Legislator Case Law & Legislation
e22d8ba5-a2bf-4cca-baf6-ea496eb454c6 AI generated

Court dismisses claim to annul VRM decision on pension arrears as it is not an appealable administrative act.

Case Number e22d8ba5-a2bf-4cca-baf6-ea496eb454c6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The court dismissed the applicant's request to annul the Ministry of Interior's decision denying pension arrears, ruling it was not a reviewable administrative act. The applicant argued that the decision violated principles of justice and equality, but the court found no statutory basis for mandatory pre-litigation procedures regarding such decisions. Consequently, the court held that the dispute's existence was proven by the Ministry's refusal, making the specific decision itself inadmissible for annulment under administrative procedure law.

Legislator headnote

AI generated

According to Article 101(1) of the Administrative Procedure Law; Administrative decisions on the non-payment of state pensions upon request are not administrative acts subject to annulment by administrative courts, as the law does not mandate specific pre-litigation procedures for such cases.

Keywords

AI generated
administrative act pension arrears annulment inadmissibility administrative procedure law state pension non-payment

Cited Legislation

AI generated
Administrative Procedure Law Article 3(1)
Administrative Procedure Law Article 85-87
Administrative Procedure Law Article 88(1)
Administrative Procedure Law Article 101(1)(7)
Administrative Procedure Law Article 127(1)
Administrative Procedure Law Article 129
Law on State Pensions Article 3(3)
Temporary Law on Social Benefits Article 4(1)

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-7259-643/2015Proceso Nr. 3-61-3-01147-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.6.6.1; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 19 d.Vilnius             Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Kaminsko, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G.

S. skundÄ atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo ir sprendimo panaikinimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas G. S. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ (b. l. 1–7), praÅ¡ydamas:

1) atnaujinti skundo padavimo terminÄ ;

2) panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2015 m. sausio 22 d. sprendimÄ Nr. 1D-890(11);

3) priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, neteisėtai neiÅ¡mokėtos pensijos dalį – 9 617,19 EUR už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad VRM paskyrė jam pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ už tarnybÄ . Taikant 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr. XI-537 (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnį ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, pareiÅ¡kėjo valstybinė pensija buvo perskaičiuota ir mokama sumažinta.

VRM 2015 m. sausio 22 d. sprendime Nr. 1D-890(11) pareiÅ¡kėjui nurodė, kad iÅ¡mokėti susidariusiÄ valstybinės pensijos nepriemokÄ neturi teisinio pagrindo. Su tokiu sprendimu pareiÅ¡kėjas nesutinka, mano, kad skundžiamu VRM sprendimu yra pažeidžiami teisingumo, teisėtų lÅ«kesčių ir apsaugos principai, asmens teisė gauti užtarnautos pensijos iÅ¡mokas. PareiÅ¡kėjo nuomone, sumažintos pensijos mokėjimo pratęsimas iki 2013 m. ir neiÅ¡mokėtos pensijos dalies kompensavimo mechanizmo nenustatymas valstybinių pensijų gavėjams pažeidžia asmenų lygybės ir socialinės darnos principus bei yra diskriminacinis.

Savo pozicijÄ pareiÅ¡kėjas grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimais, Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o atnaujinti skundo padavimo terminÄ reikalavimui priteisti valstybinę pensijÄ nuo 2010 m. sausio 1 d. Jo nuomone, skundo padavimo terminas turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo – 2012 m. rugsėjo 21 d. Gavęs pirmÄ jÄ sumažintÄ valstybinę pensijÄ , pareiÅ¡kėjas manė, kad mažinimas atitinka įstatymų nuostatas, tikėjosi, kad jis yra laikinas ir atsiradę praradimai ateityje bus kompensuoti.

Tik susipažinęs su Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, suvokė, kad įstatymų leidėjas pažeidė jo teises, tačiau dėl ginčo santykių srityje vyravusio teisinio neaiÅ¡kumo ir neapibrėžtumo laiku teisminės gynybos nesikreipė.Atsakovas VRM, tuo pačiu atstovaudamas ir atsakovÄ Lietuvos valstybę, atsiliepime į skundÄ su juo nesutinka (b. l. 28-30). Atsakovas nurodo, kad pareiÅ¡kėjas yra praleidęs terminÄ kreiptis į teismÄ dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies pagrindu neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Å io termino atsakovas praÅ¡o neatnaujinti, kadangi skunde nurodyti argumentai, jo nuomone, nepateisina tokio ilgo delsimo kreiptis teisminės gynybos. Atsakovas teigia, kad VRM skundžiamo sprendimo priėmimo metu pagal galiojančius teisės aktus neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimo iÅ¡mokėti pensijos nepriemokÄ , kadangi Laikinojo įstatymo 4 straipsnis nebuvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijos nuostatoms. PareiÅ¡kėjas neįrodė, kad VRM ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal tuo metu galiojusius teisės aktus privalėjo veikti, todėl administracinę bylÄ atsakovas praÅ¡o nutraukti arba skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Bylos dalis nutrauktina, likusi skundo dalis atmestina. Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiÅ¡kėjui paskirtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies pagrindu per 2010-2013 m. laikotarpį.Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ reikalavimams dėl neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos pareikÅ¡ti procesinis terminas yra 3 metai. Tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimÄ , kuris turi bÅ«ti jam įteiktas, o kompetentingos valstybės institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo Å¡io asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamÄ veiksmÄ dienos – pirmos sumažintos pensijos iÅ¡mokėjimo dienos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-519-13, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013).

Trečiojo suinteresuoto asmens 2015 m. sausio 13 d. pažymoje Nr. 11PP(P)-253 (b. l. 26-27) nurodyta, kad pareiÅ¡kėjui paskirta valstybinė pensija dėl valstybėje susidariusios ypatingos situacijos (sunkios ekonominės, finansinės padėties) Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies pagrindu pradėta mažinti nuo 2010 m. sausio mėnesio, todėl vėliausiai apie galimai Å¡iuo pagrindu pažeistas teises pareiÅ¡kėjas turėjo sužinoti 2010 m. vasario mėn. Dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies pagrindu neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi 2015 m. vasario 12 d. (b. l. 15), todėl darytina iÅ¡vada, kad jis praleido 3 m. terminÄ tokio pobÅ«džio reikalavimui pareikÅ¡ti. 2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas Nr. XI-537.

Vadovaujantis Laikinojo įstatymo 15 straipsniu, Å¡is įstatymas, iÅ¡skyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. ir turėjo galioti iki 2011 m. gruodžio 31 d. 2011 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-1821 buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis ir numatyta, kad Å¡is įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ , galioja iki 2012 m. gruodžio 31 d. 2012 m. gruodžio 20 d.

Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-92 buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis ir numatyta, kad Å¡is įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ , galioja iki 2013 m. gruodžio 31 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, iÅ¡aiÅ¡kino, kad kiekvieno iÅ¡ Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų (2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d.) taikymas sudaro atskirÄ juridinį pagrindÄ ginti pareiÅ¡kėjo teises į valstybinę pensijÄ teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-01-14 nutartys administracinėse bylose Nr. AS502-66/2015, Nr. AS502-59/2015, Nr. AS502-56/2015, Nr. AS556-195/2015, Nr. AS556-193/2015, Nr. AS556-192/2015).

Atsižvelgiant į tai, sprendžiant, ar pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi nepraleidęs termino reikalavimui dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies pagrindu neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos priteisimo pareikÅ¡ti, atsižvelgtina į aukščiau nurodytų valstybinės pensijos ribojimo pagrindų taikymo laikotarpius.Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2015 m. sausio 13 d. pažymoje Nr. 11PP(P)-253 (b. l. 26-27) nurodyta, kad pareiÅ¡kėjui paskirta valstybinė pensija Laikinojo įstatymo pagrindu pradėta mažinti nuo 2010 m. sausio mėn., vadinasi, vėliausiai apie jo teises galimai pažeidžiančius veiksmus pareiÅ¡kėjas sužinojo (turėjo sužinoti) gavęs pirmÄ jÄ Å¡iuo pagrindu sumažintÄ pensijÄ â€“ ne vėliau nei 2010 m. vasario mėnesį.

Minėta, kad į teismÄ dėl Å¡iuo pagrindu neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo pareiÅ¡kėjas kreipėsi tik 2015 m. vasario 12 d., todėl darytina iÅ¡vada, kad jis praleido 3 metų terminÄ pareikÅ¡ti reikalavimÄ dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies pagrindu sumažintos valstybinės pensijos dalies priteisimo už 2010 m. sausio 1 d.–2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpį. PraÅ¡ydamas atnaujinti skundo padavimo terminÄ , pareiÅ¡kėjas vadovavosi bendro pobÅ«džio argumentais, jų neindividualizavo ir nenurodė konkrečių aplinkybių, sutrukdžiusių į teismÄ kreiptis laiku.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo skunde nurodytos delsimo kreiptis į teismÄ priežastys (tikėjosi, kad valstybė pati kompensuos neiÅ¡mokėtos pensijos dalį, nesikreipiant į teismÄ , kreipimosi į teismÄ termino pradžios netinkamas nustatymas) nelaikytinos svarbiomis, sudariusiomis kliÅ«tis laiku kreiptis į teismÄ dėl pažeistos teisės gynimo. Jokių objektyvių, nuo pareiÅ¡kėjo valios nepriklausančių aplinkybių, sukliudžiusių kreiptis į teismÄ laiku dėl 2010 m. sausio 1 d.–2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, pareiÅ¡kėjas nenurodė, rėmėsi iÅ¡ esmės bendro pobÅ«džio argumentais.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi praėjus trejiems metams po Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo, beveik dvejiems metams po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, kurioje buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad asmuo dėl valstybinės pensijos nepriemokos į teismÄ turi kreiptis per 3 metų terminÄ , paskelbimo ir daugiau nei metams nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, kurioje buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, nuo kurio momento skaičiuojamas minėtas terminas, paskelbimo.

Nuo pirmosios sumažintos pensijos gavimo dienos praėjo penkeri metai, tačiau per nurodytÄ laikotarpį pareiÅ¡kėjas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų savo pažeistų teisių gynimui, delsė Å¡ia teise pasinaudoti nepagrįstai ilgÄ laikÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo netenkintinas. AnalogiÅ¡kos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. balandžio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS525-354/2014, 2014 m. gruodžio 3 d. nutartyse administracinėse bylose Nr. AS502-1128/2014 ir Nr. AS502-1144/2014.

Netenkinus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo atnaujinti skundo padavimo terminÄ , bylos dalis dėl reikalavimo priteisti pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokÄ , susidariusiÄ Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies pagrindu bei 2010 m. sausio 1 d.–2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, nutrauktina (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 101 straipsnio 7 punktas).Pirmoji Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų (2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) pagrindu sumažinta valstybinė pensija pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡mokėta atitinkamai 2012 m. vasario mėn. ir 2013 m. vasario mėn., todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas, 2015 m. vasario 12 d. paduodamas skundÄ teismui, nepraleido termino pareikÅ¡ti reikalavimÄ dėl nurodytu pagrindu susidariusios valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo už 2012–2013 m. laikotarpį.

PareiÅ¡kėjo skundas nagrinėtinas Å¡ia apimtimi. Bylos duomenimis nustatyta, kad VRM 1997 m. lapkričio 24 d. iÅ¡vadoje Nr. 14102 buvo konstatuota pareiÅ¡kėjo teisė į valstybinę pensijÄ už tarnybÄ nuo 1997 m. spalio 6 d. neterminuotai (b. l. 19). PareiÅ¡kėjas 2014 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į VRM, praÅ¡ydamas perskaičiuoti jam paskirtÄ valstybinę pensijÄ ir iÅ¡mokėti susidariusiÄ nepriemokÄ (b. l. 20-21). VRM 2015 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. 890(11) pareiÅ¡kėjui nurodė, kad atsakovas neturi teisinio pagrindo iÅ¡mokėti jam valstybinės pensijos nepriemokÄ (b. l. 24-25).Vadovaujantis Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2015 m. sausio 13 d. pažyma Nr. 11PP(P)-253 (b. l. 26-27), per laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pareiÅ¡kėjo valstybinė pensija buvo ribojama Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ir Laikinojo įstatymo 4 straipsnio pagrindu.Teisinis reglamentavimas.Pagal 1994 m. gruodžio 22 d.

Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 (1995 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. I-1012, 2002 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. IX-1013, 2006-12-12 įstatymo Nr. X-978 redakcija) 1 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikoje nustatomos šios valstybinės pensijos:

1) Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos;

2) nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos;

3) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos;

4) mokslininkų valstybinės pensijos;

5) teisėjų valstybinės pensijos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos pagal specialius įstatymus. Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Generalinė prokuratūra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iš šių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui pensijÄ moka VRM.Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.

Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau Å¡ioje dalyje nurodytų iÅ¡mokų, apskaičiuojant naujÄ mokėtinÄ kiekvienos iÅ¡mokos dydį, visos gaunamos iÅ¡mokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, iÅ¡mokų sumai taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę. PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų mažinimÄ nustatančių minėtų įstatymų nuostatų konstitucingumo klausimas buvo sprendžiamas Konstituciniame Teisme. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime, kuris „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas, darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , nurodė, kad Laikinasis įstatymas, kaip konstatuota jo preambulėje, buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtÄ valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimÄ ; jame buvo nustatyta socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo tvarka, suponuojanti inter alia paskirtų socialinių iÅ¡mokų laikinÄ sumažinimÄ . Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį, kad taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir Å¡io įstatymo 1 priedÄ gauta iÅ¡moka (iÅ¡mokų suma) pagal nustatytÄ formulę gali bÅ«ti mažinama ne daugiau nei 20 procentų.

Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl Å¡ioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu, todėl nėra pagrindo teigti, kad Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį bÅ«tų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl ginčijamoje Å¡io įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo sumažintos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iÅ¡ Konstitucijos 23, 29, 52 straipsnių, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutarime, kuris Teisės aktų registre paskelbtas 2015 m. gegužės 15 d., pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011 m. gruodžio 20 d. redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymÄ , PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinÄ jį įstatymÄ , galioja iki 2012 m. gruodžio 31 d., neprieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai; pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012 m. gruodžio 20 d. redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymÄ , PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinÄ jį įstatymÄ , galioja iki 2013 m. gruodžio 31 d., neprieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad toks teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių iÅ¡mokų, inter alia valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokiÄ , nei kitų socialinių iÅ¡mokų (inter alia senatvės ir invalidumo pensijų), Å¡ių pensijų prigimtį ir pobÅ«dį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos.

Konstitucinio Teismo vertinimu, tiek 2011 m. gruodžio 20 d., tiek 2012 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymai nepažeidė konstitucinių teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principų.Dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo.Laikinojo įstatymo 4 straipsnis ir šiuo pagrindu 2012–2013 metais taikytas valstybinių pensijų ribojimas Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. ir 2015 m. gegužės 14 d. nutarimais nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl darytina išvada, jog pareiškėjui paskirta valstybinė pensija šiuo pagrindu buvo mažinama teisėtai.

IÅ¡ Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime pateikto aiÅ¡kinimo seka, kad Laikinajame įstatyme neturėjo bÅ«ti nustatytas kompensavimo mechanizmas pareigÅ«nų ir karių valstybines pensijas gaunantiems asmenims, kuriems Å¡ios pensijos buvo mažinamos Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi nepripažinta, jog pensijos Å¡iuo pagrindu buvo sumažintos dideliu mastu. PareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo 2012–2013 m. laikotarpiu neiÅ¡mokėtÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktas).

Dėl VRM sprendimo panaikinimo.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ , 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-444-2232/2013 nurodė, kad VRM sprendimai, priimti pagal asmenų praÅ¡ymus dėl valstybinės pensijos nepriemokos grÄ Å¾inimo, nėra administraciniai aktai, skundžiami administraciniams teismams. Teisėjų kolegija iÅ¡aiÅ¡kino, kad įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs privalomos ikiteisminės sprendimų ir veiksmų dėl valstybinių pensijų mokėjimo, inter alia pensijos nepriemokos, nagrinėjimo tvarkos, todėl tokio pobÅ«džio ginčuose yra bÅ«tina įrodyti tik ginčo egzistavimo faktÄ (ABTÄ® 3 straipsnio 1 dalis).

Skundžiamu VRM 2015 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. 1D-890(11) atsakovas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėti valstybinės pensijos nepriemokÄ nėra teisinio pagrindo, t. y., iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ atsisakyti pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėti Laikinojo įstatymo 4 straipsnio pagrindu neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pensijos dalį. Pastarasis sprendimas patvirtina ginčo tarp pareiÅ¡kėjo ir atsakovo egzistavimÄ ir tai sudarė pagrindÄ pareiÅ¡kėjui kreiptis teisminės gynybos. Kadangi VRM sprendimas dėl valstybinės pensijos nepriemokos iÅ¡mokėjimo nėra administraciniams teismams skundžiamas administracinis aktas, bylos dalis dėl VRM 2015 m. sausio 22 d. sprendimo Nr. 1D-890(11) panaikinimo nutrauktina ABTÄ® 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 1, 7 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: administracinės bylos dalį dėl pareiÅ¡kėjo G. S. skundo reikalavimų panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015 m. sausio 22 d. sprendimÄ Nr. 1D-890(11), priteisti pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokÄ , susidariusiÄ Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies pagrindu bei 2010 m. sausio 1 d.–2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu taikant Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, nutraukti.LikusiÄ pareiÅ¡kėjo G.

S. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                          ArÅ«nas Kaminskas                                                                                                                                                                                                                                           Margarita Stambrauskaitė                                                                                                                                                Halina Zaikauskaitė