e22f8bc2-2665-47d8-bf12-18f93ffb73de · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-5827-423/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00863-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2; 20.2.3; (S) 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 37.6; 55.1.1 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugpjūčio 31 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Asta Urbonienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L. M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – Kauno TI, atsakovės atstovas), 12 500 Eur neturtinės žalos dėl prieÅ¡taraujančių teisės aktams įkalinimo sÄ lygų sudarymo laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 17 d. iki 2020 m. sausio 10 d. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 1-6) paaiÅ¡kino, kad minėtu laikotarpiu buvo kalinamas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje - pataisos namuose (vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. gegužės 15 d.

įsakymu Nr. 1R-132 „Dėl Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų reorganizavimo“ Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius - pataisos namai prijungti prie Kauno tardymo izoliatoriaus). Nurodė, kad kameroje Nr. 1-11, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, trūko gyvenamojo ploto. Kamera buvo apstatyta pertekliniais baldais, kurie trukdė judėti. Sanitarinis mazgas kameroje nebuvo visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, todėl nuolat jautėsi nemalonus kvapas, sklindantis iš tualeto.

PareiÅ¡kėjas jautėsi pažemintas, tapo dirglus, nuo kameroje sklindančio kvapo jį nuolat pykino, patyrė kitų neigiamų iÅ¡gyvenimų. Visus Å¡iuos patyrimus pareiÅ¡kėjas įvertino kaip jam padarytÄ neturtinę žalÄ , kuriai atlyginti praÅ¡o priteisti 12 500 Eur. Atsakovės atstovas Kauno TI su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b. l. 15-21) prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ daliai ginčo laikotarpio. Taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kėjui visÄ ginčo laikotarpį buvo užtikrinta minimalaus ploto norma pagal teisės aktų reikalavimus.

Pažymėjo, kad kameros įrengtos laikantis Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normų reikalavimų. Akcentavo, kad visiÅ¡kai izoliuoti sanitarinių mazgų kamerose nėra nei techninių, nei finansinių galimybių, nes tokie pakeitimai bÅ«tų susiję su pastato rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbais. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per atvirus langus bei ventiliacijos sistemÄ .

Pažymėjo, kad nuteistiesiems ir suimtiesiems tinkamai naudojantis Å¡iais ventiliacijos bÅ«dais, užtikrinamas tinkamas patalpos vėdinimas. Atsakovės atstovo nuomone, pareiÅ¡kėjas nepateikė objektyvių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių, dėl kurių patyrė tariamÄ neturtinę žalÄ , skundÄ grindė abstrakčiais teiginiais, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas. Be to, dėl neturtinės žalos kreipėsi tik po to, kai buvo perkeltas atlikti bausmę į kitus pataisos namus.

BÅ«damas atsakingas ir realiai patirdamas skunde nurodomas neigiamas pasekmes, pareiÅ¡kėjas turėjo operatyviai kreiptis į teismÄ bÅ«tent žalos atsiradimo laikotarpiu, t. y. kalėdamas Kauno TI, tačiau to nepadarė. PareiÅ¡kėjo pretenzijos laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo atsakovės atstovo pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius neteisėtų veiksmų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo neturėtų bÅ«ti tenkinamas. PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patirtÄ neturtinę žalÄ , laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 17 d. iki 2020 m. sausio 10 d. Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad atsakovas arba jo pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimÄ .

Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. Teismas pažymi, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. kovo 26 d. nutartį byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį byloje Nr. A556-150/2011; 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį byloje Nr. A662-3116/2011).

LVAT 2011 m. kovo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1027/2011 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad žalos atlyginimui pagal CK 6.271 straipsnį taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Atsakovės atstovas šį terminÄ praÅ¡o taikyti. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovės reikalauja atlyginti neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 17 d., o skundÄ teismui pateikė tik 2021 m. balandžio 20 d. (b. l. 10). Svarbių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sutrukdžiusių laiku kreiptis teisminės gynybos, nenurodė.

Dėl Å¡ių priežasčių, vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, 1.131 straipsnio 2 dalimi, senaties terminas taikytinas ir ginčas nagrinėtinas už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 20 d. iki 2020 m. sausio 10 d. Byloje nustatyta (b. l. 35-39), kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas Kauno TI nuo 2018 m. balandžio 20 d. iki 2019 m. vasario 4 d. ir nuo 2019 m. birželio 28 d. iki 2020 m. sausio 10 d., paprastosios grupės sÄ lygomis. PareiÅ¡kėjas teigė, kad gyvenamosiose patalpose trÅ«ko gyvenamojo ploto.

Ginčo laikotarpiu iki 2020 m. sausio 21 d. galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.3. punkte buvo reglamentuojama, kad Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų gyvenamosiose patalpose minimalus plotas turi būti ne mažesnis kaip 4,1 kv. m. vienam žmogui. Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno TI pareiškėjas buvo kalinamas: 8 skyriaus 3 miegamajame, kurio plotas – 15,10 kv. m, jame įrengtos 3 miegamosios vietos; 2 skyriaus 13 miegamajame, kurio plotas – 26,19 kv. m, jame įrengtos 6 miegamosios vietos; 2 skyriaus 9 miegamajame, kurio plotas – 25,28 kv. m, jame įrengtos 6 miegamosios vietos; 2 skyriaus 7 miegamajame, kurio plotas – 14,60 kv. m, jame įrengtos 3 miegamosios vietos, 8 skyriaus 9 miegamajame, kurio plotas – 25,28 kv. m, jame įrengtos 6 miegamosios vietos; 8 skyriaus 4 miegamajame, kurio plotas – 15,24 kv. m, jame įrengtos 3 miegamosios vietos; 1 skyriaus 9 miegamajame, kurio plotas – 25,28 kv. m, jame įrengtos 6 miegamosios vietos; 3 skyriaus 9 miegamajame, kurio plotas – 25,28 kv. m, jame įrengtos 6 miegamosios vietos; 410 kameroje, kurios plotas – 17,08 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos (b. l. 37-39, 42).

Nors atsakovės atstovas nurodė, kad minėtose patalpose visos miegamosios vietos nebuvo nuolat užimtos, tačiau net ir padalijus minėtų patalpų plotÄ iÅ¡ maksimalaus jose galėjusių gyventi asmenų skaičiaus (pareiÅ¡kėjas neteigė, kad patalpose gyveno daugiau asmenų, nei įrengta miegamųjų vietų), konstatuotina, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui teko daugiau nei 4,1 kv. m ploto. Atsižvelgiant į tai, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.3. punkto pažeidimas nenustatytas ir pareiÅ¡kėjo skundas dalyje dėl per mažo gyvenamojo ploto atmestinas kaip nepagrįstas.

PareiÅ¡kėjas teigia, jog kameroje tualetas buvo įrengtas netinkamai, kadangi nebuvo pilnai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Å iÄ aplinkybę pareiÅ¡kėjas sieja su nemaloniu kvapu gyvenamojoje patalpoje, nuteistiesiems (suimtiesiems) naudojantis tualetu. Ginčo laikotarpiu galiojusių Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 16.5. punktas nustatė, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos.

Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerÅ«dijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazÅ«ruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazÅ«ruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, jog kamerose įrengti sanitariniai mazgai minėtus reikalavimus atitinka, savo teiginius grindė pateiktomis fotonuotraukomis (b. l. 47,49, 51, 53-54).

IÅ¡ minėtų fotonuotraukų matyti, kad sanitariniai mazgai Kauno TI patalpose buvo įrengti tinkamai, t. y. atskirti ne mažesnėmis nei 1,5 m pertvaromis nuo likusios patalpos, uždarose kabinose su durimis, juose įrengta iÅ¡traukiamoji ventiliacija. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nėra numatyta pareiga atskirti tualetÄ pertvaromis iki lubų, taip, kad jis bÅ«tų visiÅ¡kai izoliuotas atskiroje patalpoje. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punktÄ , gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

IÅ¡ atsakovės atstovo pateiktų fotonuotraukų matyti, kad gyvenamosiose patalpose buvo įrengti atidaromi langai (b. l. 48, 50, 55). PareiÅ¡kėjas neteigė ir tokių duomenų byloje nėra, kad gyvenamosios patalpos papildomai negalėjo iÅ¡vėdinti per atvirÄ langÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje laikytinas nepagrįstu. Å ioje administracinėje byloje iÅ¡vardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalÄ , nenustatyta. Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų nepakanka.

PaaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas siekė pareiÅ¡kėjui sÄ moningai sukelti dvasinį sukrėtimÄ ir skriaudÄ . Taip pat nėra duomenų apie pareiÅ¡kėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl kalinimo sÄ lygų. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryÅ¡io viseto, nesant visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTÄ® 56 str., 88 str. 1 p.).

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo L. M. skundÄ atmesti. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Asta Urbonienė