e22f8d4d-9d98-4670-b2c4-e9227fd1f33e · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-3119-283/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00041-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.1; 20.2.1.1; 20.2.1.2; 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 26 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Dalytė Zlatkuvienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danei Gvildienei, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

Å . skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas M. Å . (toliau – ir pareiÅ¡kėjas, ir M. Å .) skundu kreipėsi į administracinį teismÄ ir prašė iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK, ir atsakovės atstovas, ir pataisos namai), priteisti 14 000 Eur neturtinei žalai, kilusiai 2018 m. rugpjūčio 15 d. - 2019 m. sausio 3 d. laikotarpiu, atlyginti.

PareiÅ¡kėjas skunde ir papildomai pateiktuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 15 d. - 2019 m. sausio 3 d. laikotarpiu PravieniÅ¡kių PN-AK buvo laikomas perpildytose kamerų tipo patalpose. Teigė, kad kamerose trÅ«ko ne tik gyvenamojo ploto, tačiau kamerose bÅ«davo Å¡alta, nes kamerų langai sulūžę, kamerose esančios lovos surÅ«dijusios, apÅ¡vietimas prastas, elektros instaliacija netvarkinga. Be to, pareiÅ¡kėjas tvirtino, kad nebuvo tiekiamas dietinis maitinimas, kuris jam buvo paskirtas pagal gydytojo rekomendacijas, o tiekiamas maistas bÅ«davo atÅ¡alęs. Tvirtino, kad dušų patalpos duryse įrengtas stebėjimo langelis, todėl pareigÅ«nai galėjo stebėti pareiÅ¡kėjÄ ; duÅ¡e skysto muilo ir Å¡ampÅ«no dozatoriai bÅ«davo tuÅ¡ti, nebuvo guminių kilimėlių.

PareiÅ¡kėjas teigė, kad dienos metu iÅ¡ jo buvo paimama patalynė, todėl jis turėjo nuolat vaikščioti, negalėjo pailsėti. Tvirtino, kad pasivaikščiojimo kiemeliai buvo purvini, Å¡iukÅ¡lini, netvarkomi, pareiÅ¡kėjui esant laikino sulaikymo kameroje, jis nebuvo iÅ¡leidžiamas pasivaikščioti dvi valandas per dienÄ . PareiÅ¡kėjas kalinimo sÄ lygos vertino kaip kankinančias, nežmoniÅ¡kas, dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ diskomfortu, papildomais nepatogumais, dvasiniais iÅ¡gyvenimais, pažeminimu (b. l. 2, 64-65).

Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys PravieniÅ¡kių PN-AK atsiliepimu prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PravieniÅ¡kių PN-AK nurodė, jog minimali gyvenamojo ploto norma, tenkanti vienam nuteistajam gyvenamosiose patalpose, pažeista nebuvo. Teigė, kad kamerose langų ir elektros instaliacijos bÅ«klė buvo gera, o gavus duomenų apie trÅ«kumus, jie bÅ«davo nedelsiant Å¡alinami. PaaiÅ¡kino, kad remontas pataisos namuose atliekamas pagal poreikį, kameras tvarko patys nuteistieji, iÅ¡ jų vienas paskiriamas budėtojas, kuris turi nuolat palaikyti Å¡varÄ kameroje, Å¡varai palaikyti iÅ¡duodamos valymo priemonės, jų iÅ¡davimas fiksuojamas žurnale.

Teigė, kad duÅ¡inėje yra įrengtos sienelės, veidrodžiai, lentynėlės, muilo dozatoriai. Pabrėžė, kad drausmines nuobaudas atliekantys nuteistieji dėl jų probleminio elgesio turi bÅ«ti nuolat stebimi pareigÅ«nų, todėl siekiant užtikrinti nuteistųjų saugumÄ , duÅ¡inėse yra įrengti stebėjimo langeliai. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas yra linkęs užpulti ir gali kelti grėsmę aplinkiniams. Patalynė kamerose kalintiems nuteistiesiems iÅ¡duodama tik miego laikui, kaip numato teisės aktai.

PareiÅ¡kėjui buvo suteikiama teisė pasivaikščioti vienÄ valandÄ per parÄ , kaip numato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Bausmių vykdymo kodeksas) nuostatos. Teigė, kad maistas į kameras yra atneÅ¡amas termosuose, palaikančiuose tinkamÄ maisto temperatÅ«rÄ . Valstybės atstovas pabrėžė, kad bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos pareiÅ¡kėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

PareiÅ¡kėjas nepagrindė reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis, skundo argumentai nekonkretÅ«s ir deklaratyvÅ«s. Reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo, nepakanka deklaratyviai ir abstrakčiai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais neteisėtais valstybės institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ir teisėti (b. l. 9-16). Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti neturtinę žalÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, patirtÄ pataisos įstaigoje dėl netinkamų laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 straipsnis). Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus.

Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, bÅ«tina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigÅ«nai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sÄ lygos, aktualus yra Konvencijos 3 straipsnio, nustatančio, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas, taikymas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ , tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

PareiÅ¡kėjas prašė atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ kildino iÅ¡ neteisėtų PravieniÅ¡kių PN-AK veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2018 m. rugpjūčio 15 d. iki 2019 m. sausio 3 d. Atsižvelgus į PravieniÅ¡kių PN-AK pateiktus duomenis, sprendžiama, kad pareiÅ¡kėjas uždaros zonos kamerose buvo kalinamas nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. iki 2019 m. sausio 3 d. (toliau - ginčo laikotarpis) ( b. l. 29, 31). PareiÅ¡kėjas nurodė, kad neturtinę žalÄ sukėlė tai, jog buvo kalinamas patalpose, kuriose nebuvo neužtikrinta teisės aktuose nustatyta minimali gyvenamųjų patalpų ploto norma.

Bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 111.2 punktas (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1R-85 redakcija) nustato, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas vienam žmogui turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. Remiantis Pravieniškių PN-AK pateiktais duomenimis, nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinamas šiose patalpose: karantino kameroje Nr. 2, kurios plotas – 36,43 kv. m, joje buvo kalinami 3-7 nuteistieji, pareiškėjui teko nuo 5,2 kv. m iki 12,14 kv. m ploto; kameroje Nr. 6, kurios plotas – 16,19 kv. m, joje buvo kalinami du asmenys, pareiškėjui teko 8 kv. m ploto; kameroje Nr. 3, kurios plotas – 16,07 kv. m, joje buvo kalinami 2 -3 nuteistieji, pareiškėjui teko nuo 5,3 kv. m iki 8 kv. m ploto; kameroje Nr. 12, kurios plotas – 16,16 kv. m, joje pareiškėjas buvo kalinamas vienas arba su dar vienu asmeniui, jam teko nuo 8 kv. m iki 16,16 kv. m ploto; kameroje Nr. 14, kurios plotas – 16,16 kv. m, joje pareiškėjas buvo kalinamas vienas arba su dar vienu ar dviem asmenimis, jam teko nuo 5,3 kv. m iki 16,16 kv. m ploto; kameroje Nr. 4, kurios plotas – 16,19 kv. m, joje buvo kalinami 3 nuteistieji, pareiškėjui teko 5,3 kv. m ploto.

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, todėl jais grindžia daromas iÅ¡vadas. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčo laikotarpiu PravieniÅ¡kių PN-AK neužtikrino pareiÅ¡kėjui teisės į minimaliÄ kameros tipo patalpos ploto normÄ . PareiÅ¡kėjas teigė, kad neturtinę žalÄ sukėlė tai, jog pasivaikščiojimo kiemeliai buvo maži, netvarkingi, neÅ¡varÅ«s, vietoje Å¡iukÅ¡lių dėžių pastatyti kibirai, pareiÅ¡kėjui buvo suteikta teisė pasivaikščioti tik vienÄ valandÄ per parÄ .

PravieniÅ¡kių PN-AK pateikė duomenis, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas atliko paskirtas drausmines nuobaudas (b. l. 29). Bausmių vykdymo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkeltiems į kamerų tipo patalpas nuteistiesiems leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitÄ literatÅ«rÄ , kasdien vienÄ valandÄ pasivaikščioti, o nepilnamečiams, neįgaliesiems, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniams (pagal gydytojo iÅ¡vadÄ ) – dvi valandas pasivaikščioti.

PareiÅ¡kėjas, teigdamas, kad jam nebuvo suteikta teisė į 2 valandų trukmės pasivaikščiojimus, nepateikė tinkamų raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, kad jis patenka į Bausmių vykdymo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, kuriems skiriamas dviejų valandų pasivaikščiojimas, kategorijas. Atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjas neneigė, jog vienos valandos pasivaikščiojimas jam buvo suteikiamas, pagrindo konstatuoti Bausmių vykdymo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės pažeidimÄ nėra.

Reikalavimus pataisos namų pasivaikščiojimo kiemų įrengimui nustatyti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės. Šios taisyklės numato, kad pasivaikščiojimo kiemų sienos turi būti dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios (21 punktas). Teismas vertina, kad Eksploatavimo taisyklės ir kiti teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemų ploto ir juose įrengiamų šiukšlinių, todėl pareiškėjo argumentai dėl mažų pasivaikščiojimų kiemelių ir šiukšlių surinkimui naudojamos priemonės (kibiro) atmetami kaip nepagrįsti.

Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo teiginių apie netvarkingus ir neÅ¡varius pasivaikščiojimo kiemus, pažymėtina, kad neÅ¡vara ir netvarka kyla ir dėl asmenų atsainaus požiÅ«rio į bendrÄ sias higienos normas ir tvarkos palaikymÄ . Å varios ir tvarkingos aplinkos įvairiose pataisos namų patalpose sukÅ«rimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų, įskaitant ir patį pareiÅ¡kėjÄ , valios. Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo skundo argumentus, darytina iÅ¡vada, jog netvarkÄ pasivaikščiojimo kiemuose iÅ¡ esmės sukelia nuteistųjų netinkamas elgesys.

Atsakovės atstovo pateiktoje Turto valdymo skyriaus pažymoje nurodyta, jog PravieniÅ¡kių PN-AK pasivaikščiojimo kiemelius tvarko Turto valdymo skyriuje dirbantis nuteistasis (b. l. 32-33). Teismo vertinimu, PravieniÅ¡kių PN-AK, siekdama užtikrinti Å¡varÄ ir tvarkÄ pasivaikščiojimo kiemuose, atliko jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Remiantis tuo, kas nurodyta, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl teisės į pasivaikščiojimus pažeidimo atmetami kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad neturtinę žalÄ sukėlė neužtikrinta teisė tinkamai pasinaudoti duÅ¡u ir pažeista teisė į privatumÄ duÅ¡e. Atsižvelgus į skundo teiginius, sprendžiama, kad byloje nėra ginčo, jog pareiÅ¡kėjui buvo suteikiama galimybė nusiprausti po duÅ¡u kartÄ per savaitę.

PareiÅ¡kėjas, pagrįsdamas teisės į privatumÄ pažeidimÄ , nurodė, kad duÅ¡uose nėra įrengtų pertvarų. Atsižvelgus į atsakovės atstovo pateiktÄ fotomedžiagÄ , daroma iÅ¡vada, kad duÅ¡e rageliai atitverti pertvaromis (b. l. 25-26). Esant nustatytoms aplinkybėms, nurodyti pareiÅ¡kėjo teiginiai vertinami kaip nepagrįsti ir atmetami. PareiÅ¡kėjas teigė, kad duÅ¡e skysto muilo ir Å¡ampÅ«no dozatoriai bÅ«davo tuÅ¡ti, be to, duÅ¡e nebuvo guminių kilimėlių. Pagal Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakymu Nr. 1R-139 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 1R-132 redakcija), 10 punktÄ , suimtųjų (nuteistųjų) duÅ¡o patalpose įrengiami kÅ«no ir plaukų prausiklio dozatoriai, kurie pildomi pagal poreikį. Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjui raÅ¡tu praneÅ¡us PravieniÅ¡kių PN-AK administracijai, kad duÅ¡uose įrengti dozatoriai neužpildyti prausikliu ir nėra kilimėlių, pataisos įstaigos darbuotojai dozatorius užpildė skystu muilu ir patiesė kilimėlius (b. l. 43-44).

Atsižvelgus į tai, kad teisės aktai nustato, jog duÅ¡uose įrengti kÅ«no ir plaukų prausiklio dozatoriai pildomi pagal poreikį, o, atsiradus poreikiui, t. y. pareiÅ¡kėjui nurodžius, kad dozatoriai iÅ¡tuÅ¡tėjo, jie buvo operatyviai užpildyti, pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus nėra. PareiÅ¡kėjo argumentai dėl neturtinės žalos, kuriÄ sukėlė nepatiesti kilimėliai duÅ¡uose, vertinami kaip deklaratyvÅ«s ir hipotetiniai. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, sprendžiama, kad pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai dėl neužtikrintos teisės pasinaudoti tinkamai įrengtu duÅ¡u atmetami kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad neturtinę žalÄ sukėlė tai, kad iÅ¡ jo bÅ«davo paimama lovos minkÅ¡tasis inventorius ir patalynė, dėl ko jis negalėjo pailsėti, buvo priverstas visÄ laikÄ vaikščioti, kadangi sėdėti negalėjo dėl turimos nugaros traumos. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punktas (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. kovo 29 įsakymo Nr. 1R-107 ( galioja nuo 2016 m. balandžio 1 d.) ir 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 (galioja nuo 2018 m. spalio 20 d.) redakcija) nustato, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (iÅ¡skyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų, iÅ¡skyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopijÄ , vokus, paÅ¡to ženklus, raÅ¡ymo priemonę ir popierių, rankÅ¡luostį, muilÄ , dantų pastÄ , dantų Å¡epetėlį, Å¡ukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis), o patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems iÅ¡duodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui.

Teismas, remdamasis nurodytu teisiniu reguliavimu, daro iÅ¡vadÄ , kad PravieniÅ¡kių PN-AK, iÅ¡duodama pareiÅ¡kėjui patalynę tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, elgėsi teisėtai. Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė tinkamų įrodymų teiginiui apie turimÄ fizinės sveikatos sutrikimÄ , trukdžiusį sėdėti, patvirtinti, o byloje esančiame Medicininiame pažymėjime duomenų apie tai nenurodyta (b. l. 28). Be to, pareiÅ¡kėjas teigė, kad neturtinę žalÄ sukėlė tai, jog patalpų, kuriose jis buvo kalinamas, langai buvo sulūžę, per juos pÅ«tė vėjas, todėl patalpose buvo Å¡alta, rÅ«dijo lovos, be to, patalpose buvo netvarkinga elektros instaliacija, neužtikrinamas tinkamas apÅ¡vietimas.

Higienos normos HN 134:2015 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Atsakovės atstovas įrodymų, paneigiančių pareiškėjo argumentus dėl netvarkingų kameros įrenginių, nepateikė. Bylos duomenimis, pareiškėjas dėl šių aplinkybių Pravieniškių PN-AK administracijai skundėsi raštu (b. l. 75, 84-85, 87, 90).

Atsakovės atstovo parengti atsakymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo nurodytos langų, elektros instaliacijos, lovos problemos buvo paÅ¡alintos arba pareiÅ¡kėjui buvo paaiÅ¡kinta, jog bus paÅ¡alintos ateityje (b. l. 88, 91, 94, 97-99, 40, 46, 51). IÅ¡analizavus bylos duomenis, daroma iÅ¡vada, kad atsakovės atstovas ėmėsi aktyvių ir tinkamų veiksmų nustatytiems kamerų įrengimo trÅ«kumams operatyviai paÅ¡alinti. Kita vertus, nustatyti duomenys leidžia teigti, jog tam tikrais laikotarpiais pareiÅ¡kėjui galėjo bÅ«ti neužtikrinta teisė į tvarkingÄ , higienos normų reikalavimus atitinkančiÄ aplinkÄ .

Vertinant nustatyto pažeidimo pobÅ«dį ir jo poveikį pareiÅ¡kėjui, daroma iÅ¡vada, kad byloje nebuvo nustatyta duomenų, jog neužtikrinta teisė į tvarkingÄ , higienos normų reikalavimus atitinkančiÄ aplinkÄ pareiÅ¡kėjui sukėlė realių neigiamų pasekmių fizinei ir psichinei sveikatai. Teismo vertinimu, Medicininiame pažymėjime nėra nurodyta jokių sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo sukelti aukščiau aptartos kalinimo sÄ lygos. Nors pareiÅ¡kėjas teigė susirgęs hepatitu C, tačiau Medicininiame pažymėjime nurodyta, kad Å¡is susirgimas nediagnozuotas (b. l. 28).

PareiÅ¡kėjas tvirtino, jog neturtinę žalÄ sukėlė tai, kad jam buvo netiekiamas dietinis maitinimas, o tiekiamas maistas bÅ«davo atÅ¡alęs. Pagal Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117, 7 punktÄ , nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimÄ , yra maitinami pagal dietinio maitinimo valgiaraščius.

Å ių taisyklių 12 punktas numato kad Å¡iluma apdorojamo maisto (patiekalo) temperatÅ«ra jo viduje turi bÅ«ti ne žemesnė kaip +75 °C; jeigu nuteistieji ir suimtieji maitinami 2 arba 3 pamainomis, pagamintas maistas turi bÅ«ti laikomas Å¡ilumÄ palaikančiuose įrenginiuose, esant juose ne žemesnei kaip +68 °C temperatÅ«rai, ir suvartotas pagaminimo dienÄ . Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas dėl atÅ¡alusio maisto ir neskiriamo dietinio maitino keletÄ kartų teikė skundus pataisos namų administracijai (b. l. 53, 56, 69, 70. 102).

Atsakovės atstovas atsiliepime ir pareiÅ¡kėjui parengtuose atsakymuose pripažino aplinkybę, kad tam tikrÄ laikotarpį maistas nuteistiesiems į kameras buvo tiekiamas putplasčio induose, kurie nepalaikė reikiamos maisto temperatÅ«ros; apie tai buvo praneÅ¡ta maitinimo paslaugas teikiančiai įmonei, kuri maistÄ pradėjo tiekti Å¡ilumÄ palaikančiuose termosuose (b. l. 52, 55). Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad tam tikru laikotarpiu pareiÅ¡kėjui buvo tiekiamas atÅ¡alęs maistas.

Medicininio pažymėjimo duomenimis, pareiÅ¡kėjui dietinis maitinimas buvo paskirtas nuo 2018 m. vasario mėnesio (b. l. 28). IÅ¡analizavus bylos duomenis, daroma iÅ¡vada, kad byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių, jog pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinamas maitinimas pagal nustatytÄ dietinį valgiaraÅ¡tį. Pagal teisminėje praktikoje taikomÄ negatyviojo įrodinėjimo naÅ¡tos aspekto taisyklę, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiÅ¡kėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, sprendimas priimamas tos Å¡alies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡ta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007).

Atsižvelgus į tai, kad PravieniÅ¡kių PN-AK, kaip kompetentinga valstybės institucija, turi pareigÄ laikytis nuteistųjų ir suimtųjų maitinimo sÄ lygas reglamentuojančių teisės aktų, daroma iÅ¡vada, kad atsakovės atstovas privalėjo užtikrinti informatyvių duomenų pateikimÄ . PravieniÅ¡kių PN-AK nepateikus iÅ¡samios informacijos apie pareiÅ¡kėjui paskirto dietinio maitinimo užtikrinimÄ , sprendžiama, kad pareiÅ¡kėjo teisė gauti maitinimÄ pagal dietinį valgiaraÅ¡tį nebuvo užtikrinta.

Vertinant šio pažeidimo poveikį, sprendžiama, kad byloje nėra pateikta įrodymų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl dietinio maitinimo neužtikrinimo ar atvėsusio maisto tiekimo. Medicininiame pažymėjime nėra nurodyta sveikatos sutrikimus, kuriuos galėjo sukelti netinkamas maitinimas (b. l. 28). CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Apibendrinus faktines aplinkybes ir įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, sprendžiama, kad dėl byloje nustatytų kalinimo sÄ lygų pažeidimų pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ . Teisminėje praktikoje suformuotas aiÅ¡kinimas, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylas Nr. A143-1966/2008, Nr. A 502-734/2009, Nr. A525-1181/2010;

Europos žmogaus teisių teismo 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ Â byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)). PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti 14 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisminėje praktikoje suformuotas aiÅ¡kinimas, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99).

AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ , todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018; 2018 m. gegužės 9 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018).

Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, vertinamas kaip savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas piniginėmis lėšomis. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, daro iÅ¡vadÄ , kad dėl nustatytų kalinimo sÄ lygų pažeidimų pareiÅ¡kėjo patirti neigiami iÅ¡gyvenimai nesukėlė ilgalaikių ir nepataisomų padarinių pareiÅ¡kėjo fizinei ir psichinei sveikatai, patirta neturtinė žala nebuvo tokio masto ir pobÅ«džio, kad bÅ«tų galima spręsti dėl jos atlyginimo piniginėmis lėšomis.

Dėl nurodytų priežasčių pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteisiamas, konstatuojama, kad pareiÅ¡kėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija už jo patirtÄ neturtinę žalÄ , o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo M.

Å . skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad M. Å . teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje buvo pažeista nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. iki 2019 m. sausio 3 d. Skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus.

Teisėja Dalytė Zlatkuvienė