2018-04-25 Nr. AB-8235-3-63-3-00055-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-961-858/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00055-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.1.2; 20.2.2;

20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo (dabar – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai) 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos miesto apylinkės teismo (dabar – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai), dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas priteisti 2,80 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismui (toliau – ir Teismas) 2016 m. sausio 20 d. pateikė nustatytos formos prašymą dėl susipažinimo su civilinės bylos Nr. 2-10322-980/2015 medžiaga. 2016 m. sausio 21 d. atvykus į Teismą, pareiškėjas šios teisės realizuoti negalėjo, nes byla susipažinimui nebuvo pateikta. Byla nebuvo pateikta pareiškėjui ir antrą kartą atvykus į Teismą (2016 m. sausio 25 d.). Tai lėmė, kad buvo trukdomas pareiškėjo laikas, pareiškėjas patyrė nuostolius (2,80 Eur kelionės išlaidų) bei nepatogumus. Pareiškėjas nurodė, kad minėtas Teismas dalyvauja nuo 2002 m. iki šiol vykdomame pareiškėjo persekiojime. Pasak pareiškėjo, minėtame Teisme jis yra nuolat žeminamas.

3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, atstovaudamas Lietuvos valstybei, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Teismas nurodė, kad Teismo pirmininko pavaduotojas Petras Mineikis 2016 m. sausio 20 d. rezoliucija leido pareiškėjui susipažinti su bylos medžiaga. Pareiškėjas su bylos medžiaga susipažino 2016 m. sausio 26 d.

5. Teismas paaiškino, kad raštinės darbuotoja nurodė, jog pareiškėjas 2016 m. sausio 21 d. į Teismą nebuvo atvykęs, o 2016 m. sausio 25 d. buvo atvykęs į Teismą ir teiravosi dėl kitos bylos (Nr. 2-10322-980/2015), o su civiline byla Nr. 2-10322-980/2015 susipažinti nepageidavo.

6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, pagrindžiančių Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje numatytas valstybės deliktinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalą ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšį) ir tai patvirtinančių įrodymų.

II. 7. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė susipažinti su išnagrinėta civiline byla. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl turtinės (2,80 Eur) ir neturtinės žalos (1 000 Eur) atlyginimo priteisimo.

8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo 2016 m. sausio 20 d. prašymą susipažinti su bylos medžiaga išnagrinėjo kompetentingas subjektas (Teismo pirmininko pavaduotojas Petras Mineikis), be to, daug greičiau nei to reikalauja Susipažinimo su bylų medžiaga, kopijų darymo Klaipėdos miesto apylinkės teisme taisyklių, patvirtintų Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininko 2012 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 1V-233 (toliau – Taisyklės), 9.2 punktas, t. y. greičiau nei per 2 darbo dienas.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. sausio 25 d. 16.09 val. elektroniniu paštu kreipėsi į Teismo pirmininkę su skundu, nurodydamas, kad du kartus atvykęs į teismą negalėjo susipažinti su byla. Teismas išnagrinėjo šį skundą ir nustatė, kad raštinės darbuotoja neinformavo pareiškėjo apie tai, kad byla yra paruošta susipažinimui jo prašomai datai (2016 m. sausio 21 d.). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dėl tokio neveikimo (Taisyklių 21 punkte nustatytos informavimo tvarkos nesilaikymo) pareiškėjas galėjo patirti tam tikrus nepatogumus.

10. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog 2016 m. sausio 21 d. ir 2016 m. sausio 25 d. buvo atvykęs į Teismą ir negalėjo susipažinti su civiline byla Nr. 2-10322-980/2015. Be to, pirmosios instancijos teismas pastebėjo, kad Teismo raštinės darbuotoja šiuos pareiškėjo teiginius neigia. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad abejonių nepašalina ir pareiškėjo pateikti viešojo transporto bilietai, kurie nėra informatyvūs, iš jų neaišku, kas, kokiu maršrutu ir kada vyko. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad abejotina ir tai, kad pareiškėjas būtų saugojęs panaudotus viešojo transporto bilietus aštuonis mėnesius (bilietus pareiškėjas pridėjo tik prie 2016 m. rugsėjo 30 d. patikslinto skundo). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2016 m. sausio 25 d. skunde dėstomų aplinkybių Teismo pirmininkei nedetalizavo, t. y. nenurodė, kada tiksliai buvo atvykęs į teismą, kada jam nebuvo leista susipažinti su byla, kokie to motyvai ir pan. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo neginčijamai konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė 2,80 Eur dydžio turtinę žalą.

11. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra galimybės neginčijamai konstatuoti, kad pareiškėjas specialiai vyko į Teismą du kartus susipažinti su civiline byla Nr. 2-10322-980/2015 ir jam nebuvo leista to padaryti. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad dėl to, jog Teismo darbuotoja neinformavo pareiškėjo telefonu apie galimybę susipažinti su jo prašoma byla, pareiškėjas galėjo patirti tam tikrus nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus, tačiau pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių prašomos priteisti neturtinės žalos dydį.

12. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, atsižvelgė į pakenktų vertybių pobūdį ir itin nedidelį intensyvumą, taip pat į tai, kad nebuvo paneigta pareiškėjo teisė susipažinti su bylos medžiaga (pareiškėjas su bylos medžiaga susipažino 2016 m. sausio 26 d.), taip pat vertino tai, kad Teismas pripažino savo klaidą (dėl pareiškėjo neinformavimo) ir atsiprašė pareiškėjo 2016 m. vasario 15 d. raštu (atsakydamas į pareiškėjo 2016 m. sausio 25 d. elektroniniu paštu pateiktą skundą). Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Teismo veiksmų (neveikimo) pripažinimas neteisėtais yra pakankama moralinė satisfakcija pareiškėjui.

III. 13. Pareiškėjas J. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl prašomos turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

14. Pareiškėjas nurodo, kad Teismas nuolat ir tyčia žemina pareiškėjo orumą, nuolat jį versdamas po kelis kartus atvykti į Teismą dėl susipažinimo su bylos medžiaga. Realizuojant 2016 m. sausio 20 d. prašymą susipažinti su bylos medžiaga pareiškėjas buvo priverstas du kartus atvykti į Teismą. Toks pažeminimas, kai jis vykdomas nuolat, pasak pareiškėjo, turi labai didelę neigiamą įtaką, žaloja sveikatą.

15. Pareiškėjas paaiškina, kad atvykus į Teismą, jam buvo teikiama melaginga informacija, jog dėl pareiškėjo prašymo nėra priimtos rezoliucijos, buvo nurodoma atvykti kitą dieną. Pareiškėjas taip pat paaiškina, kad savavališkai atimti ir galimai sunaikinti visi pareiškėjo duomenys ir dokumentai trukdo pateikti įrodymus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žalos, kildinamos iš teismo nesudarytos (netinkamai sudarytos) galimybės susipažinti su bylos medžiaga, priteisimo.

17. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

18. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Atsižvelgusi į minėtą ABTĮ nuostatą, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, taip pat atsižvelgusi į non reformatio in peius principą, draudžiantį apeliacijos instancijos teismui priimti sprendimą, bloginantį apelianto padėtį, palyginti su ta, kuri nustatyta skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, jei kiti suinteresuoti asmenys skundo nepateikė, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja bei pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareiškėjui priteisti turtinės (2,80 Eur) ir neturtinės žalos (1 000 Eur) atlyginimą, nes Klaipėdos miesto apylinkės teismas du kartus nesudarydamas pareiškėjui galimybės susipažinti su bylos (Nr. 2-10322-980/2015) medžiaga ne tik sukėlė pareiškėjui turtinę žalą (vykimo į Teismą išlaidas), bet ir pažemino pareiškėjo orumą.

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl, pareiškėjo teigimu, nesudarymo sąlygų susipažinti su civiline byla jam atvykus į Teismą 2016 m. sausio 21 d. ir 2016 m. sausio 25 d. Šiuo aspektu (dėl byloje kilusio ginčo) pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra paneigtos abejonės, ar pareiškėjas tikrai du kartus vyko į Teismą susipažinti su civilinės bylos Nr. 2-10322-980/2015 medžiaga, ar abu kartus jam nebuvo leista to padaryti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė susipažinti su išnagrinėta civiline byla, nors minėtame sprendime nustatė, kad su civiline byla pareiškėjas visgi susipažino (2016 m. sausio 26 d.). Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, nustatęs, kad Taisyklių 21 punkte nustatyta tvarka pareiškėjas nebuvo informuotas apie galimybę susipažinti su byla.

22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad asmuo, realizuodamas savo teisę į teisminę gynybą, turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų teisminės gynybos pobūdį bei apimtį, remdamasis dispozityvumo principu, jis pateiktu skundu, be kita ko, įvardintais neteisėtais veiksmais, žalos grindimu, nurodo aspektus, su kuriais yra siejama konkreti prašoma priteisti žala. Šie pareiškėjo įvardinti aspektai apibrėžia nagrinėjamo ginčo ribas, vertinimą, ar būtent įvardintais aspektais kyla atsakovo deliktinė atsakomybė (LVAT 2016 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-222-858/2016).

23. Kaip minėta, pareiškėjas žalos atsiradimą kildino ne iš to, kad jam nebuvo paskambinta, o iš to, kad jam du kartus Teisme nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su bylos medžiaga. Pareiškėjas nurodė, kad atvyko į Teismą 2016 m. sausio 21 d. ir 2016 m. sausio 25 d. ir abu kartus jam nebuvo paduota byla susipažinti. Būtent šios faktinės aplinkybės yra teisiškai reikšmingos nagrinėjamoje byloje, nes su jomis pareiškėjas sieja konkrečią prašomą priteisti žalą (tiek turtinę, tiek ir neturtinę).

24. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė numato, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (LVAT 2011 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2329/2011). Taigi kiekviena šalis turi pagrįsti savo poziciją įrodymų visuma, o kai nepakanka įrodymų nurodytai pozicijai patvirtinti, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (LVAT 2011 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-221/2011; 2016 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1378-556/2016).

25. Teismas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad pareiškėjas 2016 m. sausio 21 d. į Teismą nebuvo atvykęs, o atvykęs 2016 m. sausio 25 d. paprašė susipažinti su kita civiline byla (Nr. A2-4302-889/2016). Nagrinėjamu atveju įrodyti aplinkybes, kad minėtomis dienomis pareiškėjas buvo atvykęs į Teismą ir, kad Teismas atsisakė pateikti pareiškėjui jo prašomą bylą (Nr. 2-10322-980/2015), privalo pareiškėjas, kuris apie tai teigia. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo priimti sprendimą pareiškėjo nenaudai (nenustačius valstybės civilinės atsakomybės sąlygų atmesti pareiškėjo skundą).

26. Kaip minėta, pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtino, kad Teisme jam buvo nurodoma, jog ant pareiškėjo 2016 m. sausio 20 d. prašymo susipažinti su bylos medžiaga nėra rezoliucijos, todėl pareiškėjui buvo liepiama atvykti kitą dieną. Šie pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti bylos duomenimis, be to, teisėjų kolegijos vertinami kritiškai, nes pareiškėjas tiek savo 2016 m. sausio 25 d. skunde Teismui, tiek ir skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad priežastys dėl bylos nepateikimo susipažinti nežinomos. Bylos duomenys patvirtina, kad rezoliucija, leidžianti pareiškėjui susipažinti su prašomos bylos medžiaga, buvo priimta prašymo pateikimo dieną, t. y. 2016 m. sausio 20 d.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad jis negali pateikti įrodymų, nes visi pareiškėjo duomenys ir dokumentai yra savavališkai atimti ir galimai sunaikinti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuos pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes pareiškėjas minėtą aplinkybę apeliaciniame skunde teigė deklaratyviai, t. y. nepaaiškindamas ir nedetalizuodamas, kas, kaip, kada ir kokius jo dokumentus (duomenis) atėmė. Pareiškėjo argumentai apie minėtų dokumentų (duomenų) sunaikinimą yra paremti prielaidomis (spėlionėmis), todėl teisėjų kolegijos taip pat atmetami.

28. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aplinkybę, kad atsakovas nėra apskundęs pirmosios instancijos teismo sprendimo, vadovaudamasi non reformatio in peius principu, pareiškėjo padėties neblogina ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo (dabar – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai) 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Irmantas Jarukaitis

Ramutė Ruškytė