2021-02-03 Nr. AB-2462-3-62-3-01363-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-87-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01363-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN, atsakovo atstovas), 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 5 d. – 2017 m. rugsėjo 5 d. laikotarpiu buvo kalinamas Pravieniškių PN 1–ojo būrio 3–oje gyvenamojoje patalpoje, apšviečiamoje kaitrinėmis lemputėmis, nuo kurių pavargdavo ir įskausdavo akys, be to, apšvietimas patalpose siekė tik 50 lx. Įstaigoje trūko sanitarinių įrenginių – 56 asmenims buvo įrengti 4 klozetai, 4 praustuvės, 2 veidrodžiai, nebuvo lentynų. Virtuvėlėje nebuvo puodų, keptuvių, virdulio, kitų įrankių. Pareiškėjo teigimu, bausmę jis atliko sename pastate, kurio patalpos buvo senai remontuotos, inventorius susidėvėjęs, praustuvės techniškai netvarkingos, langų rėmai supuvę, langai sunkiai varstomi, sporto salėje, pagalbinėse patalpose ant lubų ir sienų matėsi juodos dėmės, buvo įsiveisęs pelėsis, krito tinkas ir dažai, laiptai buvo nutrupėję, nesaugūs, tualetai ir prausyklos nešvarūs, švarai palaikyti nebuvo išduodamos valymo priemonės. Be to, pareiškėjui teko mažiau nei nustatyta teisės aktuose gyvenamojo ploto. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas teigė patyręs diskomfortą, fizinį skausmą, orumo pažeminimą, neigiamas pasekmes sveikatai.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Pravieniškių PN nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kuriose jam buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Be to, bendrabučio tipo patalpose nuteistieji gali laisvai judėti, sportuoti ir užsiimti kita veikla. Patalpas valo patys nuteistieji. Sanitariniuose mazguose virš kiekvienos praustuvės įrengtos lentynėlės ir veidrodžiai. Pataisos namai užtikrina tinkamą nuteistųjų virtuvėlių aprūpinimą buitiniu inventoriumi. Pastate esantys laiptai saugūs ir nenutrupėję, patalpų langai tvarkingi, sandarūs, atsidaro, patalpose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas atitinka nustatytas apšvietimo normas. Pareiškėjas į sveikatos priežiūros specialistus dėl sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, nesikreipė.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimu pareiškėjo R. R. skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių PN buvo pažeista nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. iki 2017 m. birželio 7 d., kitą skundo dalį atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. iki 2016 m. rugsėjo 11 d. pareiškėjas bausmę atliko Pravieniškių PN Pirmojo lokalinio sektoriaus 6–ojo būrio 6–oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas – 27,84 kv. m, joje gyveno 6 asmenys; nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki 2016 m. rugsėjo 26 d. pareiškėjas buvo išvykęs iš Pravieniškių PN; nuo 2016 m. rugsėjo 26 d. iki 2017 m. rugsėjo 5 d. pareiškėjas bausmę atliko Pravieniškių PN Pirmojo lokalinio sektoriaus 1–ojo būrio 3–oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas – 37,07 kv. m, joje gyveno 9–11 asmenų. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo neturintis pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis apie pareiškėjo paskyrimą į konkrečias gyvenamąsias patalpas, jų plotą bei jose ginčo laikotarpiu faktiškai gyvenusių asmenų skaičių. Įvertinęs pateiktus duomenis, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose teko nuo 3,37 iki 4,64 kv. m ploto, todėl minimali ploto norma nebuvo pažeista.

7. Remdamasis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Centras) 2017 m. kovo 17 d. patikrinimo akte Nr. PA.2-222(17.2.338 2.22) pateiktais duomenimis, kad Pravieniškių PN Pirmojo sektoriaus 6–ojo būrio 6–oje gyvenamojoje patalpoje buvo pažeisti patalpų apšvietimą reglamentuojančios higienos normos reikalavimai (dirbtinė apšvieta siekė 38+8 lx), pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Pravieniškių PN Pirmojo sektoriaus 6–ojo būrio 6–oje gyvenamojoje patalpoje 2016 m. rugsėjo 5 d. – 2016 m. rugsėjo 11 d. laikotarpiu pareiškėjas bausmę atliko higienos normų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

8. Vadovaudamasis atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis apie ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN 1–ame ir 6–ame būryje buvusių nuteistųjų skaičių, šių būrių sanitariniuose mazguose įrengtų klozetų bei praustuvių skaičių, lentynėles higienos priemonėms susidėti bei veidrodžius, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2016 m. rugsėjo 5 d. – 2017 m. birželio 7 d. laikotarpiu pareiškėjui nežymiai buvo neužtikrintas tinkamas sanitarinių įrenginių skaičius 1–ojo būrio sanitariniame mazge.

9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo neturintis pagrindo nesiremti atsakovo atstovo 2019 m. rugpjūčio 5 d. pažymoje Nr. 77-1147 pateiktais duomenimis apie nuteistųjų virtuvėlių aprūpinimą buitiniu inventoriumi – puodais, keptuvėmis, elektriniu virduliu ir kitais maistui gaminti skirtais įrankiais, todėl nepagrįstais laikė pareiškėjo teiginius dėl virtuvėlės neaprūpinimo maistui gaminti skirtais indais ir įrankiais.

10. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus Pravieniškių PN patalpų būkle, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Centro 2017 m. vasario 15 d. patikrinimo akto Nr. PA.2-86(17.2.338 2.22) bei 2017 m. kovo 17 d. patikrinimo akto Nr. PA.2-222(17.2.338 2.22) duomenimis, kad patalpose, į kurias ginčo laikotarpiu buvo paskirtas pareiškėjas, santykinės oro drėgmės ir oro temperatūros ar kitų pareiškėjo nurodytų neatitikimų nebuvo nustatyta. Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo į bylą pateikto Centro 2019 m. balandžio 2 d. rašto Nr. (2-12 4.80)2-16128, kaip nesusijusio su ginčo laikotarpiu. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių PN administraciją su skundais, prašymais dėl nesudarytų sąlygų išvėdinti patalpas, jas išvalyti ar dėl nesuteiktų valymo priemonių; taip pat pažymėjo, jog byloje nepateikta objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad nuteistiesiems, įskaitant pareiškėją, atsakingiems už patalpų tvarkymą, ginčo laikotarpiu buvo neišduodami valymo komplektai ar valymo priemonės.

11. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjo teiginiai dėl kalinimo higienos normų neatitinkančiomis sąlygomis yra nepagrįsti bylos duomenimis.

12. Įvertinęs nustatytų netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą (nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. iki 2016 m. rugsėjo 11 d. pareiškėjas gyveno patalpoje, kurioje apšvietimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, taip pat nežymiai buvo neužtikrintas tinkamas sanitarinių įrenginių skaičius 1–ojo būrio sanitariniame mazge 2016 m. rugsėjo 5 d. – 2017 m. birželio 7 d. laikotarpiu), pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, tačiau, nesant įrodymų, jog atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu.

III. 13. Pareiškėjas R. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

14. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes. Skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas teigia aiškiai ir tiksliai nurodęs visas aplinkybes, susijusias su tuo, kad kalinimo sąlygos Pravieniškių PN neatitiko higienos normų, tačiau teismas rėmėsi atsakovo atstovo pateikta deklaratyvia ir abstrakčia informacija, kuri nebuvo paremta įrodymais, o pareiškėjo nurodyti faktai buvo atmesti arba išvis nesvarstyti. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nebuvo aktyvus, nesistengė išreikalauti pareiškėjo prašytų duomenų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjas tik keletą parų kalėjo patalpose, kuriose buvo blogas apšvietimas, nes jis visą ginčo laikotarpį buvo kalinamas patalpose, kurių apšvietimas neviršijo 40 lx. Pareiškėjas teismo prašė iš atsakovo išreikalauti Centro atliktų patikrinimų aktus. Be to, pirmosios instancijos teismas pasirėmė skundo gavimo dieną atsakovo parengtomis pažymomis. Pasak pareiškėjo, tam, kad būtų įvertintas tikrasis pažeidimų mastas bei jų poveikis pareiškėjo sveikatai, pirmosios instancijos teismas turėjo išreikalauti visą pareiškėjo asmens sveikatos istoriją, o ne remtis atsakovo pateiktu išrašu. Taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovo atstovo pateiktos pažymos apie patalpose gyvenusių asmenų skaičių yra prieštaringos, jose nurodyti skirtingi skaičiai.

15. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Byloje ginčas kilo dėl 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui R. R. pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį iš atsakovo Lietuvos valstybės dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN.

17. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjui nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. iki 2016 m. rugsėjo 11 d. nebuvo užtikrintas tinkamas patalpų apšvietimas, taip pat kad 2016 m. rugsėjo 5 d. – 2017 m. birželio 7 d. laikotarpiu nežymiai buvo neužtikrintas tinkamas sanitarinių įrenginių skaičius 1–ojo būrio sanitariniame mazge, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių PN nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. iki 2017 m. birželio 7 d., tačiau atmetė pareiškėjo prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

18. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą iš esmės grindžia aplinkybe, kad teismas buvo šališkas, nebuvo aktyvus, netinkamai vertino aplinkybes, neatsižvelgė į pareiškėjo paaiškinimus, neišreikalavo įrodymų ir rėmėsi tik atsakovo pateiktais duomenimis, kurie nėra pagrįsti įrodymais.

19. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Taip pat pabrėžtina, jog teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

21. Pažymėtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, susijusias su atsakovo atstovo neteisėtais veiksmais (neveikimu) pareiškėjui neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei tvirtina pareiškėjas, išsamiai pasisakė dėl pareiškėjo nurodytų pažeidimų, juos detaliai išanalizavo ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, kuriomis remiantis reikėtų keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų Pravieniškių PN.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes nenagrinėjo pareiškėjo argumentų ir nurodytų aplinkybių, nebuvo aktyvus renkant įrodymus ir rėmėsi tik atsakovo atstovo pateiktais duomenimis.

24. Pabrėžtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų šališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne vien tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; kt.). Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo šališkumą grindžia argumentais, kad teismas administracinę bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai, rėmėsi tik atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, t. y. pareiškėjas teismo šališkumą iš esmės grindžia teismo procesine veikla, tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018; 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3256-968/2019; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-63-492/2021; kt.). Šiuo atveju pareiškėjas nepagrindė teismo šališkumo tiek subjektyviuoju (t. y. kad teismas turėjo asmeninį išankstinį nusistatymą ar buvo tendencingas), tiek objektyviuoju aspektu (t. y. kad yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teismo šališkumo). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju buvo šališkas.

25. Dėl pareiškėjo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, nebuvo aktyvus ir rėmėsi tik atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, taip pat pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

26. Tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų.

27. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad siekdamas tinkamai ir visapusiškai įvertinti pareiškėjo skunde išreikštus nusiskundimus buities sąlygomis Pravieniškių PN, taip pat argumentus, susijusius su gyvenamosios patalpos ploto trūkumu bei sveikatai tariamai padaryta žala, pirmosios instancijos teismas 2019 m. liepos 15 d. nutartimi (b. l. 13) įpareigojo Pravieniškių PN pateikti duomenis ir juos patvirtinančius dokumentus apie: patalpų, į kurias pareiškėjas buvo paskirtas ginčo laikotarpiu, plotus, į šias patalpas paskirtų asmenų skaičių; ginčo laikotarpiu 1–ojo būrio 3 miegamajame bausmę atlikusių nuteistųjų naudojamas sanitarinio mazgo patalpas, virtuvėlės patalpas ir šių patalpų aprūpinimą nustatytais įrengimais ir inventoriumi, šių patalpų, juose įrengtų langų fizinę ir sanitarinę būklę; patalpų, į kurias ginčo laikotarpiu buvo paskirtas pareiškėjas, dieninio apšvietimo, patalpų oro temperatūros atitiktį nustatytiems higienos reikalavimams; ginčo laikotarpiu 1–ojo būrio 3 miegamajame bausmę atlikusių nuteistųjų naudojamų sporto salės, pagalbinių patalpų lubų, sienų fizinę ir sanitarinę būklę; kitus pareiškėjo skunde nurodytus pažeidimus; ginčo laikotarpiu pataisos įstaigos administracijai pareiškėjo teiktus skundus (prašymus, pareiškimus) dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir atsakymus į juos; ar pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi dėl psichologinės ir medicininės pagalbos, ar jam buvo diagnozuoti fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimai, kurių priežastis būtų netinkamos kalinimo sąlygos; visuomenės sveikatos priežiūros institucijų, Seimo kontrolierių, kitų institucijų atliktus patikrinimus; taip pat visus kitus duomenis ir turimus dokumentus, susijusius su skunde nurodytomis aplinkybėmis, iš kurių pareiškėjas kildina neturtinės žalos atsiradimą.

Atsižvelgdamas į pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 24 d. atsikirtime į atsakovo atsiliepimą išdėstytus paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas 2019 m. spalio 10 d. priėmė nutartį dėl papildomų įrodymų išreikalavimo (b. l. 73), kuria įpareigojo Pravieniškių PN pateikti: duomenis ir juos patvirtinančius dokumentus apie tai, kiek bylos nagrinėjimo metu yra miegamų vietų Pirmojo sektoriaus 6 būrio 6 brigadoje ir 1 būrio 3 brigadoje; patikslinti, kiek miegamų vietų ginčo laikotarpiu (2016 m. rugsėjo 5 d. – 2017 m. rugsėjo 5 d.) buvo Pirmojo sektoriaus 6 būrio 6 brigadoje ir 1 būrio 3 brigadoje bei koks buvo faktinis apgyvendintų nuteistųjų skaičius šiose patalpose ginčui aktualiu laikotarpiu; papildomus paaiškinimus dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais dėl prausyklų ir sanitarinių mazgų skaičiaus numatytam kiekiui nuteistųjų; duomenis ir juos patvirtinančius dokumentus apie tai, ar Pirmojo sektoriaus 1 ir 6 būriams skirtuose sanitariniuose mazguose virš kiekvienos praustuvės įrengti veidrodžiai ir lentynėlės; duomenis ir juos pagrindžiančius įrodymus apie tai, koks apšvietimas ginčo laikotarpiu buvo Pirmojo sektoriaus 6 būrio 6 brigadoje ir 1 būrio 3 brigadoje bei šias aplinkybes objektyviai pagrindžiančius įrodymus; visus turimus Centro patikrinimų, ginčo laikotarpiu atliktų Pirmajame sektoriuje, aktus; išrašą iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos, kuriame būtų pateikti duomenys apie pareiškėjo apsilankymus pas gydytojus nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. iki 2019 m. liepos 1 d.; duomenis ir juos patvirtinančius dokumentus apie tai, ar ginčo laikotarpiu Pirmojo sektoriaus 1 ir 6 būriuose buvo įrengta mechaninė patalpų vėdinimo sistema, ar šiuose būriuose nuteistiesiems sudaryta galimybė vėdinti patalpas atidarius langus; duomenis ir juos patvirtinančius dokumentus (fotonuotraukas ir kt.) apie Pirmojo sektoriaus 1 ir 6 būriuose įrengtus laiptus ir jų būklę; visus kitus turimus papildomus dokumentus ir kitą medžiagą, susijusius su pareiškėjo kalinimo sąlygomis.

