2025-01-29 Nr. AB-1759-3-61-3-06968-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-244-442/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06968-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas R. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas) 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. 1AE-438 dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą; 2) atnaujinti terminą skundui dėl Kauno teritorinės muitinės 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. 3KM190835S (toliau – ir Sprendimas Nr. 3KM190835S) paduoti; 3) išnagrinėti ginčą iš esmės ir panaikinti Sprendimą Nr. 3KM190835S.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo Nr. 3KM190835S vykdymą iki skundo išnagrinėjimo iš esmės. Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas grindė tuo, kad dėl Sprendimo Nr. 3KM190835S vykdymo jo turtas apribotas ir realizuojamas, nurašomos piniginės lėšos, taip pat, pasak pareiškėjo, neišsprendus susiklosčiusios situacijos, jis praras turtą tik pasibaigus baudžiamajam procesui byloje ir bus priverstas kreiptis dėl proceso atnaujinimo.

Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimu Nr. 3KM190835S, be kita ko, buvo nuspręsta pripažinti pareiškėją ir kitą asmenį solidariaisiais skolininkais muitinei už muitų tesės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su ne Europos Sąjungos prekių įvežimu į Sąjungos muitų teritoriją, neįvykdymą; apskaičiuoti pareiškėjui ir kitam asmeniui mokestinę nepriemoką, muito, akcizo ir pridėtinės vertės mokesčio delspinigius; nepradėti baudos skyrimo procedūros iki ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ar teismo sprendimo dėl pareiškėjo ir kito asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jų kaltės ir nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, įsiteisėjimo; įtraukti į apskaitą apskaičiuotą mokestinę prievolę. Pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 3 d. kreipėsi į Muitinės departamentą, prašydamas pripažinti, kad Sprendimas Nr. 3KM190835S yra neteisėtas ir jį panaikinti, taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, jei būtų vertinama, kad jis buvo praleistas.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi priėmė pareiškėjo R. V. skundą, tačiau netenkino prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vertino, kad pareiškėjas neįrodė jam kylančios neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos.

Teismas nurodė, kad vien aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamo pobūdžio pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas, atsižvelgęs į tai, jog skunde nurodomi prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę motyvai nepagrindžia neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos atsiradimo, o teiginiai dėl ateityje galinčios kilti žalos yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokią žalą, netenkinus pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, patirtų pareiškėjas, konstatavo, jog nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III. Pareiškėjas R. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartį ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – stabdyti Sprendimo Nr. 3KM190835S vykdymą.

Pareiškėjo įsitikinimu, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, neatitaisomos žalos pasekmės yra akivaizdžios. Pareiškėjas nurodo, kad antstolis yra areštavęs ir ketina realizuoti turtą, nuo sąskaitų nurašomos piniginės lėšos, todėl, pareiškėjo teigimu, kiekvieną dieną jam daroma žala didėja.

Atsakovas Muitinės departamentas su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas teigia, jog pareiškėjas nepagrindė būtinumo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kaip tai numatyta ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei atskirajame skunde nenurodė aplinkybių, sudarančių reikalavimo užtikrinimo priemonių pagrindą, nepateikė jokių įrodymų dėl galinčios atsirasti neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos žalos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-738-968/2021).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017).

Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-738-968/2021).

Tai, kad pagal Sprendimą Nr. 3KM190835S yra vykdomas nesumokėtų mokesčių išieškojimas ir dėl to pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, nėra aplinkybė, pavirtinanti tai, jog gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 111 straipsnyje numatyta, jog paaiškėjus, kad mokesčių administratorius nepagrįstai išieškojo mokestį ar su juo susijusias sumas, jos grąžinamos šio įstatymo 87 straipsnyje nustatyta tvarka nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo atitinkamo mokesčių mokėtojo pareiškimo gavimo dienos. Jei nepagrįstai išieškotos sumos laiku negrąžinamos, mokesčių mokėtojo naudai šio įstatymo 87 straipsnio nustatyta tvarka yra skaičiuojamos palūkanos, jeigu atskiro mokesčio įstatymas dėl to mokesčio nenustato kitaip.

Taigi, MAĮ nustato nepagrįstai išieškotų mokesčių ir su jais susijusių sumų grąžinimo bei nuostolių, jeigu nepagrįstai išieškotos sumos laiku negrąžinamos, atlyginimo tvarką.

Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis