2017-07-19 Nr. AB-14104-3-61-3-01689-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-621-520/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01689-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. liepos 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga (toliau – ir pareiškėjas, Profesinė sąjunga) Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė skundą, prašydamas: 1) panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2017 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. 5-S-4092; 2) įpareigoti Departamentą priimti Profesinės sąjungos 2017 m. balandžio 13 d. raštą Nr. 01-01-70.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2017 m. balandžio 13 d. lydraščiu Nr. 01-01-70 persiuntė Departamentui Profesinės sąjungos narių Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) pareigūnų prašymus, adresuotus Departamento tarnybinių ginčų komisijai dėl tarnybinio ginčo išnagrinėjimo. Departamentas 2017 m. gegužės 5 d. raštu Nr. 5-S-4092 Profesinę sąjungą informavo, kad individualūs tarnybiniai ginčai nagrinėjami įstaigose sudarytose individualių tarnybinių ginčų komisijose arba teisme, bei grąžino Profesinės sąjungos 2017 m. balandžio 13 d. raštą Nr. 01-01-70. Profesinė sąjunga su tokiu Departamento sprendimu nesutinka, remdamasi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1855 redakcija) (toliau – ir Statutas) 4 straipsnio 1–3 punktais ir 61 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 11 d. įsakymu patvirtintų Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 224 ir 225 punktais bei atsižvelgdama į tai, kad pareigūnai, dirbantys Vilniaus AVPK, ginčija būtent Vilniaus AVPK viršininko sprendimą, teigia, jog Departamentas yra vidaus reikalų įstaiga, kompetentinga objektyviai nagrinėti individualius tarnybinius ginčus ne teismo tvarka.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas, įvertinęs ginčijamo Departamento 2017 m. gegužės 5 d. rašto Nr. 5-S-4092 turinį, konstatavo, kad jis yra informacinio, o ne sprendžiamojo pobūdžio dokumentas, pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, nelemia jo materialiųjų teisių ir pareigų, šiame rašte nesuformuluotos pareiškėjui privalomos elgesio taisyklės, jame išaiškinta individualių tarnybinių ginčų nagrinėjimo tvarka. Pareiškėjo reikalavimas dėl Departamento įpareigojimo priimti Profesinės sąjungos 2017 m. balandžio 13 d. raštą Nr. 01-01-70 yra išvestinis. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti vadovaudamasis (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

II. Pareiškėjas Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, jog asmens teisės nėra pažeistos. Šio bendrojo principo išimtys gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, jei skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, kad skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti argumentuoti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1270-143/2015). Pareiškėjo teigimu, ginčas šioje byloje kilo dėl to, kad Departamentas atsisakė priimti Profesinės sąjungos persiųstus prašymus išnagrinėti individualų tarnybinį ginčą. Dėl šios priežasties šių asmenų skundai nebuvo išnagrinėti, o tai yra akivaizdus jų teisėtų interesų pažeidimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Nustatyta, kad pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą dėl Departamento 2017 m. gegužės 5 d. sprendimo Nr. 5-S-4092 teisėtumo ir pagrįstumo. Šis atsakovo sprendimas priimtas dėl Profesinės sąjungos 2017 m. balandžio 13 d. lydraščiu Nr. 01-01-70 Departamentui persiųstų Vilniaus AVPK pareigūnų A. S., D. I. (D. I.), R. M. ir E. T. prašymų išnagrinėti ginčą Departamento tarnybinių ginčų komisijoje. Įvertinęs šiuos prašymus, Departamentas informavo, kad individualūs tarnybiniai ginčai nagrinėjami įstaigose sudarytose individualių tarnybinių ginčų komisijose arba teisme, ir šiuos prašymus grąžino pareiškėjui.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, jog ne kiekvienas viešojo administravimo institucijos priimamas aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju ginčo santykius – vidaus tarnybos sistemoje kylančių individualių tarnybinių ginčų sprendimą – reglamentuoja Statutas ir Taisyklės. Statute nustatyta, kad individualus tarnybinis ginčas – vidaus tarnybos sistemos pareigūno nesutarimas su vidaus reikalų statutine įstaiga dėl šiame statute, kituose teisės aktuose ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo (2 str. 1 d.); vidaus reikalų statutinė įstaiga (toliau – vidaus reikalų įstaiga) – valstybės politiką viešojo saugumo srityje įgyvendinantis vidaus reikalų ministro valdymo srities viešasis juridinis asmuo, kurio vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnyba organizuojama statutiniais pagrindais. Prie vidaus reikalų statutinių įstaigų priskiriamos ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos (2 str. 9 d.). Vidaus reikalų įstaigos yra: 1) vidaus reikalų centrinės įstaigos: Departamentas; Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos; Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos; Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos; Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos; Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos; 2) kitos vidaus reikalų įstaigos – vidaus reikalų centrinėms įstaigoms pavaldžios teritorinės, specializuotos ir kitos įstaigos; 3) vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos (4 str. 1–3 p.).

Individualūs tarnybiniai ginčai, išskyrus ginčus dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos, gali būti sprendžiami ne teismo tvarka vidaus reikalų įstaigoje sudarytoje tarnybinių ginčų komisijoje (61 str. 1 d.). Individualiems tarnybiniams ginčams spręsti vidaus reikalų įstaigoje ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui sudaroma tarnybinių ginčų komisija. Tarnybinių ginčų komisija sudaroma iš vienodo skaičiaus vidaus reikalų įstaigos ir profesinės sąjungos atstovų. Individualių tarnybinių ginčų nagrinėjimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras (61 str. 2 d.). Pareigūnas rašytinį prašymą išnagrinėti individualų tarnybinį ginčą tarnybinių ginčų komisijai gali pateikti per mėnesį nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės (61 str. 3 d.). Tarnybinių ginčų komisijos sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka (61 str. 5 d.).

Taisyklėse įtvirtinta, kad vidaus reikalų įstaigos individualių tarnybinių ginčų komisijos (toliau – ginčų komisija) paskirtis – objektyviai ir greitai išspręsti kilusį individualų tarnybinį ginčą, esant galimybei – sutaikyti abi šalis, taip prisidedant prie pareigūnų teisių gynimo, taip pat siekiant taupyti žmogiškuosius ir materialiuosius išteklius, pareigūnų pasitenkinimą darbu, taip pat formuoti pasitikėjimu ir pagarba grįstą kultūrą (224 p.). Ginčų komisijos sudarymo tvarką, statusą ir kompetenciją nustato Statutas (225 p.). Pareigūno rašytinis prašymas išnagrinėti individualų tarnybinį ginčą (toliau – prašymas) pateikiamas ginčų komisijai tiesiogiai, paštu, elektroniniu paštu, faksu arba kitais telekomunikacijų galiniais įrenginiais (226 p.).

Apibendrinus aptartą teisinį reguliavimą, matyti, jog vidaus reikalų įstaigose einantys pareigas pareigūnai turi teisę kreiptis į vidaus reikalų įstaigos tarnybinių ginčų komisiją, kad būtų išnagrinėtas ginčas, iškilęs tarp jų ir įstaigos, t. y. kad ginčas būtų išspręstas ne teisme, o tarnybinių ginčų komisijoje.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, atstovaudamas Vilniaus AVPK pareigūnams (Profesinės sąjungos nariams), ginčija atsakovo Departamento atsisakymą priimti pareiškėjo raštą dėl Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos narių prašymus išnagrinėti ginčą Departamento tarnybinių ginčų komisijoje.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovo raštas (sprendimas) yra tik informacinio pobūdžio, o ne sprendžiamojo, tačiau iš rašto (sprendimo) turinio matyti, jog šiame rašte (sprendime) yra ne tik pateikta informacija apie individualių tarnybinių ginčų nagrinėjimą, bet šiuo raštu nebuvo priimtas (nurodyta, kad grąžinamas) pareiškėjo raštas dėl Profesinės sąjungos narių prašymų, todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl rašto (sprendimo) pobūdžio. Iš pareiškėjo skunde ir atskirajame skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas laikosi pozicijos, jog Vilniaus AVPK pareigūnų prašymus turi nagrinėti būtent Departamento tarnybinių ginčų komisija, o ne kitose įstaigose sudarytos tarnybinių ginčų komisijos arba teismas. Dėl to nesutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad raštas (sprendimas) tiesiogiai nesukelia pareiškėjui ir kitiems suinteresuotiems asmenims teisių ir pareigų, nes šiuo raštu (sprendimu) nepriimti suinteresuotų asmenų prašymai išnagrinėti individualius tarnybinius ginčus Departamento tarnybinių ginčų komisijoje, o pareiškėjas būtent ir grindžia skundą tuo, kad tokiu būdu yra pažeistos suinteresuotų asmenų teisės, kurias jiems garantuoja Statuto 61 straipsnis.

Šiuo aspektu primintina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vieną kartą yra išaiškinęs, kad teismas atsisako priimti skundą tik tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Be to, viešojo administravimo subjekto priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai, iš jų ir jo pavadinimas. Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010 ir kt.).

Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009). Šių nuostatų kontekste svarbu akcentuoti, kad skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011).

Atsižvelgiant į pareiškėjo ginčijamą atsakovo sprendimo (rašto) turinį, skunde nurodomas suinteresuotų asmenų pažeidžiamas teises ir teisėtus interesus, darytina išvada, kad skundo priėmimo stadijoje nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog yra akivaizdu, kad atsakovo sprendimas (raštas) nesukelia teisinių pasekmių ir negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas dėl pareiškėjo skundo priėmimo perduodamas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė