2024-01-17 Nr. AB-1160-3-62-3-02209-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-920-662/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02209-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos policijos profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą atsakovui Lietuvos policijos profesinei sąjungai (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. B.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir pareiškėjas, Marijampolės AVPK) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos policijos profesinės sąjungos (toliau – ir atsakovas, Profesinė sąjunga) 2023 m. rugpjūčio 3 d. rašte Nr. LP5-s-100 (23) „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ (toliau – ir Raštas) pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Marijampolės AVPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiajam tyrėjui A. B..

2. Pareiškėjas nurodė, jog Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) Imuniteto valdybos Kauno apygardos skyriuje buvo atliktas tarnybinis patikrinimas dėl Marijampolės AVPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. B.. Tarnybinis patikrinimas pradėtas gavus Marijampolės apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro L. F. raštą dėl ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-13288-23 vyriausiojo tyrėjo A. B. nevykdomų prokuroro pavedimų, nesiimant reikiamų priemonių, kad tyrimas byloje būtų atliktas per kuo trumpiausią laiką ir atskleista nusikalstama veika. Tarnybinis patikrinimas baigtas Policijos departamento Imuniteto valdybos Kauno apygardos skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. B. 2023 m. liepos 14 d. išvada Nr. 5-IS-98 „Dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. B. veikos“. Įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, pareigūno padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir kitas privalomas atsižvelgti aplinkybes buvo priimtas sprendimas jam skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Marijampolės AVPK 2023 m. liepos 20 d. raštu Nr. 64-S-3293 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ prašė Profesinės sąjungos duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą vyriausiajam tyrėjui A. B.. Tačiau Profesinė sąjunga 2023 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. LP5-s-100 (23) „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ informavo, kad vyriausiajam tyrėjui A. B. negalima skirti tarnybinės nuobaudos – pastabos, kadangi išvada yra nepagrįsta, taigi jos pagrindu priimtas įsakymas būtų neteisėtas.

3. Atsakovas Profesinė sąjunga atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, kad jeigu profesinei sąjungai kyla įtarimų, jog profesinės sąjungos nariui siūloma tarnybinė nuobauda yra susijusi su jo veikla ar naryste profesinėje sąjungoje, tai profesinė sąjunga turi teisę vertinti ir tarnybinio patikrinimo išvadą bei nustatinėti, ar tarnybinis patikrinimas atliktas tinkamai. Nustačius tarnybinio patikrinimo trūkumus, bet vis tiek norint profesinės sąjungos narį patraukti tarnybinėn atsakomybėn, tai ir yra įrodymas, jog jį siekiama nubausti už jo veiklą ar narystę profesinėje sąjungoje. Rašte nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo renkami įrodymai, o apsiribota tik tiesioginio vadovo tarnybiniu pranešimu bei IBPS ataskaita, netinkamai nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis, netinkamai kvalifikuotas tarnybinis nusižengimas, galima konstatuoti, jog tarnybinis patikrinimas atliktas aplaidžiai, todėl išvada negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta. Profesinės sąjungos nuomone, A. B. negalima skirti tarnybinės nuobaudos – pastabos. Profesinė sąjunga tik išreiškė nuomonę, kad A. B. negalima skirti tarnybinės nuobaudos dėl tarnybinio patikrinimo trūkumų, tačiau tokia nuomonė negali būti prilyginama sprendimui neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą. Jei pareiškėjas nesuprato Rašto turinio, turėjo teisę kreiptis į profesinę sąjungą dėl turinio išaiškinimo. Lingvistiškai aiškinant Rašto turinį, tai nėra nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą, todėl pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, o tokio pobūdžio dokumentai nėra skundžiami administraciniam teismui.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimu pareiškėjo Marijampolės AVPK skundą patenkino, t. y. panaikino Lietuvos policijos profesinės sąjungos 2023 m. rugpjūčio 3 d. raštą Nr. LP5-s-100 (23) „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“.

6. Teismas nustatė, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-13288-23 gavus Marijampolės apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro L. F. 2023 m. gegužės 17 d. reagavimo raštą Nr. IBPSS-283618-23 dėl Marijampolės AVPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. B. nevykdomų prokuroro pavedimų, nesiimant reikiamų priemonių, kad tyrimas byloje būtų atliktas per kuo trumpiausią laiką ir atskleista nusikalstama veika, buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Minėto tarnybinio patikrinimo metu konstatuota, kad pareigūnas A. B. savo kalta veika, kuri vertinama, kaip netiesioginė tyčia, kadangi akivaizdu, kad pagal savo darbo patirtį ir kompetenciją pareigūnas turėjo suvokti ir suvokė, jog veikia neteisėtai ir dėl to gali kilti neigiami padariniai ir nors tų padarinių nesiekė, tačiau sąmoningai leido neigiamiems padariniams kilti, pažeidė Marijampolės AVPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Marijampolės AVPK viršininko 2016 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 64-V-72, 6.2, 6.3 punktų reikalavimus, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. I-40 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam 14.1, 14.2, 14.8 punktų reikalavimus, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnio, 170 straipsnio 3 dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 25 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 21 straipsnio 6 punkto nuostatas ir padarė tarnybinį nusižengimą.

7. Tarnybinis patikrinimas buvo baigtas Policijos departamento Imuniteto valdybos Kauno apygardos skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. B. 2023 m. liepos 14 d. išvada Nr. 5-IS-98 „Dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. B. veikos“. Įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, pareigūno padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą (netiesioginė tyčia) ir kitas privalomas atsižvelgti aplinkybes buvo priimtas sprendimas jam skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. A. B. yra Profesinės sąjungos narys.

8. Teismas nurodė, kad pagal Statuto 61 straipsnio 5 dalį pareigūnams profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo statutinių įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose; skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2023 m. liepos 20 d. raštu kreipėsi į Profesinę sąjungą su prašymu duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą A. B. ir nurodė, jog buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir nustatyta, kad Marijampolės AVPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. B. padarė tarnybinį nusižengimą. Kadangi jis yra Profesinės sąjungos narys, skiriant tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariui, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos sutikimas. Pareiškėjas prašė pateikti raštišką sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. B. už padarytą tarnybinį nusižengimą.

10. Teismas pažymėjo, kad Profesinė sąjunga, atsakydama į pareiškėjo pateiktą informaciją, Rašte nurodė, kad tarnybinį patikrinimą atlikusi Policijos departamento Imuniteto valdybos Kauno apygardos skyriaus pareigūnė labai aplaidžiai tyrė tarnybinio nusižengimo aplinkybes. Sprendžiant ar buvo padarytas tarnybinis nusižengimas, remtasi vien tik Marijampolės AVPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininko pateiktu tarnybiniu pranešimu bei IBPS ataskaita. Neaišku, kokiais duomenimis išvadoje pareigūno paaiškinime pateikti argumentai buvo įvertinti kritiškai kaip gynybinė pozicija. Pareigūnas paaiškinime nurodė, kad turėjo vykdyti kitų prokurorų nurodymus kituose ikiteisminiuose tyrimuose, bet tarnybinio patikrinimo metu nebuvo renkami duomenys, kiek prokurorų nurodymų tiriamuoju laikotarpiu A. B. turėjo, kokie buvo nurodymų įvykdymo terminai, taip pat nebuvo tiriama, ar jis objektyviai galėjo juos įvykdyti. Taip pat nurodė, kad IBPS atsispindi tik dalis vyriausiojo tyrėjo darbo, tačiau tarnybinio patikrinimo metu nebuvo tiriama kokias kitas funkcijas pareigūnas vykdė. Atsižvelgiant į tai, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo renkami įrodymai, o apsiribota tik tiesioginio vadovo tarnybiniu pranešimu bei IBPS ataskaita, netinkamai nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis, netinkamai kvalifikuotas tarnybinis nusižengimas, galima konstatuoti, jog tarnybinis patikrinimas atliktas aplaidžiai, todėl išvada negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta.

11. Teismas pažymėjo, kad atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, jog 2023 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėjui pateikė tik Raštą, o ne profesinės sąjungos tarybos sprendimą, kuris įforminamas tarybos posėdžio protokole. Skundžiamas raštas turi informacinį pobūdį – informuoja darbdavį, jog tarybai neteikiamas svarstyti klausimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. B..

12. Teismas, įvertinęs Rašto turinį, konstatavo, jog atsakovas rašte aiškiai išdėstė savo poziciją – sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą nedavė. Teismo vertinimu, neteikimas tarybai svarstyti klausimo dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, vienareikšmiškai yra nesutikimas.

13. Teismas pažymėjo, jog skundžiamą Raštą pasirašė Profesinės sąjungos pirmininkė R. K.. Teismo vertinimu, Profesinės sąjungos pirmininkė, pasirašydama skundžiamą raštą, Profesinės sąjungos vardu išreiškė nesutikimą skirti drausminę nuobaudą A. B.. Atsižvelgiant į Profesinės sąjungos pirmininkei suteiktus įgaliojimus ir skundžiamo Rašto turinį, teismui nekilo abejonių, jog Raštu Profesinė sąjunga išreiškė nesutikimą skirti tarnybinę nuobaudą A. B..

14. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus individualiam administraciniam aktui, pažymėjo, kad individualūs administraciniai aktai negali būti neaiškiai formuluojami, suteikiantys prielaidą juos skirtingai interpretuoti. Iš skundžiamo Rašto formos ir turinio spręstina, kad juo nebuvo išsamiai bei aiškiai atsakyta į pareiškėjo prašyme pateiktus klausimus.

15. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 10 straipsnio 4 dalies, 21 straipsnio 2 dalies nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovo atsisakymo duoti sutikimą teisminė patikra atliekama tik tais aspektais, ar profesinė sąjunga atsisakyme duoti sutikimą pateikė faktų, kurie leistų padaryti išvadą, jog pareiškėjas siekia skirti tarnybinę nuobaudą asmeniui dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, diskriminuoja šį asmenį dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje.

16. Teismas nurodė, kad byloje ginčo dėl to, kad A. B. tarnybinę atsakomybę siūloma taikyti ne dėl jo narystės ir veiklos profesinėje sąjungoje, nėra. Iš atsakovo Rašto matyti, kad sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą profesinė sąjunga nedavė dėl to, jog mano, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo renkami įrodymai, o apsiribota tik tiesioginio vadovo tarnybiniu pranešimu bei IBPS ataskaita, netinkamai nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis, netinkamai kvalifikuotas tarnybinis nusižengimas, todėl galima konstatuoti, jog tarnybinis patikrinimas atliktas aplaidžiai, o pati išvada negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta. Šių aplinkybių vertinimas nepatenka į Statuto apibrėžtas profesinės sąjungos renkamojo organo diskrecijos ribas ir aplinkybės dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrų laikymosi, tarnybinio nusižengimo sudėties buvimo / nebuvimo, jos pagrįstumo, yra vertinamos sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrįstumo, jei tarnybinė nuobauda yra skiriama. Šiuo atveju tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku.

17. Teismo vertinimu, bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas ir nepagrįstas, duotas piktnaudžiaujant savo teisėmis ir trukdant Marijampolės AVPK administracijai vykdyti savo veiklą, užkerta kelią tarnybinės atsakomybės taikymui, t. y., kad profesinės sąjungos neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes pareigūnams trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, profesinei sąjungai nepriklausančių, pareigūnų atžvilgiu. Pareigūno dalyvavimas profesinės sąjungos veikloje nesukuria ir negali jam sukurti privilegijų prieš įstatymus, negali pažeisti asmenų lygybės prieš įstatymą principo ir negali būti priedanga išvengti tarnybinės atsakomybės už galimai padarytą tarnybinį nusižengimą.

18. Teismas konstatavo, kad atsakovo Raštas kuriuo pareiškėjui Marijampolės AVPK atsisakyta duoti išankstinį sutikimą skirti A. B. tarnybinę nuobaudą – pastabą, yra priimtas viršijant Statuto 61 straipsnyje apibrėžtas profesinės sąjungos diskrecijos ribas, nėra pagrįstas faktiniais duomenimis, todėl naikintinas kaip nepagrįstas.

III. 19. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir priimti naują nutartį – Marijampolės AVPK skundą palikti nenagrinėtą.

20. Atsakovas teigia, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 31 straipsnio 1 dalimi pareiškėjas skundą turėjo paduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kadangi atsakovo buveinė yra adresu J. Jasinskio g. 9-207, Vilniuje. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą skundas turėjo būti nepriimtas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose motyvuota teismo pirmininko ar teisėjo nutartimi. Pareiškėjo skundas negalėjo būti priimtas teisme, nes yra neteismingas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, todėl yra pagrindas taikyti ABTĮ 105 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 144 straipsnio 1 dalies 5 punktą, panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti nutartį palikti skundą nenagrinėtą.

21. Atsakovas nurodo, kad nuomonė sociologijoje – subjektyvus žinojimas, įsitikinimas, pažiūra, nusimanymas, nuovoka. Tam, kad nuomonė taptu faktu ar tiesa, būtinas įrodymas, o tas pats faktas gali sukelti skirtingas nuomones. Profesinės sąjungos Rašte išreikšta nuomonė apie faktą, negali būti vertinama kaip sprendimas neduoti sutikimo. Teisės aktai neužkerta kelio Profesinei sąjungai reikšti nuomonės dėl galimai nepagrįstos tarnybinio patikrinimo išvados. Jei pareiškėjas nesuprato Rašto turinio, tai turėjo teisę kreiptis į Profesinę sąjungą dėl išaiškinimo. Lingvistiškai aiškinant Rašto turinį, Raštas nėra nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą, todėl pareiškėjui nesukėlė jokių teisinių pasekmių, o tokio pobūdžio dokumentai pagal ABTĮ nėra skundžiami administraciniam teismui. Atsakovui neaišku, kokiu būdu pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog klausimo Profesinės sąjungos tarybai neperdavimas vienareikšmiškai yra nesutikimas. Tokia teismo pozicija nepagrindžiama nei teisės normomis nei faktinėmis bylos aplinkybėmis. Galima spręsti, kad jei Profesinės sąjungos atsakyme nėra žodžių „sutikimas“ ar „sutikti“, visais atvejais toks atsakymas turėtų būti vertinamas kaip nesutikimas, tačiau tokia pozicija nepagrįsta. Profesinė sąjunga gali atsakymo nepateikti per 14 dienų, o pareiškėjas neprivalėtų kreiptis į administracinį teismą, kad šis įpareigotų Profesinę sąjungą priimti sprendimą.

22. Atsakovas teigia, kad profesinės sąjungos nėra viešojo administravimo subjektas, jų veiklą reglamentuoja Profesinių sąjungų įstatymas. Kadangi profesinės sąjungos nėra viešojo administravimo subjektai, profesinių sąjungų sprendimams negali būti taikomos VAĮ nuostatos, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Raštą vertino tais aspektais, ar Raštas atitinka VAĮ reikalavimus.

23. Pareiškėjas Marijampolės AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24. Pareiškėjas pripažįsta, kad skunde nurodė atsakovo buveinės adresą, esantį Vilniaus mieste. Tačiau atsakovo buveinė yra ne tik adresu J. Jasinskio g. 9-207, Vilnius, tačiau ir adresu Vytauto pr. 32-202, Kaunas. Be to, atsakovas yra įsteigęs skyrių Marijampolėje. Ši informacija yra viešai matoma oficialiame atsakovo internetiniame puslapyje. Nors pareiškėjas ir įrašė pagrindinį, dažniausiai naudojamą atsakovo buveinės adresą, tačiau, vadovaudamasis ABTĮ 31 straipsnio 1 dalimi turėjo teisę skundą paduoti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.

25. Pareiškėjo vertinimu, teismas, ištyręs Rašto turinį, pagrįstai konstatavo, jog atsakovas rašte aiškiai išdėstė savo poziciją – sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą nedavė. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, neteikimas tarybai svarstyti klausimo dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, vienareikšmiškai yra nesutikimas. Profesinei sąjungai, kaip organizacijai, galioja ir VAĮ nuostatos. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes bei teisingai vadovavosi šiai bylai aktualiomis teisės normomis. Teismo sprendimas yra pagrįstas, teisėtas ir teisingas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Ginčas byloje kilo dėl Profesinės sąjungos Rašto, kuriame, atsakant į pareiškėjo Marijampolės AVPK kreipimąsi, buvo išreikštas nesutikimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Profesinės sąjungos nariui Marijampolės AVPK pareigūnui.

27. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Raštą. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir skundą palikti nenagrinėtu, kadangi skundas paduotas pažeidžiant teritorinio teismingumo taisykles ir neturėjo būti priimtas Regionų apygardos administraciniame teisme bei nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nes Rašte išreikšta nuomonė apie faktą negali būti vertinama kaip sprendimas neduoti sutikimo, Profesinei sąjungai ir Rašto teisėtumui vertinti negalėjo būti taikomas VAĮ.

28. Pareiškėjas skunde teismui prašė panaikinti Rašte pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Marijampolės AVPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiajam tyrėjui A. B.. ABTĮ 43 straipsnio 1 dalis nustato, kad administraciniuose teismuose bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose, 131 straipsnio 1 ir 2 dalyse, bylas dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, bylas dėl administracinių ginčų komisijų ir kitų kolegialių išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų, taip pat šio įstatymo 99 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais nagrinėja vienas teisėjas, kitas bylas – trijų teisėjų kolegija. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundo reikalavimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą tarnybinių ginčų bylų kategoriją, kuri pagal ABTĮ nuostatas gali būti nagrinėjama vieno teisėjo (žr. taip pat ABTĮ 2 str. 3 d., 46 str.). Administracinę bylą išnagrinėjo ir skundžiamą teismo sprendimą priėmė vienas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas, taigi byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytas teismo sprendimo negaliojimo pagrindas – kai byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo arba pažeidžiant funkcinio priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles arba bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, vien šiuo pagrindu skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p.).

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017; kt.). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; kt.).

30. Byloje nustatyti pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 2 d. 1 p.). Dėl to atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos policijos profesinės sąjungos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis