e21c7d49-efb5-4a4e-bbab-e8411232e853 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr       Byla Nr. II-74-576/2017Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00237-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 2.9.11 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS                                                N U T A R T I S 2017 m. kovo 10 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nida Vigelienė,sekretoriaujant Jekaterinai Proskurinai,dalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamÄ sprendimÄ , Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnybos atstovui R.

K., nedalyvaujant pareiÅ¡kėjai S. Ž.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi S. Ž. skundÄ dėl Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnybos 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. S2016/(21.10-2101)-12-5287 atsisakyti pradėti tyrimÄ dėl galimo administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 1724 straipsnyje AB „Swedbank“ vadovo atžvilgiu, n u s t a t ė : S. Ž. 2016 m. rugpjūčio 12 d. pateikė Lietuvos bankui skundÄ , praÅ¡ydama patraukti administracinėn atsakomybėn AB „Swedbank“ vadovÄ dėl LR ATPK 1724 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo, dėl to, kad jis pažeidė LR bankų įstatymo 56 straipsnio 4 dalies nuostatas, o bÅ«tent, S. Ž. 2016 m. liepos 5 d. iÅ¡siuntus AB „Swedbank“ raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ pakeisti jos kredito sutarties sÄ lygas, kuris AB „Swedbank“ buvo gautas 2016 m. liepos 7 d., bankas per 30 kalendorinių dienų nuo jos praÅ¡ymo gavimo dienos nepateikė raÅ¡ytinio atsakymo dėl jos praÅ¡ymo.  (b.l. 10)Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnyba 2016 m. rugpjūčio 30 d. raÅ¡tu atsisakė skirti AB „Swedbank“ vadovui administracinę nuobaudÄ , nurodydama, kad to daryti nėra tikslinga, nes Lietuvos bankas 2016 m. rugpjūčio 19 d. pateikė atsakymÄ pareiÅ¡kėjai, atsiprašė dėl termino praleidimo, kuris buvo padarytas dėl žmogiÅ¡kos klaidos.

Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnyba neturi duomenų apie tai, kad Bankas dažnai vėluotų pateikti ar visai nepateiktų atsakymų į klientų praÅ¡ymus, kreipimusis ir skundus. (b.l. 11-12)S. Ž. 2016 m. gruodžio 12 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui per Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnybÄ skundÄ dėl Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnybos 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo. (b.l. 31-33)Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnyba, įgyvendindama LR ATPK 295 straipsnio nuostatas, 2016 m. gruodžio 19 d. raÅ¡tu Nr. S2016/(21.10-2101)-12-5287 panaikino savo sprendimÄ , suformuluotÄ 2016 m. rugpjūčio 30 d. raÅ¡te dėl baudos skyrimo pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksÄ AB „Swedbank“ vadovui ir priėmė dėl Å¡io S. Ž. reikalavimo naujÄ sprendimÄ â€“ atsisakyti pradėti tyrimÄ dėl galimo administracinio teisės pažeidimo pagal LR ATPK 1724 straipsnio 1 dalį AB „Swedbank“ vadovo atžvilgiu, nenustačiusi jo veikoje Å¡io administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, kadangi ATPK 1724 straipsnio 1 dalyje numatyta finansų įstaigos vadovo atsakomybė ne už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimÄ bet kuriam trečiam asmeniui, įskaitant banko klientus, bet už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimÄ priežiÅ«ros institucijai – Lietuvos bankui. (b.l. 34-35)PareiÅ¡kėja S. Ž. pateikė teismui skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnybos 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ Nr. S2016/(21.10-2101)-12-5287 atsisakyti pradėti tyrimÄ dėl galimo administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 1724 straipsnyje AB „Swedbank“ vadovo atžvilgiu ir paskirti AB „Swedbank“ vadovui administracinę nuobaudÄ už LR ATPK 1724 straipsnio 1 dalyje numatytÄ teisės pažeidimÄ arba įpareigoti tai padaryti Lietuvos bankÄ .

PareiÅ¡kėja savo skunde nurodė, kad 2005 m. sausio 25 d. ji ir Danske Bank A/S Lietuvos filialas sudarė Kredito sutartį, su vėlesniais Sutarties sÄ lygų pakeitimais. 2016 m. birželio 4 d. Danske bank ir „Swedbank" AB susitarė, kad Danske bank mažmeninės bankininkystės verslo dalis perleidžia Swedbank kartu perimant visas kreditoriaus teises ir pareigas, kilusias pagal Danske bank ir pareiÅ¡kėjos sudarytÄ Sutartį. Tokiu bÅ«du iÅ¡ Danske bank klientės po Å¡io susitarimo ji automatiÅ¡kai tapo Swedbank kliente. 2016 m. liepos 5 d. ji Swedbank iÅ¡siuntė praÅ¡ymÄ dėl kredito sutarties sÄ lygų pakeitimo, kuris buvo įteiktas 2016 m. liepos 7 d.

Kadangi per LR bankų įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ terminÄ â€“ 30 kalendorinių dienų nuo jų gavimo dienos, atsakymas iÅ¡ Swedbank nebuvo gautas, 2016 m. rugpjūčio 12 d. Lietuvos bankui pareiÅ¡kėja iÅ¡siuntė skundÄ su praÅ¡ymu Swedbank įmonės vadovui, už LR teisės aktų nesilaikymÄ skirti baudÄ , numatytÄ Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1724 straipsnyje. 2016 m. rugsėjo 5 d. gavo Banko priežiÅ«ros tarnybos 2016 m. rugpjūčio 30 d. dokumentÄ Nr. S 2016/(21.12-2101)-12-3706, iÅ¡ kurio sužinojo apie Swedbank 2016 m. rugpjūčio 19 d. jai jau pateiktÄ motyvuotÄ atsakymÄ Nr. SR/16-21914.

Å iame atsakyme buvo konstatuota, kad skirti baudÄ Swedbank vadovui nėra tikslinga, nes Swedbank pareiÅ¡kėjos atsiprašė ir nurodė, kad nepateikė motyvuoto atsakymo raÅ¡tu per teisės aktuose nustatytÄ terminÄ dėl žmogiÅ¡kosios klaidos ir kad Banko Tarnyba neturi duomenų apie tai, kad Swedbank dažnai vėluotų ar iÅ¡ vis nepateiktų atsakymų į savo klientų praÅ¡ymus, skundus ar kreipimusis. Tačiau pareiÅ¡kėja Swedbank motyvuoto atsakymo LR paÅ¡tu negavo, ir apie jo egzistavimÄ sužinojo tik iÅ¡ Lietuvos Banko PriežiÅ«ros tarnybos atsakymo, kuriame jai apie tai buvo praneÅ¡ta.

Swedbank 2016 m. rugpjūčio 19 d. motyvuotÄ atsakymÄ Nr. SR/16-21914 sugebėjo patalpinti tik savo internetinio puslapio pareiÅ¡kėjos asmeninėje paskyroje (tačiau Å¡is dokumentas buvo gautas jau tik po to, kai jos pirmÄ skundÄ gavo Banko Tarnyba), neatsiunčiant jokio praneÅ¡imo el. paÅ¡to pagalba ar kitaip jos neinformuojant apie atitinkamo dokumento gavimÄ , o Å¡ios įstaigos internetiniu puslapiu nesinaudoja kiekvienÄ dienÄ , todėl apie tokį atsakymÄ galėjo iÅ¡ viso nesužinoti. Tokį dokumentÄ reikia siųsti ne el. paÅ¡tu, o registruota LR paÅ¡to siunta. 2016 m. gruodžio 12 d. pareiÅ¡kėja per BankÄ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su skundu, praÅ¡ydama atnaujinti skundo padavimo terminÄ ;

Lietuvos banko priežiÅ«ros tarnybos 2016-08-30 dokumento Nr. S 2016/(21.12-2101)-12-3706 dalį „Dėl baudos pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksÄ " panaikinti; įpareigoti Banko TarnybÄ persvarstyti jos praÅ¡ymÄ priimant nutarimÄ administracinių teisės pažeidimų byloje nubaudžiant AB „Swedbank" įmonės vadovÄ LR ATPK 1724 straipsnyje numatyta atitinkama realia pinigine bauda. Bankas 2016 m. gruodžio 19 d. raÅ¡tu Nr. S 2016/(21.10-2101)-12-5287 iÅ¡nagrinėjęs jos antrÄ skundÄ ir vadovaudamasis ATPK 295 straipsniu nusprendė iÅ¡ dalies sutikti su jos antru skundu - panaikinti skundžiamÄ Atsakymo dalį „Dėl baudos pagal ATPK" ir nutarė priimti naujÄ sprendimÄ - atsisakyti pradėti tyrimÄ dėl galimo administracinio teisės pažeidimo pagal LR ATPK 1724 straipsnį.

PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad pagrindinis Banko darbuotojų argumentas atsisakyti pradėti tyrimÄ dėl galimo administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 1724 straipsnį, yra straipsnio pirmoje dalyje numatyta finansų įstaigos vadovo atsakomybė ne už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimÄ bet kuriam trečiajam asmeniui, įskaitant banko klientus, bet už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimÄ priežiÅ«ros institucijai- kitaip tik Lietuvos bankui. PareiÅ¡kėjos teigimu, jau vien iÅ¡ straipsnio pirmos dalies pavadinimo „Teisės aktų, reglamentuojančių finansų rinkÄ , pažeidimas ir trukdymas atlikti finansų rinkos priežiÅ«rÄ â€œ turėtų bÅ«ti aiÅ¡ku, kad administracinė atsakomybė, finansų įstaigos vadovui atsiranda už Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių finansų rinkÄ , pažeidimus.

Vadinasi atsakomybė atsiranda ne tik už Banko priimtų teisės aktų pažeidimus (kas minima Straipsnio pavadinimo antroje dalyje), bet ir už visų Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių finansų rinkÄ , tame tarpe ir LR įstatymų. Lietuvos banko darbuotojų nuomonė Å¡iuo klausimu 2016 m. rugpjūčio 30 d. dokumente Nr. S 2016/(21.12-2101)-12-3706 buvo prieÅ¡inga nei 2016 m. gruodžio 19 d. raÅ¡te. Jame buvo paraÅ¡yta, kad Swedbank vadovui skirti baudÄ pagal ATPK 1724 straipsnį nėra tikslinga, nes Banko Tarnyba neturi duomenų, kad Swedbank dažnai vėluotų pateikti ar iÅ¡ viso nepateiktų atsakymų į savo klientų praÅ¡ymus, skundus ar kreipimusis.

Jos atveju Swedbank pažeidė LR bankų įstatymo 56 straipsnio 4 dalį, kadangi Swedbank jai nepateikė atsakymo per LR bankų įstatyme nustatytÄ terminÄ (Å¡io pažeidimo fakto neneigia nei Swedbank, nei Lietuvos bankas), vadinasi tuo pažeidė ATPK 1724 straipsnio pirmÄ dalį, kuri skelbia, jog įstatymuose ar Lietuvos banko teisės aktuose nustatytos arba Lietuvos banko pareikalautos informacijos ar dokumentų nepateikimas nustatytais terminais arba melagingos, ne visos ar klaidinančios informacijos pateikimas -užtraukia baudÄ finansų rinkos institucijų vadovams nuo vieno tÅ«kstančio keturių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių iki penkių tÅ«kstančių septynių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt dviejų eurų.PareiÅ¡kėja mano, jog Banko darbuotojai deda labai dideles pastangas ir labai vienareikÅ¡miÅ¡kai interpretuoja ATPK 1724 straipsnį, nesilaikydami jiems Valstybės pavestų finansų įtaigų priežiÅ«ros institucijos funkcijų, tuo siekiant „iÅ¡sukti" sau pavaldžios įmonės vadovo akivaizdų nusižengimÄ LR įstatymui arba jiems trÅ«ksta kompetencijos tinkamai taikyti įstatymų nuostatas (viename raÅ¡te raÅ¡o vienokiÄ nuomonę, kitame jÄ kardinaliai keičia) ir tinkamai atlikti LR finansų įstaigų priežiÅ«rÄ .

Kadangi ATPK 1724 straipsnio pirmoje dalyje nenumatyta įspėjimas ar atleidimas nuo baudos dėl „lengvinančių" aplinkybių, tokių kaip atsipraÅ¡ymas, „žmogiÅ¡koji klaida", „pirmas kartas" ar davinių apie tai, jog toks nusižengimas „dažnai" nebÅ«na, ar netgi pasižadėjimas daugiau taip nedaryti. Už LR įstatymų nesilaikymÄ , jos atveju informacijos jai nepateikimÄ nustatytu terminu, Å¡ioje Straipsnio dalyje, yra numatyta tik piniginė bauda ir atitinkama bauda privaloma skirti tokį nusižengimÄ padariusios įstaigos vadovui. (b.l. 3-9)Lietuvos bankas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , kuriame prašė skundo netenkinti, nurodė, kad PareiÅ¡kėja skunde ginčija ginčijamame sprendime konstatuotÄ iÅ¡vadÄ , kad aplinkybė, kad Bankas praleido Bankų įstatyme nustatytÄ terminÄ atsakyti į 2016 m. liepos 5 d.

PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , nesudaro teisinio pagrindo pradėti tyrimÄ dėl galimo administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 1724 straipsnio 1 dalį, nes nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. PareiÅ¡kėja nurodo, kad tiek ATPK 1724 straipsnio pavadinimas, tiek Lietuvos banko raÅ¡tas, pagrindžia, kad administracinė atsakomybė finansų įstaigos vadovui atsiranda ne tik Lietuvos bankui nepateikus informacijos, bet ir Bankui pažeidus Bankų įstatymo 56 straipsnio 4 dalį, reglamentuojančiÄ klientų praÅ¡ymų (skundų) dėl su banku sudarytų kreditavimo sutarčių nagrinėjimo ir atsakymų pateikimo klientui terminus.

Lietuvos bankas nesutinka su Å¡iais PareiÅ¡kėjos argumentais remiantis žemiau nurodytais motyvais. Visų pirma, ATPK 1724 straipsnio 1 dalis turi bÅ«ti vertinama atsižvelgiant į Å¡ioje normoje apibrėžtÄ konkrečiÄ administracinio teisės pažeidimo sudėtį, kas yra teisinis administracinės atsakomybės atsiradimo pagrindas. ATPK nustatyta administracinė atsakomybė taikytina ne už kiekvienÄ teisės akto pažeidimÄ , o už visuomenei pakankamai pavojingas veiklas, t.y. įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į prieÅ¡ingo teisei elgesio pobÅ«dį, pavojingumÄ (sunkumÄ ), mastÄ , kitus požymius ir reikÅ¡mingas aplinkybes, įtvirtino diferencijuotÄ teisinį reguliavimÄ ir atsakomybę (civilinę, administracinę, baudžiamÄ jÄ ar kitÄ ) už skirtingo pobÅ«džio teisės aktų pažeidimus.

Todėl pažeidus teisės aktÄ , kurio pavojingumo laipsnis yra mažesnis, taikytina ne administracinė, o kitų rÅ«Å¡ių, pavyzdžiui, civilinė, atsakomybė, kuri yra adekvati atitinkamo pažeidimo pavojingumo laipsniui. Tai patvirtina ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai, kad demokratinėje teisinėje valstybėje įstatymų leidėjas turi teisę ir kartu pareigÄ Ä¯statymais uždrausti veikas, kuriomis daroma esminė žala asmenų, visuomenės ar valstybės interesams arba keliama grėsmė, kad tokia žala atsiras (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d., 2003 m. birželio 10 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimai).

Ä®statymų leidėjas įstatymuose nustatydamas, kokios veikos yra prieÅ¡ingos teisei, taip pat nustato ir konkrečiÄ teisinę atsakomybę - administracinę, baudžiamÄ jÄ , civilinę ar kitÄ . Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatoma konkreti teisinė atsakomybė ir poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ , ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m, spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005m lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d,, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimai).Finansų sistemos stabilumas ir efektyvumas yra reikÅ¡mingas vieÅ¡asis interesas (Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 24 d. ir 2013 m. liepos 5 d. nutarimai), prie kurio užtikrinimo ir įgyvendinimo prisideda Lietuvos banko vykdoma finansų rinkos priežiÅ«ra.

Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (LBÄ®) 8 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad Lietuvos bankas atlieka finansų rinkos priežiÅ«rÄ , o LBÄ® 42 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos bankas, atlikdamas finansų rinkos priežiÅ«rÄ , turi teisę gauti priežiÅ«rai atlikti reikalingÄ informacijÄ iÅ¡ valstybės institucijų, prižiÅ«rimų finansų rinkos dalyvių ir kitų įmonių, įstaigų, organizacijų; inspektuoti (tikrinti) prižiÅ«rimus finansų rinkos dalyvius, o įstatymuose nustatytais atvejais - ir kitus asmenis.

LBÄ® 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir Å«kio subjektai privalo teikti Lietuvos bankui informacija reikalingÄ jo funkcijoms atlikti. Konstatuotina, kad veiksmingos finansų rinkos priežiÅ«ros vykdymas neįmanomas be tinkamos ir laiku gaunamos informacijos iÅ¡ prižiÅ«rimų finansų rinkos dalyvių, todėl Å¡ios Lietuvos banko funkcijos užtikrinimui yra numatyta administracinė atsakomybė pagal ATPK 1724 straipsnį, t. y. ATPK 1724 straipsnio 1 dalyje numatyta finansų rinkos institucijų vadovų administracinė atsakomybė už įstatymuose ar Lietuvos banko teisės aktuose nustatytos arba Lietuvos banko pareikalautos informacijos ar dokumentų nepateikimÄ nustatytais terminais arba melagingos, ne visos ar klaidinančios informacijos pateikimÄ .Å iuo atveju bÅ«tų nepagrįsta teigti, kad pagal ATPK 1724 straipsnio 1 dalį finansų įstaigos vadovo atsakomybė numatyta už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimÄ bet kuriam trečiajam asmeniui, įskaitant banko klientus, nes PareiÅ¡kėjos nurodomas Bankų įstatymo 56 straipsnio 4 dalies pažeidimas.

Bankui pavėluotai iÅ¡nagrinėjus ir pateikus atsakymÄ , į PareiÅ¡kėjos 2016 m. liepos 5 d. praÅ¡ymÄ savo pavojingumu negali bÅ«ti sulyginamas su finansų rinkos priežiÅ«rai atlikti reikalingos informacijos pavėluotu pateikimu Lietuvos bankui. Taip pat, toks ATPK 1724 straipsnio 1 dalies aiÅ¡kinimas neatitiktų Konstitucinio Teismo iÅ¡vadų, kad įstatymuose nustatyta teisinė atsakomybė turi bÅ«ti proporcinga teisės pažeidimui ir atitikti siekiamus teisėms tikslus, nes administracinė atsakomybė už Bankų įstatymo 56 straipsnio 4 dalies pažeidimÄ bÅ«tų akivaizdžiai neadekvati tokio pažeidimo pavojingumo laipsniui ir varžytų asmenį labiau negu reikalinga Bankų įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje įtvirtintiems tikslams, dėl klientų praÅ¡ymų (skundų) dėl sudarytų kreditavimo sutarčių iÅ¡nagrinėjimo nustatytais terminais pasiekti.

Taigi ATPK 1724 straipsnio 1 dalimi siekiama nustatyti administracinę atsakomybę asmenims, kurie negeba organizuoti finansų įstaigos veiklos taip, kad bÅ«tų užtikrintas finansų sistemos stabilumas ir efektyvumas ir įvykdytos imperatyvios teisės aktuose nustatytos pareigos dėl informacijos pateikimo finansų rinkos dalyvių priežiÅ«rÄ atliekančiai institucijai -Lietuvos bankui. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos bankas, spręsdamas, ar PareiÅ¡kimas pagrįstas, visų pirma, vadovavosi ATPK 1724 ir 2472 straipsnių nuostatomis, pagal kurias Lietuvos bankas pradėtų tyrimÄ , dėl galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimÄ , jeigu bÅ«tų pagrįstas pagrindas manyti, kad (i) konkrečiuose įstatymuose ar Lietuvos banko teisės aktuose nustatyta pareiga finansų įstaigai pateikti informacijÄ Lietuvos bankui ir (ii) nustatytu terminu finansų įstaiga nėra pateikusi Å¡ios informacijos Lietuvos bankui.

