e22479f3-fd26-433d-8a77-b8be188b877e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-1358-596/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04182-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 12.9; 55.1(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A. Å . skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja A. Å . kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį vėliau patikslino, praÅ¡ydama panaikinti:

1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2016-09-30 sprendimÄ Nr. S-203(7-164/2016);

2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2016-07-07 sprendimÄ Nr. 68-178;

3) Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos AVMI) 2016-05-12 sprendimÄ Nr. (6.5)-52.Nurodo, kad 2016-03-09 sudarė mokestinės paskolos sutartį, pagal kuriÄ atidėjo mokėjimo terminus mokestinėms nepriemokoms / baudoms už administracinius teisės pažeidimus. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAÄ®) 141 str. 2 d., pateikė Klaipėdos AVMI praÅ¡ymÄ atleisti jÄ nuo paskirtų baudų. Klaipėdos AVMI ginčijamu sprendimu nusprendė netenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo.

Nesutikdama su Klaipėdos AVMI sprendimu, jį apskundė VMI, tačiau VMI ginčijamu sprendimu patvirtino Klaipėdos AVMI sprendimÄ . Dėl VMI sprendimo pateikė skundÄ MGK, tačiau MGK sprendimu nusprendė patvirtinti VMI sprendimÄ . Su MGK sprendimu nesutinka, mano, jog jis yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.PaaiÅ¡kina, kad MAÄ® 141 str. nustato pagrindus, kuriais remiantis mokesčių mokėtojas gali bÅ«ti atleidžiamas nuo baudos sumokėjimo. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuota praktika, mokesčių administratorius privalo vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais, tačiau Å¡iuo atveju taip nebuvo pasielgta.

Administracinių teisinių santykių ypatumai lemia, kad privatus asmuo yra silpnesnioji pusė, teisė turi bÅ«ti aiÅ¡kinama jo naudai, todėl valdžios institucijoms kyla pareiga užtikrinti, kad privatÅ«s asmenys galėtų tinkamai pasinaudoti jiems teisės aktais suteiktomis teisėmis ir laisvėmis. Tiek valdžios institucijos, tiek teismai privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių aplinkybių visumÄ .Pažymėjo, kad vien tai, jog pareiÅ¡kėja gyvena bute, kurį jos sutuoktinis įsigijo panaudodamas pinigines lėšas, gautas iÅ¡ mokesčių administratoriui nežinomų Å¡altinių, niekaip nepatvirtina aplinkybės, kad ji žinojo apie tokius savo sutuoktinio veiksmus.

Pabrėžia, kad paskolų sutartis sudarė pareiškėjos sutuoktinis, papildomai apmokestintas pajamas gavo jos sutuoktinis, bet ne ji. Vadovaujantis GPM įstatymo nuostatomis, GPM mokėtoju gali būti pripažintas tik konkretus fizinis asmuo, bet ne asmenų daugetas. Siekiant konkretų fizinį asmenį pripažinti aptariamo mokesčio mokėtoju, toks asmuo turi būti gavęs pajamų. Vadovaujasi LVAT suformuota praktika ir nurodo, kad pareiga apskaičiuoti bei sumokėti atitinkamo dydžio GPM yra asmeninė, o tai reikalauja aiškiai nustatyti kiekvienam iš jų tenkančios mokestinės prievolės už ginčo pajamas ribas, šiuo tikslu pirmiausiai identifikuojant, kuris iš jų gavo pajamas.Mano, kad šiuo atveju visiškai nepagrįstai mokestiniame ginče mokesčių administratorius ir teismas sutapatino asmenį, patyrusį išlaidas, ir asmenį, disponavusį pajamomis.

Daro iÅ¡vadÄ , jog mokesčių administratorius nepagrįstai pripažino, o centrinis mokesčių administratorius bei teismai tai patvirtino, jog pajamas iÅ¡ kitų mokesčių administratoriui nežinomų ir nenustatytų Å¡altinių gavo abu sutuoktiniai lygiomis dalimis. Kiekvienas iÅ¡ jų turėjo Å¡ias pajamas deklaruoti, pateikiant atitinkamo laikotarpio mokesčio deklaracijÄ , ir sumokėti GPM. Atkreipia dėmesį, kad paskirta sankcija privalo bÅ«ti proporcinga padarytam nusižengimui, atsižvelgiant į tai, kad Å¡uo konkrečiu atveju nusižengimÄ padarė jos sutuoktinis.

PareiÅ¡kėja taip pat vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojama praktika (el. b. l. 23–28).Pateiktame atsiliepime atsakovė VMI su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad Å iaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcija (toliau – ir Å iaulių AVMI) atliko pakartotinį pareiÅ¡kėjos GPM už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2011-12-31 ir PSD įmokų už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 apskaičiavimo bei sumokėjimo į biudžetÄ teisingumo patikrinimÄ ir 2014-01-10 patikrinimo aktu apskaičiavo 13 828,2 Eur GPM bei 1 066,38 Eur PSD įmokas.

Å iaulių AVMI pareiÅ¡kėjos GPM bazę nustatė pagal mokesčių administratoriaus atliktÄ Ä¯vertinimÄ pritaikius iÅ¡laidų metodÄ , konstatavusi, jog pareiÅ¡kėjos Å¡eima 2006–2011 m. laikotarpiu disponavo kitomis, iÅ¡ nenustatytų Å¡altinių gautomis, pajamomis, nuo kurių nedeklaravo ir nesumokėjo GPM ir PSD įmokų. Å iaulių AVMI 2014-02-25 sprendimu patvirtino patikrinimo aktÄ ir nurodė pareiÅ¡kėjai sumokėti 13 828,2 Eur GPM, 5 245,69 Eur GPM delspinigius, 1 382,82 Eur GPM baudÄ , 1 066,38 Eur PSD įmokas, 446,81 Eur PSD įmokų delspinigius ir 106,64 Eur PSD įmokų baudÄ .

VMI 2014-05-30 sprendimu patvirtino Å iaulių AVMI sprendimÄ , o MGK 2014-09-01 sprendimu patvirtino VMI sprendimÄ . PareiÅ¡kėja Å¡iuos sprendimus apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – ir VAAT), kuris 2015-04-27 sprendimu pareiÅ¡kėjos skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ . LVAT pareiÅ¡kėjos atskirÄ jį skundÄ atmetė, o VAAT 2015-05-22 nutartį paliko nepakeistÄ .Remiasi MAÄ® 141 str. ir pažymi, kad pareiÅ¡kėja ir VMI sudarė mokestinės paskolos sutartį. PaaiÅ¡kino, kad mokestinės paskolos sutarties sudarymas tėra sÄ lyga nagrinėti klausimÄ , ar egzistuoja MAÄ® 141 str. 1 d. nustatyti pagrindai.

PareiÅ¡kėja neįrodė nei vienos aplinkybės, kuriai esant bÅ«tų atleista nuo GPM ir PSD įmokų baudų mokėjimo. PareiÅ¡kėja, bÅ«dama atsakinga už savo mokestinių prievolių vykdymÄ , pagal MAÄ® 40 str. nuostatas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokesčius, laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir dokumentus. PareiÅ¡kėja ne tik turėjo pareigÄ laiku pateikti GPM deklaracijas, bet ir laiku į biudžetÄ sumokėti deklaruotÄ GPM ir PSD įmokas.

PareiÅ¡kėja mokesčių mokėtojo pareigÄ vykdė netinkamai, nes laiku nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių. Dėl tokių pareiÅ¡kėjos veiksmų buvo padarytas neigiamas poveikis valstybės finansiniams interesams. Pažymėjo, kad kaltė yra asmens psichinis santykis su jo veiksmais ir jų padariniais, todėl nagrinėjant, ar egzistuoja pagrindas atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo minėtų baudų mokėjimo MAÄ® 141 str. 1 d. 1 p. nustatytu pagrindu, turi bÅ«ti nustatyta, ar pareiÅ¡kėja suprato ar turėjo suprasti, kad pažeidžia GPM įstatymo ir Socialinio draudimo įstatymo nuostatas.

Vadovaujasi VAAT nustatytomis aplinkybėmis ir daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja turėjo ir galėjo suprasti, kad pažeidžia minėtų įstatymų nuostatas. Atsižvelgiant į tai, atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo GPM ir PSD įmokų baudų, nesant jos kaltės, nėra pagrindo. PareiÅ¡kėja taip pat nenurodė aplinkybių, kurių pagrindų bÅ«tų atleista nuo baudų, vadovaujantis MAÄ® 141 str. 1 d. 2 p. Pagal MAÄ® 141 str. 1 d. 3 p. įtvirtintÄ atleidimo nuo baudos mokėjimo pagrindÄ Å¾ala biudžetui padaroma tuomet, kai į biudžetÄ laiku nepatenka į jį mokėtinos mokesčių sumos.

PareiÅ¡kėja įstatyme nustatytais terminais į biudžetÄ GPM bei PSD įmokų nesumokėjo, todėl padarė žalÄ valstybės biudžetui. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėja mokesčių įstatymus pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiÅ¡kinimo arba mokesčių administratoriaus raÅ¡tu ar telefonu jai suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais (MAÄ® 141 str. 1 d. 4 p.).Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog mokesčių administratorius bÅ«tų vilkinęs procesÄ ar ėmęsis kitokių neteisėtų veiksmų.

Cituoja MGK 2014-09-01 sprendimÄ ir nurodo, kad mokesčių administratoriaus kontrolės veiksmų trukmė priklausė ir nuo nepakankamai aktyvaus pareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio bendravimo su mokesčių administratoriumi. Pažymėjo, kad mokestinio ginčo trukmė baudos dydžiui įtakos neturi. Å iaulių AVMI 2014-02-25 sprendimu už nustatytus pažeidimus nuo papildomai apskaičiuotų mokesčių ir įmokų buvo paskirtos minimalios baudos. Nagrinėjamoje byloje negalima vadovautis pareiÅ¡kėjos nurodyta LVAT praktika, nes nurodomų bylų ir Å¡io ginčo aplinkybės nėra identiÅ¡kos ar labai panaÅ¡ios.PaaiÅ¡kina, kad mokesčių administravimo procedÅ«rose protingumo ir teisingumo kriterijaus taikymas yra aktualus tais atvejais, kai nėra pakankamai duomenų, leidžiančių vertinti, ar tinkamai ir objektyviai atliktos administravimo procedÅ«ros.

Nagrinėjamu atveju buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti apie tinkamai ir objektyviai teisingai atliktas administravimo procedÅ«ras, todėl taikyti MAÄ® 8 str. 3 d. įtvirtintų principų nėra pagrindo (el. b. l. 48–52).Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos AVMI su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo analogiÅ¡kas pareiÅ¡kėjos skunde ir VMI atsiliepime iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes. Mokesčių administratorius yra konstatavęs, kad R.

Š. motinos L. Š. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas bei žemės sklypas yra įsigyti pareiškėjos vyro, tačiau tik įforminti motinos vardu, siekiant nuslėpti lėšas jiems įsigyti bei namo įsigytame žemės sklype statybai. Pareiškėja skunde teigė nežinanti šių aplinkybių ir akcentavusi, kad papildomai apmokestintas pajamas gavo ne ji, o jos sutuoktinis. Pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, pareiškėjos ir jos sutuoktinio 2007–2011 m. gautos pajamos iš mokesčių administratoriaus nenustatytų šaltinių yra priskirtinos abiems sutuoktiniams.

Tokios pozicijos laikosi ir LVAT.PareiÅ¡kėjos skunde nurodytus argumentus kad mokesčių teisės aktų pažeidimus padarė tik jos sutuoktinis, o ji nežinojo apie sutuoktinio daromus mokestinius pažeidimus, laiko nepagrįstais ir vertina kaip pareiÅ¡kėjos jokiais įrodymais nepagrįstÄ pozicijÄ , siekiant pasinaudoti atleidimo nuo baudų galimybe. Kadangi pareiÅ¡kėja jokiais įrodymais nepaneigė savo kaltės, ji negalėjo bÅ«ti atleista nuo baudų mokėjimo. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjai buvo skirta minimali sankcijoje nustatyta bauda (el. b. l. 62–65).Skundas atmestinas.Byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais bei MGK byloje Nr. 7-164/2016 (toliau – ir MGK byla) surinkta medžiaga nustatyta, kad Å iaulių AVMI, atlikusi pakartotinį pareiÅ¡kėjos GPM už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2011-12-31 ir PSD įmokų už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 apskaičiavimo bei sumokėjimo į biudžetÄ teisingumo patikrinimÄ , 2014-01-10 patikrinimo aktu Nr. 35-46 apskaičiavo 13 828,20 Eur GPM bei 1 066,38 Eur PSD įmokas.

Å iaulių AVMI, vadovaudamasi MAÄ® 70 str. 1 d., pareiÅ¡kėjos GPM bazę nustatė pagal mokesčių administratoriaus atliktÄ Ä¯vertinimÄ pritaikius iÅ¡laidų metodÄ , konstatavusi, jog pareiÅ¡kėjos Å¡eima 2006–2011 m. laikotarpiu disponavo kitomis, iÅ¡ nenustatytų Å¡altinių gautomis pajamomis, nuo kurių nedeklaravo ir nesumokėjo GPM ir PSD įmokų. Å iaulių AVMI 2014-02-25 sprendimu Nr. FR0682-74 patvirtino patikrinimo aktÄ ir nurodė pareiÅ¡kėjai sumokėti 13 828,20 Eur GPM, 5 245,69 Eur GPM delspinigius, 1 382,82 GPM baudÄ , 1 066,38 Eur PSD įmokas, 446,81 Eur PSD įmokų delspinigius ir 106,64 PSD įmokų baudÄ (MGK byla, b. l. 37–41).

PareiÅ¡kėja, nesutikusi su priskaičiuotomis mokesčių ir su jais susijusiomis sumomis, inicijavo mokestinį ginÄÄ , kurį iÅ¡nagrinėjusios ikiteisminės mokestinius ginčus nagrinėjančios institucijos – VMI ir MGK, savo sprendimuose patvirtino Å iaulių AVMI pozicijÄ , t. y. VMI 2014-05-30 sprendimu Nr. 68-104 patvirtino Å iaulių AVMI 2014-02-25 sprendimÄ Nr. FR0682-74 (MGK byla, b. l. 30–36), o MGK 2014-09-01 sprendimu Nr. S-174 (7-126/2014) patvirtino VMI sprendimÄ (MGK byla, b. l. 60–71).

PareiÅ¡kėja su skundu kreipėsi į VAAT, kuris 2015-04-27 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4909-331/2015 pareiÅ¡kėjos skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ (MGK byla, b. l. 56–59). Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, minėtas VAAT sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas. PareiÅ¡kėja ir VMI 2016-03-09 sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-1499 dėl 13 828,49 Eur GPM, 45,43 Eur GPM delspinigių, 1 382,82 Eur GPM baudos, 971,74 Eur PSD įmokų, 3,19 Eur PSD įmokų delspinigių ir 106,64 Eur PSD įmokų baudos mokestinės nepriemokos sumokėjimo iÅ¡dėstymo laikotarpiu nuo 2016-02-02 iki 2018-10-10 (MGK byla, b. l. 50).

PareiÅ¡kėja 2016-04-14 kreipėsi į Klaipėdos AVMI, praÅ¡ydama atleisti jÄ nuo paskirtų baudų mokėjimo (MGK byla, b. l. 43–44). Klaipėdos AVMI, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , nenustačiusi MAÄ® 141 str. 1 d. 1–4 p. įtvirtintų atleidimo nuo baudų mokėjimo pagrindų, taip pat nenustačiusi pagrindo atleisti nuo baudų, remiantis protingumo ir teisingumo kriterijais, 2016-05-12 sprendimu Nr. (6.5)-52 neatleido pareiÅ¡kėjos nuo 1 382,82 Eur GPM baudos ir 106,64 Eur PSD įmokų baudos (MGK byla, b. l. 26–27).

PareiÅ¡kėjai šį vietos mokesčių administratoriaus sprendimÄ apskundus VMI, pastaroji 2016-07-07 sprendimu Nr. 68-178 patvirtino Klaipėdos AVMI 2016-05-12 sprendimÄ Nr. (6.5)-52 (MGK byla, b. l. 16–18). Nesutikusi su tokiu centrinio mokesčių administratoriaus sprendimu, pareiÅ¡kėja su skundu kreipėsi į MGK, kuri 2016-09-30 sprendimu Nr. S-203 (7-164/2016) patvirtino VMI 2016-07-07 sprendimÄ Nr. 68-178 (MGK byla, b. l. 88–96).Ginčas Å¡ioje administracinėje byloje yra kilęs dėl minėtų mokesčių administratoriaus ir MGK sprendimų, kuriais pareiÅ¡kėja buvo neatleista nuo baudų mokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.PareiÅ¡kėja, kvestionuodama ginčijamus sprendimus, 2016-10-21 skunde ir 2016-11-09 patikslintame skunde teismui neįrodinėja MAÄ® 141 str. 1 d. 1–4 p. įtvirtintų pagrindų egzistavimo, iÅ¡ esmės laikydamasi pozicijos, jog ji atleistina nuo baudų mokėjimo, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Teismas, sutikdamas su mokesčių administratoriaus ir MGK skundžiamuose sprendimuose iÅ¡samiai ir detaliai, nenukrypstant nuo LVAT suformuotos praktikos, aiÅ¡kinančios MAÄ® 141 str. 1 d. 1–4 p. įtvirtintus atleidimo nuo baudos mokėjimo pagrindus, iÅ¡dėstytais motyvais ir pateikta argumentacija, laikydamas, kad jų kartojimas bÅ«tų pasikartojantis ir perteklinis (įvertinus tai, kad pareiÅ¡kėja dėl jų nesutikimo motyvų nepateikė), daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja neįrodė, jog ji nėra kalta dėl padaryto pažeidimo; byloje nenustatyta, jog pareiÅ¡kėjos mokestinis pažeidimas buvo sÄ lygotas force majeure ar cas fortuit aplinkybių; bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėja neįvykdė mokesčio prievolės sumokėti GPM ir PSD įmokas; nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjos mokestinis pažeidimas buvo sÄ lygotas klaidingos mokesčių administratoriaus konsultacijos, todėl nėra pagrindo atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo baudos mokėjimo, vadovaujantis MAÄ® 141 str. 1 d. 1–4 p. Sprendžiant klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjos atleidimo nuo baudų mokėjimo, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, sutiktina su pareiÅ¡kėjos pozicija, jog LVAT, nagrinėdamas mokesčių mokėtojų atleidimo nuo delspinigių ir baudų pagrindus, vadovaujasi ne tik MAÄ® įtvirtintais atleidimo nuo delspinigių ir baudų pagrindais, bet ir laikosi pozicijos, kad nagrinėjant mokesčių mokėtojų atleidimo nuo apskaičiuotų delspinigių ir skirtų baudų klausimus, turi bÅ«ti vadovaujamasi teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotÄ doktrinÄ dėl skiriamų sankcijų už įstatymų pažeidimus (pavyzdžiui:

LVAT 2011-10-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-2343/2011; 2011-09-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-3447/2011; 2011-10-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-2544/2011; 2011-09-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-2144/2011). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas nuobaudas diferencijuoti taip, kad jas taikant bÅ«tų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobÅ«dį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai bÅ«tų galima skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatytoji minimali ir kt.;

įstatymuose už įstatymų pažeidimus nustatomos baudos turi bÅ«ti tokio dydžio, koks yra bÅ«tinas siekiant teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo – užtikrinti įstatymų laikymÄ si, nustatytų pareigų vykdymÄ (Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2001-10-02, 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21 nutarimai). Tačiau taip pat pažymėtina, jog, kaip ne kartÄ yra akcentavęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bei LVAT, mokesčių surinkimas yra susijęs su vieÅ¡ojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti.

Nemokant mokesčių, vieÅ¡asis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesÄ Å¾iningai. Tokiu bÅ«du pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokančių subjektų konkurenciÅ¡kai yra geresnė padėtis nei juos mokančių (Konstitucinio Teismo 2003-11-17 nutarimas, LVAT 2011-09-05 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-2255/11; 2012-02-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-13/2012; 2012-03-07 LVAT praktikos, taikant mokesčių administravimÄ reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimo (II dalis) I dalis (publikuota:

„Administracinė jurisprudencija“, 2011, Nr. 22).Nagrinėjamu ginčo atveju nustatyta, jog pareiÅ¡kėja 2007–2011 m. laikotarpiu disponavo kitomis, iÅ¡ mokestinio patikrinimo metu nenustatytų Å¡altinių gautomis, pajamomis, kurių nedeklaravo ir nuo kurių nesumokėjo GPM ir PSD įmokų. Å i teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė buvo nustatyta įsiteisėjusiu VAAT 2015-04-27 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4909-331/2015. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 2 d., pareiÅ¡kėjos argumentas, kad mokesčių administratoriaus apmokestintas pajamas gavo ne ji, o jos sutuoktinis, todėl pareiÅ¡kėja nelaikytina mokesčių mokėtoja, laikytinas nepagrįstu.Taigi neginčijamai nustačius, kad pareiÅ¡kėjos iÅ¡laidos 2007–2011 m. laikotarpiu virÅ¡ijo juridinę galiÄ turinčiais pajamų Å¡altiniais pagrįstas pajamas, t. y. pareiÅ¡kėja disponavo pajamomis, kurių nedeklaravo ir nuo kurių nesumokėjo GPM ir PSD įmokų, įvertinus tai, kad pareiÅ¡kėjai už konstatuotÄ mokestinį pažeidimÄ mokesčių administratorius skyrė minimalias MAÄ® 139 str. 1 d. nustatyto dydžio baudas, nenustačius jokių aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindÄ taikyti teisingumo ir protingumo kriterijus (pavyzdžiui: ilgas mokestinio patikrinimo ar mokestinio ginčo laikotarpis, nepakankamai aiÅ¡kus teisinis reglamentavimas), darytina iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo baudų mokėjimo, vadovaujantis minėtais teisingumo ir protingumo kriterijais.Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, įvertinus vieÅ¡ojo intereso surinkti mokesčius svarbÄ , sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų interesus bei nenustačius pareiÅ¡kėjos atleidimo nuo baudų mokėjimo įstatyminių pagrindų, spręstina, kad ginčijami mokesčių administratoriaus ir MGK sprendimai neatleisti pareiÅ¡kėjos nuo baudų mokėjimo yra teisėti ir pagrįsti.

BÅ«tent kitoks aiÅ¡kinimas, teismo vertinimu, pažeistų protingumo, teisingumo bei mokesčių mokėtojų lygybės principus (MAÄ® 8 str. 3 d., 7 str.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str., n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos A. Å . skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                           Jolita Rasiukevičienė