e225ccaf-bfd5-4cdc-a4a1-2fc9b916ffb7 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-59-343/2022 Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00321-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.11; 3.3.1.18.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 11 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Palubinskaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės A. M. J. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) Å¡ilumos tinklai“ ieÅ¡kinį atsakovei A. M. J. dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini) Å¡ilumos tinklai“ (toliau – ieÅ¡kovė) ieÅ¡kinyje teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės A. M. J. (toliau – atsakovė) 900,08 Eur įsiskolinimÄ .

2. Nurodė, kad atsakovė yra pasirinkusi savitÄ bÅ«dÄ atsiskaityti už ieÅ¡kovės teikiamas karÅ¡to vandens ir bÅ«sto Å¡ildymo paslaugas – apmoka tik dalį teikiamuose mokėjimo praneÅ¡imuose nurodomų sumų, o dėl kitų nuolat veda teisminius ginčus. Visi iki Å¡iol įvykę teisminiai ginčai atsakovės pralaimėti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.55 straipsniu, visas iÅ¡ atsakovės gaunamas sumas ieÅ¡kovė pirmiausia įskaito senosioms skoloms dengti, o už einamojo laikotarpio skolÄ skaičiuojami delspinigiai, kurie, vadovaujantis CK 6.54 straipsniu, iÅ¡ karto nuraÅ¡omi iÅ¡ gaunamų įmokų. Šį kartÄ ieÅ¡kovė kreipėsi dėl susidariusio įsiskolinimo už 2016 – 2019 metus. IÅ¡ viso per 4 metus priskaičiuota už paslaugas 1 001,40 Eur, o sumokėta 101,32Eur.

3. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su juo nesutinka. Anot atsakovės, ji nesutiko mokėti tos mokesčių dalies, kuri jai yra neaiÅ¡ki, nepagrįsta ir dėl kurios ieÅ¡kovė nepateikė iÅ¡samaus paaiÅ¡kinimo. Atsakovė daug kartų pranešė ieÅ¡kovei, kad nesutinka su skolos dydžiu, reikalavo jÄ detalizuoti ir pagrįsti. IeÅ¡kovė nepagrįstai visas iÅ¡ atsakovės gaunamas įmokas už paslaugas įskaitė atsakovės senoms skoloms dengti. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktos pažymos-skaičiuotės matyti, kad 2016 m.

– 2018 m. gegužės mėn. ieÅ¡kovė lėšas gavo ne tik iÅ¡ atsakovės įmokų, bet ir iÅ¡ antstolio. Visas antstolio iÅ¡ieÅ¡kotas ir atsakovės sumokėtas sumas ieÅ¡kovė įskaitė ankstesnei atsakovės skolai už laikotarpį iki 2018 m. birželio mėn. padengti, o Å¡iÄ skolÄ padengus visiÅ¡kai, atsakovės sumokėtas sumas ieÅ¡kovė įskaitė į skolÄ už laikotarpį nuo 2018 m. birželio mėn. Atsakovės teigimu, jos mokėtomis įmokomis turėjo bÅ«ti dengiamos atsakovės apmokamos einamojo laikotarpio sÄ skaitos, todėl ieÅ¡kovės pateikta pažyma-skaičiuotė, kuria grindžiama ieÅ¡kinio suma, yra neteisinga ir nepagrįsta.

Pažymėjo, kad ji, mokėdama dalines įmokas pagal ieÅ¡kovės pateiktus mokėjimo praneÅ¡imus, mokėjimo praneÅ¡imuose nurodydavo už kÄ ir kokiÄ sumÄ moka. Taigi, atsakovė, mokėdama už ieÅ¡kovės suteiktas paslaugas, aiÅ¡kiai ir suprantamai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ dėl įmokų paskirstymo, kaip tai nustato CK 6.55 straipsnio 1 dalis, todėl ieÅ¡kovė neturėjo teisės CK 6.55 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka įskaityti įmokas į seniausiÄ atsakovės skolÄ . Atsakovė teikia teismui raÅ¡ytinius įrodymus, patvirtinančius, kad antstolis iÅ¡ jos vykdė iÅ¡skaitymus ir pervedė juos iÅ¡ieÅ¡kotojui ir nuo 2018 m. birželio mėn., tačiau Å¡ios lėšos nebuvo įskaitomos atsakovės skolai ar įmokoms už paslaugas.

Atsakovės paskaičiavimu, nuo 2018 m. birželio mėn. iki 2019 m. gegužės mėn. buvo iÅ¡skaityta ir pervesta iÅ¡ieÅ¡kotojui 1 575,17 Eur suma. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. spalio 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Teismas priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 900,08 Eur skolÄ už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. suteiktas paslaugas, 20 Eur žyminį mokestį ir 470 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidas.

5. Nustatė, kad ieÅ¡kovė laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. tiekė atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Å¡iluminę energijÄ , karÅ¡tÄ vandenį, teikė Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos priežiÅ«rÄ , Å¡ilumos energijÄ bendroms reikmėms ir pateikdavo atsakovei sÄ skaitas už teiktas paslaugas. Vadovaudamasis byloje esančia ieÅ¡kovės pateikta pažyma-skaičiuote ir kita bylos medžiaga, nustatė, jog iki ieÅ¡kinio parengimo atsakovės įsiskolinimas ieÅ¡kovei sudarė 900,08 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenimis nustatė, kad dėl ankstesnių atsakovės įsiskolinimų laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2016 m. ieškovei yra priimti aštuoni įsiteisėję teismų sprendimai, kuriais ieškovei iš atsakovės buvo priteisti įsiskolinimai už ieškovės suteiktas paslaugas. Ieškovės prie ieškinio pateikta pažyma-skaičiuotė patvirtina, kad ieškovei iš atsakovės iki 2016 m. sausio 1 d. iš viso priteista suma buvo 3 225,04 Eur.

Ši pažyma-skaičiuotė įrodo, kad atsakovė dalį įsiskolinimo sumos už ieškovės suteiktas paslaugas sumokėdavo pati, o dalis įsiskolinimo buvo dengiama antstoliui išieškant iš atsakovės gaunamų pajamų.

6. Teismas kaip nepagrįstÄ vertino atsakovės pozicijÄ , kad ji turi mokėti ieÅ¡kovei tik už jos manymu ieÅ¡kovės suteiktas paslaugas. Tokios nuomonės laikėsi dėl to, kad pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti iÅ¡laidas namui (statiniui) iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Teismų praktikoje pažymima, jog bendraturčio pareiga dalyvauti iÅ¡laikant bendrÄ jį turtÄ kyla iÅ¡ įstatymo.

7. Nesutiko su atsakovės argumentu, kad laiptinėje radiatoriai neÅ¡yla, todėl ieÅ¡kovė neteikia paslaugos už bendrų patalpų Å¡ildymÄ ir jai nereikia mokėti. Pasisakydamas Å¡iuo aspektu teismas vadovavosi kasacinio teismo praktika, kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Å¡iluma į namo butus tiekiama Å¡ilumos energijos vamzdynu, taigi, Å¡ilumos vamzdynu tekantys Å¡ilumos energijos srautai apÅ¡ildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukÅ¡to grindų iki virÅ¡utinio aukÅ¡to lubų, taip pat bendrojo naudojimo laiptines.

Aplinkybė, kad laiptinėse atjungti Å¡ildymo įrenginiai, reiÅ¡kia, kad namo bendraturčiai, taupydami tiekiamÄ Å¡ildyti energijÄ ir mažindami mokesčius už bendrų patalpų Å¡ildymÄ , nutarė, jog namo konstrukcijų apsaugai nuo žalingo aplinkos poveikio Å¡altojo sezono metu ir laiptinės Å¡ildymui pakanka Å¡ilumos energijos tiek, kiek jos teikia Å¡ilumos energijos vamzdynu Å¡ildomos namo konstrukcijos, tačiau nepagrindžia, kad laiptinė neÅ¡ildoma ir namo bendraturčiai nepatiria dėl to Å¡ilumos energijos iÅ¡laidų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012).

8. Teismas, vertindamas atsakovės argumentus, susijusius su mokesčiu už ,,gyvatukÄ â€œ, kurio, anot atsakovės, jos bute nėra, dėl to ji už jį nesutinka mokėti, nustatė, kad tai ne pirma byla tarp Å¡alių dėl to paties dalyko, tik vis už skirtingÄ Å¡ildymo laikotarpį. Ankstesnėje byloje (Å akių rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-286-876/2016), kurioje priimtas sprendimas yra įsiteisėjęs, tarp tų pačių Å¡alių vyko ginčas dėl „gyvatuko“ ir buvo nustatyta, kad atsakovės vonioje yra vonios Å¡ildytuvas ir tai matyti iÅ¡ karÅ¡to vandens tiekimo vamzdžio formos. Atsakovė Å¡ioje nagrinėjamoje byloje nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ankstesnėje byloje nustatytÄ aplinkybę, todėl konstatavo, kad ginčo laikotarpiu atsakovei teko pareiga apmokėti už sunaudotÄ Å¡ilumos energijÄ vandens paÅ¡ildymui, perduodamÄ per karÅ¡to vandens tiekimo sistemÄ .

9. Nesutiko su atsakove, kad ji neturi mokėti už vamzdynų eksploatacijÄ , nes padaryta renovacija ir yra 5 metų garantinis laikotarpis. Teismas laikėsi pozicijos, kad prie Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens tiekimo sistemas eksploatuojančios įmonės atliekamų funkcijų priskirtini įvairÅ«s darbai, pvz. sistemų profilaktinė apžiÅ«ra, jų einamasis remontas, avarijų sistemose lokalizavimas ir pan., kurie turi bÅ«ti vykdomi reguliariai ar įvykus gedimui, nepriklausomai nuo to ar daugiabučiui namui yra atlikta renovacija.

10. Vadovaudamasis atsakovės pateiktomis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus pažymomis apie įvykdytus iÅ¡skaitymus iÅ¡ asmens iÅ¡mokų nustatė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. iÅ¡ atsakovės buvo iÅ¡skaitytos sumos pagal vykdomuosius dokumentus Nr. 2-5-876/15, 2-10- 829/11, 2-240-634/09, 2-376-829 ir 2-381-876/12, e2-286-876/16. Darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė ieÅ¡kovei buvo skolinga ir už kitus ginčo laikotarpius, todėl privalėjo mokėti ir kitas sumas, priteistas teismo sprendimais. Atsakovė neįrodė, kad ji nėra skolinga ieÅ¡kovei už suteiktas paslaugas už ieÅ¡kinyje nurodytÄ laikotarpį.

11. Ä®vertinęs aplinkybę, kad tarp Å¡alių nėra sudarytos sutarties, kurioje Å¡alys bÅ«tų numačiusios kitokiÄ Ä¯mokų paskirstymo tvarkÄ , sprendė, kad ieÅ¡kovė turi teisę paskirstyti gautas įmokas jas užskaitydama ankstesniais teismo sprendimais priteistai tęstinei prievolei įvykdyti, todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ laikė pagrįstu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 12. Apeliaciniame skunde atsakovė praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 12.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovė turėjo teisę paskirstyti apeliantės mokamas įmokas už teikiamas paslaugas ankstesniems įsiskolinimams padengti. Apeliantės teigimu, vadovaujantis CK 6.55 straipsniu, skolininkas gali apsispręsti ir pareikÅ¡ti, kuriÄ skolÄ jis grÄ Å¾ina kreditoriui, kai yra kelios tos pačios rÅ«Å¡ies skolos. Apeliantė, mokėdama dalines įmokas už teikiamas paslaugas pagal ieÅ¡kovės pateiktus mokėjimo praneÅ¡imus, juose nurodydavo už kÄ ir kokiÄ sumÄ moka, mokėjimo paskirtis ir mokėjimo suma buvo fiksuojama ir atsiskaitymo už paslaugas kvituose.

Byloje pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantė įvairiomis formomis ir bÅ«dais nurodė ieÅ¡kovei dėl mokamų įmokų paskirstymo, todėl ieÅ¡kovė nepagrįstai visas iÅ¡ apeliantės gaunamas įmokas už paslaugas įskaitė senoms skoloms dengti. 12.2. Teismas, motyvuodamas sprendimÄ , vadovavosi duomenimis, kurių byloje nėra, todėl galėjo bÅ«ti pažeista CPK 185 straipsnio 1 dalis ir 263 straipsnio 2 dalis, bei neteisingai iÅ¡spręsta byla. Anot apeliantės, teismas netinkamai vertino jos atsikirtimus dėl nemokamų dalinių įmokų ieÅ¡kovei, formaliai nurodydamas, kad Å¡ie atmestini kaip nepagrįsti įrodymais.

Teigia, kad, duodama paaiÅ¡kinimus teismui, apeliantė nurodė už kokias ieÅ¡kovės teikiamas paslaugas ji nemokėjo, nes tokių paslaugų ieÅ¡kovė neteikė (pvz., laiptinės Å¡ildymas). Tuo tarpu teismo nurodytos aplinkybės, kad laiptinėse esantys Å¡ildymo įrenginiai yra atjungti ir pan., bylos nagrinėjimo metu visiÅ¡kai nebuvo tirtos. 12.3. Apeliantė, duodama paaiÅ¡kinimus, teismui nurodė, kad nemokėjo už „gyvatukÄ â€œ, kadangi jo bute nėra. Teismas atmetė šį jos atsikirtimÄ kaip nepagrįstÄ , vadovaudamasis ankstesniu įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-286-876/2016.

Anot apeliantės, civilinėje byloje Nr. e2-286-876/2016 nustatytos aplinkybės negali turėti įtakos sprendimui Å¡ioje byloje, kadangi nurodyti duomenys nebuvo prijungti prie Å¡ios bylos, ir neaiÅ¡ku ar yra pagrindas vertinti jų tapatumÄ . Pažymi, kad byloje yra duomenys, jog apeliantės gyvenamame daugiabučiame name buvo atliekama renovacija, butuose keičiami vandentiekio stovai ir atÅ¡akos, todėl faktinės aplinkybės galėjo pasikeisti. 12.4. Teismas ieÅ¡kinio dydžio pagrįstumÄ vertino tik pagal vienÄ raÅ¡ytinį dokumentÄ â€“ ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktÄ pažymÄ -skaičiuoklę.

Apeliantės teigimu, negavus objektyvių duomenų apie antstolio iÅ¡ieÅ¡kotas ir ieÅ¡kovei pervestas lėšas iÅ¡ apeliantės už 2018 m. spalio mėn. – 2019 m. laikotarpį, teismas neturėjo duomenų, reikalingų teisingai iÅ¡spręsti bylÄ .

13. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 13.1. Su atsakove teisminiai procesai trunka daugiau nei 10 metų. Visas bylas atsakovė yra pralaimėjusi, tačiau geruoju teismo sprendimų nevykdė. Klausimas dėl iÅ¡ atsakovės gaunamų įmokų paskirstymo iÅ¡nagrinėtas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, kur pripažinta, kad nesant aiÅ¡kaus skolininko nurodymo už kÄ jis moka konkrečiÄ pinigų sumÄ , kreditorius turi teisę įskaityti seniausiÄ skolÄ . 13.2.

Atsakovės pozicija yra prieÅ¡taringa: iÅ¡ vienos pusės ji ieÅ¡kinio nepripažįsta, iÅ¡ kitos pusės lyg ir dalį jo sutinka apmokėti. Pažymi, kad ieÅ¡kovės gaunamuose dokumentuose niekur neatsispindi, kokias sÄ skaitas atsakovė sutinka apmokėti, todėl ne kartÄ jai buvo siÅ«lyta atvykti ir pasiraÅ¡yti raÅ¡ytinę sutartį, tačiau tokius siÅ«lymus atsakovė ignoruoja. 13.3. Apeliaciniame skunde antstolio pažymomis atsakovė įrodinėja, kad neteisingai atliktas skolos apskaičiavimas.

Per nusistovėjusiÄ ginčų su atsakove praktikÄ buvo sukaupta patirtis, kaip atskiromis pažymomis ar atskirais mokėjimo dokumentais ji manipuliuoja, siekdama nuginčyti skolos dydį. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321 ir 322 straipsniai).

16. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo iÅ¡plėtota ir iÅ¡sami. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumÄ ir sÄ sajumÄ (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis).

19. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė atsakovės butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiekė Å¡iluminę energijÄ , karÅ¡tÄ vandenį, teikė Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos priežiÅ«rÄ , Å¡ilumÄ bendroms reikmėms, už suteiktas paslaugas atsakovei pateikdavo sÄ skaitas apmokėjimui. Vadovaujantis LITEKO duomenimis nustatyta, kad tarp tų pačių Å¡alių dėl skolos priteisimo už suteiktas paslaugas, tik už skirtingus laikotarpius, yra priimtas ne vienas įsiteisėjęs teismo sprendimas.

IeÅ¡kovės į bylÄ pateikta pažyma-skaičiuotė patvirtina, kad ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės iki 2016 m. sausio 1 d. iÅ¡ viso buvo priteista 3 225,04 Eur suma, kurios dalį atsakovė sumokėdavo pati, o dalis įsiskolinimo buvo dengiama antstoliui iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atsakovės gaunamų pajamų. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė su ieÅ¡kiniu į teismÄ kreipėsi dėl skolos iÅ¡ atsakovės priteisimo už 2016-2019 metus, t. y. dėl 900,08 Eur įsiskolinimo. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad visi iÅ¡ atsakovės gaunami mokėjimai pirmiausia užskaitomi netesyboms ir seniausioms sumoms dengti, todėl realiai už 2016 m. buvo pradėta atsiskaityti nuo 2018 m. gegužės mėnesio.

Iš viso per 4 metus priskaičiuota už paslaugas 1001,40 Eur, sumokėta 101,32 Eur, skola 900,08 Eur.

20. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Tokį sprendimÄ priėmė įvertinęs aplinkybę, kad tarp Å¡alių nėra sudarytos sutarties, kurioje Å¡alys bÅ«tų numačiusios kitokiÄ Ä¯mokų paskirstymo tvarkÄ , todėl sprendė, kad ieÅ¡kovė turi teisę paskirstyti gautas įmokas jas užskaitydama ankstesniais teismo sprendimais priteistai tęstinei prievolei įvykdyti.

21. Apeliantė su priimtu teismo sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovė turėjo teisę paskirstyti apeliantės mokamas įmokas už teikiamas paslaugas ankstesniems įsiskolinimams padengti. Apeliantės teigimu, vadovaujantis CK 6.55 straipsniu, skolininkas gali apsispręsti ir pareikÅ¡ti, kuriÄ skolÄ jis grÄ Å¾ina kreditoriui, kai yra kelios tos pačios rÅ«Å¡ies skolos. Be to, apeliantė mokėdama dalines įmokas už teikiamas paslaugas pagal ieÅ¡kovės pateiktus mokėjimo praneÅ¡imus, juose nurodydavo už kÄ ir kokiÄ sumÄ moka, mokėjimo paskirtis ir mokėjimo suma buvo fiksuojama ir atsiskaitymo už paslaugas kvituose. Apeliacinės instancijos teismas apeliantės pozicijai nepritaria.

22. CK 6.55 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuojama, kad skolininkas, privalantis grÄ Å¾inti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rÅ«Å¡ies skolas, mokėdamas gali pareikÅ¡ti, kuriÄ skolÄ jis grÄ Å¾ina. Jeigu skolininkas nepareiÅ¡kia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmokÄ ir nėra kitokio Å¡alių susitarimo, tai laikoma, kad grÄ Å¾inta skola, kurios grÄ Å¾inimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grÄ Å¾inimo terminai suėję, ir nė viena iÅ¡ jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grÄ Å¾inta seniausia skola. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. kovo 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-969/2017, yra nurodęs, kad sÄ voka „seniausia skola“ aptariamojoje teisės normoje, be kita ko, apima ir tas seniausias skolas, kurios yra iÅ¡ieÅ¡komos vykdant įsiteisėjusius teismo sprendimus dėl jų priteisimo iÅ¡ skolininko.

23. CK 6.55 straipsnyje reglamentuojamos kelių skolų dengimo eiliÅ¡kumo taisyklės taikomos, kai nėra kitokį eiliÅ¡kumÄ nustatančio Å¡alių susitarimo. Tai yra patvirtinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2013).

24. Nagrinėjamu atveju svarbia aplinkybe laikytina tai, kad Å¡alys nėra sudariusios susitarimo, kokia tvarka įskaityti atsakovės įmokas į jos turimas skolas. Nesant Å¡alių susitarimo, taikytinas CK 6.55 straipsnyje nustatytas skolų įskaitymo eiliÅ¡kumo reglamentavimas: kai yra kelios skolos, kurių grÄ Å¾inimo terminai suėję, ir nė viena iÅ¡ jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grÄ Å¾inta seniausia skola, nebent skolininkas mokėdamas pareiÅ¡kia, kuriÄ skolÄ jis grÄ Å¾ina.

25. CK 6.55 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė pareikÅ¡ti, kuriÄ skolÄ jis grÄ Å¾ina, suponuoja, kad pareiÅ¡kimas gali bÅ«ti ir vienaÅ¡alis skolininko valinis veiksmas, todėl susitarimas dėl įmokų paskirstymo nėra bÅ«tinas. Skolininko pareiÅ¡kimo, kuriÄ iÅ¡ skolų mokėdamas įmokÄ jis grÄ Å¾ina kreditoriui, pakanka įmokai įskaityti į skolininko nurodomÄ skolÄ . Ä®statymas taip pat nenustato jokių formos reikalavimų dėl Å¡io skolininko valios pareiÅ¡kimo, tačiau akivaizdu, kad jis turi bÅ«ti toks, kad vėliau, kilus ginčui, skolininkas galėtų įrodyti, kad kreditorius apie pareiÅ¡kimÄ buvo tinkamai ir laiku informuotas. Kilus ginčui teismas, iÅ¡tyręs įrodymus, vertina, ar prieÅ¡ sumokėdamas įmokÄ ar jÄ mokėdamas skolininkas pareiÅ¡kė kreditoriui, kuriÄ skolÄ jis grÄ Å¾ina.

26. Å ios bylos atveju esminę reikÅ¡mę nustatant, ar apeliantė pareiÅ¡kė ieÅ¡kovei apie įmokų įskaitymÄ Ä¯ jos nurodomÄ skolÄ , turi įrodymų vertinimas, ar kas mėnesį atliekami apeliantės mokėjimai ieÅ¡kovei gali bÅ«ti vertinami kaip valios pareiÅ¡kimas atlikti einamuosius mokėjimus, padengiant vėliausias skolas. Nenustatyta, kad mokėdama įmokų sumas atsakovė pateikdavo ieÅ¡kovei atskirÄ pareiÅ¡kimÄ dėl skolų įskaitymo eiliÅ¡kumo. Kaip patvirtina byloje esantys įrodymai, atsakovė įmokas mokėdavo per AB Lietuvos paÅ¡tas, kuris priimdamas įmokÄ pateikdavo ieÅ¡kovei tik duomenis apie mokėtojo rekvizitus (mokėtojo kodÄ ) ir sumokėtÄ Ä¯mokos sumÄ .

Å i nustatyta aplinkybė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantei mokant įmokas per AB Lietuvos paÅ¡tas, ieÅ¡kovė nebuvo informuojama apie mokėjimo paskirtį, apie tai, kokio dydžio suma ar jos dalis kuriai iÅ¡ skolų padengti yra skiriama. Tuo tarpu apeliantės nurodoma aplinkybė, kad ji, mokėdama įmokas pagal ieÅ¡kovės mokėjimo praneÅ¡imus, juose ranka įraÅ¡ydavo už kÄ ir kokiÄ sumÄ moka, byloje nesant duomenų apie tai, kad atsakovės nurodyta informacija ieÅ¡kovei bÅ«davo perduodama tinkamai ir laiku, nesudaro pagrindo konstatuoti buvus tinkamai pareikÅ¡tÄ CK 6.55 straipsnio 2 dalyje nurodytÄ skolininko pareiÅ¡kimÄ .

Pagal CPK 178 straipsnį Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodė aplinkybės, kad ji mokėdama ieÅ¡kovei pareiÅ¡kė, kuriÄ skolÄ grÄ Å¾ina. Dėl Å¡ios priežasties atmestini apeliantės argumentai, kad ieÅ¡kovė neturėjo teisės paskirstyti apeliantės mokamas įmokas už teikiamas paslaugas ankstesniems įsiskolinimams padengti.

27. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad ji, duodama paaiÅ¡kinimus, teismui nurodė, jog nemokėjo už „gyvatukÄ â€œ, nes jo bute nėra. Pirmosios instancijos teismas šį apeliantės atsikirtimÄ atmetė kaip nepagrįstÄ , vadovaudamasis ankstesniu įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-286-876/2016, kuriame buvo nustatyta, kad apeliantės vonioje yra vonios Å¡ildytuvas ir tai matyti iÅ¡ karÅ¡to vandens vamzdžio formos. Anot apeliantės, civilinėje byloje Nr. e2-286-876/2016 nustatytos aplinkybės negali turėti įtakos sprendimui Å¡ioje byloje, kadangi nurodyti duomenys nebuvo prijungti prie Å¡ios bylos, ir neaiÅ¡ku, ar yra pagrindas vertinti jų tapatumÄ . Apeliacinės instancijos teismas šį apeliantės argumentÄ atmeta kaip nepagrįstÄ .

28. Pažymėtina, kad CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad prejudiciniais faktais kitoje byloje nustatytus faktus galima laikyti tik tuomet, kai pirmesnėje byloje dalyvavo tie patys asmenys, taip pat kai tie patys faktai yra įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis abiejose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017 18 punktÄ ; 2017 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017 17 ir 18 punktus; kt.).

29. Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje Nr. e2-286-876/2016, kuria vadovaudamasis apylinkės teismas Å¡ioje civilinėje byloje padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovės vonioje yra vonios Å¡ildytuvas ir tai matyti iÅ¡ karÅ¡to vandens tiekimo vamzdžio formos, buvo konstatuota aplinkybė, kuri yra ir Å¡ios bylos dalykas, todėl prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas Å¡ia nustatyta aplinkybe galėjo vadovautis nagrinėjamoje byloje. Tuo tarpu apeliantė, teigdama, kad jos gyvenamame daugiabučiame name buvo atliekama renovacija, butuose keičiami vandentiekio stovai ir atÅ¡akos, todėl faktinės aplinkybės galėjo pasikeisti, Å¡iems teiginiams pagrįsti nepateikė konkrečių įrodymų, kuriuos įvertinus pasitvirtintų atsakovės dėstomi teiginiai.

Ä®vertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ginčo laikotarpiu atsakovei teko pareiga apmokėti už sunaudotÄ Å¡ilumos energijÄ vandens paÅ¡ildymui, perduodamÄ per karÅ¡to vandens tiekimo sistemÄ .

30. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas sprendimÄ , vadovavosi duomenimis, kurių byloje nėra, todėl galėjo bÅ«ti pažeista CPK 185 straipsnio 1 dalis ir 263 straipsnio 2 dalis, bei neteisingai iÅ¡spręsta byla. Anot apeliantės, teismas netinkamai vertino jos atsikirtimus dėl nemokamų dalinių įmokų ieÅ¡kovei, formaliai nurodydamas, kad Å¡ie atmestini kaip nepagrįsti įrodymais. Teigia, kad duodama paaiÅ¡kinimus teismui apeliantė nurodė už kokias ieÅ¡kovės teikiamas paslaugas ji nemokėjo, nes tokių paslaugų ieÅ¡kovė neteikė (pvz., laiptinės Å¡ildymas).

Apeliacinės instancijos teismas Å¡iuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi Å¡ios aplinkybės apeliantė nepagrindė leistinais įrodymais. Dėl procesinės bylos baigties 31. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentais jo keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis iÅ¡vadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 33. Atmetus apeliacinį skundÄ , atsakovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos.

34. IeÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡reiÅ¡kė pozicijÄ dėl 70 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, pateikė jų dydį patvirtinančius įrodymus – 2021 m. lapkričio 30 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr.2021/050 (1), kuri patvirtina patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį. Å i suma nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) maksimalių dydžių (už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ) (1,3 koeficientas x 1 566,4 Eur = 2 036,32 Eur), todėl priteistina iÅ¡ atsakovės (CPK 93 ir 98 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : apeliacinį skundÄ atmesti. Palikti nepakeistÄ Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. sprendimÄ . Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini) Å¡ilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 174409393, iÅ¡ atsakovės A. M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 70 Eur (septyniasdeÅ¡imties eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinėje instancijoje.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Rūta Palubinskaitė