28. Vykdydamas minėtas pirmosios instancijos teismo nutartis, atsakovo atstovas į bylą pateikė konkrečius duomenis apie tai, kuriose Pravieniškių PN gyvenamosiose patalpose ginčo laikotarpiu (2016 m. rugsėjo 5 d. – 2017 m. rugsėjo 5 d.) buvo laikomas pareiškėjas, koks jų plotas, kiek jose ginčo laikotarpiu buvo įrengta miegamųjų vietų, kiek jose ginčo laikotarpiu buvo laikoma asmenų, pateikė tokių asmenų sąrašus. Atsakovo atstovas į bylą taip pat pateikė: Centro 2017 m. vasario 15 d. patikrinimo aktą Nr. PA.2-86(17.2.338 2.22) bei 2017 m. kovo 17 d. patikrinimo aktą Nr. PA.2-222(17.2.338 2.22); Pravieniškių PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. spalio 21 d. pažymą „Apie nuteistojo R. R. laikymo sąlygas“ Nr. 77-1599; Pravieniškių PN Sveikatos priežiūros skyriaus 2019 m. liepos 30 d. Medicininį pažymėjimą Nr. 81 (3)-515, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje Nr. 03-A-2016/D7 21 nėra duomenų apie tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas kreipėsi į Sveikatos priežiūros skyrių dėl sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos; Pravieniškių PN Pirmojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus 2019 m. liepos 29 d. pažymą Nr. 73(1)-303, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu psichologų dėl išgyvenimų, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, konsultuotas nebuvo; 2019 m. spalio 22 d. raštą Nr. S-25949, kuriame detaliai paaiškintos su pareiškėjo kalinimu Pravieniškių PN susijusios aplinkybės.

29. Taigi iš bylos medžiagos matyti, kad siekdamas objektyviai ir visapusiškai įvertinti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei išspręsti keliamą ginčą, pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus – iš atsakovo atstovo išreikalavo su pareiškėjo keliamu ginču susijusius duomenis, kuriuos išsamiai įvertino bei detaliai dėl jų pasisakė. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti oficialiais atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, kurie, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, buvo pagrįsti įrodymais (Centro patikrinimo aktais, Sveikatos priežiūros skyriaus medicininių dokumentų išrašu, nuteistųjų sąrašais, pažymomis ir kt.). Pareiškėjas jokiais bylos faktais bei teisiniais argumentais nepaneigė šiuose dokumentuose pateiktų duomenų, nedetalizavo, kokių konkrečiai dokumentų (nenurodė juos priėmusių subjektų, datų, numerių) tariamai neišreikalavo pirmosios instancijos teismas bei kurias iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių tokie dokumentai galėtų patvirtinti. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus ir rėmėsi tik atsakovo atstovo pateiktais jam palankiais duomenimis, laikytini subjektyvia gynybine pozicija, kuri nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo išvadas laikyti nepagrįstomis.

30. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas ginčą kelia dėl Pravieniškių PN kalinimo sąlygų, buvusių 2016 m. rugsėjo 5 d. – 2017 m. rugsėjo 5 d. laikotarpiu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo pareiškėjo į bylą pateiktu Centro Kauno departamento 2019 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. (2-12 4.80)2-16128, kuriame pateikti duomenys, susiję su 2019 m. kovo 15 d. atliktu Pravieniškių PN patalpų patikrinimu, nes po ginčo laikotarpio nustatytos aplinkybės nagrinėjamam ginčui neturi teisinės reikšmės.

31. Vertinant, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais, pažymėtina, kad tai nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika panašiose bylose, pagal kurią gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, EŽTT tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02); 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013; EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99)).

32. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. iki 2016 m. rugsėjo 11 d. nebuvo užtikrintas tinkamas patalpų apšvietimas, taip pat kad 2016 m. rugsėjo 5 d. – 2017 m. birželio 7 d. laikotarpiu nežymiai buvo neužtikrintas tinkamas sanitarinių įrenginių skaičius 1–ojo būrio sanitariniame mazge. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, tačiau nėra pakankamas pagrindas spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Nagrinėjamu atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2259-1062/2018; 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-99-552/2018; 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-722-415/2017; 2017 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-557-146/2017; 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1782-822/2016; 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2113-662/2015; kt.).

33. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė