2022-06-08 Nr. AB-15358-4-69-3-00539-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-473-492/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00539-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.7; 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės, Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. D. D. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. D. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. D. D. D. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti skundo padavimo terminą ir panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. 22S65586 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl pareiškėjo laikino apgyvendinimo nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, leisti pareiškėjui laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje pritaikant alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 19 d. nutartimi teismas nustatė, kad pareiškėjo advokatas P. V. skundą pateikė elektroninio ryšio priemonėmis – elektroniniu paštu. Pareiškėjui nustatytas 7 dienų terminas minėtoje nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti: pateikti skundą raštu arba naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko viešųjų paslaugų posistemiu (toliau – ir VEP), pateikti duomenis, pagrindžiančius tinkamą įgaliojimą atstovauti byloje, pateikti duomenis apie žyminio mokesčio sumokėjimą arba motyvuotą ir pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, patikslinti skundo dalyką ir suformuluoti aiškius pareiškėjo reikalavimus, nurodyti, ar sutinka dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

2022 m. balandžio 26 d. pareiškėjo atstovas pateikė teismui patikslintą skundą su skundžiamu sprendimu, išrašu iš advokato P. V. ir Migracijos departamento sudarytos sutarties, teisinių paslaugų technine specifikacija, užsakymu teikti paslaugas bei Nacionalinės teismų administracijos elektroniniu laišku su paaiškinimu dėl elektroninių dokumentų.

II. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi pareiškėjo advokato P. V. skundą laikė nepaduotu ir jį gražino pareiškėjui.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas, vykdydamas 2022 m. balandžio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį, 2022 m. balandžio 27 d. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP) pateikė patikslintą skundą, naudodamasis Liteko VEP paskyra, tačiau jį pasirašė negaliojančiu parašu.

Teismas pažymėjo, kad nutartimi buvo nustatytas terminas pašalinti trūkumus dėl atstovavimo. Atstovavimo įforminimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas. Minėto įstatymo 48 straipsnyje nurodyta, kad klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį, o Valstybės garantuojamai teisinei pagalbai teikti advokatas gali būti skiriamas įstatymų nustatyta tvarka. Šio įstatymo 49 straipsnyje nurodyta, kad atlikdamas pavedimus pagal susitarimą ar paskyrimą, advokatas pateikia sutartį dėl teisinių paslaugų ar šios sutarties išrašą arba sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Per teismo nustatytą terminą nepateikta nei teisinių paslaugų teikimo sutartis ar jos išrašas, nei sprendimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo.

Teismas vertino, kad pareiškėjas teismo nustatytu terminu nepašalino nutartyje nustatytų trūkumų, todėl skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas su priedais jį padavusiam asmeniui, išaiškinant pareiškėjui, jog tai neužkerta kelio ištaisius trūkumus kreiptis į teismą iš naujo.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 4 d. nutartį ir priimti pareiškėjo skundą nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, jog skundas pasirašytas negaliojančiu parašu. Jis pateiktas per elektroninių paslaugų paskyrą naudojantis advokato susikurta paskyra. Per EPP paskyrą teikiami dokumentai laikomi išsiųstais tinkamai. Teismas nurodė pateikti skundą per EPP, jis būtent taip ir buvo pateiktas. Laikydamas tinkamai paduotą skundą nepaduotu ir jį grąžindamas teismas ne tik buvo nenuoseklus, bet ir veikė priešingai galiojančiai skundų teikimo praktikai ir EPP naudojimosi tvarkai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymu, jei asmuo (šiuo atveju – advokatas) yra užsiregistravęs teismų informacinėje sistemoje, jo pateiktas skundas naudojantis šia sistema yra laikomas pateiktu tinkamai, identifikavus pasirašantįjį asmenį.

