2018-10-09 Nr. AB-17941-3-61-3-00865-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1068-602/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00865-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 6.1.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. S. skundą atsakovams Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus III teritoriniam skyriui ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų bei akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja M. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. S-362 „Dėl M. S. darbingumo lygio“ (toliau – ir Sprendimas Nr. S-362); 2) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2015 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. SS-2210 „Dėl M. S. darbingumo lygio“ (toliau – ir Sprendimas Nr. SS-2210); 3) panaikinti Tarnybos Vilniaus III teritorinio skyriaus 2015 m. birželio 1 d. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-1899 (toliau – ir Aktas Nr. DL-1899); 4) įpareigoti Tarnybą iš naujo įvertinti pareiškėjos darbingumo lygį ir priimti naują sprendimą.

2. Pareiškėja skundą grindė argumentais:

2.1. Tarnyba nepagrįstai pakeitė jai anksčiau nustatytą 40 proc. darbingumo lygį į 50 proc. darbingumo lygį, nes lėtinių ligų tik padaugėjo. Tarnyba neįvertino pareiškėjos negalavimų visumos. Pareiškėja nesutiko su skundžiamuose sprendimuose nurodyta aplinkybe, kad vertinimas atliekamas pagal siuntimus iš gydančio gydytojo, nurodė, kad pagal teisinį reglamentavimą Tarnyba pati turėtų išrašyti siuntimus ir bendradarbiauti su gydymo įstaigomis. Pareiškėja nesutiko su jos išsilavinimo vertinimu, pažymėjo, jog pagal gautą išsilavinimą ji nedirbo, todėl reikiamos kvalifikacijos neturi.

Pareiškėja nesutiko su širdies veiklos tyrimų įvertinimu, kadangi buvo atliktas tik vienas tyrimas ramybės būsenoje, o iš tiesų pareiškėja naudoja vaistus širdies veiklos ritmui sureguliuoti. Taip pat nesutiko su siuntimo įvertinimu skundžiamuose aktuose, kuriuose laikoma, kad pagrindinė diagnozė yra tik viena. Pareiškėjos įsitikinimu, Tarnyba turėjo pasitikslinti gydymo įstaigoje ir vertinti visas ligas. Skunde pareiškėja atkreipė dėmesį, jog serga (duomenys neskelbtini), dėl kurios buvo reanimacijoje, tačiau į šią ligą neįsigilinta.

Nesutiko su rekomendacija darbui, t. y. kad nerekomenduojama dirbti saulėtoje karštoje aplinkoje, kadangi jai draudžiama dirbti tokioje aplinkoje. Pareiškėja nesutiko ir su (duomenys neskelbtini) ligų bei skirto gydymo vertinimu. Dėl Tarnybos nurodytų aplinkybių, kad nebuvo atlikti tyrimai, pareiškėja pažymėjo, kad tokiu atveju Tarnyba privalėjo siųsti pareiškėją papildomiems tyrimams atlikti. Pareiškėja kritiškai vertino tą aplinkybę, kad ji papildomai buvo siunčiama rentgenologo konsultacijai per neurochirurgą, nes tai yra papildomas jos švitinimas, be to, nebuvo paaiškinta, kam tokia konsultacija buvo reikalinga, nurodė, kad reikiamą informaciją buvo galima gauti iš viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Antakalnio poliklinikos.

Pareiškėja atsisakė atlikti papildomą tyrimą pas neurochirurgą dėl savo sveikatos būklės, o ne dėl blogos savijautos. Nagrinėjamu atveju buvo pažeistos pareiškėjos kaip pacientės teisės, nes ji skubiai buvo nukreipta į Lazdynuose esančią gydymo įstaigą, nors jai buvo ypatingai sunku ten nuvykti. M. S. nesutiko su išvada, kad nėra nustatyti stuburo pakitimai. Taip pat pažymėjo, kad diagnozė L71.8 (TLK-10-AM) aprašyta painiojant su (duomenys neskelbtini) ligomis. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) turėjo įtakos jos sveikatos būklei, tačiau ši diagnozė įvertinta neteisingai.

2.2. Pareiškėjai nesuprantamas vertinimas dėl darbinės veiklos, nes pagal pateiktą aprašymą darbo paieška nėra galima. Pareiškėjos manymu, būtina įvertinti Tarnybos išduotas darbingumo lygio pažymas, kai buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, ir vėliau, kai buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, kadangi aplinkybė, jog didėjant ligų skaičiui, didėja pareiškėjos darbingumas, rodo biurokratinį požiūrį bei nenorą įsigilinti. Atsakovai neteisingai vadovavosi teisiniu reguliavimu, sprendimus priėmė nesilaikydami procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nebuvo atsižvelgiama į pareiškėjos prašymuose ir skunduose nurodytas aplinkybes, todėl priimti sprendimai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Be to, Tarnyba dažnai painioja darbingumo ir neįgalumo lygį. Tarnybos sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, nes yra nemotyvuotas, neatitinka objektyvumo ir teisėtumo reikalavimų. Tarnybos priimami sprendimai reikalauja specialių žinių, todėl jie turi būti surašomi taip, kad visada būtų aiškūs ir suprantami. Tik žinodamas priimto sprendimo faktinius ir teisinius motyvus pareiškėjas gali realizuoti teisę skųsti priimtą sprendimą, o institucija, kuri ikiteismine tvarka nagrinėja ginčą, ir teismas tik tada gali pasisakyti dėl priimto sprendimo pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju priimtais sprendimais daroma išvada dėl pareiškėjos priverstinio darbo galimybės, jais taip pat pažeidžiama kiekvieno piliečio teisė į socialinę apsaugą.

3. Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

4. Tarnyba atsiliepimą grindė argumentais:

4.1. Darbingumo lygio vertinimas – kompleksinis asmens sveikatos funkcinių sutrikimų ir psichologinių faktorių vertinimas. Jos tikslas – atsižvelgiant į diagnozuotų organizmo funkcinių sutrikimų laipsnį, ligos eigą ir taikomą gydymą nustatyti, kiek asmuo pajėgus įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Darbingumo lygio vertinimas atliekamas remiantis objektyviais duomenimis: asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotu siuntimu į Tarnybą, išrašais iš medicininių dokumentų, atliktų medicininių tyrimų išvadomis, specialistų konsultacijų išvadomis, paties asmens pateikiama informacija. Dėl blogos savijautos asmens patiriami subjektyvūs jutimai yra fiksuojami asmenį gydančio gydytojo asmens ambulatorinėje knygelėje ir konsultacijų išvadose. Darbingumo lygio vertinimo byloje esančiuose medicininiuose dokumentuose nurodyta informacija apie asmens sveikatos funkcinius sutrikimus ir bendrą asmens savijautą vertinama kompleksiškai. Tarnyba, vertindama pareiškėjos darbingumo lygį, vadovavosi darbingumo lygio nustatymą reglamentuojančiais teisės aktais, laikėsi juose nustatytos vertinimo tvarkos, veikė pagal savo kompetenciją ir, objektyviai įvertinusi asmens sveikatos būklę patvirtinančius medicininius dokumentus, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas.

4.2. Tarnyba yra ne sveikatos priežiūros, o viešojo administravimo įstaiga, priimanti sprendimus dėl asmenų darbingumo ir neįgalumo lygių, specialiųjų poreikių nustatymo ir kt. Atlikdama asmens darbingumo lygio vertinimą, Tarnyba tiesiogiai netiria asmens sveikatos, bet remiasi asmeniui nustatytas diagnozes ir funkcinius sutrikimus patvirtinančiais gydančių gydytojų pateiktais dokumentais ir siuntimu į Tarnybą. Asmens sveikatos priežiūrą atlieka ir visus su paciento sveikata susijusius klausimus sprendžia asmenį gydantis gydytojas. Tarnybos specialistai vadovaujasi gydančio gydytojo parengtais medicininiais dokumentais, teisės aktai Tarnybai nesuteikia teisės nustatyti ir (arba) vertinti pareiškėjos ligų ar būklių, kurios nėra nurodytos Tarnybos gautuose dokumentuose. Pagal galiojančius teisės aktus tik gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad po taikyto gydymo ir (ar) reabilitacijos priemonių išliko organizmo funkcijų sutrikimų, užpildo siuntimą į Tarnybą.

4.3. Tarnyba, nustačiusi, kad pateikti dokumentai prieštaringi, neišsamūs ar nepakankami, turi teisę kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą dėl vertinamo asmens sveikatos būklės patikslinimo (papildomų dokumentų pateikimo). Tarnybos Vilniaus III teritorinis skyrius 2015 m. gegužės 20 d. raštu Nr. R-17453 kreipėsi į VšĮ Antakalnio polikliniką dėl pareiškėjos sveikatos būklės patikslinimo (gydytojo radiologo konsultacijos išvados pateikimo, nurodant (duomenys neskelbtini) rentgenologinių pakitimų stadiją). Papildomi medicininiai dokumentai Tarnyboje gauti 2015 m. gegužės 29 d. ir jais remtasi priimant sprendimus.

4.4. (duomenys neskelbtini) pagal Tarptautinio ligų klasifikatoriaus – 10 Australijos modifikacija (toliau – ir TLK-10) kodą (duomenys neskelbtini) nesukelia nuolatinio funkcijos sutrikimo, turinčio įtakos darbingumo lygiui, todėl nustatant bazinį darbingumą nėra vertinami. Darbingumo lygis yra vertinamas dėl nuolatinio pobūdžio sveikatos funkcijų sutrikimų, išliekančių pritaikius kompleksinį gydymą ir taikant adekvatų palaikomąjį (medikamentinį) gydymą.

4.5. Vertinant bazinį darbingumo lygį dėl diagnozių pagal TLK-10 kodus (duomenys neskelbtini), vadovautasi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo (toliau – ir Kriterijų aprašas) 1 priedo VI dalies 42.4.2.1 papunkčiu, darbingumo lygis įvertintas 60 proc. bazinio darbingumo verte. Šis papunktis taikytas, nes asmeniui diagnozuota (duomenys neskelbtini). Mažesnė darbingumo lygio vertė nenustatyta, kadangi medicininiais dokumentais nepatvirtinta (duomenys neskelbtini).

4.6. Vertinant bazinį darbingumo lygį dėl diagnozių pagal TLK-10 kodus (duomenys neskelbtini), vadovautasi Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.2.1 papunkčiu, darbingumo lygis įvertintas 80 proc. bazinio darbingumo verte. Šis papunktis taikytas, nes asmeniui nustatyta (duomenys neskelbtini). Mažesnė darbingumo lygio vertė nenustatyta, nes medicininiais dokumentais nepatvirtinta (duomenys neskelbtini). Remiantis Kriterijų aprašo 6.1 punktu, nustatytas bazinis darbingumo lygis pagal šias diagnozes prilygintas koeficientui 0,9.

4.7. Vertinant bazinį darbingumo lygį dėl diagnozių pagal TLK-10 kodus (duomenys neskelbtini), vadovautasi Kriterijų aprašo 1 priedo VI dalies 41.7.3 papunkčiu, darbingumo lygis įvertintas 70 proc. bazinio darbingumo verte. Šis papunktis taikytas, nes asmeniui diagnozuota (duomenys neskelbtini). Mažesnė darbingumo lygio vertė nenustatyta, nes nepatvirtintas (duomenys neskelbtini). Remiantis Kriterijų aprašo 6.1 punktu, nustatytas bazinis darbingumo lygis pagal šias diagnozes prilygintas koeficientui 0,9.

4.8. Vadovaujantis Kriterijų aprašo 5 bei 6.1 punktais, pareiškėjos funkcinių sutrikimų, įvertintų 70–80 proc. bazinio darbingumo verte, yra du, todėl jai nustatytas 48,60 proc. bazinis darbingumas (60 proc. × 0,9 × 0,9).

4.9. Nagrinėjamu atveju Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balų suma yra 26, kuri pagal Kriterijų aprašo 10.3 punktą prilyginama koeficientui 1, todėl pareiškėjai nustatytas 50 proc. darbingumo lygis.

4.10. Išvados dėl darbo forma yra griežtai reglamentuota 2010 m. gruodžio 16 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V-116. Nagrinėjamu atveju ribojimai ir rekomendacijos suformuoti atsižvelgiant į tuo metu asmeniui nustatytus ir bylos dokumentacija patvirtintus funkcinius sutrikimus. Nustatyti kitų apribojimų, tiesiogiai nesusijusių su pareiškėjos sveikatos būkle, nebuvo pagrindo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 patvirtinto Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo 10.4 ir 19.3 punktais, dėl neįgaliųjų asmenų arba asmenų, netekusių dalies darbingumo, galimybės dirbti konkretų darbą sprendžia šeimos medicinos paslaugas teikiantis arba darbo medicinos gydytojas, įvertinęs tyrimų rezultatus, konsultavusių kitų profesinių kvalifikacijų gydytojų išvadas bei kontraindikacijas. Išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nesieja neįgalaus asmens darbingumo su konkrečia darbo vieta ir sąlygomis, Darbuotojui pateikus išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, darbdavys su šia išvada turėtų jį siųsti tikrintis sveikatą, nurodydamas konkrečius kenksmingus darbo aplinkos veiksnius, esančius konkrečioje darbo vietoje.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 3 d. sprendimu pareiškėjos skundo netenkino.

6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo sprendžiama dėl pareiškėjos neįgalumo lygio. Pareiškėja šias dvi sąvokas sutapatina, nors teisinio reguliavimo prasme jos yra skirtingos, jų nustatymo kriterijai ir tvarka reglamentuojami skirtingais teisės aktais. Įvertinęs bylos faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjai nustačius 40 proc., vėliau 50 proc. darbingumą, bet kuriuo atveju ji pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą būtų laikoma iš dalies darbinga. Iš pareiškėjos skundo teiginių sektų, kad ji mano, jog dirbti negali ar negali dirbti bent jau rekomenduojamomis sąlygomis. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėja iš esmės neginčija jokios jai nustatytos diagnozės, tačiau mano, kad tos diagnozės Tarnyboje buvo netinkamai įvertintos, nes kai kurios šalutinės diagnozės buvo įvertintos kaip neturinčios jokios įtakos pagrindiniam sveikatos sutrikimui, su kuo pareiškėja nesutinka (pvz., pareiškėja mano, kad liga, kurios diagnozė (duomenys neskelbtini), turėjo būti įvertinta, kaip mažinanti darbingumo lygį, nes pareiškėja dėl jos negali būti karštyje, negali maudytis). Pareiškėja šį argumentą sieja su darbingumo lygiu ta prasme, kad dėl darbo sąlygų sprendimuose jai duodama rekomendacija, nenurodant šių aplinkybių. Dėl kitų diagnozių teisingumo pareiškėja ginčo nekelia, nurodo, jog Tarnyba galėjo gauti trūkstamą informaciją iš sveikatos priežiūros įstaigų.

7. Atsižvelgdamas į nurodytas ginčo aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog vertins tik tai, ar Tarnyba tinkamai, teisėtai ir pagrįstai įvertino turimą medicininę dokumentaciją, teisingai taikė teisės aktus, taip pat tai, dėl kokios priežasties pareiškėjos darbingumo lygis, palyginus su prieš tai nustatytu, padidėjo (nors 2013 metais taip pat buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis; tokie duomenys yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-7856-208/2014, taip pat šioje byloje).

8. Pirmiausia teismas konstatavo, kad pats pradinis ir svarbiausias dokumentas pradedant darbingumo vertinimą yra pagal asmens prašymą išduotas gydančio gydytojo siuntimas į Tarnybą ir prie jo pridedami medicininių tyrimų išrašai, patvirtinantys ligos sunkumą ir diagnozę, prireikus pridedami ir išrašai iš Gydymo stacionare ligos istorijos ir Asmens sveikatos istorija, o priklausomai nuo asmens organizmo funkcijų sutrikimo pobūdžio turi būti pateikiami ir kiti medicininiai dokumentai. Pareiškėja visai nepagrįstai teigia, kad siuntimą gali išrašyti ir pati Tarnyba. Tarnyba nėra sveikatos priežiūros įstaiga ir negali nustatyti jokių asmens sveikatos sutrikimų ir jų diagnozių, Tarnybai yra leidžiama tik tam tikrais atvejais iš sveikatos priežiūros įstaigų ar šias paslaugas teikiančių specialistų gauti papildomus dokumentus (tačiau Tarnyba negali tokių dokumentų surašyti pati). Tokia pareiga Tarnybai atsiranda tik tuo atveju, jeigu gauti medicininiai ar kiti dokumentai yra neišsamūs ar jų nepakanka. Taip pat Tarnyba gali nuspręsti, kad yra asmens apžiūros poreikis ir asmenį apie tai informuoti. Nagrinėjamu atveju papildomi duomenys gauti, juos savo sprendime įvertino ir Komisija.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: pareiškėjai pagal 2014 m. birželio 27 d. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. 2534 buvo išduota Darbingumo lygio vertinimo pažyma Nr. 0834608 (pakartotinė), kurioje nustatytas 40 proc. darbingumo lygis 2014 m. gegužės 29 d. – 2015 m. birželio 5 d. terminui; dar anksčiau, t. y. nuo 2013 m. gegužės 29 d. iki 2014 m. gegužės 28 d., pareiškėjai buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis (teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys apie Vilniaus apygardos administracinio teismo bylą Nr. I-7856-208/2014, teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-525/2015); VšĮ Antakalnio poliklinika 2015 m. gegužės 15 d. išdavė pareiškėjai siuntimą į Tarnybą, kuriame nurodyta pagrindinė diagnozė (duomenys neskelbtini), kitos diagnozės – (duomenys neskelbtini).

10. Įvertinęs šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog 2014 metų siuntime (kitaip, nei 2015 metų siuntime) buvo nurodyta ne viena pagrindinė diagnozė: (duomenys neskelbtini), taip pat nurodytos kitos diagnozės. 2013 m. balandžio 24 d. išduotame siuntime, kaip ir 2015 metų siuntime, nurodytos pagrindinės diagnozės, nurodyta ir (duomenys neskelbtini). Pagal šį siuntimą taip pat buvo nustatytas 50 proc. darbingumas. Atsižvelgdamas į tai, kad 2014 ir 2015 metais išduoti skirtingi siuntimai, darbingumo lygio vertinimo aktuose nustatytas ir skirtingas darbingumo lygis (2014 metais – 40 proc., 2015 metais – 50 proc.). Gretutiniai sveikatos sutrikimai ir jų įtaka darbingumo lygiui taip pat priklauso nuo pagrindinio sveikatos sutrikimo (Kriterijų aprašo 5, 6 p.). Atitinkamai, Tarnybos Vilniaus II teritorinio skyriaus 2014 m. birželio 27 d. Darbingumo lygio nustatymo akte Nr. DL-2534 išvardijamos 3 pagrindinės diagnozės, o Vilniaus III teritorinio skyriaus 2015 m. birželio 1 d. Darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-1899 – viena pagrindinė diagnozė (duomenys neskelbtini). Vertinant pagrindines ir gretutines diagnozes, funkcijų sutrikimai 2014 ir 2015 metais įvertinti skirtingai: 2014 metais nurodyti 3 vidutiniai ir 1 lengvas funkcijos sutrikimas, o 2015 metais – 4 vidutiniai funkcijų sutrikimai, tačiau pagal Kriterijų aprašą ne vien funkcijų sutrikimai daro įtaką darbingumo lygiui.

11. Iš Tarnybos sprendimo ir Darbingumo lygio vertinimo akto duomenų nustatyta, kad dalis pareiškėjos gretutinių diagnozių turėjo įtakos sumažinant jai bazinį darbingumą. Pritaikytas koeficientas 0,81 ir bazinis darbingumas buvo sumažintas nuo 60 procentų iki 50 procentų, t. y. gretutinės diagnozės turėjo įtakos sumažinant darbingumo lygį. Jas įvertino, aprašė gydantis gydytojas, specialistai, tyrimų duomenys įrašyti medicininiuose dokumentuose, kuriuos Tarnyba privalo vertinti nekeisdama gautos informacijos turinio. Nagrinėjamu atveju nevertintos kitos gretutinės ligos, kurių kodai (duomenys neskelbtini), tačiau diagnozės (duomenys neskelbtini) Kriterijų aprašo 1 priede nenustatytos, kaip vertintinos bazinio darbingumo procentais.

Dėl kitų gretutinių diagnozių pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad sutrikimas (duomenys neskelbtini) yra be pasekmių odoje, o tai reiškia, kad tokia diagnozė neatitinka Kriterijų aprašo 1 priedo, todėl nevertinta pagrįstai. Tam, kad venų liga būtų vertinama, turėjo būti nurodyta kitokia jos diagnozė, t. y. liga turėjo sukelti Kriterijų aprašo 1 priedo 42.2 punkte nurodytas pasekmes, pasireiškiančias odos pakenkimu. Sveikatos sutrikimas, kurio diagnozės kodas yra (duomenys neskelbtini), reiškia (duomenys neskelbtini).

Darbingumo lygio aktuose pareiškėjos kvėpavimo funkcijų sutrikimas funkcijų sutrikimų lentelėje nenurodytas, nes jis nenurodytas medicininiuose dokumentuose. Tarnyba funkcinius sutrikimus nustatyti gali tik iš gautų su siuntimu ar papildomų medicininių dokumentų. Kriterijų aprašo 1 priedo V skyriuje (duomenys neskelbtini) sistemos ligos vertinamos išimtinai pagal (duomenys neskelbtini) sistemos funkcijos sutrikimų lygius – lengvą, vidutinį ir sunkų. Tik tokie funkcijų sutrikimai leidžia papildomai vertinti bazinio darbingumo procentą, pagal kurio dydį gaunamas taikytinas koeficientas.

Pareiškėja ypatingai akcentuoja diagnozę (duomenys neskelbtini), mano, kad ši liga daro ją nedarbinga. Pagal Kriterijų aprašo 1 priedo X skyrių (duomenys neskelbtini) vertinamos bazinio darbingumo procentais tik tuo atveju, jeigu sukelia funkcijos sutrikimą, be to, dar vertinama ir tai, kiek procentų kūno paviršiaus apima liga. Darbingumo lygio nustatymo aktuose nėra pažymėta, jog ši (duomenys neskelbtini) liga sukelia funkcijos sutrikimą, todėl ši liga ir negalėjo būti vertinama pagal Kriterijų aprašo 1 priedo X skyriaus 62–66 punktus.

Pareiškėja skunde nenurodė, kokie medicininiai dokumentai patvirtina, kad nuo paminėtų ligų jai nustatyti kokie nors funkcijų sutrikimai. Pareiškėja pagrįstai skunde teismui nurodė klaidą, esančią Komisijos Sprendimo Nr. S-362 9 lape), tačiau šiame sprendime, teismo vertinimu, padaryta techninė klaida, nes prie diagnozės (duomenys neskelbtini) nepagrįstai yra prierašas apie (duomenys neskelbtini) ligas, šis prierašas turėjo būti prie diagnozės (duomenys neskelbtini). Diagnozės šiame sprendime išvardinamos 5 lape, kuriame teisingai nurodyti kodai ir jų paaiškinimai.

Ši techninė klaida nekeičia sprendimo esmės, nes abi ligos (duomenys neskelbtini) nepatenka į Kriterijų aprašo 1 priedą, todėl jos pagrįstai nevertintos, kaip galinčios sustiprinti pagrindinį funkcijos sutrikimą, kuris ir buvo pagrindas nustatyti atitinkamą darbingumą.

12. Dėl pareiškėjos argumentų, kad ji nepagrįstai buvo siunčiama į sveikatos priežiūros įstaigas papildomam tyrimui, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja tokių tyrimų neatliko, o Tarnyba ir Komisija vadovavosi VšĮ Antakalnio poliklinikoje 2015 m. gegužės 26 d. atliktu radiologiniu tyrimu, buvusiu asmens byloje Nr. 84872, bei pagal gautus duomenis nustatė, kad (duomenys neskelbtini) nenustatyti, tai atitiko (duomenys neskelbtini) stadiją. Šių duomenų 2015 metais reikėjo, nes ankstesni tyrimai buvo atlikti 2010–2013 metais. Patikslinusi Tarnyba nustatė, jog mažesnę bazinio darbingumo vertę atitinkantis Kriterijų aprašo 1 priedo XIII skyriaus 76.2.2 punktas netaikytinas, nes asmens byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjai būtų diagnozuota (duomenys neskelbtini) stadija.

13. Pareiškėja skunde nepaaiškino, kodėl mano, jog Kriterijų aprašo 6 punktas kartu su 1 priedu taikyti netinkamai. Gretutiniai susirgimai, kurie buvo vertinami pagal Kriterijų aprašo 1 priedą bazinio darbingumo procentais, po to taikant Kriterijų aprašo 6 punktą, taikyti taip, kaip nustatyta Kriterijų apraše, dalis kitų sveikatos sutrikimų taip pat darė įtaką bazinio darbingumo sumažinimui, taikant koeficientą 0,81. Tarnyba vadovavosi gautais medicininiais dokumentais, kuriuose buvo duomenys apie diagnozuotas ligas, funkcijų sutrikimus ir tyrimus. Tarnyba neprivalėjo ieškoti papildomų medicininių duomenų, nes gautoje medžiagoje nebuvo prieštaravimų, medicininiai duomenys apie ligų diagnozes, tyrimus, buvo gauti su siuntimu, jie atitiko siuntimo duomenis. Jeigu pareiškėjai buvo siūloma atlikti papildomus tyrimus, ji iš dalies tuo pasiūlymu pasinaudojo, tie duomenys buvo gauti iš VšĮ Antakalnio poliklinikos. Todėl nagrinėjamu atveju nesvarbu tai, kad pareiškėja atsisakė dalies rentgenologinių tyrimų dėl (duomenys neskelbtini), nors galbūt tie tyrimai būtų pareiškėjai naudingesni (pareiškėja skunde teigia, kad jos sveikata prastėja). Pareiškėjos atsisakymas atlikti kokius nors tyrimus neturėjo įtakos skundžiamų sprendimų išvadoms, kadangi Tarnyba turėjo medicininę dokumentaciją, kuria vadovavosi. Bet kuriuo atveju, pablogėjus pareiškėjos sveikatos būklei (nustačius naujas diagnozes ir pan.), pareiškėja gali kreiptis į gydantį gydytoją dėl naujo siuntimo į Tarnybą išdavimo.

14. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėja 2015 m. gegužės 19 d. pasirašė Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyne, kurio duomenų reikšmės nurodytos ir įvertintos balais Kriterijų aprašo 2 priede. Pareiškėjai Tarnyboje padėjo jos sutuoktinis, todėl nėra pagrindo spręsti, kad klausimynas pildytas nepaisant pareiškėjos valios. Iš lentelės „Profesinė, darbinė veikla bei aplinkos prieinamumas“ užpildymo duomenų matyti, kad paryškinti 3, 4, 4, 2 balai. Priešingai, nei skunde teigia pareiškėja, nebuvo įvertinta, kad pareiškėja turi kvalifikaciją, nes pažymėta, kad ji neturi profesinės kvalifikacijos arba negali jos panaudoti (4 balai), taip pat priešingai, nei skunde teigia pareiškėja, nurodyta, kad ji neturi darbo patirties ar darbinių įgūdžių ir negali jų įgyti (4 balai). Taigi dėl kvalifikacijos ir darbo įgūdžių neturėjimo pareiškėjai suteikti didžiausi galimi balai. Iš pareiškėjos skundo turinio negalima daryti išvados, kad pareiškėja negali dirbti jokio darbo, todėl minėtoje lentelėje pagrįstai nurodyta, kad jai būtinas nesudėtingas fizinės ar darbinės, ar informacinės aplinkos pritaikymas, tai pagrįstai įvertinta 2 balais. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad ji gali būti verčiama dirbti karštyje, nes jeigu jokios papildomos darbo sąlygos jai nebūtų reikalingos, pagal šią lentelės grafą būtų nurodyta 0 balų. Daugelis šios lentelės duomenų yra visiškai objektyvūs – amžius, profesinė kvalifikacija, jos netekimas. Kriterijų aprašo 2 priedo 2 lentelėje pildomi duomenys apie veiklą ir gebėjimą dalyvauti (mobilumas, pažinimas, savarankiškumas, kasdienė veikla) įvertinti 13 balų suma. Taigi pagal klausimyną surinkus 26 balus atsakymai įvertinami pagal po šių dviejų lentelių nurodytą bendrą visų sričių įvertinimų sumą. Pagal šią nuorodą, surinkus nuo 19 iki 37 balų taikomas koeficientas – 1, kuris nekeičia nustatyto darbingumo lygio. Be jau paminėtų neva padarytų klaidų dėl kvalifikacijos ir darbo patirties, daugiau jokių klaidų pildant klausimyno lenteles pareiškėja nenurodė. Tai, kad ji negali būti karštyje, negali daug vaikščioti ir maudytis, klausimyne įvertinta. Klausimyno 2 lentelėje nurodyta, kad vaikščiodama sunkumų pareiškėja beveik niekada neturi, tai atitinka pareiškėjos skunde nurodomas aplinkybes (ji nurodė, kad vaikščioti negali tik karštyje).

15. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimynas ir jo išvados neva įpareigoja ją dirbti atitinkamą darbą. Pareiškėja gali pasirinkti, kokį darbą, kiek laiko jai dirbti ar nedirbti visai, tačiau Darbingumo lygio vertinimo akte nurodyta, kokių darbų (veikiant kokiems rizikos veiksniams) pareiškėja negali dirbti, tai vertintina kaip rekomendacijos tiek jai, tiek galimam darbdaviui.

16. Atsižvelgdamas į nurodytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad darbingumo lygis pareiškėjai nustatytas tinkamai, laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl panaikinti skundžiamus sprendimus nėra pagrindo, taip pat nėra pagrindo įpareigoti atsakovą iš naujo nustatyti pareiškėjos darbingumo lygį pagal tą patį siuntimą.

17. Pasisakydamas dėl pareiškėjos prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatų konstitucingumo ta prasme, kad teismui leidžiama įvertinti, ar asmuo turi suinteresuotumą dėl keliamo ginčo kreiptis į teismą, Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė, jog pagrindas pateikti tokį prašymą buvo procesiniai klausimai, kilę priimant skundą. Skundą teismui dėl to paties dalyko padavė ne tik pareiškėja M.

S., bet ir jos sutuoktinis A. S., kuris įvardino save ne pareiškėjos įgaliotu atstovu, o pareiškėju. Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartimi A. S. skundą atsisakyta priimti, teismas tokį atsisakymą motyvavo ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, o skundą, paduotą A. S. vardu, atsisakė priimti taikydamas ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Ši nutartis buvo skundžiama, tačiau tinkamas atskirasis skundas nebuvo paduotas, todėl teismo nebuvo priimtas, o minėta nutartis įsiteisėjo. ABTĮ nuostatos nesutrukdė pareiškėjai kreiptis į teismą ir ginčyti viešojo administravimo institucijos aktus, kurie jai sukėlė tiesiogines teisines pasekmes.

Prašyme kreiptis į Konstitucinį Teismą pareiškėja aiškiai nenurodė, kokios ABTĮ nuostatos neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos, todėl teismas pasisakė ir dėl galimybės atstovauti pareiškėją šioje byloje, nes prašyme kreiptis į Konstitucinį Teismą keliamas ir šeimos, kaip konstitucinės vertybės klausimas, kuri šioje byloje, pasak pareiškėjos, nebuvo tinkamai įvertinta, neleidus pareiškėjos sutuoktiniui paduoti skundą teismui. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atstovavimas šioje byloje buvo galimas pagal ABTĮ (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 49 ir 50 straipsnių nuostatas, t. y. pareiškėja galėjo įgalioti kitą asmenį (šiuo atveju sutuoktinį) atstovauti jai byloje tiek išduodama jam notaro patvirtintą įgaliojimą, tiek žodžiu, teismo posėdyje įgaliodama šį asmenį atstovauti pareiškėją teisme.

Todėl nėra pagrindo išvadai, kad ABTĮ nuostatos neleido pareiškėjai turėti įgaliotą atstovą šioje byloje (ne advokatą, o šeimos narį (sutuoktinį)). Teisiškai pagrįstų abejonių dėl ABTĮ nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai nekyla. Nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančioje ABTĮ 47 straipsnio redakcijoje tokio pobūdžio atstovavimui (šeimos nario) keliami aukštesni reikalavimai – tokie asmenys turi turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Todėl teismas, pasinaudodamas savo diskrecijos teise, į Konstitucinį Teismą dėl pareiškėjos nurodomų ABTĮ nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai nesikreipė.

III. 18. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

19. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčo esmė yra aplinkybė, kad esant toms pačioms medikų išvadoms bei toms pačioms lėtinėms ligoms, pareiškėjos darbingumas vietoje buvusio 40 proc. padidėjo iki 50 proc., t. y. nuo vidutinio neįgalumo iki lengvo neįgalumo lygio. Dėl Tarnybos Vilniaus III teritorinio skyriaus siuntimo patikslinti diagnozę pareiškėja pažymi, kad gydytojai specialistai nesuprato šio siuntimo prasmės. Iš VšĮ Vilniaus universiteto Santaros klinikų Neurologijos centro gydytojo G. M. išvados matyti, kad pareiškėjos nėra reikalo švitinti rentgeno spinduliais, tačiau jai reikalinga (duomenys neskelbtini) srities reabilitologo priežiūra. Pacientai turi teisę žinoti gydymo bei tyrimų poreikį ir jų atsisakyti. Šiuo metu pareiškėjai atsirado dar didesni skausmai, o (duomenys neskelbtini) įtvaras pakeistas į (duomenys neskelbtini) įtvarą, nepaisant to, Tarnybos vertinimu, pareiškėja tapo darbingesnė. Pareiškėjos įsitikinimu, klausimynas yra reikalingas, jeigu vertinami specialieji poreikiai, tačiau ne darbingumo vertinimo atveju. Pareiškėjai nėra aišku, ką reiškia Tarnybos išduodama rekomendacinė išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų. Tarnyba neatsižvelgė į rimtas pareiškėjos ligas – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos bendra savijauta yra tokia, kad ją dažnai ir staigiai suima didelis sunkumas, skausmai. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra vienpusis, neobjektyvus.

20. Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

21. Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime išdėstytus argumentus, mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Papildomai nurodo, jog asmens darbingumo lygio įvertinimas yra kompleksinė procedūra, kadangi asmens darbingumo lygis atspindi ne tik asmens sveikatos būklę, bet ir susirgimų poveikį vykdomai kasdienei veiklai, asmens savarankiškumui ir gebėjimui palaikyti socialinius ryšius. Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimynas (Kriterijų aprašo 2 priedas) yra patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu, o šio klausimyno vertinimas yra privaloma darbingumo lygio nustatymo procedūros dalis, klausimyno vertinimo funkcija išimtinai priklauso Tarnybos specialistams. Pareiškėja klaidina teismą teigdama, kad ją siuntė patikslinti duomenis ir gydytojai specialistai nesuprato patikslinimo prasmės. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos buvo paprašyta patikslinti (duomenys neskelbtini) rentgenologinių pakitimų stadiją, o ne iš naujo atlikti tyrimus (2015 m. gegužės 29 d. Tarnyba iš sveikatos priežiūros įstaigos gavo gydytojo radiologo konsultacijos išvadą, kuri patvirtina, jog ryškių rentgenologinių pakitimų nenustatyta). Darbingumo lygis, lyginant su ankstesniais laikotarpiais atliktais vertinimais, pasikeitė dėl to, kad 2014–2016 metų vertinimų metu pareiškėjai diagnozuoti funkciniai sutrikimai įvertinti pagal atitinkamo vertinimo metu Tarnybai pateiktus medicininius duomenis. Tarnyba taip pat nesutinka su pareiškėjos pozicija dėl išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, pažymi, jog Tarnybai pateiktuose prašymuose nustatyti darbingumo lygį pareiškėja nurodė, kad nedirba 20 metų, todėl Tarnybos išduotoje išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų yra nurodyti bendri rizikos veiksniai, kurie gali sukelti sveikatos funkcinių sutrikimų pablogėjimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 22. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant pareiškėjos apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

23. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Tarnybos Vilniaus III teritorinio skyriaus Akto Nr. DL-1899, kuriuo pareiškėjai nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, taip pat Tarnybos Sprendimo Nr. SS-2210 ir Komisijos Sprendimo Nr. S-362, kuriais patvirtintas minėtas pareiškėjai nustatytas darbingumo lygis, teisėtumas. Pareiškėja su šiais sprendimais nesutinka, savo nesutikimą iš esmės grindžia argumentais, kad esant tiems patiems sveikatos sutrikimams pareiškėjos darbingumas vietoje buvusio 40 proc. padidėjo iki 50 proc. Vertindama pareiškėjos darbingumo lygį, Tarnyba neatsižvelgė į rimtas pareiškėjos ligas – (duomenys neskelbtini). Be to, Tarnyba nepagrįstai pareiškėją siuntė patikslinti diagnozę, kadangi pareiškėjai reikalinga (duomenys neskelbtini) srities reabilitologo priežiūra, o ne papildomi rentgenologiniai tyrimai, šiuo metu pareiškėjos (duomenys neskelbtini) įtvaras pakeistas į (duomenys neskelbtini) įtvarą. Pareiškėjos įsitikinimu, Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimynas darbingumo vertinimo atveju nėra reikalingas, o iš Tarnybos išduotos rekomendacinės išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nėra aišku, kokio darbo pareiškėja negali dirbti.

24. Tarnybos Vilniaus III teritorinis skyrius 2015 m. birželio 1 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-1899 nustatė pareiškėjai 50 proc. darbingumo lygį nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. gegužės 28 d. Tarnyba 2015 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. SS-2210 „Dėl M. S. darbingumo lygio“, atlikusi pakartotinį darbingumo lygio vertinimą, nusprendė nekeisti Tarnybos Vilniaus III teritorinio skyriaus 2015 m. birželio 1 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-1899 nustatyto darbingumo lygio. Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. S-362 „Dėl M. S. darbingumo lygio“ pareiškėjos skundą dėl minėtų sprendimų atmetė.

25. Skundžiamų sprendimų turinys patvirtina, kad sprendimai priimti remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašo) normomis. Kriterijų aprašas apibrėžia kriterijus, kuriais vadovaujantis nustatomas darbingumo lygis, bei jų taikymą (Kriterijų aprašo 1 p.). Kriterijų aprašu turi vadovautis Tarnyba, nustatydama asmenų darbingumo lygį, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, nukreipdamos asmenis į Tarnybą darbingumo lygiui nustatyti (Kriterijų aprašo 2 p.). Remiantis Kriterijų aprašo 3 punktu, sprendimą dėl asmens darbingumo lygio Tarnyba priima įvertinusi šiuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas) (3.1 p.); asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti (2 priedas) (3.2 p.). Remiantis Kriterijų aprašo 4 punktu, bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus.

26. Tvarkos aprašas reglamentuoja dokumentų, reikalingų darbingumo lygiui nustatyti, pateikimą, darbingumo lygio, termino, atsiradimo laiko, priežasties nustatymą, pakartotinį darbingumo lygio vertinimą (Tvarkos aprašo 1 p.). Remiantis Tvarkos aprašo 8 punktu (2012 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. A1-504/V-1031 punkto redakcija), asmenį gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad, taikant gydymą ir (ar) medicininės reabilitacijos priemones, išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, parengia ir įteikia asmeniui ar pateikia Tarnybai elektroniniu būdu šiuos dokumentus: asmens prašymą dėl siuntimo į Tarnybą darbingumo lygiui nustatyti (8.1 p.); užpildytą siuntimą į Tarnybą (1 priedas) (8.2 p.); medicininių tyrimų išrašus (instrumentinių, laboratorinių), patvirtinančius ligos sunkumą ir diagnozę, prireikus išrašus iš Gydymo stacionare ligos istorijos (forma Nr. 003/a), Asmens sveikatos istorijos (forma Nr. 025/a) <...> (8.3 p.). Remiantis Tvarkos aprašo 81 punktu (2014 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. A1-131/V-349 punkto redakcija), gydantis gydytojas 8 punkte nurodytų dokumentų nerengia, jeigu asmens sveikatos būklė neatitinka šiuo įsakymu patvirtintų Bazinio darbingumo lygio nustatymo kriterijų, nebaigtas asmens gydymas, nenustatyta aiški diagnozė arba neišnaudotos visos medicininės reabilitacijos priemonės. Tvarkos aprašo 13.1 punkte (2012 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. A1-504/V-1031 punkto redakcija) įtvirtinta, kad Tarnybos teritoriniai skyriai per 3 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos, esant reikalui, kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios gydytojas išdavė siuntimą, dėl galimybės susipažinti su asmens ambulatorinėje kortelėje (forma 025/a) esančia medicinine informacija ir (ar) dėl papildomų medicininių dokumentų (informacijos) pateikimo, į kitas įstaigas ar institucijas dėl papildomų dokumentų (informacijos) pateikimo, jeigu gauti medicininiai ar kiti dokumentai yra neišsamūs ar jų nepakanka. Tvarkos aprašo 45 punkte (2006 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. A1-139/V-356 punkto redakcija) nustatyta, kad už pateiktų asmens medicininių duomenų teisingumą atsako asmenį gydantis gydytojas.

27. Sprendimas dėl asmens darbingumo lygio nustatymo priimamas įvertinus teisės aktuose įtvirtintus privalomus įvertinti kriterijus (medicininius, asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti). Šis vertinimas atliekamas remiantis minėtuose teisės aktuose nurodytais ir šiuose teisės aktuose nustatyta tvarka surinktais faktiniais duomenimis. Kriterijų aprašas ir Tvarkos aprašas, reguliuojantys darbingumo lygio nustatymą, įtvirtina tiek Tarnybos, kuri nustato darbingumo lygį, teises ir pareigas, tiek asmens sveikatos priežiūros įstaigos, nukreipiančios asmenis į Tarnybą darbingumo lygiui nustatyti, teises ir pareigas. Tvarkos aprašo minėtos normos aiškiai įtvirtina, kad darbingumo lygis nustatomas remiantis sveikatos priežiūros įstaigos parengtais dokumentais.

28. Taigi Tarnyba, priimanti sprendimą dėl asmens darbingumo lygio nustatymo remiantis sveikatos priežiūros įstaigos parengtais medicininiais dokumentais, neturi kompetencijos ir nesprendžia jokių klausimų susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu (pvz., užtikrinant būtinąją medicinos pagalbą, pildant ir saugant pacientų ligos istorijas, ambulatorines korteles bei teikiant informaciją apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka). Todėl sprendžiant klausimą dėl asmens darbingumo lygio nustatymo neturi ir negali turėti esminės reikšmės argumentai dėl asmens sveikatos būklės, jos pasikeitimų, asmeniui suteiktų gydymo paslaugų, nes darbingumo lygis nustatomas remiantis medicininiuose dokumentuose sveikatos priežiūros įstaigos nurodytais duomenimis, užfiksuotais siuntimo išdavimo metu. Tarnyba, remdamasi teisės aktais, galiojančiais konkretaus darbingumo lygio nustatymo metu, vertina jai pateiktus asmens sveikatos priežiūros įstaigos dokumentus, kuriuose nurodyta asmens sveikatos būklė. Dėl nurodytų motyvų, nepagrįsti yra pareiškėjos argumentai, jog ginčijami sprendimai yra neteisėti dėl to, kad nepagerėjus pareiškėjos sveikatos būklei, negalėjo pasikeisti (pagerėti) pareiškėjai nustatytas darbingumo lygis.

29. Minėta, kad Tarnyba darbingumo lygį nustato remdamasi sveikatos priežiūros įstaigos parengtais dokumentais, kurie yra pateikiami kartu su siuntimu, o esant reikalui, kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios gydytojas išdavė siuntimą, dėl papildomų dokumentų pateikimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2015 m. gegužės 20 d. Tarnyba kreipėsi į VšĮ Antakalnio polikliniką ir prašė pateikti papildomus duomenis (patikslinti (duomenys neskelbtini) rentgenologinių pakitimų stadiją). 2015 m. gegužės 26 d. VšĮ Antakalnio poliklinika išsiuntė Tarnybai papildomus medicininius dokumentus. Taigi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Tarnyba priimdama administracinį sprendimą įvykdė bendrą pareigą pagrįsti administracinį sprendimą faktiniais duomenimis, kaip tai yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje, bei įvykdė savo pareigas pagal konkrečius santykius reguliuojančius teisės aktus – Tvarkos aprašą, būtent įvertino jai pateiktus dokumentus bei surinko ir įvertino papildomus dokumentus. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad jai turėjo būti atlikti papildomi tyrimai, nepagrįsti, nes Tarnyba nenurodė tokio būtinumo, o tik vykdydama savo kompetenciją pareikalavo papildomų įrodymų.

30. Minėta, kad remiantis Kriterijų aprašo 3 punktu sprendimą dėl asmens darbingumo lygio Tarnyba priima įvertinusi medicininius ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus. Taigi sprendimas dėl asmens darbingumo lygio nustatymo priimamas įvertinus teisės aktuose įtvirtintus privalomus įvertinti kriterijus. Apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento (Kriterijų aprašo 11 p.). Kriterijų aprašo 2 priede yra Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynas, kurį pildo Tarnybos vertintojas pagal asmens arba asmens atstovo atsakymus į užduodamus klausimus. Vadinasi, asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus yra vienas iš būtinų kriterijų, kuris turi būti įvertintas nustatant asmens darbingumo lygį. Todėl nepagrįsti yra apeliacinio skundo argumentai ir abejonės dėl ginčijamų sprendimų teisėtumo šiuo požiūriu, t. y. dėl to, kad buvo pildomas klausimynas ir vertinamas asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus.

31. Tarnybos teritorinis skyrius, priėmęs sprendimą dėl asmens darbingumo lygio, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas išrašo ir išduoda (išsiunčia): nedarbingiems asmenims – socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos Darbingumo lygio pažymą ar (ir) Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymą (toliau – pažyma), Neįgaliojo pažymėjimą ir asmeniui prašant Tarnybos direktoriaus, suderinus su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, patvirtintos formos išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (toliau – išvada) (17.1 p.); iš dalies darbingiems asmenims – pažymą, Neįgaliojo pažymėjimą ir išvadą (17.2 p.). Tarnybos direktoriaus 2010 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. V-116 yra patvirtinta Išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų forma, remiantis kuria Akte yra nurodyti darbai, kurie negali būti dirbami. Tarnyba, teikdama minėtą išvadą, veikė pagal teisės aktų reikalavimus, todėl nepagrįstos yra pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytos abejonės dėl sprendimo teisėtumo šiuo požiūriu.

32. Apibendrinant spręstina, kad Tarnyba, nustatydama pareiškėjos darbingumo lygį, surinko pakankamai faktinių duomenų turinčių užtikrinti sprendimo pagrįstumą, tinkamai įvertino surinktus duomenis, kas buvo nustatyta pakartotinio darbingumo lygio vertinimo metu bei nagrinėjant pareiškėjos skundą Komisijoje, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir pagal teisės aktus įvertino visus būtinus kriterijus. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas ginčijamų sprendimų teisėtumą, išsamiai išnagrinėjo pareiškėjos argumentus ir padarė teisingą išvadą, kad sprendimai yra teisėti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos M. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Veslava Ruskan Milda Vainienė