Legislator Case Law & Legislation
e22f5ae2-15eb-4c5e-9c5e-56f0e32fb242 AI generated

e22f5ae2-15eb-4c5e-9c5e-56f0e32fb242 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number e22f5ae2-15eb-4c5e-9c5e-56f0e32fb242
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-36-1076/2022 Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00057-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.18.8.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 1.1.8.10.1.; 1.1.10.1.; 2.4.6.5.1.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.2.; 2.4.6.4.3.; 2.4.6.4.4 LIETUVOS Apeliacinis teismas N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 8 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernesto Rimšelio ir Lino Šiukštos, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, Rasai Maldanytei, Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Gintautui Paškevičiui, nuteistajam P. B. ir jo gynėjui advokatui Edvinui Sergaičiui, nuteistajam A.

Legislator headnote

AI generated

e22f5ae2-15eb-4c5e-9c5e-56f0e32fb242 · Lietuvos apeliacinis teismas: asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę suraÅ¡yti ir pasiraÅ¡yti arba tik pasiraÅ¡yti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), paraÅ¡as (-ai) ir pareigos, taip pat 3 dalies nuostatas, kad įraÅ¡ai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius Å¡iame straipsnyje nurodytus rekvizitus, iÅ¡skyrus dokumentus, gautus iÅ¡ užsienio subjektų; - 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 (2007 m. gegužės 3 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-36-1076/2022 Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00057-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.18.8.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 1.1.8.10.1.; 1.1.10.1.; 2.4.6.5.1.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.2.; 2.4.6.4.3.; 2.4.6.4.4 LIETUVOS Apeliacinis teismas N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 8 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernesto Rimšelio ir Lino Šiukštos, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, Rasai Maldanytei, Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Gintautui Paškevičiui, nuteistajam P. B. ir jo gynėjui advokatui Edvinui Sergaičiui, nuteistajam A.

K. ir jo gynėjui Stasiui Zabitai, civilinio ieÅ¡kovo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui R. K., specialistėms R. R., A. B., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka (miÅ¡riu bÅ«du – daliai proceso dalyvių bylos nagrinėjime dalyvaujant vaizdo konferencijos bÅ«du per Zoom platformÄ , daliai – tiesiogiai teismo posėdžių salėje) iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Ovidijaus Vasiliausko, nuteistojo A.

K. gynėjo advokato Stasio Zabitos ir nuteistojo P. B. bei jo gynėjo advokato Edvino Sergaičio apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo: P. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams, pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo bÅ«du, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3, 4, 5 dalimis, P. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iÅ¡ dalies atidėtas, nustatant po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – 1 (vienerius) metus ir 3 (tris) mėnesius – bei 1 (vienerių) metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ .

P. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius sumokėti 10 (deÅ¡imties) MGL dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , iki nuosprendžio vykdymo atidėjimo pabaigos paskirta intensyvi priežiÅ«ra – nuteistojo buvimo gyvenamojoje vietoje nustatytu laiku nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, konfiskuotas P. B. 93 533 (devyniasdeÅ¡imt trijų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų trisdeÅ¡imt trijų) Eur vertės turtas.

A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo bÅ«du, A. K. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtÄ bausmę subendrinus su Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme, pridedant dalį neatliktos bausmės, A.

K. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 10 (deÅ¡imčiai) mėnesių. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3, 4, 5 dalimis, A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iÅ¡ dalies atidėtas, nustatant po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – 10 (deÅ¡imt) mėnesių – bei 1 (vienerių) metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ . A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius sumokėti 10 (deÅ¡imties) MGL dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , iki nuosprendžio vykdymo atidėjimo pabaigos paskirta intensyvi priežiÅ«ra – nuteistojo buvimo gyvenamojoje vietoje nustatytu laiku nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Patenkintas (duomenys neskelbtini) Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – (duomenys neskelbtini) VMI) civilinis ieÅ¡kinys ir iÅ¡ P. B. valstybei priteista 22 300,55 Eur (dvideÅ¡imt du tÅ«kstančiai trys Å¡imtai eurų penkiasdeÅ¡imt penki centai). Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. P. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitÄ , t. y. laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, bÅ«damas UAB „A“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) (toliau – UAB „A“) faktiniu vadovu, veikdamas per UAB „A“ direktore ir vienintele bendrovės akcininke buvusiÄ G.

R., nieko nežinančiÄ apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , veikdamas kaip nusikaltimo vykdytojas, kartu su padėjėju A. K., pagal 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – BAÄ®) 21 straipsnio 1 punkto nuostatÄ , kad už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas, bÅ«damas atsakingas už apskaitos organizavimÄ bei dokumentų pateikimÄ , pažeisdamas buhalterinės apskaitos tvarkymÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus: - BAÄ® 4 straipsnio nuostatÄ , kad Å«kio subjektai apskaitÄ tvarko taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų:

1) tinkama, objektyvi ir palyginama;

2) pateikiama laiku;

3) iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams, 6 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , kad į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais ir kad apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad privalomi Å¡ie apskaitos dokumentų rekvizitai: 1) apskaitos dokumento pavadinimas;

2) Å«kio subjekto, suraÅ¡iusio apskaitos dokumentÄ , pavadinimas, kodas;

3) apskaitos dokumento data;

4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys;

5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai;

6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos, taip pat 3 dalies nuostatas, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus dokumentus, gautus iš užsienio subjektų; - 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 (2007 m. gegužės 3 d.

įstatymo Nr. X-1110 redakcija) (toliau – PMÄ®) 11 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad iÅ¡laidos, kurių pagrindu pripažįstamos sÄ naudos, gali bÅ«ti grindžiamos tik juridinę galiÄ turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad leidžiami atskaitymai yra visos faktiÅ¡kai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sÄ naudos, bÅ«tinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu Å¡is Ä®statymas nenustato ko kita; - 2002 m. kovo 5 d.

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 (toliau – PVMÄ®) 3 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų nuostatas, kad pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas Å¡ias sÄ lygas: prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal Å¡io Ä®statymo nuostatas vyksta Å¡alies teritorijoje; prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklÄ , t. y. veikdamas kaip toks; 58 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kad PVM mokėtojas įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo (importo) PVM sumas gali traukti į atskaitÄ tuo atveju, jeigu įsigytos prekės ir paslaugos yra skirtos PVM apmokestinamų prekių tiekimui ir paslaugų teikimui; 64 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad pirkimo PVM gali bÅ«ti įtraukiamas į PVM atskaitÄ tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ .

Turimoje PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje Å¡i PVM suma turi bÅ«ti iÅ¡skirta, o PVM mokėtojas nurodytas kaip prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas, jeigu Å¡iame straipsnyje nenustatyta kitaip. Turima PVM sÄ skaita faktÅ«ra privalo atitikti visus Å¡io Ä®statymo ir kitų jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus, apgaulingai organizavo UAB „A“ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , įtraukdamas į UAB „A“ apskaitÄ iÅ¡ nusikaltimo padėjėjo A. K. gautus fiktyvius buhalterinės apskaitos dokumentus:

UAB „B“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) (toliau – UAB „B“) 2017 m. kovo 31 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitÄ 2017 m. kovo 31 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), už 6 050 Eur sumÄ , pagal kuriuos jokių konsultacinių paslaugų Europos paramos klausimais UAB „A“ negavo ir už tai pinigų nemokėjo; UAB „B“ 2017 m. birželio 12 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. birželio 12 d. pinigų priėmimo kvitÄ serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), už 14 520 Eur sumÄ , pagal kuriuos UAB „A“ jokios koncertinės garso, apÅ¡vietimo Lazerio 3D/5D, scenos nesinuomojo, montavimo demontavimo darbų ir draudimo paslaugų iÅ¡ UAB „B“ negavo ir pinigų pagal nurodytus kasos dokumentus, viso bendrai 20 570 Eur sumai (iÅ¡ jų 3 570 Eur PVM), už paminėtas paslaugas nemokėjo;

UAB „C“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) (toliau – UAB „C“) 2017 m. kovo 31 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. balandžio 20 d. pinigų priėmimo kvitÄ serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), už 12 100 Eur sumÄ (iÅ¡ jų 2 100 Eur PVM), pagal kuriuos UAB „A“ konsultacinių paslaugų rengiant projektÄ negavo ir pinigų pagal nurodytus kasos dokumentus už tokiÄ paslaugÄ UAB „C“ nemokėjo;

UAB „D“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) (toliau – UAB „D“) vardu iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras 2017 m. balandžio 30 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gegužės 10 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pinigų priėmimo kvitus 2017 m. balandžio 30 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gegužės 10 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 26 620 Eur sumai (iÅ¡ jų 4 620 Eur PVM), pagal kuriuos UAB „A“ jokių paslaugų, tai yra projekto rengimo darbų ir prieÅ¡ projektinės konsultacijos negavo ir pinigų pagal nurodytus kasos pajamų orderius nemokėjo.

Taip pat įtraukdamas į UAB „A“ apskaitÄ kitus fiktyvius buhalterinės apskaitos dokumentus: UAB „E“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) (toliau – UAB „E“) vardu iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), viso 17 121,50 Eur sumai (iÅ¡ jų 2 971,50 Eur PVM), kasos pajamų orderius 2017 m. birželio 27 d. (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 30 d. (duomenys neskelbtini), viso 12 523,50 Eur sumai, ir prie jų pridėtus perdavimo-priėmimo aktus, pagal kuriuos UAB „A“ pagal nurodytus kasos pajamų orderius pinigų nemokėjo, skolos – 4 598,50 Eur – UAB „E“ neturėjo, jokių paslaugų, tai yra komercinio nekilnojamojo turto, tinkamo paslaugų verslui, paieÅ¡kos Kauno ir Vilniaus miestuose, konsultacijų, investicinių nekilnojamojo turto projektų paieÅ¡kos Å vedijoje, konsultacijų, NT investicinių objektų paieÅ¡kos, paslaugų įmonių, veikiančių statybos srityje, monitoringo, duomenų rinkimo ir apdorojimo, konsultavimo dėl NT investicinių objektų paieÅ¡kos, UAB „G“ rinkos tyrimo konsultavimo iÅ¡ UAB „E“ negavo;

UAB „A“ vardu iÅ¡raÅ¡ytÄ 2017 m. spalio 31 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini), viso 7 260 Eur sumai, ir 2017 m. spalio 31 d. kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) viso 2 662 Eur sumai, pagal kuriuos jokių paslaugų UAB „E” nesuteikė ir pinigų – 2 662 Eur – pagal nurodytÄ kasos pajamų orderį bendrovė „A“ nemokėjo; UAB „F“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) (toliau – UAB „F“) vardu iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras 2017 m. vasario 21 d.

Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 27 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini) , 2017 m. kovo 15 d. Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 21 719,5 Eur sumai, 2017 m. vasario 21 d., 2017 m. vasario 27 d., 2017 m. vasario 28 d., 2017 m. vasario 28 d., 2017 m. kovo 15 d. priėmimo-perdavimo aktus, kasos pajamų orderius 2017 m. vasario 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo 29 d. Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 21 719,5 Eur sumai, pagal kurias UAB „A“ jokių paslaugų, tai yra nekilnojamojo turto paieškos Anglijoje, Londone, konsultacijų dėl nekilnojamojo turto verslo vystymo Anglijoje, Londone atlikimo, negavo ir pinigų pagal nurodytus kasos pajamų orderius UAB „F“ nemokėjo.

Po to P. B. pateikė Å¡iuos fiktyvius, tikrovės neatitinkančius buhalterinės apskaitos dokumentus, UAB „A“ buhalterei I. Č. (nieko nežinojusiai apie daromÄ nusikaltimÄ ), kuri juos apskaitė UAB „A“ buhalterinėje apskaitoje. Tokiu bÅ«du P. B., bÅ«damas faktiniu UAB „A“ vadovu, veikusiu per UAB „A“ direktorę ir vienintelę įmonės buvusiÄ akcininkę G. R., veikdamas kaip nusikaltimo vykdytojas, kartu su padėjėju A. K., tyčia į apskaitÄ Ä¯traukė fiktyvius apskaitos dokumentus apie neva gautas ir suteiktas paslaugas, apgaulingai organizavo buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , dėl to iÅ¡ dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.

2. P. B. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį nuteistas ir už tai, kad pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, t. y. laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, bÅ«damas UAB „A“ faktiniu vadovu, veikdamas per UAB „A“ direktore ir akcininke buvusiÄ G. R., nieko nežinančiÄ apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , žinodamas, kad pagal BAÄ® 21 straipsnio 1 punkto nuostatÄ , už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas, yra atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimÄ , teisingos, tikslios, iÅ¡samios ir laiku pateiktos informacijos apie Å«kinius įvykius ir Å«kines operacijas pateikimÄ mokesčių administratoriui, pažeisdamas PVMÄ® 58 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kad PVM mokėtojas įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo (importo) PVM sumas gali traukti į atskaitÄ tuo atveju, jeigu įsigytos prekės ir paslaugos yra skirtos PVM apmokestinamų prekių tiekimui ir paslaugų teikimui; 64 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad pirkimo PVM gali bÅ«ti įtraukiamas į PVM atskaitÄ tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ .

Turimoje PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje Å¡i PVM suma turi bÅ«ti iÅ¡skirta, o PVM mokėtojas nurodytas kaip prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas, jeigu Å¡iame straipsnyje nenustatyta kitaip. Turima PVM sÄ skaita faktÅ«ra privalo atitikti visus Å¡io Ä®statymo ir kitų jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus; Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad iÅ¡laidos, kurių pagrindu pripažįstamos sÄ naudos, gali bÅ«ti grindžiamos tik juridinę galiÄ turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus; 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad leidžiami atskaitymai yra visos faktiÅ¡kai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sÄ naudos, bÅ«tinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu Å¡is Ä®statymas nenustato ko kita, UAB „A“ PVM deklaracijų langeliuose Nr. 35, atskiru laikotarpiu 2017 m. vasario mėn. 2 719,50 Eur, 2017 m. kovo mėn. 4 893 Eur, 2017 m. balandžio mėn. 2 415 Eur, 2017 m. gegužės mėn. 2 940 Eur, 2017 m. birželio mėn. 3 265,50 Eur, nurodė neteisingus duomenis apie pirkimo PVM (paslaugų-prekių įsigijimas iÅ¡ UAB „F“, UAB „B“, UAB „C“, UAB „D“, UAB „E“), taip sumažindamas mokėtinÄ PVM už bendrÄ 17 031 Eur sumÄ , bei pasinaudodamas juridinės galios neturinčiais dokumentais (paslaugų-prekių įsigijimas iÅ¡ UAB „F“, UAB „B“, UAB „C“, UAB „D“, UAB „E“) 2017 metų metinės Pelno mokesčio deklaracijos 64 langelyje sÄ moningai nurodė neteisingus duomenis apie mokėtinÄ pelno mokestį, jį sumažino (105 391 x PM 5%) 5 269,55 Eur sumai ir juos pateikė (duomenys neskelbtini) VMI.

Tokiu bÅ«du iÅ¡vengdamas 22 300,55 Eur (17 031 Eur + 5 269,55 Eur) mokesčių, padarė valstybės biudžetui 22 300,55 Eur žalÄ .

3. P. B. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ , t. y laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, bÅ«damas UAB „A“ faktiniu vadovu, veikdamas per UAB „A“ direktore ir vienintele įmonės akcininke buvusiÄ G. R., nieko nežinančiÄ apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , turėdamas galimybę atlikti bankines operacijas, naudotis bendrovės bankinėmis kortelėmis, priimti ir atsiskaityti grynais pinigais pagal kasos pajamų ir iÅ¡laidų orderius UAB „A“ vardu, duoti valingus nurodymus buhalterei ir direktorei, veikdamas kaip nusikaltimo vykdytojas kartu su padėjėju A.

K., įtraukė į UAB „A“ apskaitÄ iÅ¡ nusikaltimo padėjėjo A. K. gautus fiktyvius buhalterinės apskaitos dokumentus: UAB „B“ 2017 m. kovo 31 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitÄ 2017 m. kovo 31 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), už 6 050 Eur sumÄ , UAB „B“ 2017 m. birželio 12 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. birželio 12 d. pinigų priėmimo kvitÄ serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), už 14 520 Eur sumÄ , UAB „C“ 2017 m. kovo 31 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo 2017 m. balandžio 20 d. kvitÄ serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), už 12 100 Eur sumÄ , UAB „D“ vardu iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras 2017 m. balandžio 30 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gegužės 10 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pinigų priėmimo kvitus 2017 m. balandžio 30 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gegužės 10 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 26 620 Eur sumai, taip pat P. B.

į UAB „A“ buhalterinę apskaitÄ Ä¯traukė fiktyvius buhalterinės apskaitos dokumentus: UAB „E“ vardu iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), viso 17 121,50 Eur sumai, kasos pajamų orderius 2017 m. birželio 27 d. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 30 d. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), viso 12 523,50 Eur sumai ir prie jų pridėtus perdavimo-priėmimo aktus, UAB „A“ vardu iÅ¡raÅ¡ytÄ 2017 m. spalio 31 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini), viso 7 260 Eur sumai, ir 2017 m. spalio 31 d. kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini), viso 2 662 Eur sumai, UAB „F“ vardu iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras 2017 m. vasario 21 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 27 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo 15 d.

Nr. (duomenys neskelbtini), bendrai 21 719,5 Eur sumai, 2017 m. vasario 21 d., 2017 m. vasario 27 d., 2017 m. vasario 28 d., 2017 m. vasario 28 d., 2017 m. kovo 15 d. priėmimo-perdavimo aktus, kasos pajamų orderius 2017 m. vasario 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo 29 d. Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 21 719,5 Eur sumai. Šiuos fiktyvius, neatitinkančius tikrovės buhalterinės apskaitos dokumentus (bendra suma 93 533 Eur) P. B. pats tiesiogiai ir per G. R. pateikė UAB „A“ buhalterei I.

Č., nieko nežinojusiai apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , apskaityti UAB „A“ buhalterinėje apskaitoje, kurių pagrindu neva pagrindė apskaitoje per nusikalstamos veikos darymo laikotarpį gautų per bankÄ lėšų iÅ¡ UAB „H“ ir UAB „K“ ne mažiau kaip už 93 533 Eur sumÄ panaudojimÄ bendrovės veikloje, kuriuos P. B. iÅ¡grynino bankomatuose, pasinaudodamas savo žinioje buvusiomis UAB „A“ vardu iÅ¡duotomis bankinėmis mokėjimo kortelėmis, ir taip Å¡ias pinigines lėšas pasisavino, padarydamas UAB „A“ didelę – 93 533 Eur – turtinę žalÄ .

4. A. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad padėjo apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitÄ , t. y. laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas kaip padėjėjas su nusikaltimo vykdytoju UAB „A“ direktoriaus pavaduotoju P. B., kuris bÅ«damas faktiniu Å¡ios bendrovės vadovu, veikusiu per UAB „A“ direktore ir vienintele įmonės akcininke buvusiÄ G.

R., nieko nežinančiÄ apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , pagal BAĮ 21 straipsnio 1 punkto nuostatÄ , kad už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas, buvo atsakingas už apskaitos organizavimÄ bei dokumentų pateikimÄ ir tai vykdydamas pažeidė buhalterinės apskaitos tvarkymÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus (pirmiau iÅ¡vardytus), padėjo P. B. apgaulingai organizuoti UAB „A“ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , pateikdamas P. B.

įtraukti į UAB „A“ apskaitÄ fiktyvius buhalterinės apskaitos dokumentus: UAB „B“ 2017 m. kovo 31 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitÄ 2017 m. kovo 31 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), už 6 050 Eur sumÄ , pagal kuriuos jokių konsultacinių paslaugų Europos paramos klausimais UAB „B“ bendrovei „A“ nesuteikė ir pastaroji už tai pinigų nemokėjo; UAB „B“ 2017 m. birželio 12 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. birželio 12 d. pinigų priėmimo kvitÄ serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), už 14 520 Eur sumÄ , pagal kuriuos UAB „A“ jokios koncertinės garso, apÅ¡vietimo Lazerio 3D/5D, scenos nesinuomojo, montavimo demontavimo darbų ir draudimo paslaugų iÅ¡ UAB „B“ negavo ir pinigų pagal nurodytus kasos dokumentus bendrai 20 570 Eur sumai bendrovei „B“ nemokėjo; UAB „C“ 2017 m. kovo 31 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo 2017 m. balandžio 20 d. kvitÄ serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), už 12 100 Eur sumÄ , pagal kuriuos UAB „A“ konsultacinių paslaugų rengiant projektÄ iÅ¡ UAB „C“ negavo ir pinigų pagal nurodytus kasos dokumentus už tokias paslaugas nemokėjo; UAB „D“ vardu iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras 2017 m. balandžio 30 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gegužės 10 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pinigų priėmimo kvitus 2017 m. balandžio 30 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gegužės 10 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 26 620 Eur sumai, pagal kuriuos UAB „A“ jokių paslaugų, tai yra projekto rengimo darbų ir prieÅ¡ projektinių konsultacijų, negavo ir pinigų pagal nurodytus kasos pajamų orderius UAB „D“ nemokėjo.

Tokiu bÅ«du A. K., pateikdamas faktiniam UAB „A“ vadovui P. B. UAB „C“, UAB „B“, UAB „D“ fiktyvius dokumentus, tyčia padėjo apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitÄ , dėl to iÅ¡ dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės „A“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.

5. A. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad padėjo pasisavinti kito asmens žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ , t. y. laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas kaip padėjėjas kartu su nusikaltimo vykdytoju UAB „A“ direktoriaus pavaduotoju P. B., kuris bÅ«damas faktiniu įmonės vadovu, veikusiu per UAB „A“ direktore ir vienintele įmonės akcininke buvusia G.

R., nieko nežinančiÄ apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , savo žinioje turėjo Å¡ios bendrovės banko korteles, turėjo galimybę atlikti UAB „A“ vardu bankines operacijas, priimti ir atsiskaityti grynais pinigais pagal kasos pajamų ir iÅ¡laidų orderius UAB „A“ vardu, duoti nurodymus buhalterei ir direktorei, A. K. padėjo P. B. pasisavinti Å¡io žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ UAB „A“ priklausančias pinigines lėšas, pateikdamas P. B. įtraukti į UAB „A“ apskaitÄ fiktyvius buhalterinės apskaitos dokumentus:

UAB „B“ 2017 m. kovo 31 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitÄ 2017 m. kovo 31 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), už 6 050 Eur sumÄ , pagal kuriuos jokių konsultacinių paslaugų Europos paramos klausimais UAB „B“ bendrovei „A“ nesuteikė ir pastaroji už tai pinigų nemokėjo; UAB „B“ 2017 m. birželio 12 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. birželio 12 d. pinigų priėmimo kvitÄ serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), už 14 520 Eur sumÄ , pagal kuriuos UAB „A“ jokios koncertinės garso, apÅ¡vietimo Lazerio 3D/5D, scenos nesinuomojo, montavimo demontavimo darbų ir draudimo paslaugų iÅ¡ UAB „B“ negavo ir pinigų pagal nurodytus kasos dokumentus bendrai 20 570 Eur sumai bendrovei „B“ nemokėjo;

UAB „C“ 2017 m. kovo 31 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo 2017 m. balandžio 20 d. kvitÄ serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), už 12 100 Eur sumÄ , pagal kuriuos UAB „A“ konsultacinių paslaugų rengiant projektÄ iÅ¡ bendrovės „C“ negavo ir pinigų pagal nurodytus kasos dokumentus už tokias paslaugas nemokėjo; UAB „D“ vardu iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras 2017 m. balandžio 30 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gegužės 10 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pinigų priėmimo kvitus 2017 m. balandžio 30 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gegužės 10 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 26 620 Eur sumai, pagal kuriuos UAB „A“ jokių paslaugų, tai yra projekto rengimo darbų ir prieÅ¡ projektinių konsultacijų, negavo ir pinigų pagal nurodytus kasos pajamų orderius bendrovei „D“ nemokėjo.

Po to P. B. iÅ¡ A. K. gautus fiktyvius dokumentus pats tiesiogiai ir per G. R. pateikė UAB „A“ buhalterei I. Č., nieko nežinojusiai apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , nurodytus fiktyvius, tikrovės neatitinkančius buhalterinės apskaitos dokumentus (bendra suma 59 290 Eur) apskaityti UAB „A“ buhalterinėje apskaitoje, kurių pagrindu neva pagrindė apskaitoje per nusikalstamos veikos darymo laikotarpį gautų per bankÄ lėšų iÅ¡ UAB „H“ ir UAB „K“ panaudojimÄ bendrovės veikloje, kuriuos P. B. iÅ¡grynino bankomatuose, pasinaudodamas savo žinioje buvusiomis UAB „A“ vardu iÅ¡duotomis bankinėmis mokėjimo kortelėmis ir pasisavino.

Tokiais veiksmais A. K. padėjo P. B. pasisavinti Å¡io žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ UAB „A“ priklausančias pinigines lėšas, viso 59 290 Eur, padarant UAB „A“ didelę – 59 290 Eur – turtinę žalÄ . II. Apeliacinių skundų, atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai apeliacinės instancijos teisme 6. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratÅ«ros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras praÅ¡o pakeisti Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nuosprendį bausmių skyrimo dalyje ir nuteistajam P. B. už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje, paskirti laisvės atėmimÄ penkeriems metams, už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje, paskirti laisvės atėmimÄ dvejiems metams, už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 220 straipsnio 1 dalyje, paskirti laisvės atėmimÄ vieneriems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti P. B. galutinę subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ penkeriems metams. Nuteistajam A. K. už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 24 straipsnio 6 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, paskirti laisvės atėmimÄ penkeriems metams, už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 24 straipsnio 6 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, paskirti laisvės atėmimÄ dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti A.

K. galutinę subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ penkeriems metams. Apeliacinį skundÄ prokuroras grindžia Å¡iais argumentais: 6.1. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡analizavęs ir įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina nuteistiesiems inkriminuotas veikas, tačiau teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados dėl bausmių skyrimo neatitinka faktinių aplinkybių, todėl nuosprendis Å¡ioje dalyje turi bÅ«ti pakeistas, paskiriant nuteistiesiems teisingas, padarytas veikas atitinkančias bausmes. 6.2.

Teismas, pasisakydamas dėl nuteistiesiems skirtinų bausmių, nurodė, kad atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, sunkumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos stadijÄ , kiekvieno iÅ¡ nuteistųjų vaidmenį darant nusikalstamas veikas, konkrečiai atliktus veiksmus, pačių nuteistųjų asmenybes, jų atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių buvimÄ . Kaip asmenybė P. B. charakterizuojamas patenkinamai, jis anksčiau nusikaltimų nebuvo padaręs, neteistas, dirba, eilę kartų baustas administracine tvarka.

Teismo nuomone, įvertinant visas Å¡ias aplinkybes, atsižvelgiant į nusikaltimų sunkumÄ , sukeltas pasekmes, į nuteistojo asmenybę, jam skirtina baudžiamojo įstatymo sankcijose numatyta reali laisvės atėmimo bausmė. Nuteistojo A. K. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaip asmenybė A. K. charakterizuojamas patenkinamai, baustas administracine tvarka, teistas už nusikaltimus nuosavybei ir finansų sistemai. 6.3. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl nuteistiesiems skirtinos baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytos realios laisvės atėmimo bausmės, savo dydžiu nevirÅ¡ijančios įstatymo sankcijose numatyto Å¡ios bausmės vidurkio, yra nepagrįsta ir neatitinkanti faktinių aplinkybių.

Nuteistųjų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jie neprisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nesigailėjo dėl padarytų veikų, žala nėra atlyginta, vienas iÅ¡ jiems inkriminuotų nusikaltimų sunkus, už kurio padarymÄ yra numatyta tik laisvės atėmimo bausmė ir Å¡ios bausmės vidurkis yra penkeri metai, todėl, nesant lengvinančių aplinkybių ir nepripažinus padarytos veikos, vadovaujantis BK 61 straipsniu, turėjo bÅ«ti paskirta bausmė, ne mažesnė nei bausmės vidurkis, atsižvelgiant dar ir į tai, kad A.

K. už analogiÅ¡kus finansinio pobÅ«džio nusikaltimus teisiamas jau ne pirmÄ kartÄ . Pirmiau nurodyta baudžiamojo kodekso norma pritaikyta netinkamai ir bausmės, nevirÅ¡ijančios įstatymo sankcijose numatyto laisvės atėmimo bausmės vidurkio, paskirtos nepagrįstai.

7. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. K. gynėjas praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nuosprendį A. K. atžvilgiu panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes neįrodyta, kad A. K. dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apeliacinį skundÄ gynėjas grindžia Å¡iais argumentais: 7.1. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, priimtas A. K. atžvilgiu, yra nepagrįstas, nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė visų bylos aplinkybių, surinktus įrodymus vertino vienpusiškai, tinkamai nenurodė motyvų ir išvadų, kodėl rėmėsi vienais įrodymais ir atmetė kitus, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas dėl A. K. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teismo išvada, kad nuteistojo kaltė įrodyta liudytojų parodymais bei neva kitais byloje esančiais įrodymais, įskaitant kito nuteistojo šioje byloje P. B. (vienintelio kaltinimo liudytojo) parodymais, yra nepagrįsta. 7.2.

Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad teismas P. B. parodymų nevertino liudytojo D. G. parodymų kontekste. IÅ¡ Å¡io liudytojo parodymų matyti, kad iniciatyva įforminti fiktyvius sandorius bei iÅ¡raÅ¡yti PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir atliktų darbų aktus kilo bÅ«tent iÅ¡ paties P. B.. Nors teismas ir nurodo, kad A. K. buvo susijęs su bendrovėmis „D“, „C“, „B“, „F“ (ko neneigia ir pats A. K.), kaip savininkas ar akcininkas, tai negali bÅ«ti laikoma jo kaltės įrodymu ir teisiniu pagrindu, kad bÅ«tent jis buvo suinteresuotas teikti UAB „A“ fiktyvius dokumentus, t. y. sÄ skaitas faktÅ«ras, įforminančias atitinkamų paslaugų suteikimÄ , bei tai darė.

Byloje iÅ¡ viso nėra nustatyta, kas ir kokiu pagrindu tokio pobÅ«džio neteisėtus veiksmus atliko, kieno žinioje buvo fiktyvios minėtų bendrovių sÄ skaitos faktÅ«ros, kas be faktinio UAB „A“ vadovo P. B. buvo suinteresuotas tokio pobÅ«džio neteisėta veikla ir gaunama nauda. A. K. parodė, kad buvo minėtų bendrovių direktoriumi, akcininku, Å¡ios bendrovės neteikė jokių paslaugų, į kasÄ pinigų negavo, mano, kad kažkas pasinaudojo bendrovės vardu. Dėl bendrovės „C“ pažymėjo, kad inkriminuojamu laikotarpiu su ja nieko bendro neturėjo, ji priklausė A.

Ž., bendrovei „D“ vadovavo kitas direktorius ir jis tiki, kad pastarasis jokių neteisėtų dokumentų nepasirašė, o bendrovė jokių darbų neatliko. A. K. taip pat nurodė, kad jokio atlygio iÅ¡ P. B. negavo, jokie artimi santykiai jų nesiejo, jokių sÄ skaitų faktÅ«rų jis nėra iÅ¡rašęs, pats už bendrovėse dirbusį direktorių P. G. nepasiraÅ¡inėjo (tai apskritai netirta), P. B. dokumentų neperdavė, jokių pinigų iÅ¡ P. B. negavo, susitarimo padėti jam organizuoti apgaulingÄ apskaitÄ nebuvo.

Å ių A. K. parodymų pirmosios instancijos teismas nepaneigė bei pažymėjo, kad P. B. teiginiai, jog paimti pinigai iÅ¡ bendrovės „A“ kiekvienu iÅ¡ atvejų buvo sumokėti A. K., yra paneigti paties A. K. ir tokių aplinkybių nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Taip pat nurodė, kad prieÅ¡ingai P. B. aiÅ¡kinimui, iÅ¡ byloje esančių pinigų priėmimo kvitų, kasos pajamų orderių matyti, kad Å¡iuose pinigų sumokėjimo faktÄ patvirtinančiuose dokumentuose nė vienu atveju A.

K., kaip pinigus priėmęs asmuo, nebuvo nurodytas. Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad bendrovei „A“ priklausiusias pinigines lėšas pasisavino bÅ«tent P. B.. IÅ¡ tokio pirmosios instancijos teismo svarstymo iÅ¡plaukia ne kas kita, kaip tik iÅ¡vadų prieÅ¡taringumas, tai yra tikima P. B. parodymų dalimi dėl neva A. K. atliktų tam tikro pobÅ«džio neteisėtų veiksmų, ko nepagrindžia jokie bylos įrodymai, ir tuo pačiu tikima A. K. parodymais apie jokios naudos negavimÄ iÅ¡ P. B., kÄ iÅ¡ esmės pagrindžia ir visi kiti bylos duomenys (liudytojų parodymai ir kita bylos medžiaga).

Taigi kyla pagrįstas klausimas, kokiu pagrindu ar kokio intereso vedamas A. K. bÅ«tų teikęs UAB „A“ faktiniam vadovui P. B. fiktyvias sÄ skaitas faktÅ«ras apie neva įvykusius sandorius, kai nėra nustatyta, kad iÅ¡ to jis bÅ«tų gavęs bent kokios naudos. Å iuo atveju taip pat kritikuotinas tiek ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, tiek teismo neakcentuotas dėmesys į tai, kad liudytoja apklausta G. K., UAB „B“ dirbusi nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2017 m. vasario 21 d., buvo atsakinga už sklandų visų dokumentų tvarkymÄ , be to, buvo P. B. gera draugė.

Tuomet kyla pagrįstas klausimas, kodėl gi ne ji, turėjusi visÄ bendrovės dokumentacijÄ , galbÅ«t klastojo ir teikė P. B. fiktyvius dokumentus, susijusius su Å¡ia bendrove. 7.3. Be to, Å¡ios baudžiamosios bylos kontekste, net ir darant jokiais įrodymais nepagrįstÄ prielaidÄ , kad P. B. parodymai, jog visgi fiktyvius dokumentus jam teikė bÅ«tent A. K., yra patikimi, BK 24 straipsnio 6 dalies, 222 straipsnio 1 dalies ir 183 straipsnio 2 dalies nuostatos A. K. atžvilgiu taikytos netinkamai. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė ir jokiais bylos duomenimis nepagrindė, kokiais gi konkrečiai aktyviais veiksmais bei priemonėmis A.

K. galimai davė patarimus ar teikė priemones P. B., kas reikÅ¡tų jo ir P. B. dalyvavimÄ darant nusikalstamas veikas, daromų veikų bei tyčios bendrumÄ , kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamÄ veikÄ ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu, ir tokiais savo veiksmais A. K. bÅ«tų sudaręs sÄ lygas kitam bendrininkui P. B. (vykdytojui) padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, bei tokie jo veiksmai galėtų bÅ«ti pripažinti padėjimu padaryti BK 222 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas.

Pirmosios instancijos teismas, kaip reikalauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatos, neiÅ¡dėstė teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų, nepateikė analizės ir iÅ¡vadų dėl jų vertinimo, nemotyvavo, kodėl nuteistojo A. K. parodymai dėl bendro dalyvavimo nusikalstamose veikose su P. B. atmetami, o kitais įrodymais, neva patvirtinančiais jo kaltę, remiamasi. 7.4. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjektai gali bÅ«ti asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), taip pat įmonės vadovas.

Kasacinio teismo praktikoje teismams yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad apgaulingai tvarkęs buhalterinę apskaitÄ asmuo, nesusijęs su Å«kio subjektu darbo santykiais, atsako už nusikaltimus, kuriuos siekė padaryti apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitÄ , o Å«kio subjekto vadovas Å¡iuo atveju atsako tik už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymÄ . Jeigu minėtas asmuo apgaulingai tvarko buhalterinę apskaitÄ susitaręs su Å«kio subjekto vadovu, abu atsako pagal BK 222 straipsnį. Tokiu atveju kito asmens veika kvalifikuojama kaip padėjėjo.

Tačiau nagrinėjamos bylos atveju nėra atskleistas nei susitarimas, nei nustatyta, kokius nusikalstamus užmanymus A. K. siekė padaryti, neva, teikdamas fiktyvias sÄ skaitas faktÅ«ras, nenustatyta kokia buvo jo tyčia, ar jis iÅ¡ viso žinojo, kad tokio pobÅ«džio dokumentai bus galimai naudojami buhalterinėje apskaitoje, ar bÅ«tent tik todėl jis juos, neva, teikė, nors byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad tokius veiksmus jis atliko. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. K. nebuvo susijęs su UAB „A“ nei darbo, nei nedarbo santykiais.

Jis nebuvo nei Å¡ios bendrovės vadovas, nei asmuo, įgaliotas tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitÄ ar atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ . Aplinkybė, kad jis bÅ«tų buvęs asmuo, faktiÅ¡kai organizuojantis bendrovės veiklÄ ir jÄ valdantis, taip pat nenustatyta. UAB „A“ buhalterinę apskaitÄ tvarkė bendrovės buhalterė I. Č. pagal jai teikiamus faktinio vadovo P. B. duomenis. Už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimÄ tiesiogiai buvo atsakingas bendrovės vadovas P. B..

Taigi pagal bylos duomenis A. K. neatitinka BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyto subjekto požymių. Todėl teismas, pripažindamas A. K. nusikalstamos veikos, nustatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padėjėju ir jį nuteisdamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . 7.5. Pažymėtina, kad vien turto paėmimo faktu negali bÅ«ti grindžiamas visos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, kvalifikavimas. Veikos kvalifikavimÄ lemia kaltininko veiksmų atitiktis visiems BK straipsnio dispozicijos požymiams.

Turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtÄ ar esantį jo žinioje turtÄ neteisėtai paverčia savo turtu. Kaip ir apie bet kokiÄ kitÄ nusikalstamÄ veikÄ , apie turto pasisavinimÄ galima spręsti tik konstatavus ir įvertinus objektyviuosius ir subjektyviuosius Å¡ios veikos požymius. Å iuo atveju teismas dėl A. K. veikos sprendė vien pagal objektyvųjį P. B. veikos požymį, t. y. kad pastarasis, kaip faktinis UAB „A“ vadovas, paėmė bendrovės lėšas ir galimai jas panaudojo asmeninėms reikmėms.

Teismas nesivargino tirti bei vertinti P. B. psichinio santykio su daroma veika, bÅ«tent – ar negrÄ Å¾inimas atitinkamos pinigų sumos į bendrovės kasÄ buvo jo tiesioginės tyčios paversti juos savo turtu iÅ¡raiÅ¡ka. Nuosprendyje nemotyvuota ir nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis ir padaryta tik prielaida, kad P. B. pinigus galimai panaudojo savo asmeninių poreikių tenkinimui. Kvalifikuojant P. B. veikÄ kaip turto pasisavinimÄ (atitinkamai ir A. K.), reikėjo konstatuoti ir tai, ar neteisėtai disponuojant bendrovės turtu ar jį paimant, bendrovei buvo padaryta turtinė žala.

Tokio pobÅ«džio bylose bÅ«tina įsitikinti bendrovės turto pasisavinimo ir padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančiÄ informacijÄ , bet objektyvių aplinkybių visumÄ , iÅ¡ kurios galima spręsti, ar bendrovė patyrė realiÄ Å¾alÄ , ar faktinis vadovas veikė tyčia – suprasdamas, kad savinasi bendrovės turtÄ , numatydamas bendrovei daromÄ Å¾alÄ ir to norėdamas. Be to, byloje nenustatyta, kad A. K. žinojo apie P. B. ketinimus, ir kodėl galimai jis padėjo pasisavinti bendrovės lėšas, o ne, pavyzdžiui, jas iÅ¡vaistyti, ar sukčiauti – galbÅ«t jis manė, kad bendrovei reikalingos apyvartinės lėšos, kurios bus naudojamos bendrovės veikloje ir pan.

Teismas tokių aplinkybių net nesvarstė, tiesiog preziumavo A. K. kaltę pagal P. B. atliktus veiksmus, t. y. kaltę grindė tik prielaidomis. 7.6. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas padarė BK 63 ir 64 straipsnių taikymo klaidÄ . Pagal teismo pripažintas kaip nustatytas aplinkybes, A. K. vienu veiksmu padarė dvi nusikalstamas veikas, t. y. veikos padarytos idealiÄ ja sutaptimi. Todėl jam paskirtos bausmės turėjo bÅ«ti bendrinamos ne dalinio sudėjimo, bet apėmimo bÅ«du, taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktÄ .

Taip pat teismas nepagrįstai prie galutinės bausmės pridėjo ankstesniu nuosprendžiu A. K. paskirtos bausmės dalį, nes ji iki priimant skundžiamÄ nuosprendį buvo atlikta.

8. Nuteistasis P. B. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nuosprendį P. B. atžvilgiu panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, arba paskirti jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę. Apeliacinį skundÄ nuteistasis ir jo gynėjas grindžia Å¡iais argumentais. 8.1. Pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas nėra pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių, reikÅ¡mingų P. B. veikų kvalifikavimui, iÅ¡nagrinėjimu, skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vados neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

Pirmosios instancijos teismas padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, t. y. pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 3, 5 dalys), nesilaikė nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimų ir padarė bylos įrodymais nepagrįstas išvadas dėl P. B. kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. 8.2. Šioje byloje P. B. kaltė buvo įrodinėjama 2018 m. spalio 5 d. (duomenys neskelbtini) specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „A“ ūkinės finansinės veiklos (toliau – ir 2018 m. spalio 5 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nesutikdamas su Å¡ia iÅ¡vada dar ikiteisminio tyrimo metu P. B. kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios specialistė-auditorė A. B. pateikė UAB „A“ konsultacinę specialisto iÅ¡vadÄ (toliau – konsultacinė iÅ¡vada). Dėl to nuo pat ikiteisminio tyrimo stadijos Å¡ioje byloje yra dvi iÅ¡vados dėl UAB „A“ Å«kinės finansinės veiklos, kuriose specialisčių daromos iÅ¡vados tais pačiais klausimais kardinaliai skiriasi. Abi minėtas iÅ¡vadas pateikusios specialistės – R.

R. ir A. B. – buvo apklaustos teisiamajame posėdyje, jos patvirtino savo iÅ¡vadas ir atsakė į teismo bei proceso dalyvių joms užduotus klausimus. Specialistė R. R. teisme nurodė, kad UAB „A“ apskaitos dokumentų nepakanka Å¡iuose dokumentuose nurodytų Å«kinių operacijų realumo konstatavimui, nors ir nenurodė nei kokie, jos nuomone, turėtų bÅ«ti papildomi dokumentai, nei kokie teisės aktai tų papildomų dokumentų bÅ«tinumÄ reglamentuoja. Tuo tarpu specialistė A. B. davė prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , t. y. kad apskaitos dokumentų pilnai pakanka konstatavimui, jog Å¡iuose dokumentuose įvardintos Å«kinės operacijos realiai įvyko, o jokie galiojantys teisės aktai nenumato jokių papildomų dokumentų bÅ«tinybės. Pažymėtina, kad konsultacinę iÅ¡vadÄ pateikusi specialistė A.

B. nuo 1995 metų iki 2002 metų dirbo vyriausiosios revizorės pareigose (duomenys neskelbtini), o nuo 2003 metų iki 2012 metų – (duomenys neskelbtini) vyriausiosios specialistės pareigose. Taigi A. B. kvalifikacija ir kompetencija nėra žemesnė, nei kitÄ iÅ¡vadÄ Å¡ioje byloje pateikusios buvusios jos bendradarbės FNTT (duomenys neskelbtini) specialistės. Darbo patirtis FNTT (duomenys neskelbtini) vyriausiosios specialistės pareigose leido A. B. teismui nurodyti tokiÄ esminės reikÅ¡mės 2018 m. spalio 5 d. specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) įvertinimui turinčiÄ aplinkybę, kad kai FNTT Å«kinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistei duodama užduotis atlikti įmonės Å«kinį finansinį tyrimÄ (revizijÄ ), jau pačioje užduotyje bÅ«na pažymėta, kad Å«kinė operacija yra neįvykusi ir tyrimÄ atliekanti specialistė privalo vadovautis tokia jai nurodyta aplinkybe.

Šį specialistės A. B. paaiÅ¡kinimÄ akivaizdžiai patvirtina 2018 m. spalio 5 d. specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) pirmame lape esantis užduoties apraÅ¡ymas, iÅ¡ kurio matyti, kad specialistei iÅ¡ anksto buvo nurodyta, jog UAB „A“ paslaugų pirkimai yra tariami, o Å¡ios bendrovės paslaugų pardavimo sandoriai realiai nebuvo įvykę. Å i aplinkybė neleidžia teigti, kad 2018 m. spalio 5 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) yra objektyvesnė ir visapusiÅ¡kesnė už konsultacinę iÅ¡vadÄ . 8.3.

Atsižvelgiant į tai, kad po specialisčių apklausų teisme paÅ¡alinti akivaizdžių prieÅ¡taravimų tarp tais pačiais klausimais ir vertinant tuos pačius apskaitos dokumentus jų pateiktų iÅ¡vadų paÅ¡alinti nepavyko, gynyba pirmosios instancijos teismui pateikė praÅ¡ymÄ paskirti apskaitos ir finansų ekspertizę Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams, užduodant tuos pačius klausimus, kurie buvo užduoti 2018 m. spalio 5 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pateikusiai specialistei.

Å is gynybos praÅ¡ymas buvo atmestas, todėl, visų pirma, laikytina, kad Å¡ioje byloje nebuvo imtasi visų procesinių priemonių, siekiant nustatyti bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, ir kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai neiÅ¡tyrė ir teisingai neįvertino įrodymų. Antra, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik viena specialisto iÅ¡vada, motyvuotai ir pagrįstai neatmetęs kitos – konsultacinės – iÅ¡vados bei neiÅ¡sprendęs akivaizdžių prieÅ¡taravimų Å¡iose iÅ¡vadose, nepasisakė, kodėl nesivadovavo konsultacinėje iÅ¡vadoje užfiksuotais duomenimis, kurių visuma leidžia daryti kitokiÄ iÅ¡vadÄ nei padarė teismas.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo praÅ¡oma paskirti apskaitos ir finansų ekspertizę Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams, užduodant tuos pačius klausimus, kurie buvo užduoti FNTT specialistei. 8.4. BÅ«tinybę skirti Å¡ioje byloje apskaitos ir finansų ekspertizę suponuoja ir skundžiamo nuosprendžio, besÄ lygiÅ¡kai grindžiamo 2018 m. spalio 5 d. specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), teiginiai bei kitos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad Å«kinės finansinės veiklos tyrimo metu atlikta bendrovės buhalterinėje apskaitoje apskaitytų dokumentų analizė patvirtina kaip tik tai, jog apskaitytais formaliais paslaugų pirkimo dokumentais ir formaliomis iÅ¡laidomis bei iÅ¡skirtu pirkimo PVM siekta mažinti formalias pajamas ir pardavimo PVM, sumažinant arba iÅ¡ viso iÅ¡vengiant mokestinių prievolių tikslu sudaryti vykdytos veiklos įvaizdį ir veikiant formaliai, kaip tarpininkei, formaliai sudaryti sÄ lygas ir galimybes <...> VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pasinaudoti 882 Eur PVM atskaita ir 4 200 Eur sÄ naudomis sumažinant arba iÅ¡ viso iÅ¡vengiant mokėtino PVM ir pelno mokesčio.

Tačiau toks teiginys yra nepagrįstas, nes kalbama apie vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ , kuri yra pelno nesiekiantis vieÅ¡asis juridinis asmuo ir net nėra PVM mokėtojas. Vertinant UAB „A“ ir UAB „E“ bendradarbiavimÄ , iÅ¡ byloje esančių dokumentų akivaizdu, kad UAB „A“ pirko paslaugas iÅ¡ UAB „E“ ir jas teikė Å¡iai bendrovei, t. y. pinigai buvo ir mokami, ir gaunami. Tačiau iÅ¡ skaičių, esančių 2018 m. spalio 5 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria besÄ lygiÅ¡kai vadovavosi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, galima daryti prielaidÄ , kad visos sumos ir už suteiktas paslaugas, ir už gautas, buvo tiesiog sumuojamos.

Be to, kartu su apeliaciniu skundu P. B. teikia 2017 m. rugsėjo 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio kvitÄ , pagal kurį Å¡iai bendrovei UAB „F“ sumokėjo 14 000 Eur. Å iuos pinigus, gautus iÅ¡ UAB „F“ ir UAB „F“ vardu sumokėjo pats P. B.. Å is kasos pajamų orderio kvitas akivaizdžiai paneigia 2018 m. spalio 5 d. specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) ir skundžiamo nuosprendžio teiginius, kad visas pinigines lėšas, gautas pagal įmonių sandorius, P. B. pasisavino. 8.5.

Atmesdamas praÅ¡ymus, susijusius su esminių bylos aplinkybių iÅ¡tyrimu, bei atsisakydamas Å¡ias aplinkybes tirti, pirmosios instancijos teismas pažeidė ir lygiateisiÅ¡kumo principÄ , neužtikrino proceso Å¡alių lygybės, dėl to procesas pirmosios instancijos teisme nebuvo rungtyniÅ¡kas. Å ioje byloje atsisakius gynybos praÅ¡ymu skirti apskaitos ir finansų ekspertizę tikslu panaikinti byloje esančius prieÅ¡taravimus ir iÅ¡tirti esminę aplinkybę – ar UAB „A“ tinkamai apskaitė Å«kines finansines operacijas bei ar yra teisinis pagrindas iÅ¡vadai, jog Å«kinės finansinės operacijos buvo apskaitytos pažeidžiant konkrečių teisės aktų nuostatas, buvo suvaržyta nuteistojo P. B. teisė į gynybÄ , įtvirtinta BPK 10, 45 straipsniuose, 44 straipsnio 7 dalyje, 22 straipsnio 3 dalyje, o skundžiamame nuosprendyje įrodymus vertinęs tendencingai ir iÅ¡skirtinai palankiai valstybiniam kaltinimui, pirmosios instancijos teismas kaltinimo ir gynybos funkcijas vykdantiems proceso dalyviams Å¡ioje byloje sudarė nevienodas sÄ lygas, nes su abiem proceso Å¡alimis elgėsi nevienodai, rodydamas palankumÄ valstybiniam kaltinimui.

Toks nurodytų BPK normų pažeidimas yra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes dėl jo buvo pažeistos įstatymo garantuotos nuteistojo teisės ir tai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. 8.6. Be to, pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, apsiribodamas tik selektyviu bylos įrodymų vertinimu, padaręs klaidų dėl jų pakankamumo bei patikimumo, nuosprendį grįsdamas prielaidomis, aiÅ¡kindamas nepatikrintas aplinkybes iÅ¡skirtinai P. B. nenaudai, taip pat pažeidė nekaltumo prezumpcijÄ .

Å ioje byloje svarbus ir įrodinėjimo pareigos klausimas. Baudžiamojoje teisėje galioja nekaltumo prezumpcijos principas, kuris pareigÄ Ä¯rodyti asmens kaltę nustato valstybiniam kaltinimui. NeiÅ¡tyrus visų esminių aplinkybių bei tuo pačiu perkėlus P. B. pareigÄ pačiam įrodinėti savo nekaltumÄ , buvo pažeisti nekaltumo prezumpcijos principas ir proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principai. 8.7. Nesutiktina ir su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalyje dėl bausmių skyrimo pateiktu nuteistojo P. B. asmenybės vertinimu ir to pasėkoje paskirta realia laisvės atėmimo bausme.

BK įtvirtintas bausmės teisingumo principas suponuoja teismo pareigÄ paskirti nuteistajam teisingÄ bausmę, kuri atitiktų (bÅ«tų proporcinga) padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti pusiausvyra. Å iuo metu nuteistasis P. B. dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, (duomenys neskelbtini) lektoriumi, Asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ prezidentu, UAB „A“ direktoriumi, taip pat yra (duomenys neskelbtini) doktorantas.

Kartu su apeliaciniu skundu P. B. pateikia iÅ¡samiÄ jį charakterizuojančiÄ medžiagÄ â€“ padėkas, rekomendacijas, atsiliepimus, pažymėjimus. P. B. dirba pedagoginį darbÄ , aktyviai dalyvauja įvairiuose renginiuose. Nenustatyta, kad nuo inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo iki Å¡iol P. B. bÅ«tų padaręs naujų nusikalstamų veikų, todėl darytina iÅ¡vada, kad jo veiksmai, kurie Å¡ioje byloje vertinami kaip nusikalstami, nebuvo dėsninga jo ankstesnio gyvenimo pasekmė. P. B. pozityvus elgesys, jo siekis dorai gyventi ir dirbti parodo mažesnį jo asmenybės pavojingumÄ , o realios laisvės atėmimo bausmės jam paskyrimas ne tik nepasitarnautų jo resocializacijai, bet ir turėtų akivaizdžių neigiamų pasekmių jam pačiam ir jo artimiesiems.

Kartu su Å¡iuo apeliaciniu skundu teikiama 2010 m. balandžio 14 d. kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, iÅ¡ kurios matyti, kad P. B. iki 2040 m. balandžio 10 d. bankas (duomenys neskelbtini) suteikė 23 169,30 Eur kreditÄ , o kredito grÄ Å¾inimo užtikrinimui buvo įkeistas butas, priklausantis P. B. močiutei A. I. P., kuri Å¡iuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Akivaizdu, kad P. B. paskyrus realiÄ laisvės atėmimo bausmę, kiltų reali grėsmė A. I. P. prarasti gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , kuriame ji gyvena, nes atlikdamas laisvės atėmimo bausmę P. B. neturėtų galimybių atsiskaitinėti su kreditÄ suteikusiu banku. 8.8.

Pirmiau aptartos nuteistÄ jį P. B. charakterizuojančios aplinkybės rodo, kad jis nėra tiek pavojingas, kad galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus jam realiÄ laisvės atėmimo bausmę. Todėl, net ir pripažinus P. B. kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti paskiriant bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu. 8.9. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas tik dalies P. B. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimÄ , vadovavosi BK 75 straipsnio redakcija, kuri negaliojo nusikalstamų veikų padarymo metu (laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.), kai tuo tarpu iki pat 2017 m. spalio 5 d. galiojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija numatė galimybę net ir asmeniui, nuteistam už tyčinius nusikaltimus, iÅ¡skyrus labai sunkius, atidėti visÄ paskirtÄ bausmę, o ne tik jos dalį. 8.10.

Kadangi pirmosios instancijos teismas, skirdamas P. B. realiÄ laisvės atėmimo bausmę, nevertino jo asmenybės socialinio vaidmens, vertybinių orientacijų, nevertino, ar Å¡ie duomenys sudaro prielaidas iÅ¡vadai, kad socialinio statuso ir vertingumo grÄ Å¾inimas P. B. galimas be realaus laisvės atėmimo, laikytina, jog paskirdamas pastarajam nedelsiant atliktinos vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį bei nustatydamas vienerių metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ , teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ bausmę, taip pažeisdamas bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, BK 41 straipsnio nuostatas dėl bausmės paskirties, o taip pat nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusios BK 75 straipsnio redakcijos nuostatas. 8.11.

Nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ turėjo bÅ«ti įvertinta ir dar viena faktinė aplinkybė, t. y. kad dėl neteisėtų veiksmų organizuojant ikiteisminį tyrimÄ Å¡ioje byloje Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) Vilniaus valdyba pradėjo ikiteisminį tyrimÄ (Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame pareikÅ¡ti įtarimai ikiteisminį tyrimÄ Å¡ioje byloje organizavusiam (duomenys neskelbtini) prokurorui D. P.. P. B. buvo apklaustas STT atliekamame ikiteisminiame tyrime ir jam yra žinoma, kad STT pareigÅ«nai disponuoja garso įraÅ¡u, kuriame kalbama apie tai, jog P. B. reikia daryti spaudimÄ Å¡iame ikiteisminiame tyrime.

Šios aplinkybės rodo, kad nuo pat pradžių ikiteisminis tyrimas šioje byloje P. B. atžvilgiu buvo atliekamas netinkamai ir nebešališkai, kai tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nuosprendis jam iš esmės yra grindžiamas būtent ikiteisminio tyrimo metu gautos specialisto išvados teiginiais.

9. Nuteistasis P. B. ir jo gynėjas advokatas Edvinas Sergaitis atsiliepime į Kauno apygardos prokuratÅ«ros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro ir nuteistojo A. K. gynėjo advokato Stasio Zabitos apeliacinius skundus praÅ¡o prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti, dėl nuteistojo A. K. gynėjo apeliacinio skundo iÅ¡sprendimo nepasisako, tačiau pateikia atsikirtimus į atskirus gynėjo apeliaciniame skunde nurodomus argumentus.

10. Pasisakydami dėl Kauno apygardos prokuratÅ«ros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinio skundo apeliantai nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus. 10.1. Pateikdami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo parengtoje „Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai) apžvalgoje“ aptartus iÅ¡aiÅ¡kinimus, susijusius su nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens asmenybės vertinimu, asmens santykio su padaryta nusikalstama veika, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių vertinimu, skiriant už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bausmę, paminėtoje apžvalgoje bei kasacinio teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-209/2006, Nr. 2K-320/2007 pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, susijusius su BK 61 straipsnio nuostatų taikymu (BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį; nenustato bausmės dydžio skyrimo taisyklės), apeliantai teigia, kad prokuroro apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, P. B. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirdamas mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ â€“ BK 61 straipsnio nuostatas, yra nepagrįsti. 10.2.

Prokuroras, praÅ¡ydamas P. B. už padarytas nusikalstamas veikas paskirti didesnes nei straipsnių už padarytas veikas sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai bausmes, nepagrįstai akcentuoja ir kito nuteistojo - A. K. ankstesnius teistumus už analogiÅ¡kus finansinio pobÅ«džio nusikaltimus. Akivaizdu, kad į Å¡iÄ aplinkybę, skiriant bausmes P. B., negali bÅ«ti atsižvelgiama. 10.3. Ä®gyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra nurodęs „<...> vienodas patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindas nereiÅ¡kia, kad visiems asmenims, padariusiems tokį pat nusikaltimÄ , turi bÅ«ti paskirta ir vienoda bausmė. Ä®statymuose nustatyta, kad skiriant bausmę atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, kaltininko asmenybę, kaltės laipsnį, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes ir tuo remiantis bausmė turi bÅ«ti individualizuota.

Bausmės individualizavimas nepažeidžia asmens lygybės įstatymui principo. <...>“ (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d. nutarimas). 10.4. Kartu apeliantai nurodo, kad atsižvelgus į jų apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes bei pateiktus P. B. charakterizuojančius duomenis, net teismui P. B. pripažinus kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti jam paskiriant bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu.

11. Pasisakydami dėl nuteistojo A. K. gynėjo apeliacinio skundo apeliantai nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus. 11.1. Apeliantai nurodo, kad P. B. nėra Å¡ioje byloje kaltinimo liudytojas, juolab vienintelis. Jokios iniciatyvos įforminti fiktyvius sandorius bei iÅ¡raÅ¡yti fiktyvias PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, atliktų darbų aktus P. B. nerodė. Visi jo sudaromi sandoriai buvo realÅ«s, o iÅ¡raÅ¡yti apskaitos dokumentai atitiko visus teisės aktų jiems keliamus reikalavimus. Jeigu vienas ar kitas sandoris po jo sudarymo ne dėl P. B. kaltės nebuvo įvykdytas, Å¡i aplinkybė negali patvirtinti fakto, kad sandorio sudarymo metu jau buvo aiÅ¡ku, kad jis nebus įvykdytas.

Jeigu, kaip teigia gynėjas, buvo įforminti fiktyvÅ«s sandoriai, iÅ¡raÅ¡yti fiktyvÅ«s dokumentai, tai dėl Å¡ių aplinkybių ir fiktyvių dokumentų pateikimo P. B. paaiÅ¡kinimus turėtų duoti bÅ«tent A. K., nes tokiu atveju P. B. apie jam pateiktus fiktyvius dokumentus nieko nežinojo, buvo apgautas ir juo buvo pasinaudota. 11.2. Nors gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad reikia vadovautis liudytojo D. G. parodymais ir tik jų kontekste vertinti P. B. parodymus, tačiau teisiamojo posėdžio metu paminėtas liudytojas, bÅ«damas įspėtas dėl atsakomybės pagal BPK 163 straipsnį ir BK 235 straipsnį, atsisakė atsakinėti į P. B. gynėjo užduodamus klausimus, motyvuodamas tuo, kad jis anksčiau Å¡ioje byloje turėjo įtariamojo statusÄ .

Taigi Å¡is liudytojas teisme nebuvo apklaustas. 2020 m. rugpjūčio 3 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu D. G. nebuvo nei įtariamasis, nei kaltinamasis nei Å¡ioje byloje, nei kitame baudžiamajame procese. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sudarė galimybę D. G. iÅ¡vengti apklausos teisme, o gynybai nepagrįstai ir neteisėtai buvo atimta galimybė šį liudytojÄ apklausti. 11.3. Vertinant D. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, apeliantai akcentuoja Å¡io asmens, dalyvaujant gynėjui, duotus parodymus akistatos su P. B. metu, jog apie kai kuriuos UAB „E“ ir UAB „F“ sandorius bei atsiskaitymus jis (D.

G.) galėjo nežinoti; P. B., būdamas paminėtų bendrovių darbuotojas, galėjo jam nežinant gauti iš kitų įmonių pinigus ir juos panaudoti UAB „E“ ir UAB „F“ veikloje. Šie parodymai, negali būti nevertinami kitų D. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų kontekste. Pasak apeliantų, šiuos D. G. parodymus, kuriais jis ne paneigė, bet patvirtino P. B. nuosekliai įrodinėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas tiesiog ignoravo. 11.4. Tuo pačiu apeliantai nuteistojo A.

K. gynėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad byloje nėra nustatyta, jog be faktinio UAB „A“ vadovo P. B. kas nors buvo suinteresuotas tokio pobÅ«džio neteisėta veikla ir gaunama nauda, kontekste pažymi, kad nei P. B. asmeniÅ¡kai, nei UAB „A“ niekada nevykdė neteisėtos veiklos ir negavo jokios neteisėtos naudos. Jeigu kas ir galėjo gauti neteisėtÄ naudÄ , tai tik tie, kurie net ir gavę apmokėjimÄ neįvykdė savo įsipareigojimų pagal sudarytus sandorius.

12. Teismo posėdžio metu prokuroras Kauno apygardos prokuratÅ«ros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro, nuteistojo A. K. gynėjo apeliacinius skundus prašė atmesti, o nuteistojo P. B. ir jo gynėjo apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, P. B. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, (duomenys neskelbtini) VMI civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Nuteistasis P. B. ir jo gynėjas prašė jų apeliacinį skundÄ tenkinti. Nuteistasis A. K. ir jo gynėjas prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Kauno apygardos prokuratÅ«ros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro O. V. skundas atmetamas, nuteistojo A. K. gynėjo advokato S. Zabitos bei nuteistojo P. B. ir jo gynėjo advokato E. Sergaičio apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies.

13. Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nuosprendžio dalis, kuria P. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį naikinama ir dėl šios veikos P. B. išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Dėl netinkamai pritaikytų BK 63 straipsnio nuostatų ir netinkamo bausmių bendrinimo būdo keičiamos skundžiamo nuosprendžio dalys, kuriomis nuteistiesiems už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu (BPK 328 straipsnio 1 punktas), atitinkamai keičiama ir nuosprendžio dalis, kuria A.

K. paskirta subendrinta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Teismo nuosprendis keistinas ir dėl nepagrįsto BK 75 straipsnio nuostatų taikymo bei galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam A. K.. Nuteistajam P. B. BK 75 straipsnio nuostatos pritaikytos pagrįstai, tačiau mažintina realiai pataisos įstaigoje atliekamos laisvės atėmimo bausmės dalis. Atsižvelgiant į nuteistojo P. B. išteisinimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (duomenys neskelbtini) VMI civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Patikslinamos pirmosios instancijos teismo neteisingai nustatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės. Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies, BK 183 straipsnio 2 dalies taikymo 14. Nuteistasis P. B. ir jo gynėjas, taip pat nuteistojo A. K. gynėjas apeliaciniuose skunduose nesutinka su nuteistiesiems priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, nors ir skirtingais pagrindais, prašo dėl visų inkriminuotų nusikalstamų veikų juos išteisinti. Pasak apeliantų, pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė visų bylos aplinkybių, teismo atliktas įrodymų vertinimas nėra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, byloje esantys įrodymai vertinti vienpusiškai, dėl ko buvo padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 3, 5 dalies nuostatų pažeidimai, nesilaikyta nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimų, o skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, be to, nuosprendyje nepateikti motyvai, kodėl teismas rėmėsi vienais įrodymais ir atmetė kitus.

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir jÄ Ä¯vertinusi skundžiamo nuosprendžio, apeliacinių skundų, atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentų bei bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka papildomai gautų duomenų kontekste, neturi pagrindo konstatuoti, kad skundžiamu nuosprendžiu P. B. už UAB „A“ didelės vertės turto pasisavinimÄ , Å¡ios bendrovės apgaulingÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , o A. K. už padėjimÄ P. B. padaryti paminėtas nusikalstamas veikas pripažinti kaltais ir nuteisti nepagrįstai.

16. DidžiÄ jÄ apeliacinių skundų dalį sudaro kritika pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui, pateikiamas savas atskirų įrodymų vertinimas. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kartu pažymėtina tai, kad esminiu pažeidimu pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas gali bÅ«ti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje teismo iÅ¡vados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo bÅ«ti pripažinti įrodymais;

įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neiÅ¡dėstyti teisiniai argumentai dėl iÅ¡tirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-251-507/2016, Nr. 2K-74-976/2017). Teisėjų kolegija, iÅ¡ naujo įvertinusi byloje surinktus ir teismuose iÅ¡tirtus įrodymus, neturi pagrindo sutikti su apeliantais, kad dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų bylos aplinkybės buvo iÅ¡tirtos neiÅ¡samiai, o pirmosios instancijos teismui atliekant byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų duomenų dėl Å¡ių veikų vertinimÄ , buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, susiję su duomenų pripažinimu įrodymais bei įrodymų vertinimu, buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas.

17. P. B. neginčija fakto, kad bÅ«tent jis buvo faktinis UAB „A“ vadovas, jis, o ne teisės aktų nustatyta tvarka paskirta bendrovės direktorė G. R., faktiÅ¡kai organizavo įmonės veiklÄ ir jÄ valdė. Å iÄ aplinkybę, vertinant visumoje, patvirtina tiek paties nuteistojo P. B. parodymai, tiek ir byloje liudytojomis apklaustų G. R., UAB „A“ buhalterinę apskaitÄ tvarkiusios I. Č. parodymai, taip pat netiesiogiai liudytojo D. G. parodymai, (duomenys neskelbtini) VMI atlikto mokestinio tyrimo metu užfiksuoti duomenys (mokestinio tyrimo metu visus duomenis apie įmonę, paaiÅ¡kinimus teikė bÅ«tent P. B.).

Esminės aplinkybės, su kurių nustatymu skundžiamame nuosprendyje nesutinka nuteistasis P. B. ir jo gynėjas yra tai, kad bendrovės „D“, „C“, „B“, „F“ bendrovei „A“, o bendrovė „E“ ir bendrovė „A“ abipusių PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, priėmimo-perdavimo aktuose nurodytų paslaugų realiai nesuteikė ir apmokėjimų pagal pinigų priėmimo kvitus, kasos pajamų orderius už neva gautas paslaugas bendrovė „A“, kaip ir bendrovė „E“, neatliko, ir tuo pačiu, kad į bendrovės „A“ buhalterinę apskaitÄ buvo įtraukti fiktyvÅ«s Å¡ias neva įvykusias Å«kines operacijas bei apmokėjimÄ už jas patvirtinantys buhalterinė apskaitos dokumentai.

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡ naujo įvertinusi byloje surinktų ir teismuose iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , dėl paminėtų apeliantų kvestionuojamų aplinkybių daryti kitokias iÅ¡vadas, nei jas padarė pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo.

19. Sprendžiant iÅ¡ paties P. B. parodymų, UAB „E“ PVM sÄ skaitose faktÅ«rose 2017 m. kovo 20 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. balandžio 20 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gegužės 31 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 30 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. liepos 20 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), viso 17 121,50 Eur sumai, bei prie jų pridėtuose priėmimo-perdavimo aktuose, UAB „F“ PVM sÄ skaitose faktÅ«rose 2017 m. vasario 21 d.

Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 27 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo 15 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), bendrai 21 719,5 Eur sumai, bei prie jų pridėtuose priėmimo-perdavimo aktuose įvardintas paslaugas bendrovei „A“ suteikė (P. B. proceso eigoje skirtingai parodė apie tai, kas šių bendrovių vardu UAB „A“ suteikė priėmimo-perdavimo aktuose nurodytas paslaugas, iš pradžių teigė, kad paslaugas suteikė kiti šių bendrovių darbuotojai, jų neįvardindamas, vėliau jau pripažino, kad paslaugas neva suteikė jis pats), šiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose nebuvo užfiksuotos realiai neįvykusios ūkinės operacijos, kaip ir UAB „A“ bendrovei „E“ išrašytoje 2017 m. spalio 31 d.

PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje (duomenys neskelbtini), bendrai 7 260 Eur sumai. P. B. tvirtinimu, paminėtoms bendrovėms pagal kaltinimuose nurodytus kasos pajamų orderius pinigai, kurie buvo iÅ¡gryninti iÅ¡ UAB „A“ banko sÄ skaitų, realiai buvo sumokėti. Å iuos iÅ¡ UAB „A“ gautus pinigus jis, kaip bendrovių „F“, „E“ direktoriaus D. G. patarėjas, pavaduotojas panaudojo Å¡ių bendrovių veikloje. Pastebėtina, kad P. B. apklausiamas iÅ¡ pradžių tvirtino, kad apie gautų pinigų panaudojimÄ Å¡ių bendrovių veikloje buvo žinoma ir D.

G., tačiau pastarajam Å¡iÄ aplinkybę akistatos metu paneigus, P. B. jau parodė, kad nei apie paslaugų suteikimÄ , nei apie pinigų gavimÄ bei jų panaudojimÄ bendrovių veikloje D. G. nebuvo žinoma. Taip pat bendrovė „A“ pagal iÅ¡raÅ¡ytÄ kasos pajamų orderį realiai gavo pinigus iÅ¡ bendrovės „E“ direktoriaus D. G., kurie buvo panaudoti bendrovės „A“ veikloje (8 t., b. l. 84-88; 5 t., b. l. 1-4, 103-105). Tikėti Å¡iais nuteistojo P. B. parodymais nėra pagrindo, nes jie  yra prieÅ¡taringi, be to, juos paneigia kiti byloje esantys įrodymai.

20. Laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 7 d. iki 2017 m. kovo 29 d. UAB „F“ vadovu, nuo 2017 m. kovo 3 d. UAB „E“ vadovu buvęs D. G. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo 2019 m. kovo 18 d., 2019 m. kovo 25 d. vykusių apklausų metu duotus parodymus, kurie atitinka ir jo parodymus, duotus akistatos su P. B. metu. IÅ¡ Å¡ių procesinių veiksmų atlikimo metu D. G. duotų parodymų matyti, kad pagal kaltinime nurodytas Å¡ių bendrovių iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras bendrovės „F“, „E“ bendrovei „A“ paslaugų nesuteikė ir nei jis asmeniÅ¡kai, nei bendrovės „F“, „E“ pinigų iÅ¡ UAB „A“ ar P. B. realiai negavo.

Bendrovių „F“, „E“ vardu PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, priėmimo-perdavimo aktai, kasos pajamų orderiai buvo suforminti P. B. praÅ¡ymu. Tarpininkavimo paslaugų sutartis tarp bendrovių „F“, „E“ ir bendrovės „A“ jam pateikė pasiraÅ¡yti taip pat P. B.. D. G. teigimu, jis su P. B. seniai pažįstami, yra draugai, todėl pastarajam papraÅ¡ius, jis sutiko jam padėti, sudarant fiktyvius sandorius tarp paminėtų bendrovių bei pasiraÅ¡ant su jais susijusius dokumentus.

Kam P. B. prireikė Å¡ių fiktyvių sandorių, P. G. nėra žinoma. Akistatos su P. B. metu D. G. be nurodytų aplinkybių patvirtino, kad jam nėra žinoma apie tai, jog P. B., kaip bendrovių „F“, „E“ darbuotojas, bÅ«tų suteikęs bendrovei „A“ paslaugas, gavęs iÅ¡ Å¡ios bendrovės už paslaugų suteikimÄ pinigus ir juos panaudojęs bendrovių „F“, „E“ veikloje. UAB „E“ iÅ¡ bendrovės „A“ paslaugų taip pat negavo, jis bendrovei „A“ pinigų už paslaugų suteikimÄ nemokėjo (8 t., b. l. 104-105; 5 t., b. l. 48-49, 55, 103-105).

21. Å ių liudytojo D. G., taip pat P. B. aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad P. B. bendrovėje „F“ dirbo iki 2017 m. vasario 28 d., tuo tarpu viena iÅ¡ PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, taip pat priėmimo-perdavimo aktas, kasos pajamų orderis Å¡ios bendrovės vardu buvo iÅ¡raÅ¡yti 2017 m. kovo mėnesio datomis (PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 6 050 Eur sumai, priėmimo-perdavimo aktas 2017 m. kovo 15 d., o kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini) tai pačiai sumai 2017 m. kovo 29 d.), t. y. tuo metu, kai P. B. bendrovėje „F“ jau nebedirbo (nebuvo ir jos akcininkas) ir Å¡ios bendrovės vardu negalėjo vykdyti jokios veiklos bei bendrovės pinigų naudoti jos veiklai.

Vertinant iÅ¡dėstytus nuteistojo ir paminėto liudytojo parodymus, teisėjų kolegijos vertinimu, nelogiÅ¡ki (jau nekalbant apie tai, kad Å¡ioje dalyje ir prieÅ¡taringi) P. B. aiÅ¡kinimai, kad D. G. apie bendrovių „F“, „E“ vardu neva suteiktas paslaugas, už tai gautus apmokėjimus bei pinigų panaudojimÄ Å¡ių bendrovių veikloje nieko nežinojo. Akivaizdu, kad D. G., bÅ«damas paminėtų bendrovių direktoriumi (nuo 2017 m. kovo 9 d. iki 2017 m. kovo 30 d. UAB „F“, nuo 2017 m. kovo 6 d.

UAB „E“ ir vieninteliu akcininku, UAB „E“ atliko kasininko pareigas) bei atsakingu už Å¡ių bendrovių valdymÄ , jų buhalterinės apskaitos organizavimÄ (UAB „F“ deklaracijos (dokumentai) mokesčių administratoriui nebuvo teikiami nuo 2017 m. gegužės mėn., abi bendrovės kaltinime nurodytus sandorius su UAB „A“ deklaravo VMI pateiktose PVM deklaracijose), apie bendrovių suteiktas paslaugas bei gautus už suteiktas paslaugas pinigus, jų panaudojimÄ bendrovių veikloje, kaip ir apie UAB „E“ iÅ¡ UAB „A“ gautas paslaugas, apmokėjimÄ už jas, jeigu tai iÅ¡ tikrųjų bÅ«tų vykę, negalėjo nežinoti.

Tuo tarpu liudytojas D. G., kaip minėta, dėl aptariamų tarp bendrovių „F“, „E“ ir bendrovės „A“ įformintų sandorių, paslaugų atlikimo ir apmokėjimo už jas parodė, kad realiai paslaugos bendrovei „A“ pagal iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, paslaugų priėmimo-perdavimo aktus nebuvo suteiktos, nebuvo ir gautos iÅ¡ bendrovės „A“, kaip ir nebuvo atlikti apmokėjimai. P. B. praÅ¡ymu buvo suforminti tik dokumentai.

22. Nuteistasis P. B. ir jo gynėjas atsiliepime į apeliacinius skundus netiesiogiai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas liudytojo D. G. parodymais apkaltinamojo nuosprendžio grįsti negalėjo, nes teisiamojo posėdžio metu gynybai nepagrįstai ir neteisėtai buvo atimta galimybė šį liudytojÄ apklausti, Å¡is liudytojas teisme liko neapklaustas. Sutikti su Å¡iais argumentais nėra pagrindo. IÅ¡ 2020 m. rugpjūčio 3 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad liudytojas D. G., pasinaudodamas teise tylėti, kadangi toje pačioje byloje ikiteisminio tyrimo metu turėjo įtariamojo statusÄ , atsisakė duoti parodymus bei atsakinėti į jam užduodamus klausimus.

Nepaisant to, liudytojas D. G. teismui laisva valia patvirtino savo paskutinių ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų metu duotus parodymus (tiek iki jų perskaitymo teisme, tiek ir juos teisėjui perskaičius), kuriais ir prašė vadovautis, kas šiuo atveju vertintina kaip parodymų davimas teisme, todėl pirmosios instancijos teismas, nuteistųjų kaltę kitų įrodymų kontekste grįsdamas ir šio liudytojo parodymais, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio 1 dalies nuostatų nepažeidė. Apeliantai akcentuoja tai, kad šio liudytojo neturėjo galimybės apklausti teisme, užduoti jam klausimų.

Jau aptartos aplinkybės patvirtina, kad bylÄ nagrinėjant apygardos teisme P. B. ir jo gynėjas iÅ¡ tikrųjų neturėjo galimybės užduoti klausimų liudytojui D. G.. Kita vertus, kaip jau minėta aukščiau Å¡iame procesiniame sprendime, ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta P. B. ir D. G. akistata, kur pastarasis davė teisiamojo posėdžio metu patvirtintus parodymus. IÅ¡ akistatos protokolo matyti, kad P. B. gynėjas naudojosi teise ginčyti D. G. parodymus, uždavinėjo jam klausimus (5 t., b. l. 103-105), taigi Å¡iuo aspektu nuteistojo teisė į gynybÄ nebuvo pažeista.

Kartu pažymėtina ir tai, kad sprendžiant iš bylos medžiagos, D. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikšti įtarimai pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl PVM sukčiavimo, panaudojant tame tarpe ir UAB „E“, UAB „F“ fiktyvius dokumentus, taip pat pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl UAB „E“, UAB „F“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo (5 t., b. l. 36-38, 51-53). (duomenys neskelbtini) prokuroro 2019 m. gegužės 3 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (tame tarpe ir D.

G.) (1 t., b. l. 25-31), tuo tarpu (duomenys neskelbtini) prokuroro 2019 m. birželio 18 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl D. G. galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), atskirtas į atskirÄ ikiteisminį tyrimÄ (1 t., b. l. 45-48). Nagrinėjamoje byloje D. G. galėjo bÅ«ti apklaustas tik kaip liudytojas ir tik esant jo sutikimui, nes joks asmuo negali bÅ«ti verčiamas duoti parodymus apie savo paties galimai neteisėtus veiksmus, todėl pirmosios instancijos teismas, leisdamas atsisakyti duoti parodymus bei neatsakinėti į bet kieno, taip pat ir į gynybos klausimus, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, prieÅ¡ingai, užtikrino nurodyto asmens teisę tylėti ir neduoti parodymų prieÅ¡ save patį (tiesa, pirmosios instancijos teismas neturėjo Å¡io liudytojo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ ir vengimÄ duoti parodymus, kita vertus, tokie teismo veiksmai, realiai užtikrinus asmens teisę neduoti parodymų, nelaikytini esminiu BPK pažeidimu, nes toks pažeidimas, neturėjo jokios įtakos nuosprendžio priėmimui).

23. Apie tai, kad bendrovės „F“, „E“ bendrovei „A“ realiai paslaugų, nurodytų kaltinime paminėtuose priėmimo-perdavimo aktuose, už kurių atlikimÄ ir buvo iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, nesuteikė, pirmiau iÅ¡dėstytų aplinkybių kontekste leidžia teigti ir byloje esantys duomenys apie UAB „F“, UAB „E“ veiklos pobÅ«dį. (duomenys neskelbtini) VMI atliekant mokestinį tyrimÄ nustatyta, kad UAB „F“ Mokesčių mokėtojų registre ir PVM deklaracijose deklaruota veikla – gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba, kuri VMI turimais duomenimis atitiko faktiÅ¡kai vykdytÄ veiklÄ ;

UAB „E“ Mokesčių mokėtojų registre įregistruota veikla – kiti statybos baigiamieji ir apdailos darbai, PVM deklaracijose deklaruota veikla – gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba, (duomenys neskelbtini) VMI atliktos stebėsenos metu nustatyta, kad faktiÅ¡kai vykdoma veikla – namelių surinkimas. Tuo tarpu iÅ¡ P. B. nagrinėjamoje byloje pateiktos 2017 m. balandžio 3 d. tarpininkavimo paslaugų sutarties tarp UAB „A“ ir UAB „E“ (bÅ«tent Å¡i sutartis buvo pateikta VMI mokestinio tyrimo, taip pat Å¡ioje byloje paskirto finansinio tyrimo atlikimui; visose penkiose UAB „E“ vardu iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodyta, kad sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ytos „už paslaugas pagal tarpininkavimo paslaugų sutartį 2017-03-10“; 2017 m. kovo 10 d. tarpininkavimo paslaugų sutarties tarp UAB „A“ ir UAB „E“ nepasiraÅ¡ytas elektroninis variantas buvo aptiktas P. B. naudoto neÅ¡iojamojo kompiuterio „HP EliteBook 840 G3“ apžiÅ«ros metu), 2017 m. vasario 1 d. tarpininkavimo paslaugų sutarties tarp UAB „A“ ir UAB „F“ matyti, kad abi bendrovės sutartimis (tokie patys įsipareigojimai nurodyti ir paminėtoje 2017 m. kovo 10 d. sutartyje) įsipareigojo pagal sutartyse nurodytas sÄ lygas bendrovei „A“ ieÅ¡koti nekilnojamojo turto investicinių objektų bei suteikti kitas atlygintinas paslaugas (2 t., b. l. 133-134, 147-148; 4 t., b. l. 61-63, 72-74, 75-77).

Kaltinime minimuose bendrovių „F“, „E“ vardu iÅ¡raÅ¡ytuose paslaugų priėmimo-perdavimo aktuose nurodyta, kad UAB „F“ bendrovei „A“ neva suteikė paslaugas – atliko gyvenamosios paskirties investicinių nekilnojamojo turto objektų paieÅ¡kÄ Anglijoje, Londone; suteikė konsultacijas dėl nekilnojamojo turto verslo vystymo Anglijoje, Londone; o UAB „E“ bendrovei „A“ neva suteikė paslaugas – atliko nekilnojamojo turto investicinių objektų paieÅ¡kÄ ;

UAB „G“ rinkos tyrimÄ ; paslaugų įmonių, veikiančių statybos srityje, monitoringÄ , duomenų rinkimÄ ir apdorojimÄ ; investicinių nekilnojamojo turto projektų paieÅ¡kÄ Å vedijoje; komercinio nekilnojamojo turto, tinkamo paslaugų verslui, paieÅ¡kÄ Kauno ir Vilniaus miestuose; teikė su paminėtomis paslaugomis susijusias konsultavimo paslaugas (2 t., b. l. 136, 138, 140, 142, 154-158; 4 t., b. l. 56-60, 64-68). IÅ¡ iÅ¡dėstytų aplinkybių akivaizdu, kad tiek UAB „F“, tiek UAB „E“ deklaruota veikla neatitiko 2017 m. vasario 1 d., 2017 m. balandžio 3 d. (taip pat ir 2017 m. kovo 10 d.) tarpininkavimo paslaugų sutartyse bei PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, paslaugų priėmimo-perdavimo aktuose nurodytų tariamai suteiktų paslaugų pobÅ«džio.

24. Be to, iš (duomenys neskelbtini) VMI atlikto UAB „A“ mokestinio tyrimo ataskaitos matyti, kad UAB „F“ VMI pateiktose PVM deklaracijose už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. PVM apmokestinamus sandorius deklaravo vien tik bendrovei „A“, nuo 2017 m. gegužės mėn. nedeklaravo jokių pirkimų ir pardavimų, neteikė deklaracijų (dokumentų) ir nebuvo randama Mokesčių mokėtojų registre nurodytais adresais, dėl ko 2017 m. rugpjūčio 8 d. mokesčių administratoriaus iniciatyva išregistruota iš PVM mokėtojų registro, kaip asmuo nevykdantis ekonominės veiklos.

UAB „F“ laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 30 iki 2017 m. kovo 9 d. vienintelis akcininkas buvo P. B., laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 9 d. iki 2017 m. kovo 30 d. – D. G., o nuo 2017 m. kovo 30 d. UAB „L“ (šios bendrovės vadovas A. K.). UAB „F“ vadovas laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 24 d. iki 2016 m. lapkričio 6 d. buvo P. B. (laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 13 d. iki 2017 m. vasario 28 d. buvo įdarbintas šioje bendrovėje), laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 7 d. iki 2017 m. kovo 29 d.

– D. G., o nuo 2017 m. kovo 30 d. - P. G.. 2017 m. kovo mėn. dauguma UAB „F“ darbuotojų buvo atleisti ir įdarbinti UAB „E“ (tarp jų ir D. G., P. B.). UAB „E“ Juridinių asmenų registre buvo registruota 2017 m. vasario 20 d., 2017 m. kovo 13 d. – PVM mokėtojų registre. D. G. nuo 2017 m. kovo 6 d. vienintelis UAB „E“ akcininkas, o nuo 2017 m. kovo 3 d. šios bendrovės vadovas (minėta, jog jis buvo taip pat ir UAB „F“ akcininkas bei vadovas). Šioje bendrovėje nuo 2017 m. kovo 10 d. buvo įdarbintas ir P. B..

UAB „E“ VMI pateiktose PVM deklaracijose už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. PVM apmokestinamus sandorius deklaravo vien tik bendrovei „A“, 2017 m. deklaravo vien tik iÅ¡ biudžeto grÄ Å¾intinÄ V. T. tarpu UAB „A“ vienintele akcininke nuo 2017 m. sausio 23 d. buvo G. R. (nuo 2017 m. sausio 19 d. ir Å¡ios bendrovės vadove). UAB „A“ PVM mokėtojų registre įregistruota 2017 m. vasario 7 d. Tirtu laikotarpiu bendrovėje buvo įdarbinti du darbuotojai – direktorė G.

R. ir nuo 2017 m. sausio 26 d. direktorės pavaduotojas P. B.. Pagal buhalterinės apskaitos dokumentus bylai aktualiu laikotarpiu bendrovė „A“ konsultacines paslaugas įsigijo tik iš bendrovių „F“, „E“, „D“, „C“, „B“ (kitos bendrovės įsigytos paslaugos, prekės – bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymas, kuras, telefonai ir ryšio paslaugos, automobilių eksploatavimo, remonto, draudimo paslaugos ir detalių įsigijimas, apgyvendinimas viešbučiuose, reprezentacijai skirtos maitinimo paslaugos ir prekės (maisto produktai, gėrimai), paslaugos, susijusios su krepšinio rungtynėmis, VĮ Registrų centras paslaugos, automobilio įsigijimo lizingo paslaugos, pašto prekės ir paslaugos, vertimo paslaugos, kredito paslaugos, kitų įmonių akcijos, automobilio nuomos paslaugos). 2017 m. gruodžio 6 d.

ši bendrovė buvo išregistruota iš PVM mokėtojų (1 t., b. l. 58-65; 2 t., b. l. 80-87).

25. Aptartos aplinkybės, jas vertinant kartu su liudytojų D. G., G. R. parodymais, kad apie UAB „F“, UAB „E“ bendrovei „A“ suteiktas paminėtas priėmimo – perdavimo aktuose nurodytas paslaugas, taip pat bendrovės „A“ bendrovei „E“ suteiktas paslaugas nieko nebuvo žinoma, jie Å¡ių paslaugų negavo/nesuteikė, patvirtina, jog iÅ¡ bendrovių „F“, „E“ bendrovei „A“, taip pat iÅ¡ bendrovės „A“ bendrovei „E“ paslaugas realiai galėjo suteikti tik pats P. B., t. y. visais atvejais pats sau (minėta, kad Å¡iÄ aplinkybę proceso eigoje pripažino ir pats nuteistasis, nors pradžioje tvirtino, kad paslaugas suteikė kiti bendrovių „F“, „E“ darbuotojai, kurių jis įvardinti negalėjo, nes neva nepamena), kas kitų byloje esančių įrodymų kontekste tik dar kartÄ patvirtina, jog realiai nurodytos bendrovės paslaugų viena kitai nesuteikė, o deklaruojant sandorius bei juos apskaitant UAB „A“ buhalterinėje apskaitoje, buvo siekiama tik imituoti veiklÄ bei sudaryti sÄ lygas iÅ¡gryninti bendrovei „A“ į banko sÄ skaitas bendrovių „H“, „K“ pervestas pinigines lėšas ir jas pasisavinti.

Kartu pažymėtina tai, jog aplinkybė, kad UAB „F“ ir UAB „E“ vardu įformintuose priėmimo-perdavimo aktuose paslaugų vykdytoju nurodytas P. B. (iÅ¡skyrus UAB „F“ 2017 m. kovo 15 d. priėmimo-perdavimo aktÄ , jame kaip vykdytojas nurodytas D. G., tačiau to paties akto virÅ¡uje, kaip UAB „F“ atstovaujantis asmuo - „Vykdytojas“, nurodytas bendrovės direktoriaus patarėjas P. B.), kuris buvo ir UAB „A“ direktorės pavaduotojas, ir kad jis, kaip UAB „F“ ar UAB „E“ darbuotojas, turėjo galimybę bÅ«ti paslaugų vykdytoju, nenustačius realaus paslaugų teikimo fakto, negali patvirtinti, kad paslaugas UAB „F“ ir UAB „E“ vardu suteikė P. B., prieÅ¡ingai, nenustačius realaus paslaugų teikimo fakto, Å¡i aplinkybė patvirtina, kad P. B. pasiraÅ¡ydamas fiktyviuose UAB „F“, UAB „E“ priėmimo-perdavimo aktuose žinojo, kad Å«kinės operacijos nebus vykdomos, taip pat žinojo tikruosius įformintų įsigijimo ir pardavimo sandorių tikslus ir ketinimus.

26. Aukščiau padarytas iÅ¡vadas ir kartu pirmosios instancijos teismo nustatytų aptariamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių teisingumÄ , vertinant visumoje, patvirtina ir kitos byloje nustatytos aplinkybės. 2018 m. balandžio 19 d. kratos P. B. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), metu buvo paimtas P. B. priklausantis mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Samsung Galaxy S8+“, kurį apžiÅ«rėjus „Viber“ programėlėje aptiktas P. B. 2017 m. lapkričio 8 d. susiraÅ¡inėjimas su buhaltere I.

Č. (bÅ«tent Å¡iÄ dienÄ UAB „A“ buvo informuota (duomenys neskelbtini) VMI specialisto apie numatomÄ atlikti bendrovės mokestinį tyrimÄ , 1 t., b. l. 58). IÅ¡ Å¡io susiraÅ¡inėjimo matyti, kad buvo bendraujama apie VMI numatomÄ bendrovės „A“ patikrinimÄ , bendrovės „A“ sandorius su UAB „F“. P. B. nurodė I. Č., kad patikrinimÄ atliksiantis specialistas pasakė, jog UAB „A“ neįrodė, kad nusipirko paslaugas iÅ¡ UAB „F“, po ko paÅ¡nekovė teiravosi P. B.

„o kur su A. kazka bandet rasyt apie tai, kas konkreciai buvo daroma, ten baiget?“ Liudytoja I. Č. apklausiama patvirtino, kad susiraÅ¡inėjime nurodytas A., tai A. K.. P. B. į tai atrašė, kad A. nieko nepadarė, jis su G. rašė, kad reikės aktus papildyti ir pateikti. Be to, susiraÅ¡inėjimo metu P. B. VMI patikrinimÄ susiejo su tuo, kad jis anksčiau buvo UAB „F“ savininkas (4 t., b. l. 39-46, 47-50). Paminėtos kratos metu taip pat buvo iÅ¡imtas ir P. B. naudotas neÅ¡iojamasis kompiuteris „HP EliteBook 840 G3“, kuriame apžiÅ«ros metu, be kita ko, buvo aptikti UAB „F“ bendrovei „A“ suraÅ¡yti 2017 m. vasario 21 d., 2017 m. vasario 27 d., 2017 m. vasario 28 d., 2017 m. vasario 28 d., 2017 m. kovo 15 d. paslaugų priėmimo-perdavimo aktai; 2013 m. kovo 10 d. tarpininkavimo paslaugų sutartis tarp UAB „E“ (paslaugų teikėjas) ir UAB „A“ (paslaugų gavėjas), UAB „E“ bendrovei „A“ suraÅ¡yti 2017 m. kovo 20 d., 2017 m. balandžio 20 d., 2017 m. gegužės 31 d., 2017 m. birželio 30 d., 2017 m. liepos 20 d. paslaugų priėmimo-perdavimo aktai; 2013 m. vasario 1 d. tarpininkavimo paslaugų sutartis tarp UAB „F“ (paslaugų teikėjas) ir UAB „A“ (paslaugų gavėjas), 2013 m. balandžio 3 d. tarpininkavimo paslaugų sutartis tarp UAB „E“ (paslaugų teikėjas) ir UAB „A“ (paslaugų gavėjas), 2017 m. spalio 31 d.

PVM sÄ skaitos faktÅ«ros serija MAE Nr. (duomenys neskelbtini); 2017 m. kovo 28 d. UAB „F“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartis tarp D. G. (Pardavėjas) ir UAB „L“, atstovaujamos A. K. (Pirkėjas). IÅ¡ paminėto neÅ¡iojamojo kompiuterio apžiÅ«ros protokolo matyti, kad pirmiau nurodyti UAB „F“ vardu suraÅ¡yti paslaugų priėmimo-perdavimo aktų elektroniniai dokumentai paskutinį kartÄ buvo redaguoti 2018 m. sausio 31 d., tuo tarpu pirmiau nurodyti UAB „E“ vardu suraÅ¡yti paslaugų priėmimo-perdavimo aktų elektroniniai dokumentai paskutinį kartÄ buvo redaguoti 2018 m. sausio 16 d. 15.35 val. ir vėlesniu Å¡ios dienos laiku (4 t., b. l. 39-46, 51-88).

UAB „A“ buhalterinę apskaitÄ tvarkiusi buhalterė I. Č. pagal pareikalavimÄ Ä¯ bylÄ pateikė P. B. 2018 m. sausio 16 d. 14.40 val. jai atsiųstÄ elektroninį laiÅ¡kÄ su jo priedu – „E-A darbų atlikimo aktas 2017.03.20“. IÅ¡ Å¡io elektroninio laiÅ¡ko turinio matyti, kad P. B. teiravosi buhalterės, ar jo atsiųsto turinio darbų atlikimo aktas yra tinkamas prie iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų faktÅ«rų (3 t., b. l. 176-181). Å iÄ aplinkybę liudytoja I. Č. patvirtino ir apklausiama teisiamojo posėdžio metu (8 t., b. l. 106-107), be to, apklausų metu parodė, kad tvarkydama UAB „A“ buhalterinę apskaitÄ ji tokių priėmimo-perdavimo aktų nebuvo mačiusi, jai žinoma, jog tokie priėmimo-perdavimo aktai nebuvo iÅ¡ karto prie UAB „E“, UAB „F“ PVM sÄ skaitų faktÅ«rų suraÅ¡yti.

Aptartų aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad (duomenys neskelbtini) VMI UAB „A“ mokestinį tyrimÄ atliko nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki tų pačių metų gruodžio 1 d.; tyrimas buvo atliktas pagal 2017 m. lapkričio 8 d. ir 15 d. P. B., kaip bendrovės atstovo, pateiktus UAB „A“ buhalterinės apskaitos dokumentus (tarp pateiktų dokumentų pirmiau paminėtų UAB „E“, UAB „F“ paslaugų priėmimo-perdavimo aktų nebuvo pateikta); bendrovei apie atliktÄ mokestinį tyrimÄ praneÅ¡ta 2017 m. gruodžio 1 d.;

P. B. pirminis praneÅ¡imas apie įtarimÄ nagrinėjamoje byloje buvo įteiktas 2017 m. gruodžio 22 d.; tuo tarpu pagal 2018 m. vasario 7 d. reikalavimÄ UAB „A“ buhalterinės apskaitos dokumentus P. B. nagrinėjamoje byloje ikiteisminį tyrimÄ atlikusiems pareigÅ«nams pateikė 2018 m. kovo 22 d., 2018 m. balandžio 4 d. (1 t., b. l. 58-65; 2 t., b. l. 43-44, 45, 46; 5 t., b. l. 85-86).

27. Aptartos aplinkybės neabejotinai patvirtina faktÄ , kad paminėti UAB „E“ ir UAB „F“ vardu iÅ¡raÅ¡yti bei nagrinėjamoje byloje pateikti paslaugų priėmimo-perdavimo aktai, prieÅ¡ingai nei teigė P. B., nebuvo suraÅ¡yti juose nurodytomis datomis, jie buvo suraÅ¡yti jau po ikiteisminio tyrimo nagrinėjamoje byloje pradėjimo, pareiÅ¡kus P. B. įtarimus, tikslu pagrįsti paminėtų bendrovių bendrovei „A“ neva suteiktas paslaugas, kadangi kaltinime nurodytose UAB „E“ ir UAB „F“ iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose konkrečios paslaugos nebuvo įvardintos, apsiribota sutarties pagal kuriÄ neva buvo suteiktos paslaugos nurodymu (UAB „E“ atveju net ir ne tos sutarties, kuri pasiraÅ¡yta ir patvirtinta antspaudais buvo pateikta tiek (duomenys neskelbtini) VMI, tiek ir į nagrinėjamÄ bylÄ ).

28. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad A. K. veiksmai, pasisavinant UAB „A“ didelės vertės turtÄ â€“ pinigines lėšas, taip pat apgaulingai tvarkant paminėtos bendrovės buhalterinę apskaitÄ , pasireiÅ¡kė tuo, jog jis P. B. pateikė fiktyvius buhalterinės apskaitos dokumentus: UAB „B“ 2017 m. kovo 31 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitÄ 2017 m. kovo 31 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) - 6 050 Eur sumai, 2017 m. birželio 12 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. birželio 12 d. pinigų priėmimo kvitÄ serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) - 14 520 Eur sumai; UAB „C“ 2017 m. kovo 31 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. balandžio 20 d. pinigų priėmimo kvitÄ serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) - 12 100 Eur sumai; UAB „D“ PVM sÄ skaitas faktÅ«ras 2017 m. balandžio 30 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gegužės 10 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pinigų priėmimo kvitus 2017 m. balandžio 30 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gegužės 10 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) - bendrai 26 620 Eur sumai, pagal kuriuos UAB „A“ paslaugų negavo ir pinigų pagal nurodytus kasos dokumentus už PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytas paslaugas bendrovėms „B“, „C“, „D“ nemokėjo.

Å ie dokumentai buvo įtraukti į UAB „A“ buhalterinę apskaitÄ ir tokiu bÅ«du sudaryta galimybė pasisavinti viso 59 290 Eur bendrovei „A“ priklausančių piniginių lėšų, t. y. nurodytais veiksmai A. K. padėjo P. B. apgaulingai tvarkyti UAB „A“ buhalterinę apskaitÄ ir padėjo pasisavinti didelės vertės UAB „A“ priklausantį turtÄ .

29. Nuteistojo A. K. gynėjo apeliaciniame skunde neneigiamos pirmosios instancijos teismo nustatytos A. K. sÄ sajos su bendrovėmis „B“, „C“, „D“, „F“, tačiau nurodoma, kad vien tai, negali bÅ«ti laikoma jo kaltės įrodymu, patvirtinančiu, jog bÅ«tent jis buvo suinteresuotas teikti UAB „A“ fiktyvius dokumentus bei tai darė. Teisėjų kolegija sutinka, kad vien gynėjo nurodyta aplinkybė pati savaime nepatvirtina, jog A. K. atliko skundžiamame nuosprendyje nustatytus neteisėtus veiksmus. Kita vertus, skundžiamame nuosprendyje nuteistojo A. K. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pagrįsta ne tik Å¡io nuteistojo sÄ sajas su bendrovėmis „B“, „C“, „D“, „F“ patvirtinančiais įrodymais, bet taip pat ir kitų įrodymų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis.

30. Nuteistasis A. K. proceso eigoje nuosekliai neigė perdavęs P. B. kaltinime nurodytus fiktyvius buhalterinės apskaitos dokumentus, gavęs pagal pinigų priėmimo kvitus pinigus, padėjęs pasisavinti UAB „A“ didelės vertės turtÄ bei apgaulingai tvarkyti Å¡ios bendrovės buhalterinę apskaitÄ . Pasak A. K., iÅ¡raÅ¡ant kaltinime nurodytus fiktyvius buhalterinės apskaitos dokumentus (sÄ skaitas faktÅ«ras, pinigų priėmimo kvitus) ir juos pateikiant UAB „A“, kažkas pasinaudojo bendrovių „B“, „C“, „D“ vardu.

Be faktinio UAB „A“ direktoriaus P. B., kas konkrečiai buvo suinteresuotas tokio pobÅ«džio veikla ir gaunama nauda, byloje nėra nustatyta. A. K. patvirtino, kad bendrovės „B“, „C“, „D“, kaip ir vėliau įsigyta UAB „F“, veiklos nevykdė, paslaugų neteikė, į kasÄ pinigų negavo (7 t., b. l. 152-154; 8 t., b. l. 147-148). Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad prieÅ¡ingai nei nurodoma gynėjo apeliaciniame skunde, iÅ¡dėstyti A. K. parodymai, kiti parodymai, kaip beje ir nuteistojo P. B. parodymai, pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti ir pagrįstai grindžiant nuosprendį buvo vadovautasi ta nuteistųjų parodymų dalimi, kuri atitinka ir kuriÄ patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

31. Byloje nėra duomenų apie tai, kad P. B. pats asmeniÅ¡kai bÅ«tų kaip nors susijęs su bendrovėmis „B“, „C“, „D“, tačiau, prieÅ¡ingai A. K. parodymams, byloje neginčijamai nustatyti P. B. ir A. K. tarpusavio ryÅ¡iai. P. B. apklausų metu, taip pat ir akistatos su A. K. metu nuosekliai patvirtino, kad su A. K. susipažino 2017 m. pradžioje, jis atstovavo bendroves „B“, „C“, „D“, pastarasis prisistatė kaip europinių projektų specialistas. Sprendžiant iÅ¡ P. B. parodymų, bÅ«tent A. K. jam pateikė bendrovių „B“, „C“, „D“ vardu bendrovei „A“ iÅ¡raÅ¡ytas kaltinime nurodytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, pinigų priėmimo kvitus, nors Å¡ie dokumentai ir buvo pasiraÅ¡yti ne A. K., bet tų įmonių vadovų, su kuriais jis nebuvo pažįstamas. Netikėti Å¡iais nuteistojo P. B. parodymais nėra pagrindo, nes juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

32. Byloje nustatyta, kad UAB „D“ vadovas nuo veiklos pradžios (juridinių asmenų registre įregistruota 2009 m. balandžio 15 d.; 2010 m. birželio 22 d. – PVM mokėtojų registre) iki bankroto procedūros įsiteisėjimo buvo D. N., tačiau nuo 2017 m. sausio 18 d. vienintelis akcininkas UAB „L“, kurios vadovas A. K. (UAB „L“ nuo 2017 m. kovo 30 d. ir bendrovės „F“ akcininkė, o P. G., kuris nurodytas, kaip pasirašęs asmuo UAB „D“ vardu išrašytus kaltinime nurodytus buhalterinės apskaitos dokumentus (tačiau šioje bendrovėje nebuvo įdarbintas), nuo 2017 m. kovo 30 d. buvo bendrovės „F“ vadovu).

UAB „B“ nuo 2017 m. sausio 6 d. vienintelis akcininkas yra fizinis asmuo M. U., nuo 2017 m. kovo 9 d. Å¡ios bendrovės vadovas P. G.; kuris nurodytas, kaip pasirašęs asmuo UAB „B“ vardu iÅ¡raÅ¡ytose 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. birželio 12 d. PVM sÄ skaitose faktÅ«rose serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) – bendrai 20 570 Eur sumai, taip pat ir pinigų priėmimo kvituose – 2017 m. kovo 31 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 12 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini).

UAB „C“ laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 17 d. iki 2016 m. gruodžio 19 d. vienintelis akcininkas buvo UAB „M“, kuri nuo 2017 m. sausio 2 d. kontroliuoja 60 procentų bendrovės akcijų, likusias 40 procentų V. H., kuris nuo 2017 m. sausio 6 d. yra ir bendrovės vadovas, tačiau šioje įmonėje niekada nebuvo įdarbintas. UAB „Shagi“ vadovai ir akcininkai taip pat yra Ukrainos piliečiai (1 t., b. l. 58-65).

33. Byloje liudytoju apklaustas D. N. patvirtino, kad buvo UAB „D“ direktorius bei akcininkas, kuri vykdė inžinerinių sistemų montavimÄ , tačiau 2016 m. rudenį nusprendė parduoti įmonės akcijas. Internete rado skelbimÄ , kad perka įmonių akcijas, parašė žinutę, jog parduoda akcijas ir su juo susisiekė A. K., kurio anksčiau jis nepažinojo. A. K. nurodė, kad vykdo ES projektus, todėl jam reikia įregistruoti įmonę, vykdančiÄ veiklÄ (duomenys neskelbtini) rajone. UAB „D“ akcijos buvo parduotos per kelis kartus už 2 896 Eur, pinigus jam sumokėjo A.

K.. Sutartį dėl akcijų pardavimo pasirašė taip pat su A. K., kuris jÄ turėjo pateikti Registrų centrui, tačiau kaip vėliau iÅ¡siaiÅ¡kino, nepateikė. A. K. buvo perduoti ir visi bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai, laikinai einančiam direktoriaus pareigas D. A. buvo perduoti bendrovės kasoje buvę grynieji pinigai. 2017 m. sausio 17 d. jį (D. N.) atleidus iÅ¡ direktoriaus pareigų, bendrovės direktoriumi buvo paskirtas P. G.. Liudytojas D. N. apklausiamas patvirtino, kad apie UAB „D“ sandorius po akcijų pardavimo jam nieko nėra žinoma.

Jis P. B. nepažįsta, UAB „A“ jam nėra žinoma (8 t., b. l. 105-106; 4 t., b. l. 175-176). Liudytojas D. N. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pateikė su UAB „D“ akcijų pardavimu susijusius dokumentus (4 t., b. l. 177-194). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad UAB „D“ per kelis kartus galutinai buvo parduotos 2016 m. lapkričio 30 d. 2017 m. sausio 5 d. UAB „D“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti A. K., kaip UAB „L“ direktoriui. 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1 bendrovės direktorius D.

N. buvo iÅ¡leistas atostogų (nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d.), o laikinai eiti direktoriaus pareigas paskirtas D. A.. 2017 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 2 nuo 2017 m. sausio 17 d. D. N. buvo atleistas iÅ¡ direktoriaus pareigų ir į jas nuo 2017 m. sausio 18 d. paskirtas P. G.. Abu Å¡iuos sprendimus priėmė UAB „L“ direktorius, kaip UAB „D“ akcijų savininkas. Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartimi pirmiau aptartų dokumentų pagrindu buvo konstatuota, kad D. N. neturi pareigos perduoti bankrutuojančios UAB „D“ turtÄ ir dokumentus bankroto administratoriui, nes įmonę ir jos vadovÄ sieję santykiai nutraukti, o dokumentai perduoti naujam įmonės savininkui.

Pirmiau iÅ¡dėstytus liudytojo D. N. parodymus patvirtina ir liudytojos J. Č. parodymai, kuri tvarkė UAB „D“ buhalterinę apskaitÄ , bei jos prie apklausos pateikti dokumentai (8 t., b. l. 108; 7 t., b. l. 88-89, 95-96).

34. IÅ¡ liudytojo P. G. duotų nuoseklių parodymų (8 t., b. l. 146-147; 5 t., b. l. 9-10) matyti, kad 2017 m. A. K. jam pasiÅ«lė tapti bendrovių „D“, „B“, „F“ direktoriumi, A. K. Å¡ių bendrovių direktoriumi jį ir paskyrė. Ä®monių akcininku buvo A. K.. Kartu su A. K. norėjo vykdyti bendrÄ veiklÄ , gauti Europos paramÄ , bet realiai bendrovėse jokia veikla nebuvo vykdoma. Kur yra Å¡ių bendrovių buhalterinės apskaitos dokumentai jis nežino. Ar galėjo bendrovių buhalterinius dokumentus perimti A.

K. jam nežinoma. Jis P. B. nepažįsta, yra matęs vienÄ kartÄ , kai buvo pasiraÅ¡inėjama akcijų pirkimo pardavimo sutartis (UAB „F“), jis buvo reikalingas, kad tapti įmonės direktoriumi. Su P. B. jį suvedė A. K.. Tai, kad dėl UAB „F“ akcijų pardavimo/įsigijimo 2017 m. kovo 30 d. bendravo A. K., patvirtino ir liudytoja I. Č.. A. K. buvo atvykęs pas jÄ dėl UAB „F“ tolimesnio buhalterinės apskaitos tvarkymo, tačiau sutartis nebuvo pasiraÅ¡yta. UAB „F“ nauju direktoriumi turėjo bÅ«ti P. G., bet ji su juo nebuvo susitikusi, nebendravo (8 t., b. l. 106-107).

Be kita ko, liudytojas P. G. apklausiamas parodė, kad bendrovių „D“, „B“ vardu iÅ¡raÅ¡yti dokumentai - PVM sÄ skaitos faktÅ«ros 2017 m. balandžio 30 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gegužės 10 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pinigų priėmimo kvitai 2017 m. balandžio 30 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gegužės 10 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) - bendrai 26 620 Eur sumai; 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. birželio12 d.

PVM sÄ skaitos faktÅ«ros serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pinigų priėmimo kvitai 2017 m. kovo 31 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 12 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) – bendrai 20 570 Eur sumai, yra fiktyvÅ«s. Jokių Å¡iose sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytų paslaugų neatliko ir už jų atlikimÄ pinigų negavo. Å iuose dokumentuose Å¡alia jo vardo ir pavardės yra ne jo paraÅ¡as.

35. Byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojų A. Ž., G. K. parodymai. Liudytojas A. Ž. apklausiamas patvirtino, kad maždaug nuo 2007 m. iki 2011 m. kovo mėn. dirbo UAB „C“ direktoriumi. Ä®monės pagrindinė veikla buvo prekyba stelažais, sandėliavimo įranga. IÅ¡ pradžių be jo buvo dar du įmonės akcininkai, vėliau jis nupirko visas akcijas. Tuo metu įmonė praktiÅ¡kai veiklos nevykdė, todėl jis norėjo Å¡iÄ Ä¯monę parduoti.

UAB „C“ akcijos buvo parduotos apie 2012-2013 m. įmonei UAB „M“. Pardavimo dokumentus tvarkė A. K. kartu su savo pažįstamu T. B.. A. K. jis pažinojo nuo mokyklos laikų. UAB „B“ komercijos vadovu jis dirbo iki 2016 m. kovo mėn. Ä®monės pagrindinė veikla buvo pervežimai, įmonė turėjo kontraktų, tris vilkikus. Å ios įmonės akcijos priklausė jo motinai, bendrovės direktorė buvo G. K.. Ä®monė buvo parduota apie 2016 metus. Visa buhalterija buvo perduota pagal dokumentų perdavimo priėmimo aktÄ .

Kas įsigijo akcijas ir kam buvo perduoti dokumentai neprisimena. Kas tvarkė bendrovės apskaitÄ tiksliai neprisimena. Ä®monės pirkimo dokumentus tvarkė T. B., A. K. nedalyvavo. Liudytojas taip pat parodė, kad apie UAB „C“ 2017 m. kovo 31 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. balandžio 20 d. pinigų priėmimo kvitÄ serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kaip ir apie UAB „B“ 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. birželio 12 d. PVM sÄ skaitas faktÅ«ras serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pinigų priėmimo kvitus 2017 m. kovo 31 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 12 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡raÅ¡ytus UAB „A“, jam nieko nėra žinoma, nes tuo metu Å¡iose bendrovėse jau nedirbo, UAB „B“ akcijos jo motinai jau nebepriklausė.

Be to, patvirtino, kad jam asmuo P. B. nėra žinomas ir negirdėtas (8 t., b. l. 107-108; 7 t., b. l. 102-103). Pažymėtina ir tai, kad apklausos metu liudytojas A. Ž. pateikė savo parodymus patvirtinančius dokumentus (7 t., b. l. 105-137). IÅ¡ pateiktų UAB „B“ akcijų pirkimo pardavimo sutarčių matyti, kad bendrovės akcijos per kelis kartus galutinai buvo parduotos 2016 m. gruodžio 31 d. M U.. Bendrovės „B“ buhalteriniai dokumentai pagal 2017 m. sausio 23 d. dokumentų priėmimo-perdavimo aktÄ buvo perduoti akcininko M. U. asmeniui G.

D.. IÅ¡ UAB „C“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad bendrovė 2013 m. gruodžio 20 d. buvo parduota UAB „M“, sutartį pasirašė Å¡ios bendrovės direktorius G. D.. Pagal tos pačios dienos dokumentų priėmimo-perdavimo aktÄ bendrovės dokumentai buvo perduoti UAB „M“ direktoriui G. D.. 2013 m. gruodžio 20 d. susitarimu bendrovės „C“ direktorius V. M. atleido A. Ž. iÅ¡ Å¡ioje bendrovėje užimamų pareigų. Liudytoja G.

K. apklausiama patvirtino, kad UAB „B“ dirbo iÅ¡ pradžių direktore, po to vadybininke. Bendrovės pagrindinė veikla buvo transporto paslaugos. A. K. jai žinomas kaip A. Ž. pažįstamas, tačiau jo nėra mačiusi. Kam buvo parduota ar perleista bendrovė „B“ po jos išėjimo iÅ¡ darbo, jai nėra žinoma. Apie UAB „B“ iÅ¡raÅ¡ytÄ 2017 m. kovo 31 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitÄ 2017 m. kovo 31 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nieko pasakyti negali, nes tuo metu bendrovėje jau nedirbo (8 t., b. l. 147; 7 t., b. l. 139-140).

36. Aptarti įrodymai, duomenys, vertinant juos visumoje, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad ne kas kitas, o bÅ«tent A. K. P. B. perdavė fiktyvius kaltinime nurodytus ir aukščiau jau ne kartÄ detalizuotus bendrovių „B“, „C“, „D“ buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuos įtraukus į bendrovės „A“ buhalterinę apskaitÄ , buvo sudaryta galimybė iÅ¡gryninti iÅ¡ UAB „A“ banko sÄ skaitų bendrovių „H“, „K“ pervestas pinigines lėšas.

Tiek nuteistasis P. B., tiek ir liudytojas P. G. patvirtino, kad iš esmės yra nepažįstami. A. Ž. taip pat parodė, kad P. B. nepažįsta, P. B. nenurodė, kad pažinotų A. Ž.. Iš liudytojo P. G. nuoseklių parodymų matyti, kad kaltinime nurodytų buhalterinės apskaitos dokumentų, išrašytų bendrovių „D“, „B“ vardu, jis neišrašinėjo, jų P. B. nepateikinėto, pinigų pagal šiuos dokumentus iš UAB „A“ negavo. A. Ž. nurodė, kad jam nieko nėra žinoma apie bendrovių „B“, „C“ vardu bendrovei „A“ išrašytus buhalterinius dokumentus, šių dokumentų išrašymo metu jis nei vienoje iš bendrovių jau nedirbo.

Tiek P. B., tiek liudytojas D. N. parodė, kad A. K. prisistatė, kaip užsiimantis ES projektais, tuo tarpu iÅ¡ bendrovių „B“, „C“, „D“ vardu iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų matyti, kad kaip neva parduotos paslaugos ir buvo konsultacinės paslaugos Europos paramos klausimais, konsultacinės paslaugos rengiant projektus. Tai, kad A. K. pateikė P. B. nurodytus fiktyvius buhalterinius dokumentus, taip pat tarp Å¡ių asmenų buvusį susitarimÄ , aptartų aplinkybių visumoje netiesiogiai patvirtina ir byloje užfiksuotas pirmiau jau minėtas P. B. ir I.

Č. susiraÅ¡inėjimas, liudytojos I. Č. parodymai. Minėta, kad Å¡io susiraÅ¡inėjimo metu P. B. nurodė, kad A. K. priėmimo-perdavimo aktų nesurašė, juos rašė P. B. su G. (R.). Bylos medžiaga patvirtina, kad priėmimo perdavimo aktai bÅ«tent ir buvo pateikti prie bendrovių „E“, „F“ vardu iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, prie bendrovių „B“, „C“, „D“ vardu iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų priėmimo-perdavimo aktai nebuvo pateikti.

Kartu pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad P. B., nurodydamas, jog A. K. jam pateikė bendrovių „B“, „C“, „D“ PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, pinigų priėmimo kvitus, turėjo pagrindÄ pastarÄ jį apkalbėti. Pats A. K. apklausiamas byloje taip pat tokių aplinkybių neįvardijo.

37. Aukščiau aptarti įrodymai kartu su paties A. K. parodymais, neabejotinai patvirtina ir tai, kad pagal bendrovių „B“, „C“, „D“ iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras jose nurodytos paslaugos bendrovei „A“ nebuvo suteiktos, kaip ir nebuvo gauti apmokėjimai pagal iÅ¡raÅ¡ytus pinigų priėmimo kvitus. TokiÄ iÅ¡vadÄ , vertinant visumoje, leidžia daryti ir kitos byloje nustatytos aplinkybės. Bylos medžiaga patvirtina, kad nei su viena iÅ¡ bendrovių „B“, „C“, „D“ bendrovė „A“ nebuvo sudariusi tarpusavio paslaugų teikimo sutarčių.

IÅ¡ VMI (duomenys neskelbtini) atlikto UAB „A“ mokestinio tyrimo ataskaitos (1 t., b. l. 58-65) matyti, kad UAB „A“ tyrimui nepateikė ne tik paslaugų pirkimo iÅ¡ Å¡ių bendrovių sutarčių, bet taip pat ir atliktų paslaugų priėmimo – perdavimo aktų. Å ie dokumentai nebuvo pateikti ir į nagrinėjamÄ bylÄ . IÅ¡ paminėtos VMI ataskaitos matyti ir tai, kad UAB „B“ mokesčių mokėtojų registre įregistruota veikla – krovininis kelių transportas, (duomenys neskelbtini) VMI atliktos stebėsenos metu nustatyta, kad faktiÅ¡kai vykdoma veikla – namelių surinkimas;

UAB „C“ mokesčių mokėtojų registre įregistruota veikla – nespecializuota didmeninė prekyba, inžinerinė-technologinė veikla; PVM deklaracijose deklaruota veikla – krovininis kelių transportas, VMI turimais duomenimis Å¡i bendrovė prekiavo sandėliavimo įranga, teikė konsultacijas logistikos, sandėlių įrengimo, aptarnavimo klausimais, įrengdavo sandėliavimo patalpas; UAB „D“ mokesčių mokėtojų registre įregistruota ir PVM deklaracijose deklaruota veikla – vandentiekio, Å¡ildymo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimas, kuri VMI turimais duomenimis atitiko faktiÅ¡kai vykdytÄ veiklÄ .

Aptartos aplinkybės patvirtina, kad, kaip ir UAB „F“, UAB „E“ atvejais, taip ir bendrovių „B“, „C“, „D“ neva bendrovei UAB „A“ suteiktos paslaugos neatitiko šių bendrovių deklaruotos, kitais (duomenys neskelbtini) VMI turimais duomenimis nustatytos veiklos pobūdžio.

38. Pažymėtina ir tai, kad pagal (duomenys neskelbtini) VMI mokestinio tyrimo ataskaitoje nurodytus duomenis UAB „C“ nuo 2016 m. gruodžio 29 d. neturi nei vieno darbuotojo; kaltinime nurodyti Å¡ios bendrovės vardu iÅ¡raÅ¡yti buhalteriniai dokumentai - 2017 m. kovo 31 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. balandžio 20 d. pinigų priėmimo kvitas serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) - 12 100 Eur sumai, pasiraÅ¡yti Ukrainos piliečio V. H., kuris Å¡ioje įmonėje niekada nebuvo įdarbintas;

VMI pateiktoje PVM deklaracijoje už 2017 m. kovo mėn. Å¡is pardavimas bendrovei „A“ nebuvo deklaruotas; nuo 2017 m. gegužės mėn. bendrovė VMI neteikė deklaracijų, dokumentų, nebuvo randama mokesčių mokėtojų registre nurodytais adresais, 2017 m. rugpjūčio 8 d. mokesčių administratoriaus iniciatyva iÅ¡registruota iÅ¡ PVM mokėtojų registro. UAB „D“ duomenų apie iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras 2017 m. balandžio 30 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gegužės 10 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) - bendrai 26 620 Eur sumai, i.SAF posistemio PVM sÄ skaitų faktÅ«rų registrui nepateikė, VMI pateiktose PVM deklaracijose už 2017 m. balandžio, gegužės mėn. jokių pirkimų ir pardavimų nedeklaravo; 2017 m. gegužės 16 d. bendrovė mokesčių administratoriaus iniciatyva iÅ¡registruota iÅ¡ PVM mokėtojų registro, kaip asmuo nevykdantis ekonominės veiklos (nuo 2017 m. balandžio mėn. neteikiantis deklaracijų, dokumentų, nerandamas mokesčių mokėtojų registre nurodytais adresais), nuo 2017 m. gegužės 26 d. bendrovės teisinis statusas – bankrutuojanti; nors paminėtuose UAB „D“ vardu iÅ¡raÅ¡ytuose buhalteriniuose dokumentuose Å¡ios bendrovės vardu pasirašė P. G., tačiau jis niekada nebuvo įdarbintas Å¡ioje bendrovėje, nėra duomenų apie jo buvimÄ UAB „D“ vadovu ar atstovu;

Å¡ioje bendrovėje nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki tų pačių metų birželio 30 d. buvo įdarbinta 10 darbuotojų, nuo 2017 m. liepos 1 d. bendrovėje nebuvo nei vieno įdarbinto darbuotojo. UAB „B“ 2017 m. birželio 12 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) – 14 520 Eur sumai, i.SAF posistemio PVM sÄ skaitų faktÅ«rų registrui nepateikė, VMI pateiktoje PVM deklaracijoje už 2017 m. birželio mėn. nedeklaravo; 2017 m. rugpjūčio 8 d. bendrovė iÅ¡registruota iÅ¡ PVM mokėtojų registro, kaip asmuo nevykdantis ekonominės veiklos (neteikiantis deklaracijų (dokumentų) ir nerandamas mokesčių mokėtojų registre nurodytais adresais) (1 t., b. l. 58-65).

39. Nuteistasis P. B. apklausiamas nagrinėjamoje byloje taip pat patvirtino, kad bendrovės „B“, „C“, „D“ bendrovei „A“ PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytų paslaugų nesuteikė. Kita vertus, Å¡ioje dalyje nuteistojo parodymai nebuvo nuoseklÅ«s. Pradžioje tvirtinęs, kad paslaugos bendrovių nebuvo suteiktos, nes A. K. neįvykdė savo nuolatinių pažadų, vėliau jau pateikė versijÄ , kad Å¡ios bendrovės suklydo iÅ¡raÅ¡ydamos PVM sÄ skaitas faktÅ«ras vietoj iÅ¡ankstinių sÄ skaitų.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2018 m. gruodžio 30 d. UAB „A“ vienintelio akcininko sprendimu P. B. nusprendė į UAB „A“ veiklos rezultatus nuraÅ¡yti bendrovių „B“, „C“, „D“ įsiskolinimus atitinkamai 20 570 Eur sumai, 12100 Eur sumai, 26 620 Eur sumai (7 t., b. l. 32; Å¡is sprendimas buvo pateiktas ir konsultacinę specialisto iÅ¡vadÄ Å¡ioje byloje pateikusiai specialistei). UAB „A“ buhalterinę apskaitÄ tvarkiusi I. Č. patvirtino, kad nurodytas vienintelio akcininko sprendimas, kuriame nurodyta, jog bendrovės „B“, „C“, „D“ suklydo nenurodydamos, kad sÄ skaitos faktÅ«ros yra avansinės – iÅ¡ankstinio apmokėjimo, jai buvo pateiktas 2019 m. rugpjūčio 5 d., dėl to ji patikslins 2017 m.

PVM deklaracijas ir 2017 m. pelno – nuostolio deklaracijÄ . Tikėti nurodyta P. B. versija, jÄ vertinant tiek byloje esančių įrodymų, tiek paminėto vienintelio akcininko sprendimo priėmimo datos, sprendimo pateikimo laiko UAB „A“ buhalterei kontekste, nėra pagrindo. Å i versija, kurios nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, vertintina tik kaip nuteistojo P. B. siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad P. B., (duomenys neskelbtini) VMI atliekant UAB „A“ mokestinį tyrimÄ , apie tai, jog bendrovės „B“, „C“, „D“ bendrovei „A“ PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytų paslaugų nesuteikė, suklydo iÅ¡raÅ¡ydamos sÄ skaitas faktÅ«ras net neužsiminė.

Nors buvo praÅ¡oma pateikti mokestinį tyrimÄ atlikusiam specialistui paaiÅ¡kinimus dėl įsigytų paslaugų tikslingumo ir jų panaudojimo bendrovės „A“ Å«kinėje komercinėje veikloje, tokie paaiÅ¡kinimai nebuvo pateikti.

40. Išdėstytų aplinkybių kontekste įvertinus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) bei UAB „A“ konsultacine specialisto išvada (2 t., b. l. 78-104, 105-200; 3 t., b. l. 1-128; 6 t., b. l. 5-74, 75-200; 7 t., b. l. 1-49) nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantais - nuteistuoju P. B. bei jo gynėju, kad aptariamoje dalyje skundžiamas nuosprendis nuteistiesiems nepagrįstai buvo grindžiamas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialistės R. R. pateiktomis išvadomis.

BÅ«tent specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini), vertinant UAB „A“ buhalterinės apskaitos dokumentus bei nagrinėjamoje byloje buvusius finansinio tyrimo atlikimui reikÅ¡mingus duomenis, pateiktos iÅ¡vados atitinka bei papildo kitus, pirmiau aptartus byloje esančius įrodymus ir sudaro vieningÄ loginę sekÄ , reikÅ¡mingÄ sprendimo dėl nuteistųjų kaltės, pasisavinant (padedant pasisavinti) didelės vertės UAB „A“ turtÄ bei apgaulingai tvarkant (padedant apgaulingai tvarkyti) Å¡ios bendrovės buhalterinę apskaitÄ , priėmimui.

Priešingai UAB „A“ konsultacinėje specialisto išvadoje pateiktos išvados ne tik prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, bet ir, kaip pagrįstai nurodė specialistė R. R., padarytos, apsiribojant apskaitos dokumentų įforminimu ir įformintų dokumentų formalia atitiktimi įstatymų nuostatoms, jų formaliu atvaizdavimu buhalterinėje apskaitoje, finansinėje atskaitomybėje, mokesčių deklaracijose.

41. Atlikus UAB „A“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ , specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kuriÄ specialistė R. R. patvirtino tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teisme, nenustatyta, kad pagal UAB „F“, UAB „E“, kaip ir pagal UAB „B“, UAB „C“ ir UAB „D“ vardu iÅ¡raÅ¡ytus kaltinimuose nurodytus apskaitos dokumentus Å«kinės operacijos faktiÅ¡kai bÅ«tų įvykę. Å ioje iÅ¡vadoje nurodyta, kad vien pavienių dokumentų buvimas nepatvirtintas realiais duomenimis negali patvirtinti faktiÅ¡kai atliktų veiksmų tiek iÅ¡ UAB „A“, tiek iÅ¡ jos kontrahentų pusės. Bendrovės „A“ buhalterinėje apskaitoje apskaityta dokumentinė iÅ¡raiÅ¡ka (apskaityti minėtų įmonių vardu įforminti apskaitos dokumentai) nepatvirtinta sistemine, nuoseklia ir logiÅ¡ka visuma bei realiu faktinių Å«kinių operacijų įvykimu.

IÅ¡ UAB „F“ ir UAB „E“ vardu įformintuose apskaitos dokumentuose (tarpininkavimo sutartyse, priėmimo perdavimo aktuose prie tarpininkavimo paslaugų sutarčių bei PVM sÄ skaitose faktÅ«rose) nurodytos Å«kinės operacijos turinio neaiÅ¡ku kokios faktiÅ¡kai tarpininkavimo paslaugos pagal minėtus apskaitos dokumentus įsigytos ir kokiÄ Ä¯takÄ bei ryšį turėjo su UAB „A“ uždirbamomis arba numatomomis uždirbti pajamomis. Pavyzdžiui, UAB „F“ vardu įformintuose 2017 m. vasario 28 d. ir 2017 m. vasario 27 d. priėmimo-perdavimo aktuose nurodytos UAB „A“ priimtos konsultacinės paslaugos dėl Anglijoje, Londone nekilnojamojo turto verslo vystymo, arba 2017 m. vasario 21 d., 2017 m. vasario 28 d. priėmimo-perdavimo aktuose nurodytos paslaugos dėl Anglijoje, Londone gyvenamosios paskirties investicinių nekilnojamojo turto objektų paieÅ¡kos, nepagrįstos ataskaitomis, analizėmis, rodikliais, nekilnojamojo turto pobÅ«džiu, konkrečiais Å¡altiniais, laikotarpiais, konkrečiais objektais, ar kitais faktiniais kriterijais, apsprendžiančiais faktiÅ¡kai atliktus veiksmus dėl realių paslaugų įsigijimo.

Ta pati situacija nustatyta ir dėl UAB „E“ vardu įformintuose 2017 m. balandžio 20 d. ir 2017 m. gegužės 30 d. priėmimo-perdavimo aktuose nurodytų UAB „A“ priimtų ir nupirktų konsultacijų bei paieÅ¡kų Å vedijoje dėl investicinių nekilnojamojo turto projektų ar dėl UAB „A“ pagal 2017 m. gegužės 30 d. priėmimo-perdavimo aktÄ iÅ¡ UAB „E“ įgytos atliktos komercinio nekilnojamojo turto, tinkamo paslaugų verslui, paieÅ¡kos Kauno ir Vilniaus miestuose, pagal 2017 m. birželio 30 d. priėmimo-perdavimo aktÄ iÅ¡ UAB „E“ įgytos atliktos paieÅ¡kos dėl nekilnojamojo turto investicinių objektų, paslaugų įmonių, veikiančių statybos srityje, monitoringo duomenų rinkimo ir apdorojimo, pagal 2017 m. liepos 20 d. priėmimo-perdavimo aktÄ Ä¯forminto įgyto UAB „G“ rinkos tyrimo.

Nors tyrimo medžiagoje ir pateikta notariÅ¡kai patvirtinta 2017 m. gruodžio 18 d. akcijų pirkimo pardavimo sutartis pagal kuriÄ UAB „A“ įsigijo 100 proc. UAB „G“ akcijų, tačiau tyrimo metu nenustatyta duomenų, pagrindžiančių realų UAB „G“ rinkos tyrimo įsigijimÄ , o ir kitų, paminėtų nekilnojamojo turto objektų paieÅ¡kų, konsultacijų ar duomenų rinkimo ir apdorojimo paslaugų įsigijimÄ . Kartu pastarosios specialistės pateiktos iÅ¡vados kontekste pažymėtina ir tai, kad paminėta UAB „G“ akcijų pirkimo sutartis buvo sudaryta jau po (duomenys neskelbtini) VMI atlikto UAB „A“ mokestinio tyrimo, P. B.

žinant atlikto tyrimo rezultatus, tai, kad mokestinio tyrimo metu surinkta informacija yra perduota tolimesniam nustatytų pažeidimų vertinimui. Be to, specialisto iÅ¡vada nustatyta, kad bendrovės „A“ buhalterinėje apskaitoje apskaitytas konsultacinių paslaugų pardavimas UAB „E“ pagal 2017 m. spalio 31 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ MAE Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nepagrįstas faktiniais duomenimis. Kitų dokumentų, be nurodytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, papildančių ir patvirtinančių Å«kinės operacijos turinį, medžiagoje nėra.

Nenustatytas PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytų duomenų realumas.

42. Paminėta specialisto iÅ¡vada nustatyta ir tai, kad iÅ¡ tyrimo medžiagoje esančių UAB „B“, UAB „C“ ir UAB „D“ vardu įformintų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų nenustatytas faktiÅ¡kas bendrovės „A“ įsigytų paslaugų turinys. Nenustatyta, kokios konkrečios Europos paramos ir kokiais klausimais konsultacijas iÅ¡ UAB „B“ pagal 2017 m. kovo 31 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini) UAB „A“ įgijo. Nenustatyta, kur - kokiame mieste ar vietovėje, UAB „A“ nuomojo scenÄ , koncertinę garso, apÅ¡vietimo įrangÄ , lazerį 3D/5D, montavimo demontavimo darbus pagal UAB „B“ vardu 2017 m. birželio 12 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini).

Kokiam koncertui ar renginiui naudota iÅ¡ UAB „B“ nuomos bÅ«du įgyta koncertinė įranga, nenustatyti atlikėjai, organizatoriai, data ir kiti duomenys, leidžiantys identifikuoti įformintus veiksmus bei, patvirtinantys faktiÅ¡kai įgytas paslaugas. Nenustatyta, kokį projektÄ rengiant UAB „A“ įgijo konsultacines paslaugas iÅ¡ UAB „C“ pagal 2017 m. kovo 31 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir kokiais klausimais teiktos konsultacijos. Nenustatytas UAB „A“ ryÅ¡ys su projekto „(duomenys neskelbtini)“ rengimu ir, kad Å¡ios bendrovės veikloje bÅ«tų panaudoti projekto rengimo darbai įgyti iÅ¡ UAB „D“ pagal 2017 m. balandžio 30 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. gegužės 10 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini).

43. Dėl kaltinimuose nurodytų bendrovių „B“, „C“, „D“, „F“, „E“ vardu, taip pat bendrovės „A“ vardu įformintų buhalterinės apskaitos dokumentų – PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, pinigų priėmimo kvitų, kasos pajamų orderių, priėmimo-perdavimo aktų, apie realiai neįvykusias Å«kines operacijas įtraukimo į UAB „A“ buhalterinę apskaitÄ , su Å¡iomis operacijomis susijusių duomenų pateikimo mokesčių administratoriui bendrovės „A“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant BAÄ® 4, 6, 12, 13 straipsnių nuostatų, PMÄ® 11, 17 straipsnio nuostatų, PVMÄ® 3, 58, 64 straipsnių nuostatų.

Bendrovės veikloje negalėjo būti panaudotos UAB „B“, UAB „C“, UAB „F“, UAB „E“, UAB „D“ vardu įformintuose dokumentuose nurodytos paslaugos, nes jos faktiškai nebuvo įsigytos, jų pagrindu nenustatytas siekis uždirbti apmokestinamųjų pajamų ir gauti pelno. Valstybinei mokesčių inspekcijai teiktinose ataskaitose (deklaracijose) deklaruojant buhalterinėje apskaitoje apskaitytus formalius duomenis, siekta sukurti vykdytos veiklos regimybę. Bendrovės „A“ buhalterinėje apskaitoje atvaizduotas atsiskaitymo grynais pinigais būdas, tyrimo metu nustatytų duomenų ir aplinkybių kontekste nepatvirtina objektyvaus piniginių lėšų perdavimo fakto UAB „B“, UAB „C“, UAB „F“, UAB „E“, UAB D“ atsakingiems asmenims.

Dėl išdėstytų priežasčių UAB „A“ buhalterinėje apskaitoje apskaityti ir atvaizduoti duomenys neobjektyvūs, neinformatyvūs, nepalyginami ir neatitinka paminėtų įstatymų nuostatų, dėl to už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. pagal pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (2 t., b. l. 78-104).

44. IÅ¡dėstytų aplinkybių visuma, kartu su aplinkybe, kad vėliausio iÅ¡ kaltinime nurodytų bendrovės „A“ pinigų sumokėjimÄ patvirtinančių dokumentų iÅ¡raÅ¡ymo dienÄ â€“ 2017 m. birželio 30 d., iÅ¡ UAB „A“ banko sÄ skaitų nebuvo iÅ¡gryninta bendra visuose kasos pajamų orderiuose, kasos priėmimo kvituose nurodyta suma – 93 533 Eur (buvo bendrai iÅ¡gryninta 86 073,90 Eur), neabejotinai patvirtina, kad UAB „B“, UAB „C“, UAB „F“, UAB „E“, UAB D“ vardu iÅ¡raÅ¡ytose kaltinimuose nurodytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytos paslaugos UAB „A“ nebuvo suteiktos, kaip ir bendrovė „A“ grynaisiais pinigais už neva suteiktas paslaugas paminėtoms bendrovėms nesumokėjo, Å¡iuos iÅ¡grynintus UAB „A“ priklausančius pinigus P. B. pasisavino.

Aptartos aplinkybės leidžia teigti, kad P. B. ir A. K. veikė pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ , kiekvienas gerai suvokė savo atliekamų veiksmų nusikalstamÄ pobÅ«dį ir norėjo taip veikti. Vien tai, kad byloje nenustatyta, jog A. K. dėl savo atliktų neteisėtų veiksmų bÅ«tų turėjęs kokiÄ nors materialinę naudÄ , nepaneigia fakto, kad jis padėjo padaryti abi jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

45. Nuteistojo A. K. gynėjas skunde teigia, kad jo ginamajam teismas netinkamai taikė BK 222 straipsnio 1 dalį, nes jis nėra Å¡ios veikos subjektas. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos, nustatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjektai gali bÅ«ti asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), taip pat įmonės vadovas. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs padaryti nusikalstamÄ veikÄ duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba Å¡alindamas kliÅ«tis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iÅ¡ anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, Å¡ios veikos pėdsakus ar nusikalstamu bÅ«du įgytus daiktus, taip pat asmuo, iÅ¡ anksto pažadėjęs realizuoti iÅ¡ nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.

Padėjėjo, kaip vieno iš nusikalstamos veikos bendrininkų rūšių, ypatybė yra ta, kad jis tiesiogiai paprastai nerealizuoja nusikalstamos veikos sudėties požymių, t. y. neatlieka veiksmų, aprašytų nusikalstamos veikos dispozicijoje, bet atlieka BK 24 straipsnio 6 dalyje išvardytus veiksmus, kuriais palengvina vykdytojui realizuoti nusikalstamos veikos sudėtį ir kurie yra susiję priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme nurodytais padariniais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403-648/2016).

Baudžiamasis įstatymas imperatyviai nurodo, kad tik organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas atsako pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, nustatantį atsakomybę už vykdytojo padarytÄ veikÄ . Specialaus apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo subjekto padėjėjas gali neatitikti specialiųjų nusikalstamos veikos, nurodytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjekto požymių.

46. Å iuo atveju nuteistasis A. K. skundžiamu nuosprendžiu nebuvo pripažintas specialiuoju nusikalstamos veikos, nustatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjektu. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad jis savo veiksmais prisidėjo prie UAB „A“ apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo ir buvo vienas iÅ¡ nusikaltimo, nustatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, bendrininkų – padėjėjas. A. K. veiksmai, darant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , kaip nustatyta nuosprendyje, objektyviai pasireiÅ¡kė tuo, kad jis, veikdamas pagal susitarimÄ kartu su Å¡io nusikaltimo vykdytoju P. B., žinodamas, kad UAB „A“ realiai paslaugos nebus suteiktos ir Å¡i bendrovė už paslaugas realiai pinigų nemokės, P. B. pateikė bendrovių „B“, „C“, „D“ vardu iÅ¡raÅ¡ytas fiktyvias PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, pinigų priėmimo kvitus, kuriuos kartu su P. B. pateiktais fiktyviais UAB „E“, UAB „F“, UAB „A“ dokumentais – PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis, kasos pajamų orderiais, priėmimo perdavimo aktais, įtraukus į bendrovės UAB „A“ buhalterinę apskaitÄ , nebuvo galima iÅ¡ dalies nustatyti bendrovės „A“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.

Tokiu bÅ«du A. K. pateikdamas priemones – paminėtus buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuose nurodyti žinomai melagingi duomenys, padėjo UAB „A“ faktiniam vadovui apgaulingai tvarkyti Å¡ios įmonės buhalterinę apskaitÄ . Be A. K. paminėtų atliktų veiksmų nebÅ«tų pasiektas norimas nusikalstamas rezultatas – fiktyvÅ«s bendrovių „B“, „C“, „D“ vardu iÅ¡raÅ¡yti dokumentai nebÅ«tų įtraukti į UAB „A“ buhalterinę apskaitÄ ir nebÅ«tų sudaryta galimybė papildomai pasisavinti 59 290 Eur Å¡ios bendrovės lėšų.

A. K. padėdamas įgyvendinti nusikalstamÄ sumanymÄ , prisidėjo prie UAB „A“ faktinio vadovo P. B. vykdomo apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, įtraukiant į bendrovės apskaitÄ fiktyvius dokumentus. Tame tarpe ir paminėti A. K. atlikti veiksmai sÄ lygojo BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių atsiradimÄ . Taigi, atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, kolegija konstatuoja, kad A. K. pagrįstai pripažintas padėjęs apgaulingai tvarkyti UAB „A“ buhalterinę apskaitÄ , jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį.

47. Kartu pažymėtina tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog svetimo turto pasisavinimo subjektu gali bÅ«ti tik asmuo, kuriam tas turtas yra patikėtas arba yra jo žinioje. Tais atvejais, kai svetimo turto pasisavinimÄ bendrininkaudami padaro ir asmenys, kuriems Å¡is turtas nebuvo patikėtas ar nebuvo jų žinioje, jų veika kvalifikuojama taikant BK 24 straipsnį ir atskiras jo dalis. Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad UAB „A“ – turtas buvo P. B. žinioje, nustačius A. K. veiksmuose visus bendrininkavimo su P. B. subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius bei įvertinus tai, kad pagal nustatytas aplinkybes veikÄ A.

K. padarė veikdamas bendrai su P. B., pagrįstai A. K. veika kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, kaip padėjimas pasisavinti didelės vertės svetimÄ turtÄ . Pažymėtina, kad pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ . Bendrininkavimo bÅ«tinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas.

Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Bendrininkų susitarimas bendrai daryti nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas įvairiomis formomis: žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais. Baudžiamajame įstatyme pateiktas iÅ¡samus padėjimo padaryti nusikaltimas veikas bÅ«dų sÄ raÅ¡as, kuris aukščiau jau buvo aptartas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. K. veiksmai buvo reikÅ¡mingi ir padėjo V.

B. pasisavinti bendrovės „A“ didelės vertės turtÄ . Antai bÅ«tent dėl A. K. pateiktų tikrovės neatitinkančių bendrovių „B“, „C“, „D“ dokumentų, kuriuose nurodyta, kad Å¡ios įmonės bendrovei „A“ pardavė paslaugų už 59 290 Eur, o bendrovė „A“ už Å¡ias neva suteiktas paslaugas bendrovėms „B“, „C“, „D“ sumokėjo grynaisiais pinigais, ir kurie buvo įtraukti į UAB „A“ buhalterinę apskaitÄ , buvo sudaryta galimybė Å¡ios bendrovės faktiniam direktoriui P. B. iÅ¡gryninti bendrovių „H“, „K“ į UAB „A“ banko sÄ skaitas pervestas pinigines lėšas ir jas pasisavinti, kÄ pastarasis ir padarė.

Taigi A. K., pateikdamas P. B. fiktyvius dokumentus, padėjo P. B. pasisavinti UAB „A“ lėšas. Byloje nustatytos ir pirmiau jau aptartos aplinkybės neabejotinai leidžia teigti, kad A. K., turėdamas patirtį bendrovių valdymo bei veiklos organizavimo srityje, puikiai suvokė, kad savo veiksmais prisideda ne tik prie apgaulingo UAB „A“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, bet ir sudaro galimybes pasisavinti Å¡ios bendrovės didelės vertės turtÄ , kad veikia bendrai su P. B., ir norėjo taip veikti.

48. Nuteistasis P. B. ir jo gynėjas didžiÄ jÄ dalį apeliacinio skundo skiria specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „A“ Å«kinės finansinės veiklos pateiktų iÅ¡vadų, taip pat Å¡iÄ specialisto iÅ¡vadÄ suraÅ¡iusios specialistės R. R. duotų paaiÅ¡kinimų kvestionavimui, nurodytos specialisto iÅ¡vados ir nuteistojo P. B. gynėjo dar ikiteisminio tyrimo metu pateiktos UAB „A“ konsultacinės specialisto iÅ¡vados tarpusavio vertinimui, bei nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apsiribojo paminėtas specialisto iÅ¡vadas suraÅ¡iusių specialisčių apklausa ir, esant tarp iÅ¡vadų nepaÅ¡alintiems esminiams prieÅ¡taravimams, nepagrįstai netenkino gynybos praÅ¡ymo byloje paskirti UAB „A“ finansinę ekspertizę, pavedant jÄ atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams.

Nepaskyrus byloje praÅ¡omos ekspertizės, pasak apeliantų, nebuvo imtasi visų procesinių priemonių bylai reikÅ¡mingoms aplinkybėms nustatyti, taip pat buvo pažeisti lygiateisiÅ¡kumo, rungtyniÅ¡kumo principai, P. B. teisė į gynybÄ , byloje esantys įrodymai vertinti tendencingai, iÅ¡skirtinai palankiai valstybiniam kaltinimui.

49. Aptartų apeliantų skundo argumentų kontekste pažymėtina, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės bei bÅ«dai. TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-281-139/2015). Kartu pažymėtina ir tai, kad ekspertizės akto (specialisto iÅ¡vados), kaip įrodymo, vertinimui keliami reikalavimai nustatyti BPK 20 straipsnio 5 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-283-222/2018).

Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ekspertizės aktas (specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-437/2008, Nr. 2K-240/2008, Nr. 2K-183-693/2016, Nr. 2K-73-942/2017, Nr. 2K-368-489/2018).

50. Teisėjų kolegija, byloje specialisto iÅ¡vadas pateikusias specialistes apklaususi ir bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme bei jų paaiÅ¡kinimus įvertinusi ne tik paminėtų specialistų iÅ¡vadų, bet ir visų kitų byloje esančių įrodymų kontekste, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neskirdamas byloje UAB „A“ Å«kinės finansinės veiklos ekspertizės, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, esminio BPK pažeidimo nepadarė, nebuvo suvaržyta ir P. B. teisė į gynybÄ , lygiateisiÅ¡kumo, rungtyniÅ¡ko proceso principai.

BPK 286 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę (bet ne pareigÄ ) bylos nagrinėjimo teisme dalyvių praÅ¡ymu arba savo iniciatyva paskirti ekspertizę. SprendimÄ dėl ekspertizės skyrimo teismas priima atsižvelgdamas į bylos duomenis, taip pat į tai, ar ekspertizės iÅ¡vados yra reikalingos bylos aplinkybėms iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, Nr. 2K-83/2013, Nr. 2K-57/2014, Nr. 2K-232-976/2019 ir kt.). Teismas privalo patenkinti praÅ¡ymus, jeigu iÅ¡aiÅ¡kintinos aplinkybės turi reikÅ¡mės bylai, tačiau teismas turi teisę atmesti tuos praÅ¡ymus, kuriais praÅ¡oma iÅ¡aiÅ¡kinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikÅ¡mės arba ryÅ¡io su byla.

Tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti, ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (BPK 270 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-313-489/2019).

51. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad prieÅ¡ pat baigiant byloje įrodymų tyrimÄ nuteistojo P. B. gynėjas pateikė teismui praÅ¡ymÄ paskirti byloje UAB „A“ finansinę ekspertizę, pavedant jÄ atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams. Pirmosios instancijos teismas apsvarstė šį gynybos praÅ¡ymÄ , suteikė bylos nagrinėjime dalyvavusiems proceso dalyviams teisę pasisakyti dėl pateikto praÅ¡ymo bei, įvertinęs iÅ¡sakytas nuomones, taip pat byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų duomenų visumÄ , motyvuotai šį praÅ¡ymÄ atmetė (8 t., b. l. 187-190).

Apygardos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje tarp pateiktų specialisto iÅ¡vadų esantys prieÅ¡taravimai gali bÅ«ti paÅ¡alinti, vertinant kitus byloje esančius įrodymus (liudytojų, pačių nuteistųjų parodymus, specialisčių paaiÅ¡kinimus, VMI surinktus duomenis, kitas byloje nustatytas aplinkybes), tuo tarpu finansinės ekspertizės paskyrimas Å¡iuo atveju naujų bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingų duomenų nesuteiktų ir tik vilkintų baudžiamosios bylos nagrinėjimÄ .

Å ių aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, siekiant užtikrinti nuteistojo P. B. teisę į gynybÄ , rungtyniÅ¡kumo principÄ , buvo tenkintas Å¡io nuteistojo gynėjo praÅ¡ymas apklausti specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) suraÅ¡iusiÄ specialistę R. R., vėliau ir praÅ¡ymas apklausti konsultacinę iÅ¡vadÄ pateikusiÄ specialistę E. B. (8 t., b. l. 109, 149). Tiek nuteistasis P. B., tiek ir jo gynėjas aktyviai naudojosi teise užduoti specialistėms klausimus, ginčyti specialistės R.

R. pateiktos iÅ¡vados pagrįstumÄ , iÅ¡siaiÅ¡kinti bylai reikÅ¡mingas aplinkybes bei realizuoti teisę į gynybÄ (8 t., b. l. 143-146, 167-168). Minėta, kad Å¡ios specialistės buvo apklaustos ir bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kur nuteistasis P. B. kartu su savo gynėju taip pat aktyviai realizavo teisę į gynybÄ . Esant nurodytoms aplinkybėms, teigti, kad nagrinėjamoje byloje teisminis procesas vyko Å¡aliÅ¡kai, neobjektyviai, teikiant palankumÄ kaltinimo pusei, nėra pagrindo.

52. Kartu pažymėtina ir tai, kad toks prieÅ¡taravimų Å¡alinimo tarp byloje pateiktų specialisto iÅ¡vadų bÅ«das atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikoje suformuotas taisykles. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tais atvejais, kai konsultacinė iÅ¡vada prieÅ¡tarauja baudžiamojoje byloje esančiai specialisto iÅ¡vadai ar ekspertizės aktui, prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti paprastai į teismo posėdį kviečiami specialisto iÅ¡vadÄ ar ekspertizės aktÄ ir konsultacinę iÅ¡vadÄ pateikę asmenys.

Jei specialiųjų žinių turinčių asmenų apklausos teisme metu nepaÅ¡alinamos kilusios abejonės ar yra pagrindas abejoti pateiktos specialisto iÅ¡vados ar ekspertizės akto iÅ¡samumu ar pagrįstumu, BPK 286 straipsnio nustatyta tvarka skiriama ekspertizė (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, Nr. 2K-337/2014, Nr. 2K-211-895/2018, Nr. 2K-118-489/2019). Nagrinėjamu atveju, nors atlikus specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „A“ konsultacinę specialisto iÅ¡vadÄ pateikusių specialisčių apklausas ir nepavyko paÅ¡alinti tarp pateiktų iÅ¡vadų prieÅ¡taravimų, kiekviena specialistė patvirtino savo duotas iÅ¡vadas, tačiau paminėtas specialisčių iÅ¡vadas įvertinus kitų byloje esančių įrodymų kontekste, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktų iÅ¡vadų pagrįstumo.

53. Ginčydami specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) patikimumÄ , nuteistasis P. B. ir jo gynėjas nurodo, kad nors specialistė R. R. teisme parodė, jog UAB „A“ apskaitos dokumentų nepakanka kaltinimuose nurodytuose dokumentuose įformintų Å«kinių operacijų realumo konstatavimui, tačiau nenurodė nei kokie, jos nuomone, turėtų bÅ«ti papildomi dokumentai, nei kokie teisės aktai tų papildomų dokumentų bÅ«tinumÄ reglamentuoja. Å ie apeliantų argumentai ne tik prieÅ¡tarauja jau aukščiau iÅ¡dėstytoms specialisto iÅ¡vadoje pateiktoms iÅ¡vadoms, bet ir kitoms joje pateiktoms iÅ¡vadoms, specialistės teisme duotiems paaiÅ¡kinimams.

54. Specialisto iÅ¡vadoje, be pirmiau iÅ¡dėstytų aplinkybių, susijusių su tarpininkavimo paslaugų pagrindimu buhalterinėje apskaitoje, nurodyti ir teisės aktai, įpareigojantys Å«kio subjektÄ buhalterinėje apskaitoje fiksuojamas Å«kines operacijas įforminti laiku, iÅ¡samiai ir aiÅ¡kiai turinio prasme. BAÄ® (redakcija įsigaliojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.) 4 straipsnio 1, 2, 3 punktuose, numatyta, kad Å«kio subjektai apskaitÄ tvarko taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų: tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams; 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais.

Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 13 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti privalomi apskaitos dokumento rekvizitai, tarp kurių 4 punkte yra numatytas vienas iÅ¡ privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų - Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio turinys. PVMĮ 58 straipsnio 1 dalie 1 punkte yra nustatyta, kad PVM mokėtojas įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo (importo) PVM sumas gali traukti į atskaitÄ tuo atveju, jeigu įsigytos prekės ir paslaugos yra skirtos PVM apmokestinamų prekių tiekimui ir paslaugų teikimui.

Pagal nusistovėjusiÄ Lietuvos administracinio teismo praktikÄ , buhalterinės apskaitos dokumentų (PVM sÄ skaitų faktÅ«rų) juridinė galia, nuo kurios priklauso mokesčių mokėtojo teisė atskaityti pirkimo PVM, sietina ne tik su formaliųjų apskaitos rekvizitų užfiksavimu apskaitos dokumente, bet ir su realiu prekių ar paslaugų įsigijimu, taip pat su realiai Å«kinėje operacijoje dalyvavusiais Å«kio subjektais. Papildomai apklausiama apeliacinės instancijos teisme specialistė R. R. pažymėjo, kad Ä®monių finansinės atskaitomybės įstatymo 15 straipsnyje yra įtvirtintas turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principas, kuris numato, kad Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai į įmonės apskaitÄ registruojami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal jų juridinę formÄ .

Tokia pati turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principo sÄ lyga yra numatyta ir Mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnyje – „Mokesčių teisiniuose santykiuose virÅ¡enybė teikiama Å¡ių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai iÅ¡raiÅ¡kai.“. PVMÄ® 58 straipsnio 1 dalie 1 punkte įtvirtinta bÅ«tina sÄ lyga, kuriai esant galima PVM atskaita. Privalo bÅ«ti priežastinis ryÅ¡ys tarp įgyjamų prekių, paslaugų ir PVM apmokestinamųjų prekių ar paslaugų teikimo.

Pagal šias nuostatas dokumentui yra reikalinga ne tik forma, pirmenybė yra teikiama dokumento realiam turiniui (9 t., b. l. 150-155).

55. Specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) nepatikimumÄ , apeliantai, be kita ko, sieja su užduotyje atlikti UAB „A“ finansinės veiklos tyrimÄ nurodytomis aplinkybėmis. Pasak apeliantų, bÅ«tent užduotyje atlikti tyrimÄ nurodytos aplinkybės, kad bendrovių „B“, „C“, „D“, „F“, „E“ ir bendrovės „A“ vardu iÅ¡raÅ¡ytuose kaltinimuose nurodytuose dokumentuose užfiksuotos Å«kinės operacijos realiai nevyko, realiai nebuvo atliekami apmokėjimai grynaisiais už neva suteiktas/gautas paslaugas, įtakojo iÅ¡vadų paminėtoje specialisto iÅ¡vadoje pateikimÄ .

Å ie apeliantų argumentai nepagrįsti, todėl atmetami. Tiek pačios specialisto iÅ¡vados turinys, tiek ir specialistės R. R. teisme duoti paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad UAB „A“ finansinės veiklos tyrimas buvo atliktas bei iÅ¡vados pateiktos, įvertinus tyrimui pateiktus UAB „A“ buhalterinės apskaitos dokumentus, taip pat tyrimui reikÅ¡mingÄ ikiteisminio tyrimo medžiagÄ , susijusiÄ su Å¡ių dokumentų įforminimu. Specialistė R. R. apklausiama apeliacinės instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad vien tai, jog užduotyje atlikti tyrimÄ nurodoma, kad operacijos neįvykusios, ji nelaiko, kad jos neįvykusios, atlieka tyrimÄ .

Nagrinėjamu atveju iÅ¡vadÄ , kad Å«kinės operacijos tarp bendrovių buvo realiai neįvykusios, davė iÅ¡analizavusi tyrimui pateiktus dokumentus, kas ir atsispindi specialisto iÅ¡vadoje (9 t., b. l. 150-155).

56. PrieÅ¡ingai, byloje pateiktos konsultacinės specialisto iÅ¡vados pagrįstumÄ bei patikimumÄ apeliantai sieja su jÄ pateikusios specialistės A. B. kvalifikacija. IÅ¡ konsultacinės specialisto iÅ¡vados, specialistės A. B. teismuose duotų paaiÅ¡kinimų matyti, kad ji turi didelę darbo patirtį – 23 metų darbo staÅ¾Ä , susijusį su Å«kinės finansinės veiklos tyrimais ir analize, ilgÄ laikÄ dirbo, be kita ko, ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (duomenys neskelbtini) Å«kinės finansinės veiklos tyrimo skyriuje.

Kita vertus, sprendžiant dėl byloje esančių įrodymų patikimumo – Å¡iuo atveju specialisto iÅ¡vadų patikimumo ir įrodomosios reikÅ¡mės, specialisto pateikusio specialisto iÅ¡vadÄ kvalifikacija ir kompetencija tėra tik papildomas, neesminis kriterijus. Esminę reikÅ¡mę sprendžiant, kuria specialisto iÅ¡vada vadovautis grindžiant procesinį sprendimÄ , o kuriÄ atmesti, nulemia byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visumos vertinimas. Minėta, kad nagrinėjamu atveju bÅ«tent specialistės R.

R. pateikta specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka kitus byloje surinktus ir teismuose iÅ¡tirtus įrodymus, bÅ«tent jos vertinimas kitų bylos įrodymų kontekste sudaro vieningÄ loginę sekÄ ir leidžia daryti abejonių nekeliančias iÅ¡vadas dėl nuteistųjų kaltės.

57. Nėra pagrindo sutikti ir su nuteistojo A. K. gynėjo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstyti motyvai, susiję su P. B. parodymų dėl A. K. atliktų veiksmų vertinimu, yra prieÅ¡taringi. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas tiek nuteistojo P. B., tiek ir nuteistojo A. K. parodymus, kurie abiejų nuteistųjų buvo tam tikrose dalyse prieÅ¡taringi, vertino kitų byloje esančių įrodymų kontekste ir vadovavosi bÅ«tent ta jų parodymų dalimi, kuriÄ patvirtino kiti byloje esantys įrodymai. Esant nurodytoms aplinkybėms, vien tai, kad apygardos teismas to paties nuteistojo atskiras nurodytas aplinkybes pripažino patikimomis ir jomis grindė skundžiamÄ nuosprendį, o dalį jo parodymų atmetė, kaip nepagrįstus jokiais kitais bylos įrodymais, nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo motyvai aptariamoje dalyje yra prieÅ¡taringi, teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus įrodymų vertinimo reikalavimus.

58. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumÄ , konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu tiek P. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 183 straipsnio 2 dalį, tiek ir A. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį nuteisti pagrįstai, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos Å¡ioje dalyje nepadarė.

59. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu neteisingai buvo nustatytas UAB „A“ priklausančio didelės vertės turto pasisavinimo laikas, t. y. Å¡ios veikos pabaigos laikas nepagrįstai buvo susietas su BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarinių atsiradimo laiku. Svetimo kaltinime nurodyto didelės vertės turto pasisavinimo laikas nagrinėjamu atveju turėjo bÅ«ti susietas su bendrovių „H“, „K“ pervestų piniginių lėšų į UAB „A“ banko sÄ skaitas, kuriomis neva buvo atsiskaitoma pagal kaltinime nurodytas bendrovių „D“, „C“, „B“, „F“, „E“ iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už neva suteiktas paslaugas, iÅ¡gryninimo laiku.

Minėta, kad pagal byloje esančius piniginių lėšų iÅ¡ UAB „A“ banko sÄ skaitų iÅ¡gryninimo duomenis kaltinime nurodyta bendra pagal pinigų priėmimo kvitus, kasos pajamų orderius bendrovėms „D“, „C“, „B“, „F“, „E“ neva sumokėta 93 533 Eur suma vėliausio iÅ¡ Å¡ių dokumentų apie neva atliktÄ pinigų sumokėjimÄ iÅ¡raÅ¡ymo dienÄ â€“ 2017 m. birželio 30 d., nebuvo iÅ¡gryninta (3 t., b. l. 100-104). Atsižvelgus į Å¡iÄ aplinkybę bei tai, kad byloje nėra nustatyta kitų aplinkybių, kurių pagrindu galima bÅ«tų nustatyti tiksliÄ bÅ«tent kaltinime nurodytos bendros pinigų sumos iÅ¡gryninimo iÅ¡ bendrovės „A“ banko sÄ skaitų datÄ , BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pabaigos laikas siejamas su paskutiniu piniginių lėšų iÅ¡ Å¡ios bendrovės banko sÄ skaitų iÅ¡gryninimo laiku, t. y. nustatoma, kad UAB „A“ priklausančio didelės vertės turto pasisavinimas buvo baigtas 2017 m. gruodžio 10 d.

Atsižvelgus į tai, kad patikslinus UAB „A“ didelės vertės turto pasisavinimo laikotarpį, jis sutrumpėja, taip pat tai, kad nuteistiesiems pirmiau aptartos aplinkybės iÅ¡ bylos medžiagos buvo žinomos, pakeičiant aptariamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistųjų teisinė padėtis nebus pabloginta, prieÅ¡ingai, taip pat nebus pažeista ir nuteistųjų teisė į gynybÄ .

60. Tuo pačiu, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustatant BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, skundžiamame nuosprendyje ir jo sakinyje „jokių paslaugų UAB „E” nesuteikė ir pinigų – 2 662 Eur – pagal nurodytÄ kasos pajamų orderį bendrovė „A“ nemokėjo“ buvo padaryti akivaizdÅ«s raÅ¡ymo apsirikimai, kurie prieÅ¡tarauja bylos faktinėms aplinkybėms. Nors skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje pagrįstai nustatyta, kad P. B., be kita ko, į UAB „A“ buhalterinę apskaitÄ Ä¯traukė fiktyviÄ UAB „A“ vardu iÅ¡raÅ¡ytÄ 2017 m. spalio 31 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) viso 7 260 Eur sumai ir 2017 m. spalio 31 d. kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) viso 2 662 Eur sumai“, nepagrįstai nustatyta, jog pagal Å¡iÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ â€žjokių paslaugų UAB „E” nesuteikė ir pinigų – 2 662 Eur – pagal nurodytÄ kasos pajamų orderį bendrovė „A“ nemokėjo“. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad 2017 m. spalio 31 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) viso 7 260 Eur sumai už bendrovei „E“ neva suteiktas paslaugas iÅ¡rašė UAB „A“.

UAB „A“ buhalterinėje apskaitoje pagal Å¡iÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ sudengus bendrovei „E“ neva turėtÄ 4 598 Eur įsiskolinimÄ (Å¡ios pinigų sumos bendrovė „A“ neva nebuvo sumokėjusi bendrovei „E“ už neva pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) suteiktas paslaugas), bendrovė „A“, bendrovei „E“ neva sumokėjus 2 662 Eur už tariamai pagal 2017 m. spalio 31 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) suteiktas paslaugas, iÅ¡rašė 2017 m. spalio 31 d. kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 96; 3 t., b. l. 95-96).

IÅ¡ aptartų aplinkybių akivaizdu, kad aptariamoje nuosprendžio dalyje turėjo bÅ«ti nustatyta, jog „jokių paslaugų UAB „A” bendrovei „E“ nesuteikė ir pinigų – 2 662 Eur – pagal nurodytÄ kasos pajamų orderį UAB „E“ bendrovei „A“ nemokėjo“, todėl Å¡ioje dalyje nuosprendis tikslinamas.

61. Be to, tame pačiame kaltinime dėl apgaulingos UAB „A“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, nurodant UAB „A“ bendrovei „E“ neva turėtÄ Ä¯siskolinimo sumÄ , buvo padaryta aritmetinė klaida. Pagal byloje nustatytas aplinkybes bendrovė „E“ už neva suteiktas paslaugas bendrovei „A“ iÅ¡rašė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 17 121,50 Eur sumai (2 t., b. l. 149-153), o UAB „A“ bendrovei „E“ už neva suteiktas paslaugas pagal kasos pajamų orderius 2017 m. birželio 27 d. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (orderyje nurodytas mokėjimo pagrindas „apmokėjimas pagal sÄ skaitas-faktÅ«ras (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“), 2017 m. birželio 30 d. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (orderyje nurodytas mokėjimo pagrindas „apmokėjimas pagal sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) neva sumokėjo bendrai 12 523,50 Eur (2 t., b. l. 159-160).

Å ios aplinkybės patvirtina, kad bendrovė „A“ už neva suteiktas paslaugas pagal paminėtÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) bendrovei „E“ neva liko skolinga 4 598 Eur sumÄ , o ne kaip nurodyta kaltinime 4 598,50 Eur sumÄ (17 121,50 - 12 523,50 = 4598), todėl Å¡ioje dalyje kaltinimas taip pat patikslinamas. Dėl BK 220 straipsnio 1 dalies taikymo 62. Skundžiamu nuosprendžiu P. B. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį už neteisingų duomenų laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. apie pajamas ir pelnÄ pateikimÄ (duomenys neskelbtini) VMI dėl ko buvo iÅ¡vengta 22 300,55 Eur mokesčių (17 031 Eur PVM ir 5 269,55 Eur pelno mokesčio) bei padaryta nurodyto dydžio žala valstybei.

63. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ioje dalyje netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nes neiÅ¡analizavo ir neatskleidė BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių, dėl ko pažeidė ir BK 2 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, jog pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo įtvirtintÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo sudėtis yra vienintelis patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindas, todėl tuo atveju, jeigu veikoje trÅ«ksta bent vieno baudžiamajame įstatyme apraÅ¡yto nusikaltimo sudėties požymio, asmuo negali bÅ«ti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

64. BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas iÅ¡vengti mokesčių, kurių suma virÅ¡ija 100 MGL, įrašė į deklaracijÄ arba į nustatyta tvarka patvirtintÄ ataskaitÄ ar kitÄ dokumentÄ Å¾inomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. lapkričio 29 d.). Å io straipsnio prasme neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177-895/2018).

Teismų praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad BK 220 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji – nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įraÅ¡o žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ Ä¯ deklaracijÄ arba nustatyta tvarka patvirtintÄ ataskaitÄ ar kitÄ dokumentÄ ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Å i nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad mokesčių mokėtojas suvokia, kad pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ valstybės įgaliotai institucijai ir kad dėl to bus iÅ¡vengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to nori (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-697/2016).

BÅ«tinasis Å¡ios nusikalstamos veikos požymis yra tikslas. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 220 straipsnį kyla tik tada, kai neteisingi duomenys apie pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ pateikiami siekiant iÅ¡vengti mokesčių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-236-648/2020).

65. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad neteisingų duomenų apie pajamas, pelnÄ pateikimas pasireiÅ¡kė tuo, jog P. B. UAB „A“ PVM deklaracijų langeliuose Nr. 35, atskirais laikotarpiais 2017 m. vasario mėn. 2 719,50 Eur, 2017 m. kovo mėn. 4 893 Eur, 2017 m. balandžio mėn. 2 415 Eur, 2017 m. gegužės mėn. 2 940 Eur, 2017 m. birželio mėn. 3 265,50 Eur, nurodė neteisingus duomenis apie pirkimo PVM (paslaugų-prekių įsigijimas iÅ¡ UAB „F“, UAB „B“, UAB „C“, UAB „D“, UAB „E“), taip sumažindamas mokėtinÄ PVM už bendrÄ 17 031 Eur sumÄ , bei pasinaudodamas juridinės galios neturinčiais dokumentais (paslaugų-prekių įsigijimas iÅ¡ paminėtų bendrovių) 2017 metų metinės Pelno mokesčio deklaracijos 64 langelyje nurodė neteisingus duomenis apie mokėtinÄ pelno mokestį, jį sumažino (105 391 x PM 5%) 5 269,55 Eur sumai, Å¡ias deklaracijas pateikė (duomenys neskelbtini) VMI.

Skundžiamu nuosprendžiu konstatuota, kad dėl nurodytų P. B. atliktų veiksmų valstybei buvo padaryta 22 300,55 Eur žala, išvengiant pridėtinės vertės ir pelno mokesčių.

66. Byloje nustatytos ir aukščiau jau aptartos aplinkybės patvirtina, kad iÅ¡ tikrųjų į UAB „A“ buhalterinę apskaitÄ buvo įtraukti UAB „B“, UAB „C“, UAB „D“, UAB „E“, UAB „F“ vardu, o taip pat ir pačios UAB „A“ vardu iÅ¡raÅ¡yti fiktyvÅ«s buhalteriniai dokumentai – PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, kasos pajamų orderiai, kasos priėmimo kvitai, priėmimo-perdavimo aktai, apie neva bendrovės „A“ gautas ir suteiktas paslaugas, apie neva atliktus apmokėjimus grynaisiais pinigais už neva gautas paslaugas.

Duomenys apie paminėtas realiai neįvykusias operacijas buvo įraÅ¡yti į atskirų kaltinime nurodytų laikotarpių PVM deklaracijas, taip pat 2017 metų metinę Pelno mokesčio deklaracijÄ , kurios buvo pateiktos mokesčių administratoriui – (duomenys neskelbtini) VMI. Kita vertus, byloje nebuvo surinkta įrodymų, kurių pagrindu galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , kad P. B., per bendrovės buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiÄ buhalterę, kuri apie Å¡io asmens atliktus neteisėtus veiksmus nežinojo, nurodytus duomenis apie realiai neįvykusias operacijas pateikdamas mokesčių administratoriui turėjo tikslÄ iÅ¡vengti mokesčių, kas, kaip minėta, yra bÅ«tinasis aptariamos nusikalstamos veikos sudėties požymis.

67. Aptariant BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 183 straipsnio 2 dalyje, nustatyta, kad fiktyvÅ«s buhalterinės apskaitos dokumentai - UAB „E“ vardu iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros 2017 m. kovo 20 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. balandžio 20 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gegužės 31 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 30 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. liepos 20 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), viso 17 121,50 Eur sumai, priėmimo-perdavimo aktai;

UAB „F“ vardu iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros 2017 m. vasario 21 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 27 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo 15 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), bendrai 21 719,5 Eur sumai, priėmimo-perdavimo aktai; UAB „B“ vardu iÅ¡raÅ¡ytos 2017 m. kovo 31 d.

PVM sÄ skaita faktÅ«ra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 12 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) – bendrai 20 570 Eur sumai; UAB „C“ vardu iÅ¡raÅ¡yta 2017 m. kovo 31 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) - 12 100 Eur sumai; UAB „D“ vardu iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros 2017 m. balandžio 30 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gegužės 10 d. serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) - bendrai 26 620 Eur sumai, kuriuose užfiksuotos realiai neįvykusios operacijos, kaip ir atitinkamai pagal Å¡ias PVM sÄ skaitas faktÅ«ras iÅ¡raÅ¡yti kaltinimuose nurodyti pinigų priėmimo kvitai, kasos pajamų orderiai, pagal kuriuos UAB „A“ neva atsiskaitė su paminėtomis bendrovėmis už neva gautas paslaugas bendrai 93 533 Eur sumai, buvo įtraukti į bendrovės UAB „A“ buhalterinę apskaitÄ siekiant imituoti bendrovės vykdomÄ veiklÄ bei iÅ¡ bendrovės „A“ banko sÄ skaitų iÅ¡gryninti bendrovių „H“, „K“ pervestas pinigines lėšas ir jas pasisavinti.

Apie tokį tikslÄ , o ne apie siekį iÅ¡vengti mokesčių leidžia spręsti ir kiti byloje esantys įrodymai. 68. (duomenys neskelbtini) VMI 2017 m. gruodžio 4 d. mokestinio tyrimo ataskaitoje, atlikus UAB „A“ mokestinį tyrimÄ už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 7 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d., nustatyta, kad UAB „A“ įformino tariamas paslaugų pirkimo operacijas iÅ¡ nerandamų, realiai ekonominės veiklos nevykdančių įmonių ir nevykdydama Å«kinių operacijų, imituojant ekonominę veiklÄ vien tik suraÅ¡ant dokumentus, dalyvavo sandoriuose, kurie sudarė formalias sÄ lygas kitiems Å«kio subjektams neteisėtai atskaityti pirkimo PVM, sÄ naudas bei sukÅ«rė sÄ lygas neapmokestinus iÅ¡gryninti pinigines lėšas.

Tyrimo ataskaitoje padaryta iÅ¡vada, kad UAB „A“ buvo įsteigta ne ekonominei veiklai vykdyti, o siekiant savanaudiÅ¡kų, visuomenei prieÅ¡iÅ¡kų interesų, imituoti ekonominę veiklÄ , todėl mokestinės prievolės neapskaičiuojamos (1 t., b. l. 58-65).

69. IÅ¡ specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini), atlikus UAB „A“ Å«kinė finansinės veiklos tyrimÄ , pateiktų iÅ¡vadų taip pat matyti, kad deklaruojant Valstybinei mokesčių inspekcijai UAB „A“ buhalterinėje apskaitoje apskaitytus formalius duomenis, siekta sukurti vykdytos veiklos regimybę. Pagal Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruotus duomenis ir banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡e atvaizduotus duomenis dėl piniginių lėšų nuraÅ¡ymo pagal įmokos kodÄ 8230, bendrovės „A“ atžvilgiu nuostolis valstybės biudžetui nepadarytas, tačiau Å«kinės finansinės veiklos tyrimo metu atlikta Å¡ios bendrovės buhalterinėje apskaitoje apskaitytų dokumentų analizė patvirtina kaip tik tai, jog apskaitytais formaliais paslaugų pirkimo dokumentais ir formaliomis iÅ¡laidomis bei iÅ¡skirtu pirkimo PVM, siekta mažinti formalias pajamas ir pardavimo PVM, sumažinant arba iÅ¡ vis iÅ¡vengiant mokestinių prievolių, tikslu sudaryti vykdytos veiklos įvaizdį ir veikiant formaliai, kaip tarpininkei, formaliai sudaryti sÄ lygas ir galimybes kitoms įmonėms, tame tarpe UAB „E“ pasinaudoti 1 260 Eur PVM atskaita ir 6 000 Eur sÄ naudomis, sumažinant arba iÅ¡ vis iÅ¡vengiant mokėtino PVM ir pelno mokesčio.

BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme specialistė R. R. patvirtino savo aukščiau duotas iÅ¡vadas. Specialistė paaiÅ¡kino, kad nagrinėjamu atveju UAB „A“, įtraukdama į deklaracijas duomenis apie realiai neįvykusias Å«kines operacijas, nei laimi, nei pralaimi, nes pirkimų ir pardavimų PVM „susidengia“, tačiau galimai laimi trečiosios įmonės, kurioms UAB „A“ neva pardavė paslaugas. Å is metodas ir rodo jų regimybę veiklos vykdymui. UAB „A“, betarpiÅ¡kai veikdama su kitomis bendrovėmis (UAB „B“, UAB „C“, UAB „D“, UAB „E“, UAB „F“), žalos biudžetui nepadarė, kadangi tiek pardavimų, tiek pirkimų PVM buvo fiktyvÅ«s. Jei bendrovė „A“ veiklÄ vykdo fiktyviai, tuomet jai nekyla apskritai jokių mokesčių prievolių, t. y. nei mokėti PVM, nei pelno mokestį, kadangi pelnas neatsirado.

70. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad P. B. veiksmuose nenustačius vieno iÅ¡ bÅ«tinųjų neteisingų duomenų apie pajamas, pelnÄ pateikimo sudėties požymių, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo taikyti BK 220 straipsnio 1 dalies nuostatas ir dėl Å¡ios veikos priimti jam apkaltinamÄ jį nuosprendį. Bylos duomenimis akivaizdu, kad UAB „A“ pirkimai buvo fiktyvÅ«s, kaip ir liko nepaneigtas pardavimų trečiosioms įmonėms fiktyvumas. Jeigu įmonės veikla buvo fiktyvi, tuomet nekyla ir atitinkamos mokestinės prievolės; taigi byloje nepakanka duomenų, kurie pagrindžia P. B. tyčiÄ iÅ¡vengti mokesčių pagal BK 220 straipsnio 1 dalį.

Todėl skundžiamas nuosprendis Å¡ioje dalyje naikinamas ir P. B. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Dėl civilinio ieÅ¡kinio 71. Byloje buvo pareikÅ¡tas (duomenys neskelbtini) Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieÅ¡kinys, kuriuo praÅ¡oma iÅ¡ nuteistojo P. B. valstybės naudai priteisti 22 300,55 Eur (t. 3, b. l. 165-167). Kadangi P. B. dėl nusikalstamos veikos pagal BK 220 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinamas, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimo keičiama, pagal BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ (duomenys neskelbtini) VMI civilinį ieÅ¡kinį paliekant nenagrinėtÄ (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių 72. Apeliaciniuose skunduose, be kita ko, nesutinkama su skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems paskirtomis bausmėmis. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems paskirdamas baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytas realias laisvės atėmimo bausmes, savo dydžiu neviršijančias sankcijose numatyto šios bausmės vidurkio, netinkamai vertino bausmių skyrimui reikšmingas faktines aplinkybes, netinkamai pritaikė BK 61 straipsnio nuostatas.

PrieÅ¡ingai nuteistojo P. B. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde tvirtinama, kad apygardos teismas, paskirdamas Å¡iam nuteistajam už padarytas nusikalstamas veikas realiÄ laisvės atėmimo bausmę, neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių, nuteistojo asmenybę charakterizuojančių duomenų, dėl ko paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ bausmę. Pasak apeliantų, P. B. atžvilgiu bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti, paskiriant jam bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu.

73. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ â€“ atitinkančiÄ padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumÄ â€“ bausmę, kuriÄ paskirti yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija. Esminės prielaidos paskirti teisingÄ bausmę yra įstatymų reikalavimų laikymasis bei tinkamas jos individualizavimas. Bausmė gali pasiekti jai keliamus tikslus tik kai ji yra individualizuota, t. y. paskirta atsižvelgiant į nuteistojo asmenybės bruožus ir jo resocializacijos (kompleksinės pagalbos siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimÄ ) poreikius bei kitas teismo nustatytas aplinkybes. Taigi bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi.

74. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-568/2013, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014, Nr. 2K-184-746/2016 ir kt.).

75. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas parinkdamas nuteistiesiems už padarytas nusikalstamas veikas bausmes ir nustatydamas jų dydį, vadovavosi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nuteistiesiems paskyrė individualizuotas ir teisingas bausmes. P. B. ir A. K. padarė nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 4, 5 dalys). Už didelės vertės svetimo turto pasisavinimÄ baudžiamasis įstatymas numato iÅ¡imtinai tik laisvės atėmimo iki deÅ¡imties metų bausmę, tuo tarpu už apgaulingÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ baudžiamajame įstatyme, be alternatyvių bausmių baudos ir areÅ¡to, numatytas laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Vertinant nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ , pažymėtina tai, kad pasisavinto UAB „A“ priklausančio turto vertė beveik deÅ¡imt kartų virÅ¡ija BK 190 straipsnio 1 dalyje numatytÄ didelę turto vertę (250×37,66 (vieno MGL dydis veikos padarymo metu) = 9 415 Eur, tuo tarpu pasisavinto turto vertė – 93 533 Eur), iÅ¡ kurių 59 290 Eur vertės turtÄ padėjo pasisavinti A. K.. Pasisavinant UAB „A“ didelės vertės turtÄ bei apgaulingai tvarkant Å¡ios bendrovės buhalterinę apskaitÄ , buvo panaudoti net penkių kitų bendrovių fiktyvÅ«s buhalterinės apskaitos dokumentai (trijų bendrovių fiktyvius dokumentus pateikė nuteistasis A.

K.). Nuteistųjų sÄ sajas su bendrovėmis, kurių fiktyvÅ«s dokumentai buvo panaudoti, buvo galima atsekti tik vertinant duomenims apie visas Å¡ias bendroves bei liudytojų parodymus visumoje. A. K. bendrovėse, kurių fiktyvius buhalterinės apskaitos dokumentus pateikė P. B., pats asmeniÅ¡kai nedirbo, nebuvo ir Å¡ių bendrovių akcininkas (kaip fizinis asmuo). Pasisavinant UAB „A“ turtÄ , buvo imituojamas bendrovės veiklos vykdymas. Kad nesukelti mokesčių administratoriui įtarimų, fiktyvÅ«s dokumentai į Å¡ios bendrovė buhalterinę apskaitÄ buvo įtraukinėjami ilgÄ laiko tarpÄ , taip pat imituojamas tarpusavio paslaugų suteikimas, atliekamas skolų sudengimas buhalterinėje apskaitoje, piniginės lėšos iÅ¡ bendrovės „A“ banko sÄ skaitų iÅ¡gryninamos taip pat ilgÄ laikotarpį.

Nustatant nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nepakako mokesčių administratoriaus atliko UAB „A“ mokestinio tyrimo, byloje buvo bÅ«tina atlikti Å¡ios bendrovės Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ , taip pat atlikti ir kitus procesinius veiksmus. Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog UAB „A“ bÅ«tų atlyginta, pasisavinant bendrovės didelės vertės turtÄ , padaryta žala.

76. Vertinant byloje esančius nuteistųjų asmenybes charakterizuojančius duomenis, pažymėtina tai, kad P. B. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, visi administraciniai nusižengimai padaryti po Å¡ioje byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo (baudas sumokėjęs) (5 t., b. l. 113-119). Byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis po Å¡ioje byloje inkriminuotų nusikaltimų padarymo bÅ«tų padaręs naujų nusikalstamų veikų. P. B. nevedęs, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , įgijęs aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo, taip pat dirba ir Å¡iuo metu.

IÅ¡ Å¡io nuteistojo kartu su apeliaciniu skundu pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis yra (duomenys neskelbtini) doktorantas bei lektorius, aktyvus universiteto bendruomenės narys, tiek universiteto bendruomenės, tiek atskirų juridinių asmenų (pavyzdžiui, asociacijos „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“) charakterizuojamas teigiamai, kaip profesionalus specialistas, empatiÅ¡kas, sÄ Å¾iningas, atsakingas žmogus (9 t., b. l. 71-101).

A. K. Å¡ioje byloje inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas ne kartÄ teistas, tame tarpe už nusikalstamas veikas finansų sistemai, nuosavybei, be to, ir už dokumentų suklastojimÄ ir disponavimÄ suklastotais dokumentais (t. 7, b. l. 160-167). Dar daugiau, Å¡ioje byloje inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo daromos tuo metu, kai vyko kitas baudžiamasis procesas, kur buvo sprendžiamas taip pat ir A. K. baudžiamosios atsakomybės klausimas bei jis Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d.

įsiteisėjusiu nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl rengimosi apgaulės bÅ«du įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ , veikiant bendrininkų grupe (BK 21 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis po Å¡ioje byloje inkriminuotų nusikaltimų padarymo bÅ«tų padaręs naujų nusikalstamų veikų. A. K. bylos duomenimis baustas administracine tvarka (7 t., b. l. 168-170). Å is nuteistasis turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , yra vedęs ir su žmona augina du mažamečius vaikus, veikų padarymo metu dirbo, duomenų, kad Å¡iuo metu dirbtų, byloje nėra.

Aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu nenustatyta nuteistųjų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

77. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų aplinkybių, reikÅ¡mingų bausmių skyrimui, visumÄ , neturi pagrindo sutikti su apeliantas, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, t. y. bausmės iki jų subendrinimo ir galutinės bausmės vykdymo atidėjimo, yra neteisingos, neindividualizuotos. Keisti skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems už padarytas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes – sugriežtinti nuteistiesiems paskirtas bausmes, kaip to praÅ¡o prokuroras, ar nuteistajam P. B. skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismo nuteistiesiems paskirtos bausmės, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu yra teisingos, atitinka padarytų nusikalstamų veikų ir kaltininkų asmenybių pavojingumÄ .??? 78. Nepagrįsti yra prokuroro apeliacinio skundo argumentai, kad apygardos teismas, skirdamas nuteistiesiems už padarytas nusikalstamas veikas bausmes, netinkamai taikė BK 61 straipsnio nuostatas, nes neva nesant lengvinančių aplinkybių ir nepripažinus padarytos veikos, turėjo bÅ«ti paskirta bausmė, ne mažesnė nei bausmės vidurkis.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog BK 61 straipsnio 2 dalyje yra iÅ¡vardyti kriterijai, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodytÄ bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamÄ sprendimÄ ir nurodo, kad bausmės dydis turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo jos vidurkio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2007, Nr. 2K-73/2009 ir kt.).

Vadinasi, BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatytas ne imperatyvas teismui skirti atitinkamo dydžio bausmę, o bausmės dydžio apskaičiavimo metodas, kurį taikydamas teismas atsižvelgia į atsakomybę sunkinančias ir (ar) lengvinančias aplinkybes, taip pat į kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes bei motyvuotai parenka bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-123-697/2019). Å ios dispozicijos traktavimas kaip reikalaujančios skirti bausmę, didesnę negu taikomo BK straipsnio sankcijoje nustatytos tam tikros bausmės rūšies vidurkis, nėra tikslus, nes perkelia akcentÄ nuo bausmės dydžio apskaičiavimo metodo į patį bausmės dydį;

įstatymo tekstas įsakmiai nereikalauja skirti tik tokiÄ bausmę, kuri yra didesnė už sankcijoje nustatytÄ jos vidurkį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-230-489/2019).

79. Kartu pažymėtina ir tai, kad nėra pagrindo nuteistajam P. B. už padarytÄ sunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje, skirti su laisvės atėmimo bausme nesusijusiÄ bausmę, taikant BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

80. BK 62 straipsnis reglamentuoja Å¡velnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimo atvejus. BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ gali paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie Å¡iÄ veikÄ , prisipažino jÄ padaręs ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ .

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra nors viena iÅ¡ papildomų sÄ lygų, nurodytų 1–6 punktuose. Bylos medžiaga patvirtina, kad P. B. savo noru nepranešė teisėsaugos institucijoms apie padarytas nusikalstamas veikas, neprisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo ir nuoÅ¡irdžiai nesigailėjo, nenustatyta jokių kitų nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nėra duomenų ir apie tai, kad buvo atlyginta bent iÅ¡ dalies nusikaltimu padaryta turtinė žala, todėl svarstyti dėl nuteistajam pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės Å¡velninimo BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalių pagrindu nebuvo/nėra teisinio pagrindo.

81. Nėra sÄ lygų taikyti nuteistajam P. B. ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali bÅ«ti paskiriama, jei yra iÅ¡imtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti Å¡velnesnę negu įstatymo nustatytÄ bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms.

Taigi Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-19/2011, Nr. 2K-412/2014, Nr. 2K-383-895/2015, Nr. 2K-126-693/2018 ir kt.). IÅ¡ esmės turi bÅ«ti nustatyta tokia aplinkybių visuma, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali bÅ«ti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iÅ¡ esmės tik vienÄ â€“ nubaudimÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, 2K-235-648/2017).

BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieÅ¡tarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina Å¡velnesnė bausmė ar kita jos rūšis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, Nr. 2K-377-489/2018). Teismas, Å¡velnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K-126-693/2018).

Pirmiau aptarti tiek P. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ apibÅ«dinantys duomenys, tiek ir jo asmenybę charakterizuojantys duomenys Å¡iuo atveju nesuteikia pagrindo nuteistojo asmenybę ar jo padarytÄ veikÄ vertinti kaip mažiau pavojingas. Aukščiau nurodyti P. B. charakterizuojantys duomenys, apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės - nuteistasis dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, (duomenys neskelbtini) lektoriumi, Asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ prezidentu, UAB „A“ direktoriumi, yra (duomenys neskelbtini) doktorantas, aktyviai dalyvauja įvairiuose renginiuose, charakterizuojamas teigiamai, po Å¡ioje byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo naujų nusikalstamų veikų nepadarė, turimi finansiniai įsipareigojimai, nėra iÅ¡imtinės, į kurias atsižvelgiama nuteistajam paskiriant straipsnio už padarytÄ veikÄ sankcijoje numatytÄ bausmę, kas Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismo ir buvo padaryta.

82. Nuteistojo A. K. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, jo ginamajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinęs dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du (BK 63 straipsnio 1, 4 dalis), netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Pasak apelianto, kadangi nusikalstamos veikos buvo padarytos idealiÄ ja sutaptimi, todėl turėjo bÅ«ti subendrintos apėmimo bÅ«du, taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas. Teisėjų kolegija Å¡iuos apelianto argumentus pripažįsta pagrįstais.

83. Pagal teismų praktikÄ idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nurodytų skirtinguose BK straipsniuose. Nusikalstamų veikų sutaptis pripažįstama idealiÄ ja ir tuo atveju, kai įgyvendinant bendrÄ sumanymÄ padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos, kurios iÅ¡ esmės yra neatskiriamos (bÅ«tinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, Å¡ios veikos padaromos viena po kitos per sumanymui įgyvendinti bÅ«tinÄ laiko tarpÄ . Teismas Å¡iÄ idealiÄ jÄ nusikalstamų veikų sutaptį gali konstatuoti atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-511/2019).

84. Nagrinėjamoje byloje nustatytos ir aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad siekiant pasisavinti UAB „A“ didelės vertės turtÄ â€“ į bendrovės banko sÄ skaitas UAB „H“ ir UAB „K“ pervestas pinigines lėšas, P. B. organizavo bendrovės apgaulingÄ apskaitos tvarkymÄ , įtraukdamas į UAB „A“ buhalterinę apskaitÄ iÅ¡ A. K. gautus trijų bendrovių - UAB „B“, UAB „C“, UAB „D“, fiktyvius buhalterinės apskaitos dokumentus, taip pat įtraukdamas į buhalterinę apskaitÄ UAB „E“, UAB „F“ buhalterinės apskaitos dokumentus, nors sandoriai realiai nevyko.

BÅ«tent paminėtų fiktyvių buhalterinės apskaitos dokumentų įtraukimas į UAB „A“ buhalterinę apskaitÄ buvo bÅ«tina nuteistųjų bendro sumanymo pasisavinti UAB „A“ didelės vertės turtÄ Ä¯gyvendinimo dalis - sudarė galimybę iÅ¡gryninti ir P. B. pasisavinti UAB „H“ bei UAB „K“ į UAB „A“ banko sÄ skaitas pervestas pinigines lėšas - 93 533 Eur. Taigi aptartos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ tikrųjų P. B. nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, BK 183 straipsnio 2 dalyje, kaip ir A.

K. nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, buvo padarytos idealiosios sutapties sÄ lygomis, todėl už Å¡ias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo bÅ«du (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas). Dėl nurodytų aplinkybių skundžiamas nuosprendis dalyje dėl P. B. ir A. K. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių bendrinimo keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

85. Nuteistojo A. K. gynėjo teigimu, nepagrįstai skundžiamu nuosprendžiu jo ginamajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirta subendrinta bausmė buvo subendrinta su ankstesniu Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausme. Pasak gynėjo, A. K. skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienÄ paminėtu ankstesniu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę jau buvo atlikęs. Å ie apelianto skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmetami.

86. Pagal BK 64 straipsnio 1 dalies nuostatas jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naujÄ nusikalstamÄ veikÄ arba naujÄ nusikalstamÄ veikÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naujÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , bausmes subendrina. Skirdamas subendrintÄ bausmę, teismas gali bausmes visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies sudėti.

87. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos, už kurių padarymÄ A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas skundžiamu 2021 m. vasario 25 d. nuosprendžiu, buvo baigtos 2017 m. gruodžio 10 d. (BK 24 straipsnio 6 dalis ir 183 straipsnio 2 dalis) ir 2017 m. gruodžio 31 d. (BK 24 straipsnio 6 dalis ir 222 straipsnio 1 dalis). Ankstesnis Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo A. K. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį vienerių metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymÄ atidedant dvejiems metams, buvo priimtas 2017 m. birželio 1 d. (7 t., b. l. 160-167).

Bylos medžiagoje, kaip ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko, nėra duomenų apie tai, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžiu taikytas A. K. paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas bÅ«tų buvęs panaikintas ir jis pasiųstas atlikti bei iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo atliko paminėtÄ jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę. Taigi Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad A. K. nagrinėjamoje byloje inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė neatlikęs paminėtu ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės.

88. Nuteistojo gynėjas, sprendžiant iÅ¡ apeliacinio skundo argumentų, Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimÄ sieja su Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga bei skundžiamo nuosprendžio priėmimo data, t. y. tuo, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienÄ ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminas jau buvo pasibaigęs, todėl taikyti jo ginamajam BK 64 straipsnio nuostatas ir bendrinti paminėtais nuosprendžiais paskirtas bausmes nebuvo pagrindo.

Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apelianto pozicija. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad BK 64 straipsnio taikymas siejamas ne su naujo nuosprendžio priėmimo, o su naujos nusikalstamos veikos, dėl kurios priimamas apkaltinamasis nuosprendis, padarymo data (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85-719/2020). Minėta, kad Å¡ioje byloje A. K. vėliausiÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė 2017 m. gruodžio 31 d., t. y. dar net neįsiteisėjus Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžiui ir jo net nepradėjus vykdyti.

Å ių aplinkybių kontekste kartu pažymėtina ir tai, jog pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo, padaro naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas bausmes bendrina, taip pat vadovaudamasis BK 64 straipsniu, tačiau tik po to, kai įsiteisėja ankstesnis teismo nuosprendis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–220/2008, 2K-133/2010, 2K-280/2012).

89. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Kita vertus, atsižvelgus į tai, kad nuteistajam A. K. neteisingai buvo subendrintos už šioje byloje padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, naujai apėmimo būdu subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, iš naujo subendrinama su Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžiu šiam nuteistajam paskirta ir neatlikta bausme bei skiriama nauja galutinė subendrinta bausmė.

90. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems, be kita ko, buvo taikytos BK 75 straipsnio 3 dalies (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.) nuostatos ir paskirtų galutinių subendrintų bausmių vykdymas iš dalies atidėtas. Teismas sprendė, kad atsižvelgus į P. B., A. K. asmenybes, šeiminę padėtį, bausmės tikslai bus pasiekti jiems atlikus ir dalį paskirtos bausmės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia apygardos teismo pozicija sutinka iš dalies.

Ä®vertinusi aukščiau jau iÅ¡dėstytų aplinkybių, apibÅ«dinančių padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ bei nuteistųjų asmenybes, visumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad P. B. pagrįstai buvo taikytas dalinis paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Nepaisant to, atsižvelgus į bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvusius ir po skundžiamo nuosprendžio priėmimo papildomai pateiktus Å¡io nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, nepakankamai buvo įvertintas jo asmenybės pavojingumas.

Kolegijos nuomone, įvertinus visus byloje esančius Å¡io nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis kartu su nusikalstamų veikų pavojingumÄ apibÅ«dinančiais duomenimis, P. B. skundžiamu nuosprendžiu realiai paskirtos atlikti laisvės atėmimo bausmės dalis mažinama iki Å¡eÅ¡ių mėnesių, paliekant galioti nustatytÄ likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ , baudžiamojo poveikio priemonę bei intensyviÄ priežiÅ«rÄ nustatytomis sÄ lygomis. Tokios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas pirmÄ kartÄ teisiamam asmeniui, žinant, kad nesilaikant įstatymų gali tekti atlikti ir visÄ likusiÄ paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, teismo vertinimu, bus pakankamas.

91. Nuteistasis P. B. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsižvelgus į veikų padarymo laikotarpį, nuteistajam turėjo bÅ«ti taikoma iki 2017 m. spalio 5 d. galiojusi BK 75 straipsnio redakcija, kuri ir už sunkaus nusikaltimo padarymÄ , paskyrus ne didesnę nei ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, numatė visiÅ¡kÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ . Sutikti su Å¡iais apeliantų argumentais, nėra teisinio pagrindo. Byloje nustatyta, kad P. B. nusikalstama veika, numatyta BK 183 straipsnio 2 dalyje, buvo baigta daryti 2017 m. gruodžio 10 d., o BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo baigta daryti 2017 m. gruodžio 1 d., kas patvirtina, kad vėliausiai padarytos nusikalstamos veikos metu (ir abiejų nusikalstamų veikų padarymo metu) BK 75 straipsnio redakcija, numačiusi visiÅ¡kÄ bausmės vykdymo atidėjimÄ taip pat ir už sunkaus nusikaltimo padarymÄ (su straipsnyje numatytomis sÄ lygomis), jau nebegaliojo, todėl ir pagrindo jÄ taikyti Å¡iuo atveju nebuvo.

92. PrieÅ¡ingai nei nuteistojo P. B. atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam A. K. taikyti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ nebuvo pagrindo. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nepritariama atvejams, kai bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neiÅ¡nykusį teistumÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, Nr. 2K-132-942/2016). Nors pačiame BK 75 straipsnyje nėra nurodytas draudimas taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ tuo atveju, kai naujas nusikaltimas padaromas bausmės, paskirtos už ankstesnįjį nusikaltimÄ , vykdymo atidėjimo metu, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja iÅ¡vadÄ , jog pakartotinis Å¡io instituto taikymas galimas ne visais atvejais.

Tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, Nr. 2K-108-895/2016, Nr. 2K-106-511/2017, Nr. 2K-22-628/2018, Nr. 2K-277-495/2019, Nr. 2K-64-495/2020).

93. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, pakartotinai taikydamas nuteistajam A. K. bausmės vykdymo atidėjimo institutÄ , tokio savo sprendimo iÅ¡ esmės nemotyvavo. Apygardos teismas nenurodė, kokios iÅ¡imtinės aplinkybės, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡io nuteistojo atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti, taikant jam dalinį bausmės vykdymo atidėjimÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau iÅ¡samiai aptartos tiek nuteistojo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės, tiek veikų pavojingumÄ apibÅ«dinančios aplinkybės, nuolatinis nusikalstamų veikų nuosavybei, finansų sistemai darymas, net ir vykstant nuteistojo atžvilgiu baudžiamajam procesui, taikant jam bausmės vykdymo atidėjimÄ , rodo A.

K. polinkį nusikalsti, nenorÄ keisti savo elgesį, iÅ¡saugoti socialinius bei ekonominius ryÅ¡ius, nepaisyti visuotinai priimtų elgesio normų ir leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, taikant jam net dalinį bausmės vykdymo atidėjimÄ , nėra galimybės. A. K. jau buvo suteiktas pasitikėjimas ir galimybė resocializuotis neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės, neardant socialinių ryÅ¡ių su Å¡eima, leidžiant dirbti, iÅ¡laikyti ekonominius ryÅ¡ius, tačiau jis tokia galimybe nepasinaudojo, o jam anksčiau iÅ¡reikÅ¡tu teismo pasitikėjimu piktnaudžiavo.

Minėta, kad nagrinėjamoje byloje inkriminuotas nusikalstamas veikas A. K. pradėjo daryti dar jo kitÄ bylÄ nagrinėjant Alytaus rajono apylinkės teisme, savo nusikalstamus veiksmus tęsė, net ir žinodamas, kad jam Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas ir bet koks jo nusižengimas - ne tik nusikalstamų veikų, bet ir administracinių teisės pažeidimų padarymas (nuteistasis po nusikalstamų veikų padarė taip pat ir administracinį nusižengimÄ ) gali lemti bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimÄ .

Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau aptartų bausmės skyrimui, o tuo pačiu ir dalinio bausmės vykdymo atidėjimo taikymui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas taikydamas A. K. BK 75 straipsnio nuostatas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl Å¡ioje dalyje skundžiamas nuosprendis keičiamas, panaikinat Å¡iam nuteistajam taikytÄ dalinį bausmės vykdymo atidėjimÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3, 4 punktais, n u s p r e n d ž i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nuosprendžio dalį, kuria P. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį – P. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pakeisti Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistiesiems P. B. ir A.

K. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių subendrinimo, taip pat dėl A. K. paskirtos bausmės subendrinimo su ankstesniu teismo nuosprendžiu ir paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymo atidėjimo: Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nuosprendžiu P. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrinti apėmimo bÅ«du, ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3, 5 dalimis, P. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ iÅ¡ dalies atidėti. Nustatyti po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams. P. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio priėmimo į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ sumokėti 10 (deÅ¡imties) MGL dydžio įmokÄ , t. y. 376,60 Eur.

Neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirti intensyviÄ priežiÅ«rÄ â€“ nuteistojo buvimo jo gyvenamojoje vietoje nustatytu laiku nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nuosprendžiu A. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrinti apėmimo bÅ«du, ir paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtÄ bausmę dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinti su Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir A. K. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nuosprendžio dalį, kuria A. K., vadovaujantis BK 75 straipsnio 3, 4, 5 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iÅ¡ dalies atidėtas ir nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nuosprendžio dalį, kuria pagal (duomenys neskelbtini) Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieÅ¡kinį iÅ¡ P. B. valstybei priteista 22 300,55 Eur (dvideÅ¡imt du tÅ«kstančiai trys Å¡imtai eurų penkiasdeÅ¡imt penki centai) ir civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ .

Nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nustatyti, kad BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo padaryta laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2017 m. gruodžio 10 d. IÅ¡taisyti nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje esantį netikslumÄ ir vietoje sakinio „jokių paslaugų UAB „E” nesuteikė ir pinigų – 2 662 Eur – pagal nurodytÄ kasos pajamų orderį bendrovė „A“ nemokėjo“ ir šį sakinį iÅ¡dėstyti taip: „jokių paslaugų UAB „A” bendrovei „E“ nesuteikė ir pinigų – 2 662 Eur – pagal nurodytÄ kasos pajamų orderį UAB „E“ bendrovei „A“ nemokėjo“.

Nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nustatyti, kad vietoje „4 598,50 Eur“ UAB „A“ už neva suteiktas paslaugas pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) bendrovei „E“ bendrovė neva liko skolinga 4 598 Eur sumÄ . Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Teisėjai Justas Namavičius Ernestas RimÅ¡elis Linas Å iukÅ¡ta