Pareiškėjas pažymi, kad jam teikiama būtent valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurios užsakymu rūpinasi Migracijos departamentas. Todėl neatitinka tikrovės nutartyje nurodytos aplinkybės, kad nepateikta nei teisinių paslaugų teikimo sutartis ar jos išrašas, nei sprendimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo. Teismui buvo pateiktas išrašas iš sutarties su Migracijos departamentu, elektroninis laiškas, kuriuo atsiųstas užsakymas, užsakymo, kuris buvo pridėtas elektroniniame laiške išrašas. Teismas vadovavosi Advokatūros įstatymu, tačiau tai nėra vienintelis teisinių paslaugų teikimą reglamentuojantis teisės aktas. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 71 straipsnio 1 dalies 4 punktą, prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikoje turi teisę vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtintą Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašą (toliau – ir Prieglobsčio tvarkos aprašas) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, kuriems panaikinamas prieglobstis, organizuoja ir koordinuoja Migracijos departamentas. Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikia teisinių paslaugų teikėjai, su kuriais Migracijos departamentas yra sudaręs teisinių paslaugų teikimo sutartį. Migracijos departamentas išsiunčia pavedimą teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Prieglobsčio tvarkos aprašo 182 p.). Taigi tuo atveju, kai prieglobsčio prašytojai naudojasi valstybės garantuojama teisine pagalba, su jais nėra sudaromos privačios sutartys, o pavedimai iš Migracijos departamento gaunami elektroniniu paštu ir šie duomenys teismui buvo pateikti. Pareiškėjo vertinimu, trūkumai buvo pašalinti ir teismas nepagrįstai bei neteisėtai laikė skundą nepaduotu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu nepašalinus trūkumų, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, nustatęs, kad nebuvo pašalinti teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutartyje nustatyti skundo trūkumai: nors pareiškėjo advokatas skundą pateikė naudodamasis naudojantis Liteko VEP paskyra, tačiau jį pasirašė negaliojančiu parašu, taip pat nebuvo pateikta nei teisinių paslaugų teikimo sutartis ar jos išrašas, nei sprendimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus. ABTĮ yra įtvirtinta speciali tvarka, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; 2022 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-256-552/2022).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. balandžio 19 d. nutartimi, atsižvelgęs į tai, kad advokatas skundą pateikė elektroniniu paštu, nustatė 7 dienų terminą skundo trūkumams pašalinti: pateikti skundą raštu arba naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP posistemiu.

Šiuo aspektu primintina, kad ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti siunčiamas paštu, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus ginčus, ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais), ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo (prašymo, pareiškimo) originalas.

ABTĮ 24 straipsnio 1 dalyje inter alia (be kita ko) numatyta, jog skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir skundo (prašymo, pareiškimo) formą nustato teisingumo ministras. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog kai skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.

Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punktas numato, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu. Pagal Aprašo 5 punktą jungdamasis prie Liteko VEP posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę. Asmuo savo tapatybę gali patvirtinti: naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kurią asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos, teikiamomis priemonėmis (Aprašo 5.1 p.); naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis (aprašo 5.2 p.). Procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami pildant Liteko VEP posistemyje esančias procesinių dokumentų formas (šablonus) arba į ją gali būti įkeliami jau parengti procesiniai dokumentai tais formatais, kuriuos palaiko sistema, išskyrus šio aprašo 18, 19 ir 20 punktuose nurodytus procesinius dokumentus (Aprašo 13 p.).

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui Nacionalinė teismų administracija raštu pateikė paaiškinimą dėl kokių priežasčių, teikiant į bylą procesinius dokumentus per EPP, viešosios internetinės svetainės „signaweb“ duomenys rodo, jog parašas yra negaliojantis, nes sertifikatas neturi kvalifikuoto sertifikato požymio. NTA nurodė, jog naudojantis EPP teikiamomis paslaugomis iš paslaugų vartotojo teismui pateikiamų dokumentų suformuojamas vienas ADOC formato failas, kuris yra pasirašomas teisinę galią turinčiu elektroniniu parašu, neatitinkančiu kvalifikuotam elektroniniam parašui keliamų reikalavimų, ir išsiunčiamas nurodytam teismui. Toks sisteminis parašas yra elektroninis parašas, kuriuo EPP sistema automatiškai pasirašo teismui išorinio sistemos naudotojo (fizinio asmens) išsiųstus dokumentus ir yra vienareikšmiškai susietas su dokumentą siunčiančiu asmeniu, leidžia identifikuoti siuntėją ir yra susijęs su pasirašytais duomenimis taip, kad bet koks šių duomenų pakeitimas yra pastebimas. Tokio elektroninio parašo sertifikatai neturi požymių, kurie reikalaujami kvalifikuotuose elektroninių parašų sertifikatuose ir todėl toks elektroninis parašas negali būti kvalifikuotas. Programinėmis priemonėmis tikrinant EPP paslaugų vartotojų naudojantis EPP teikiamomis paslaugomis pateiktus dokumentus nurodomas pranešimas, informuojantis, kad „sertifikatas neturi kvalifikuoto sertifikato požymio“. Dėl šių priežasčių laikoma, kad EPP priemonėmis pateiktas dokumentas yra patikimas.

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. balandžio 19 d. nutartyje teisingai nurodė, jog pareiškėjo atstovo pateiktas skundas neatitiko ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje numatytų skundo formos ir pateikimo tvarkos reikalavimų, kadangi buvo pateiktas elektroniniu paštu, todėl pagrįstai įpareigojo advokatą nustatytu terminu pašalinti skundo trūkumus. Tačiau šiuo atveju advokatas, šalindamas teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutartyje nurodytus skundo trūkumus, patikslintą skundą, kaip to reikalauja aukščiau nurodyti teisės aktai, pateikė per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP). Taigi, nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad advokatas skundą pasirašė parašu, kuris nėra kvalifikuotas („negaliojantis“), tačiau pažymėtina, kad advokatas, prisijungdamas prie Liteko VEP paskyros, patvirtino savo tapatybę, o elektroninį dokumentą suformavo ir jį pasirašė pati EPP sistema, todėl teigti, kad advokatas dokumentą pasirašė parašu, kuris nėra kvalifikuotas („negaliojantis“), nėra pagrindo. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti atskirojo skundo pateikimo data ir laikas, advokato vardas ir pavardė bei jo pažymėjimo numeris. Šie duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankami siekiant identifikuoti procesinį dokumentą pateikusį asmenį. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nepašalino šio 2022 m. balandžio 19 d. nutartyje nustatyto skundo trūkumo.

Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus dėl advokato P. V.atstovavimo pareiškėjui, nustatė, kad Pagrindinėje sutartyje, sudarytoje tarp Migracijos departamento (toliau – ir Užsakovas) ir advokato P. V.(toliau – ir Tiekėjas) (toliau – ir Sutartis), 1.1 punkte nurodyta, jog Tiekėjas įsipareigoja Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pagal Užsakovo faktinį poreikį teikti teisines (pirmines ir antrines) paslaugas (toliau – paslaugos), kurių specifikacija nurodyta Sutarties 1 priede – Techninėje specifikacijoje (toliau – Sutarties 1 priedas), o Užsakovas Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis įsipareigoja priimti tinkamai ir faktiškai suteiktas paslaugas ir sumokėti Tiekėjui už jas.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas su patikslintu skundu pateikė išrašą iš Sutarties, Techninę specifikaciją bei Departamento užsakymą advokatui P. V., todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad jokių duomenų, patvirtinančių, jog minėtas advokatas paskirtas atstovauti pareiškėjui byloje, nėra. Atitinkamose Sprendimo dalyse, kurias pildo prieglobsčio prašytojas, pažymėta, kad nesutinkama su sprendimu, ketinama jį skųsti, pageidaujama nemokamos teisinės pagalbos. Nustatytų faktų visuma reiškia, kad į bylą pateiktų duomenų pakanka išvadai, jog pareiškėjo interesams teisme atstovauja valstybės paskirtas advokatas (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 71 str. 1 d. 4 p.). Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nepašalino skundo trūkumo dėl pareiškėjo atstovavimą pagrindžiančių dokumentų pateikimo.

Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį joje nevertino ir nepasisakė dėl kitų 2022 m. balandžio 19 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų pašalinimo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui perduodamas nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 1 dalimi, 151 straipsniu, 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. D. D. D. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo A. D. D. D. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Milda Vainienė

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė