai, kad klube taisyklės bÅ«tų vykdomos. Klubų vadovai galėjo priimti sprendimus buitiniame klubo lygmenyje, tačiau įsakymų ar potvarkių nepriiminėjo. Kaip teigė liudytoja, viskÄ tvirtindavo V. Å ., kuriam buvo galima teikti pasiÅ«lymus, kÄ darydavo ji (S. P.-Gailiuvienė), D. M. arba A. S.

17.2. Pirmiau aptartus S. P.-G. parodymus dėl klubo vadovų savarankiÅ¡kumo iÅ¡ dalies patvirtina ir liudytojo D. M. parodymai (9 t., b. l. 70–73). Liudytojas nurodė, kad sporto klubo vadovai negalėjo daryti bankinių pavedimų ir apmokėjimų, be to, jie iÅ¡ esmės turėjo viskÄ derinti su tinklo vadovu. Atskiri sporto klubai neturėjo savo finansininkių ar buhalterių, o banke, kuriame buvo atidaryta Bendrovės sÄ skaita, klubo vadovai savo paraÅ¡ais nesinaudojo. Liudytojas nurodė, kad klubų vadovai turėjo banko mokėjimo korteles, skirtas pirkiniams iki 100 Eur, kÄ patvirtino ir liudytoja S. P.-G. bei, iÅ¡ dalies, ir V. Å . BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja A. P. paaiÅ¡kino, jog per savaitę klubų vadovai galėjo iÅ¡leisti ne daugiau nei 50 Eur klubui reikalingoms smulkmenoms. Å iÄ aplinkybę patvirtino ir pati nuteistoji, kuri nurodė, kad savarankiÅ¡kai sprendimus galėjo priimti tik 50 Eur ribose.

17.3. Å iame kontekste negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog N. B. elgėsi neatsakingai ir nesirÅ«pino jos vadovaujamo klubo sauga. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinės instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymų, klubo padalinių vadovai buvo atskaitingi Bendrovės vadovybei, t. y. UAB „I“ direktoriui V. Å ., A. S., taip pat kitiems vadovybėje dirbusiems asmenims, be kurių leidimo klubų vadovai negalėjo priimti savarankiÅ¡kų sprendimų. Liudytojos A. P., I. B., J. L. ir S. D. nuosekliai tvirtino, kad nors klubo padalinių vadovai galėjo kelti klausimus dėl besidubliuojančių darbo grafikų bei pateikti abejones dėl baseino zonos saugumo, galutinis sprendimas buvo vadovybės, kurį jie turėdavo asmeniÅ¡kai perduoti klubo darbuotojams. Nors liudytojas V. Å . teigė, kad etatus konkrečiuose padaliniuose tvarkyti galėjo klubo padalinių vadovai (8 t., b. l. 75–82), tačiau papildomai apklaustas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, V. Å . Å¡iÄ aplinkybę paneigė, nurodydamas, kad klubo vadovas formaliai įsteigti etato negalėjo, kadangi negalėjo pasiraÅ¡yti darbo sutarties ir tokiu atveju klubo vadovas turėjo kreiptis į įmonės vadovybę.

17.4. Kaip matyti tiek iÅ¡ N. B. paaiÅ¡kinimų, tiek ir iÅ¡ apeliacinės instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymų bei I vadovų susirinkimo protokolo (7 t., b. l. 72–73), 2016 m. lapkričio 22 d. įvykusiame vadovų susirinkime buvo keltas klausimas dėl trenerio apmokėjimo už budėjimÄ ir treniruočių vedimÄ bei pasiÅ«lyta treniruočių vedimo metu nemokėti atlyginimo už budėjimÄ . Be to, UAB „I“ direktoriaus 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 41 buvo nustatyti UAB „I“ Vilniaus ir Klaipėdos miestų baseino instruktorių motyvacijos rodikliai, iÅ¡ kurių matyti, kad mėnesiniai priedai tiesiogiai priklausė nuo trenerių treniruojamų grupių dydžio (7 t., b. l. 78–79). Tai tik patvirtina, kad bÅ«tent Bendrovės vadovybė įtvirtino ir nustatė tvarkÄ , kad vienu metu asmuo gali ir budėti, ir vesti treniruotes. Tuo tarpu tiek N. B., tiek kitų klubų vadovės Bendrovės susirinkimo metu galėjo tik teikti siÅ«lymus dėl klubo veiklos ir saugumo užtikrinimo. Kaip matyti iÅ¡ pirmiau aptartų liudytojų paaiÅ¡kinimų, klubo padalinių vadovų atsakomybė buvo UAB „I“ valdybos priimtus sprendimus perduoti savo vadovaujamo padalinio darbuotojams, o realus padalinių vadovų savarankiÅ¡kumas buvo minimalus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog net ir N. B. aktyviai bandant gerinti savo vadovaujamo padalinio bÅ«klę ir papildomai užtikrinti klientų saugumÄ , jos galimybės tai padaryti savarankiÅ¡kai buvo ribotos ir priklausė nuo UAB „I“ vadovų.

18. Taigi, kaip matyti iš pirmiau aptartų liudytojų parodymų, klubo filialų vadovų galimybė priimti tam tikrus sprendimus tiesiogiai priklausė nuo Bendrovės vadovybės. Nors, kaip yra nurodyta ir Instrukcijose, klubo filialų vadovai turėjo teisę teikti pasiūlymus bei abejones UAB „I“ vadovybei ir dėl to buvo rengiami vadovybės ir padalinių vadovų susirinkimai bei diskusijos, tai savaime nesudarė galimybės padalinių vadovams priimti savarankiškus sprendimus dėl padalinių veiklos plačiau nei buitiniame lygmenyje. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į V. Š. parodymus, jog N. B. turėjo galimybę nuspręsti ar padalinyje dirbs keturi treneriai, ar bus atliekamas naktinis valymas (8 t., b. l. 75–82), t. y., teigta, kad etatų sudėtį Bendrovės padalinio lygmenyje galėjo tvarkyti patys klubų vadovai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie V. Š. parodymai iš esmės yra nelogiški, kadangi tuo atveju, jei N. B. būtų pasirinkusi turėti daugiau darbuotojų, tačiau tinkamai neužtikrintų jos vadovaujamo padalinio tvarkos ir švaros, ji tokiais sprendimais būtų pažeidusi kitas Instrukcijose numatytas savo kaip padalinio vadovės pareigas.

19. Tai, kad pokyčius klubo filialuose galėjo inicijuoti tik įmonės vadovybė, patvirtina ir tai, kad po 2017 m. rugsėjo 5 d. įvykio, visi pasiÅ«lymai bei naujovės, skirtos didinti klubų saugumÄ , buvo keliamos bei įgyvendinamos ne N. B., o direktoriaus V. Å . Tai patvirtina pastarojo siųsti elektroniniai laiÅ¡kai (7 t., b. l. 133–137, 144–150, 153), nors iki Å¡io momento, kaip nurodė apeliacinės instancijos teisme apklaustos liudytojos, V. Å . į jam iÅ¡sakytus nuogÄ stavimus ir abejones dėl saugumo klubuose nekreipė dėmesio ir nesiėmė jokių veiksmų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tik UAB „I“ vadovybė galėjo priimti sprendimus dėl etatų perskirstymo ar įsteigimo atskiruose klubuose bei įsakymais nustatyti tvarkas, kurios bÅ«tų užtikrinusios tinkamÄ baseino zonos priežiÅ«rÄ bei saugumÄ , o N. B., kaip klubo vadovės, įgaliojimai Å¡iuo klausimu buvo riboti.

20. N. B. nuteista ir už tai, kad ji pažeidė UAB „I“ direktoriaus 2017 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 11 patvirtintų „Naudojimosi I sveikatingumo klubų teikiamomis paslaugomis tvarkos ir taisyklių“ 1.2.3 ir 1.2.4 punktų reikalavimus, taip pat „I plaukimo akademijos taisyklių“ 2.5 punktÄ , be to, 2017 m. birželio ir rugsėjo mėnesiais vykusių susirinkimų metu uždraudė įleisti vaikų tėvus į klubo baseinÄ vaikų grupinių užsiėmimų baseine ar mokymo plaukti treniruočių metu. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, baudžiamojoje byloje esantys duomenys iÅ¡ esmės paneigia N. B. pateiktame kaltinime, pagal kurį ji nuteista, nurodytas aplinkybes.

21. Apkaltinamasis nuosprendis N. B. yra grindžiamas tuo, jog ji uždraudė įleisti vaikų tėvus į vaikų lankomas mokymo plaukti treniruotes, ir tai yra viena iÅ¡ priežasčių, dėl kurių A. K. neteko galimybės stebėti savo mažametį vaikÄ treniruotės baseine metu ir prižiÅ«rėti jį.

21.1. Nuteistoji N. B. paaiÅ¡kino, jog visi tėvai ir globėjai galėjo visada lydėti savo vaikÄ Ä¯ mokymo plaukti pamokas, kÄ patvirtina vaizdo įraÅ¡ai iÅ¡ 2017 m. rugsėjo 5 d. Be to, įvykio dienÄ , A. K. buvo pasiÅ«lyta arba eiti kartu su vaikais į moterų persirengimo rÅ«binę arba į vyrų persirengimo rÅ«binę, tačiau E. K. atsisakė eiti į moterų rÅ«binę, o A. K. atsisakė eiti į vyrų rÅ«binę. Dėl to administratorė R. K. surado Å«kvedį P. K., kuris palydėjo E. K. į vyrų persirengimo rÅ«binę (8 t., b. l. 115–123).

21.2. Kaip matyti iÅ¡ N. B. pateiktų vaizdo įrašų, įvykio dienÄ laikotarpiu nuo 17 val. iki 18 val., vaikams dalyvaujant plaukimo treniruotėje aplink baseinÄ vaikščioja suaugę žmonės, kurie nėra apsirengę plaukimui tinkamais rÅ«bais bei dėvi antbačius. Pažymėtina, kad tai, jog tėvai galėjo lydėti savo vaikus į plaukimo treniruotes, iÅ¡ dalies patvirtina ir liudytojos R. S. parodymai, kuriuose nurodyta, kad nuo 2016 m. rudens tėvai prie baseino buvo nepageidaujami, tačiau ji to nepaisė ir eidavo prie baseino stebėti plaukimo treniruotes (6 t., b. l. 44–45; 8 t., b. l. 21–23). Nors liudytoja teigė, kad pasikeitus tvarkai dingo anksčiau prie baseino buvusios kėdės, o ant registratÅ«ros stalo atsirado lentelė, kad tėvai negali užeiti į baseino patalpas, pažymėtina, kad vaizdo įraÅ¡ai iÅ¡ klubo registratÅ«ros paneigia minėtus R. S. parodymus dėl užraÅ¡o, draudžiančio tėvams bÅ«ti baseino patalpose ir stebėti plaukimo treniruotes, buvimo registratÅ«roje. Dėl to apeliacinės instancijos teismas minėtos liudytojos parodymais remiasi tik tiek, kiek jie yra patvirtinti kita bylos medžiaga.

21.3. Aplinkybės, kad bÅ«tent N. B. uždraudė tėvams lydėti vaikus į baseino zonÄ ir stebėti jų plaukimo treniruotes, nepatvirtina ir kitų bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymai. Nors dauguma ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų nurodė, kad apie tokį sprendimÄ juos informavo N. B. susirinkimo metu, pastebėtina, kad nei vienas liudytojas negalėjo neginčijamai patvirtinti, jog nurodytas sprendimas priimtas N. B. iniciatyva. IÅ¡ užfiksuotų liudytojų parodymų matyti, kad draudimas tėvams bÅ«ti baseino zonoje ir stebėti vaikų treniruotes buvo daugiau rekomendacinio pobÅ«džio, tačiau tuo atveju, jeigu tėvai reikalaudavo bÅ«ti netoli savo vaikų, tai nebuvo draudžiama.

Dalis liudytojų nurodė, kad šis sprendimas nebuvo įformintas jokiu įsakymu ar kitu dokumentu, taigi negalima konstatuoti, kad tai buvo griežta tvarka, kurios be išimčių privalėjo laikytis sveikatingumo klubo lankytojai. Akcentuotina, kad liudytojas V. Š. nurodė, jog aptariamas pasiūlymas priimtas bendru klubų vadovų sutarimu, siekiant užtikrinti, kad vaikai treniruočių metu nesiblaškytų (8 t., b. l. 75–82; 9 t., b. l. 1–5). Pažymėtina, kad, kaip nurodė apeliacinės instancijos teisme apklaustos liudytojos A.

P., I. B., J. L. ir S. D., jos kaip klubų vadovės, tik perduodavo savo klubų darbuotojams įmonės vadovų priimtus sprendimus, o pačios neturėjo teisės priiminėti įsakymų, kuriais bÅ«tų nustatoma klubo darbo tvarka. Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiosios A. K. parodymų, įvykio dienÄ ji paprašė surasti kokį nors asmenį, kuris galėtų palydėti E. K. į rÅ«binę ir tada, įsitikinusi, kad viskas yra gerai, su dukra išėjo iÅ¡ klubo patalpų (7 t., b. l. 43–44). Å iÄ aplinkybę patvirtina ir liudytojos R.

K., įvykio dienÄ dirbusios registratÅ«roje, parodymai, kad atėjusi berniuko mama paklausė ar kas galėtų palydėti sÅ«nų persirengti (7 t., b. l. 188–190). Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog N. B. savo asmenine iniciatyva priėmė sprendimÄ griežtai drausti tėvams stebėti plaukimo treniruotes ir bÅ«ti baseino zonoje bei yra asmeniÅ¡kai atsakinga už tai, jog A. K. įvykio dienÄ neprašė bÅ«ti įleidžiama į baseinÄ kartu su savo mažamečiu sÅ«numi.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, jog nuteistoji N. B. neturėjo reikiamų įgaliojimų nustatyti griežtÄ tvarkÄ dėl draudimo tėvams bÅ«ti mokymo plaukti treniruotės metu. Be to, byloje nėra jokių kitų duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad toks sprendimas buvo įformintas Bendrovės direktoriaus įsakymu ar kitu oficialiu dokumentu. Darytina iÅ¡vada, kad tai buvo rekomendacinio pobÅ«džio pasiÅ«lymas, aptartas klubų vadovų susirinkime ir patvirtintas Bendrovės vadovybės.

23. Taisyklių 1.2.3 punkte numatyta, kad nepilnamečių klientų iki 16 metų grupes turi lydėti ir prižiÅ«rėti pilnamečiai asmenys. Rekomenduoja, kad: 1) iki 10 asmenų iki 16 metų lydėtų ir prižiÅ«rėtų ne mažiau kaip 1 pilnametis asmuo; 2) 11-20 asmenų iki 16 metų grupę lydėtų ir prižiÅ«rėtų ne mažiau kaip 2 pilnamečiai asmenys, kt. Taisyklių 1.2.4 punkte nurodyta, kad nepilnamečiai klientai iki 16 metų amžiaus gali lankytis: 1) vandens zonoje tik prižiÅ«rimi tėvų (globėjų). Klientai, atvykę į vandens zonÄ su nepilnamečiais iki 16 metų, privalo apie tai informuoti sveikatingumo klubo plaukimo instruktorių ir laikytis jo nurodymų; 2) tik tuose grupiniuose užsiėmimuose, kuriuos jiems parenka užsiėmimų instruktoriai, atsižvelgiant į kliento pateiktÄ gydytojo pažymÄ ir tėvų sutikimÄ bei užsiėmimo poveikį kliento sveikatai (5 t., b. l. 42–49). Nors iÅ¡ lingvistinio aptartų Taisyklių nuostatų aiÅ¡kinimo galima daryti iÅ¡vadÄ , kad nurodytos Taisyklės nagrinėjamo įvykio metu buvo taikomos be iÅ¡imties visai sveikatingumo klubai veiklai, tačiau apklaustų liudytojų parodymai tai paneigia.

23.1. Å iame kontekste pritartina apeliacinio skundo motyvams, jog Taisyklių 1.2.3 ir 1.2.4 punktų nuostatos savaime nėra taikomos E. K. situacijai. Tai, jog minėti Taisyklių punktai taikomi atvejams, kai, pavyzdžiui, iÅ¡ darželių ar mokyklų atvykdavo grupės darželinukų ar mokinių, kurie naudodavosi sveikatingumo klubo paslaugomis ir pramogomis, tačiau nėra mokomi plaukti, patvirtino pati N. B. (8 t., b. l. 115–123), iÅ¡ dalies tai patvirtina V. Å . duoti paaiÅ¡kinimai (8 t., b. l. 75–82). Atkreiptinas dėmesys, kad bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, teismo posėdyje buvo apklausta liudytoja A. P., kuri paaiÅ¡kino, kad Å¡ios Taisyklės buvo naudojamos tuo metu, kai į baseinÄ ateidavo Å¡eima ar klasė tiesiog pabÅ«ti pirtyje ir paplaukioti, tačiau nedalyvaudavo plaukimo pamokose. Liudytoja I. B. papildomai paaiÅ¡kino, jog vaikams atėjus ne į plaukimo pamokas, juos turėjo prižiÅ«rėti Å¡ių vaikų tėvai. Å iÄ informacijÄ patvirtino ir liudytoja S. D. IÅ¡ Å¡ių liudytojų parodymų matyti, kad iki priimant Plaukimo akademijos taisykles 2018 m., Bendrovėje nebuvo reglamentuota tvarka dėl tėvų pareigos prižiÅ«rėti vaikus, kuomet jie buvo mokomi plaukti klubų trenerių.

23.2. Teisėjų kolegija pažymi, kad įvykio dienÄ E. K. į „I“ sporto ir pramogų parkÄ atvyko dalyvauti mokymo plaukti treniruotėje. Šį faktÄ patvirtina UAB „I“ bei A. K. 2017 m. rugpjūčio 31 d. sudaryta Paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kliento E. K. plaukimo pamokų (1 t., b. l. 170–174). Taigi, atsižvelgiant į baudžiamosios bylos medžiagoje esančius duomenis, darytina iÅ¡vada, jog aptariamo įvykio metu, t. y., E. K. dalyvaujant plaukimo pamokoje, Taisyklių 1.2.3 bei 1.2.4 punktų reikalavimai jam nebuvo taikomi, kadangi Å¡iuo atveju su E. K. motina buvo sudaryta specifinių paslaugų (plaukimo pamokų) sutartis. Baseino instruktoriaus/baseino prižiÅ«rėtojo pareigų apraÅ¡yme nurodyta, kad Å¡ias pareigas užimantis asmuo turi pareigÄ užtikrinti tinkamÄ sveikatingumo klubo baseino zonos darbÄ ir įrangos priežiÅ«rÄ , klientų priežiÅ«rÄ ir aptarnavimÄ baseino zonoje. Atsižvelgiant į pirmiau aptartÄ Taisyklių taikymo sferos klausimÄ , darytina iÅ¡vada, jog mokymo plaukti treniruotės metu už E. K. saugumÄ atsakinga buvo ne jo motina A. K., o tuo metu baseino zonoje buvęs baseino prižiÅ«rėtojas.

23.3. Ä®vertinus tai, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog neužtikrinant, kad A. K. treniruotės metu bÅ«tų Å¡alia besimokančio plaukti sÅ«naus, buvo pažeisti nurodyti Taisyklių punktai ir už jų pažeidimÄ yra atsakinga bÅ«tent nuteistoji N. B.

24. Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. vasario 1 d.) 1.2.6 punktÄ bei nurodoma, kad A. K. žinojo apie Å¡ias Taisyklių sÄ lygas, kÄ patvirtina ir vaizdo įraÅ¡ai iÅ¡ klubo padalinio registratÅ«ros.

24.1. Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. vasario 1 d.) 1.2.6 punkte įtvirtinta, jog vaikai iki 6 metų (imtinai) į persirengimo patalpas ir dušines įleidžiami tik kartu su tos pačios lyties suaugusiuoju arba vieni. Ypatingais atvejais klientas, atvykęs vienas su kitos lyties vaiku iki 6 metų (imtinai), gali kreiptis į tos pačios lyties kaip vaikas Sveikatingumo klubo darbuotojus ir esant galimybei darbuotojas gali padėti vaikui persirengti. Nors įvykio metu klube galiojo naujesnė šių Taisyklių redakcija (past. – įsigaliojusi 2017 m. balandžio 20 d.), E. K. motina buvo pasirašytinai supažindinta su šia Taisyklių redakcija.

24.2. Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. balandžio 20 d.) 1.2.6 punkte nurodyta tai, kad vaikai iki 6 metų (imtinai) įleidžiami į bet kurios lyties persirengimo patalpas ir dušines su juos lydinčiu suaugusiuoju arba vieni. Tuo tarpu vaikai nuo 7 metų amžiaus renkasi savo lytį atitinkančias persirengimo patalpas ir persirengia vieni, lydintis asmuo, ypatingais atvejais, gali kreiptis į tos pačios lyties kaip vaikas Sveikatingumo klubo darbuotojus ir esant galimybei darbuotojas gali padėti vaikui persirengti (5 t., b. l. 42–49).

24.3. Nors baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų, galinčių nurodyti priežastį, kodėl A. K. susipažino ir pasirašė senesnę Taisyklių redakcijÄ , tačiau kaip matyti iÅ¡ 1.2.6 punkto redakcijų, vienintelis skirtumas tarp jų yra tai, kad vaikams nuo 7 metų amžiaus yra numatyta galimybė persirengti vieniems savo lytį atitinkančiose persirengimo patalpose. Vis dėlto, teisėjų kolegijos nuomone, E. K. situacija laikytina ypatingu atveju, t. y., jis į mokymo plaukti treniruotę buvo atvykęs pirmÄ kartÄ , nežinojo kur eiti ir kÄ daryti, dėl to A. K. pagrįstai kreipėsi į P. K., kad Å¡is padėtų jos sÅ«nui, kaip tai yra numatyta abejuose Taisyklių 1.2.6 punkto redakcijose. Sutiktina su apelianto argumentais, kad A. K. žinojo apie Å¡io punkto nuostatas, o tai, kad ji buvo supažindinta su minėtų Taisyklių senesne redakcija, kuri nenumatė to, jog vaikai nuo 7 metų amžiaus persirengia savarankiÅ¡kai, esminės reikÅ¡mės nagrinėjamai situacijai neturi, kadangi aptariamu atveju A. K. pasinaudojo jai suteikta teise kreipti į vyriÅ¡kos lyties klubo darbuotojÄ , kuris palydėjo E. K. į persirengimo patalpas ir paaiÅ¡kino kÄ reikia daryti.

25. N. B. taip pat nuteista už Plaukimo akademijos taisyklių 2.5 punkto pažeidimÄ . Tačiau, įvertinus baudžiamosios bylos medžiagÄ , neįmanoma nesutikti su apeliacinio skundo motyvais, jog nagrinėjamu atveju N. B. Å¡ių taisyklių pažeisti objektyviai negalėjo, kadangi 2017 m. rugsėjo 5 d. Plaukimo akademijos taisyklės dar nebuvo priimtos ir įvykio metu negaliojo.

25.1. Atkreiptinas dėmesys, jog iÅ¡ byloje esančių Plaukimo akademijos taisyklių kopijos nematyti, kada Å¡ios taisyklės buvo priimtos ir įsigaliojo. Pirmasis dokumentas, susijęs su minėtomis taisyklėmis, byloje yra 2018 m. rugpjūčio 31 d. UAB „I“ direktoriaus įsakymas dėl Plaukimo akademijos taisyklių tvirtinimo (7 t., b. l. 80), kuriuo patvirtintos Plaukimo akademijos taisyklės bei nurodoma, kad taisyklės taikomos nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. Kaip teisingai pažymėta ir apeliaciniame skunde, Å¡iame įsakyme nenurodyta, kad yra keičiama ar naikinama ankstesnė Plaukimo akademijos taisyklių redakcija, todėl darytina iÅ¡vada, jog minėtos taisyklės pirmÄ kartÄ buvo patvirtintos 2018 m. rugpjūčio 31 d., t. y. praėjus beveik vieneriems metams nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. įvykio.

25.2. Kaip aiÅ¡kino pati N. B., įvykio dienÄ klube galiojo 2016 m. lapkričio 24 d. direktoriaus įsakymu patvirtintos Taisyklės, su kuriomis ir buvo supažindinta A. K. (8 t., b. l. 115–123). Å iuos nuteistosios parodymus patvirtina liudytojos R. S. parodymai, jog Plaukimo akademijos taisyklės atsirado vėliau, po 2017 m. rugsėjo 5 d. įvykio (6 t., b. l. 39–41), taip pat Å¡iÄ aplinkybę nurodė ir apeliacinės instancijos teisme apklausti liudytojai A. P., J. L., S. D. bei A. S., kurie patvirtino, kad iki Å¡ių taisyklių priėmimo jie klubo veikloje vadovavosi bendrai nusistovėjusia tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek liudytojų parodymai, tiek objektyvi baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog E. K. žūties dienÄ UAB „I“ nebuvo priimtos ir negaliojo Plaukimo akademijos taisyklės, taigi nėra pagrindo sutikti su iÅ¡vadomis, kad N. B. pažeidė Å¡ių taisyklių 2.5 punktÄ ir Å¡iais veiksmais atėmė A. K. galimybę stebėti savo mažametį sÅ«nų baseino zonoje, dėl ko pastarasis nuskendo.

26. N. B. nuteista ir dėl to, jog ji, bÅ«dama UAB „I“ filialo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vadove, netinkamai atliko savo pareigas ir neatkreipė dėmesio į tai, jog jos patvirtintame baseino prižiÅ«rėtojų budėjimo grafike nurodyta, kad tuo metu, kai I. Å . turėjo budėti kaip baseino prižiÅ«rėtoja, ji nuo 17.00 val. turėjo vesti grupinę vaikų mokymo plaukti treniruotę, dėl ko E. K., pasilikęs be tinkamos priežiÅ«ros, iÅ¡ vandens zonos rÅ«binės sugrįžo į baseinÄ ir jame nuskendo. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡is kaltinimas N. B. yra paneigtas byloje esančių objektyvių duomenų visumos.

27. Kaip teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino N. B., pagrindinė jos funkcija buvo patikrinti, ar baseino instruktorių darbo grafikas, kuris buvo sudaromas K. S., atitinka darbo ir poilsio režimo reikalavimus, o tuomet darbo grafikÄ patvirtinti. Nuteistoji teigė, kad tik tokiam darbui buvo sudaromas oficialus baseino darbuotojų grafikas, jokio kito darbo grafiko ji niekada netvirtinusi. Taip pat N. B. paaiÅ¡kino, kad mokymas plaukti baseino darbuotojams iÅ¡ esmės buvo skirtas papildomiems pinigams užsidirbti, o baseino užimtumo tinklelis, kurį paruoÅ¡davo K. S., negali bÅ«ti prilyginamas darbo grafikui ir ji jo savo paraÅ¡u netvirtino (8 t., b. l. 115–123). Tokius nuteistosios paaiÅ¡kinimus patvirtina kitų apklaustų liudytojų parodymai bei objektyvi bylos medžiaga.

27.1. Byloje apklaustų liudytojų parodymai neginčijamai patvirtina, kad N. B. neprisidėjo prie plaukimo treniruočių grafikų sudarymo. Kaip nurodė aptariamame UAB „I“ padalinyje dirbę asmenys, vedamų treniruočių valandos buvo derinamos iÅ¡skirtinai su K. S. Pažymėtina, kad liudytoja I. Å . papildomai nurodė, jog K. S., nors ir leisdavo treneriams pasirinkti grafikus, tačiau kartais sudarydavo grafikÄ ir savo nuožiÅ«ra, neatsižvelgdamas į tai, kad treneriai tuo metu negali budėti (8 t., b. l. 97–100). Pats K. S. patvirtino tai, kad baseino užimtumo grafikas iÅ¡ esmės nebuvo tvirtinamas nei jo paties, nei N. B., o buvo informacinio pobÅ«džio ir skirtas tam, kad klientai žinotų baseino užimtumo srautus (5 t., b. l. 169–170). Nors Å¡is liudytojas teigė, kad baseino užimtumo tinklelis visada bÅ«davo suderinamas su N. B. ir be jos leidimo nebÅ«davo keliamas į internetinį klubo puslapį, tačiau K. S. parodymai iÅ¡ esmės patvirtina, kad Å¡is grafikas buvo sudaromas jo iniciatyva, tariantis su treneriais ir tik vėliau jau sudarytÄ grafikÄ nusiunčiant N. B. susipažinti.

27.2. Be to, bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme papildomai apklausti liudytojai taip pat patvirtino N. B. nurodytas aplinkybes. Liudytoja A. P. paaiÅ¡kino, kad ji dirbo UAB „I“ iki 2018 m. kaip vieno iÅ¡ padalinių vadovė, o į jos kompetencijÄ Ä¯Ä—jo tik instruktorių (baseino prižiÅ«rėtojų) grafiko sudarymas. Dėl plaukimo treniruočių sprendė tinklo vadovas, t. y., A. S., o padalinio vadovai dėl mokymų plaukti įgaliojimų iÅ¡ esmės neturėjo. Minėta liudytoja net negalėjo užtikrintai patvirtinti, kad sudarinėdama grafikus dėl baseino prižiÅ«rėtojo darbo žinojo apie jų kaip trenerių užimtumÄ . Liudytoja I. B. nurodė, kad treneriai jai, kaip klubo vadovei, pavaldÅ«s nebuvo, o atsakė bÅ«tent A. S. Liudytoja paaiÅ¡kino, kad gavusi grafikus juos patikrindavo tik dėl valandų virÅ¡ijimo ar persidengimo, o paprastai visi asmenys jai atneÅ¡davo jau sudarytus grafikus patikrinti, treneriai tiesiogiai patys derindavo treniruočių laikÄ , o tinklelį sudarydavo vyriausias baseino instruktorius. Be to, minėtas tinklelis nepriklausė nuo grafiko, asmenys specialiai imdavo budėjimÄ tuo metu, kai turėjo vykti plaukimo treniruotės. Å ias aplinkybes patvirtino ir liudytojos J. L. bei S. D.

27.3. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad UAB „I“ direktoriaus 2017 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 1 patvirtintame ir nuo 2016 m. sausio 23 d. įsigaliojusiame baseino prižiÅ«rėtojo pareigų apraÅ¡yme nebeliko pareigos vesti mokymo plaukti treniruotę (2 t., b. l. 3–4). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Å¡iose pareigybėse yra nurodyta ir tai, jog baseino prižiÅ«rėtojas yra pavaduojamas baseino instruktoriaus, o pavaduoti gali ir baseino prižiÅ«rėtojÄ , ir baseino instruktorių. IÅ¡ Å¡ių nuostatų matyti, kad Bendrovės vadovybė Å¡ių pareigų nelaikė esmingai skirtingomis, nors, kaip matyti iÅ¡ pareigų apraÅ¡yme nurodytų baseino prižiÅ«rėtojo ir baseino instruktoriaus (2 t., b. l. 6–7) pareigų, Å¡ios pareigos nebuvo tapačios. Atsižvelgiant į tai, jog 2017 m. sausio 30 d. I. Å . pareigos oficialiai buvo nustatytos kaip baseino prižiÅ«rėtojos, įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, laikytina, kad ji turėjo dirbti iÅ¡imtinai pagal N. B. sudarytÄ ir patvirtintÄ budėjimo grafikÄ , tačiau to nepadarė ir papildomai savo budėjimo metu vedė mokymo plaukti treniruotes. Kaip jau aptarta, tokia tvarka buvo nustatyta Bendrovės vadovybės įsakymu dėl baseino instruktorių motyvacijos rodiklių bei aptarta Bendrovės vadovų susirinkime. Pirmiau aptarti įrodymai paneigia tai, jog nuteistoji N. B., žinodama, kad I. Å . turėjo vesti mokymo plaukti treniruotes, jÄ paskyrė tuo pačiu metu prižiÅ«rėti baseino zonÄ , kadangi pagal minėtÄ pareigų apraÅ¡ymÄ I. Å . treniruočių vesti neturėjo.

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nepasitvirtino N. B. inkriminuoti kaltinimai dėl nusikaltimų, numatytų BK 132 straipsnio 3 dalyje ir 229 straipsnyje, padarymo. Remiantis detalia įrodymų visumos analize nėra pagrindo konstatuoti, jog N. B. pažeidė nurodytuose teisės aktuose įtvirtintas specialias elgesio saugumo taisykles bei savo veiksmais nulėmė E. K. žūtį, kadangi ji tinkamai atliko savo pareigas bei veikė savo įgaliojimų, kurie buvo apibrėžti jos pareiginėse instrukcijose, ribose. Pritartina apeliacinio skundo argumentams, jog šioje byloje nėra nustatyti visi būtinieji nusikalstamų veikų sudėties požymiai, kadangi N. B., kaip UAB „I“ sporto ir pramogų parko vadovės, veikloje nėra nustatytas objektyvus nusikalstamos veikos sudėties požymis – veika (nurodytas specialias elgesio saugumo taisykles pažeidžiantys veiksmai). Kadangi nustatyta, jog N. B. tinkamai atliko savo pareigas ir specialiųjų elgesio saugumo taisyklių nepažeidė, konstatuotina, kad ne N. B. veiksmai buvo E. K. žūties priežastis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, jog nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo yra išteisinamas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191-648/2017, 2K-243-699/2018). Esant visų pirmiau aptartų aplinkybių visumai, spręstina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas ir N. B. atžvilgiu yra priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis.

Dėl kaltinamojo akto neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimams

29. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teisme baudžiamoji byla buvo iÅ¡nagrinėta pagal BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantį kaltinamÄ jį aktÄ iÅ¡ kurio nebuvo įmanoma suprasti, kokie konkretÅ«s N. B. veiksmai atitinka BK 132 straipsnio 3 dalyje ir 229 straipsnyje numatytų nusikalstamÄ veikų sudėties elementus ir požymius.

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ie apelianto argumentai yra nepagrįsti. Pagal teismų praktikÄ kaltinamasis aktas pripažįstamas neatitinkančiu BPK 219 straipsnio reikalavimų tokiais atvejais, kai BPK 219 straipsnio 3 punkte nurodytos aplinkybės kaltinamajame akte nenurodytos arba nurodytos netiksliai, nekonkrečiai ir Å¡ie trÅ«kumai trukdo teismui nagrinėti bylÄ , ir (ar) dėl to yra suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybÄ (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-280-648/2018, 2K-100-387/2023). Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad N. B. buvo esmingai suvaržoma galimybė suprasti jai pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ ir nuo jo gintis arba pagal kaltinamojo akto turinį teismui nepakako duomenų neabejotinai ir kompetentingai apsispręsti dėl apkaltinamojo ar iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-77-489/2022, 2K-100-387/2023).

31. Be to, Å¡iame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog tuo atveju, kai teismas nustato, kad jam perduotas kaltinamasis aktas neatitinka esminių jam keliamų BPK reikalavimų, sprendžia klausimÄ dėl bylos perdavimo prokurorui pažeidimams (trÅ«kumams) paÅ¡alinti (BPK 254 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju 2019 m. gruodžio 19 d. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorei Larisai Fedotovai perdavus baudžiamÄ jÄ bylÄ Ä¯ teismÄ (6 t., b. l. 122), Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartimi baudžiamoji byla buvo perduota prokurorui, kadangi suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas bei buvo pažeista N. B. teisė į gynybÄ (6 t., b. l. 156–158). Prokurorei Å¡iÄ nutartį apskundus, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartimi šį prokurorės skundÄ tenkino ir panaikino 2020 m. sausio 22 d. nutartį motyvuodamas tuo, jog apylinkės teismo nustatyti kaltinamojo akto trÅ«kumai netrukdo nagrinėti bylos ir juos galima paÅ¡alinti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu teisme. Tokiai apygardos teismo iÅ¡vadai pritaria ir teisėjų kolegija.

32. Kaip yra matyti iÅ¡ aptariamo kaltinamojo akto, jame iÅ¡dėstytos nusikalstamos veikos aplinkybės tiek, kiek jos buvo nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis, ir iÅ¡ kurių yra sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimÄ : 1) veika (N. B. veiksmai, kuriais buvo pažeistos kaltinamajame akte nurodytų teisės aktų nuostatos bei neužtikrintas tinkamas sporto ir pramogų parko padalinio saugumas); 2) padariniai (kito žmogaus mirtis); ir 3) priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir padarinių. Nors, kaip matyti iÅ¡ pirmiau aptartų aplinkybių bei įrodymų, pateiktas kaltinimas nepasitvirtino, tai savaime nereiÅ¡kia, kad N. B. atžvilgiu buvo suraÅ¡ytas esminių trÅ«kumų turintis kaltinamasis aktas. Vadovaujantis formuojama teismų praktika pripažįstama, kad iÅ¡ nusikalstamos veikos apraÅ¡ymo turi bÅ«ti aiÅ¡kios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iÅ¡ kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimÄ (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-654/2023). Nusikalstama veika turi bÅ«ti apraÅ¡yta iÅ¡samiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos Å¡ios veikos kvalifikavimui. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių iÅ¡dėstymÄ lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte (ir atitinkamai nuosprendyje) turi bÅ«ti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra bÅ«tini tam, kad nekiltų abejonių dėl faktų teisinio vertinimo taikant baudžiamÄ jį įstatymÄ . Vien tik tai, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir iÅ¡vadomis, nėra priežastis pritarti apeliacinio skundo argumentams, jog buvo suraÅ¡ytas BPK 219 straipsnio 3 dalies reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas.

33. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad byloje suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimus, jame iÅ¡dėstyti ir atskleisti pagrindiniai N. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiai ir padarymo aplinkybės.

Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo

34. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teisme baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas su aiÅ¡kiu nusistatymu prieÅ¡ N. B., kuris nesiėmė visų reikiamų priemonių siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, o apsiribojo tik kaltinamajame akte suraÅ¡ytomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie apelianto argumentai yra deklaratyvaus pobÅ«džio bei nepagrįsti jokiais objektyviais bylos duomenimis.

35. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant neÅ¡aliÅ¡kumÄ subjektyviuoju aspektu, turi bÅ«ti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo arba rodo bylÄ nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumÄ . Objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumo aspektas bendriausia prasme reikalauja to, kad teismo procesas bÅ«tų organizuojamas bei proceso veiksmai bÅ«tų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais bÅ«tų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspÅ«dis, jog proceso metu vienai iÅ¡ Å¡alių reiÅ¡kiamas iÅ¡ankstinis prieÅ¡iÅ¡kumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49-677/2017, 2K-181-648/2019). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju nėra jokių duomenų, galinčių pagrįsti tai, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas buvo Å¡aliÅ¡kas objektyviuoju ar subjektyviuoju aspektais, todėl apeliacinio skundo argumentai yra laikytini vien tik subjektyvia apelianto nuomone.

36. Nors sutinkama su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų įmanomų priemonių, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti visas baudžiamosios bylos teisingam iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir dėl to priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį, tačiau pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat atlikęs papildomas liudytojų apklausas, Å¡iÄ klaidÄ iÅ¡taisė.

37. Ä®vertinusi apeliacinio skundo motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas, nuteisdamas N. B. pagal BK 132 straipsnio 3 dalį ir 229 straipsnį, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, byloje esančius įrodymus vertino nepakankamai atidžiai ir nevisapusiÅ¡kai, dėl ko priėmė neteisingÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ . Dėl to skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nuosprendis yra naikintinas ir N. B. iÅ¡teisinama, kadangi ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

nuteistosios N. B. gynėjo advokato Virgilijaus Kaupo apeliacinį skundÄ tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį.

N. B. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 3 dalį ir 229 straipsnį, kadangi ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

N. B. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – panaikinti nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Arūnas Bartkus

Jurgita Mačionytė

Nijolė Žimkienė