2025-05-14 Nr. AB-8298-3-61-3-10381-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-123-520/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10381-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 17.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. liepos 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2022 m. lapkričio 28 d. raštą Nr. A51-179470/22(3.3.10.4E-AD24) „Dėl atleidimo nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimas); 2) panaikinti Administracijos Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo 2022 m. gruodžio 2 d. aktą Nr. A51-182471/22 (2.14.3.8E-AD25) (toliau – ir Aktas); 3) įpareigoti Administraciją grąžinti pareiškėjui 2022 m. gruodžio 5 d. mokėjimo nurodymu Nr. 27 sumokėtą 2 154,15 Eur savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką, pervedant lėšas į pareiškėjo nurodytą banko sąskaitą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), (toliau – ir Žemės sklypas). Pareiškėjo užsakymu 2020 metais architektų bendrovė parengė Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektą ir per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ (toliau – ir IS „Infostatyba“) pateikė atsakovui prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

Pirmas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą buvo pateiktas 2020 m. gruodžio 21 d., tačiau buvo atmestas 2020 m. gruodžio 28 d. pateikus 5 pastabas. Prašymas pakartotinai buvo pateiktas 2020 m. gruodžio 28 d., 2020 m. gruodžio 31 d. 9.52 val. pažymėtas kaip priimtas, tačiau 2021 m. sausio 20 d. pažymėtas kaip nepatenkintas. Pataisius pagal pastabas, prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą dar kartą buvo pateiktas 2022 m. rugpjūčio 3 d., o 2022 m. rugpjūčio 8 d. buvo atmestas pateikiant 5 pastabas; viena iš pastabų:

„vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo nuostatomis nėra apskaičiuotos ir sumokėtos savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, kai ją privaloma sumokėti, ar nėra pasirašytos savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties“. Pareiškėjas, dar kartą pataisęs pagal pastabas (išskyrus pastabą dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo ir sumokėjimo), prašymą su 2022 m. rugpjūčio 9 d. paaiškinimu dėl infrastruktūros plėtros įmokos netaikymo pateikė į IS „Infostatyba“ ir jis buvo užregistruotas 2022 m. rugpjūčio 9 d.

Šis prašymas 2022 m. rugpjūčio 11 d. buvo atmestas nurodant 2 pastabas; viena iš jų: „1. Pakartotinai: Vadovaujantis SIPĮ nuostatomis nėra apskaičiuotos ir sumokėtos savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, kai ją privaloma sumokėti, ar nėra pasirašytos savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties. (Pateikite prašome VMSA patvirtinimą dėl netaikymo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo Jūsų atveju.)“. Po to pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 21 d. raštu kreipėsi į atsakovą, kuris atsakė skundžiamu 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimu.

Pareiškėjas taip pat nesutiko su atsakovo 2022 m. gruodžio 2 d. sudarytu Aktu, kuriuo jam (pareiškėjui) apskaičiuota sumokėti 2 154,15 Eur savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka dėl vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projekto.

3. Pareiškėjas nurodė, kad nėra ginčo, jog teritorijoje prie Žemės sklypo yra numatyta Vilniaus miesto savivaldybės infrastruktūra. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalimi (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. sausio 1 d.), IS „Infostatyba“ įregistruotas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą nepriimamas, jeigu nesumokėta savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka, kai ją privaloma sumokėti. Iki 2021 m. sausio 1 d. galiojusi Statybos statymo 27 straipsnio 8 dalis tokio reikalavimo dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos sumokėjimo nenumatė. Pareiškėjo vertinimu, nors Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo (toliau – ir SIPĮ) ar Statybos įstatymas aiškiai nenustato, bet vadovaujantis bendraisiais teisės principais, reikalavimas sumokėti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką turi būti taikomas teikiant pirminį prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą ir neturi būti taikomas teikiant pakartotinį prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, kadangi statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūra laikoma jau pradėta. Būtent pirminio prašymo priėmimo metu turi būti tikrinama, ar sumokėti visi privalomi mokėti mokesčiai. Pakartotinio prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą priėmimo metu neturi būti keliami nauji reikalavimai, kurie nebuvo kelti pirminio prašymo priėmimo metu, kitaip būtų pažeisti teisėtų lūkesčių, teisinio aiškumo (apibrėžtumo), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos taikymas šiuo atveju reikštų Statybos įstatymo taikymą atgal, o tai neleidžiama.

4. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimo argumentais, kad priėmus pareiškėjo pirminį prašymą, jis buvo atmestas su pastabomis ir statybą leidžiantis dokumentas šio konkretaus prašymo pagrindu nebuvo išduotas, nes jis buvo nepatenkintas. Pareiškėjas turėjo teikti ne naują, o pakartotinį prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, o pateikus pakartotinį prašymą yra tęsiama pagal pirminį prašymą pradėta statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūra, o ne pradedama nauja statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūra. Pakartotinu prašymu buvo teiktas tik pagal gautas pastabas pataisytas projektas. Teikiamas pataisytas statybos projektas turi atitikti pirminio prašymo teikimo metu galiojančius teisės aktus ir turi būti pataisytas pagal pirminio prašymo tikrinimo metu pateiktas pastabas, tai pareiškėjas ir padarė. Pirminio prašymo priėmimo ir tikrinimo metu nebuvo pateikta pastaba dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo ir sumokėjimo.

5. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka yra vienkartinis mokestis, savivaldybių tarybų sprendimu renkamas iš fizinių ir juridinių asmenų, kuriems yra išduodamas leidimas naujai statybai, taip pat pastatų rekonstrukcijai, kapitaliniam remontui, siekiant kompensuoti dalį patirtų inžinerinės infrastruktūros plėtros išlaidų ir tenkinti naujus socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtros poreikius. Pareiškėjo atvejis neatitinka teisės aktuose nustatytų pagrindų, kuomet savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama arba mokama dalimis.

7. Atsakovas pažymėjo, kad reikalavimai projektui ir kiti reikalavimai, kuriuos reikia įvykdyti teikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nėra tas pats. SIPĮ, įsigaliojęs 2021 m. sausio 1 d., nenustato reikalavimų statinio projektams ar statybos procesams ir procedūroms, pradėtoms iki jo įsigaliojimo. Įmoka, kaip ji apibrėžta SIPĮ 2 straipsnio 7 dalyje, ir jos mokėjimo atvejai nesietini su reikalavimais statinio projektui. SIPĮ reikalavimai netaikomi statybos procesams ir procedūroms, pradėtiems iki 2021 m. sausio 1 d., t. y. ir tais atvejais, kai prašymas gauti statybą leidžiantį dokumentą, buvo priimtas iki 2021 m. sausio 1 d. Kadangi infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimas yra statytojo mokestinė prievolė, bet ne teisės akte ar kitame dokumente įtvirtinti reikalavimai statinio projektui, pagal kuriuos turi būti rengiamas pats statinio projektas, nuo 2021 m. sausio 1 d. statytojas prie prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą, be statinio projekto turi pateikti ir įmokos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą. Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalimi, po SIPĮ įsigaliojimo dėl nesumokėtos savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos prašymai turėjo būti ne atmesti, bet nepriimami, nevertinant jų turinio. Procedūrinės klaidos – nevisiškas formuluočių tikslumas pareiškėjui iš esmės nesukėlė jokių pasekmių, t. y. nesukėlė lūkesčių, kad prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą bus priimtas nesumokėjus savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos. Jei situacija būtų vertinama taip, kaip ją vertina pareiškėjas, statybą leidžiantis dokumentas būtų buvęs išduotas nesumokėjus savivaldybės infrastruktūros įmokos, o nustačius tokį pažeidimą, būtų privaloma kreiptis į prokuratūrą ar teismą dėl tokio statybą leidžiančio dokumento, pažeidžiančio viešąjį interesą, panaikinimo.

8. Atsakovo vertinimu, nors pareiškėjo prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą buvo priimtas iki SIPĮ įsigaliojimo, nėra pagrindo netaikyti SIPĮ, nes priėmus pareiškėjo prašymą jam nebuvo pritarta ir statybą leidžiantis dokumentas šio konkretaus prašymo pagrindu pareiškėjui nebuvo išduotas. Teikiant naują prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, šio prašymo priėmimo klausimas vertinamas pagal tuo metu galiojančius ir infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimą nustatančius teisės aktus ir tai nėra teisės principo, kad įstatymas negalioja atgal pažeidimas, kadangi savivaldybės infrastruktūros įmokos mokėjimas yra mokestinė prievolė, kurią privalo mokėti visi SIPĮ numatyti asmenys nuo 2021 m. sausio 1 d., t. y. nuo SIPĮ įsigaliojimo, nenustatant jokių išimčių.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. liepos 27 d. sprendimu pareiškėjo V. P. skundą tenkino, t. y. panaikino atsakovo Administracijos 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir Aktą; įpareigojo Administraciją grąžinti pareiškėjui 2022 m. gruodžio 5 d. mokėjimo nurodymu Nr. 27 sumokėtą 2 154,15 Eur savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką; priteisė pareiškėjui iš atsakovo 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

10. Teismas nustatė, kad 2020 m. gruodžio 21 d. IS „Infostatyba“ užregistruotas pareiškėjo prašymas Nr. SRA-100-201221-45530 dėl statybą leidžiančio dokumento vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statymo. Administracija, 2020 m. gruodžio 28 d. nagrinėdama pareiškėjo pateiktą prašymą, pateikė 5 pastabas: „1. Prašymo dalyje „Statiniai“ eilutėje „Kitos teritorijos ir apsaugos zonos“ nurodykite žemės sklypui nustatytas apsaugos zonas; 2. Bendroji dalis nenuasmenintas pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 15(1) dalį; 3. Bendrojoje dalyje pateikta projektavimo užduotis turi būti pasirašyta projektuotojo, t. y. įmonės spaudas (jei turi), direktorius, vardas, pavardė, parašas, taip pat nurodyto statytojo inicialus; 4. Bendrojoje dalyje pateikti ir programinės įrangos sąrašą; 5. Skiltyje „Kiti dokumentai“ pateikti projektavimo užduotį pasirašytą projektuotojo, t. y. įmonės spaudas (jei turi), direktorius, vardas, pavardė, parašas“. Teismas vertino, kad atsakovas minėto pareiškėjo prašymo nepriėmė ir jį atmetė.

11. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2020 m. gruodžio 28 d. IS „Infostatyba“ užregistravo kitą prašymą Nr. SRA-100-201228-47159 dėl statybą leidžiančio dokumento. Administracija 2020 m. gruodžio 31 d. šį prašymą priėmė, tačiau projekto tikrinimo metu buvo gautos tam tikros pastabos, todėl prašymas IS „Infostatyba“ 2021 m. sausio 20 d. pažymėtas kaip nepatenkintas. Pareiškėjas, 2022 m. rugpjūčio 3 d. pataisęs pagal pastabas, į IS „Infostatyba“ pateikė pakartotinį prašymą Nr. SRA-100-220803-27346 išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Administracija 2022 m. rugpjūčio 3 d. pateikė 5 pastabas: „1. Pateiktas negaliojantis statytojo įgaliojimas prašymo pateikėjui (CK 2.142 straipsnio 1 dalis įgaliojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos, jeigu įgaliojime nenurodytas įgaliojimo galiojimo terminas); 2. Vadovaujantis SIPĮ nuostatomis nėra apskaičiuotas ir sumokėtas savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, kai ją privaloma sumokėti, ar nėra pasirašytos savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties; 3. Bendrojoje dalyje privaloma pateikti specialiuosius reikalavimus (nuasmenintus) pagal STR 1.04.04.2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 8 priedo 5.6.3 p.; 4. Sklypo sutvarkymo dalis nenuasmeninta pagal Statybos įstatymo 207 straipsnio 15(1) dalies reikalavimus; 5. Atkreipiame dėmesį: Jūsų atveju pakartotinai teikiant prašymą, prašymas turi būti „Pakartotinis“; 6 <...>“.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, 2022 m. rugpjūčio 9 d. pataisęs pagal pastabas, per IS „Infostatyba“ pateikė pakartotinį prašymą Nr. SRA-100-220809-27999 išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Administracija 2022 m. rugpjūčio 11 d. pateikė 2 pastabas: „1. Pakartotinai: Vadovaujantis SIPĮ nuostatomis nėra apskaičiuotas ir sumokėtas savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, kai ją privaloma sumokėti, ar nėra pasirašytos savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties. (Pateikite prašome VMSA patvirtinimą dėl netaikymo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo Jūsų atveju.); 2. Atkreipiame dėmesį: Jūsų atveju pakartotinai teikiant prašymą, prašymas turi būti „Pakartotinis“; 3 <..>“. Reaguodamas į pastabą dėl infrastruktūros mokesčio, pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 22 d. Administracijai pateikė prašymą dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos netaikymo, kurio Administracija 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimu netenkino, informavo pareiškėją, kad nenustatytas pagrindas netaikyti SIPĮ ar atleisti nuo įmokos pareiškėjo plėtojamą objektą (duomenys neskelbtini). Administracija 2022 m. gruodžio 2 d. surašė savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo aktą Nr. A51-182471/22 (2.14.3.8E-AD25).

13. Teismas, įvertinęs ginčui aktualias Statybos įstatymo, SIPĮ, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir Reglamentas) nuostatas, pareiškėjo skundo argumentus ir atsakovo atsikirtimus į juos, pažymėjo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog 2020 m. gruodžio 21 d. IS „Infostatyba“ užregistruotas pareiškėjo prašymas Nr. SRA-100-201221-45530 dėl statybą leidžiančio dokumento vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statymo išdavimo; iš IS „Infostatyba“ ekrano nuotraukos nustatyta, kad pareiškėjo prašymas 2020 m. gruodžio 21 d. buvo įvestas į sistemą, 2020 m. gruodžio 21 d. užregistruotas, 2020 m. gruodžio 28 d. tikrinamas ir 2020 m. gruodžio 28 d. Administracija nusprendė prašymą atmesti.

14. Teismas, atsižvelgęs į Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalį, Reglamento 14 punktą, vertino, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūra laikoma pradėta, kai IS „Infostatyba“ priimamas užregistruotas pirminis prašymas. Šiuo atveju prašymas buvo atmestas. Teismas sprendė, jog procedūra pagal 2020 m. gruodžio 21 d. prašymą (dėl statybą leidžiančio dokumento) Administracijos buvo užbaigta 2020 m. gruodžio 28 d., kadangi prašymas nebuvo priimtas.

15. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjo 2020 m. gruodžio 28 d. prašymas IS „Ifostatyba" 2020 m. gruodžio 31 d. buvo priimtas, darė išvadą, jog šio prašymo pagrindu buvo pradėta Reglamento 14 punkte nurodyta statybos leidimo išdavimo procedūra nepaisant to, kad priimtas pirminis 2020 m. gruodžio 28 d. prašymas projekto tikrinimo stadijoje nebuvo patenkintas.

16. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui pateikus 2022 m. rugpjūčio 3 d. ir 2022 m. rugpjūčio 9 d. prašymus IS „Infostatyba“ buvo pateiktos pastabos, viena iš jų – jog pareiškėjo atveju jam pakartotinai teikiant prašymą, prašymas turi būti „Pakartotinis“. Teismo vertinimu, teisės aktų nuostatos, pareiškėjo prašymų pateikimo ir jų nagrinėjimo faktinės aplinkybės bei atsakovo pastabos, kad 2022 m. rugpjūčio 3 d. ir 2022 m. rugpjūčio 9 d. prašymus reikia teikti kaip pakartotinius, leidžia konstatuoti, kad statybos leidimo išdavimo procedūra buvo pradėta 2020 m. gruodžio 31 d. pagal pareiškėjo 2020 m. gruodžio 28 d. prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

17. Teismas sprendė, jog procedūra pagal pareiškėjo 2020 m. gruodžio 28 d. prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento Administracijos buvo pradėta 2020 m. gruodžio 31 d., kai prašymas buvo priimtas, todėl atitinkamai pareiškėjo pateikti 2022 m. rugpjūčio 3 d. ir 2022 m. rugpjūčio 9 d. prašymai IS „Infostatyba“ vertintini ne kaip pirminiai, t. y. nauji, o kaip pakartotiniai, t. y. pradėtos statybos leidimo išdavimo procedūros tolimesnė dalis.

18. Teismas konstatavo, kad tokią išvadą dėl statybos leidimo išdavimo procedūros tęstinumo, kurios metu vertinant pakartotinai pateiktus prašymus, tikrinamas tik pirminio prašymo pastabų pašalinimas, patvirtina ir Reglamento 19 punkto 2 dalies nuostata, jog pakartotinai teikto pakeisto pagal pastabas statinio projekto tikrinimo procedūros atliekamos vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalies nuostatomis. Tikrinant statinio projektą pagal antrą kartą pakartotinai pateiktą prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, statinio projektą tikrinančio subjekto nepritarimas statinio projektui laikomas nepagrįstu, jei tokio nepritarimo motyvu nurodomos naujos, po ankstesnių patikrinimų nepateiktos, pastabos, išskyrus atvejus, kai pagal ankstesnes pastabas pakeisti statinio projekto sprendiniai turi įtakos statinio projektui pritarusių institucijų ar subjektų statinio projekto patikrinimo išvadai.

19. Teismas, atsižvelgęs į aptartas išvadas, atmetė atsakovo atsiliepimo į skundą argumentus, kad pareiškėjui šiuo atveju turi būti taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d. SIPĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytas savivaldybės infrastruktūros plėtros mokestis, nes pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 3 d. ir 2022 m. rugpjūčio 9 d. prašymai vertintini kaip atskiri ir nesusiję su 2020 m. gruodžio 28 d. prašymu.

20. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju statybos leidimo išdavimo procedūra prasidėjo 2020 m. gruodžio 31 d. atsakovui IS „Infostatyba“ priėmus pareiškėjo 2020 m. gruodžio 28 d. prašymą, kai dar nebuvo įsigaliojusi SIPĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostata dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros mokesčio, kadangi ji įsigaliojo tik nuo 2021 m. sausio 1 d. Todėl, teismo vertinimu, atsakovas neturėjo jokio pagrindo nukrypti nuo principu, kad įstatymas neturi grįžtamosios galios (lotynų kalba – lex retro non agit), pagrįstos taisyklės ir nagrinėdamas pareiškėjo pakartotinius 2022 m. rugpjūčio 3 d. ir 2022 m. rugpjūčio 8 d. prašymus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo taikyti nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojusią SIPĮ 2 straipsnio 7 straipsnio redakciją, kuri nebuvo priimta ir negaliojo 2020 m. gruodžio 31 d. pradėtai statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrai. Teismas sprendė, kad priešingu atveju, taikant pradėtai statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrai dar neįsigaliojusią SIPĮ 2 straipsnio 7 straipsnio redakciją, būtų pažeista teisės aktų konstitucingumo ir teisėtumo prezumpcija, sudarytos prielaidos pažeisti teisinės sistemos stabilumą, o tuo pačiu pakirsti teisinių santykių subjektų pasitikėjimą valstybėje priimtais teisės aktais; be to, ir pačiame SIPĮ nėra jokių nuorodų, kad SIPĮ nuostatos galiotų į praeitį.

21. Teismas sprendė, kad atsakovo argumentai, jog pareiškėjui turėjo būti taikomas infrastruktūros plėtros mokestis, yra nepagrįsti, o Administracijos 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimas bei Aktas naikintini kaip neteisėti dėl to, kad juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimų pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 3 p.).

22. Teismas konstatavo, kad panaikinus ginčijamą sprendimą, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas dėl infrastruktūros plėtros įmokos netaikymo, bei Aktą, kuriuo pareiškėjui buvo apskaičiuotas infrastruktūros plėtros mokestis, atsakovas įpareigotinas grąžinti pareiškėjui 2022 m. gruodžio 5 d. mokėjimo nurodymu Nr. 27 sumokėtą 2 154,15 Eur savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką.

23. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. gruodžio 28 d. sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį, jam teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi grąžinta 7,50 Eur žyminio mokesčio permoka. Todėl teismas pareiškėjui iš atsakovo priteisė 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. 24. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo V. P. skundą atmesti.

25. Administracija nurodo, kad teismas netinkamai taikė lex retro non agit principą ir sukūrė neteisingą, viešąjį interesą pažeidžiantį precedentą, kuriuo į savivaldybės biudžetą nepateks mokestis, skirtas kompensuoti dalį patirtų inžinerinės infrastruktūros plėtros išlaidų ir tenkinti naujus socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtros poreikius. Tai pažeidžia viešąjį interesą, kadangi suplanuotos ir visuomenės reikmėms skirtos lėšos nepagrįstai bus grąžintos pareiškėjui.

26. Atsakovas laikosi pozicijos, kad nors pirmą kartą pareiškėjo prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą buvo pažymėtas kaip priimtas 2020 m. gruodžio 31 d., tačiau pagal šį prašymą statybą leidžiantis dokumentas nebuvo išduotas. Pakartotinius prašymus išduoti statybą leidžiantį dokumentą pareiškėjas pateikė tik 2022 m. rugpjūčio 3 d. ir 2022 m. rugpjūčio 9 d. Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo SIPĮ, kurio nuostatos taikomos visiems šio įstatymo reguliuojamiems santykiams nuo 2021 m. sausio 1 d., kadangi įstatymų leidėjas Statybos įstatyme yra numatęs galimybę užfiksuoti teisinį reguliavimą, galiojusį pirmo priimto prašymo pateikimo dieną, statinio projektui rengti ir vertinti, bet ne naujiems mokesčiams, įskaitant savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokai, mokėti.

27. Atsakovo vertinimu, įstatymų leidėjas yra aiškiai išreiškęs savo valią, kad reglamentavimas, kuris galiojo priimto pirminio prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą pateikimo dieną, taikomas tik statinio projektui, jam rengti ir vertinti, bet ne naujiems mokesčiams ir reikalavimui juos mokėti. Tą konkrečiai numato Statybos įstatymo 24 straipsnio 24 dalis. Infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimas yra statytojo mokestinė prievolė, o mokestinės prievolės, įskaitant ir reikalavimą sumokėti infrastruktūros plėtros įmoką, nėra reikalavimai statybos projektui. Jei pasikeitė ar atsirado nauji mokesčiai, tai pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 24 dalies nuostatą statytojui mokestinis reglamentavimas neužsifiksuoja tą dieną, kada buvo pateiktas pirmą kartą priimtas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Todėl nuo 2021 m. sausio 1 d. statytojas prie prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą, be statinio projekto, parengto pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio reikalavimus, turi pateikti ir įmokos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą. Jei toks dokumentas nėra pateikiamas, atitinkamai taikoma nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojusi Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalies redakcija, numatanti, kad prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą nepriimamas.

28. Atsakovas teigia, kad išvadą, jog būtent tik statinio projektui taikytinas reglamentavimas taikomas pagal teisės aktus, galiojusius pirminio priimto prašymo pateikimo dieną, netiesiogiai patvirtina ir Reglamento 19 punkto 2 dalies nuostata, kuri draudžia kelti naujus reikalavimus, pateikti naujas pastabas tik statinio projektui, kuris jau buvo priimtas ir tikrintas, bet nieko nenustato apie tai, kad būtų draudžiama reikalauti naujų mokesčių, kurie įsigaliojo po priimto ir tikrinto prašymo netenkinimo. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatskyrė ir nevertino to, kad yra dvejopo pobūdžio reikalavimai, t. y. reikalavimai, pastabos statinio projektui ir kiti reikalavimai, be kita ko, prašymui išduoti statybą leidžiantį dokumentą priimti.

29. Atsakovas nurodo, kad teismas savo sprendimu formuoja praktiką, jog pakartotinai teikiamo prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą priėmimo klausimas nebegalės būti vertinamas iš naujo, ir tai gali lemti, kad nebus užkirstas kelias savavališkai statybai, tam, jog pakartotinai teikiant prašymą nebus pateikti visi reikiami dokumentai, statybą leidžiantis dokumentas bus išduotas asmeniui, nebeturinčiam jokios teisės į žemės sklypą, ir pan. Įstatymo leidėjas to nesiekė, numatydamas, kad reglamentavimo galiojimas fiksuojamas tik statinio projektui vertinti, bet ne prašymui išduoti statybą leidžiantį dokumentą priimti, ir tokiu būdu siekė užkirsti kelią bet kokioms galimoms neteisėtoms situacijoms. Teismas šių aplinkybių nevertino, situacijos iš esmės neanalizavo ir dėl to priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą. Teismų praktika nagrinėjamu atveju dar nėra susiformavusi, todėl teismų išaiškinimai yra itin reikšmingi ir aktualūs atsakovui ir kitoms savivaldybėms, priimant ir nagrinėjant prašymus išduoti statybą leidžiančius dokumentus. Administracijos teigimu, teismo sprendimas prieštarauja įstatymo leidėjo valiai bei pažeidžia viešąjį interesą.

30. Atsakovas pažymi, kad pagal Reglamentą, pateikus prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, yra du vertinimo etapai: pirmasis, kai vertinamas pats prašymas, nevertinant jo turinio, (t. y. su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikto statinio projekto), ir nusprendžiama jį priimti arba jo nepriimti, ir antrasis, kai priėmus prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, yra vertinamas statinio projektas. Pirmasis etapas yra visuomet, nepriklausomai nuo to, ar prašymas yra teikiamas pirmą kartą, ar pakartotinai. Įstatymų leidėjas nėra numatęs jokių išimčių koks reglamentavimas taikomas prašymui išduoti statybą leidžiantį dokumentą vertinti, t. y. vadovaujamasi bendru principu – prašymui (nesvarbu, ar pirmąkart teikiamam, ar pakartotinai) vertinti taikomas tas reglamentavimas, kuris galioja prašymo pateikimo dieną. Atsakovo vertinimu, pagal teismo sprendimą, pirmą kartą priėmus prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, statybos leidimo išdavimo procedūra laikoma pradėta ir visiems tolimesniems veiksmams (įskaitant ir pakartotinai teikiamiems prašymams priimti) taikomas reglamentavimas, galiojęs priimto prašymo pateikimo dieną. Tačiau tokiu atveju yra praleidžiamas prašymo priėmimo etapas, nebelieka galimybės įvertinti Reglamento 13 punkte ir Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalyje numatytų aplinkybių, reikšmingų prašymui priimti ar nepriimti. Šie reikalavimai, įskaitant ir ginčijamą reikalavimą sumokėti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką, yra vertinami kiekvieno prašymo (tiek pirminio, tiek pakartotinio) išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikimo metu ir jie nėra niekaip susiję su statinio projektu. Todėl reglamentavimas, galiojęs pirmo priimto prašymo pateikimo metu, nėra užfiksuojamas pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 24 dalį ir prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą priėmimo klausimo sprendimui taikomas tas reglamentavimas, kuris galioja tuo metu, kada yra pateikiamas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą, t. y. nagrinėjamu atveju tas, kuris numato reikalavimą dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos sumokėjimo.

31. Atsakovas pabrėžia, kad pakartotinis prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą dėl Reglamento 13 punkte, taip pat ir Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalyje nurodytų priežasčių gali būti ir nepriimtas, tačiau, kai pakartotinis prašymas yra priimamas, statinio projektas vertinamas pagal tą reglamentavimą, kuris galiojo pirmojo priimto prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikimo metu, būtent tai ir nustato Statybos įstatymo 24 straipsnio 24 dalis. Todėl pareiškėjui teikiant pakartotinius prašymus 2022 m. rugpjūčio 3 d. ir 2022 m. rugpjūčio 9 d., sprendžiant prašymo priėmimo klausimą atitinkamai taikytinas 2022 m. rugpjūčio 3 d. ir 2022 m. rugpjūčio 9 d. galiojęs reglamentavimas, įskaitant ir nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojusį SIPĮ reikalavimą (mokestinę prievolę) dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos sumokėjimo bei Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalies nauja redakcija.

32. Atsakovas pažymi, kad prievolė mokėti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką vertinama kiekvieno prašymo (pirminio ar pakartotinio) išduoti statybą leidžiantį dokumentą, pateikto į IS „Infostatyba“ po 2021 m. sausio 1 d. SIPĮ, įtvirtinusio naują mokestį, įsigaliojimo, priėmimo stadijoje, t. y. vadovaujamasi Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalimi. Ši Statybos įstatymo nuostata nenustato išimčių prašymų priėmimo vertinimui ir savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimui, priklausomai nuo to, ar statytojas atitinkamą projektą teikia pirmą kartą, ar ne.

33. Atsakovas nurodo, kad nepaisant to, jog pareiškėjo prašymas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo buvo priimtas iki SIPĮ įsigaliojimo, tai nėra pagrindas jam netaikyti SIPĮ, nes priėmus pareiškėjo prašymą jam nebuvo pritarta ir statybą leidžiantis dokumentas šio konkretaus prašymo pagrindu pareiškėjui nebuvo išduotas. Teikiant naują prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, šio prašymo priėmimo klausimas vertinamas pagal tuo metu galiojančius ir infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimą numatančius teisės aktus ir tai nelaikytina teisės principo lex retro non agit pažeidimu, kadangi savivaldybės infrastruktūros įmokos mokėjimas yra mokestinė prievolė, kurią privalo mokėti visi SIPĮ nurodyti asmenys nuo 2021 m. sausio 1 d., nenustatant jokių išimčių. Statybos įstatyme numatytos išimtys dėl reglamentavimo taikymo yra susiję su reikalavimais statinio projektui, o ne su mokestinėmis statytojo prievolėmis.

34. Pareiškėjas V. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

35. Pareiškėjo įsitikimu, pakartotinio prašymo priėmimo metu negali būti keliami nauji, esminiai, materialieji, juo labiau mokestiniai, reikalavimai, kurie negaliojo pirminio prašymo priėmimo metu, ir pakartotinio prašymo priėmimo metu turi būti taikomas tas reglamentavimas, kuris galiojo priimto pirminio prašymo priėmimo metu. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas netinkamai taiko lex retro non agit principą, kadangi reikalaudamas sumokėti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką, iš esmės taiko SIPĮ atgal. Pareiškėjas pastebi, kad tokiu reikalavimu (sumokėti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką) žymiai apsunkinama pareiškėjo teisinė, turtinė padėtis, nes atsakovas reikalauja, kad pareiškėjas sumokėtų 2 154,15 Eur įmoką, o priimto pirminio prašymo priėmimo metu tokio mokesčio nebuvo, kas neleidžiama vadovaujantis lex retro non agit principu, nes toks reikalavimas blogina pareiškėjo padėtį.

36. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo argumentais, kad pakartotinio prašymo priėmimo metu taikant reglamentavimą, kuris galiojo priimto pirminio prašymo priėmimo metu, būtų praleistas pakartotinio prašymo priėmimo etapas, kadangi pakartotinis prašymas taip pat turi atitikti jam keliamus reikalavimus, tačiau tuos, kurie galiojo priimto pirminio prašymo priėmimo metu. Pareiškėjas pažymi, kad jo pirminis prašymas, kuris buvo priimtas 2020 m. gruodžio 31 d., buvo nepatenkintas dar 2021 m. sausio 20 d., todėl atsakovo argumentai apie tai, kad pakartotinius prašymus pareiškėjas teikė 2022 m. rugpjūčio 3 d. ir 2022 m. rugpjūčio 9 d. neturi teisinės reikšmės.

37. Pareiškėjas atsakovo teiginius, kad teismas sprendimu sukūrė viešąjį interesą pažeidžiantį teisinį precedentą, kadangi suplanuotos ir visuomenės reikmėms skirtos lėšos nepagrįstai bus grąžintos pareiškėjui, vertina kaip deklaratyvius ir nepagrįstus, nes atsakovas neturi siekti neteisėtais būdais gauti lėšas savivaldybės poreikiams tenkinti.

38. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jo pirminis prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą naujam statiniui (duomenys neskelbtini), buvo priimtas IS „Infostatyba“ 2020 m. gruodžio 31 d., o aplinkybė, jog prašymas nebuvo patenkintas, tikrinantiems asmenims pateikus pastabas, bei tai, jog vėliau buvo teikiami pakartotiniai prašymai pataisius dokumentus pagal pastabas, nekeičia statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros pradžios momento.

39. Pareiškėjas teigia, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigalioję SIPĮ ir Statybos įstatymo pakeitimai jam (pareiškėjui) pateikus pakartotinį prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą neturi būti taikomi, kadangi statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūra pagal pareiškėjo pateiktą ir IS „Infostatyba“ priimtą pirminį prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą buvo pradėta dar iki šių įstatymų įsigaliojimo. Aiškinant minėtų įstatymų taikymą kitaip, būtų pažeistas vienas svarbiausių teisinės valstybės principų – lex retro non agit principas. Pareiškėjas nesutinka, kad jam būtų taikomi SIPĮ ir Statybos įstatymo pakeitimai, kadangi jie žymiai blogina jo padėtį palyginus su ta, kuri buvo iki šių įstatymų įsigaliojimo, kadangi nustato naują mokestį.

40. Pareiškėjas akcentuoja, kad pats atsakovas, teikdamas pastabas dėl statybos projekto pagal pirminį pareiškėjo prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, jokios pastabos apie mokėtiną savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką nenurodė, nors pirminis prašymas IS „Infostatyba“ buvo pažymėtas kaip nepatenkintas 2021 m. sausio 20 d., t. y. jau galiojant SIPĮ ir Statybos įstatymo pakeitimui. Todėl pareiškėjas tikėjosi, kad jam teikiant pakartotinį prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nereikės mokėti bei taisyti dokumentų pagal pateiktas pastabas neskubėjo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovas, nepriimdamas pakartotinių pareiškėjo prašymų, pateiktų 2022 m. rugpjūčio 3 d. ir 2022 m. rugpjūčio 9 d., vienoje iš pastabų nurodė, kad pakartotinai teikiant prašymą, prašymas turi būti „Pakartotinis“, t. y. pats atsakovas nelaikė, kad 2022 m. rugpjūčio 3 d. ir 2022 m. rugpjūčio 9 d. pateikti pareiškėjo prašymai išduoti statybą leidžiantį dokumentą yra nauji prašymai, o laikė juos pakartotiniais (pagal 2020 m. gruodžio 31 d. priimtą, nors ir vėliau nepatenkintą, pirminį prašymą pradėtos statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros tęsiniu, o ne atskira nauja procedūra).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 41. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsakovo Administracijos 2022 m. lapkričio 28 d. rašto Nr. A51-179470/22(3.3.10.4E-AD24) ir 2022 m. gruodžio 2 d. akto Nr. A51-182471/22, kuriais nustatyta, kad pareiškėjas V. P. turi mokėti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką, dėl pareiškėjo sumokėtos 2 154,15 Eur savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos grąžinimo.

42. Pagal nagrinėjamos bylos duomenis, pareiškėjo 2020 m. gruodžio 28 d. paduotas prašymas išduoti statybos leidimą buvo priimtas 2020 m. gruodžio 31 d.; pareiškėjo parengto projekto tikrinimo metu buvo gautos tam tikros pastabos, todėl prašymas IS „Infostatyba“ 2021 m. sausio 20 d. pažymėtas kaip nepatenkintas. Pareiškėjas, pataisęs pagal pastabas projektą, teikė pakartotinius prašymus 2022 m. rugpjūčio 3 d. ir 2022 m. rugpjūčio 8 d., kurie 2022 m. rugpjūčio 9 d. ir 2022 m. rugpjūčio 11 d. atmesti, nurodant vieną iš pastabų, kad nėra apskaičiuota ir sumokėta savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka, kai ją privaloma sumokėti, ar nėra pasirašyta savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis. Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 22 d. atsakovui pateikė prašymą dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos netaikymo. Atsakovas, išnagrinėjęs šį prašymą, 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimu jo netenkino, o 2022 m. gruodžio 2 d. buvo surašytas Aktas, kuriuo apskaičiuota pareiškėjui 2 154,15 Eur savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka, kurią pareiškėjas sumokėjo 2022 m. gruodžio 5 d.

43. Atsakovas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas pakartotinius prašymus išduoti statybos leidimą padavė 2022 m. rugpjūčio 3 d. ir 2022 m. rugpjūčio 9 d., kai jau nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo (SIPĮ) 2 straipsnio 7 dalis, nustatanti reikalavimą asmeniui, pateikusiam prašymą išduoti statybos leidimą, mokėti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką, 2022 m. lapkričio 28 d. sprendime (tiek ir priimdamas sprendimus dėl pareiškėjo pakartotinių 2022 m. rugpjūčio 3 d. ir 2022 m. rugpjūčio 8 d. prašymų) sprendė, kad pareiškėjas privalo mokėti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką.

44. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, panaikino atsakovo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir Aktą, įpareigojo atsakovą pareiškėjui grąžinti jo sumokėtą 2 154,15 Eur įmoką, nustatęs, kad statybos leidimo išdavimo pareiškėjui procedūra prasidėjo 2020 m. gruodžio 31 d. atsakovui IS „Infostatyba“ priėmus pareiškėjo 2020 m. gruodžio 28 d. prašymą, kai dar nebuvo įsigaliojusi SIPĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostata dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovas neturėjo jokio pagrindo nukrypti nuo lex retro non agit taisykle pagrįsto principo, ir nagrinėdamas pareiškėjo pakartotinius 2022 m. rugpjūčio 3 d. ir 2022 m. rugpjūčio 8 d. prašymus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo taikyti nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojusią SIPĮ 2 straipsnio 7 straipsnio redakciją, kuri nebuvo priimta ir negaliojo 2020 m. gruodžio 31 d., kai buvo pradėta statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūra.

45. Atsakovas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo skundas būtų atmestas, laikosi pozicijos, kad pareiškėjas turėjo mokėti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką, nustatytą SIPĮ 2 straipsnio 7 dalyje, nes pagal pareiškėjo 2020 m. gruodžio 31 d. priimtą prašymą, jam (pareiškėjui) statybos leidimas nebuvo išduotas, o jam teikiant pakartotinius prašymus jau galiojo SIPĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostata, taip pat Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalies redakcija, pagal kurią prievolė mokėti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką vertinama kiekvieno prašymo (pirminio ar pakartotinio) išduoti statybą leidžiantį dokumentą metu. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl ginčo esmės ir prašo sprendimą palikti galioti nepakeistą. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose akcentuojama, kad Statybos įstatymo pakeitimai, įsigalioję nuo 2021 m. sausio 1 d., neturi būti taikomi iki 2021 m. sausio 1 d. pradėtoms statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūroms, taip pat pateikė įrodymus, kad po 2022 m. rugpjūčio 3 d. ir 2022 m. rugpjūčio 9 d. pateiktų pakartotinų prašymų jis pateikė 2022 m. gruodžio 5 d. pakartotinį prašymą dėl statybos leidimo išdavimo, kuris buvo patenkintas 2022 m. gruodžio 22 d. išduodant leidimą statybai. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose iš esmės pakartojo apeliaciniame skunde išsakytą poziciją. Pažymėtina, jog atsakovas nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atmetus pareiškėjo pakartotinius 2022 m. rugpjūčio 3 d. ir 2022 m. rugpjūčio 9 d. prašymus buvo baigta pareiškėjo prašymo išduoti statybos leidimą (priimtas 2020 m. gruodžio 31 d.) procedūra.

46. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str.), pirmiausia pažymi, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo SIPĮ (2020 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XIII-2895 redakcija), kurio 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka – vienkartinė savivaldybės tarybos sprendimu nustatyto dydžio įmoka, kurią savivaldybei moka Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, pateikę prašymą gauti statybą leidžiantį dokumentą statiniui statyti ar rekonstruoti teritorijoje, kurioje pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus numatoma savivaldybės infrastruktūros plėtra, ir (ar) planuojantys toje teritorijoje statyti ar rekonstruoti inžinerinį statinį, kuriam reikalinga savivaldybės infrastruktūra, tačiau statybą leidžiančio dokumento nereikia. SIPĮ 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką moka naujai statomo, rekonstruojamo pastato, esamą inžinerinį statinį rekonstruojančio į pastatą ir (ar) kito inžinerinio statinio, kuris nėra savivaldybės infrastruktūra ir jo naudojimui reikalinga savivaldybės infrastruktūra, statytojas (vystytojas), išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus“.

47. Aiškinamajame rašte Dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo projekto nurodyta, kad įstatymo projekto tikslas – užtikrinti visuomenės poreikius atitinkančią savivaldybių infrastruktūros plėtrą, sudarant sąlygas fiziniams ir juridiniams asmenims priimtinomis sąlygomis naudotis inžineriniais tinklais, susisiekimo komunikacijomis ir socialine infrastruktūra; Įstatymo projektas parengtas, siekiant užpildyti esamas infrastruktūros teisinio reguliavimo spragas ir kompleksiškai spręsti infrastruktūros plėtros problemas, parengtas SIPĮ projektas, kuris kompleksiškai reguliuotų gyvenamųjų vietovių infrastruktūros plėtrą kaip vientisą sistemą. Aiškinamajame rašte taip pat nurodyta, kad SIPĮ projekto IV skirsnyje įtvirtintos nuostatos dėl infrastruktūros plėtros finansavimo ir infrastruktūros plėtros įmokos. Infrastruktūros plėtros įmoka būtų vienkartinė, savivaldybių tarybų sprendimu renkama iš fizinių ir juridinių asmenų, kuriems yra išduodamas leidimas naujai statybai, taip pat pastatų rekonstrukcijai, kapitaliniam remontui, siekiant kompensuoti dalį patirtų inžinerinės infrastruktūros plėtros išlaidų ir tenkinti naujus socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtros poreikius. Įmokos tarifą nustatytų savivaldybių tarybos. Siūloma mokestinį tarifą diferencijuoti pagal pastatų paskirtį ir rajoną (zoną, teritoriją) kurioje pastatas statomas. Įmoka būtų sumokama iki statybos užbaigimo (jei statinių užbaigimo procedūros atliekamos atskiriems statiniams – iki pirmojo statinio statybos užbaigimo). SIPĮ projekto nuostatos, susijusios su kitais įstatymais, bus perkeliamos į susijusių įstatymų projektus.

48. Iki 2021 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalyje buvo įtvirtinta, kad jeigu pateikti ne visi statybą leidžiančiam dokumentui išduoti privalomi dokumentai ar prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo negali įgyvendinti statytojo teisės pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimus, ar nepateikta informacija, patvirtinanti apie žyminio mokesčio už statybą leidžiančio dokumento išdavimą sumokėjimą, IS „Infostatyba“ įregistruotas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą nepriimamas ir apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nustatytą atvejį) nuo prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą įregistravimo dienos pasinaudojant IS „Infostatyba“ pranešama prašymą teikusiam asmeniui. Įsigaliojus SIPĮ kartu įsigaliojo ir atitinkami Statybos įstatymo pakeitimai, inter alia (be kita ko) buvo pakeista Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalis (2020 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XIII-2899 redakcija) ir joje nurodyta, kad jeigu pateikti ne visi statybą leidžiančiam dokumentui išduoti privalomi dokumentai ir (ar) vadovaujantis SIPĮ nuostatomis nepasirašyta savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis, nesumokėta savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka, kai ją privaloma sumokėti, ar prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo negali įgyvendinti statytojo teisės pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus, ar nepateikta informacija, patvirtinanti apie žyminio mokesčio už statybą leidžiančio dokumento išdavimą sumokėjimą, IS „Infostatyba“ įregistruotas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą nepriimamas ir apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nustatytą atvejį) nuo prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą įregistravimo dienos pasinaudojant IS „Infostatyba“ pranešama prašymą teikusiam asmeniui.

49. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, priimdamas SIPĮ bei pakeisdamas Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalį nuo 2021 m. sausio 1 d., atskirai nenurodė, jog iki 2021 m. sausio 1 d. pradėtos statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūros baigiamos vykdyti pagal šių procedūrų vykdymo pradžios metu galiojusius teisės aktus, kad asmenys, kurių pirminis prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą buvo priimtas iki 2021 m. sausio 1 d., neturi mokėti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos.

50. Vertinant šioje byloje šalių išsakytus argumentus, susijusius su savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos sumokėjimu teikiant pakartotinius prašymus išduoti statybą leidžiančius dokumentus, kai pirminis prašymas buvo priimtas iki 2021 m. sausio 1 d., taip pat yra aktuali ir Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalis (tiek iki SIPĮ įsigaliojimo galiojusi 2018 m. lapkričio 15 d. įstatymo Nr. XIII-1643 redakcija, tiek 2021 m. lapkričio 25 d. įstatymo Nr. XIV-718 redakcija, galiojusi pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 3 d. ir 2022 m. rugpjūčio 9 d. prašymų pateikimo metu), kurioje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai išduodami savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui statybą leidžiančių dokumentų duomenis per 3 darbo dienas praėjus nustatytam statinio projekto patikrinimo terminui registruojant ir šio straipsnio 151 dalyje nurodytus jų duomenis (dokumentus) paskelbiant IS „Infostatyba“, jeigu per statinio projektui patikrinti nustatytą terminą negauta statinio projektą turėjusių patikrinti subjektų nepritarimų statinio projektui, arba anksčiau, jeigu gauti visų statinio projektą turėjusių patikrinti subjektų pritarimai statinio projektui. Gavus nepritarimą (nepritarimų), statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas ir statytojas apie tai per 3 darbo dienas praėjus statinio projekto patikrinimo terminui per IS „Infostatyba“ informuojamas nurodant neišdavimo priežastis ir pateikiant nepritarimo (nepritarimų) kopiją (kopijas). Šiame straipsnyje nustatyta tvarka pakartotinai teikto pakeisto pagal pastabas statinio projekto tikrinimo procedūras atlieka institucijos ar subjektai, nepritarę statinio projektui, taip pat institucijos ar subjektai, kurių kompetencija – statinio projekto sprendinių, kuriems įtaką daro pakeisto statinio projekto sprendiniai, patikrinimas; šiuo atveju tikrinimo procedūros atliekamos per 10 darbo dienų, skaičiuojant nuo dienos, kurią IS „Infostatyba“ pakartotinis prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą pažymimas kaip priimtas.

51. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pateikus pakartotinį prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pirmiausia turi būti išsprendžiamas jo priėmimo klausimas vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalimi, o tai reiškia, kad pateikus pakartotinį prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo bet kokiu atveju turi būti svarstomas jo priėmimo klausimas Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalies prasme, neatsižvelgiant į anksčiau priimtus sprendimus; tik po to pereinama į kitą statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros etapą / stadiją, kuriame atliekami pakartotinai teikto pakeisto pagal pastabas statinio projekto tikrinimo veiksmai, reglamentuoti Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalyje ir Reglamento 19 punkte (žr. 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-729-662/2024).

52. Pareiškėjui teikiant 2022 m. rugpjūčio 3 d. ir 2022 m. rugpjūčio 9 d. prašymus dėl statybos leidimo išdavimo galiojusios redakcijos Reglamento 19 punkto 1 dalyje buvo nustatyta, kad jei per projektinių pasiūlymų patikrinimo terminą projektiniams pasiūlymams nepritarė nors vienas iš privalėjusių juos patikrinti subjektų, savivaldybės meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas apie tai, kad statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, pažymi IS „Infostatyba“ tik jei nepritaręs projektiniams pasiūlymams subjektas IS „Infostatyba“ nurodė nepritarimo motyvus.

Nepateikus nepritarimo projektiniams pasiūlymams motyvų arba kilus abejonių dėl šių motyvų pagrįstumo, kilus abejonių dėl pritarimo projektiniams pasiūlymams pagrįstumo, savivaldybės meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas savo iniciatyva arba statytojo ar jo įgalioto asmens, projektinius pasiūlymus tikrinančių ar kitų asmenų prašymu turi teisę ne ilgesniam kaip 8 darbo dienų terminui sustabdyti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrą (tai pažymėdamas IS „Infostatyba“) ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros sustabdymo organizuoti suinteresuotų šalių (projektiniams pasiūlymams nepritarusių ar galbūt nepagrįstai pritarusių subjektų, statybos valstybinės priežiūros institucijos atstovo, prašymo pateikėjo ir kitų) pasitarimą, kad išsiaiškintų kilusius neaiškumus.

Neišsprendus klausimo dėl galbūt nepagrįsto nepritarimo projektiniams pasiūlymams, arba dėl galbūt nepagrįsto pritarimo, savivaldybės administracija raštu kreipiasi į subjektą (padalinį) tikrinti projektinius pasiūlymus įgaliojusią instituciją, prašydama patvirtinti pagrįstais arba pripažinti nepagrįstais nepritarimo projektiniams pasiūlymams motyvus ar patvirtinti pagrįstu pritarimą projektiniams pasiūlymams arba pripažinti, kad pritarta projektiniams pasiūlymams nepagrįstai pateikiant motyvus. Institucija atsakymą privalo pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.

Jei institucija raštu patvirtina nepritarimo projektiniams pasiūlymams motyvus pagrįstais, statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas. Jei institucija nepritarimo projektiniams pasiūlymams motyvus pripažįsta nepagrįstais ar patvirtina, kad projektiniams pasiūlymams pritarta pagrįstai, statybą leidžiantis dokumentas išduodamas, o rašto kopija paskelbiama IS „Infostatyba“.

53. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl minėtai su statybos leidimo išdavimo procedūros tęstinumu susijusiai Reglamento 19 punkto nuostatai iš esmės analogiškos anksčiau galiojusios STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 14 punkto nuostatos, nurodė, kad jos paskirtis yra užtikrinti statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūros operatyvumą bei ekonomiškumą, tačiau ji negali būti aiškinama jos nesiejant su kitų teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis statybą leidžiančių dokumentų išdavimą, ir neturi būti suprantama, kaip sudaranti prielaidas išduoti statybą leidžiančius dokumentus pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes tokiu būdu išduoti statybą leidžiantys dokumentai negalėtų būti realizuojami, o turėtų būti panaikinami (žr. 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-137-492/2020).

54. Nagrinėjamu aspektu dėl vykdytos statybą leidžiančio dokumento išdavimo pareiškėjui procedūros taip pat akcentuotina, jog Statybos įstatymo 24 straipsnio 24 dalyje (2019 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. XIII-2187 redakcija) nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo tą dieną, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai. Praėjus 5 metams po specialiųjų reikalavimų išdavimo ir tais atvejais, kai specialieji reikalavimai nebuvo išduoti, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą, kuris buvo priimtas, pateikimo dieną. Jeigu statinio projektas buvo pradėtas rengti iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo, jis turi atitikti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai, statytojas (užsakovas) kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių (jo įgaliotą savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją) dėl specialiųjų reikalavimų, atitinkančių Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo reikalavimus, gavimo. Kai teisės aktų numatytais atvejais yra privaloma parengti statinio projektą, tačiau nėra privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, statinio projektas turi atitikti normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo statinio projektavimo darbų rangos sutarties pasirašymo dieną.

55. Įvertinus aptartas SIPĮ bei Statybos įstatymo nuostatas, pritartina atsakovo argumentams, kad reikalavimas sumokėti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką nėra reikalavimas statybos projektui, tačiau nesutiktina su atsakovo argumentais, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojus Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalies redakcijai ir pareiškėjui teikiant pakartotinius prašymus bei pataisytą statybos projektą, pagrįstai buvo reikalaujama pateikti ir šios įmokos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.

56. Pirmiausia akcentuotina tai, kad byloje nepateikti įrodymai, jog pareiškėjo pakartotiniai 2022 m. rugpjūčio 3 d. ir 2022 m. rugpjūčio 9 d. prašymai buvo nepriimti, vadovaujantis aptarta nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojusia Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalimi. Pagal bylos duomenis, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė tęsti pradėtą procedūrą, t. y. buvo teikiamos pastabos dėl projekto (buvo vykdomos statinio projekto tikrinimo procedūros). Iš bylos įrodymų matyti, kad pareiškėjo pirminis prašymas, priimtas iki 2021 m. sausio 1 d., buvo perduotas projektą tikrinantiems subjektams, buvo gautos pastabos ir pareiškėjo pakartotiniai prašymai buvo teikiami tęsiant pirminiu prašymu pradėtą statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrą, o tai leidžia daryti išvadą, kad tiek pareiškėjo teikiamiems dokumentams, tiek projekto sprendiniams turėjo būti taikomos pirminio prašymo pateikimo metu iki 2021 m. sausio 1 d. galiojusios teisės aktų normos.

57. Kaip jau minėta, statybą leidžiančio dokumento išdavimo pareiškėjui procedūra pradėta iki 2021 m. sausio 1 d., atsakovas, spręsdamas pakartotinių prašymų priėmimo klausimą, turėjo teisę vadovautis Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalimi tiek, kiek tai susiję su šioje dalyje nurodytomis sąlygomis, galiojusiomis pareiškėjo pirminio prašymo padavimo (priėmimo) metu, nes pagal SIPĮ 2 straipsnio 7 dalį, savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką moka pateikęs prašymą gauti statybą leidžiantį dokumentą statiniui statyti asmuo. SIPĮ nuostatos, įsigaliojusios nuo 2021 m. sausio 1 d., nebuvo siejamos su jau pradėtomis ir vykdomomis statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūromis ir / ar statybą leidžiančio dokumento išdavimo momentu. Šiuo atveju pareiškėjo prašymas išduoti statybos leidimą buvo paduotas ir priimtas iki SIPĮ nuostatų, nustatančių privalomą savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos sumokėjimą.

58. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl statytojo pareigos mokėti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką, įsigaliojus nuo 2021 m. sausio 1 d. SIPĮ nuostatoms, sprendė, kad kai pirminis prašymas nebuvo priimtas iki 2021 m. sausio 1 d., o nauji prašymai teikiami po 2021 m. sausio 1 d., statytojas turi mokėti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką (žr. 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1036-552/2023; 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-143-556/2024).

59. Akcentuotina ir tai, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojus SIPĮ bei Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalies nuostatoms, įtvirtinančioms savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos sumokėjimą, Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalyje nebuvo nustatyta, kad jeigu per statinio projektui patikrinti nustatytą terminą gauta statinio projektą turėjusių patikrinti subjektų nepritarimas (nepritarimų) statinio projektui ir (ar) kai nesumokėtas savivaldybės infrastruktūros plėtros mokestis, statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas.

60. Kaip teisingai yra pastebėjęs pareiškėjas, 2021 m. lapkričio 25 d. priimtas Statybos įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-718, kuriuo nustatyta nauja mokestinė prievolė, t. y. atlyginimas už teisę statyti valstybinėje žemėje. Šiuo Statybos įstatymo pakeitimu, įsigaliojusiu nuo 2022 m. kovo 1 d., buvo papildyta Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalis 16 punktu: „16) dokumentas, patvirtinantis atlyginimo už teisės statyti valstybinėje žemėje sumokėjimą į valstybės biudžetą, kai toks mokėjimas numatytas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9¹ straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse.“; taip pat pakeista Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalis, nurodant: „Šio straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai išduodami savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui statybą leidžiančių dokumentų duomenis per 3 darbo dienas praėjus nustatytam statinio projekto patikrinimo terminui registruojant ir šio straipsnio 151 dalyje nurodytus jų duomenis (dokumentus) paskelbiant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, jeigu per statinio projektui patikrinti nustatytą terminą negauta statinio projektą turėjusių patikrinti subjektų nepritarimų statinio projektui, arba anksčiau, jeigu gauti visų statinio projektą turėjusių patikrinti subjektų pritarimai statinio projektui. Gavus nepritarimą (nepritarimų) ir (ar) kai valstybinės žemės nuomos sutartyje nėra nuostatų, suteikiančių galimybę valstybinėje žemėje statyti ir (ar) rekonstruoti statinius, ir (ar) nuomininkui nesumokėjus į valstybės biudžetą atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje, kai toks mokėjimas privalomas vadovaujantis Žemės įstatymo 91 straipsnio 3, 4 ir 5 dalimis, statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas ir statytojas apie tai per 3 darbo dienas praėjus statinio projekto patikrinimo terminui per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ informuojamas nurodant neišdavimo priežastis ir pateikiant nepritarimo (nepritarimų) kopiją (kopijas). <...>“. Taip pat nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūros baigiamos vykdyti pagal teisės aktus, galiojusius pradėjus vykdyti šias procedūras.

61. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šiuo atveju atsakovo reikalavimas pradėtos statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros eigoje sumokėti įmoką buvo nepagrįstas ir neteisėtas, padarytai remiantis teisinio reguliavimo srityje galiojančia taisykle, kad teisės aktas neturi grįžtamosios galios (lotynų kalba – lex retro non agit).

62. Bendrojo lex retro non agit teisės principo esmė yra ta, kad įstatymai, išskyrus kai kurias išimtis, paprastai netaikomi įvykusiems teisiniams faktams ir padariniams, atsiradusiems iki naujo norminio akto įsigaliojimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) konstatuota, kad įstatymai taikomi tiems faktams ir padariniams, kurie atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo (2003 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. lapkričio 29 d. ir kt. nutarimai, 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas). Vadovaujantis šiuo principu, teisės aktuose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos dar iki šio akto įsigaliojimo atsiradusiems juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms. Lex retro non agit principo tikslas – užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą. Teisinėje valstybėje visi asmenys turi žinoti, kokio elgesio iš jų tikimasi (reikalaujama), ir turi būti tikri, kad elgesys, atitinkantis tuo metu galiojančius teisės aktus, ir vėliau bus laikomas teisėtu ir nesukeliančiu neigiamų teisinių padarinių.

63. Principas lex retro non agit nėra absoliutus: galima jo išimtis, pagal kurią leidžiama teisės aktų, kuriais sušvelninama teisinių santykių subjektų padėtis ir kartu nepakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams, grįžtamoji galia; tokiu atveju nėra pažeidžiamas iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisėtų lūkesčių apsaugos reikalavimas (Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarimas). Teisės principas, jog paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit), atsispindi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad galioja tik paskelbti įstatymai; reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios, – svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės viešpatavimo, teisinės valstybės elementas (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai). Neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendintos; teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2013 m. vasario 15 d., 2019 m. birželio 25 d. nutarimai).

64. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal lex retro non agit teisės principą – teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas (žr., pvz., 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2895-442/2021; 2012 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1508/2012; 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1960/2012; kt.).

65. Apibendrinant šioje byloje nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog šiuo atveju atsakovo reikalavimas sumokėti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką, nustatytą nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame SIPĮ, kai jau iki 2021 m. sausio 1 d. buvo pradėta administracinė procedūra (statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūra), yra nepagrįstas ir neteisėtas. Dėl to atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė