e23400a1-3b9b-4b71-a2b8-c7148e6bb325 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1032-171/2014Proceso Nr. 3-61-3-03326-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1, 74                                                                                           (S)                                                                 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 17 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovei advokatei Ingai Daunoravičienei, atsakovės atstovui Leonardui Urbanovičiui (Leonard Urbanovič),vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Energetikos ministerija, trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Lesto“ dėl žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su skundu (t. I, b. l. 1–17), kurį patikslino (t. I, b. l. 105–109), praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės 8 515,50 Lt žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Taip pat pareiÅ¡kėja praÅ¡o kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo (toliau – AIEÄ®) (2013 m. sausio 17 d. redakcija Nr. XII-169) 20 str. 6 d. nuostata neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 5 str. 2 d., 69 str. 1 d. ir teisinės valstybės principui.PaaiÅ¡kina, kad 2011 m. gegužės 12 d. buvo priimtas AIEÄ®, kuriuo nustatyta bendroji skatinimo vartoti atsinaujinančių iÅ¡teklių energijÄ Lietuvos Respublikoje sistema, o viena iÅ¡ AIEÄ® 3 str. 2 d. 1 p. įtvirtintų skatinimo priemonių – fiksuotas elektros energijos iÅ¡ atsinaujinančių iÅ¡teklių tarifas, kuris garantuoja gamintojui pajamas už pagamintÄ ir į elektros tinklus patiektÄ elektros energijos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių vienetÄ .

AIEÄ® (redakcija iki 2013 m. sausio 31 d.) buvo nustatyta, kad elektros energija, pagaminta elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, superkama už nustatytÄ fiksuotÄ tarifÄ , kuris nustatomas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos. Fiksuoti tarifai elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, yra peržiÅ«rimi ir taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus (toliau – Leidimas plėtrai) iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų pakeitimo dienos.

Priklausomai nuo elektrinės įrengtosios galios, įrengimo bÅ«do ir Leidimo plėtrai iÅ¡davimo momento skiriasi elektros energijos supirkimo tarifo dydis.Atkreipia dėmesį, kad Leidimus plėtrai gavo laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., t. y. tuo metu, kai galiojo 1,44 Lt/kWh (be PVM) supirkimo tarifas elektros jėgainėms, naudojančioms saulės energijÄ , neintegruotoms į pastatÄ , kurių įrengtoji galia yra iki 30 kW, patvirtintas 2012 m. vasario 6 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03-23 (toliau – Nutarimas I). 2012 m. sausio 17 d.

Seime ypatingos skubos tvarka buvo priimtas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XII-169 (toliau – Pakeitimo įstatymas), kuriuo nuspręsta panaikinti mažiesiems saulės elektrinių statytojams taikytinus elektros energijos supirkimo tarifus. Šiems gamintojams, taip pat ir pareiškėjai, buvo sutrumpintas elektrinės statybos terminas, be to, pareikalauta, jog būtų pateiktos užtikrinimo priemonės (15 000,00 Lt vienai 30 kW įrengtosios galios saulės elektrinei).

Pakeitimo įstatymu nuspręsta, kad fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai peržiÅ«rimi ir taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energijÄ (toliau – Leidimas gaminti) iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų įsigaliojimo dienos. Taigi Pakeitimo įstatyme įtvirtintas naujas principas, kad fiksuotas tarifas nustatomas ne tas, kuris galiojo iÅ¡duodant LeidimÄ plėtrai, o tas, kuris galios iÅ¡duodant LeidimÄ gamybai. 2013 m. vasario 28 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nutarimo Nr. 03-58 „Dėl elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos iÅ¡teklius, tarifų nustatymo 2013 metų II ketvirčiui“ (toliau – Nutarimas II) 1.2. punktu patvirtino 0,69 Lt/kWh (be PVM) supirkimo tarifÄ elektros jėgainėms, naudojančioms saulės energijÄ , neintegruotoms į pastatÄ , kurių įrengtoji galia yra nuo 10 kW iki 100 kW.

Pakeitus Fiksuoto tarifo nustatymo tvarkÄ , jos teisinė padėtis buvo suvaržyta, dėl jos teises pabloginančio teisinio reglamentavimo buvo priversta pagamintÄ elektros energijÄ parduoti (Å¡iuo metu ir ateinančius 12 metų) mažesniais tarifais, nei buvo nustatyta AIEÄ® (reakcijai iki 2013 m. sausio 31 d.). Mano, kad atsakovė, priimdama Pakeitimo įstatymÄ , pažeidė Konstitucijos 7 str., Ä®statymų ir kitų teisės aktų rengimo tvarkos įstatymo ir Civilinio kodekso nuostatas, taip pat buvo pažeistas įstatymų negaliojimo atgal (lex retro non agit) principas, pagal kurį teisės norminiuose aktuose įtvirtintos teisės normos negali bÅ«ti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, įvykusioms dar iki Å¡io akto įsigaliojimo.

Subjektai turi žinoti, kokio elgesio iÅ¡ jų yra tikimasi, reikalaujama, ir turi bÅ«ti tikri, kad už teisės aktus atitinkantį elgesį jiems nebus taikomos teisinės poveikio priemonės dėl vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo. Ä®statymų leidėjas tik iÅ¡imtiniais atvejais gali nustatyti grįžtamÄ jį įstatymo galiojimÄ , o Å¡iuo atveju atsakovė nustatė tokį teisinį reguliavimÄ , kuris įsiterpė į jau pasibaigusius teisinius santykius, t. y. pagal AIEÄ® (redakcija iki 2013 m. sausio 31 d.) fiksuotas tarifas buvo susietas su Leidimo plėtrai iÅ¡davimo momentu galiojusiu tarifu, todėl AIEÄ® (redakcija iki 2013 m. sausio 31 d.) 20 str. 7 d.

įtvirtinti reikalavimai buvo įgyvendinti jai iÅ¡davus Leidimus plėtrai. Taigi fiksuotas tarifas jos parduodamai elektros energijai yra Leidimo plėtrai iÅ¡davimo metu galiojęs tarifas. PareiÅ¡kėjos manymu, 2012 m. sausio 17 d. Pakeitimo įstatymo Nr. XII-169 6 str. dalis, kurioje nustatyta, kad peržiÅ«rėti fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energijÄ iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų įsigaliojimo dienos, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 7 str. 1 ir 2 d., konstituciniam teisinės valstybės ir kitiems konstituciniams principams tiek, kiek įtvirtintas fiksuotų tarifų dydžių nustatymo principas reguliuoja teisinius  santykius, įvykusius iki jo įsigaliojimo dienos.Nurodo, kad buvo pažeistas teisinio apibrėžtumo principas, kuris reiÅ¡kia valstybės pareigÄ užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumÄ ir stabilumÄ , apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lÅ«kesčius.

Teisinio apibrėžtumo principo turinį sudaro Å¡ie elementai: pagarba įgytoms teisėms, draudimas taikyti įstatymus atgaline tvarka ir pagrįstas tikėjimas (teisėti lÅ«kesčiai). Å iuo atveju Pakeitimo įstatymas pažeidžia visus teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lÅ«kesčių principo elementus, nes: valstybė panaikina iÅ¡duodant LeidimÄ plėtrai pareiÅ¡kėjos įgytas teises; įstatymas taikomas iki jo priėmimo įvykusiems teisiniams santykiams; pareiÅ¡kėja, gavusi Leidimus plėtrai iki 2013 m. sausio 31 d., pagrįstai tikėjosi, kad bus taikomas fiksuotas tarifas, galiojęs iÅ¡duodant LeidimÄ plėtrai.PareiÅ¡kėja taip pat teigia, kad pažeistas teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principas.

Vadovaujasi Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais ir teigia, kad, jei asmens teisės buvo atimtos pažeidžiant teisėtų lÅ«kesčių principÄ , naujasis teisės aktas, apribojęs asmens turėtas teises, pripažįstamas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai ir atkuriama buvusi padėtis. Ji negalėjo ir neturėjo numanyti, kad pradėjus įgyvendinti AIEÄ® (redakcija iki 2013 m. sausio 31 d.) nustatytas teises ir pareigas, įstatymų leidėjas pablogins jai suteiktas teises ir pažeis teisėtus interesus.

Ä®statymų leidėjo priimti skuboti sprendimai sukėlė teisinį neapibrėžtumÄ tiek jai, tiek kitiems elektros energijos gamintojams.Nurodo, kad buvo pažeisti teisėkÅ«ros reikalavimai, nes Pakeitimo įstatymo priėmimas nebuvo suderintas su kitomis kompetentingomis valstybės institucijomis ir visuomene. Energetikos ministerija 2013 m. sausio 7 d. pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei Pakeitimo įstatymo projektÄ Nr. 13-64-01, kuris Teisės aktų projektų informacinėje sistemoje įregistruotas 2013 m. sausio 7 d., t. y. vos prieÅ¡ 10 dienų iki Pakeitimo įstatymo priėmimo.

Projektas Seime svarstytas skubos tvarka, todėl neįvertintas teisinis, ekonominis ir socialinis poveikis.Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisėkÅ«ros taisyklėse (toliau – Taisyklės), patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1244, imperatyviai nustatyta, kad dėl visų Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikiamų aktų projektų turi bÅ«ti gautos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos iÅ¡vados, bei nustatytas privalomas derinimas su kitomis ministerijomis ir kitomis valstybės institucijomis pagal priskirtÄ kompetencijÄ .

Energetikos ministerija, rengdama Pakeitimo įstatymo projektÄ , taip pat neatliko teisinio reguliavimo poveikio vertinimo, vadovaudamasi Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276.Teigia, kad buvo pažeistas proporcingumo principas, nes: Pakeitimo įstatymu nebuvo poreikio apsaugoti ar užtikrinti kitų teisinių vertybių; priimant Pakeitimo įstatymÄ Lietuvoje nebuvo jokios ypatingos situacijos, todėl fiksuotų tarifų mažinimas elektros energijos gamintojams, kuriems Leidimai plėtrai buvo iÅ¡duoti pagal AIEÄ® (redakcija iki 2013 m. sausio 31 d.) nustatytÄ tvarkÄ , yra nepateisinamas;

Pakeitimo įstatymu nebuvo nustatyti laikini apribojimai, nenustatyta, jog fiksuoti tarifai mažinami tik tam tikram laikotarpiui. Be to, pakeisti fiksuotų tarifų nustatymo principai niekaip nesusiję su alternatyvios energetikos plėtros rodikliais, pakeitimas niekaip nelemia iÅ¡duotų Leidimų plėtrai ir Leidimų gamybai skaičiaus. Nebuvo atlikti Pakeitimo įstatymo poveikio rinkai tyrimai, ekspertinis vertinimas, netirtas gamintojų teisių ribojimo bÅ«tinumo mastas.PaaiÅ¡kina, kad priėmus pakeitimo įstatymÄ bus priversta parduoti pagamintÄ elektros energijÄ ne iÅ¡duodant LeidimÄ plėtrai galiojusiu 1,44 Lt/kW, o iÅ¡duodant LeidimÄ gaminti galiojusiu 0,69 Lt/kWh tarifu.

Jos patirti nuostoliai yra skirtumas tarp tarifo, kuris galiojo iÅ¡duodant LeidimÄ plėtrai ir LeidimÄ gaminti. 1,44 Lt/kWh tarifas turėjo bÅ«ti taikomas 12 metų nuo elektrinės pastatymo dienos, faktiÅ¡kai planuojamas pagaminti elektros energijos kiekis per metus 28 497 kWh, elektrinės, naudojančios saulės energijÄ , modulių susidėvėjimo metinis procentas yra 1, taigi pareiÅ¡kėja per 12 metų bÅ«tų uždirbusi 466 227, 40 Lt, o parduodama elektros energijÄ už 0,69 Lt/kWh uždirbs 223 400,63 Lt.

Per 12 metų parduodama vienos elektrinės pagamintÄ energijÄ fiksuotu 0,69 Lt/kWh tarifu patirs 242 826,77 Lt nuostolį, o, atsižvelgus į tai, kad jai priklauso 3 saulės jėgainės, žala sudarytų 728 480,31 Lt. Teigia, kad atsakovė atliko Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus pažeidžiančius veiksmus, kurie lėmė žalos atsiradimÄ . Jei nebÅ«tų priimtas Pakeitimo įstatymas, ji nebÅ«tų patyrusi nurodytų nuostolių, todėl mano, kad egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir žalos.PareiÅ¡kėja 2014-02-10 pateikė teismui patikslintÄ skundÄ , kuriame patikslino patirtų nuostolių apskaičiavimÄ ir nurodė, kad per laikotarpį nuo 2013 m. liepos mėnesio iki 2014 m. sausio mėn. įrengtos saulės elektrinės pagamino 11 354 kWh, už kuriuos jai buvo sumokėta           7 834,26 Lt.

Tuo atveju, jeigu bÅ«tų taikytas 1,44 Lt/kWh tarifas, ji bÅ«tų gavusi 16 349,76 Lt. Taigi dėl neteisėtų atsakovės veiksmų patyrė 8 515,50 Lt žalÄ . PaaiÅ¡kina, kad saulės elektrinė, (duomenys neskelbtini) (leidimas gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1882), iki Å¡ios dienos nėra pajungta, todėl žalos dėl jos įrengimo neskaičiuoja.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovė palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus, prašė jį tenkinti.Atsakovė atsiliepime į skundÄ (t.

I, b. l. 51–59) nurodė, kad su skundu nesutinka. PaaiÅ¡kina, kad pakeitimo įstatymo aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodoma, jog iki 2012 m. gruodžio mėnesio Energetikos ministerija yra iÅ¡davusi daugiau nei 5 000 leidimų plėtoti ne didesnės kaip 30 kW galios saulės Å¡viesos energijos elektrines, o pagal Å¡iuos leidimus galimų pastatyti elektrinių suminė galia virÅ¡ija 200 MW. Ä®statymo projekto rengėjų nuomone, tokia atsinaujinančios energetikos plėtra nėra darni ir ateityje lems žymų elektros energijos tarifo vartotojams didėjimÄ . 2012 m.

Energetikos ministerijai buvo pateikta apie 16 tÅ«kstančių praÅ¡ymų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, statant ne didesnės kaip 30 kW galios saulės elektrines. Susidarė situacija, kai galimų įrengti mažųjų saulės Å¡viesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia artėjo prie 500 MW, taigi virÅ¡ijant suminę įrengtÄ jÄ galiÄ , nustatytÄ AIEÄ® (redakcija iki 2013 m. vasario 1 d.) 13 straipsnio 3 dalies 2 punkte, apie 50 kartų. Tokia susidariusi situacija galėjo lemti papildomÄ kasmetinį vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – VIAP) lėšų poreikį, virÅ¡ijantį 400 mln.

Lt. Akivaizdu, kad įstatymų leidėjas AIEÄ® nustatydamas tikslÄ Ä¯rengtÄ jÄ suminę galiÄ padidinti iki 10 MW, neturėjo galimybės įvertinti, kad per kelis mėnesius gali bÅ«ti pateikta apie 16 tÅ«kstančių praÅ¡ymų statyti saulės elektrines, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, bei kad tai turės tokiÄ Ä¯takÄ Ä¯rengtajai suminei galiai, sukels tokiÄ grėsmę galimybei užtikrinti darniÄ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo plėtrÄ . Tuo atveju, jei visi saulės elektrinių projektai, kuriems yra iÅ¡duoti leidimai arba pateikti pra­Å¡ymai juos iÅ¡duoti, bÅ«tų įgyvendinti, Å¡iose elektrinėse pagamintÄ elektros energijÄ superkant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytų tarifu žymiai padidėtų elektros energijos kaina vartotojams ir tai darytų poveikį ne tik fiziniams asmenims, vartojantiems elektros energijÄ savo Å«kiniams poreikiams, bet ir įmonėms ir jų gaminamos produkcijos bei teikiamų paslaugų kainai.

Nustatant elektros energijos vartotojams nepagrįstÄ naÅ¡tÄ mokėti už VIAP, bÅ«tų pažeisti teisingumo, protingumo principai, todėl Seimas 2013 m. sausio 17 d. priėmė Pakeitimo įstatymÄ .Atkreipia dėmesį, kad pagal Elektros energetikos įstatymÄ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo skatinimo priemonės turi bÅ«ti taikomos laikantis nediskriminavimo ir skaidrumo principų, atsižvelgiant į ekonominio pagrįstumo, mažiausių sÄ naudų ir poveikio elektros energijos kainai galutiniams vartotojams kriterijus, o pagal Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalį valstybė reguliuoja Å«kinę veiklÄ taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.

Taigi Seimas, priimdamas Pakeitimo įstatymÄ , proporcingai ir adekvačiai siekė bendros tautos gerovės, gynė elektros energijos vartotojus, užkirsdamas keliÄ elektros energijos kainos nepagrįstam ir neteisingam didinimui. Pakeitimo įstatymu nėra nustatomos ar keičiamos nuostatos dėl superkamos elektros energijos, pagamintos iÅ¡ atsinaujinančių energijos Å¡altinių, tarifų dydžių, todėl negalima tvirtinti, kad dėl Seimo tiesioginių veiksmų pareiÅ¡kėja galimai patyrė ar patirs nuostolius.

Atsakovė vadovaujasi Konstitucinio Teismo, Europos Teisingumo Teismo praktika ir teigia, kad reikalavimas, jog įstatymas neturėtų grįžtamosios galios, nėra absoliutus – ribojimai galimi tais atvejais, kai kitų teisės principų saugomos vertybės įgyja prioritetÄ . Konkuruojant keliems teisės principams svarbu nepamirÅ¡ti, kad vieno iÅ¡ jų ribojimas turi bÅ«ti proporcingas kito svarbai. Pakeitimo įstatymo tikslas buvo užtikrinti darniÄ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo plėtrÄ , atsižvelgiant į vartotojų teisių ir teisėtų interesų į atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių prieinamumÄ , tinkamumÄ ir pakankamumÄ apsaugos užtikrinimo principus.Atkreipia dėmesį, kad nuo 2012 m. vasaros spaudoje bei internetinėje erdvėje buvo praneÅ¡ama apie situacijÄ , susijusiÄ su saulės elektrinėmis.

Energetikos ministerijos elektroniniame puslapyje buvo nuolat skelbiama informacija apie tÅ«kstančius iÅ¡duotų leidimų. Taigi pareiÅ¡kėja, dar prieÅ¡ gaudama LeidimÄ plėtrai, bÅ«dama apdairi rinkos dalyvė, galėjo tikėtis teisinio reguliavimo pasikeitimų, todėl Å¡iuo atveju negali remtis teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principu. Tokiu atveju nelaikytina, kad jos teisinė padėtis pablogėjo. Taip pat reikalinga vertinti ir kitų asmenų – visų Lietuvos gyventojų, verslo subjektų – elektros energijos vartotojų teisėtus lÅ«kesčius mokėti teisingÄ , pagrįstÄ elektros energijos kainÄ .

Teigia, kad akivaizdi papildomo kasmetinio VIAP lėšų poreikio, virÅ¡ijančio 400 mln. Lt., kuris bÅ«tų surinktas iÅ¡ kitų elektros energijos vartotojų, grėsmė pagrindžia bÅ«tinos teisinės priemonės – Pakeitimo įstatymo priėmimÄ . Mano, kad elektros energijos gamybos skatinimas iÅ¡ atsinaujinančių energetikos iÅ¡teklių, siekiant didinti Lietuvos Respublikos energetinį nepriklausomÄ bei skatinti „švaresnės“ energijos gamybÄ , yra vieÅ¡asis interesas AIEÄ® kontekste.

VieÅ¡uoju interesu pripažintina taip pat galimybė fiziniams asmenims, vartojantiems elektros energijÄ savo Å«kiniams poreikiams, įmonėms, gaminančioms produkcijÄ ar teikiančioms paslaugas, mokėti teisingÄ , pagrįstÄ elektros energijos kainÄ . Taigi atsižvelgus į AIEÄ® (redakcija iki 2013 m. vasario 1 d.) 13 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytus rodiklius iki kiek gali bÅ«ti didinama saulės Å¡viesos energijos elektrinių įrengtoji suminė galia, Pakeitimo įstatymo priėmimas laikytinas proporcinga priemone nustatant pusiausvyrÄ tarp Å¡ių interesų.PaaiÅ¡kina, kad superkamos elektros energijos tarifÄ nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, o Pakeitimo įstatymo projekto Nr. 13-64-01 aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta, kad Å¡io įstatymo tikslas – suteikti galimybę Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai greičiau reaguoti į sparčiai kintančius įrangos kaÅ¡tus ir atitinkamai perskaičiuoti fiksuotų tarifų didžiausius galimus dydžius.PaaiÅ¡kina, kad Pakeitimo įstatymo projektas 2013 m. sausio 7 d. buvo paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemėje, kurioje pastabas ir pasiÅ«lymus galėjo teikti visi suinteresuoti asmenys (piliečiai, užsieniečiai, asociacijos, įmonės, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos organizacijos, Å¡ių asmenų grupės).

Taigi visuomenei buvo sudaryta galimybė pareikÅ¡ti savo nuomonę dėl projekto.Atkreipia dėmesį, kad numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma nerengiama, kai rengiamas įstatymo projektas. Vertinimas ekonominiu ir socialiniu požiÅ«riu yra iÅ¡dėstytas Pakeitimo įstatymo projekto aiÅ¡kinamajame raÅ¡te. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013 m. sausio 14 d. nutarimu, be kita ko, pritarė Pakeitimo įstatymo projektui ir nutarė pateikti jį Lietuvos Respublikos Seimui.Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Energetikos ministerija atstovas palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus ir pateikė paaiÅ¡kinimus dėl duomenų pateiktų atsiliepime dėl galimo elektros energijos tarifo vartotojams didėjimo.Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lesto“ atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ (t.

I, b. l. 48–49) paaiÅ¡kina, kad 2013-07-25 sudarė su pareiÅ¡kėja Elektros energijos supirkimo iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių gamintojo sutartį Nr. 80000/231704, kurios specialiojoje dalyje buvo nurodytas fiksuotas elektros energijos supirkimo tarifas – 0,69 Lt/kWh, nustatytas galiojančiuose teisės aktuose. Mano, kad ji tinkamai vykdo sutartyje nustatytus įsipareigojimus, sudarydama Å¡iÄ sutartį vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir jų nepažeidė. PraÅ¡o pareiÅ¡kėjos reikalavimus spręsti teismo nuožiÅ«ra.Skundas atmestinas.Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministerija 2012-09-13 pareiÅ¡kėjai iÅ¡davė leidimÄ plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ Â Â Â Â Â Â Â Nr. LP-1650 (duomenys neskelbtini) esančioje saulės elektrinėje, o 2012-10-25 leidimus plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ Nr. LP-3000 (duomenys neskelbtini) esančioje saulės elektrinėje ir Nr. LP-3001 (duomenys neskelbtini) esančioje saulės elektrinėje (t.

I, b. l. 72, 84, 97).PareiÅ¡kėjai Lietuvos Respublikos energetikos ministerija 2013-06-18 iÅ¡davė leidimus gaminti elektros energijÄ Nr. KL-1882, LG-1886 ir LG-1889 (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse esančiose saulės elektrinėse (t. I, b. l. 18–20).2011 m. gegužės 12 d. buvo priimtas AIEÄ® (įsigaliojo 2011 m. gegužės 24 d.), kurio 20 str. 1 d. buvo nustatyta, kad elektros energija, pagaminta iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių, prekiaujama Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka ir bÅ«dais, iÅ¡skyrus elektros energijÄ , pagamintÄ elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW ir kurių pagaminta elektros energija superkama už nustatytÄ fiksuotÄ tarifÄ vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka ir sÄ lygomis.

To paties straipsnio 7 d. buvo nustatyta, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija kiekvienais metais įvertina elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtrÄ , atsižvelgdama į faktinį per praėjusius kalendorinius metus pagamintÄ elektros energijos kiekį, veikiančių elektrinių įrengtųjų galių sumÄ ir statomų elektrinių numatytų įrengti galių sumÄ . Fiksuoti tarifai elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, ir fiksuoto tarifo didžiausi galimi dydžiai yra peržiÅ«rimi, atsižvelgiant į elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtrÄ ir Å¡ios plėtros atitiktį Nacionaliniame atsinaujinančių iÅ¡teklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane nustatytiems tikslams ir uždaviniams.

PeržiÅ«rėti fiksuoti tarifai ir fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų pakeitimo dienos.Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2012-02-06 nutarimu Nr. 03-23 patvirtino 1,44 Lt/kWh elektros supirkimo tarifÄ .Nuo 2013 m. vasario 1 d. įsigaliojus Pakeitimo įstatymui, pasikeitė fiksuoto tarifo, už kurį iÅ¡ elektros energijos gamintojų dvylikos metų laikotarpiu superkama energija, nustatymo momentas.

Iki 2013 m. vasario 1 d. galiojęs teisinis reguliavimas fiksuoto tarifo, taikomo konkrečiam Å«kio subjektui, nustatymo momentÄ siejo su leidimo plėtoti elektros energijos gamybÄ iÅ¡davimo Å¡iam subjektui diena (Ä®statymo 20 str. 7 d. (2011 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. XI-1375 redakcija). BÅ«tent galiojant tokiam reguliavimui pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡duoti leidimai plėsti pajėgumus. Nuo 2013 m. vasario 1 d. įsigaliojęs teisinis reguliavimas fiksuoto tarifo, taikomo konkrečiam Å«kio subjektui, nustatymo momentÄ susiejo su leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo Å¡iam subjektui diena (Ä®statymo 20 str. 6 d. (2013 m. sausio 17 d.

įstatymo Nr. XII-169 redakcija). Taigi pareiÅ¡kėja Leidimus gaminti gavo jau galiojant naujajam teisiniam reglamentavimui. Ginčas byloje kilo dėl žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėja kildina iÅ¡ Lietuvos valstybės valdžios institucijų priimtų aktų neteisėtumo, atlyginimo. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Remiantis 2006-08-19 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu, turtinės žalos atlyginimo institutas turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas siejant žalos atlyginimÄ su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);              3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau įstatymų nustatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Vienas iÅ¡ griežtos (objektyvios) atsakomybės atvejų yra nustatytas CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Vadinasi, vieÅ¡oji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje nustatytais atvejais atsiranda esant tik trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (žr.

LVAT              2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Ta pati taisyklė taikoma sprendžiant tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ .Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įstatymų leidėjas Å«kio subjektams, kurie leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gavo galiojant ankstesniam teisiniam reguliavimui (AIEÄ® 20 str. 7 d. (2011 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. XI-1375 redakcijai), jokių iÅ¡imčių dėl naujo teisinio reguliavimo taikymo, iÅ¡leisdamas Pakeitimo įstatymÄ , neįtvirtino.

Taigi naujasis fiksuoto tarifo nustatymo momentas (AIEÄ® 20 str. 6 d.) buvo taikomas net ir tiems Å«kio subjektams, kurie leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gavo iki 2013 m. vasario 1 d.PareiÅ¡kėja ginÄÄ iÅ¡ esmės kelia dėl to, kad naujasis teisinis reguliavimas bei Leidimuose gaminti įtvirtintos nuostatos suponuoja mažesnių elektros energijos supirkimo tarifų, nei ji tikėjosi pradėdama vykdyti veiklÄ elektros energetikos sektoriuje, taikymÄ . Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad teisėtų lÅ«kesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas yra neatsiejami teisinės valstybės principo elementai.

Jų paskirtis – laiduoti asmens pasitikėjimÄ savo valstybe ir teise. Å ie teisiniai principai suponuoja valstybės pareigÄ užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumÄ ir stabilumÄ , apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lÅ«kesčius. Jie siejasi su visų valstybės institucijų pareiga vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Ä®statymais nustačius asmenims tam tikrÄ teisę, tos teisės suteikimo pagrindus, sÄ lygas ir tvarkÄ , valstybei kyla pareiga santykiuose laikytis teisėtų lÅ«kesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų.

Å ie principai taip pat reiÅ¡kia įgytų teisių apsaugÄ , t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus iÅ¡laikytos nustatytÄ laikÄ ir galės bÅ«ti realiai įgyvendinamos. Be to, pagal Å¡iuos principus teisinį reguliavimÄ galima keisti tik laikantis iÅ¡ anksto nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Konstitucijos principų bei normų, bÅ«tina laikytis principo lex retro non agit, teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lÅ«kesčių (Å¡iais aspektais žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. balandžio 23 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. sausio 24 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2007 m. liepos 5 d., 2008 m. vasario 20 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2011 m. gruodžio 22 d.,             2013 m. vasario 15 d. nutarimus ir 2010 m. liepos 2 d. sprendimÄ ).

Pagal principÄ lex retro non agit teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent bÅ«tų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit). Nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius. Toks reguliavimas, kuris galėtų pakeisti teisės normas, kai reguliuojami santykiai jau yra užbaigti, sudarytų prielaidas paneigti asmenų teisėtus lÅ«kesčius, teisinį tikrumÄ ir teisinį saugumÄ , konstitucinį teisingumo principÄ (žr.

Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 29 d., 2011 m. spalio 25 d. nutarimus). Ä®statymų leidėjas, jau priimdamas pirminės redakcijos AIEÄ®, akcentavo, kad Å¡iuo įstatymu siekia užtikrinti palankesnes sÄ lygas subjektams pradėti ir plėtoti Å«kinę veiklÄ (gaminti energijÄ iÅ¡ atsinaujinančių iÅ¡teklių, imtis iniciatyvos plėsti esamus pajėgumus, projektuoti ir statyti naujas jėgaines ir pan.); remti privačias investicijas į atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių eksploatavimÄ ; skatinti smulkaus verslo plėtrÄ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių energetikos srityje, namų Å«kių siekius statyti elektrines ir naudoti energijÄ , pagamintÄ iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių.

Å ie deklaruoti tikslai buvo įgyvendinti AIEÄ® įtvirtinus tokias skatinimo priemones kaip fiksuotas tarifas bei energijos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių supirkimas, itin aktualias elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW. Kaip minėta, elektros energija, pagaminta elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, superkama už nustatytÄ fiksuotÄ tarifÄ vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka ir sÄ lygomis (AIEÄ® 20 str. 1 d. (2011 m. gegužės 12 d.

įstatymo Nr. XI-1375 redakcija). Å is tarifas taikomas 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienos (žr. AIEÄ® 20 str. 8 d. (2011 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. XI-1375 redakcija). Fiksuotus tarifus nustato ir peržiÅ«ri Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. PeržiÅ«rėti fiksuoti tarifai ir fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų pakeitimo dienos (AIEÄ® 20 str. 7 d. (2011 m. gegužės 12 d.

įstatymo Nr. XI-1375 redakcija).Pagal AIEÄ® redakcijÄ , galiojusiÄ iki 2013 m. vasario 1 d., tik tiems gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų pakeitimo dienos, buvo galima taikyti peržiÅ«rėtus tarifus. Vadinasi, iki 2013 m. vasario 1 d. gamintojai, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus iÅ¡duotas iki Å¡ių tarifų pakeitimo dienos, galėjo pagrįstai tikėtis ir įgijo teisę reikalauti, kad jei per protingÄ terminÄ pradės gaminti elektros energijÄ (įgyvendinę gautÄ leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir gavę leidimÄ gaminti elektros energijÄ ), peržiÅ«rėti (nauji) tarifai jiems nebus taikomi, o bus taikomi minėto leidimo plėtoti elektros energijos pajėgumus iÅ¡davimo metu galioję tarifai.

Toks reguliavimas, be kita ko, leido ir garantavo gamintojams, gavusiems leidimÄ plėtoti pajėgumus, jį įgyvendinti, investuojant į elektrinės statybÄ , nesibaiminant, kad dėl vėlesnių teisinio reguliavimo pakeitimų (pvz., tarifų pakeitimo) jų pradėtos ir jau atliktos investicijos faktiÅ¡kai neatsipirks ir jie patirs didelių nuostolių. Pirmiau aptartÄ teisę bei teisėtÄ lÅ«kestį į jos įgyvendinimÄ Ä¯gijo ir pareiÅ¡kėja, kadangi, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų (t. I, b. l. 18–20, 71, 83, 96, 125–134, 138, 141–148), minėtas sÄ lygas iÅ¡pildė.

Tačiau pažymėtina, kad pagal KonstitucijÄ riboti asmens teises ir laisves galima, jei yra laikomasi tam tikrų sÄ lygų:

1) ribojimas nustatomas įstatymu;

2) ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus;

3) ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė;

4) yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimus).Kaip nurodo atsakovė ir kaip matyti iÅ¡ Pakeitimo įstatymo parengiamosios medžiagos, AIEÄ® nuostatų pakeitimais siekta užkirsti keliÄ akivaizdžiam elektros energijos tarifo vartotojams didėjimui. Kaip nurodoma Pakeitimo įstatymo ir Pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo aiÅ¡kinamuosiuose raÅ¡tuose, nuo 2011 m. gegužės 24 d. elektrinėms iki 30 kW buvo iÅ¡duoti 5 199 leidimai plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus, kurių suminė įrengtoji galia buvo lygi 151 MW.

Suminei saulės elektrinių galiai pasiekus 10 MW, elektros energijos tarifas vartotojams padidėtų 0,12 ct/kWh, pasiekus 100 MW – jis padidėtų iki 1,2 ct/kWh, pasiekus 200 MW – siektų net 2,4 ct/kWh ir t. t. Nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad byloje analizuojamas ribojimas buvo pagrįstas teisėtu tikslu – vieÅ¡uoju interesu, konstitucine vertybe apsaugoti (ginti) vartotojų teises ir teisėtus interesus (Konstitucijos 46 str. 5 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2834/2013 konstatavo, kad valstybė reguliuoja Å«kinę veiklÄ taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucijos 46 str. 3 d.).

Ūkinės veiklos reguliavimas priskirtinas plačiai įstatymų leidėjo diskrecijai (veikimo laisvei). Bendros tautos gerovės turinys ir atitinkamai jÄ užtikrinantis valstybinis reguliavimas, atsižvelgiant į ekonomikos ir socialinio gyvenimo įvairovę bei dinamiÅ¡kumÄ , negali bÅ«ti visÄ laikÄ vienodas, jis gali kisti. Reguliuojant Å«kinę veiklÄ , taip pat bÅ«tina laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principų. AIEÄ® siektas tikslas skatinti atsinaujinančių iÅ¡teklių naudojimÄ negali bÅ«ti suvokiamas kaip iÅ¡skirtinis, visais atvejais nusveriantis kitus vieÅ¡uosius interesus, vartotojų teisių apsaugÄ ir jų lÅ«kesčius, socialinio teisingumo imperatyvÄ , darniÄ visuomenės ir verslo plėtrÄ .

Priešingai, jis turi būti įgyvendintas neviršijant to, kas yra būtina šiam tikslui pasiekti, derinant asmens ir visuomenės interesus, nepažeidžiant bendros tautos gerovės. Todėl ūkio subjektai, kurių ekonominė veikla yra susijusi su rizikos elementu, negali turėti teisėtų lūkesčių, kad teisės aktų leidėjui, naudojantis savo diskrecija, esama situacija apskritai išliks nepakitusi ir kad įstatymų leidėjas nepriims tokių teisės aktų pakeitimų, kurie gali sukelti asmeniui neigiamų (pvz., finansinių) padarinių.

Kita vertus, tokie pakeitimai negali bÅ«ti neadekvatÅ«s siekiamiems tikslams, paneigti įgytų teisių esmę, pažeisti proporcingumo principÄ . Å ioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste svarbu, kad skatinimo sistemos priemonių taikymas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nebuvo visiÅ¡kai panaikintas. Nustatytas fiksuotas tarifas taikomas dvylikos metų laikotarpiu (AIEÄ® 20 str. 6, 7 d.).                     AB „Lesto“ už pareiÅ¡kėjos įrengtos saulės elektrinės, esančios (duomenys neskelbtini) (leidimas gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1889), pagamintÄ elektros energijÄ iÅ¡rašė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kurių bendra suma – 6 477,72 Lt: 2013-08-31 Nr. 0004 (pagaminta 4 270 kWh, suma – 2 946,30 Lt); 2013-09-30 Nr. 0005 (pagaminta 2 744 kWh, suma – 1 893,36 Lt);

           2013-10-31 Nr. 0006 (pagaminta 1 340 kWh, suma – 924,60 Lt); 2013-11-30 Nr. 0007 (pagaminta 595 kWh, suma – 410,55 Lt); 2013-12-31 Nr. 0008 (pagaminta 152 kWh, suma – 104,88 Lt);        2014-01-31 Nr. 0009 (pagaminta 287 kWh, suma – 198,03 Lt). AB „Lesto“ už pareiÅ¡kėjos įrengtos saulės elektrinės, esančios (duomenys neskelbtini) (leidimas gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1886), pagamintÄ elektros energijÄ iÅ¡rašė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kurių bendra suma – 1 356,54 Lt): 2013-10-31 Nr. 0006 (pagaminta 1 198 kWh, suma – 826,62 Lt); 2013-11-30 Nr. 0007 (pagaminta 409 kWh, suma – 282,21 Lt); 2013-12-31         Nr. 0008 (pagaminta 279 kWh, suma – 192,51 Lt); 2014-01-31 Nr. 0009 (pagaminta 80 kWh, suma – 55,20 Lt).

Taigi, iÅ¡ viso laikotarpiu nuo 2013 m. liepos mėnesio iki 2014 m. sausio mėnesio pareiÅ¡kėjos įrengtos saulės elektrinės pagamino 11 354 kWh, už kuriuos jai buvo sumokėta             7 834,26 Lt (taikant 0,69 Lt/kWh tarifÄ ) (t. I, b. l. 113–124). Jeigu pareiÅ¡kėjai bÅ«tų taikytas 1,44 Lt/kWh tarifas, ji bÅ«tų gavusi 16 349,76 Lt (11 354 kWh * 1,44 Lt/kWh).Sutartis Nr. 2012/05/09-6 dėl saulės elektrinės, esančios (duomenys neskelbtini), elektrinės statybos darbų su rangove UAB „Ozas“ buvo sudaryta 2012-05-09.

Sutarties kaina – 185 1300 Lt. Ä®vykdžiusi sutartį, UAB „Ozas“ 2013-07-31 iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 03925, kurios apmokėjimÄ patvirtinančių įrodymų pareiÅ¡kėja, motyvuodama, kad įmonės yra susijusios per tuos pačius asmenis, todėl viena kitai daro užskaitymus, pateikti negali (t. I, b. l. 141–151, 166–182 ir paaiÅ¡kinimai per teismo posėdį). Statybos rangos sutartis Nr. 12/9 dėl saulės elektrinės, esančios (duomenys neskelbtini), su rangove UAB „Voltas“ buvo sudaryta 2012-12-07 (sutarties kaina – 180 290 Lt).

Ä®vykdžius sutartį 2013-07-25 tarp Å¡alių buvo sudarytas baigiamasis darbų atlikimo aktas, o UAB „Voltas“           2013-06-27 iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 20130278 (t. I, b. l. 125–140), dėl kurios apmokėjimo taip pat duomenų nėra. Kaip matyti iÅ¡ Juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡o, sutarties sudarymo metu Å¡ioje įmonėje vyko esminiai struktÅ«riniai pertvarkymai (t. I, b. l. 154–165).PareiÅ¡kėja nurodo, kad jos investicijos į saulės elektrinę sumažinus gautinÄ tarifÄ iki 0,69 Lt/kWh neatsipirks per visus 12 metų.

Jos įrengta saulės elektrinė (duomenys neskelbtini), per pusmetį pagamino 9 388 kWh elektros energijos, todėl daro iÅ¡vadÄ , jog per metus ji pagamins apie 18 770 kWh (9 388 * 2). Per 12 metų, atsižvelgiant į jos nusidėvėjimÄ , elektrinė pagamins           213 323,76 kWh. Superkant Å¡iÄ energijÄ po 0,69 Lt/kWh, per 12 metų pareiÅ¡kėja gautų                       147 193,40 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėja į Å¡iÄ saulės jėgainę investavo 185 130 Lt, sumažinus tarifÄ iki 0,69 Lt investicijos net neatsipirks.Teismas mano, kad pareiÅ¡kėjos apskaičiavimas vienuolikai su puse metų į priekį pagal 4–6 mėnesių elektros energijos gamybos kiekį ir iÅ¡ to padaryta iÅ¡vada, kad per 12 metų neatsipirks investicijos į elektrinę, nėra pagrįsti.

IÅ¡ pateiktų įrodymų matyti, kad saulės elektrinė, esanti (duomenys neskelbtini), kiekvienÄ mėnesį gamina iÅ¡ esmės skirtingÄ elektros energijos kiekį, t. y. 2013 m. rugpjūčio mėnesį buvo pagaminta 4 270 kWh, rugsėjo mėnesį – 2 744 kWh, spalio mėnesį – 1 340 kWh, lapkričio mėnesį – 595 kWh, gruodžio mėnesį – 152 kWh, sausio mėnesį – 287 kWh. Saulės elektrinėje pagaminama elektros energija priklauso nuo saulėtumo, o Klaipėdos kraÅ¡tas yra saulėtesnis nei kiti Lietuvos regionai, tai patvirtina pagamintos elektros energijos kiekių palyginimas Klaipėdoje ir Vilniuje esančios elektrinės 2013 m. spalio, lapkričio ir 2014 m. sausio mėnesiais, kurie skiriasi 2013 m. spalio mėnesį – 142 kWh, lapkričio mėnesį – 186 kWh, 2014 m. sausio mėnesį – 207 kWh (t.

I, b. l. 105). Klaipėdoje esančios saulės elektrinės 2013 m. rugpjūčio mėnesį pagamintos energijos kiekis (4 270 kWh) skiriasi nuo gruodžio mėnesį pagamintos elektros energijos kiekio (152 kWh), todėl skirtumas susidaro 4 118 kWh. Taigi, abiejų elektrinių pagamintos elektros energijos kiekių analizė (Klaipėdoje per 6 mėnesius, o Vilniuje per 4 mėnesius), esant iÅ¡ esmės skirtingiems pagaminamos elektros kiekiams kiekvienÄ mėnesį, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad neįrodytas žalos faktas kaip bÅ«tina civilinės atsakomybės sÄ lyga.

IÅ¡ nustatytų aplinkybių ir iÅ¡tirtų įrodymų teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje analizuojamas ribojimas yra pagrįstas ne tik teisėtu tikslu – vieÅ¡uoju interesu, kad nedidėtų elektros energijos kaina vartotojams, bet ir nepaneigia pareiÅ¡kėjos įgytų teisių esmės. Byloje ji neįrodė, kad tolesnis pastatytų saulės elektrinių eksploatavimas iÅ¡ esmės yra praradęs ekonominę prasmę (pvz., akivaizdžiai nuostolingas) ir negali net minimaliai užtikrinti intereso, kurio ji siekė įsigydama leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, t. y. kurti ir plėtoti verslÄ , gauti pajamų bei pelno iÅ¡ valstybės skatinamos ekonominės veiklos.

Taigi nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti akivaizdžiÄ iÅ¡vadÄ , kad buvo paneigta pareiÅ¡kėjos, remiantis iki 2013 m. vasario 1 d. galiojusia AIEÄ® redakcija, įgytų teisių esmė ir pažeistas proporcingumo principas. Atsižvelgus į tai, kad iÅ¡dėstyta, nėra pagrindo taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ . Pažymėtina ir tai, kad AIEÄ® 20 straipsnio 6 dalis (2013 m. sausio 17 d. įstatymo Nr. XII-169 redakcija) pareiÅ¡kėjai faktiÅ¡kai pradėta taikyti tik gavus leidimÄ gaminti elektros energijÄ .

LeidimÄ pareiÅ¡kėja gavo jau įsigaliojus Pakeitimo įstatymui, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad minėta norma veikia retrospektyviai.Pažymėtina, kad turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.Atsižvelgiant į tai, kad valstybės ar savivaldybės vieÅ¡osios atsakomybės pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį esminė sÄ lyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, Å¡ios sÄ lygos buvimas (nebuvimas) paprastai byloje nustatomas pirmiausia.

Å ios sÄ lygos nustatymas (nenustatymas) gali lemti, ar kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų (žalos ir priežastinio ryÅ¡io) nustatymas Civilinio kodekso 6.271 straipsnio kontekste yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iÅ¡ minėtų trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalÄ . Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtus valdžios institucijų veiksmus, o nenustačius vienos iÅ¡ privalomų civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų – atsakovei neatsirado pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjos nurodomÄ turtinę žalÄ .

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str., n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjos UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ skundÄ atmesti.Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                              Irena Paulauskienė