e221c676-9013-41a2-b16a-e8b06de69f87 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-680-1123/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49422-2018-5 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 29 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja AuÅ¡ra Ragelienė, sekretoriaujant Agnei GrinkevičiÅ«tei, AuÅ¡rai Razutienei, dalyvaujant prokurorui Ryčiui Ivanauskui, kaltinamiesiems A. M. ir A. M., nukentėjusiajam V. G., vertėjams Irinai Pikčilingienei, Natalijai Reut, Eglei Smailienei, Helenai Žemaitel, Olgai Macijauskienei, Giedriui Račkauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis(duomenys neskelbtini), pagrindinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį (keturios veikos) – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – dvidešimt šešių parų arešto bausme;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės apribojimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 10 MGL (500 Eur) dydžio bauda;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – devynių mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi subendrinta bausme ir skirta galutinė trejų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams. Bausmės pradžiÄ nutarta skaičiuoti nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartimi paskirtas papildomas įpareigojimas nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi paskirtas papildomas įpareigojimas gydytis priklausomybę nuo alkoholio;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi subendrinta bausme ir paskirta galutinė 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, A. M. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant A. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi teikimo byloje Nr. T-924-988/2018, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartimi teikimo byloje Nr. T-455-988/2018 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi teikimo byloje Nr. T-1002-929/2019 jam paskirtus įpareigojimus, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, A.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje. Teismas n u s t a t ė : A. M. ir A. M. pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir nežymiai sužalojo žmogų, o bÅ«tent: jie, 2018 m. spalio 13 d., apie 20.20 val. vieÅ¡ojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, bendrojo naudojimo koridoriuje, tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų, t.y. vieÅ¡oje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, kas pasireiÅ¡kė tuo, kad A.

M. be pateisinamos priežasties, tyčia sudavus du kartus kumščiu į veido sritį V. G. ir jam nukritus ant grindų, A. M. kartu su A. M. sudavė tiksliai nenustatytÄ skaičių kartų kojomis į galvÄ , tuo bendrais veiksmais V. G. padarė odos nubrozdinimus kaktoje, nosies nugarėlės srityje, poodines kraujosruvas akių vokuose, kairiame skruoste, kraujosruvÄ virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje, muÅ¡tines žaizdas apatinės lÅ«pos raudonio srityje bei vidiniame pavirÅ¡iuje, virÅ¡utinių kairės pusės 1-o danties dalinį iÅ¡nirimÄ su 2-o danties Å¡aknies daliniu iÅ¡nirimu bei 3-io danties vainiko lūžiu, Å¡ie sužalojimai remiantis 2018 m. spalio 16 d.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 3709/2018 (01), vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Å iais savo veiksmais A. M. ir A. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje. Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu pradžioje savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir parodė, kad Å¡is konfliktas buvo 2018 metais, galėjo bÅ«ti spalio mėnesį. Tai buvo vakaro metas, jis buvo nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), ten tebegyvena iki Å¡iol.

Jie pasiėmė vakare butelį atsipalaiduoti po darbų, išėjo į koridorių ir iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto išėjo V. G.. Jie apsirėkavo, kodėl pas V. G. Å¡unys nuolat loja, policija buvo kviesta, apsižodžiavo. V. G. nubėgo į savo kambarį (duomenys neskelbtini) aukÅ¡te, pasiėmė užlenktÄ peilį Å¡ienui pjauti. Jis tuo metu buvo koridoriuje vienas, V. G. prirėmė peilį jam prie kaklo, tas pjautuvas apėmė visÄ kaklÄ , ir V. G. sakė „kÄ , tave papjauti?“.

Jis suriko „gelbėkite“, tada atbėgo iš (duomenys neskelbtini) aukšto (duomenys neskelbtini) kambario J., pavardės nežino, jie kartu šventė su V. G. viešo naudojimo virtuvėje, J. atėmė peilį. Pro šalį ėjo vaikinukas, kuris jam padėjo atkeršyti, ir jie truputį sumušė V. G., mušė rankomis, atrodo, į kojas. Kitas vaikinas irgi mušė rankomis. Gal ir galėjo išmušti dantis. Tas peilis jau buvo atimtas, jį atėmė J., tuo metu ir gavosi, kad mušė.

Tuo metu buvo koridoriuje, viskas ten ir vyko. Nežino, kas iÅ¡kvietė policijÄ , bet ji buvo atvažiavusi. Jis klausė policijos, kodėl neieÅ¡kojo peilio. Jis gynėsi, jam buvo sukeltas pavojus, tai matė liudininkai. Jis pirmÄ kartÄ buvo tokioje situacijoje, jam policija nieko nepaaiÅ¡kino ir jis nežinojo, kÄ daryti. Gynėjas jam nereikalingas. To vaikino, kuris jam padėjo, salėje nėra. Jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , sudavė į galvÄ ir į kojas. Jam atrodo, kad tas kitas asmuo į kojas mušė.

Po to buvo iÅ¡kviesta policija, V. G. gulėjo, paskui atsikėlė. Teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį pripažįsta. Nukentėjusiojo 2000 eurų civilinis ieÅ¡kinys gal didelis. Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis nurodė, kad savo kaltę pripažįsta visiÅ¡kai. 2018 m. spalio 13 d. jis poilsiavo, buvo iÅ¡gėręs. Koridoriuje kaimynai triukÅ¡mavo, todėl išėjo į koridorių, kur sutiko kaimynÄ , kurio vardo ir pavardės nežino.

Jis pasakė, kad jie labai triukÅ¡mauja ir neduoda ilsėtis, o kaimynas jam pasakė, kad jis per garsiai leidžia muzikÄ . Tarp jų prasidėjo konfliktas. Po to, kaimynas kažkur nubėgo, o jis liko prie durų. Greitai atbėgęs atgal, kaimynas su savimi atsinešė dalgį, kurį prirėmė jam prie kaklo ir pasakė rusų kalba „kas tau yra“. Jis atsakė, kad viskas gerai, tuomet kaimynas nunešė tÄ dalgį atgal. Po to, pamatė, kad koridoriumi eina du jauni vaikinai, kurių jis nepažįsta.

Paprašė jų jam padėti paÅ¡nekėti su kaimynu. Jie sutiko. Vienas iÅ¡ vaikinų nuėjo į virtuvę ir pakvietė kaimynÄ pasikalbėti. Kaimynas išėjo į koridorių ir jie persimetė keliais sakiniais. Vienas iÅ¡ vaikinų sudavė kaimynui kumščiu į nosį, Å¡is norėjo suduoti atgal. Tada vaikinas dar kartÄ jam sudavė ir kaimynas nukrito ant grindų. Jis vienÄ kartÄ sudavė kaimynui per kojas ir vaikinas, kuris sudavė anksčiau, taip pat kelis kartus spyrė koja. Antras vaikinas nieko nedarė, tiesiog stovėjo.

Po to, atvažiavo policija. Vaikinai pabėgo, o jis buvo sulaikytas. Dėl padaryto gailisi, mano, kad negalėjo pats taip elgtis, nors kaimynas visiems jau įkyrėjo, nes pastoviai geria, dainuoja ir triukšmauja bendroje virtuvėje ir koridoriuje (1 t., b. l. 120). Taip pat teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsintas A. M. 2019 m. lapkričio 20 d. raštu surašytas prisipažinimas, kuriame jis nurodė, kad jis nuoširdžiai prisipažįsta, kad 2018 m. spalio 13 d. apie 20.20 val. bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšto koridoriuje organizavo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį V.

G. ir pats su savo koja sudavė jam vienÄ kartÄ Ä¯ jo kojas, dėl ko jis galėjo pajusti fizinį skausmÄ . Dėl savo poelgio labai gailisi ir įsipareigoja jam ir VTLK atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ (1 t., b. l. 126). Pagarsinus Å¡iuos dokumentus, kaltinamasis A. M. nurodė, kad kai buvo uždarytas, apklausa irgi buvo. Prisipažinimas raÅ¡ytas jo, tiek metų praėjo, kad nežino, kelintais metais čia raÅ¡yta. Buvo taip, kad jis gynėsi, peilis buvo. Nukentėjusysis peilio nepadėjo, iÅ¡ jo peilis buvo atimtas.

Jis prisipažįsta, kad padarė kaltinime nurodytus veiksmus, pripažįsta kaltę. TÄ veikÄ realiai padarė iÅ¡ kerÅ¡to. Savo elgesį vertina blogai, turėjo paskambinti policijai, paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ . Savo elgesį įvertino kritiÅ¡kai ir gailisi. Su nukentėjusiuoju nebandė susitaikyti, jo atsipraÅ¡yti, atsipraÅ¡o jo teismo posėdyje. Jie iki Å¡iol gyvena tame pačiame aukÅ¡te, santykių nesiaiÅ¡kina. Jis pasidarė iÅ¡vadas, kad esant konfliktui jį turi spręsti kitaip. Su A. M. nebendrauja, A.

M. neprašė jo duoti palankius parodymus. J. R. po įvykio buvo priėjęs prie jo ir sakė, kad matė, jog jam prie gerklės buvo peilis. Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir parodė, kad 2018 m. spalio 13 d. (duomenys neskelbtini) gatvės name buvo, tuo metu ten gyveno, nuomojosi butÄ (duomenys neskelbtini) aukÅ¡te. Jis atpažįsta V. G., nežino, kuriame aukÅ¡te jis gyvena. V. G. pastoviai geria, su juo yra buvęs konfliktas prieÅ¡ 3 metus, jis ėjo iÅ¡ parduotuvės su nėščia drauge ir V.

G. iÅ¡bėgo su Å¡luota ir Å¡oko su pagaliu prieÅ¡ jo draugę, kažkÄ rėkavo girtas. Kitas kaltinamasis yra jo kaimynas, jį žino iÅ¡ matymo. Ä®vykio metu jis gyveno su A. Å . dviejų kambarių bute, buvo nevedęs, bet turėjo vaikÄ , gimusį (duomenys neskelbtini). Tuo metu negėrė, nes reikėjo padėti merginai, jai po gimdymo buvo sunku. Ä®vykio metu buvo grįžęs buto Å¡eimininkas, tuo laikotarpiu jie su drauge gyveno viename kambaryje, o Å¡eimininkas kitame. Apie aptariamÄ konfliktÄ jis sužinojo tik kai jį pakvietė į apklausÄ , sakė, kad niekur nedalyvavo, jokiose muÅ¡tynėse.

Jis nesuprato, už kÄ jį iÅ¡kvietė į komisariatÄ , jį kvietė į kelias apklausas. Jis yra teistas, nelabai pamena už kÄ , buvo ir vagysčių, ir administracinių baustumų, chuliganizmo galimai buvo vaikystėje, nepamena. Nors jis ir daug kartų teistas, bet žmonės keičiasi, suauga, jis dabar turi Å¡eimÄ , yra dėl ko stengtis, turi tikslus gyvenime ir nenori grįžti prie buvusio gyvenimo bÅ«do. Daugiau ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta. Jis yra VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini).

Gydosi ne nuo alkoholio, anksčiau narkotikus vartojo, pamatė, kad tai jį pradeda užtraukinėti ir pradėjo ieškoti išeičių, jau 9 mėnuo, kaip nevartoja. Būdavo, kad išgerdavo skardinę alaus. Jis ne toks žmogus, kad eitų aiškintis, juo labiau, kad V. G. nuolat išgėręs vaikšto, tai nėra prasmės eiti aiškintis pas išgėrusį žmogų. Civilinio ieškinio jis nepalaiko, nes nieko nepadarė. Nukentėjusysis V. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis jau davė parodymus, viskas taip ir buvo, tik peilio nebuvo.

Jis atpažįsta abu salėje esančius kaltinamuosius, jų nesieja jokie ryÅ¡iai, tiesiog kaimynai. Jis nepamena, kada buvo įvykis, tai galėjo bÅ«ti 2018 m. spalio 13 d. Ä®vykio dienÄ jis grįžo po darbo apie 16-17 val., pasiėmė alaus su kaimynu iÅ¡gerti, kaimynas J., atrodo, iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto. Jie iÅ¡gėrinėjo su kaimynu virtuvėje, ten dar buvo jo žmona, kuri negėrė, bet buvo kartu virtuvėje. Jų buvo turbÅ«t keturi, ketvirtas asmuo buvo Ž., jis dabar (duomenys neskelbtini).

Tada išėjo A. M. ir pasikvietė jį į koridorių, jis išėjo vienas. A. M. jam priekaiÅ¡tavo, kad garsiai rėkia, jis A. M. pasakė, kad Å¡is garsiai muzikÄ leidžia, jie apsižodžiavo ir jis grįžo į virtuvę iÅ¡gerti alaus. Paskui jį į koridorių pakvietė kažkuris iÅ¡ asmenų, ten jų buvo du, trečio asmens nežino. Jis išėjo vienas į koridorių netoli virtuvės, ten jį sumušė. Jis bandė pasiaiÅ¡kinti, kas tokio, bet iÅ¡ karto buvo smÅ«gis į galvÄ .

A. M. jam sudavė kumščiu į skruostÄ , buvo ir daugiau smÅ«gių į galvÄ ir jis po to rankomis užsidengė. A. M. smÅ«gių nematė, nes buvo užsidengęs veidÄ , buvo daug smÅ«gių iÅ¡ karto, kojomis. Jis po to buvo praradęs sÄ monę. Nežino, kas matė įvykį, žmona po to iÅ¡kvietė policijÄ , o jis gulėjo ant grindų kruvinas. Žmona nematė, kaip jį mušė, ji buvo nuėjusi telefono paimti. Jis yra įsitikinęs, kad jį sumušė Å¡ie asmenys (kaltinamieji).

Juos atpažino iÅ¡ fotografijų, pavardžių nežinojo. Su A. M. anksčiau neturėjo konfliktų, pagrindo jį apkalbėti neturi. Nežino, kodėl jo atžvilgiu smurtavo tie asmenys, gal dėl kažkokių jo žodžių supyko. Su A. M. ginčas buvo, bet ne dėl Å¡unų, o dėl to, kad jis garsiai elgiasi virtuvėje. TÄ dienÄ jis nebuvo paėmęs peilio, to nebuvo. Buvo iÅ¡gėręs porÄ butelių. Po įvykio su Å¡iais asmenimis nebendravo, jie irgi su juo nebendravo. Å ios dienos atsipraÅ¡ymÄ priima.

Moralinė žala jam buvo padaryta. Jis buvo visas iÅ¡tinęs, negalėjo valgyti, viskÄ skaudėjo, negalėjo rodytis vieÅ¡ai. Jam reikia tris dantis įstatinėti, jis apie mėnesį, gal Å¡iek tiek mažiau, nėjo į darbÄ . Nežino, ar galės pateikti nedarbingumo dokumentus. Jam nieko nebuvo mokama už tÄ nedarbingumo laikotarpį. Moralinę žalÄ vertina 500 eurų. Visa kita yra už vaistus ir už gydymÄ , teismui apie tai pateiks dokumentus. Liudytoja V. G., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji yra nukentėjusiojo žmona.

Ji atpažįsta kaltinamuosius, tai A. M. ir kaimynas A., jo pavardės nežino. Kaimynas gyvena (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) bute, A. M. iš (duomenys neskelbtini) aukšto, dabar nežino, ar gyvena, bet ten gyvena jo tėvai, su jais nebendrauja. Jos sužadėtinis buvo sužalotas 2018 m. spalio mėnesį. Virtuvėje buvo liudytojas R., jie gėrė alų, ji irgi buvo virtuvėje. Išgertuvių ten nebuvo, bet jie labai garsiai kalbėjo. Dar buvo E., kuris paskui išėjo. Paskui iš kambario atėjo A., nes virtuvė netoli jo kambario, jos vyras išėjo iš virtuvės ir jie susibarė.

A. sakė „aÅ¡ tau parodysiu“, pakvietė A. M., dar kažkoks asmuo buvo, kurio posėdyje nėra. Atėjo į virtuvę, iÅ¡kvietė jos vyrÄ . Ji norėjo eiti su jais į koridorių, bandė raminti, o A. M. sakė, kad „tuoj kaip duos“. Ji išėjo iÅ¡kviesti policijos ir po minutės vyras jau buvo sumuÅ¡tas, kruvinas. Ji taip ir nesuprato, kodėl jie kibo prie jos vyro. Jai grasino A. M. ir ji nuėjo kviesti policijos, tai darė bÅ«dama namuose. Ji policijÄ iÅ¡kvietė dar prieÅ¡ pamatydama sumuÅ¡tÄ vyrÄ , buvo tikra, kad vyrÄ sumušė, nes girdėjo smÅ«gius į sienÄ , todėl policijai pasakė, kad jos vyrÄ sumušė.

Ji žinojo, kad be A. ir A. M. ten nieko nebuvo. Ji iÅ¡ karto policijai pasakė, kas tai padarė, butÄ , kad jį paimtų. Gal ir neatsimena tiksliai, kÄ sakė policijai. Jai grįžus vyras sėdėjo ant grindų koridoriuje, kitų asmenų jau nebebuvo. Prie vyro buvo visa bala kraujo. Jos vyras nebuvo atsinešęs jokio peilio. Policija atvažiavo greitai. Vyras pasakė, kad jį mušė A. ir A. M. ir dar trečias asmuo. Ji pati visus tris matė, bet nematė, kaip mušė, nes nuėjo į namus kviesti policijÄ .

PolicijÄ kvietė ne dėl dviejų žmonių, bet tiksliai neprisimena, kiek žmonių įvardijo policijai, nes praėjo jau pusantrų metų. Dar buvo policijos atstovas atvažiavęs, kai jie rašė pareiÅ¡kimÄ , ten įrašė, kad mušė trys žmonės. Liudytojas E. T., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad jis pažįsta salėje esančius nukentėjusįjį V. G. ir liudytojÄ . Kaltinamųjų nėra matęs. Tos muÅ¡tynės buvo seniai, tai galėjo bÅ«ti 2018 m. spalio mėnesis, dienos neprisimena.

TÄ dienÄ jie gėrė alų virtuvėje (duomenys neskelbtini). Jis ten gyveno, nuomojo butÄ . V. G. pažįsta seniai, jie kartu dirbo. Jis tuo metu gyveno tame pačiame name. Ten bendrabučio tipo namas su bendra virtuve. Lygtais viskas vyko (duomenys neskelbtini) aukÅ¡te, vakare. Jie sėdėjo trise su liudytoju J. R., tada nežino, kas įvyko, nieko negali tiksliai paaiÅ¡kinti, nes nematė. Jis visÄ laikÄ sėdėjo virtuvėje, o ten nieko nevyko. Nukentėjusiojo žmona buvo atėjusi į virtuvę, ji buvo ne visÄ laikÄ , tai ateidavo, tai iÅ¡eidavo.

Dar į virtuvė buvo užėjęs A. M., jį žino, jie viename bendrabutyje gyvena. Prie jo V. G. su A. M. nesipyko, bent jau to nematė, jie gražiai Å¡nekėjo. V. G. buvo su A. M. kažkur išėję, negali pasakyti. Vėliau V. G. buvo sumuÅ¡tas. Jis buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tada viskÄ prisiminė truputį geriau, dabar jau daug laiko praėjo. Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo E. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis nurodė, kad jis nuomojasi kambarį bendrabutyje adresu (duomenys neskelbtini).

Tuo adresu jis gyvena apie vienerius metus, nuolat ten jo nebūna, nes važinėja dirbti į užsienį (duomenys neskelbtini), todėl visų kaimynų gerai nepažįsta. 2018 m. spalio mėnesio 13 d., vakare, jis buvo bendrabučio (duomenys neskelbtini) aukšto bendrojoje virtuvėje, ten jie gėrė alų su kaimynu V. G. ir kitu kaimynu J., pavardės nežino, taip pat virtuvėje buvo G. žmona V.. Po kurio laiko iš kito kambario išėjo girtas kaimynas, jo vardas lyg ir A., bet gerai nežino, pažįsta jį tik iš matymo, jis pakvietė V.

į koridorių, jie ten barėsi, po to V. grįžo į virtuvę ir neilgai trukus į virtuvę atėjo tas kaimynas, kuris barėsi su A. ir dar du vyrai, vieno iÅ¡ jų jis nepažįsta, matė pirmÄ kartÄ , o kitas yra pavardė M., jis tikriausiai gyvena tame pačiame bendrabutyje. Jie pakvietė V. iÅ¡eiti į koridorių pasikalbėti, jis su J. pasiliko virtuvėje, kas vyko koridoriuje nematė, nes nebuvo išėjęs į koridorių, po kurio laiko atėjo stipriai sumuÅ¡tas V., jo veidas buvo visas kruvinas.

Po to atvyko policijos pareigÅ«nai ir greitoji medicinos pagalba. V. buvo iÅ¡vežtas su GMP medikais į ligoninę. Daugiau pasakyti nieko neturi (1 t., b. l. 67-68). Pagarsinus liudytojo E. T. parodymus teisiamajame posėdyje, jis nurodė, kad tuo metu geriau prisiminė aplinkybes. Mano, kad teismas turėtų vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Gal įvykio metu ir buvo A. M., gal ir gyveno tame bendrabutyje. Teismo salėje yra A. M.. Jis pažįsta A. M. iÅ¡ veido, bet negali tvirtinti, kad matė bÅ«tent jį tÄ vakarÄ .

Salėje sėdint jo neatpažįsta, įvykis seniai buvo. Visi sakė, kad A. M., tai jis matyti ir buvo. Jam sakė, kad ten A. M., tai jis taip ir pasakė. Neatsimena, kad jam bÅ«tų rodytos foto nuotraukos ikiteisminio tyrimo metu. TÄ vakarÄ V. G. buvo ramus. Jis (E. T.) tÄ vakarÄ nedalyvavo jokiame konflikte, nieko neatiminėjo, tik sėdėjo virtuvėje. Nematė, ar kas buvo atėjęs su pjautuvu. Jokio peilio iÅ¡ kaltinamųjų neatiminėjo. Jis gėrė stiprų alų, nežino, kiek buvo iÅ¡gėręs. Tuo metu, kai gėrė tÄ vakarÄ , iÅ¡ kompanijos kažkas pasakė, kad A.

M. buvo atėjęs, tai jis tÄ patį ir pasakė, bet jis to žmogaus nepažįsta. SumuÅ¡tÄ V. G. jis pamatė gal už kokio pusvalandžio, kai išėjo iÅ¡ virtuvės. Jie kalbėjosi ilgai, jis jokio triukÅ¡mo negirdėjo, sėdint virtuvėje grojo muzika, buvo telefonai. Po to jis bendravo su nukentėjusiuoju, Å¡is jam nieko nepasakojo, nesakė, su kuo susimušė. Liudytojas A. B., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad salėje esančius asmenis pažįsta iÅ¡ matymo. Pažįsta A.

M., bendrauja su nukentėjusiojo dukra, jo vardas S. ar panaÅ¡iai, jie gyvena tame pačiame name. Kitas kaltinamasis irgi tame pačiame name gyvena, jo vardo ar pavardės nežino, tik pažįsta iÅ¡ matymo. Jis žino, dėl kokio įvykio yra kviečiamas, nukentėjusysis ne vienÄ kartÄ buvo gavęs į dantis. Toje virtuvėje jis nesulanko, nes (duomenys neskelbtini) aukÅ¡te viskas kitaip. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) aukÅ¡te, į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aukÅ¡tÄ vaikÅ¡to, o į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)aukÅ¡tus niekas nevaikÅ¡to, nes ten geriama.

TÄ pačiÄ dienÄ jis iÅ¡girdo, kad nukentėjusysis gavo, nežino, iÅ¡ ko, bet prisikalbėjo gal girtas. A. M. tÄ dienÄ buvo su juo, jie buvo savo namuose ir žaidė kompiuteriais. Paskui jie ėjo tÄ vakarÄ rÅ«kyti su A. M., rÅ«kė tarp (duomenys neskelbtini) aukÅ¡to. Girdėjo, kad (duomenys neskelbtini) aukÅ¡te kažkas vyksta, kad rėkė ar dar kažkÄ . KokiÄ valandÄ buvo įvykis, nepamena, net nežino, kur tiksliai jis gyvena. Dėl triukÅ¡mo pasakė kaimynas J. R.. Jis nepamena, ar A. M. ėjo žiÅ«rėti, kas ten per triukÅ¡mas, ir nepamena, ar pats ėjo, nes buvo iÅ¡gėręs. IÅ¡ pradžių jis (A.

B.) buvo kaltinamasis ir paskui jį perkvalifikavo, tyrėjas buvo viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kinęs. Jis įvykyje tikrai nedalyvavo, ar buvo užėjęs, nepamena, nes yra matęs porÄ kartų, kad nukentėjusysis gavo. Paskutinį kartÄ su A. M. jis matėsi gruodžio mėnesio gale, jis dabar gyvena reabilitacijos centre, jie kartais telefonu bendrauja. A. žino iÅ¡ matymo, su juo nebendrauja. Jį anksčiau matydavo, dabar nepastebi. A. M. gyveno (duomenys neskelbtini) aukÅ¡te, A. gal irgi (duomenys neskelbtini). Liudytojas J.

R., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad jis pažįsta salėje esančius S., A. ir A., su jais giminystės ryÅ¡ių neturi. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), viskas vyko to pastato (duomenys neskelbtini) aukÅ¡te. Jie po darbo sėdėjo virtuvėje ir iÅ¡gėrinėjo. A. A., kuris pakvietė S. į koridorių, o kas ten buvo, nežino, nematė ir negirdėjo. Kai grįžo S., jis atrodė sumuÅ¡tas, bet jo neklausė, kas jį sumušė, jie buvo stipriai girti. A. tÄ vakarÄ nematė. S. žmona buvo atėjus, bet po to išėjo namo.

Pas tyrėjÄ nelabai prisiminė aplinkybes, kadangi buvo iÅ¡gertuvės. Jis pamena, kad atpažino asmenis pagal foto nuotraukas. TÄ vakarÄ jis matė tik vienÄ asmenį, nemelavo. PraÅ¡o vadovautis jo pirminiais parodymais. Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo J. R. ikiteisminio tyrimo metu pirminės apklausos metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad jis gyvena bendrabutyje, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo adresu jis gyvena apie 10 metų. 2018 metų rudenį, tiksliau nepamena, jis, E. ir V. (jų pavardžių nežino, tuo metu gyveno tame pačiame bendrabutyje, V. (duomenys neskelbtini) kambaryje, E. kambario nepamena) po darbo vakare grįžo namo į minėtÄ bendrabutį, sėdėjo bendrabučio (duomenys neskelbtini) aukÅ¡to bendrojoje virtuvėje gėrė alų, kurio buvome pasiėmę apie 6 litrus.

Kai sėdėjo kalbėjosi, kaip jam atrodė, negarsiai. Žino, kad prieÅ¡ tai V. konfliktavo su vienu iÅ¡ kaimynų iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kambario vardu A. dėl jo garsiai leidžiamos muzikos. Tačiau tÄ vakarÄ A. į virtuvę, kiek pamena, jam ten bÅ«nant atėjęs nebuvo. Apie 17 val. (tiksliau nepamena, bet buvo dar Å¡viesu) į virtuvę atėjo A. ir pakvietė V. pasakęs: „S., iÅ¡eik, reikia pasikalbėti“. V. išėjo iÅ¡ virtuvės ir jie nuėjo toliau nuo virtuvės durų. Jis taip pat išėjo iÅ¡ į koridorių, kur pamatė A. (pavardės nežino) iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kambario, A.

M. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kambario ir dar kažkokį nepažįstamÄ nedidelio Å«gio, tamsių plaukų, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaikinÄ , kurio prieÅ¡ tai nebuvo matęs jų name. A. jau koridoriuje nebuvo, kaip suprato jis nuėjo namo tik pakvietęs V.. Minėti trys asmenys apstojo V., o pamatę, kad iÅ¡ virtuvės išėjo ir jis, A. M. jį (apklausiamÄ jį) nuvarė atgal į virtuvę, pasakęs kad jam jokių pretenzijų, o čia pasikalbės. Jis grįžo į virtuvę, kur toliau sėdėjo su E..

Kas vyko bendrabučio koridoriuje jis nematė, girdėjo tik kažkokį trenksmÄ , po to kažkas trenkė durimis, dar buvo kažkoks triukÅ¡mas, tačiau jokio barnio negirdėjo, į koridorių daugiau išėjęs nebuvo. Po kurio laiko atėjo stipriai sumuÅ¡tas V., jo veidas buvo visas kruvinas, matėsi, kad sužalota lupa, jis sakė, kad iÅ¡mušė 3 dantis. Jis nieko daugiau nesakė, atbėgo jo žmona. Po to atvyko policijos pareigÅ«nai ir greitoji medicinos pagalba. V. buvo iÅ¡vežtas GMP automobiliu į ligoninę.

Jis tÄ vakarÄ buvo gan stipriai apsvaigęs nuo iÅ¡gerto alaus, tad visų detalių to įvykio neprisimena. Nėra tikras, ar galėtų atpažinti minėtÄ nedidelio Å«gio vaikinÄ , kuris buvo su A. koridoriuje, po to kai V. buvo pakviesta iÅ¡eiti iÅ¡ virtuvės (1 t., b. l. 80-81). Taip pat teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsintas liudytojo J. R. papildomos apklausos protokolas, kur jis nurodė, kad nori patikslinti savo ankščiau duotus parodymus ir pasakyti, kad 2018 metų rudenį, tiksliau nepamena, vakare, apie 17.00 val. vartojo alkoholinis gėrimus bendrabučio, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukÅ¡to bendroje virtuvėje, kuomet į virtuvę atėjo kaimynas A. (kaip sužinojo po atpažinimo – M.), kuris pakvietė V.

G. iÅ¡eiti į koridorių. Žino, kad prieÅ¡ tai V. konfliktavo su Å¡iuo kaimynu iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kambario dėl jo garsiai leidžiamos muzikos. V. išėjo į koridorių su A., o jis išėjo jiems iÅ¡ paskos ir pamatė koridoriuje A. M., A. ir trečiÄ jam nepažįstamÄ asmenį. Kažkas iÅ¡ jų, kas, Å¡iuo meta nepamena, jį nuvarė atgal į virtuvę, ir jis nuėjo. Kas vyko koridoriuje, nematė, girdėjo tik kažkokį trenksmÄ . Po kurio laiko atėjo stipriai sumuÅ¡tas V., jo veidas buvo visas kruvinas, matėsi, kad sužalota lÅ«pa, jis sakė, kad iÅ¡mušė 3 dantis.

Po to atbėgo jo žmona, o netrukus atvyko policijos pareigÅ«nai ir greitoji medicinos pagalba. V. buvo iÅ¡vežtas GMP automobiliu į ligoninę. Jis tÄ vakarÄ buvo gan stipriai apsvaigęs nuo iÅ¡gerto alaus, tad visų detalių to įvykio neprisimena. Pirmos apklausos meta minėjo dar vienÄ kaimynÄ â€“ A., bet po to geriau prisiminęs įvykio detales, suprato, kad suklydo, Å¡io kaimyno tuo metu), kai į koridorių buvo pakviestas V., nematė. Trečio vaikino (nedidelio Å«gio), kurį išėjęs V. iÅ¡ paskos matė koridoriuje atpažinti negalėtų (praėjo daug laiko), jis ne iÅ¡ jų bendrabučio (1 t., b. l. 94-96).

Pagarsinus minėtus parodymus teisiamajame posėdyje, liudytojas J. R. nurodė, kad parodymai ir atpažinimai iÅ¡ foto nuotraukų yra teisingi. Su nukentėjusiuoju po įvykio apie sumuÅ¡imÄ nieko nekalbėjo. Dažnai su juo iÅ¡geria. TÄ dienÄ peilio pas S. nematė, buvo stipriai iÅ¡gėręs. Nukentėjusįjį pasikalbėti pakvietė A.. 2018 m. spalio 13 d. pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad V. G. pareiÅ¡kė, jog 2018 m. spalio 13 d., 20.20 val., (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo koridoriuje, jį sumušė trys pažįstami vyrai.

Ligoninėje jam buvo diagnozuotas veido sumuÅ¡imas, įvykio metu praskelta lÅ«pa, kuri buvo susiÅ«ta. Taip pat du dantys kliba, trečiojo danties nuskeltas vainikas. Dėl sumuÅ¡imo patyrė didelį fizinį skausmÄ , kurį jaučia iki Å¡iol. V. G. parodė, kad 2018 m. spalio 13 d., nuo apie 19.00 val. iki 20.20 val. buvo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo virtuvėje, kartu su žmona V. G., kaimynu J. S. ir kaimynu J.. Jie sėdėjo virtuvėje ir vartojo alkoholį, bendravo. Apie 20.20 val. į virtuvę atėjo kaimynas A.

M., gyv. (duomenys neskelbtini) bute, ir pasikvietė jį iÅ¡eiti į koridorių. Jis išėjo į koridorių ir A. M. pareiÅ¡kė pastabÄ dėl jų keliamo triukÅ¡mo virtuvėje. Jis jam atsakė, kad pas jį irgi garsiai groja muzika, bet jis jam pretenzijų nereiÅ¡kia dėl to. Tarp jų kilo konfliktas ir A. M. pradėjo jį gÄ sdinti, kad jis jam padarys. Po to jie iÅ¡siskyrė. A. M. nuėjo į savo butÄ , o jis grįžo į virtuvę. Po apie 10-15 minučių į bendrojo naudojimo koridorių atėjo A.

M. kartu su dar dviem pažįstamais jo namo gyventojais. Vienas iš jų buvo vaikinas pavarde M.. Jam apie (duomenys neskelbtini) metai, policijoje gerai žinomas ir neseniai nešiojo apykoję. Trečiojo vaikino nėra matęs. Jis apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Jį galėtų atpažinti. Kaip buvo apsirengę vyrai jis neatsimena. Kur šiame name gyvena M. jis nežino. M. pakvietė jį išeiti į koridorių pakalbėti. Jis išėjo į koridorių ir stovėjo tarp savo (duomenys neskelbtini) buto durų ir (duomenys neskelbtini) buto durų.

M. be jokių kalbų staiga sudavė jam kumščių į kairiÄ jÄ veido pusę ties akimi. Po smÅ«gio jis nugriuvo ant grindų. Nugriuvus ant jų vyrai trise pradėjo spardyti jam į galvÄ . Spyrė į įvairias galvos vietas, todėl sumušė veidÄ , praskėlė lÅ«pÄ , iÅ¡mušė vienÄ dantį, kiti du dantys kliba. Galvoje yra daug mėlynių ir patinimų. Vyrai jį spardė apie pusę minutės. Po to visi pasiÅ¡alino. VisÄ Ä¯vykį matė žmona V. G.. Kiti virtuvėje buvę kaimynai iÅ¡ virtuvės neišėjo, tačiau tikrai turėjo girdėti kas vyko koridoriuje ir tikrai matė asmenis, kurie pasikvietė iÅ¡eiti jį į koridorių.

Daugiau pasakyti nieko neturi (1 t., b. l. 30-33). BIRT ataskaitų žiÅ«ryklėje užfiksuota, kad 2018 m. spalio 13 d., 20.31 val. gautas praneÅ¡imas iÅ¡ pranešėjos pavarde G., kuri nurodė, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukÅ¡te pas jÄ atėjo du jaunuoliai kaimynai ir pradėjo konfliktuoti su ja ir jos vyru. Papildomoje informacijoje apie patikrinimÄ užfiksuota, kad atvykus minėtu adresu laiptinėje rastas sumuÅ¡tas žmogus, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, V. G., kuris paaiÅ¡kino, kad jį sumušė trys kaimynai, iÅ¡ kurių vienas gyvena (duomenys neskelbtini).

Iš (duomenys neskelbtini) buto buvo sulaikytas vienas iš įtariamųjų, tai A. M., kuris buvo sulaikytas. Nukentėjusįjį GMP brigada apžiūrėjo ir dėl sumušto veido pristatė į Žalgirio ligoninę. Taip pat Žalgirio ligoninės slaugytoja pranešė, kad 21.24 val. GMP brigada į ligoninę pristatė V. G., kuris paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) jį sumušė kaimynai. Diagnozuota lūpos žaizda (1 t., b. l. 25-28). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos vyriausiojo patrulio M.

V. 2018 m. spalio 13 d. tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuota, kad 2018 m. spalio 13 d. buvo gautas praneÅ¡imas, jog (duomenys neskelbtini), du jaunuoliai konfliktuoja su pranešėja ir jos vyru. Atvykus minėtu adresu pareigÅ«nus pasitiko pranešėjas V. G., kuris paaiÅ¡kino, kad trys jaunuoliai priėjo prie jo bendro naudojimo patalpoje-virtuvėje ir pradėjo jį muÅ¡ti, bei nurodė, kur gyvena vienas iÅ¡ užpuolikų, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, tai A. M.. Kitų dviejų įtariamųjų nustatyti nepavyko (1 t., b. l. 29). 2018 m. spalio 19 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis V.

G. atpažino A. M.: tai yra tas vyriÅ¡kis, kurio pavardė M. (vardo nežino), kuris 2018 m. spalio 13 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini) veikdamas su A. M., jį sumušė. A. M. atpažįsta tvirtai, neabejodamas, pagal jo veido bruožus, kuriuos jis yra įsidėmėjęs, kadangi jį teko matyti daug kartų, jis gyvena tame pačiame bendrabutyje kaip ir jis (1 t., b. l. 52-55). 2019 m. gruodžio 2 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole užfiksuota, kad liudytojas J. R. atpažino A.

M.: tai yra jo kaimynas A. (pavardės nežino). 2018 metų rudenį, tikslios datos nepamena, kuomet buvo sumuÅ¡tas kaimynas V. G., jis (A.) atėjo į bendrÄ virtuvę, kur jie vartojo alkoholinius gėrimus, ir pakvietė V. iÅ¡eiti į koridorių. Jis nematė, ar A. mušė V. koridoriuje, kaip minėjo apklausos metu, jie jį nuvarė atgal į virtuvę ir uždarė duris. A. atpažino pagal veido bruožus ir yra tvirtai įsitikinęs, kad tai bÅ«tent tas kaimynas apie kurį jis davė parodymus (1 t., b. l. 84-88). 2019 m. gruodžio 2 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole užfiksuota, kad liudytojas J.

R. atpažino A. M.: tai yra jo kaimynas A. M.. 2018 metų rudenį, tikslios datos nepamena, kuomet buvo sumuÅ¡tas kaimynas V. G., po to kai A. atėjo pakviesti V. iÅ¡eiti į koridorių ir Å¡is išėjo, jis pats išėjo iÅ¡ paskos ir pamatė koridoriuje A. M., A. ir trečiÄ jam nepažįstamÄ asmenį. Kažkas iÅ¡ jų jį nuvarė į virtuvę ir jis išėjo. Kas vyko koridoriuje nematė, tik netrukus į virtuvę sugrįžo sumuÅ¡tas V. G., kuris sakė, kad jį mušė tie asmenys.

A. M. pažįsta pagal veido bruožus, yra įsitikinęs, kad asmuo nuotraukoje yra tas, kurį jis pažįsta kaip A. M. (1 t., b. l. 89-93). 2019 m. lapkričio 25 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole užfiksuota, kad A. M. iÅ¡ jam parodytų nuotraukų (iÅ¡ kurių viena buvo A. M.) neatpažino nei vieno asmens, apie kurį davė parodymus 2018 m. spalio 14 d. (1 t., b. l. 128-131). 2019 m. sausio 23 d. akistatos protokole užfiksuota, kad į akistatÄ buvo suvesti nukentėjusysis V. G. ir įtariamasis A.

M.. V. G. į klausimÄ , kokiomis aplinkybėmis jis 2018 m. spalio 13 d. buvo sumuÅ¡tas, atsakė, kad 2018 m. spalio 13 d., vakare, po darbo, jis buvo bendrabučio virtuvėje adresu (duomenys neskelbtini), buvo susibaręs su kaimynu A. iÅ¡ jų aukÅ¡to, po jų ginčo jis išėjo ir greitai į virtuvę atėjo trise, tai yra akistatoje dalyvaujantis vyriÅ¡kis, kurio pavardė, kaip jam žinoma, M., kaimynas A. (pavardės nežino) ir dar vienas vyras, kurio vardo ir pavardės nežino. Jie jį pakvietė į bendro naudojimo koridorių ir ten pradėjo jį muÅ¡ti.

PirmÄ smÅ«gį kumščiu į kairę veido pusę sudavė A. M., po to jie visi jį užpuolė iÅ¡ visų pusių, pargriovė jį ant žemės ir pradėjo spardyti kojomis į galvÄ . Kiek tai truko ir kiek buvo smÅ«gių, jis negali pasakyti, bet jų buvo nemažai, jam buvo iÅ¡muÅ¡ti net trys dantys, kuris konkrečiai iÅ¡ tų trijų asmenų jam iÅ¡mušė dantis, pasakyti negali, nes dengėsi veidÄ rankomis nuo smÅ«gių ir todėl nematė. A. M. nurodė, kad V. G. parodymu girdėjo, suprato gerai ir su jais nesutinka. 2018 m. spalio 13 d. po darbo jis buvo savo bute, prižiÅ«rėjo savo (duomenys neskelbtini) sÅ«nų, jis gyvena (duomenys neskelbtini) aukÅ¡te, tÄ vakarÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) aukÅ¡tÄ nebuvo nuėjęs, jokiose muÅ¡tynėse nedalyvavo.

Å is kaimynas jį apkalba, dėl kokių priežasčių, nežino. V. G. nurodė, kad A. M. parodymus girdėjo, juos suprato, A. M. sako netiesÄ . Jis (V. G.) tvirtina, kad buvo taip, kaip jis pasakojo ir laikosi duotų parodymų (1 t., b. l. 169-170). 2019 m. sausio 23 d. akistatos protokole užfiksuota, kad į akistatÄ buvo suvesti liudytoja V. G. ir įtariamasis A. M.. V. G. į klausimÄ , kas įvyko bendrojo naudojimo patalpose adresu (duomenys neskelbtini), 2018 m. spalio 13 d. vakare, atsakė, kad 2018 m. spalio 13 d. vakare bendrojo naudojimo virtuvėje buvo ji, jos vyras, kaimynai J. ir J..

Vyrai gėrė alų ir garsiai kalbėjosi, po kurio laiko iÅ¡ savo buto išėjo kaimynas A. (pavardės nežino), kuris pradėjo bartis ir keiktis, jos vyras su juo susiginčijo, jie vienas kitÄ pasiuntė, ir A. pasakė „tuoj aÅ¡ tau parodysiu“. Po kurio laiko jis atėjo į virtuvę kartu su A. M. ir A. draugu, kurio vardo ir pavardės ji nežino. A. parodė į jos vyrÄ ir pasakė, kad „va Å¡itas“, ir jie visi trys, jos vyras ir ji, išėjo į bendrÄ jį koridorių. A. pradėjo sakyti jos vyrui, kad „aÅ¡ tave įspėjau“, o ji sakė A., kad „ar tu žinai, kodėl čia viskas prasidėjo“.

A. jai pasakė „tu iÅ¡ viso tylėk, nes kai tau trenksiu, tu nugriÅ«si“. Tada ji nuėjo į kambarį kviesti policijos, ir kai vėl išėjo į koridorių (užtruko 1-1,5 minutes), jos vyras sėdėjo ant grindų visas kruvinas ir sumuÅ¡tas. A. buvo nuėjęs į savo butÄ , o A. ir jo draugas jau buvo išėję. Po to atvyko policijos pareigÅ«nai ir GMP medikai. A. M. nurodė, kad V. G. parodymus girdėjo, suprato, kategoriÅ¡kai su jais nesutinka, tÄ vakarÄ jis buvo savo namuose, prižiÅ«rėjo vaikÄ , jokiose muÅ¡tynėse nedalyvavo.

Kad jis buvo namuose, gali paliudyti jo mergina ir buto savininkas. V. G. nurodė, kad A. M. parodymus girdėjo, juos suprato, tai yra melas. Ji tvirtina, kad tÄ vakarÄ A. M. buvo jų (duomenys neskelbtini) aukÅ¡te, pasilieka prie to, kÄ sakė anksčiau. A. M. paklausus kelintÄ valandÄ tÄ vakarÄ Ä¯vyko muÅ¡tynės, V. G. nurodė, kad 20 valandÄ (1 t., b. l. 171-172). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. spalio 16 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 3709/2018(01) nurodyta, kad V. G. nustatyti Å¡ie sužalojimai: odos nubrozdinimai kaktoje, nosies nugarėlės srityje, poodinės kraujosruvos akių vokuose, kairiame skruoste, kraujosruva virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje, muÅ¡tinės žaizdos apatinės lÅ«pos raudonio srityje bei vidiniame pavirÅ¡iuje, virÅ¡utinių kairės pusės 1-o danties dalinį iÅ¡nirimas su 2-o danties Å¡aknies daliniu iÅ¡nirimu bei 3-io danties vainiko lūžiu.

Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvyko įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018 m. spalio 13 d.). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 38-39). Asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu kvite užfiksuota, kad 2018 m. spalio 13 d., 21.10 val. A. M. buvo nustatytas 1,48 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 114). Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybės tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad BK 284 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl bÅ«tina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Veika gali bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir tada, kai kaltininkas, pažeisdamas vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , smÅ«gį nukentėjusiajam į veidÄ suduoda bent vieno paÅ¡alinio asmens akivaizdoje. VieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi bÅ«tina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų.

Veikos motyvai ir tikslai nėra bÅ«tini vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat iÅ¡vadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimÄ ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-689/2019). Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumÄ , sprendžia, kad A.

M. ir A. M. kaltė padarius jiems inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, yra įrodyta. Tokia iÅ¡vada darytina byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningÄ visumÄ . Visuma teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad A. M. ir A. M. kaltinime nurodytu laiku vieÅ¡oje vietoje, t.y. bendrojo naudojimo koridoriuje, smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį ir jį sužalojo.

Nukentėjusysis pareiÅ¡kime apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė nuoseklius paaiÅ¡kinimus ir parodė, kad jį sumušė A. M. ir A. M.. A. M. 2019 m. lapkričio 20 d. surašė prisipažinimÄ dėl to, kad 2018 m. spalio 13 d. apie 20.20 val. bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukÅ¡to koridoriuje organizavo smurtinius veiksmus prieÅ¡ nukentėjusįjį V. G. ir pats su savo koja sudavė jam vienÄ kartÄ Ä¯ jo kojas. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu A.

M. taip pat kaltę pripažino. Teisme duodamas parodymus A. M. teigė, kad nukentėjusysis po žodinio konflikto, atsinešė pjautuvÄ , kurį pridėjo jam prie kaklo, todėl A. M., po to, kai peilį atėmė J., kartu su pro Å¡alį ėjusiu vaikinu, nukentėjusiajam atkerÅ¡ijo, jį sumuÅ¡dami. A. M. teigė, kad iÅ¡ esmės pripažįsta kaltinime nurodytus veiksmus ir kaltę, tai, kad nukentėjusįjį mušė iÅ¡ kerÅ¡to, nurodė, kad gailisi ir atsiprašė nukentėjusiojo. Nors A.

M. viso proceso metu kaltės nepripažino, tačiau teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina prieÅ¡ingÄ . Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis V. G. nurodė, kad prieÅ¡ jį be jokios priežasties smurtavo abu kaltinamieji, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis atpažino A. M. kaip asmenį, kuris smurtavo prieÅ¡ jį. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis parodė, kad pagrindo apkalbėti A. M. neturi. Apklausta liudytoja V. G., paaiÅ¡kino, kad tÄ dienÄ , kai buvo sumuÅ¡tas jos sužadėtinis, pastarasis susibarė su A.

M., kuris pasakęs: „aÅ¡ tau parodysiu“, pakvietė A. M. ir dar kažkokį asmenį, kurio ji nepažįsta. Ji norėjo eiti su jais į koridorių, bandė raminti, o A. M. jai pagrasino, kad duos jai, todėl ji išėjo iÅ¡kviesti policijos ir po minutės vyras jau buvo sumuÅ¡tas, kruvinas. Ji žinojo, kad be A. ir A. M. ten nieko nebuvo. Policijai vyras pasakė, kad jį mušė A. ir A. M. ir dar trečias asmuo. Savo parodymus V. G. patvirtino ir akistatos su A. M. metu. Liudytojas E. T. teisme nurodė, jog aplinkybes geriau atsiminė ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu jis paaiÅ¡kino, jog įvykio dienÄ jis kartu su nukentėjusiuoju bei jo žmona ir J. gėrė bendrojoje virtuvėje.

Po kurio laiko girtas kaimynas vardu A. pakvietė V. į koridorių, kur jie barėsi, po to V. grįžo į virtuvę ir neilgai trukus į virtuvę atėjo A., M. ir dar vienas vyras, kurio jis nepažįsta, kurie pakvietė V. iÅ¡eiti į koridorių pasikalbėti, po kurio laiko atėjo stipriai sumuÅ¡tas V., jo veidas buvo visas kruvinas. Liudytojas A. B. paaiÅ¡kino, jog buvo išėjęs į koridorių iÅ¡ bendros virtuvės, kur matė A., A. M. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kambario ir dar kažkokį nepažįstamÄ nedidelio Å«gio, tamsių plaukų, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaikinÄ , kurio prieÅ¡ tai nebuvo matęs jų name.

Minėti trys asmenys apstojo V., o A. M. jį nuvarė atgal į virtuvę, pasakęs kad jam jokių pretenzijų, o čia pasikalbės. Iš esmės tokias pat aplinkybes nurodė ir apklaustas teisme liudytojas J. R., kuris teigė, kad į virtuvę atėjo kaimynas A. (kaip sužinojo po atpažinimo – M.), kuris pakvietė V. G. išeiti į koridorių, nes prieš tai V. konfliktavo su šiuo kaimynu iš (duomenys neskelbtini) kambario dėl jo garsiai leidžiamos muzikos. V. išėjo į koridorių su A., o jis išėjo jiems iš paskos ir pamatė koridoriuje A.

M., A. ir trečiÄ jam nepažįstamÄ asmenį. Kažkas iÅ¡ jų, kas, Å¡iuo meta nepamena, jį nuvarė atgal į virtuvę, ir jis nuėjo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojams buvo pateiktos atpažinimui kaltinamųjų fotonuotraukos, liudytojai abu kaltinamuosius atpažino. Teisme apklaustas liudytojas A. B. parodė, jog A. M. tÄ dienÄ buvo su juo, jie buvo savo namuose ir žaidė kompiuteriais, paskui jie ėjo su A. M. rÅ«kyti tarp (duomenys neskelbtini) aukÅ¡to ir girdėjo, kad (duomenys neskelbtini) aukÅ¡te kažkas vyksta, kad rėkė ar dar kažkas, jis nepamena, ar A.

M. ėjo žiÅ«rėti, kas ten per triukÅ¡mas, ir nepamena, ar pats ėjo, nes buvo iÅ¡gėręs. Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog kaltinamojo duoti paaiÅ¡kinimai apie tai, kad jis įvykio dienÄ buvo savo namuose su žmona ir vaiku ir jis nėra susijęs su Å¡iomis inkriminuotomis jam veikomis yra paneigti liudytojų parodymais, akistatų protokolais, atpažinimų iÅ¡ fotonuotraukų protokolais ir kita raÅ¡ytine bylos medžiaga. Tai, kad nukentėjusysis buvo sumuÅ¡tas, patvirtina specialisto iÅ¡vados duomenys apie tai, kad nukentėjusiajam nustatyti Å¡ie sužalojimai: odos nubrozdinimai kaktoje, nosies nugarėlės srityje, poodinės kraujosruvos akių vokuose, kairiame skruoste, kraujosruva virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje, muÅ¡tinės žaizdos apatinės lÅ«pos raudonio srityje bei vidiniame pavirÅ¡iuje, virÅ¡utinių kairės pusės 1-o danties dalinį iÅ¡nirimas su 2-o danties Å¡aknies daliniu iÅ¡nirimu bei 3-io danties vainiko lūžiu.

Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvyko įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018 m. spalio 13 d.). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu ir policijos pareigÅ«nų, pagal gautÄ praneÅ¡imÄ atvykusių į įvykio vietÄ , tarnybiniai praneÅ¡imai, alkotesterio kvito rodmenys (A. M. buvo nustatytas 1,48 prom. Neblaivumas) bei kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga. Aplinkybių, kurias nurodė kaltinamasis A. M. dėl neva nukentėjusiojo turėto peilio ar pjautuvo, nepatvirtino nei vienas iÅ¡ liudytojų, todėl teismas sprendžia, jog Å¡ios A.

M. nurodytos aplinkybės yra gynybinė kaltinamojo pozicija ir galimai tėra mėginimas išvengti atsakomybės. Būtinoji gintis yra ne nuo pavojingo asmens, ne nuo tam tikrų asmeninių jo savybių, ankstesnio jo elgesio ir pan., o būtent nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9-719/2018). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-59/2010, 2K-310/2011, 2K-423/2011, 2K-7-326/2013, 2K-31-788/2015 ir kt.).

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos duomenis, sprendžia, kad kaltinamojo A. M. smurtinis veiksmas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymÄ , nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių tai, kad nukentėjusysis peiliu ar pjautuvu grasino A. M., A. M. smurtiniai veiksmai negali bÅ«ti pateisinami teise į bÅ«tinÄ jÄ gintį. Nagrinėjamu atveju nesusidarė situacija bÅ«tinajai ginčiai, kadangi ankstesni konfliktai nėra pagrindas pasitaikius progai prieÅ¡ asmenį naudoti fizinį smurtÄ , o Å¡iuo atveju pavojingas kėsinimasis nebuvo nustatytas.

Kita vertus ir pats A. M. teisme patvirtino, kad smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį iÅ¡ kerÅ¡to. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vieÅ¡oji vieta – tai vieÅ¡oji erdvė, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje bÅ«nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, bÅ«tent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta vieÅ¡oje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-942/2017).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog byloje esančiais įrodymais įrodyta, jog A. M. ir A. M. 2018 m. spalio 13 d. apie 20.20 val. vieÅ¡ojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, bendrojo naudojimo koridoriuje, tarp (duomenys neskelbtini) butų, t.y. vieÅ¡oje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, kas pasireiÅ¡kė tuo, kad A. M. be pateisinamos priežasties, tyčia sudavus du kartus kumščiu į veido sritį V. G. ir jam nukritus ant grindų, A.

M. kartu su A. M. sudavė tiksliai nenustatytÄ skaičių kartų kojomis į galvÄ , tuo bendrais veiksmais V. G. padarė odos nubrozdinimus kaktoje, nosies nugarėlės srityje, poodines kraujosruvas akių vokuose, kairiame skruoste, kraujosruvÄ virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje, muÅ¡tines žaizdas apatinės lÅ«pos raudonio srityje bei vidiniame pavirÅ¡iuje, virÅ¡utinių kairės pusės 1-o danties dalinį iÅ¡nirimÄ su 2-o danties Å¡aknies daliniu iÅ¡nirimu bei 3-io danties vainiko lūžiu, Å¡ie sužalojimai remiantis 2018 m. spalio 16 d.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 3709/2018 (01), vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012 ir kt.). SmÅ«gio sudavimas be aiÅ¡kios priežasties žmogui vieÅ¡ai net ir ne žmonių minioje reiÅ¡kia įžūlius veiksmus ir nepagarbÄ aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-278-511/2015).

Be to, specialiųjų tarnybų iÅ¡kvietimas vertintinas kaip visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-693/2018). Taigi Å¡ioje byloje nėra duomenų, kad tuo metu, kai kaltinamieji panaudojo fizinį smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu, visa tai matė paÅ¡aliniai asmenys, tačiau, nagrinėjamu atveju A. M. kartu su A. M. vieÅ¡oje vietoje – bendro naudojimo koridoriuje, be jokios aiÅ¡kios priežasties sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam, nuo kurių jis nukrito ant žemės, mušė gulintį ant žemės, ir tuo nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tai patvirtina specialisto iÅ¡vada.

Taigi, kaip nurodoma teismų praktikoje, vien smÅ«gių sudavimas be aiÅ¡kios priežasties jau yra laikytinas vieÅ¡osios tvarkos pažeidimu, sukeliantis BK 284 straipsnyje numatytus padarinius, nes tai yra ir įžūlus veiksmas, ir tuo pačiu rodantis nepagarbÄ aplinkiniams veiksmas. Taigi, kaltinamųjų A. M. ir A. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį Dėl bausmės A. M. skyrimo Skirdamas bausmę A. M. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , kaltininko kaltės formÄ ir rūšį – padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas, nusikalstama veika baigta, padaryta iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, atsiprašė teismo posėdžio metu nukentėjusiojo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius A.

M. – jauno amžiaus, dirbantis, turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , ankščiau neteistas (2 t., b. l. 7), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 8-9), baudos sumokėtos, galiojančių nuobaudų nėra (2 t., b. l. 10). BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, areÅ¡to arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Atsižvelgdamas į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir kaltinamÄ jį apibÅ«dinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali bÅ«ti pasiekti paskyrus 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytÄ Ä¯pareigojimÄ dalyvauti elgesio pataisos programoje ir vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi paskirti įpareigojimÄ neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtÄ bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2018 m. spalio 13 d. 20.37 val. iki 2018 m. spalio 14 d. 12.04 val. (1 para), vienÄ parÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1 t., b. l. 117, 122). A. M. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Minėto straipsnio 2 dalies 6 punkte, be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali bÅ«ti paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ (BK 71 straipsnis). Pagal BK 71 straipsnio 1 dalį teismas asmeniui gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Teismas, skirdamas įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , kartu nustato Å¡ios įmokos sumokėjimo terminÄ .

Å is terminas negali bÅ«ti ilgesnis negu treji metai. Teismas, atsižvelgdamas į visas jau aptartas nuteistojo asmenybę ir jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ apibÅ«dinančias aplinkybes, laiko, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ bausmės paskirtį atitiks 10 MGL dydžio (500 (penkis šimtus) Eur) įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ A. M. paskyrimas, įpareigojant jÄ sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Dėl bausmės A. M. skyrimo Skirdamas bausmę A.

M. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , kaltininko kaltės formÄ ir rūšį – padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas, nusikalstama veika baigta, padaryta iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų. Å iuo metu A. M. savanoriÅ¡kai gydosi reabilitacijos centre VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) nuo priklausomybės alkoholiui. Teismui pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad reabilitacijos centre A. M. gydosi nuo (duomenys neskelbtini), jis pasižymi kaip turintis stipriÄ motyvacijÄ ir norÄ keisti savo mÄ stymÄ , dirbant su sveikimo programos užduotimis yra aktyvus ir visus tikslus įgyvendina laiku.

PraÅ¡oma atsižvelgti į jo norÄ keisti gyvenimo bÅ«dÄ (3 t., b. l. 12). A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Tuo tarpu A. M. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 2 dalies 13 punktas). IÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistasis nusikalstamas veikas pradėjo daryti bÅ«damas nepilnametis, praeityje A. M. teistas devynis kartus už įvairias nusikalstamas veikas – plėšimÄ , vagystę, sukčiavimÄ , neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis medžiagomis, narkotinių medžiagų platinimÄ , už nusikalstamas veikas, susijusias su smurto panaudojimu, vieÅ¡osios tvarkos pažeidimus ir pan.

Visa tai leidžia jį charakterizuoti neigiamai. Be kita ko, nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 284 straipsnį jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Taip pat matyti, jog A. M. ne vienÄ kartÄ buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Visa tai rodo, kad iki Å¡iol nuteistajam taikytos bausmės (laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas) jokio teigiamo poveikio jo elgesiui nepadarė, kadangi jis vis nusikalsdavo. Ä®vertinus tai, kad A. M. yra jauno (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, Å¡iuo metu savanoriÅ¡kai gydosi reabilitacijos centre nuo priklausomybės alkoholiui ir elgiasi teigiamai, atsižvelgdamas į aukščiau paminėtų aplinkybių visumÄ teismas sprendžia, kad už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ A.

M. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas straipsnio sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui – 9 mėnesiai laisvės atėmimo. A. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi subendrinta bausme ir A. M. paskirta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 3 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi teikimo byloje Nr. T-924-988/2018, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartimi teikimo byloje Nr. T-455-988/2018 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi teikimo byloje Nr. T-1002-929/2019 jam paskirtus įpareigojimus.

Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. spalio 8 d. Kadangi Å¡iuo nuosprendžiu konstatuotÄ nusikalstamÄ veikÄ A. M. padarė 2018 m. spalio 13 d., t.y. iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio priėmimo, Å¡iuo nuosprendžiu jam paskirta bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 punktais, taikant dalinį bausmių sudėjimÄ , prie didesnės, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu paskirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, ir paskiriant A.

M. galutinę subendrintÄ 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismas taip pat pažymi ir tai, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusi BK 75 straipsnio 3 dalies redakcija numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimÄ , iÅ¡skyrus sunkius nusikaltimus, numatytus Å¡io kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iÅ¡ dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ .

IÅ¡ dalies atidėdamas bausmės vykdymÄ , teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali bÅ«ti trumpesnė kaip Å¡eÅ¡i mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija). BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika nepatenka į nurodytus BK skyrius, todėl Å¡iuo atveju yra sÄ lygos spręsti dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo.

Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ teismas atsižvelgia į kaltinamÄ jį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad Å¡iuo nuosprendžiu konstatuotÄ nusikalstamÄ veikÄ A. M. padarė iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio priėmimo, kuriuo jam laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, teismui nebuvo pateikta duomenų, kad po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio priėmimo A. M. bÅ«tų padaręs dar ir kitų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų.

Teismas neturi ir duomenų, kad A. M. nesilaikytų Å¡iuo teismo nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų bei draudimų. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, įvertinus kaltinamajam paskirtos bausmės terminÄ , spręstina, jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti iÅ¡ dalies atidedant paskirtos bausmės vykdymÄ . Kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatos bei paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iÅ¡ dalies atidedamas, nustatant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 8, 10 punktuose.

Teismo vertinimu, bÅ«tent tokios kaltinamajam A. M. skiriamos laisvės atėmimo bausmės ir jos atlikimo dalinis atidėjimas padės pasiekti bausmės tikslus ir užtikrins bausmės paskirtį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į A. M. paskirtÄ bausmę įskaitytinas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu įskaitytas laikotarpis – jo laikiname sulaikyme nuo 2018 m. gegužės 30 d. 2.30 val. iki 2018 m. gegužės 30 d. 15.22 val. (viena para) iÅ¡bÅ«tas laikas, taip pat pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį atlikta bausmės dalis.

A. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Dėl civilinio ieškinio Vadovaujantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.

Baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl 43,54 eurų žalos, patirtos V. G. gydymo metu, atlyginimo bei žalos dydį pagrindžiantį 2019 m. rugsėjo 25 d. gydymo paslaugų apskaitos iÅ¡raÅ¡Ä ( 1 t., b. l. 189-191). IÅ¡nagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad A. M. ir A. M., naudodami fizinį smurtÄ padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Taigi turtinė žala Vilniaus teritorinei ligonių kasai padaryta kaltinamųjų nusikalstama veika.

Atsižvelgiant į tai, Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiÅ¡kai ir priteistinas solidariai atlyginti iÅ¡ kaltinamųjų. Nukentėjusysis V. G. teisme taip pat pateikė 2000 eurų dydžio civilinį ieÅ¡kinį dėl sveikatos sutrikdymo ir žalos kompensavimo. Civiliniame ieÅ¡kinyje nurodyta, kad jis 2018 m. spalio 12 d. buvo sumuÅ¡tas, jam padaryti sužalojimai – sumuÅ¡tas veidas, galva, veido nubrozdinimai, viso kÅ«no sumuÅ¡imas, iÅ¡muÅ¡ti du dantys, vienÄ dantį reikia operuoti.

Jis praÅ¡o teismo jam priteisti 2000 Eur už sveikatos sužalojimÄ ir gydymo iÅ¡laidoms kompensuoti (2 t., b. l. 128). Kartu su civiliniu ieÅ¡kiniu V. G. pateikė 2018 m. spalio 13 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡Ä /siuntimÄ , kuriame užfiksuota, kad apžiÅ«rėjus pacientÄ nustatyta, kad jam sumuÅ¡tas veidas, galva, kaktoje nubrozdinimas. Apatinėje lÅ«poje muÅ¡tinė žaizda gleivinėje ir raumenyse. Kliba 21 d, 22 d Å¡aknys, 23 d nuskeltas vainikas. Atliktose Ro žandikaulio lūžio nesimato, iÅ¡niręs 21 d, kaulas nutirpęs dėl periodonto patologijos, prigijimo prognozė bloga.

Taikytas gydymas: vietinėje nejautroje atlikta žaizdos revizija, hemostazė, pirminis chirurginis žaizdos sutvarkymas. Gydymo, slaugos, darbo, ambulatorinės priežiÅ«ros rekomendacijos: rekomenduojama Å¡altis žaizdos srityje, siÅ«les Å¡alinti po 7 dienų, rekomenduojama poliklinikoje paÅ¡alinti 21, 22, 23 dd. (2 t., b. l. 129). Teismo posėdyje nukentėjusysis V. G. nurodė, kad jam padaryta 500 eurų dydžio moralinė žala. Visa kita yra už vaistus ir gydymÄ . Moralinė žala yra dėl to, kad jis buvo visas iÅ¡tinęs, negalėjo valgyti, viskÄ skaudėjo, negalėjo rodytis vieÅ¡ai.

Jam reikia įstatinėti tris dantis, taip pat jis apie mėnesį ar Å¡iek tiek mažiau nėjo į darbÄ . Tačiau nukentėjusysis teismui nepateikė nei savo nedarbingumÄ , nei iÅ¡laidas už vaistus ir gydymÄ pagrindžiančių dokumentų. Nukentėjusiojo V. G. ieÅ¡kinio reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo teismas netenkina, nes nukentėjusysis teismui nepateikė patirtas iÅ¡laidas pagrindžiančių dokumentų. Atsižvelgiant į tai, kad V. G. praÅ¡omas priteisti iÅ¡laidas patyrė po nusikalstamos veikos padarymo, žinodamas, kad norint pagrįsti pateikto ieÅ¡kinio reikalavimus jis turės pareigÄ ikiteisminio tyrimo institucijai ar teismui pateikti patirtÄ Å¾alÄ patvirtinančius įrodymus, tačiau tokių dokumentų vis vien neiÅ¡saugojo ir nepateikė, teismas nukentėjusiojo V.

G. civilinio ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo atmeta kaip nepagrįstÄ . Neturtinės žalos turinį apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka.

Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos padarymo aplinkybes ir pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismui nekelia abejonių tai, kad nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala, nes jis patyrė iÅ¡gyvenimus, vieÅ¡oje vietoje jo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, ko pasėkoje buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, kentė fizinį skausmÄ , pažeminimÄ . Teismų praktikoje didesnis neturtinės žalos dydis nustatomas tik tokiais atvejais, kai nusikaltimo pasekmės bÅ«na tokios, kaip potrauminis sindromas, sumažėjęs darbingumas, nustatyta invalidumo grupė.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170-699/2016).

Pažymėtina, jog neturtinės žalos nukentėjusiajam priteisimas negali tapti asmens pasipelnymo Å¡altiniu. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkÅ«rimÄ . Taigi, įvertinus Å¡ioje byloje nustatytų neturtinei žalai apskaičiuoti reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , teismas sprendžia, jog protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtÄ skriaudÄ bus pasiekta, V.

G. civilinio ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkinant ir priteisiant solidariai iÅ¡ A. M. ir A. M. nukentėjusiajam V. G. neturtinei žalai atlyginti 500 Eur.  Teismas, vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnyje numatytus įpareigojimus:

1) įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje ( 4 dalies 1 punktas);

2) neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje (6 dalis). A. M. paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 71 straipsnio 1 dalyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – 10 (deÅ¡imties) MGL (500 (penkių šimtų) Eur) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įpareigojant sumokėti Å¡iÄ Ä¯mokÄ per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu įskaityti A. M. į bausmę laikino sulaikymo laikÄ nuo 2018 m. spalio 13 d. 20.37 val. iki 2018 m. spalio 14 d. 12.04 val. (1 para), vienÄ parÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. A. M. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

IÅ¡aiÅ¡kinti A. M., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai ir iÅ¡aiÅ¡kinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybÄ per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos Å¡aukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybÄ apie jų vykdymÄ ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) praneÅ¡ti probacijos tarnybai apie savo gyvenamÄ jÄ , darbo ar mokymosi vietÄ , iÅ¡vykimÄ už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiÅ«ros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisÄ ir laikytis intensyvios priežiÅ«ros sÄ lygų, praneÅ¡ti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimÄ ar pastebėtÄ Å¡io įtaiso gedimÄ . Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiÅ«ra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisÄ . Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyviÄ priežiÅ«rÄ , paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyviÄ priežiÅ«rÄ , jeigu tai darytų teigiamÄ Ä¯takÄ nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyviÄ priežiÅ«rÄ arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areÅ¡tu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areÅ¡tu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Vengiantis atlikti teismo paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę nuteistasis gali bÅ«ti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už Baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ . PaskirtÄ laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1, Vilniuje). A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir jam skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausme, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį Å¡iuo nuosprendžiu skiriamos bausmės, ir paskirti A. M. galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 4 (ketveriems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5, 8, 10 punktais, A. M. iÅ¡ dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ ir nustatyti, jog A. M. privalo nedelsiant atlikti 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius laisvės atėmimo bausmės dalį pataisos namuose, likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymÄ atidėti 3 (trejų) metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant A. M.:

1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo;

3) nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi teikimo byloje Nr. T-924-988/2018, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartimi teikimo byloje Nr. T-455-988/2018 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi teikimo byloje Nr. T-1002-929/2019 jam paskirtus įpareigojimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į A. M. paskirtÄ bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu įskaitytÄ laikotarpį – jo laikiname sulaikyme nuo 2018 m. gegužės 30 d. 2.30 val. iki 2018 m. gegužės 30 d. 15.22 val. (viena para) iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ , taip pat pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį atliktÄ bausmės dalį.

Bausmės pradžiÄ A. M. skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį. Bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ skaičiuoti nuo nuteistojo paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos dienos. A. M. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, priteisti solidariai iÅ¡ A.

M. ir A. M. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 43,54 Eur (keturiasdeÅ¡imt tris eurus 54 cnt) turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo V. G. civilinio ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ , civilinio ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkinti ir priteisti solidariai iÅ¡ A. M. ir A. M. nukentėjusiojo V. G. naudai 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Nuosprendis per dvideÅ¡imt (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Aušra Ragelienė