PareiÅ¡kėja praÅ¡o taikyti ATPK 1724 straipsnio 1 dalyje numatytÄ atsakomybę Banko vadovui už tai, kad Bankas praleido Bankų įstatyme nustatytÄ terminÄ atsakyti į 2016 m. liepos 5 d. PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , tačiau remiantis anksčiau pateiktu aiÅ¡kinimu darytina iÅ¡vada, kad Å¡i aplinkybė nesudaro teisimo pagrindo pradėti tyrimÄ dėl galimo administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 1724 straipsnio 1 dalį, nes nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.Nagrinėjamu atveju 2016 m. rugpjūčio 19 d.

Lietuvos bankas raÅ¡te Nr. S 2016/(21.12-2101)-12-3595 informavo BankÄ apie gautÄ PareiÅ¡kimÄ ir, vadovaudamasis LBÄ® 42 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalies 2 punktu, nurodė Bankui per 10 darbo dienų atsakyti PareiÅ¡kėjai į jos 2016 m. liepos 5 d. praÅ¡ymÄ ir pateikti paaiÅ¡kinimus dėl PareiÅ¡kėjos iÅ¡dėstytų faktinių aplinkybių. Bankas atsakė 2016 m. rugpjūčio 19 d. raÅ¡tu Nr. SR/16-21914 į PareiÅ¡kėjos 2016 m. liepos 5 d. praÅ¡ymÄ , taigi įvykdė Lietuvos banko praÅ¡ymÄ pateikti reikalautus paaiÅ¡kinimus ir informacijÄ .

Galiausiai, PareiÅ¡kėjos skunde minimas argumentas, kad Lietuvos bankas RaÅ¡te iÅ¡dėstė kitokiÄ nuomonę dėl ATPK 1724 straipsnio 1 dalies nei Ginčijamame sprendime Å¡ioje byloje neturi teisinės reikÅ¡mės, nes RaÅ¡to dalis „Dėl baudos pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksÄ " ginčijamu sprendimu buvo panaikinta ir priimtas naujas sprendimas - atsisakyti pradėti tyrimÄ dėl galimo administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 1724 straipsnį, nes nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.Vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir ATPK 250 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turi bÅ«ti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, konstatuotina, kad Lietuvos bankas pagrįstai ir teisėtai Ginčijamu sprendimu nusprendė atsisakyti pradėti tyrimÄ dėl galimo administracinio teisės pažeidimo pagal PareiÅ¡kėjos 2016 m. rugpjūčio 12 d.

Lietuvos bankui pateiktÄ PareiÅ¡kimÄ . (b.l. 96-99)SkundžiamÄ sprendimÄ priėmusios institucijos atstovas teismo posėdyje prašė atmesti skundÄ paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja bando iÅ¡naudoti Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnybos įgaliojimus savo naudai. Bylos esmė kyla iÅ¡ civilinių santykių, paremtų dispozityvumo principu. Civilinių teisinių santykių pasikeitimai, tame tarpe ir kreditavimo sutarties pakeitimai vykdomi laisva Å¡alių valia. Å alims nesusitarus, tų santykių darymas prievartiniu bÅ«du negalimas.

PareiÅ¡kėja kreipėsi į bankÄ , praÅ¡ydama pakeisti sutarties sÄ lygas, iÅ¡ pradžių bendravo neformaliai su Danske banku, vėliau jo pareigas perėmė Swedbank. PaaiÅ¡kėjo, kad pareiÅ¡kėjai nebuvo atsakyta per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų, kaip tai numato teisės aktai. PareiÅ¡kėja bÅ«dama sÄ Å¾iningu ir protingu asmeniu ir elgdamasi racionaliai, kitÄ dienÄ kreiptųsi į bankÄ ir pasiteirautų, kokia gi situacija su jos praÅ¡ymo iÅ¡sprendimu. Byloje nėra medžiagos, kad ji bÅ«tų tai dariusi.

Ji iÅ¡ karto kreipėsi į Lietuvos banko PriežiÅ«ros institucijÄ reikalaudama taikyti administracinio poveikio priemones ir maksimaliai nubausti banko vadovÄ . Jų nuomone, tai piktnaudžiavimas savo teisėmis. Viskas, ko gali praÅ¡yti pareiÅ¡kėja, tai iÅ¡nagrinėti jos skundÄ ir pasitvirtinus skunde nurodytoms aplinkybėms taikyti poveikio priemones. Lietuvos bankas tai padarė, nepradėjo administracinio teisės pažeidimo teisenos, nustatęs, kad nebuvo administracinio teisės pažeidimo sudėties, apie tai informavo pareiÅ¡kėjÄ .

„Swedbank“ gavęs Lietuvos banko paraginimÄ , tÄ pačiÄ dienÄ atsakė pareiÅ¡kėjai. Vien tai, kad atsakymas pareiÅ¡kėjos netenkino, nesudaro pagrindo teigti, kad bankas nevykdė savo pareigų. Bankas pirma proga pareiÅ¡kėjai atsakymÄ pateikė. Palaiko visus atsiliepime į skundÄ nurodytus argumentus dėl to, kad nebuvo pažeidimo sudėties, kad LR ATPK 1724 straipsnyje nurodyto pažeidimo turinį vertina ne kaip bet kokios informacijos, o finansinių įstaigų priežiÅ«rai reikalingos informacijos nepateikimÄ .

Naujajame Administracinių nusižengimų kodekse analogiÅ¡ko pažeidimo nėra numatyta. Yra ANK 505 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už dokumentų ar informacijos nepateikimÄ priežiÅ«rÄ vykdantiems įgaliotiems pareigÅ«nams. Todėl byla negali bÅ«ti toliau nagrinėjama pagal LR Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 3 dalį. Sprendimas buvo priimtas raÅ¡to forma, vadovaujantis Lietuvos banko vidaus tvarkos taisyklėmis, jam bÅ«dingi visi individualaus teisės akto požymiai, iÅ¡aiÅ¡kinta apskundimo tvarka. PareiÅ¡kėja teismo Å¡aukimu buvo informuota apie skundo nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ , pateikė praÅ¡ymÄ nagrinėti skundÄ jai nedalyvaujant (b.l.4).

Esant Å¡ioms aplinkybėms, skundas nagrinėjamas jai nedalyvaujant. Skundas netenkintinas.Dėl sprendimo atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo teisenÄ Ä¯forminimo ne nutarimu. PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnyba atsisakydama pradėti tyrimÄ pagal jos 2016 m. rugpjūčio 12 d. pareiÅ¡kimÄ dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 1724 straipsnyje, priėmė ne nutarimÄ , kaip tai numato LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos, o sprendimÄ .

Teismų praktikoje jau ne kartÄ Ä¯galiotų suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ institucijų sprendimai atsisakyti pradėti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenÄ LR ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, įforminti ne nutarimu, o kitokios formos dokumentu ( rezoliucija, teikimu, pažyma), buvo pripažinti ne visiÅ¡kai preciziÅ¡kais, tačiau tinkamais administracinio teisės pažeidimo bylos procesiniais dokumentais, neužkertančiais proceso dalyviui kelio ginti savo interesus tolesnėse administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos stadijose (skundo nagrinėjimo pirmos instancijos teisme ar apeliaciniame teisme) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 21 nutartis Nr. A4-912/2004, 2008 m. rugsėjo 26 d. nutartis Nr. N575-704/2008, 2010 m. spalio 8 d. nutartis Nr. A1476-187/2010).

Todėl teismas, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjos skundÄ , vertina ne skundžiamo sprendimo formÄ , o jo turinio pagrįstumÄ .PareiÅ¡kėja savo skunde reikalauja, kad AB „Swedbank“ vadovas bÅ«tų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 1724 straipsnio 1 dalį, todėl, kad sprendžiant jos 2016 m. liepos 5 d. praÅ¡ymÄ dėl kreditorinės sutarties vykdymo sÄ lygų pakeitimo, AB „Swedbank“ nepriėmė sprendimo ir jo nepateikė pareiÅ¡kėjai per įstatymo numatytÄ terminÄ , tuo pažeidžiant LR Lietuvos banko 56 straipsnio 4 dalies nuostatas.

Lietuvos banko įstatymo 56 straipsnio 4 dalis nustato, jog Klientų praÅ¡ymus (skundus) dėl su banku sudarytų kreditavimo sutarčių vykdymo ar banko veiksmų, kuriais bankas galėjo pažeisti sutarties su klientu ar teisės aktų reikalavimus, nagrinėja bankas. Bankas privalo iÅ¡nagrinėti raÅ¡ytinius kliento praÅ¡ymus (skundus) ir raÅ¡tu jam atsakyti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo jų gavimo dienos. Esant sudėtingam atvejui, bankas privalo leisti klientui dalyvauti svarstyme, raÅ¡tu informuoti klientÄ apie ilgesnį nagrinėjimo terminÄ , tačiau Å¡is terminas negali virÅ¡yti 45 kalendorinių dienų nuo praÅ¡ymo (skundo) gavimo dienos.

Jeigu kliento praÅ¡ymas (skundas) nesusijęs su kliento kreditavimo sutartimi, bankas privalo atsakyti klientui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo praÅ¡ymo (skundo) gavimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Bankas klientų praÅ¡ymus (skundus) nagrinėja neatlygintinai. Byloje nėra ginčo, kad AB Swedbank pavėlavo duoti atsakymÄ Ä¯ S. Ž. praÅ¡ymÄ dėl kredito sutarties sÄ lygų pakeitimo, jį pateikė tik 2016 m. rugpjūčio 19 d. (b.l. 13-15), kai terminas tai padaryti buvo iki 2016 m. rugpjūčio 6 d.

Å iÄ aplinkybę pripažįsta tiek AB „Swedbank“, tiek Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnyba. PareiÅ¡kėja nesutinka su Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnybos sprendimu, kad toks „Swedbank“ darbuotojų neveikimas neužtraukia administracinės atsakomybės AB „Swedbank“ vadovui pagal LR ATPK 1724 straipsnio 1 dalį.Teismas sutinka su Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnybos 2016 m. gruodžio 19 d. sprendime atsisakyti pradėti tyrimÄ dėl galimo administracinio teisės pažeidimo bei atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ iÅ¡dėstyta pozicija, kad LR ATPK 1724 straipsnio nuostatos reglamentuoja administracinę atsakomybę finansų rinkos įstaigos vadovams, kurie neįvykdo įstatymuose ar Lietuvos  banko teisės aktuose nustatytos pareigos pateikti informacijÄ finansų rinkos priežiÅ«rÄ vykdančiai institucijai –Lietuvos bankui, o ne fiziniam asmeniui.

PareiÅ¡kėja tokiÄ Lietuvos banko priežiÅ«ros tarnybos pozicijÄ laiko klaidinga, remdamasi LR ATPK 1724 straipsnio pavadinimu- „Teisės aktų, reglamentuojančių finansų rinkÄ , pažeidimas ir trukdymas atlikti finansų rinkos priežiÅ«rÄ â€œ. Teismo vertinimu bÅ«tent pavadinimas ir patvirtina Lietuvos banko priežiÅ«ros tarnybos priimto sprendimo pagrįstumÄ , nes straipsnio pavadinime pažeidimas formuluojamas ne kaip dvi atskiros alternatyvios veikos – arba teisės aktų, reglamentuojančių finansų rinkÄ , pažeidimas, arba trukdymas atlikti finansų rinkos priežiÅ«rÄ , bet ir yra sujungiamos jungtuku ir, kas pagal įprastÄ teisės normų konstrukcijÄ reiÅ¡kia, kad atsakomybei pagal šį straipsnį kilti bÅ«tini abu objektyvieji požymiai: teisės aktų, reglamentuojančių finansų rinkÄ pažeidimas, kai tuo yra trukdoma atlikti finansų rinkos priežiÅ«rÄ .

Kadangi pagal LR Lietuvos banko įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatas finansų rinkos priežiÅ«rÄ Lietuvoje atlieka konkreti įstaiga – Lietuvos bankas, darytina iÅ¡vada, kad LR ATPK 1724 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę tais atvejais, kai yra pažeidžiamos tos Lietuvos įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatos, kurios įpareigoja pateikti informacijÄ ir dokumentus nustatyta tvarkÄ finansinės rinkos priežiÅ«rÄ vykdančiai institucijai, o ne kitiems asmenims. Teismas pripažįsta, kad LR ATPK 1724 straipsnio 1 dalies dispozicija yra suformuluota gramatiÅ¡kai neaiÅ¡kiai ir todėl klaidina pareiÅ¡kėjÄ , gali bÅ«ti suvokiama neteisingai.

Å iÄ Lietuvos banko palaikomÄ ir teismo pripažįstamÄ pozicijÄ patvirtina ir nustatytas administracinėn atsakomybėn traukiamų subjektų ratas ir baudžiamumo griežtumas. Už LR ATPK 1724 straipsnio visose dalyse nustatytų pažeidimų padarymÄ trauktini atsakomybėn tik finansinių įstaigų vadovai, ir nustatytinos labai griežtos sankcijų ribos: minimalios sankcijos 1 ir 2 dalyse – baudos nuo 1448 eurų. Administracinė atsakomybė yra formuojama vadovaujantis atsakomybės proporcingumo ir atsakomybės individualumo principais.

Teisės teorijoje administracinio teisės pažeidimo subjektu laikomas asmuo, kurio veikoje (veiksmuose arba neveikime) yra nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių, t. y. asmuo, atlikęs prieÅ¡ingÄ teisei, kaltÄ (tyčinį arba neatsargų) veikimÄ arba neveikimÄ , kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytÄ valdymo tvarkÄ , už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.).

Tinkamas administracinio teisės pažeidimo subjekto nustatymas yra bÅ«tina prielaida užtikrinanti, kad administracinėn atsakomybėn bus patrauktas tik asmuo, kuris yra kaltas pažeidimo padarymu. (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2011-04-08 nutartis Nr. N-575-443/2011).Tai yra, sprendžiant administracinės atsakomybės klausimÄ pirmiausiai teisės aktais nustatoma atsakomybė bÅ«tent tam asmeniui, kuris konkrečiais savo veiksmais ar neveikimu padaro teisės aktų pažeidimÄ . Å iuo atveju nelogiÅ¡ka, kad įstatymų leidėjas atsakomybę už vieno konkretaus darbuotojo veiksmus, kurių jis neatlieka nustatytu laiku, atlieka netinkamai, tuo pažeisdamas tik vieno kliento interesus, nustatytų įstaigos vadovui. Atvirkščiai, kai finansų įstaigos administracija nepateikia informacijos finansų rinkos priežiÅ«rÄ vykdančiai institucijai, atliekančiai finansų įstaigos veiklos tyrimÄ , šis pažeidimas kyla iÅ¡ administracijos atstovų veiksmų, todėl ir atsakomybė nustatytina įstaigos vadovui.

Teismas sutinka su Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnybos nuomone, kad Å¡iuo atveju pažeidimas yra mažareikÅ¡mis ir mažai pavojingas, pareiÅ¡kėjai jos reikalauta informacija buvo pateikta vėluojant tik dviem savaitėmis, pareiÅ¡kėja nenurodė jokių duomenų, kad Å¡is vėlavimas bÅ«tų sukėlęs neigiamas pasekmes, todėl vadovaujantis atsakomybės proporcingumo principu LR Bankų įstatymo 56 straipsnio 4 dalies nuostatų formalus pažeidimas, nesuderinamas su LR ATPK 1724 straipsnyje numatytomis poveikio priemonėmis.            Jei pareiÅ¡kėja mano, kad AB „Swedbank“ darbuotojų veiksmais buvo pažeistos jos teisės ir interesai, ji patyrė žalÄ , ji gali reikalauti drausminės atsakomybės už neveikimÄ sprendžiant jos praÅ¡ymÄ atsakingam asmeniui ar ginti pažeistas teises civiline tvarka.

Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjos reikalavimo pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ AB „Swedbank“ vadovo atžvilgiu pagal LR ATPK 1724 straipsnį, atsižvelgtina ir į naujÄ administracinės atsakomybės reglamentavimÄ , o bÅ«tent į nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Administracinių nusižengimų kodeksÄ . Sprendžiant galimybės patraukti administracinėn atsakomybėn Swedbank vadovÄ klausimÄ , neabejotinai iÅ¡kyla veikos tinkamo kvalifikavimo klausimas.

LR administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 1 d. 1 punkto nuostatos įpareigoja tyrimÄ atliekantį pareigÅ«nÄ , kai asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padaro administracinį teisės pažeidimÄ , kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, Å¡iÄ veikÄ perkvalifikuoti pagal atitinkamÄ Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta Å¡velnesnė administracinė atsakomybė.Nuo 2017 m. sausio 1 d.

įsigaliojusiame LR administracinių nusižengimų kodekse (XV skyriuje „Administraciniai nusižengimai, susijęs su prekyba, finansų sistema ir statistika“) nėra perkelta LR ATPK 1724 straipsnyje nustatyto pažeidimo požymių turinti veika, nebėra nustatyta atskira administracinė atsakomybė už šį pažeidimÄ Ä¯staigos vadovui. Yra tik LR ANK XXV skyriuje “Administraciniai nusižengimai, susiję su valdymo tvarka“ bendro pobÅ«džio 505 straipsnis „Kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigÅ«nams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų sprendimų nevykdymas“. Jis nustato, jog Kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigÅ«nams įgyvendinti jų veiklÄ reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, Å¡ių pareigÅ«nų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigÅ«nų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (iÅ¡skyrus žmogaus bÅ«stÄ ) ar kitus objektus, nepateikimas pareigÅ«nams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiÅ¡kinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiÅ¡kinimus ir kt.), iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus, užtraukia baudÄ asmenims nuo Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt iki Å¡eÅ¡ių Å¡imtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų Å¡imtų iki vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų eurų.

Å i įstatymo leidėjo pozicija atsisakyti naujame kodekse LR ATPK 1724 straipsnyje numatyto pažeidimo, patvirtina aukščiau iÅ¡sakytus teiginius, kad LR ATPK 1724 straipsnis skirtas apibrėžti finansinių įstaigų pareigų, teisės aktų nustatytų vieÅ¡ojo administravimo subjektui - finansinę rinkÄ prižiÅ«rinčiai institucijai, nevykdymÄ , todėl kaip perteklinis paÅ¡alintas iÅ¡ LR Administracinių nusižengimų kodekso.LR administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 3 dalis nustato, jog Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena, kuri pradėta dėl iki 2017 m. sausio 1 d. padarytų veikų, pagal Administracinių nusižengimų kodeksÄ neturinčių administracinio nusižengimo požymių, nutraukiama vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 6 punktu.

Veika, už kurios padarymÄ pareiÅ¡kėja praÅ¡o traukti administracinėn atsakomybėn AB „Swedbank“ vadovÄ , padaryta iki 2017 m. sausio 1 d., naujas LR ANK atsakomybės už jÄ nebenumato, minėtas ANK 505 straipsnis numato atsakomybę tik už informacijos nepateikimÄ Ä¯statymų įgaliotiems pareigÅ«nams, tuo trukdant jiems įgyvendinti savo teises ir pareigas, vykdyti veiklÄ Ä¯galiojimų ribose, o Å¡iuo atveju finansinės įstaigos vadovas kaltinamas informacijos nepateikimu fiziniam asmeniui. Esant Å¡iam naujam reglamentavimui, AB Swedbank vadovo patraukimas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 1724 straipsnį, net jį traktuojant taip, kaip skunde nurodo pareiÅ¡kėja, nebegalimas, nes naujasis kodeksas atsakomybės už tokio pobÅ«džio veikÄ nebenumato. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnybos 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. S2016/(21.10-2101)-12-5287 atsisakyti pradėti tyrimÄ dėl galimo administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 1724 straipsnyje AB „Swedbank“ vadovo atžvilgiu, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p., 4 d., 5 d., 6 d., 3022 str., 3024 str., n u t a r ė : pareiÅ¡kėjos S. Ž. skundo netenkinti.Palikti Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnybos 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ Nr. S2016/(21.10-2101)-12-5287 atsisakyti pradėti tyrimÄ dėl galimo administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 1724 straipsnyje AB „Swedbank“ vadovo atžvilgiu nepakeistÄ . Dėl nutarties per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali bÅ«ti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                              Nida Vigelienė                                        (paraÅ¡as)NuoraÅ¡as tikras:(Teisėja A.V.) Teisėja Nida Vigelienė2017 m. kovo 10 d.            Â