2021-09-22 Nr. AB-19296-3-64-3-02721-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-429-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02721-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ernesto Spruogio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas teigė, jog jis nuo 2019 m. birželio 14 d. iki 2019 m. lapkričio 6 d. buvo kalinamas Šiaulių TI, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus: kamerose nebuvo užtikrinamas minimalus gyvenamasis plotas, nes baldai ir sanitarinis mazgas mažino kameros plotą, buvo priverstas nuolat sėdėti ar gulėti; nebuvo pakankamai užtikrinamas socialinių reabilitacinių programų įgyvendinimas; dėl didelio nuteistųjų skaičiaus tekdavo valgyti atšalusį maistą; nebuvo signalizacijos mygtuko, todėl pareigūnus kviesdavo belsdamas į duris; pasivaikščioti galėjo tik vieną valandą per parą, o kiemeliuose nebuvo šiukšlių kibirėlių, suoliukų, jie nebuvo valomi ar drėkinami, stogo konstrukcijose, sienose, kanalizacijoje yra asbesto; kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, žiemą temperatūra nukrisdavo iki 10–14 laipsnių, vasarą pakildavo iki 35 laipsnių; nebuvo užtikrinamas švaraus oro kiekis, oro judėjimo greitis, tinkamas patalpų apšvietimas, natūrali šviesa beveik nepatekdavo į kamerą, o naktinis apšvietimas per silpnas; kameros sienos ir lubos pasidengusios pelėsiu, grybeliu, dažai atsilupę, nuo sienų ir lubų byrėjo dažai, tinkas; rūbų nemokamai neplaudavo; išduodama per mažai higienos priemonių ir tualetinio popieriaus;

šiukšlių konteineriai stovėjo prie kamerų langų; nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, pro stebėjimo akutes pareigūnai viską matydavo, sienelės aukštis – 1,35 m, nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos, todėl kameroje tvyrodavo nemalonus kvapas; kameroje nebuvo kabliuko rankšluosčiui; trumpalaikio sulaikymo kameros šaltos, vonelės nešvarios, sanitariniai mazgai neatitverti, kameros dulkėtos, nedezinfekuojamos; dušu naudotis galima tik kartą per savaitę, o jei nebūdavo karšto vandens, į dušą nevesdavo; kameroje buvo parazitų, o deratizacijos, dezinsekcijos darbai nevykdomi arba vykdomi tik po daugkartinių prašymų; maistas nebuvo tinkamai užtikrinamas ir nebuvo kaloringas, neatitiko numatytų fiziologinių normų, sąlygos pavalgyti užtikrinamos nebuvo.

Pareiškėjas tvirtino dėl nurodytų sąlygų patyręs emocinius, dvasinius išgyvenimus, fizinius negalavimus, jis pasidarė konfliktiškas, grubus, užsidaręs, nukentėjo jo orumas, reputacija ir pan.. Teismo posėdžio metu pakartojo skundo argumentus bei nurodė, kad tualetai įrengti pačiose kamerose, jų viršus neuždengtas, iš jų sklido smarvė, pažymėjo, kad atvejų, kada jam būtų reikėję naudotis signalizacijos mygtuku, nebuvo.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovo nuomone, kad minimali gyvenamojo ploto norma kamerose pareiškėjui buvo užtikrinta, jam tekdavo nuo 3,66 kv. m iki 16,7 kv. m ploto. Kiekvienoje kameroje yra inventorius, numatytas teisės aktuose, kameras valyti privalo patys jose laikomi asmenys. Dirbtinis apšvietimas, sanitariniai mazgai įrengiami pagal teisės aktų reikalavimus, ventiliacija vyksta natūraliu būdu. Pasivaikščiojimai vykdomi teisės aktų nustatyta tvarka, kiemeliai švarūs, konstrukcijose nėra asbesto, įstaigoje vykdomos užimtumo programos, kurios yra savanoriškos. Kamerų pagrindinis valymas atliekamas ne rečiau kaip kartą per mėnesį, esant reikalui, organizuojamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo šalinimas. Pareiškėjo buvimo Šiaulių TI metu buvo atliktas atitikimo higienos normoms patikrinimas, 2019 m. lapkričio 18 d. patikrinimo aktu buvo nustatyta, kad kameroje Nr. 21 yra pelėsio, nebuvo skundų dėl sąlygų kitose kamerose. Patalpų dezinfekcija ir deratizacija vykdoma, šiukšlių konteineriai yra kitoje teritorijoje nei kameros. Apatiniai rūbai skalbiami nemokamai, viršutiniai – turint asmeninių lėšų, arba kartą per tris mėnesius suteikiama teisė išsiskalbti nemokamai, pareiškėjas nesikreipė dėl galimybės skalbti rūbus nemokamai. Tualetinis popierius ir higienos priemonės išduodamos pagal nustatytas normas. Dušu naudojamasi pagal nustatytą tvarką. Maitinimas atitinka fiziologines normas. Laikino sulaikymo kamerose tualetai atitverti, šioms kameroms netaikomi higienos normų reikalavimai, jose pareiškėjas buvo trumpą laiką. Atsakovas tvirtino, jog jis neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų, netaikė įstatymo nenumatytų apribojimų. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, susijusią su jo laikymo Šiaulių TI sąlygomis.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. vasario 4 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo D. B. skundą – priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 40 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą. Iš atsakovo pateiktų dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas buvo Šiaulių TI nuo 2019 m. liepos 18 d. iki 2019 m. lapkričio 23 d. (iš viso 105 dienas), jam teko nuo 3,66 kv. m iki 16,72 kv. m ploto. Taigi, ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas nepažeidžiant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytos 3,6 kv. m minimalios gyvenamojo ploto normos.

7. Teismo vertinimu, byloje esantys dokumentai iš dalies paneigia pareiškėjo teiginius apie sąlygų kamerose neatitikimą sveikatos ir higienos normų reikalavimams. Atliekant patikrinimą kameroje Nr. 21 nustatytas pelėsis (ten pareiškėjas buvo 6 dienas). Teismui nebuvo pateikta duomenų dėl higienos sąlygų užtikrinimo kitose kamerose. Pareiškėjas nėra pateikęs skundų dėl netinkamų sąlygų gyvenamoje kameroje. Teismas abejones traktavo pareiškėjo naudai, nes pareiškėjo teiginiai dėl netinkamų sąlygų nebuvo visiškai paneigti. Kita vertus, pareiškėjo nurodyti pažeidimai nėra individualizuoti. Pareiškėjas, teigdamas, jog higienos sąlygos kameroje nebuvo užtikrintos (drėgna, šalta, pelėsis, atsilupę dažai), tvirtino, jog jam dėl šių netinkamų sąlygų pasireiškė gerklės skausmai, sukilo temperatūra, tačiau šie jo argumentai nėra patvirtinti įrašais asmens sveikatos istorijoje.

8. Teismas atkreipė dėmesį į byloje esančius duomenis, kad žemiausia sanitarinio mazgo sienelė buvo 1,81 m aukščio. Tai paneigė pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog tualetų sienelių aukštis yra tik 1,35 m, tad privatumo pažeidimo dėl sienelės aukščio nenustatyta. Iš pateiktų nuotraukų matyti, jog visuose sanitariniuose mazguose yra arba durys, arba įėjimas atskirtas užuolaida, tad nėra galimybės stebėti tualetu besinaudojantį asmenį nei nuo durų pusės per akutę, nei iš kameros. Nepaisant to, teismas akcentavo, jog tualetas nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, todėl pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog iš tualeto sklido blogas kvapas, laikytina pagrįsta.

9. Teismas atmetė skundo argumentus dėl netinkamo pasivaikščiojimo laiko, nes šis laikas yra nustatytas Šiaulių TI direktoriaus įsakymu, tad teisės aktų reikalavimų buvo laikomasi. Teismui pateikti įrodymai, jog pasivaikščiojimo kiemeliai buvo švarūs. Teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ar inventoriaus juose buvimo. Nors byloje esantys dokumentai patvirtina, kad kiemeliuose yra nutrupėjusių sienų, nelygaus grindinio, pareiškėjas žalos atsiradimo nekildino iš šių aplinkybių. Teismas nenustatė, jog Šiaulių TI konstrukcijoje yra asbesto.

10. Teismas pažymėjo, kad nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog pareiškėjas negalėjo naudotis nustatyta Šiaulių TI rūbų skalbimo tvarka ar kad jis kreipėsi į Šiaulių TI administraciją dėl numatytų tvarkų pakeitimo. Pareiškėjas nurodė, jog pareigūnai dažnai būna užsiėmę, be kita ko, drabužių surinkimu skalbimui ar jų išdalijimu, tad negirdi, kaip yra beldžiama į duris. Teismas sprendė, jog šis pareiškėjo teiginys patvirtino, kad asmeninių drabužių skalbimas yra vykdomas.

11. Teismas nenustatė, kad profilaktinis aplinkos kenksmingumo šalinimas atliekamas netinkamai. Teismas taip pat atmetė argumentą dėl netinkamo maitinimo, nes byloje nenustatė, kad pareiškėjo pateiktas raciono energetinės vertės vertinimas yra teisingas, pareiškėjas neteikė skundų Šiaulių TI dėl maisto trūkumų.

12. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai apie nenuvedimą į dušą nekonkretizuoti, byloje nėra duomenų apie pareiškėjo prašymus ar skundus dėl negalėjimo pasinaudoti dušu. Teismas pastebėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog dušuose yra kilimėliai.

13. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad higienos reikmenų paketas išduodamas pirmą kartą nemokamai, kitus kartus – esant rašytiniam prašymui. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas buvo pateikęs tokį prašymą, todėl atmetė jo pretenzijas dėl higienos reikmenų neišdavimo. Teismas taip pat nenustatė, kad pareiškėjas nedalyvavo socialinio užimtumo programose.

14. Teismas nusprendė, kad pareiškėjo teiginiai dėl sunkumo išsikviesti pareigūnus, veidrodžio, lentynėlių, signalizacijos mygtuko trūkumo, yra deklaratyvūs, todėl juos atmetė. Pažymėjo, kad nepakankamas natūralus apšvietimas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu, ventiliacija užtikrinama per langą, o šiukšlių konteineriai yra toli nuo gyvenamųjų patalpų.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu laikino sulaikymo kamerose buvo 9 kartus po kelias valandas, tad nusprendė, kad tikėtinų higienos normų pažeidimų poveikis nebuvo ilgalaikis. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis arba kad jis buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų. Teismas konstatavo, kad Šiaulių TI neužtikrino pareiškėjui tinkamų laikymų sąlygų (blogas kvapas iš sanitarinio mazgo, galbūt netinkamos higienos sąlygos kameroje, abejones traktuojant pareiškėjo naudai), dėl ko pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės, todėl priteisė pareiškėjui 40 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. 16. Pareiškėjas D. B. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 4 d. sprendimą ir priteisti jam 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja savo skundo argumentus. Papildomai tvirtina, kad teismas, spręsdamas dėl gyvenamojo ploto dydžio vienam asmeniui, neatkreipė dėmesio į tai, jog baldų ir tualeto užimamas plotas taip pat buvo įskaičiuotas į gyvenamąjį plotą. Nors signalizacijos mygtuko įrengimas negalimas dėl įstaigos statuso, tai savaime nereiškia, kad jis neprivalo būti. Pareiškėjas teigia, kad jam buvo išduodama 5 ir daugiau metų senumo patalynė bei rankšluosčiai. Nors nurodoma, kad vaikščioti buvo galima 2 valandas, realiai buvo leista tik 1 valandą. Pareiškėjas viršutinius rūbus skalbė pats, nes asmeninėje sąskaitoje neturėjo lėšų. Maistas buvo teikiamas nekokybiškas, nuo to pablogėjo pareiškėjo sveikata. Šiaulių TI gydytojai pateikė teismui neteisingą pažymą, kad pareiškėjas nesikreipė dėl sveikatos pablogėjimo, priešingai – pareiškėjas kreipėsi dėl sveikatos pablogėjimo dėl maisto trūkumo, tačiau tai nebuvo užfiksuota. Šiaulių TI turėjo užtikrinti tinkamas laikymo sąlygas.

18. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

19. Atsakovas teigė, kad apeliaciniame skunde nenurodyti konkretūs ginčijami klausimai, aplinkybės, kuriomis grindžiamas teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsakovo nuomone, teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, nustatytas teisingas neturtinės žalos atlyginimo dydis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo 25 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų jo laikymo sąlygų Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 14 d. iki 2019 m. lapkričio 6 d., atlyginimo priteisimo.

21. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai; teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.).

22. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, taip pat pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas.

23. Šiuo atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados turėtų būti pripažintos neteisingomis, o apsiriboja bendro pobūdžio argumentais, susijusiais su jo laikymo sąlygomis.

24. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atidžiai ir detaliai išnagrinėjo visus pareiškėjo išsakytus nusiskundimus dėl kalinimo sąlygų, už kurių užtikrinimą yra atsakingas atsakovo atstovas, įvertino surinktus įrodymus ir padarė išvadas, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintos tinkamos laikymo sąlygos Šiaulių TI, todėl priteisė pareiškėjui iš atsakovo 40 Eur neturtinei žalai atlyginti.

25. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nurodė, kad pareiškėjui per visą kalinimo laikotarpį teko nuo 3,66 kv. m iki 16,72 kv. m. Teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas visu aptariamu laikotarpiu, iš viso 105 dienas, buvo laikomas nepažeidžiant teisės aktuose nustatytos minimalios gyvenamojo ploto normos.

26. Pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikiami argumentai dėl patalynės, rankšluosčių senumo, pasivaikščiojimo laiko, nekokybiško maisto yra abstraktūs ir deklaratyvūs, pirmosios instancijos teismas pagrįstai į juos yra atsakęs sprendime. Argumentas, kad Šiaulių TI gydytojai pateikė neteisingą pažymą, yra deklaratyvaus pobūdžio, neįrodytas.

27. Dėl apeliaciniame skunde pareikšto argumento, kad signalizacijos mygtukas privalo būti, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad, nors signalizacijos mygtukas nebuvo įrengtas, nėra pagrindo konstatuoti, jog dėl šio pažeidimo pareiškėjui kilo neturtinė žala, nes pareiškėjas pakankamai neargumentavo, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų arba kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą.

28. Be to, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo argumentai nepagrįsti. Pareiškėjas dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių teismo atlikta detali įrodymų analizė ir padarytos išvados turėtų būti pripažintos nepagrįstomis.

29. Kita vertus, teisėjų kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad aplinkybė, jog iš sanitarinio mazgo galėjo sklisti nemalonus kvapas, laikytina teisės aktų reikalavimų pažeidimu, kadangi teismas neįvardijo, kokia konkreti teisės norma šiuo atveju pažeista. Ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 14.5 p.), sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o kameros natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.10 p., Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, 17 p.). Taigi, Šiaulių TI neteisėti veiksmai (neveikimas) šiuo aspektu buvo konstatuoti nepagrįstai.

30. Nagrinėjant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė neturtinės žalos atlyginimo dydį, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575‑836/2014).

31. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

32. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-664-492/2020).

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje konstatuoto pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimo mastą ir trukmę (pareiškėjas 6 dienas praleido kameroje, kurioje buvo nustatytas pelėsis, 9 kartus po kelias valandas praleido laikino sulaikymo kamerose, taip pat gyvenamosiose kamerose, kuriose higienos normų pažeidimas nepaneigtas), taip pat tai, kad nenustatyta, jog Šiaulių TI sąmoningai siekė pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje ir teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti apeliacinio skundo reikalavimą padidinti pareiškėjui priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį.

34. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl neteisingai nusprendė dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, tačiau, vadovaujantis principu non reformatio in peius, draudžiančiu apeliacinės instancijos teismui priimti sprendimą, bloginantį apelianto padėtį, palyginti su ta, kuri nustatyta skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, jei kiti suinteresuoti asmenys nepateikė apeliacinių skundų, nėra teisinio pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis