e232ece4-4d0f-4e69-942d-e9b46858df04 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas P                                                                                                 Civilinė byla Nr. 2A-797-856/2017                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00291-2017-6                                                            Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.16.11.2; 3.3.1.18.2. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 7 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, sekretoriaujant Dianai Tarozienei,dalyvaujant ieškovei L.

R., jos atstovui advokatui V. S.,atsakovei A. N., jos atstovui advokatui D. V.,teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės A. N. apeliacinį skundÄ dėl RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-863-632/2017 pagal ieÅ¡kovės L. R. ieÅ¡kinį atsakovei A. N., trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės administracijai dėl naudojimosi savivaldybės bÅ«stu tvarkos nustatymo.

Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė L. R. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) naudojimo tvarkÄ :

1) patalpos, plane pažymėtos simboliais 1-1 (tambūras), 1-2 (virtuvė), 1-3 (kambarys) ir 1-4 (tualetas), yra naudojamos atsakovės A. N. ir jos šeimos narių, kurie patalpas naudoja savo nuožiūra, atsižvelgdami į bute gyvenančių nepilnamečių vaikų interesus ir nepažeisdami kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų;

2) patalpos, plane pažymėtos simboliais 1-5 (kambarys) ir 1-6 (kambarys), yra naudojami ieškovės L. R. ir jos šeimos narių, kurie patalpas naudoja savo nuožiūra, atsižvelgdami į bute gyvenančių nepilnamečių vaikų interesus ir nepažeisdami kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų, už namui teikiamas komunalines paslaugas šalims mokant proporcingai naudojamo turto daliai, atsižvelgiant į gyventojų skaičių;

3) priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (1-3 b. l.). IeÅ¡kovė nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 13 d. RadviliÅ¡kio rajono savivaldybė, kaip nuomotojas, ir A. N., kaip nuomininkė, sudarė Savivaldybės bÅ«sto nuomos sutartį Nr. 207, kuria, be kita ko, sutarė, kad nuomininkei nuomojamo savivaldybės bÅ«sto paskirtis yra jame gyventi nuomininkei ir jos Å¡eimos nariams, tame tarpe ir seseriai L. R.. Seserys nesutaria dėl nuomojamo savivaldybės bÅ«sto naudojimosi tvarkos, kadangi atsakovė neleidžia ieÅ¡kovei naudotis virtuve ir tualetu, ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę, siÅ«lydama abipusiu sutarimu nustatyti naudojimosi butu tvarkÄ , tačiau atsakovė tÄ padaryti kategoriÅ¡kai atsisakė.

Atsakovė A. N. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ , priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (23-25 b. l.). Nurodė, kad pagal 2016 m. rugsėjo 13 d. Savivaldybės bÅ«sto nuomos sutartį, sudarytÄ tarp trečiojo asmens RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės ir jos, ji yra nuomininkė, o sutarties 3 p. nurodoma, kad bÅ«sto paskirtis – gyventi nuomininkui ir jo Å¡eimos nariams, Å¡ių asmenų tarpe įvardijant ir ieÅ¡kovę L. R., tačiau pagal galiojančius teisės aktus sesuo negali bÅ«ti priskiriama Å¡eimos nariui.

Pažymi, jog ieÅ¡kovė nenurodo esminių Å¡iai bylai aplinkybių: ieÅ¡kovė nėra iÅ¡reiÅ¡kusi valios bÅ«ti ginčo bÅ«sto valdytoja ar asmeniu, kuris vykdytų nuomininko pareigas; per visÄ ginčo bÅ«sto naudojimo laikotarpį ieÅ¡kovė nei karto nėra mokėjusi nuomos mokesčio ar kompensavusi jį atsakovei, kas liudija, jog savo teises ieÅ¡kovė nori realizuoti nevykdydama jai tokiu atveju tenkančių pareigų. IeÅ¡kovė apie 20 metų naudoja bÅ«sto dalį, kuri realiai atskirta ir turi atskirÄ išėjimÄ , dėl ko galima teigti, kad pagal faktÄ patalpų naudojimas jau egzistuoja.

Atsakovė mano, jog ieÅ¡kovė turi pagrįsti, kaip realiai ji ketina įgyvendinti minėtÄ tvarkÄ , kad nebÅ«tų pažeisti atsakovės interesai, kadangi patalpoms esant atskirtoms bei esant nusistovėjusiai jų naudojimo tvarkai, jÄ keičiant bus bÅ«tina perplanuoti užtvaras, užtikrinti, kad ieÅ¡kovė negalėtų laisvai patekti į atsakovei iÅ¡imtinai priklausančiÄ ir naudojamÄ erdvę. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė.

             II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, nustatė bÅ«sto gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) naudojimo tvarkÄ :

1. Patalpos, pažymėtos plane simboliais 1-1 (tambūras), 1-2 (virtuvė), 1-3 (kambarys) ir 1-4 (tualetas), yra naudojamos atsakovės A. N. ir jos šeimos narių, kurie patalpas naudoja savo nuožiūra, atsižvelgdami į bute gyvenančių nepilnamečių vaikų interesus ir nepažeisdami kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų;

2. Patalpos, pažymėtos plane simboliais 1-5 (kambarys) ir 1-6 (kambarys), yra naudojamos ieÅ¡kovės L. R. ir jos Å¡eimos narių, kurie į patalpas 1-6 patenka pasidarę savo įėjimÄ iÅ¡ jų naudojamos buto dalies, visas patalpas naudoja savo nuožiÅ«ra, atsižvelgdami į bute gyvenančių nepilnamečių vaikų interesus ir nepažeisdami kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų. IÅ¡ A. N. ieÅ¡kovei L. R. priteisė 241,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas (66-68 b. l.).

Teismas nurodė, kad mirus pagrindinei nuomininkei A. Ž., t. y. A. N. ir L. R. motinai, bÅ«sto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis buvo sudaryta A. N. vardu, į sutartį įtraukiant Å¡eimos narius, įskaitant ir L. R.. L. R. minėtame bÅ«ste gyveno nuo 1973 metų, vėliau maždaug nuo 1990 m. ji gyveno pas vyrÄ , tačiau 1996 metais, mirus mamai, grįžo į namÄ , todėl teismas konstatavo, kad L. R. yra pirmosios nuomininkės Å¡eimos narė, taip pat įtraukta į 2016-09-13 savivaldybės bÅ«sto nuomos sutartį Nr. 207 kaip Å¡eimos narė, todėl turinti tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkė.

Teismas konstatavo, jog nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ , svarbiausia, kad bÅ«tų užtikrinta visų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra. Vieno bendraturčio interesai negali bÅ«ti suabsoliutinami ir ginami kito bendraturčio interesų sÄ skaita, teismas atsižvelgia į tai, kas iÅ¡ Å¡alių Å¡iuo metu bÅ«ste gyvena ir juo naudojasi, racionalumu, patogumu bei faktiniu naudojimusi. Teismas nurodė, jog Å¡iuo metu ieÅ¡kovė naudojasi 13,44 m2 dydžio kambariu, pažymėtu indeksu 1-5, o atsakovė su nepilnamete dukra – 16,27 m2 ir 8,51 m2 ploto kambariais, pažymėtais indeksais 1-3 ir 1-6, taip pat tambÅ«ru 2,83 m2 (1-1), 3,42 m2 tualetu (1-4), 8,30 m2 virtuve (1-2) ir 2,82 m2 sandėliu.

Toks naudojimosi kambariais pasiskirstymas iÅ¡ esmės pažeidžia ieÅ¡kovės interesus, kadangi ji negali naudotis virtuve, tualetu, jai naudotis skirtas kambarys yra 13,44 m2, kai tuo tarpu atsakovė ir jos dukra naudojasi 42,15 m2 plotu, t. y. daugiau kaip 3 kartus didesniu nei naudojasi ieÅ¡kovė. Atsižvelgdamas į atsakovės argumentÄ , kad pagal ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ paskirsčius patalpas pablogės jos dvylikametės dukros gyvenimo sÄ lygos, teismas iÅ¡ dalies su juo sutiko, tačiau atsižvelgęs į anksčiau nurodytÄ patalpų paskirstymo proporcijÄ , jog atsakovei tektų daugiau kaip du kartus daugiau ploto, ir įvertinęs, kad jame gyvens du asmenys, o ieÅ¡kovė – viena, tokiÄ proporcija laikė teisinga, atitinkančia naudojimosi bendru daiktu racionalumo, efektyvumo ir patogumo kriterijus.

Konstatavo, jog nepilnamečio vaiko gyvenimo sÄ lygos pablogės, tačiau vis tiek liks pakankamai geros ir nepažeis jos, kaip nepilnametės interesų. Nurodė, jog atsakovė savo pasiÅ«lymų dėl tvarkos nustatymo nepateikė, todėl atsižvelgdamas į bendraturčių turimas dalis, į tai, jog ieÅ¡kovė ir atsakovė yra seserys ir į Å¡alių interesų pusiausvyros principÄ , teisingumo, protingumo ir teisingumo principus bei naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe tvarkos nustatymo kriterijus, teismas sprendė, kad geriausiai kriterijus atitiks tokia naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe tvarka, kuomet ieÅ¡kovei ir atsakovei tenkančios patalpos bus kuo arčiau viena kitos, o paskirtų naudotis patalpų (realioji dalis) plotas labiausiai atitiks idealiÄ sias bendraturčiams priklausančias dalis.

Taipogi teismas konstatavo, kad nors ieÅ¡kovė nepateikė patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo projekto, kuriame atsispindėtų užtvaros, įėjimas į ginčo patalpÄ , kad Å¡alių kontaktai bÅ«tų minimalÅ«s ir užtikrintų, kad viena Å¡alis nesinaudotų kitai skirta patalpa, tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovės parodymų sprendė, kad ji pati pasidarys įėjimÄ iÅ¡ patalpos 1-5 į patalpÄ 1-6. Taipogi pažymėjo, jog atsakovė dėl ieÅ¡kovės nemokamo nuomos mokesčio į ieÅ¡kovę nesikreipia, savo teisių negina, todėl teismas negali savo iniciatyva, be atsakovės reikalavimo, priteisti nenurodytÄ nemokėtų nuompinigių sumÄ ar įpareigoti ieÅ¡kovę kitaip atsiskaityti su atsakove.

Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kė, nors ji tokiÄ galimybę svarstė, tokia jos galimybė neužkirsta ir ateityje. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovė A. N. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (73-77 b. l.). Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: Teismas nepagrįstai ieÅ¡kovę pripažino apeliantės Å¡eimos nare, kas neatitinka CK 6.588 straipsnio nuostatų.

Pažymėjo, jog neteisėtai pripažinus ieÅ¡kovę apeliantės Å¡eimos nare, ji įgyja pareigas, susijusias su nuomos mokesčio mokėjimu, o jo nemokant, vadovaujantis CK 6.611 straipsniu, yra pagrindas su tokiu asmeniu nutraukti nuomos santykius ir jį iÅ¡keldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. IeÅ¡kovės statusas negali bÅ«ti vertinamas dvejopai – jÄ priskiriant Å¡eimos nariui, tačiau nevertinant jos turtinės padėties, kas turi įtakos ir nuomos sutarties galiojimui. Pripažinus sutartį negaliojančia, automatiÅ¡kai savo teisių netektų ir apeliantė, todėl tokios iÅ¡vados pažeidžia ir apeliantės interesus Å¡iuo aspektu.

Pažymi, jog aptariama aplinkybe ieÅ¡kovė nesirėmė byloje, todėl teismas, bÅ«damas aktyvus, pažeidė ir neÅ¡aliÅ¡kumo bei rungimosi principus, suteikdamas ieÅ¡kovei nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ byloje. VisiÅ¡kai nepagrįstos teismo iÅ¡vados vertinant faktÄ , jog ieÅ¡kovė naudojasi tik 13,44 m2 ploto kambariu, kai tuo tarpu apeliantė su dukra 42,15 m2 plotu, nurodo, jog teismas suteikė prioritetÄ ne nepilnamečio vaiko, bet ieÅ¡kovės interesams, kartu konstatuodamas, kad iÅ¡ties sprendimu yra bloginamos nepilnamečio vaiko gyvenimo sÄ lygos.

Byloje paaiÅ¡kėjus, jog teismo sprendimas turi tiesioginės įtakos ir nepilnamečio vaiko interesams, buvo bÅ«tina įtraukti institucijÄ , teikiančiÄ iÅ¡vadÄ dėl nepilnamečio vaiko teisių, kuri bÅ«tų įvertinusi, ar patenkinus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimus, nebus iÅ¡ esmės pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, t. y. teismo sprendimu buvo iÅ¡ esmės pažeisti apeliantės nepilnamečio vaiko interesai. Vien faktas, kad formaliai apeliantė valdo didesnio ploto erdves, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog dėl to nukenčia ieÅ¡kovės interesai.

IeÅ¡kovė naudojasi 13,44 m2 ploto patalpa, tuo tarpu apeliantė – 16,27 m2 kambariu, o jos dukra – 8,51 m2 ploto kambariu, kitos patalpos yra bendro naudojimo, o ne gyvenamosios paskirties, todėl jos neteisingai priskiriamos lygiavertėms gyvenamosioms patalpoms, traktuojant jas kaip gerokai didesnį faktinį naudojamÄ apeliantės plotÄ lyginant su ieÅ¡kove. Pažymi, jog minėtų negyvenamųjų patalpų – tambÅ«ro, tualeto, virtuvės ir sandėlio – rekonstrukcija nėra galima, kad apeliantės dukrai bÅ«tų galima suskurti atskirÄ gyvenamÄ jį plotÄ perleidus 1-6 kambarį ieÅ¡kovei.

Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieÅ¡kovė nėra iÅ¡reiÅ¡kusi valios bÅ«ti ginčo bÅ«sto valdytoja ar asmeniu, kuris vykdytų nuomininko pareigas, ieÅ¡kovė per visÄ naudojimosi bÅ«stu laikotarpį nėra mokėjusi nuomos mokesčio, mano, jog nepriklausomai nuo to, buvo ar nebuvo keliamas Å¡is klausimas, teismas privalėjo įvertinti Å¡iÄ aplinkybę. Apeliantės paaiÅ¡kinimais, jog ieÅ¡kovė nevykdė Å¡ios prievolės, teismas netikėjo, tačiau tikėjo ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais, jog ji yra mokėjusi, taip atlikdamas nevienodÄ Å¡alių teikiamų argumentų vertinimÄ , kas rodo teismo neobjektyvumÄ ir daro teismo sprendimÄ neteisėtu.

Teismas neatsižvelgė į faktÄ , jog ieÅ¡kovei ir taip nevykdant jai tenkančių prievolių, yra gerinamos jos gyvenimo sÄ lygos apeliantės ir jos nepilnamečio vaiko sÄ skaita, nors net nėra atskleista kompensavimo, turto naudojimo dalies klausimai bei tolesnis mokesčių mokėjimas ar proporcijos už tai pagal faktiÅ¡kai Å¡alių naudojamÄ bÅ«sto plotÄ . Nepagrįstos teismo iÅ¡vados, jog apeliantė savo pasiÅ«lymų dėl naudojimosi tvarkos nepateikė, kadangi apeliantės pozicija buvo nurodyta, t. y. minėtų patalpų atribojimas nėra galimas, žodinė pozicija buvo svarstyta atsižvelgiant ir į teismo pasiÅ«lymus, bÅ«tent ieÅ¡kovei prie jos gyvenamosios erdvės pasidaryti priestatÄ , kas atitiktų ieÅ¡kovės interesus ir nepažeistų apeliantės bei jos nepilnamečio vaiko interesų.

IeÅ¡kovės atsikirtimai, jog priestato pastatymas kainuos brangiai, nebuvo pagrįsti jokiais įrodymais, o teismas Å¡io aspekto taip pat nepagrįstai neįvertino. SprendimÄ neteisėtu, apeliantės nuomone, daro ir tai, jog pagal faktÄ patalpų naudojimas tarp Å¡alių buvo nusistovėjęs jau 20 metų ir per visÄ Å¡Ä¯ periodÄ jokių ginčų dėl to nebuvo. IeÅ¡kovė nepateikė jokių akivaizdžių įrodymų, dėl ko reikėjo tokiÄ tvarkÄ pakeisti po tokio ilgo laikotarpio. IeÅ¡kovė turėjo pagrįsti, kaip ji realiai jos pasiÅ«lytÄ tvarkÄ ketina įgyvendinti, t. y. turėjo pateikti patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo projektÄ , tačiau jo nepateikė ir teismas to nelaikė esminiu ieÅ¡kinio trÅ«kumu, pats nuspręsdamas, jog ieÅ¡kovė pasidarys įėjimÄ iÅ¡ patalpos 1-5 į 1-6, kÄ apeliantė laiko sÄ lyginiu sprendimu, suteikiančiu galimybę ieÅ¡kovei piktnaudžiauti jai suteikta teise.

Apeliantės nuomone, teismas turėjo nustatyti ieÅ¡kinio trÅ«kumus, įpareigojant ieÅ¡kovę pateikti konkretų siÅ«lomÄ ginčo patalpų naudojimo planÄ , tvarkÄ , numatant jo įgyvendinimo tvarkÄ , tačiau teismas to nepadarė ir iÅ¡ esmės savo nuožiÅ«ra nustatė patalpų naudojimo tvarkÄ , buvo virÅ¡ytos ieÅ¡kinio ribos bei pažeistas rungimosi principas, kadangi teismas negali bÅ«ti aktyvus Å¡ios kategorijos bylose. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė L. R. praÅ¡o palikti nepakeistÄ RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimÄ , apeliantės apeliacinio skundo netenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (83-86 b. l.).

Atsiliepime nurodė, jog apeliantės argumentai dėl ieÅ¡kovės statuso kaip Å¡eimos nario nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjamos bylos kontekste, nes ieÅ¡kinio dalykas yra naudojimosi tvarkos nustatymas nekilnojamuoju daiktu. Nagrinėjama byla nėra priskirtina prie Å¡eimos bylų, todėl pagrįstai į teismo procesÄ nebuvo įtraukta vaiko teisių apsaugos tarnyba. Nurodo, jog ieÅ¡kovės interesai buvo pažeisti ne tik tada, kai atsakovė savavaliÅ¡kai užėmė didesnes patalpas nei faktiÅ¡kai buvo naudojamos ilgÄ laiko tarpÄ , bet ir kai ieÅ¡kovė nebegalėjo naudotis kitomis bendro naudojimo patalpomis: virtuve ir tualetu.

Å ios aplinkybės buvo iÅ¡nagrinėtos teismo posėdyje, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovės teisės ir teisėti interesai yra pažeisti. Pažymi, jog apeliantės argumentai dėl prievolių vykdymo ar nevykdymo nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjamos bylos kontekste, kadangi nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, nuomos mokėjimas ar nemokėjimas negali užkirsti keliÄ reikalauti ginti teisėtus ieÅ¡kovės interesus nuo atsakovės neteisėtų veiksmų.

Taipogi nesutinka su apeliantės argumentu, jog teismas turėjo įpareigoti ieÅ¡kovę paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus, įpareigodamas pateikti konkretų siÅ«lomÄ ginčo patalpų naudojimo planÄ , tvarkÄ , numatant jo įgyvendinimo tvarkÄ , teigdama, jog Å¡iuo atveju ji turėjo pateikti naudojimosi daiktu tvarkÄ , o ne jos įgyvendinimÄ , kai tuo tarpu atsakovė nesiÅ«lė jokio kito varianto, iÅ¡ esmės prieÅ¡taraudama kompromisiniams naudojimosi bendru daiktu variantams, siekdama savo interesų patenkinimo.

Teismas    k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliantės A. N. apeliacinis skundas atmetamas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ar atsiliepimo į jį ribas. Byloje kilo ginčas dėl naudojimosi nuomojamu savivaldybės butu tvarkos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog RadviliÅ¡kio rajono savivaldybė ir apeliantė A.

N. 2016 m. rugsėjo 13 d. sudarė Savivaldybės būsto nuomos sutartį Nr. 207 (toliau – ir Nuomos sutartis). Šios Nuomos sutarties 3 punkte numatyta, jog šalys susitaria, kad nuomininkui nuomojamo savivaldybės būsto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), paskirtis yra jame gyventi nuomininkui ir jo šeimos nariams, tarp kurių įrašyta ir ieškovė, t. y. apeliantės sesuo L. R. (4-7 b. l.). Iš patalpos (buto) kadastro duomenų nustatyta, jog adresu: (duomenys neskelbtini) esančio buto bendras plotas yra 52,77 m2, gyvenamasis plotas – 46,52 m2 (8 b. l.).

ButÄ sudaro: tambÅ«ras (2,83 m2 bendras plotas, plane pažymėtas 1-1), virtuvė (8,30 m2 plotas, plane pažymėta 1-2), trys kambariai (16,27 m2, 13,44 m2 ir 8,51 m2 ploto, plane atitinkamai pažymėti 1-3, 1-5 ir 1-6) bei tualetas (3,42 m2 ploto, plane pažymėtas 1-4); taipogi minėto buto priklausinys yra 10,24 m2 bendro ploto sandėlis (9, 11 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.590 straipsnio 1 dalį, pagal nuomos sutartį gyvenamojoje patalpoje turi teisę apsigyventi tie nuomininko Å¡eimos nariai ir buvę Å¡eimos nariai, kurie yra įvardyti sutartyje.

Pagal CK 6.589 straipsnio nuostatas, gyvenamosios patalpos nuomininko Å¡eimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iÅ¡ gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas; fiziniai asmenys, nustoję bÅ«ti nuomininko Å¡eimos nariais, bet toliau gyvenantys nuomojamoje patalpoje, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas bei jo Å¡eimos nariai. Pagal CK 6.599 straipsnio 1 dalį, nuomininkas, pilnamečiai Å¡eimos nariai ar buvę Å¡eimos nariai gali nustatyti nuomojamos gyvenamosios patalpos naudojimosi tvarkÄ ir sÄ lygas nekeisdami nuomos sutarties.

Pagal CK 6.599 straipsnio 2 dalį, ginčai, kylantys dėl buto padalijimo, nuomojamos gyvenamosios patalpos naudojimosi tvarkos ir sÄ lygų nustatymo, sprendžiami teismo tvarka. Gyvenamųjų patalpų nuomos santykiams taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimÄ bei naudojimosi bendru turtu tvarkÄ (CK 4.75, 4.81 straipsniai). Nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ , svarbiausia, kad bÅ«tų užtikrinta visų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra; vieno suinteresuoto asmens interesai negali bÅ«ti suabsoliutinami ir ginami kito suinteresuoto asmens interesų sÄ skaita.

Apeliantė teigia, jog teismas nepagrįstai ieškovę pripažino jos šeimos nare, kas neatitinka CK 6.588 straipsnio nuostatų, be to, esant tokiam pripažinimui, ieškovė įgyja pareigas, susijusias su nuomos mokesčio mokėjimu. Taipogi teigia, jog aptariama aplinkybe ieškovė nesirėmė byloje, todėl teismas, būdamas aktyvus, pažeidė ir nešališkumo bei rungimosi principus. Sutiktina su apeliantės argumentu, jog ieškovė CK 6.588 straipsnio prasme nėra jos šeimos narė, tačiau pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju ši aplinkybė tinkamam ginčo išsprendimui reikšmės neturi.

Visų pirma, byloje nėra ginčo dėl ieÅ¡kovės teisės gyventi ginčo bute. Ginčas, kaip minėta, yra kilęs dėl naudojimosi nuomojamu bÅ«stu tvarkos. Kaip nustatyta iÅ¡ bylos duomenų, tiek L. R., tiek A. N. buvo mirusios motinos A. Ž., kuri ir buvo pagrindinė ginčo buto nuomininkė, Å¡eimos narėmis, ir po kurios mirties 1996-02-02 Nuomos sutartis buvo pasiraÅ¡yta A. N. vardu, į jos Å¡eimos narių tarpÄ be kitų asmenų įtraukiant ir L. R.. Nors byloje nustatyta, jog kurį laikÄ ieÅ¡kovė L.

R. negyveno ginčo bute, tačiau po motinos mirties 1996 metais ji grįžo gyventi į ginčo butÄ ir jame gyvena iki Å¡iol. Taigi, nors L. R. ir neatitinka apeliantės Å¡eimos nario statuso CK 6.588 straipsnio prasme, CK 6.589 straipsnio prasme fiziniai asmenys, nustoję bÅ«ti nuomininko Å¡eimos nariais, bet toliau gyvenantys nuomojamoje patalpoje, jeigu jie yra įvardyti nuomos sutartyje, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas bei jo Å¡eimos nariai. Taigi, L. R., nors ir nebÅ«dama apeliantės Å¡eimos nare, daugiau nei 20 metų gyvena ginčo bute, be to, ji yra įraÅ¡yta į Nuomos sutartį, taigi, ir L.

R. turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iÅ¡ gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir A. N.. IÅ¡ dalies sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog ieÅ¡kovė įgyja pareigas, susijusias su nuomos mokesčio mokėjimu, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieÅ¡kovė Å¡ias pareigas ne įgijo, o jas ir turėjo nuo tada, kuomet grįžo gyventi į ginčo butÄ ir atsakovė dėl to prieÅ¡taravimų nereiÅ¡kė. Aplinkybė, jog ieÅ¡kovė nemoka buto nuomos mokesčio ir kitų mokesčių atsakovei, nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, ir jei atsakovė, turėdama lygias teises ir pareigas su ieÅ¡kove, eilę metų viena moka buto nuomos ir iÅ¡laikymo mokesčius, tai yra jos apsisprendimo reikalas, į kÄ dėmesį skundžiamame sprendime pagrįstai atkreipė ir pirmosios instancijos teismas, iÅ¡aiÅ¡kindamas, jog apeliantei A.

N. nėra užkirsta galimybė kreiptis į teismÄ dėl skolos priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovės L. R. ir ateityje. Be to, pažymėtina, jog CK yra įtvirtinta galimybė keisti valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, sudarant nuomos sutartis su kiekvienu nuomininku, tačiau byloje nėra duomenų, jog Å¡alys bÅ«tų bent jau bandžiusios Å¡ia teise pasinaudoti (CK 6.598 – 6.600 straipsniai). Taigi, nors pirmosios instancijos teismas ir nepagrįstai konstatavo esant ieÅ¡kovę apeliantės Å¡eimos nare, tai nelaikytina teismo neÅ¡aliÅ¡kumo ir rungimosi principų pažeidimu ar teismo aktyvumu, juolab, kad Å¡i aplinkybė, kaip minėta, neturi reikÅ¡mės Å¡ioje byloje keliamo ginčo iÅ¡sprendimui.

Apeliantė A. N. teigia, jog teismas suteikė prioritetÄ ne jos nepilnamečio vaiko, bet ieÅ¡kovės interesams, kartu konstatuodamas, kad iÅ¡ties sprendimu yra bloginamos nepilnamečio vaiko gyvenimo sÄ lygos, be to, buvo bÅ«tina įtraukti institucijÄ , teikiančiÄ iÅ¡vadÄ dėl nepilnamečio vaiko teisių, kuri bÅ«tų įvertinusi, ar ieÅ¡kinį tenkinus nebus iÅ¡ esmės pažeisti nepilnamečio vaiko interesai. Kolegija su Å¡iais apeliantės argumentais nesutinka. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, jog apeliantės A.

N. nepilnametė dukra D. B., kuri Nuomos sutartimi priskirta apeliantės Å¡eimos nariams, yra gimusi 2005-04-18, t. y. jau po to, kuomet apeliantė tapo ginčo bÅ«sto nuomininke, o ieÅ¡kovė - nuomojamos patalpos gyventoja, turinti tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkė bei jos Å¡eimos nariai (1996 metais, ginčo dėl ko nėra). Tai, jog atsakovė, turėdama tokias pat teises kaip ir ieÅ¡kovė, eilę metų pažeidinėjo L. R. teises, o Å¡i savo teisių negynė, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog gimus dukrai apeliantė įgijo daugiau teisių į nuomojamÄ ginčo butÄ nei ieÅ¡kovė.

Byloje nustatyta, jog daugiau nei 20 metų ieÅ¡kovė L. R. naudojosi tik vienu 13,44 m2 ploto kambariu, plane pažymėtu 1-5, į kurį iÅ¡ lauko pusės pasidarė atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ . Bendro naudojimosi patalpomis atsakovė jai neleido naudotis, visiÅ¡kai atskirdama nuo savo naudojamos buto dalies minėtÄ ieÅ¡kovės naudojamÄ kambarį, kai tuo tarpu bendro naudojimo patalpomis Å¡alys turėjo naudotis bendrai. Taigi, akivaizdu, jog turėdamos ginčo butu naudotis lygiomis teisėmis, ieÅ¡kovė naudojasi tik 13,44 m2 kambariu, kai tuo tarpu apeliantė naudojasi visa kita buto dalimi, t. y. dviem kambariais ir visomis bendro naudojimo patalpomis – tambÅ«ru, virtuve, tualetu, sandėliu.

Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo esant ieÅ¡kovės interesų pažeidimÄ . Todėl, nesant pagrindo konstatuoti nepilnamečio vaiko interesų pažeidimÄ , nebuvo pagrindo į bylÄ Ä¯traukti ir dėl nepilnamečio vaiko teisių iÅ¡vadÄ teikiančiÄ institucijÄ . Be to, atkreiptinas dėmesys, jog ginčo Å¡alys nėra ginčo buto savininkės, todėl apeliantės savavaliÅ¡kas priskyrimas naudoti ginčo butÄ iÅ¡ esmės tik savo interesų patenkinimui, taipogi sudaro pagrindÄ konstatuoti ieÅ¡kovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimÄ .

Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ji savo pasiÅ«lymų dėl naudojimosi tvarkos nepateikė, prieÅ¡ingai, ji nurodė, jog minėtų patalpų atribojimas nėra galimas, o ieÅ¡kovei prie jos gyvenamosios erdvės siÅ«lė pasistatyti priestatÄ , kas atitiktų ieÅ¡kovės interesus ir nepažeistų apeliantės bei jos nepilnamečio vaiko interesų. Kaip ne kartÄ minėta, nei ieÅ¡kovė, nei apeliantė neturi nei mažiau, nei daugiau teisių viena kitos atžvilgiu į ginčo butÄ , t. y. tiek jų teisės, tiek jų pareigos nuomojamo buto atžvilgiu yra lygios.

Taigi, apeliantės pozicija, jog bÅ«tent ieÅ¡kovė turi statyti priestatÄ prie savo gyvenamojo kambario, yra niekuo nepagrįstÄ , kadangi pagal teisinį reglamentavimÄ , visu nuomojamu butu jo gyventojai turi naudotis bendrai, jų bendru susitarimu, o nepavykus susitarti, ginčai, kylantys dėl nuomojamos gyvenamosios patalpos naudojimosi tvarkos ir sÄ lygų nustatymo, sprendžiami teismo tvarka. Kadangi apeliantė nepagrįstai neleidžia ieÅ¡kovei naudotis bendro naudojimo patalpomis, jų bendras tarpusavio susitarimas pasiektas nebuvo, ieÅ¡kovė pagrįstai dėl pažeistos teisės gynimo kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama jos naudojimui priskirti 8,51 m2 ploto kambarį, plane pažymėtÄ 1-6, kadangi Å¡is kambarys yra greta jos naudojamos patalpos, plane pažymėtos 1-5, ir teismas pagrįstai šį jos praÅ¡ymÄ tenkino.

Taipogi pagrįsta teismo iÅ¡vada, jog apeliantė neteikė savo pasiÅ«lymų dėl naudojimosi butu tvarkos, kadangi siÅ«lymas pasistatyti priestatÄ yra neracionalus, neatitinka nei protingumo, nei teisingumo principų, kadangi, kaip minėta, Å¡alių teisės nuomojamo buto atžvilgiu yra vienodos. Taipogi nepagrįstas skundo argumentas, jog ieÅ¡kovė turėjo pateikti akivaizdžius įrodymus dėl per 20 metų nusistovėjusios buto naudojimosi faktinės tvarkos keitimo, kadangi ji niekada per tuos metus jokių pretenzijų nereiÅ¡kė.

IeÅ¡kovė teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog bÅ«tinybė kreiptis į teismÄ dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo kilo po to, kai savivaldybė pradėjo griauti lauko tualetus, kuriais ji naudojosi eilę metų, o įsirengti jos naudojamoje 13,44 m2 patalpoje dar ir sanitarinį mazgÄ , yra neįmanoma. Visuotinai žinoma aplinkybė yra ta, jog Europos Komisija prieÅ¡ LietuvÄ pradėjo pažeidimo procedÅ«rÄ , jog Lietuva per nustatytÄ laikotarpį neįgyvendino kokybiÅ¡kos vandenvalos reikalavimų pagal direktyvÄ 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo, t.y. per daug Lietuvos gyventojų dar nėra prisijungę prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos, už kÄ Lietuvai gresia didžiulės baudos.

Taigi, Å¡i visuotinai žinoma aplinkybė yra akivaizdus įrodymas dėl faktinės nusistovėjusios buto naudojimosi tvarkos pakeitimo. Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog ieÅ¡kovė turėjo pateikti patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo projektÄ , tačiau jo nepateikė ir teismas to nelaikė esminiu ieÅ¡kinio trÅ«kumu, nors, atsakovės nuomone, teismas turėjo nustatyti ieÅ¡kinio trÅ«kumus, įpareigojant ieÅ¡kovę pateikti konkretų siÅ«lomÄ ginčo patalpų naudojimo planÄ , numatant jo įgyvendinimo tvarkÄ .

Nagrinėjamu atveju ginčas sprendžiamas ne dėl nuosavybės teise turimo nekilnojamojo daikto naudojimo tvarkos nustatymo tarp bendraturčių, o dėl naudojimosi socialiniu bÅ«stu tvarkos nustatymo tarp jame nuomos pagrindais gyvenančių asmenų. Taigi, nustatant naudojimosi tvarkÄ nuomojamame bute, atskiras nuosavybės teisės objektas nesukuriamas, butas kaip buvo, taip ir lieka trečiojo asmens nuosavybe, taigi, sprendžiant klausimÄ dėl naudojimosi nuomojamu bÅ«stu tvarkos nustatymo pakanka byloje pateikto buto plano, todėl teismas pagrįstai nelaikė projekto ir jo įgyvendinimo tvarkos nepateikimo ieÅ¡kinio trÅ«kumu.

Tačiau, kolegijos nuomone, teismas nepagrįstai savo iniciatyva sprendė, jog ieÅ¡kovė pasidarys įėjimÄ iÅ¡ patalpos 1-5 į 1-6, kadangi, kaip jau ne kartÄ minėtÄ Å¡ioje nutartyje, Å¡alys turi vienodas teises ir pareigas nuomojamo buto atžvilgiu, nustatant naudojimosi butu tvarkÄ atskiras nekilnojamojo turto objektas nesukuriamas, todėl neturi bÅ«ti sprendžiamas ir klausimas, kaip Å¡alys turi įgyvendinti teismo nustatytÄ naudojimosi nuomojamu butu tvarkÄ . Taigi, iÅ¡ sprendimo rezoliucinės dalies Å¡alinama 2 punkto dalis, jog ieÅ¡kovė į patalpas 1-6 patenka pasidariusi savo įėjimÄ iÅ¡ jos naudojamos buto dalies.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 93, 98 straipsniai). Å alys praÅ¡o viena iÅ¡ kitos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas: ieÅ¡kovė - patirtas apeliacinės instancijos teisme, apeliantė – tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme.

Netenkinus A. N. apeliacinio skundo, bylinėjimosi iÅ¡laidos atsakovei nepriteistinos. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė L. R. praÅ¡o priteisti 300,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus. IeÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas rekomendacijas, yra pagrįstos, adekvačios galimoms darbo ir laiko sÄ naudoms, todėl priteistinos iÅ¡ apeliantės (CPK 93, 98 straipsniai).

Vadovaudamasi aukščiau iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ . Ä®vertinusi aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantė Å¡ioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais, tačiau yra pagrindas paÅ¡alinti iÅ¡ teismo rezoliucinės dalies 2 punkto dalį, jog ieÅ¡kovė į patalpas 1-6 patenka pasidariusi savo įėjimÄ iÅ¡ jos naudojamos buto dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a:

RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .PaÅ¡alinti iÅ¡ RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimo rezoliucinės dalies 2 punkto dalį, jog į patalpas 1-6 ieÅ¡kovė ir jos Å¡eimos nariai patenka pasidarę savo įėjimÄ iÅ¡ jų naudojamos buto dalies.Priteisti iÅ¡ atsakovės A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (trys Å¡imtai eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teisėjai                                                                                   Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė                                                                                                                           Lina Muchtarovienė              Vilija Valantienė