N-261-834-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N261-834/2012

Teisminio proceso Nr. 4-64-3-00103-2010-4

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. E. (G. E.) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutarties G. E. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. vasario 26 d. nutarimu G. E. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1331 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 300 Lt bauda dėl to, kad 2010 m. vasario 26 d., apie 10 val. 40 min., policijos pareigūnui pareikalavus jis nepateikė duomenų apie asmenį, 2009 m. lapkričio 28 d., apie 3 val. 2 min., kelio A9 63 kilometre vairavo jam priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir viršijo didžiausią leistiną greitį.

G. E. su skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2010 m. vasario 26 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 18 d. nutartimi G. E. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nukreipė į Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalies normą, pagal kurią transporto priemonės savininkas duomenis apie apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui priklausančia transporto priemone, turi pateikti policijos pareigūnui pareikalavus. Nurodė, kad G. E. 2010 m. vasario 26 d. rašytinis paaiškinimas patvirtina, jog policijos pareigūnams pareikalavus, jis nenurodė duomenų apie asmenį, kuris nurodytu metu naudojosi jam priklausančiu automobiliu. Pažymėjo, kad tai, jog teismo posėdyje G. E. tvirtino, kad automobilis buvo jo žinioje ir niekas jo automobiliu nesinaudojo, reikšmės neturi, nes nurodyti duomenys turi būti pateikti pareigūnui pareikalavus, o ne bylą dėl minėtos pareigos neatlikimo nagrinėjant teisme.

II. Apeliaciniu skundu G. E. prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį ir priimti jam palankų sprendimą. Paaiškina, kad automobilio užvedimo rakto niekam nedavė, pats Panevėžio kryptimi nevažiavo, automobilis pavogtas nebuvo. Todėl negalėjo nurodyti asmens, kuris galimai vairavo jo automobilį. Teigia, kad jam neaišku, kaip greičio radaras tamsoje galėjo nufotografuoti automobilio valstybinių numerių lentelę, kai buvo apšviestas ryškių automobilio žibintų šviesų. Teigia, kad niekada nevažiuoja didesniu nei 80 km/h greičiu ir leistino greičio negalėjo viršyti. Nurodo prisimenantis atvejį, kai buvo panašu, jog jo automobilyje buvo kažkas sėdėjęs, nes sėdynė buvo atstumta, tačiau automobilis stovėjo toje pačioje vietoje, kur jį buvo palikęs iš vakaro.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą ir G. E. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliantui G. E. paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 1331 straipsnio 1 dalyje (pažeidimo padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija), kurioje įtvirtinta, kad transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų, nustatytų Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme neatlikimas, užtraukia baudą fiziniam asmeniui ar įmonės, įstaigos, organizacijos ar jos filialo vadovui nuo 300 iki 500 Lt.

Minėta ATPK norma yra blanketinė, nukreipianti į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad policijos pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostata iš esmės atkartota Kelių eismo taisyklių (pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) 32.1 punkte. Pažymėtina, kad asmuo turi pareigą žinoti, kas ir kada naudojasi jam priklausančiu automobiliu.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 57 punkte nustatyta, jog transporto priemonės savininkas – asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso transporto priemonė.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. E. byloje užfiksuoto pažeidimo padarymo metu iš tikrųjų buvo automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su kuriuo šis pažeidimas buvo padarytas, savininkas (ATP byla; b. l. 5), todėl jam kilo teisinė pareiga vykdyti policijos pareigūno reikalavimą, duodamą teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, ir nurodyti, kas minimu metu naudojosi minėta transporto priemone. Iš byloje esančio G. E. 2010 m. vasario 26 d. rašytinio paaiškinimo Radviliškio rajono policijos komisariatui matyti, kad G. E. neigė 2009 m. lapkričio 18 d., apie 3 val. 2 min., kelio A9 42 kilometre vairavęs sau priklausančią transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei nurodė, kad ryte rado automobilį kažkieno per naktį naudotą bei kad kol kas įrodymų dėl to pateikti negali (ATP byla; b. l. 10). Taigi policijos pareigūnams pareikalavus, apeliantas nenurodė duomenų apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui priklausančia transporto priemone. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo taip pat netvirtino, jog minėtu automobiliu naudojosi tik jis, todėl asmens veika atitinka ATPK 1331 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį. Pastebėtina, kad šios administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo dalykas yra ne nustatyto greičio viršijimas, o transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų, nustatytų Saugaus eismo automobilio keliais įstatyme, neatlikimas. Todėl teisėjų kolegija nepasisakys dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su didžiausio leistino greičio viršijimo užfiksavimo tamsiu paros metu galimybėmis.

Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, G. E. skirta minimali bauda buvo individualizuota tinkamai, todėl pakeisti ar panaikinti teismo nutarties apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

G. E. (G. E.) apeliacinio skundo netenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė