e21d76be-cefb-4032-a0c5-591f3bdfe98d · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Algerdas Urbšys                                         Baudžiamoji byla Nr. 1A-184-175/2015;Teisėjas Dainius Ročys                                                Teisminio proceso Nr. 1-22-1-01355-2013-6;                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                                       2.4.; 2.4.2.; 2.4.6.; 2.4.6.4.2.; 2.4.7.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 21 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo UrbÅ¡io, teisėjų Danguolės Å iugždinytės, Rimo Å virino, sekretoriaujant Laimai GrėbliÅ«nienei, AuÅ¡rinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorėms Vidai Viduolienei, Živilei Muliuolytei, iÅ¡teisintajam A. U., iÅ¡teisintojo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Trečiojo skyriaus prokurorės skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A.

U. iÅ¡teisintas dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti Å¡io nusikaltimo požymių. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: A. U. iÅ¡teisintas jį kaltinant tuo, kad jis 2013-12-21, apie 18.40 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, vieÅ¡oje vietoje, bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini) , vandaliÅ¡kais veiksmais – tyčia spirdamas koja ir iÅ¡daužydamas baro lauko durų stiklÄ , bei įžūliu elgesiu – tyčia suduodamas R.

R. vienÄ smÅ«gį rankoje laikomu buteliu į galvÄ , tuo padarydamas R. R. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Prokurorė skunde praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2014-10-30 nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: A. U. pripažinti kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir skirti jam bausmę – vienerius metus laisvės apribojimo įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir neatlygintinai iÅ¡dirbti 40 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Skunde prokurorė nurodo, kad apylinkės teismas, iÅ¡teisindamas kaltinamÄ jį, netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, kuriais remdamasis priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį. Nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados akivaizdžiai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, vertinimas yra Å¡aliÅ¡kas ir neiÅ¡samus, laikantis tik kaltinamojo pateiktos versijos, neanalizuojant kitų įrodymų ir neaptariant esamų prieÅ¡taravimų. Teismas, priimdamas nuosprendį, rėmėsi akivaizdžiai melagingais liudytojų parodymais jų neanalizuodamas ir neaptardamas, nesiaiÅ¡kindamas ir nevertindamas tarp jų esančių prieÅ¡taravimų.

Prokurorės įsitikinimu, A. U. veiksmai atitinka BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, iÅ¡ esmės neteisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo vietÄ , t. y. neteisingai nurodė, kad konfliktas vyko nuosavame bare, baras nedirbo. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nustatyta, kad konfliktas įvyko A. U. iÅ¡spyrus baro „(duomenys neskelbtini)“ durų stiklÄ , išėjus į laukÄ ir rankoje laikomu buteliu smÅ«giuojant apsaugos darbuotojui R.

R. į galvos sritį, t. y. konflikto vieta Å¡iuo atveju yra vieÅ¡ai prieinama bet kuriam asmeniui, neuždara teritorija ir tokia vieta pilnai atitinka įstatymų leidėjo nustatytÄ vieÅ¡osios vietos sampratÄ . Teismas neteisingai konstatavo ir konflikto dalyvius nurodydamas, kad konfliktas kilo tarp A. U. ir liudytojos K. T. ir dėl kilusio konflikto nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis. Prokurorė pažymi, kad baudžiamoji byla buvo perduota dėl A. U. veiklos, kurios metu buvo pažeista vieÅ¡oji tvarka ir sutrikdyta R.

R. sveikata, o ne dėl konflikto su liudytoja. Prokurorės įsitikinimu, A. U. veiksmų visuma (iÅ¡daužė durų stiklÄ , vartojo necenzÅ«rinius žodžius, pasiprieÅ¡ino apsaugos tarnybos darbuotojams, vienam iÅ¡ jų nežymiai sutrikdė sveikatÄ ), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (konfliktÄ matė daugiau asmenų, kÄ patvirtina liudytojai apklausų metu) ir vieta ( nusikalstama veika padaryta vieÅ¡oje vietoje – prie įėjimo į barÄ ) leidžia konstatuoti, kad kaltinamojo veiksmuose yra visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., požymiai.

Skunde taip pat pažymima, kad neaiÅ¡ku dėl kokių priežasčių teismas, pažeisdamas BPK 255 str. 1 d., reikalavimus, priimdamas nuosprendį rėmėsi iÅ¡vadomis, nesusijusiomis su pateiktu kaltinimu A. U. ir nagrinėjo aplinkybes, nesusijusias su byla. Teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, rėmėsi akivaizdžiai melagingais liudytojų S. M., S. P., M. D. ir M. V. parodymais, prieÅ¡taraujančiais faktinėms ir byloje nustatytoms aplinkybėms, Å¡ių liudytojų parodymų neanalizavo, neaptarė prieÅ¡taravimų, esančių jų parodymuose.

Å ie liudytojai buvo iÅ¡kviesti baigiant nagrinėti bylÄ teisme, t. y. atnaujinus įrodymų tyrimÄ pagal paties kaltinamojo praÅ¡ymÄ . Tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme duodamas parodymus A. U. nenurodė, kad Å¡ie liudytojai buvo įvykio vietoje, tik baigiant nagrinėti bylÄ ir atnaujinus įrodymų tyrimÄ Å¡ie liudytojai kaltinamojo praÅ¡ymu buvo apklausti. Liudytojas S. M. paaiÅ¡kino, kad įvykis buvo 10 val. vakaro, lauke buvo 15-16 laipsnių Å¡ilumos, kas neatitinka įvykio laiko 2013-12-21, apie 18.40 val.

Taip pat parodė, kad įvykio metu nebuvo liudytojos K. T.. Liudytoja S. P. parodė, kad po draugės K. T. skambučio su vyru M. D. automobiliu iÅ¡ Vaistinės skersgatvio atvyko prie baro „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) g., automobilį paliko prieÅ¡ barÄ 15-20 m atstumu. Liudytojas M. D. parodė, kad po K. T. skambučio jo žmonai S. P., jie abu iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g., kur tuo metu gyveno, prie baro „(duomenys neskelbtini)“ atėjo pėsti, jokio automobilio jis tuo metu neturėjo.

G. V. parodė, kad buvo automobilyje prie baro „(duomenys neskelbtini)“, kai A. „išėjo su stiklais“ ir metė butelį į Å¡onÄ . A. buvo virÅ¡uje, o apsauginis stovėjo laiptų apačioje ir mesdamas butelį A. jam nepataikė. Visi Å¡ie neatitikimai liudytojų parodymuose rodo, kad jie nebuvo įvykio vietoje ir davė melagingus parodymus apie įvykio aplinkybes, Å¡ie jų parodymai prieÅ¡tarauja nuosekliems nukentėjusiojo R. R. ir liudytojo S. J. parodymams, specialisto iÅ¡vadai dėl padaryto kÅ«no sužalojimo, tačiau teismas Å¡ių prieÅ¡taravimų neaptarė ir neanalizavo.

Ir pats A. U. teismo posėdžio metu pripažino, kad jis sudavė turėtu rankoje alaus buteliu nukentėjusiajam į galvÄ , atlygino nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ . Taip pat teismas rėmėsi K. T. parodymais neįvertindamas, kad jos parodymai teisme skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Prokurorės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, nesilaikė nusistovėjusios teismų praktikos ir pažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimÄ paskirta bausme užtikrinti, kad kaltas asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir paveiktas taip, kad ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad bÅ«tų įgyvendintas teisingumo principas.Teismo posėdyje prokurorė apeliacinį skundÄ palaikė, prašė jį tenkinti.

IÅ¡teisintasis A. U. ir jo gynėja prašė skundÄ atmesti. Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas.Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. U. buvo iÅ¡teisintas dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., teismui konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti Å¡io nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Apygardos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas, konstatuodamas, kad dėl tarp A. U. ir K. T. kilusio asmeninio pobÅ«džio konflikto visuomenės rimtis ir tvarka sutrikdyta nebuvo ir iÅ¡teisindamas A.

U. dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo, pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, įrodymus vertino atskirai, o ne jų visumÄ , prioritetÄ suteikdamas iÅ¡teisintojo A. U. parodymams, nelygindamas jų su nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kitais raÅ¡ytiniais bylos įrodymais. BPK 20 str. 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. IÅ¡samus bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti kruopščiai iÅ¡tirtos visos byloje iÅ¡keltos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi bÅ«ti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek ir kaltinantys įrodymai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, atlikusi įrodymų tyrimÄ ir įvertinusi bylos aplinkybes, nustatė, kad byloje yra įrodyta, jog A. U., 2013-12-21, apie 18.40 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, vieÅ¡oje vietoje, prie baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), vandaliÅ¡kais veiksmais – tyčia spirdamas koja ir iÅ¡dauždamas baro lauko durų stiklÄ , bei įžūliu elgesiu – tyčia suduodamas R.

R. vienÄ smÅ«gį rankoje laikomu buteliu į galvÄ , tuo padarydamas R. R. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį, t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 str. 1 d.Apklausiamas pirmosios instancijos teisme A. U. iÅ¡ pradžių savo kaltę kategoriÅ¡kai neigė. PaaiÅ¡kino, kad tuo metu buvo iÅ¡gėręs alaus, koja durų stiklÄ iÅ¡spyrė dėl to, kad nesusižeistų rankų. Išėjus pro duris apsaugos darbuotojai (penki ar Å¡eÅ¡i) iÅ¡ karto jį parsivertė ant žemės, pripurÅ¡kė dujų, sumindžiojo.

PrieÅ¡ apsaugos darbuotojus rankos nekėlė, nes yra per daug stiprus, nesiprieÅ¡ino. Vartoti necenzÅ«rinius žodžius galėjo, sakė „gyvuliai“. ViskÄ matė keliolika žmonių, matė taksi vairuotojas. R. R. sužalotas nebuvo, kraujo nesimatė (b. l. 99, 100). Pirmos instancijos teismui atnaujinus įrodymų tyrimÄ A. U. paaiÅ¡kino, kad galimai galėjo netyčia, iÅ¡eidamas pro duris, su buteliu kliudyti nukentėjusįjį, kadangi nukentėjusiajam buvo prakirsta galva, tyčia to nedarė (b. l. 128).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. U. paaiÅ¡kino, kad konfliktas vyko (duomenys neskelbtini). Ten yra baras, ofiso patalpos ir sandėlis. Bare užrakino buvusi sugyventinė K. T.. Durų stiklÄ koja stumtelėjo netyčia, stiklas įskilo. IÅ¡ baro išėjo su alaus buteliu. Neatsimena, ar butelis buvo pilnas, ar tuščias. Apsaugos darbuotojai iÅ¡ karto puolė sulaikinėti, papurÅ¡kė dujas, parvertė ant žemės. Nukentėjusiajam su buteliu per galvÄ netrenkė. Gal su buteliu nukentėjusįjį netyčia ir užkabino numesdamas butelį.

Mano, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti ir besigrumiant. Jei bÅ«tų sudavęs buteliu per galvÄ , tai nukentėjusiojo gal jau ir nebÅ«tų. Bare suduoti tikrai negalėjo. Nuo baro durų iki konflikto vietos buvo gal 1-1,5 m (b. l. 1841, 182). Nukentėjusysis R. R., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, paaiÅ¡kino, kad atvykus į barÄ (duomenys neskelbtini), lauke pamatė stovinčiÄ administratorę. Už baro durų stiklo blaÅ¡kėsi vyriÅ¡kis. Moteris paaiÅ¡kino, kad bare jos sugyventinis, kad ji iÅ¡kvietė policijÄ .

Moteriai sakė sugyventinį iÅ¡leisti, bet Å¡i atsakė, kad jie nesutaria. Nutarė laukti atvykstančios policijos. Laukiant iÅ¡girdo A. U. sakant, kad „bus jums pyzdec, kai iÅ¡eisiu“. Rankoje laikė butelį. Netrukus spyrė iÅ¡ kojos, Å¡alia krito stiklai, tada jis pasisuko ir pajuto smÅ«gį. A. U. atsisuko ir metė butelį Å¡one į sienÄ . Jei bÅ«tų smogęs tiesiai į galvÄ , tai gal jau bÅ«tų miręs. Pataikė buteliu į kaktÄ , pajuto kraujÄ . Butelis sudužo, už liemenės užkrito stiklo Å¡ukės. Tada pradėjo A.

U. sulaikinėti. Sulaikinėjo dviese, kaltinamasis buvo neblaivus, spardė ir iÅ¡ kojų. Tik tada, kai pargriovė A. U. ant žemės, pavyko jam uždėti antrankius. Buvo iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba, ligoninėje susiÅ«ta galva. Liudytojas taip pat nurodė, kad prie Å¡aligatvio stovėjo prabangus automobilis, tačiau jis labai greitai nuvažiavo. Taksi automobilio nematė. PaÅ¡alinių žmonių daug ėjo, buvo prietema. Dujas prieÅ¡ kaltinamÄ jį panaudojo tik tada, kai kaltinamasis trenkė buteliu ir pradėjo spardytis.

Kaltinamojo veiksmus lydėjo necenzÅ«riniai žodžiai (b. l. 100, 101). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis patvirtino savo parodymus, duotus nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme ir paaiÅ¡kino, kad bare (duomenys neskelbtini) , buvo paspaustas pavojaus mygtukas, nuvyko į vietÄ . Ten jau buvo kolega S. J. ir A. U. draugė. Paklausė jos, kas atsitiko. Ji atsakė, kad sugyventinį užrakino bare, kad iÅ¡kvietė policijÄ , nes sugyventinis triukÅ¡mauja, nori muÅ¡tis. Matė, kad už durų blaÅ¡kosi kaltinamasis, girdėjo, kaip jis, bÅ«damas bare, grasino.

Matė, kaip kaltinamasis koja spyrė stiklÄ ir su stiklais išėjo. Dar prieÅ¡ tai matė, kad kaltinamasis rankoje laiko alaus butelį. Kaltinamasis atžagaria ranka trenkė buteliu į galvÄ , pajuto, kad bėga kraujas. Bandant sulaikyti, A. U. keikėsi, tačiau negrasino. Jokių grumtynių iki smÅ«gio sudavimo nebuvo, tik po suduoto smÅ«gio kaltinamÄ jį sulaikė. PaÅ¡aliniai grumtynes galėjo matyti, tačiau ar matė, nežino, nes kai grumiesi su žmogumi, nežiÅ«ri, kas vyksta aplinkui.

Viskas vyko lauke, o laukas tikrai vieÅ¡a vieta (b. l. 182-184). Liudytojas S. J. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad, atvykus prie baro, lauke stovėjo kaltinamojo sugyventinė. Kaltinamasis buvo užrakintas bare. Sugyventinė paaiÅ¡kino, kad A. U. kolioja, gÄ sdina, todėl ji iÅ¡kvietė policijÄ . Kaltinamasis iÅ¡ tikrųjų koliojosi, rėkavo, daužė ir iÅ¡daužė stiklines duris, po to kolegai trenkė per galvÄ . Su kolega abu stovėjo prie durų. Kaltinamasis į duris smÅ«giavo ne vienÄ kartÄ , daužė, kol stiklas iÅ¡dužo.

Kolega buvo kaltinamojo sužalotas, todėl kaltinamÄ jį ir sulaikė. Kaltinamasis, Å¡okdamas trenkė su ranka, kurioje buvo butelis. Butelis į galvÄ pataikė, o po to sudužo į sienÄ . Viskas vyko vieno užsimojimo metu. Matė, kad kolegai bėga kraujas. Kaltinamasis keikėsi, garsiai Å¡Å«kavo, sakė, „bus pyzdec, pyderastai“. Suprato, kad tie žodžiai iÅ¡sakyti jo ir jo kolegos atžvilgiu. Matė, kaip kaltinamasis trenkė kolegai į galvÄ (b. l. 101). Liudytojas S. J., apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, paaiÅ¡kino, kad atvykęs į objektÄ pamatė už durų lauke stovinčiÄ moteriÅ¡kę ir viduje užrakintÄ A.

U.. Moteris pasakė, kad iÅ¡kvietė policijÄ . Laukiant policijos, atvyko kolega R. R.. Kaltinamasis prašėsi iÅ¡leidžiamas, pradėjo spardyti duris, iÅ¡spyrė stiklÄ . Pusiau lįsdamas, pusiau Å¡okdamas pro iÅ¡daužtÄ durų stiklÄ , užkliudė kolegÄ R. R.. Tiesiogiai smÅ«gio į galvÄ nematė, nes nusisuko, kad stiklo Å¡ukės nepataikytų į veidÄ . Matė, kad kolegai iÅ¡ galvos bėga kraujas. Tiesiogiai buteliu R. R. nesmogė. A. U., Å¡okdamas pro iÅ¡daužtÄ durų stiklÄ , kliudė R.

R., nes tas butelis sudužo atsitrenkęs į sienÄ . Jis, Å¡okdamas per duris, skėtė rankas ir uždavė kolegai per galvÄ . Visas konfliktas vyko apie 1-1,5 m. nuo baro lauko durų, buvo praeivių. Išėjęs pro duris A. U. bandė eiti link automobilio, tačiau R. R. kakta buvo praskelta, dėl to A. U. sulaikė. Kaltinamasis keikėsi (b. l. 184). Liudytoja K. T. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad norėjo A. U. pagÄ sdinti, užrakino jį bare ir iÅ¡kvietė policijÄ . Kaltinamasis pradėjo daužytis, apsaugos darbuotojai norėjo jį iÅ¡leisti, tačiau ji neleido.

Po to kaltinamasis išėjo su visais stiklais. Ä® laukÄ išėjo su buteliu rankose, susigrÅ«mė su apsaugos darbuotojais, ji iÅ¡sigando. Kaltinamasis garsiai rėkė, triukÅ¡mavo negražiais žodžiais, buvo pargriautas ant žemės apsaugos darbuotojų, jam buvo papurkÅ¡ta dujų. Butelį A. U. trenkė į sienÄ , nukentėjusysis buvo žemiau, ant kurio laiptelio viskas vyko, pasakyti negali. Ikiteisminio tyrimo metu pasirašė ant jau suraÅ¡yto apklausos protokolo, neskaitė, kas jame paraÅ¡yta.

Nors ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė, kad su buteliu A. U. trenkė apsaugos darbuotojui, iÅ¡ tikrųjų to nebuvo, apklausos protokolÄ pasirašė jo neskaičiusi. Vyrai jai sakė, kad A. U. trenkė buteliu, pati ji to nematė (b. l. 109).Liudytoja K. T., apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdyje, paaiÅ¡kino, kad A. U. bare buvo girtas, todėl ji iÅ¡kvietė policijÄ , galvojo, kad pagÄ sdins. Kai A. U. išėjo su stiklais, tai ji traukėsi ir nelabai kÄ matė. Matė, kaip A. U. metė butelį į sienÄ .

Vyrai sakė, kad A. U. sudavė buteliu nukentėjusiajam, pati to tikrai nematė. Tyrėjui taip nurodė tik todėl, kad taip jai pasakė vyrai. Protokolo neskaitė ir pasirašė. Nuo baro iki konflikto vietos atstumas buvo apie 2-3 m. Pas A. U. buvo atvažiavęs draugas. Jos draugai realiai negalėjo matyti įvykio, nes toje vietoje yra siena. PaÅ¡aliniai asmenys taip pat negalėjo matyti. Buvo labai iÅ¡sigandusi, nemanė, kad A. U. iÅ¡eis su stiklais. Matė, kaip butelis lekia link sienos. SmÅ«gio garso į galvÄ negirdėjo, girdėjo tik butelio smÅ«gį į sienÄ .

Viskas vyko labai greitai. Apsaugos darbuotojai bandė A. U. sulaikyti. Konfliktas vyko ant laiptų už baro durų. Å alia baro yra vieÅ¡a vieta, konfliktÄ galėjo matyti A. U. draugas. Taksi vairuotojas taip pat galėjo matyti (b. l. 184, 185).Liudytojas S. M. nurodė, kad girdėjo, kaip bare kažkas daužosi. Kaip tiksliai viskas vyko, neatsimena. Baras vadinosi „(duomenys neskelbtini)“. Prie to baro stovi jo taksi automobilis. IÅ¡girdo, kad dūžta stiklai. Kaltinamasis išėjo kartu su stiklais. Apsaugos darbuotojai jam papurÅ¡kė dujų, atvyko policija.

ViskÄ matė iÅ¡ prieÅ¡ingos gatvės pusės, apie 30-40 m atstumu. ApÅ¡vietimas buvo silpnas, oro sÄ lygos normalios, lauke buvo apie 15-16 laipsnių Å¡ilumos. Kaltinamasis rankose turėjo alaus butelį, stumdėsi su apsaugos darbuotojais, po to jie A. U. papurÅ¡kė dujų. Butelis buvo iÅ¡mestas, tiksliau pasakyti negali. A. U. žmonos įvykio vietoje nebuvo. Viskas vyko po Naujų Metų. Po įvykio A. U. kalbėjosi apie įvykį, prašė paliudyti, kad ji įvykį matė (b. l. 110).S. P., apklausiama liudytoja pirmosios instancijos teisme, paaiÅ¡kino, kad jai 2013 m. prieÅ¡ Kalėdas paskambino K.

T. ir pasakė, kad turi problemų su A. U.. Vyras M. D. nuvežė į tÄ vietÄ . Tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini) skg. Automobilį paliko toliau, kad nesimaiÅ¡ytų. Paliko prieÅ¡ barÄ , gal 15-20 m atstumu. A. U. buvo užrakintas, K. T. buvo iÅ¡sikvietusi apsaugÄ . A. U. daužėsi į duris, norėjo iÅ¡eiti. A. U. išėjo su stiklais, apsauginiai jam papurÅ¡kė dujų, bandė paguldyti ant žemės. Po to iÅ¡kvietė policijÄ . Ji, jos vyras stovėjo vienoje laiptų pusėje, apsaugos darbuotojai kitoje laiptų pusėje.

Šalia vaikščiojo K. T.. A. U. rankose turėjo butelį ir jį numetė ant žemės. Smulkių detalių, kaip jis metė butelį, nematė. Viskas vyko lipant laiptais. A. U. butelį numetė išeidamas. Tuo metu ji nežiūrėjo. Kaip iš baro išėjo A. U., matė. Stiklas pabiro ir jis išėjo. Apsaugos darbuotojai ir K. T. buvo palipę ant laiptų. Butelis kaltinamajam iškrito iš karto, kai jis su stiklais išėjo. Butelį išmetė netoli kojų. A. U. turėjo du butelius abiejose rankose.

Apsaugos darbuotojams A. U. labai nesiprieÅ¡ino, jam papurÅ¡kė dujų, paguldė ant žemės. Kiek buvo apsaugos darbuotojų, pasakyti negali. Ten, kurs stovėjo, buvo Å¡aligatvis. Matė taksi automobilį. Atvažiavus policijos pareigÅ«nams, ji su vyru iÅ¡važiavo (b. l. 121, 122).Liudytojas M. D., apklausiamas teisme, parodė, kad vakare jo žmonai S. P. paskambino K. T. ir paprašė atvažiuoti. KaltinamÄ jį pažįsta, dirbo pas jį vadybininku. Neatsimena, ar ėjo pėsčiomis, ar važiavo automobiliu.

Vairuotojo pažymėjimÄ turi, tačiau tuo metu automobilio neturėjo. Tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini) skg. K. T. stovėjo prie įėjimo į barÄ durų, buvo dar pora žmonių. Jis atsistojo atokiau. Girdėjo iÅ¡ baro vidaus triukÅ¡mÄ , triukÅ¡mavo A. U.. Po kiek laiko durys sudužo, tikriausiai A. U. jas iÅ¡daužė, nes išėjo su visais stiklais. Apsaugos darbuotojai papurÅ¡kė dujų, nutempė A. U. žemyn ir tada jis pasiÅ¡alino. Nepastebėjo, ar A. U. turėjo kÄ rankose. IÅ¡ karto jam išėjus su stiklais, apsaugos darbuotojai jam papurÅ¡kė dujų.

Kai A. U. išėjo su stiklais, iš karto griuvo ant apsaugos darbuotojo. Kur jis pasišalinęs nuėjo, neatsimena, buvo stresas. Su žmona susitiko (duomenys neskelbtini). Kaip grįžo namo, neatsimena (b. l. 122, 123). Liudytojas G. V. pirmosios instancijos teisme parodė, kad prie baro atvažiavo pasiimti A. U.. Prie durų stovėjo K. T., o A. U. buvo užrakintas. A. U. išėjo su stiklais, apsaugos darbuotojai jį apipurškė dujom, tampė. Stovėjo apie 5 m atstumu nuo baro. Maždaug po 7 min nuo atvažiavimo, A.

U. išėjo su stiklais. Kai A. U. metė butelį, buvo virÅ¡uje laiptų, o apsaugos darbuotojas stovėjo apačioje. Apsaugos darbuotojai atvažiavo vienu automobiliu. Buvo du apsaugos darbuotojai, jie nieko nedarė. Konkrečiai visko neprisimena, spėlioti nenori. A. U. išėjo su alaus buteliu, nutrenkė jį į Å¡onÄ . Apsaugos darbuotojai tada sugriebė jį, uždėjo antrankius, purÅ¡kė dujas. Tampė A. U. aplink automobilį. Kur stovėjo apsaugos darbuotojų automobilis, neatsimena (b. l. 123).

Teismo posėdyje apklausta specialistė M. Kolcovaitė paaiÅ¡kino, kad nukentėjusysis jai paaiÅ¡kino, kad jam su buteliu trenkė į kaktÄ . Jeigu butelis sudūžta ir sužaloja pažirę stiklai, tai traktuojama, kad sužalojimai nuo vieno trauminio poveikio. Å iuo atveju labiausiai tikėtina, kad sužalojimai atsirado nuo sudužusio butelio, t. y. sužalojo dužusio butelio Å¡ukė. Nesudužęs butelis yra kaip kietas bukas daiktas. Atlikdamas tyrimÄ matė jau užsiÅ«tÄ Å¾aizdÄ (b. l. 121).IÅ¡ 2013-12-21 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini).

Įvykio vietoje matosi rudos spalvos alaus butelio šukės, išdaužtas durų stiklas. Kitų nusikaltimo pėdsakų nerasta (b. l. 3-9). Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole nurodyta, kad 2013-12-21, 22.16 val. A. U. nustatytas 0,94 promilių girtumas (b. l. 32). Specialisto išvadoje Nr. G3316/13 (02) nurodyta, kad R. R. konstatuota muštinė žaizda kaktoje, padaryta kietu buku daiktu, pjautinė žaizda kairiame skruoste, padaryta aštriu pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti ir sudužusio butelio šukė.

Sužalojimai galėjo iÅ¡sivystyti vieno trauminio poveikio pasekoje, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ (b. l. 20). Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teisingai nustatė, kad konfliktas bare kilo tarp A. U. ir jo sugyventinės K. T., konfliktas kilo dėl asmeninių nesutarimų ir dėl Å¡io konflikto visuomenės rimtis ir tvarka sutrikdyta nebuvo. Tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, susijusių su A.

U. veiksmais ir elgesiu po to, kai jis, iÅ¡dauždamas baro durų stiklÄ , išėjo į laukÄ , dėl to padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas ir nepagrįstai A. U. dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., iÅ¡teisino.BK 284 str. 1 d. nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Vienas iÅ¡ bÅ«dų, kuriuo gali bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar vieÅ¡oji tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieÅ¡ kitÄ asmenį vieÅ¡oje vietoje.

Veikos kvalifikavimÄ apsprendžia Å¡ie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dis, padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra vieÅ¡oji vieta, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje bÅ«nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o bÅ«tent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai Å¡iuo atveju yra vieÅ¡osios rimties ar tvarkos sutrikdymas.

Nors Å¡is BK straipsnis ima apsaugon tokiÄ vertybę kaip vieÅ¡oji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 str., yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant vieÅ¡ojoje vietoje kitiems asmenims gali bÅ«ti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iÅ¡ visų galimų sveikatos sutrikdymų Å¡is BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 str. 1 dalį ir papildomai nekvalifikuojama pagal BK 140 str. 1 d. (kasacinės nutartys baudžiamose bylose Nr. 2K-659/2004, Nr. 2K-652/2007, 2K-796/2007, 2K-122/2008). Pažymėtina, jog fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje paprastai pripažįstamas pakankamu pagrindu visuomenės rimties sutrikdymui konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-311/2009, 2K-136/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012, 2K-719/2013 ir kt.).

Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamajam A. U. pagrįstai inkriminuotas viešosios tvarkos pažeidimas įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais, kaltinamojo veiksmai pagal BK 284 str. 1 d. kvalifikuoti teisingai, baudžiamojoje byloje įrodymų A. U. kaltei pagrįsti surinkta pakankamai. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl to, kad prie baro (duomenys neskelbtini) vyko konfliktas, taip pat nekelia abejonių faktinė aplinkybė, kad šio konflikto metu atvykusiam apsaugos darbuotojui R.

R. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Å i aplinkybė objektyviai nustatyta byloje esančia specialisto iÅ¡vada, kurios patikimumas teismui abejonių nekelia. IÅ¡vadÄ patvirtino ir teismo posėdyje apklausta specialistė M. Kolcovaitė. Nors kaltinamasis A. U. ir tvirtino, kad jis vieÅ¡osios tvarkos nepažeidė, konfliktas vyko jo baro teritorijoje, tyčia buteliu nukentėjusiajam R. R. nesudavė ir jo nesužalojo, tokius jo paaiÅ¡kinimus paneigia kiti teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirti įrodymai.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad prie baro „(duomenys neskelbtini)“ atvykus apsaugos darbuotojams S. J., o po to ir R. R., kaltinamasis A. U., dar bÅ«damas baro viduje, elgėsi agresyviai, vartojo necenzÅ«rinius žodžius, blaÅ¡kėsi, ranka trankė baro durų stiklÄ ir po to jį koja iÅ¡daužė. Å ias aplinkybes patvirtino tiek nukentėjusysis R. R., tiek kartu buvęs apsaugos darbuotojas S. J., tiek liudytoja K. T.. Aplinkybes, susijusias su tuo, kas vyko kaltinamajam iÅ¡daužus baro lauko durų stiklÄ ir išėjus į laukÄ , tiesiogiai konfliktÄ matę asmenys iÅ¡ esmės nurodė tapačiai, tačiau skirtingai jas vertindami priklausomai nuo to, kuriÄ â€“ nukentėjusiojo ar kaltinamojo – pusę palaikė.

Esant tokiai situacijai, kai įvykyje dalyvavusių ir jį tiesiogiai mačiusių asmenų parodymai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių skiriasi teismas, vertindamas parodymus, remiasi ta jų dalimi, kuriÄ patvirtina kiti byloje esantys įrodymai ir kuri neprieÅ¡tarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Liudytoja K. T., apklausiama teismo posėdyje, patvirtino, kad jos sugyventinis A. U., iÅ¡daužęs baro lauko durų stiklÄ ir išėjęs į laukÄ , rėkė, triukÅ¡mavo negražiais žodžiais, kaip ji pati nurodė, dėl tokių sugyventinio veiksmų ji buvo iÅ¡sigandusi.

Liudytoja taip pat patvirtino aplinkybę, kad iÅ¡ baro kaltinamasis išėjo su alaus buteliu rankose, kurį trenkė į sienÄ . Nors ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. T. nurodė, kad matė, kaip A. U. buteliu trenkė apsaugos darbuotojui R. R. į galvÄ , apklausiama teisme Å¡ios aplinkybės nepatvirtino, nurodė, kad ji apklausos protokolÄ pasirašė neskaičiusi, o apie tai, kad kaltinamasis buteliu sudavė nukentėjusiajam, jai pasakė vyrai. Pati ji to nematė. Atsižvelgiant į tai, kad K. T.

įvykio metu su kaltinamuoju buvo sugyventiniai, Å¡iuo metu taip pat yra baro „(duomenys neskelbtini)“ bendrasavininkai, teismas jos parodymų pakeitimÄ teisme vertina kritiÅ¡kai, kaip siekį padėti kaltinamajam A. U. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ir jais remiasi tiek, kiek, jie neprieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad kaltinamasis A. U. alaus buteliu sužalojo apsaugos darbuotojÄ R. R., yra nustatyta paties nukentėjusiojo ir įvykio vietoje buvusio apsaugos darbuotojo S. J. parodymais.

Nukentėjusysis R. R. nuo pat proceso pradžios dėl esminės aplinkybės, kad buvo sužalotas tuo metu, kai kaltinamasis A. U., išėjęs iÅ¡ baro su stiklais, alaus buteliu trenkė jam į galvÄ , buvo nuoseklus. Nurodė, kad kaltinamasis buteliu tiesiogiai į galvÄ nesudavė, butelis sudužo, pajuto kraujÄ . Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojas S. J. nurodydamas, kad kaltinamasis A. U. kolegai R. R. trenkė su ranka, kurioje buvo butelis. Butelis pataikė į galvÄ , po to į sienÄ ir sudužo.

Netikėti nukentėjusiojo R. R. ir liudytojo S. J. parodymais teismas neturi objektyvaus pagrindo, kadangi šių asmenų suinteresuotumas pakenkti kaltinamajam jį apkalbant ir duodant melagingus parodymus nenustatytas. Nukentėjusysis R. R. ir liudytojas S. J. nurodė, kad santykiai su kaltinamuoju nėra konfliktiški, jie ir toliau teikia apsaugos paslaugas, piktumų tarp jų nėra. Pats kaltinamasis A. U. taip pat nenurodė aplinkybių, kurios leistų suabejoti minėtų asmenų parodymų objektyvumu. Nors tam tikri neatitikimai nukentėjusiojo ir liudytojo parodymuose dėl aplinkybių, susijusių su tuo momentu, kaip nukentėjusiajam buvo suduota alaus buteliu, yra, tačiau šių neatitikimų teismas, atsižvelgiant į tai, kad nuo įvykio (2013-12-21) praėjo nemažas laiko tarpas, kaip nurodė nukentėjusysis – viskas vyko greitai, nelaiko esminiais.

Minėti asmenys patvirtino, kad nukentėjusysis buvo sužalotas į galvÄ kaltinamojo A. U. rankose laikytu alaus buteliu, kurį jis metė į nukentėjusįjį. Be to, pats kaltinamasis A. U., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, taip pat ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad iÅ¡eidamas per duris galėjo netyčia buteliu kliudyti nukentėjusįjį, galėjo užkabinti nukentėjusįjį numesdamas butelį. Taip pat nurodė, kad visas aplinkybes Å¡iuo metu sunku atsiminti.

Vertinant kaltinamojo A. U. parodymus matyti, kad kaltinamasis iÅ¡ esmės neneigia tos aplinkybės, kad iÅ¡eidamas iÅ¡ baro pro iÅ¡daužtas stiklines baro duris galėjo kliudyti nukentėjusįjį rankoje laikytu alaus buteliu ir jį sužaloti, tačiau tokius savo veiksmus vertina kaip netyčinius. Bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo apklausti liudytojai S. M., S. P., M. D., G. V., tačiau Å¡ių liudytojų parodymų pirmosios instancijos teismas iÅ¡ viso nevertino ir dėl jų nepasisakė. Minėti liudytojai ikiteisminio tyrimo metu apklausti nebuvo, tačiau nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme Å¡iuos liudytojus, kaip mačiusius konfliktÄ , nurodė kaltinamasis A.

U. ir iÅ¡reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ juos apklausti. Vertinant minėtų liudytojų parodymus atsižvelgtina į tai, kad Å¡ie liudytojai buvo apklausti tik tada, kai byloje buvo atnaujintas įrodymų tyrimas, ikiteisminio tyrimo metu apie liudytojus nei kaltinamasis, nei jo sugyventinė liudytoja K. T. savo apklausose neužsiminė, Å¡ie liudytojai ikiteisminio tyrimo metu apklausti nebuvo. Vertinant minėtų liudytojų parodymus matyti, kad jų nurodytos aplinkybės ne tik neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, bet ir prieÅ¡tarauja tarpusavyje (M.

D. ir S. P. parodymai). Liudytojas S. M., nors ir nurodė, kad buvo įvykio vietoje savo taksi automobilyje, tačiau jo nurodytos aplinkybės, kad tuo metu lauke buvo apie 15-16 laipsnių šilumos (nusikalstama veika padaryta 2013-12-21, apie 18.40 val.), o įvykio vietoje nebuvo K. T. (K. T. buvimas įvykio vietoje nustatytas neginčijamai), neatitinka faktinių aplinkybių, nustatytų kitais abejonių nekeliančiais įrodymais (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais). Liudytojų S. P. ir M. D. parodymai ne tik neatitinka faktinių byloje nustatytų aplinkybių, bet ir prieštarauja tarpusavyje dėl aplinkybių, kokiu būdu buvo atvykta prie baro (S. P. nurodė, kad atvyko su M.

D. jo automobiliu, M. D. nurodė, kad automobilio tuo metu neturėjo, galimai atėjo pėsčiomis), kurioje vietoje stebėjo konfliktÄ (S. P. teigė, kad kartu su M. D. buvo prie baro laiptų, M. D. tvirtino, kad jis stovėjo atokiau), kada ir kokiu bÅ«du iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino (S. P. teigė, kad iÅ¡važiavo su vyru iÅ¡ karto po to, kai atvyko policija, M. D. teigė, kad jis pasiÅ¡alino apsaugos darbuotojams A. U. nutempus nuo laiptų, su žmona susitiko prie (duomenys neskelbtini)). Visi paminėti prieÅ¡taravimai ir neatitikimai liudytojų parodymuose leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡ių asmenų įvykio vietoje tuo metu, kai prie baro „(duomenys neskelbtini)“ vyko konfliktas, nebuvo, jie įvykio nematė ir tokius parodymus byloje davė tik siekdami padėti kaltinamajam A.

U.. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismui leidžia daryti ir ta aplinkybė, kad Å¡ie liudytojai, kaip jau minėta, nei kaltinamojo A. U., nei jo sugyventinės K. T., kaip matę įvykį, apklausiant ikiteisminio tyrimo metu nurodyti nebuvo, tik iÅ¡tyrus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus ir atnaujinus byloje įrodymų tyrimÄ kaltinamasis pateikė praÅ¡ymÄ Å¡iuos liudytojus, kaip patvirtinančius jo nekaltumÄ dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo, apklausti. Byloje taip pat buvo apklaustas liudytojas G. V., kuris nurodė, kad matė, kaip kaltinamasis A.

U. išėjo iÅ¡ baro su stiklais, išėjo su alaus buteliu rankoje, nutrenkė butelį į Å¡onÄ , apsaugos darbuotojai bandė dėti kaltinamajam antrankius, purÅ¡kė dujas. Taip pat nurodė, kad tiksliai aplinkybių neatsimena, nenori spėlioti. Lyginant G. V. parodymus su kitais aukščiau aptartais įrodymais matyti, kad Å¡is liudytojas iÅ¡ esmės tik patvirtino faktÄ , kad konfliktas vyko lauke prie baro „(duomenys neskelbtini)“, jokių kitų esminių aplinkybių sprendžiant dėl A.

U. kaltės padarius BK 284 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ , nenurodė.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aukščiau aptartų įrodymų visuma yra pakankama A. U. kaltei padarius BK 284 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ , pagrįsti. Ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. U., bÅ«damas neblaivus, vieÅ¡oj vietoje – prie baro „(duomenys neskelbtini)”, vandaliÅ¡kais veiksmais, t. y. tyčia spirdamas koja ir iÅ¡dauždamas baro lauko durų stiklÄ , bei įžūliu elgesiu – suduodamas R.

R. vienÄ smÅ«gį rankoje laikomu alaus buteliu į galvÄ , demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Kaltinamojo pozicija, kad jis tyčia jokių veiksmų neatliko, nukentėjusįjį sužaloti galėjo netyčia, jo veiksmų prieÅ¡ingumo teisei neÅ¡alina ir nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžia. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju A. U., nors ir neturėdamas iÅ¡ankstinio tikslo sutrikdyti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , tačiau bÅ«damas neblaivus, iÅ¡dauždamas baro durų stiklÄ , triukÅ¡maudamas, vartodamas necenzÅ«rinius žodžius, savo veiksmais sukeldamas kitam asmeniui nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir tam panaudodamas pavojingÄ daiktÄ â€“ stiklinį butelį, prieÅ¡indamasis apsaugos darbuotojams, dėl ko prieÅ¡ jį buvo panaudotos specialios priemonės, uždėti antrankiai, vieÅ¡oje vietoje, lauke prie baro, galimai matant atsitiktiniams praeiviams, kurių patekimas į įvykio vietÄ nebuvo apsunkintas ar iÅ¡ viso negalimas, privalėjo numatyti, kad tokiais savo veiksmais sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Teismų praktikoje pažymėta, kad BK 284 str. 1 d. įtvirtinta vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymo sudėtis nereikalauja iÅ¡ankstinio tikslo, kaip bÅ«tinojo nusikalstamos veikos sudėties požymio. Be to, tyčia sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarkÄ gali kilti staiga, spontaniÅ¡kai, dėl menkavertės dingsties arba visai be dingsties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-130/2013). Pažymėtina ir tai, kad BK 284 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika gali bÅ«ti padaroma ir tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y., kai vieÅ¡osios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numato, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta.

Taigi, nagrinėjamu atveju kaltinamojo argumentai dėl tikslo sužaloti nukentėjusįjį ir sutrikdyti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nebuvimo juridinės reikÅ¡mės teisiniam kaltinamojo veiksmų vertinimui neturi. Nors A. U. tvirtino, kad viskas vyko prie jam priklausančio baro, todėl tai negali bÅ«ti laikoma vieÅ¡a vieta, toks kaltinamojo vertinimas prieÅ¡tarauja teismų praktikoje apibrėžtai vieÅ¡osios vietos sampratai. VieÅ¡oji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys.

Veika laikoma padaryta vieÅ¡oje vietoje nepriklausomai nuo to, ar teisės pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, 2K-122/2008, 2K-116-895/2015). Atsižvelgiant į Å¡ioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat į teismų praktikoje apibrėžtÄ vieÅ¡osios vietos sampratÄ , skundÄ nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių dėl to, kad nusikalstama veika buvo padaryta vieÅ¡oje vietoje, t. y. prie baro „(duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini).

Taip pat teismui nekyla abejonių dėl to, kad kaltinamojo A. U. veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, t. y. kilo BK 284 str. 1 d. dispozicijoje apibrėžti padariniai. Kaip jau minėta, dėl kaltinamojo veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, taip pat apsaugos darbuotojai buvo priversti panaudoti fizinę jėgÄ kaltinamÄ jį bandant sulaikyti po to, kai jis buteliu sužalojo nukentėjusįjį, taip pat turėjo panaudoti specialias priemones-dujas, uždėti antrankius.

Dėl kaltinamojo elgesio vieÅ¡oje vietoje – triukÅ¡mavimo, necenzÅ«rinių žodžių naudojimo, neadekvataus elgesio, garsaus rėkavimo nepatogiai jautėsi tiek atvykę apsaugos darbuotojai, tiek įvykio vietoje buvusi K. T., kuri teismo posėdyje patvirtino, kad dėl kaltinamojo elgesio ir grumtynių su apsaugos darbuotojais buvo iÅ¡sigandusi, buvo sutrikdytas apsaugos darbuotojų darbas (nukentėjusiajam teko vykti į ligoninę). Be to, smurto panaudojimas prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje, pats savaime, prieÅ¡tarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie veiksmai teismų praktikoje paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010, 2K-229/2011).Atsižvelgdama į Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad prieÅ¡ingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad A.

U. tyčia iÅ¡dauždamas baro lauko durų stiklÄ , stikliniu buteliu sužalodamas nukentėjusįjį R. R. ir padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 str. 1 d. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.). Kolegija pažymi, kad kaltinamajame akte formuluojant kaltinimÄ buvo nurodyta, kad nusikalstama veika, numatyta BK 284 str. 1 d., buvo padaryta bare „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje atnaujinus įrodymų tyrimÄ , apklausus iÅ¡teisintÄ jį A.

U., nukentėjusįjį, liudytojus, iÅ¡tyrus raÅ¡ytinius įrodymus buvo nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta yra ne bare „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), o prie Å¡io baro. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismas turi įgaliojimus, esant pagrindui ir savo iniciatyva nustatyti iÅ¡ esmės skirtingas inkriminuojamos veikos faktines aplinkybes. Ä®gyvendindamas Å¡iÄ teisę, teismas privalo praneÅ¡ti kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams apie tokiÄ galimybę, užtikrinti teisę žinoti kaltinimÄ , teisę į gynybÄ , kitų tinkamo teisinio proceso principų įgyvendinimÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-1/2010).

Nagrinėjamu atveju iÅ¡teisintasis pats patvirtino, kad visas konfliktas su apsaugos darbuotojais vyko lauke, dėl Å¡io konflikto apeliacinės instancijos teisme davė paaiÅ¡kinimus, todėl teismas laiko, kad patikslinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t, y. nusikalstamos veikos padarymo vietÄ , jo teisė į gynybÄ nebus pažeista. Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.) ir bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.). A. U. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ bÅ«damas anksčiau teistas 2009-10-08 už analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos padarymÄ .

Nusikalstama veika padaryta neiÅ¡nykus teistumui, todėl pagal BK 27 str. 1 d. kaltinamasis laikytinas recidyvistu. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad nusikalstamÄ veikÄ A. U. padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis atlygino nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ (BK 59 str. 1 d. 3 p.), kÄ patvirtina byloje esantis susitaikymo aktas (b. l. 127).

Kaltinamasis dirba. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, taip pat į tai, kad anksčiau A. U. už analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirta bausmė-bauda nebuvo efektyvi priemonė ir nuo naujų nusikaltimų nesulaikė, kolegija mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas bus užtikrintas kaltinamajam A. U. paskyrus artimÄ vidurkiui laisvės apribojimo bausmę. Byloje (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį nukentėjusiojo R. R. gydymo iÅ¡laidoms, kurias sudaro 21,70 Eur (74, 94 Lt), atlyginti.

Pateikė iÅ¡laidas patvirtinantį dokumentÄ (b. l. 24, 25). Civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai, kadangi byloje nustatyta, kad kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį, nukentėjusiajam dėl sužalojimų buvo suteiktos medicininės paslaugos asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje ir asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos buvo apmokėtos iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 2 p., n u s p r e n d ž i a:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį.A. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 str. 1 d. ir skirti jam deÅ¡imt mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir per laisvės apribojimo laikÄ neatlygintinai iÅ¡dirbti 40 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.Patikslinti nusikalstamos veikos padarymo vietÄ nurodant, kad nusikalstama veika buvo padaryta prie baro „(duomenys neskelbtini)”, (duomenys neskelbtini).(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti ir iÅ¡ A.

U. priteisti 21,70 Eur (74, 94) Lt nukentėjusiojo gydymo iÅ¡laidoms atlyginti.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti. Pirmininkaujantis teisėjas                                                                           Algerdas UrbÅ¡ys Teisėjai                                                                                                      Danguolė Å iugždinytė                                                                                                                   Rimas Å virinas