2023-09-27 Nr. AB-17109-3-63-3-03462-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1658-624/2023

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-03462-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Groo transport“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Groo transport“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritoriniam skyriui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Groo transport“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI, atsakovas) Klaipėdos teritorinio skyriaus 2022 m. spalio 27 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 20717 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pareiškėjui skirta 200 Eur bauda ir jis įpareigotas 2022 m. liepos-rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pažymėti darbuotojų faktiškai dirbtą laiką bei sumokėti už tai atlygį (jeigu užmokestis nesumokėtas).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1. Bendrovė įregistruota 2022 m. sausio 15 d., teikia transporto paslaugas, įmonėje dirba 53 darbuotojai, beveik 90 proc. darbuotojų yra ne Lietuvos Respublikos piliečiai, daugiausiai įmonėje yra vairuotojų. Bendrovė laiku ir sąžiningai darbuotojams moka atlyginimą bei visus priklausančius mokesčius, iki šiol niekada nebuvo nubausta. Bendrovės buhalterė veda darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose fiksuojamas darbuotojų darbo laikas. 2022 m. liepos mėnesį Bendrovėje dirbo 18 darbuotojų. 2022 m. liepos 4 d. dėl skubaus pervežimo vairuotojui O. M. 2022 m. liepos 6 d., kuri turėjo būti poilsio diena, buvo paskelbta darbo diena. 2022 m. rugpjūčio mėnesį įmonėje dirbo 30 darbuotojų. 2022 m. rugpjūčio 12 d. dėl skubaus pervežimo vairuotojams O. M. ir R. H. 2022 m. rugpjūčio 15 d., kuri turėjo būti poilsio diena, buvo paskelbta darbo diena. Atsižvelgiant į tai, kad už įsakymus ir darbo laiko apskaitos žiniaraščius yra atsakingi direktorius ir buhalterė, minėti pakitimai iškart nebuvo įforminti žiniaraščiuose. Laisvos dienos atšaukimas buvo įformintas direktoriaus įsakymu.

2.2. Atsakovas 2022 m. rugsėjo 26 d. pagal gautą skundą pradėjo Bendrovės patikrinimą ir el. paštu nurodė pareiškėjui skubiai pateikti įvairius darbo saugos dokumentus, įskaitant darbo laiko apskaitos žiniaraščius nuo 2022 m. birželio mėnesio. Direktorius pateikė atsakovui visus prašomus dokumentus, tačiau pateiktuose žiniaraščiuose nebuvo atlikti pakeitimai dėl 2022 m. liepos 6 d. ir 2022 m. rugpjūčio 15 d. darbo dienų paskyrimo. Iš 2022 m. liepos ir rugpjūčio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad 2022 m. liepos 6 d. ir 2022 m. rugpjūčio 15 d. įformintos kaip darbo dienos. Darbo apskaitos žiniaraščiai atitinka visus darbo saugos reikalavimus. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 144 straipsnio 5 dalį darbuotojams buvo suteiktos papildomos 2 laisvos dienos. Darbuotojų teisės ir interesai nebuvo pažeisti, nes su jais buvo tinkamai atsiskaityta suteikiant jiems papildomas atostogas. Per klaidą atsakovui buvo pateikti žiniaraščiai su dar neatliktais pakeitimais. Pareiškėjas niekada negavo jokių savo darbuotojų skundų dėl darbo saugos ar laiko apskaitos tvarkos pažeidimų, Bendrovėje yra vertinama jų nuomonė, itin didelis prioritetas teikiamas darbuotojų gerovei, sudaromos sąlygos dirbti ir ne Lietuvos Respublikos piliečiams. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. lapkričio 30 d. informavo, jog šiuo metu nagrinėjamas pareiškėjo darbuotojo O. H. prašymas dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo ir jis bus atmestas, jeigu pareiškėjas bus nubaustas už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus.

2.3. Nesutiktina, kad pareiškėjas padarė darbo saugos teisės pažeidimą, kuris laikytinas užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimu. Nutarimas yra neproporcingas, nesąžiningas, nepagrįstas ir neteisėtas, nes juo jam ir visiškai nesusijusiems asmenims taikomos neproporcingai griežtos sankcijos. Nepanaikinus Nutarimo, pareiškėjas bus priverstas didžiąją dalį iš 53 darbuotojų atleisti ir jo verslas bankrutuos.

3. Pareiškėjas papildomai teismui pateiktu prašymu nurodė, kad Nutarimui įsiteisėjus, darbuotojams, kurie yra ne Lietuvos Respublikos piliečiai, bus duotas ne ilgesnis kaip 3 mėnesių terminas susirasti naujus darbus, o to nepadarius, bus panaikinti leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje. Šiuo metu dar 10 darbuotojų nori sudaryti sutartį, tačiau dėl šios bylos ir teisinio neapibrėžtumo darbo sutartys nesudaromos. Prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu įvertinti ar Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto a) nuostata atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją.

4. Atsakovas VDI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. VDI nurodė, kad:

5.1. Darbo inspektoriams atlikus tyrimą dėl galimo nedeklaruoto darbo bei įvertinus surinktus duomenis, 2022 m. spalio 18 d. pareiškėjui surašytas Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas. 2022 m. spalio 27 d. teisės pažeidimo byla išnagrinėta bei priimtas nutarimas, kuriuo pareiškėjui už Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punkto dispozicijoje numatytą teisės pažeidimą pagal Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 3 dalies 2 punktą paskirta 200 Eur bauda. VDI tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo teisės pažeidimo bylą bei įvertinusi visas aplinkybes, tinkamai skyrė baudą.

5.2. Tyrimo metu 2022 m. spalio 11 d. pareiškėjas pateikė tikrinimui pasirinktų darbuotojų (tarptautinių tolimųjų reisų vairuotojų) O. M., R. H. vairuotojų kortelių duomenis skaitmeniniu formatu už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. bei 2022 m. spalio 7 d. nurodytų darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščius už tą patį laikotarpį. Nurodytų darbuotojų-vairuotojų kortelių duomenys skaitmeniniu formatu programiniam apdorojimui (iššifravimui) buvo perduoti Lietuvos transporto saugos administracijos Priežiūros departamento Klaipėdos skyriui. Gauti duomenys sulyginti su pareiškėjo pateiktais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais ir nustatyta, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nenurodytas ir neapskaitytas faktiškai dirbtas darbuotojų darbo laikas. Iš nuskaitytų vairuotojo kortelių duomenų buvo nustatyta, kad vairuotojas O. M. 2022 m. liepos 6 d. vairavo nuo 8:50 val. iki 21:23 val., o darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta poilsio diena, 2022 m. rugpjūčio 15 d. vairavo nuo 8:35 val. iki 18:34 val., o darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta poilsio diena. Vairuotojas R. H. 2022 m. rugpjūčio 15 d. vairavo nuo 8:20 val. iki 18:36 val., o darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta poilsio diena.

5.3. Pareiškėjo teismui nurodyti teiginiai neatitinka patikrinimo metu nustatytų aplinkybių. Tyrimo metu 2022 m. spalio 7 d. pareiškėjas pateikė direktoriaus V. J. pasirašytus darbo laiko apskaitos žiniaraščius birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Kopijas patvirtino vyr. buhalterė A. B.. VDI nebuvo patiekta jokia informacija apie darbo laiko apskaitos žiniaraščių pakeitimus ar papildymus, taip pat nebuvo jokios informacijos apie įsakymus vairuotojams. Yra pagrindo manyti, kad teismui pateikti įsakymai ir pakoreguoti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai parengti vėliau, t. y. po atlikto patikrinimo, protokolo ir nutarimo surašymo, todėl turėtų būti vertinami kaip siekis išvengti atsakomybės.

5.4. Dėl tyrimo metu nustatyto darbo laiko apskaitos pažeidimo 2022 m. spalio 18 d. pareiškėjo direktoriui V. J. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 100 straipsnio 1 dalį ir skirta 150 Eur bauda. Administracinis nurodymas įvykdytas 2022 m. spalio 20 d. Pareiškėjas 2022 m. lapkričio 3 d. sumokėjo Nutarimu paskirtą 200 Eur baudą.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. kovo 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad Nutarimu bauda pareiškėjui skirta už Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad pareiškėjas, būdamas juridiniu asmeniu bei darbdaviu, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nepažymėjo, kad darbuotojai O. M. ir R. H. (toliau – ir darbuotojai), šventinėmis dienomis 2022 m. liepos 6 d. ir 2022 m. rugpjūčio 15 d. dirbo. Pareiškėjas nesutikimą su Nutarimu iš esmės grindžia tuo, kad jis dėl gamybinio būtinumo darbuotojams jų poilsio dienas – 2022 m. liepos 6 d., 2022 m. rugpjūčio 15 d., paskelbė darbo dienomis, už kurias pastariesiems kompensavo teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau dėl buhalterijos ir kitų darbuotojų kaltės tai nebuvo laiku pažymėta darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Šiuo metu šią klaidą ištaisė, todėl jam inkriminuoto pažeidimo nepadarė.

8. Teismas apžvelgė Užimtumo įstatymo nuostatas (58 str. 1 d.), DK nuostatas (120 str. 1–3 d.) ir konstatavo, kad Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punkto sudėtį atitinka (realizuoja) tokia darbdavio veika, kai jis iki darbo dienos darbovietėje pabaigos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nepažymi darbuotojo darbo laiko švenčių dieną, poilsio dieną.

9. Teismas nurodė, kad byloje ginčo, kad darbuotojai dirbo 2022 m. liepos 6 d. ir 2022 m. rugpjūčio 15 d. dienomis, kurios buvo švenčių dienos, nėra. Šias aplinkybes įrodo ir darbuotojų, kaip vairuotojų, darbo laiko registravimo įranga – tachografų duomenys. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, atsakovo prašymu, 2022 m. spalio 11 d. pateikė darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose tai nebuvo pažymėta. Tai lemia, kad pareiškėjas tokiais savo veiksmais realizavo Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punkto sudėtį, dėl ko priešingi šiuo klausimu pareiškėjo teiginiai yra nepagrįsti bei neteisingi. Šiuo atveju pareiškėjo argumentai, kad ši veika buvo padaryta dėl kitų darbuotojų aplaidumo, kad jis vėliau ištaisė darbo laiko apskaitos žiniaraščius bei teisės aktų nustatyta tvarka darbuotojams kompensavo už darbą švenčių dienomis, jo atsakomybės dėl padaryto pažeidimo nešalina, nes šios aplinkybės nėra Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punkto sudėtį kvalifikuojantys požymiai. Nagrinėjamu atveju šios aplinkybės gali būti reikšmingos tik dėl pareiškėjui paskirtos baudos dydžio, tačiau iš ginčijamo nutarimo matyti, kad atsakovas iš esmės į tai atsižvelgė, tokį pareiškėjo elgesį pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe bei skyrė Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos baudos minimumą, kurios labiau mažinti nėra teisinių prielaidų. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad atsakovas priėmė pagrįstą bei teisėtą ir teisingą Nutarimą, kurio naikinti pareiškėjo nurodytais argumentais nėra pagrindo.

10. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto nuostatos konstitucingumo, nes sprendė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodoma norma nėra taikoma šioje byloje. Teismas nurodė, kad šia teise pareiškėjas galės naudotis ateityje, jei jo atžvilgiu minėta norma bus taikoma.

III. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

12. Pareiškėjas nurodo, kad pareiškėjo darbuotojų laisvos dienos atšaukimas buvo įformintas Bendrovės direktoriaus įsakymais, kurie buvo priimti likus 3 dienoms iki pervežimo, t. y. 2022 m. liepos 4 d. ir 2022 m. rugpjūčio 12 d. Taigi darbo laikas buvo įtrauktas į pareiškėjo apskaitos dokumentus (įsakymus) laikantis Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies tvarkos ir terminų.

13. Pareiškėjas teigia vadovavęsis VDI 2022 m. balandžio 8 d. konsultacijos „Kas ir kaip turi pildyti darbo grafikus ir darbo laiko apskaitos žiniaraščius?“ išaiškinimu, jog darbo laiko apskaitos dokumentai yra lokalūs teisės aktai ir pats darbdavys nustato jų pildymo tvarką, formą ir pan. VDI kitoje 2020 m. lapkričio 11 d. konsultacijoje „Kaip žiniaraštyje žymėti darbuotojo laikiną nedarbingumą /prastovą?“ yra išaiškinusi, jog esant objektyvioms aplinkybėms yra galimas apskaitos dokumentų koregavimas.

14. Pareiškėjo teigimu, jis turėjo vos keletą dienų pateikti VDI nurodytus dokumentus. Tarp 12 VDI nurodytų dokumentų pozicijų pareiškėjo direktoriaus įsakymai nebuvo nurodyti, jų pateikti niekas neprašė, o per klaidą buvo pateikti nepatikslinti apskaitos žiniaraščiai, o jau vos po kelių dienų priimtas Nutarimas. Taigi pareiškėjo įsitikinimu, pareiškėjo direktoriaus įsakymai laikytini apskaitos dokumentu ir visos darbuotojų darbo funkcijos buvo įformintos tinkamai, o pareiškėjas, sužinojęs apie klaidas žiniaraščiuose, jas ištaisė. Nutarimas yra neproporcingas, nesąžiningas ir neteisėtas, kadangi pareiškėjui teks atleisti 90 proc. darbuotojų, o verslas bankrutuos. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesikreipė į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

15. Atsakovas VDI atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo iš esmės identiškus argumentus tiems, kuriais buvo grindžiamas atsiliepimas į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui ir prašo apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl VDI Nutarimo, kuriuo pareiškėjui už Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimus skirta 200 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto iš esmės identiškas faktines aplinkybes kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui akcentuodamas, kad jis Užimtumo įstatymo nuostatų nepažeidė, darbuotojų laiko apskaitos žiniaraščius patikslino vadovaudamasis VDI viešai skelbiamomis konsultacijomis.

19. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės – kad veika buvo padaryta dėl darbuotojų aplaidumo, kad vėliau darbo laiko apskaitos žiniaraščiai buvo ištaisyti bei teisės aktų nustatyta tvarka darbuotojams kompensuota už darbą švenčių dienomis – jo atsakomybės pagal Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punktą nešalina, tačiau ne dėl to, kad šios aplinkybės negali būti reikšmingos sprendžiant dėl Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punkto numatyto pažeidimo sudėties (ne)buvimo, tačiau dėl to, kad byloje pateiktų įrodymų visumą nesuponuoja išvados dėl nedeklaruoto darbo fakto nebuvimo. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas neteigia, kad atsakovas pažeidė Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nustatytą tvarką (<...> pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu. <...>), t. y. kad jis nežinojo ir jam nebuvo sudaryta galimybė pasiaiškinti dėl pažeidimo (protokolas dėl pažeidimo surašytas 2022 m. spalio 18 d., paskirtas posėdis, Nutarimas priimtas 2022 m. spalio 27 d.), kurio padarymu jis įtarimas, ir pateikti jo poziciją patvirtinančius įrodymus, taip pat iš esmės niekaip nepaaiškina, kodėl įrodymai, patvirtinantys, kaip teigiama, klaidą darbo laiko apskaitos dokumentuose, buvo pateikti tik teismui, o ne VDI, todėl pritartina pastarosios vertinimui, kad toks paaiškinimas vertintinas kaip siekis išvengti atsakomybės. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas nenurodė ir nepateikė įrodymų, jog iš tiesų darbo laiko apskaitos dokumentuose buvo padaryta klaida, t. y. kad su darbuotojais už darbą dienomis, kai pagal apskaitą jie nedirbo, buvo atsiskaityta darbo užmokesčio mokėjimą nustatančių aktų nustatyta tvarka iki patikrinimo / protokolo surašymo pradžios.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai ir aplinkybės, susiję su galimomis Nutarimo priėmimo pasekmėmis, t. y. pareiškėjui esant pripažintam padariusiu Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pažeidimą, jo darbuotojams užsieniečiams yra draudžiama išduoti ir pakeisti leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 str. 1 d. 16 p.), nėra reikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste: teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija). Jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją (ABTĮ 4 str. 1 ir 2 d.). Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodo atsakovas bei kam iš esmės pritarė ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo minimos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatos tarp šalių kilusio ginčo santykių nereglamentuoja, todėl šis įstatymas neturėtų būti taikomas byloje dėl VDI Nutarimo, kuriuo pareiškėjui už Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimus skirta 200 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo, dėl ko kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl minėtame teisės akte nustatyto teisinio reguliavimo, kaip teigiama, galimo prieštaravimo Konstitucijos nuostatoms, nebuvo ir nėra pagrindo, dėl ko pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra netenkintinas.

21. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, nėra pagrindo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Groo transport“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė