2021-04-14 Nr. AB-7555-3-62-3-01309-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1074-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01309-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 51.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Ž. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. Ž. skundą atsakovui Lietuvos policijos mokyklai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas D. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos policijos mokyklos (toliau – ir atsakovas) 2019 m. gegužės 21 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 144-IS-4 „Dėl nustatymo, ar Lietuvos policijos mokyklos (duomenys neskelbtini) D. Ž. sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar tarnyba“ (toliau – ir Išvada) ta apimtimi, kuria pripažinta, kad pareiškėjo patirtas sužalojimas neatitinka Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 59 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų bei įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui siuntimą į Centrinės medicininės ekspertizės komisiją sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvos policijos mokykla, atlikusi tarnybinį patikrinimą dėl sužalojimų, kuriuos pareiškėjas patyrė 2019 m. kovo 15 d. vykdydamas tarnybines funkcijas, 2019 m. gegužės 21 d. parengė Išvadą, kurioje konstatavo, kad pareiškėjui neatsirado teisė į Statuto 59 straipsnio 3 dalyje nustatytą kompensaciją, kadangi nenustatytas priežastinis ryšys tarp pareiškėjo patirtos traumos ir pasekmių, leidžiančių tvirtinti, jog trauma patirta tarnybos metu, susijusi su didesniu pavojumi ar didesne rizika.

3. Pareiškėjas, vadovaudamasis Statuto (įsigaliojusio nuo 2019 m. sausio 1 d.) 59 straipsnio 3 dalimi, teigė, kad pareiškėjo patirtų sužalojimų aplinkybėms taikytina pirmoji sąlyga, t. y. kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Iš esmės ginčo, jog sužalojimai padaryti pareiškėjui atliekant tarnybines pareigas, nėra. Ginčas kilo dėl nustatymo, ar pareiškėjo trauma buvo patirta esant padidinto pavojaus ar didesnės rizikos pareiškėjo gyvybei ar sveikatai sąlygomis. Įvykio, nurodyto Išvadoje, dėl kurio pareiškėjas patyrė traumą, metu jis vykdė Lietuvos Respublikos policijos įstatyme ir pareiškėjo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas – pagal Lietuvos policijos mokyklos viršininko pavedimą vedė policijos pareigūnų šaudymo pratybas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo sveikatos sutrikdymą lėmė vieno iš trijų šovinių, nukritusių ant paminkštintos grindų dangos, netikėtas sprogimas, sužalojęs pareiškėjo koją. Įvykio metu kontaktavo su sprogiosiomis medžiagomis, kurios pagal savo pobūdį susijusios su didesne rizika žmogaus gyvybei ir sveikatai. Šiuo atveju buvo netikėta, kad sprogs šovinys, nukritęs ant paminkštintos dangos – kiti du šoviniai nesprogo.

4. Pareiškėjas vertino, kad Išvada yra nepagrįsta, nes ja buvo paneigti pareiškėjo lūkesčiai, jog jo patirti sužalojimai, dėl kurių buvo kurį laiką nedarbingas (kojoje įstrigo šovinio skeveldra, kurios be operacijos nebus galima pašalinti, o pati operacija kelia riziką pareiškėjo sveikatai), ir su tuo susiję fiziniai bei dvasiniai išgyvenimai bus atitinkamai kompensuoti. Esant šioms aplinkybėms pareigūnas turėtų būti siunčiamas į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją sveikatos sutrikdymo sunkumo mastui nustatyti (Statuto 59 str. 9 d.).

5. Atsakovas Lietuvos policijos mokykla atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas teigė, kad Išvadoje nustatyta, jog Lietuvos policijos mokyklos (duomenys neskelbtini) D. Ž. vedant šaudymo pratybas ir jam perduodant tris 9x19 Luger šovinius vienam iš pratybų dalyvių, ant guminio šaudyklos grindinio šoviniams nukritus, vienas iš jų susprogo, dėl to buvo sužalota instruktoriaus kairės kojos blauzda. D. Ž. patirto sveikatos sutrikdymo priežastis – šoviniui nukritus ant guminio šaudyklos grindinio ir susprogus, šovinio tūtelės skeveldra sužalojo kairės kojos blauzdą. Patikrinimo metu priežastinis ryšys tarp patirtos traumos ir pasekmių, leidžiančių tvirtinti, jog trauma patirta tarnybos metu, susijusio su didesniu pavojumi ar didesne rizika, metu, nenustatytas, o nesant minėto priežastinio ryšio, teisė į Statuto 59 straipsnio 3 dalyje nustatytą kompensaciją neatsiranda. Faktinės sveikatos sutrikdymo aplinkybės yra išdėstytos Išvadoje. Šiuo atveju abi ginčo šalys pripažįsta, kad D. Ž. sveikatos sutrikdymas buvo susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba tarnyba. Tačiau Statutas imperatyviai nustato sąlygą, kad tarnybinių pareigų atlikimas privalo būti susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, kad pareigūnui būtų mokėtina kompensacija pagal Statuto 59 straipsnio 3 dalį. Ginčas kyla dėl to, ar D. Z. sveikatos sutrikdymas buvo patirtas didesnio pavojaus arba didesne rizika jo gyvybei ar sveikatai sąlygomis.

7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, nes joje nurodyti tokie situacijų pavyzdžiai kaip nusikaltusių asmenų sulaikymas, persekiojimas, įvairių konfliktinių situacijų malšinimas, ir pan., ir neatitinka šios ginčo faktinės situacijos. Atsakovas nesutiko, kad pareiškėjo atliekamų pareigų pobūdis lemia didesnės rizikos ir pavojaus žmogaus sveikatai ir gyvybei. Šiuo atveju pareiškėjas vedė šaudymo pratybas, t. y. atliko funkcijas, kurios jam priskirtos pagal Lietuvos policijos mokyklos viršininko 2018 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 144-V-229 patvirtintą (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymą (toliau – ir Pareigybės aprašymas). Pagal Pareigybės aprašymo 7.2 punktą pareiškėjas organizuoja ir vykdo pagal Skyriaus kompetenciją kuruojamų policijos įstaigų pareigūnų parengimą veikti situacijose, susijusiose su psichinės, fizinės prievartos, šaunamojo ginklo panaudojimu. Prieš šaudymo pratimų atlikimą, jis perdavė šovinius vienam iš šaudymo pratybų dalyvių. Šį veiksmą jis atlieka vedant kiekvienas pratybas. LVAT pasisako, kad situacijos turi būti išskirtinės ir trumpalaikio pobūdžio, į kurias patenka pareigūnas, vykdydamas jam priskirtas funkcijas ar pavestas konkrečias užduotis, o šios situacijos kyla, kai atsiranda aplinkybės susijusios su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Kol tokios aplinkybės neatsiranda, pareigūno atliekamos tarnybinės funkcijos, nepriklausomai nuo jų pobūdžio, paprastai nepatenka į Statuto 40 straipsnio 3 dalies (atitinka šiuo metu galiojančio Statuto 59 str. 3 d.) veikimo sritį.

8. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad jis įvykio metu kontaktavo su sprogiomis medžiagomis (Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Kontrolės įstatymas) 2 str. 19 p., 1 str. 3 d. 10 p.), kurios pagal savo pobūdį susijusios su didesne rizika žmogaus gyvybei ir sveikatai. Vertino, kad pareiškėjo sveikatos sutrikdymas laikytinas nelaimingu atsitikimu tarnybos metu, o ne sveikatos sutrikdymu Statuto 59 straipsnio 3 dalies taikymo prasme, ir atsakovui nėra teisinio pagrindo mokėti pareiškėjui kompensaciją.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

10. Departamentas nurodė, kad ginčo dėl to, ar pareiškėjas susižalojo atlikdamas tarnybines pareigas, nėra, taip pat nėra ginčo ir dėl susižalojimo aplinkybių. Tačiau siekiant nustatyti pareiškėjo teisę į Statuto 59 straipsnio 3 dalyje nustatytą garantiją, būtina ir antros šiame straipsnyje nustatytos sąlygos tenkinimas – sužalojimas privalo būti patirtas esant tam tikroms sąlygoms, t. y. esant padidėjusiam pavojui ar rizikai. Išvadoje konstatuotų faktų visuma leidžia teigti, kad pareiškėjo sužalojimas nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar rizika, o pats susižalojimas įvyko pareiškėjo neveikiant netikėtoms, nekontroliuojamoms ir pavojingesnėmis, nei įprastai policijos pareigūno funkcijų atlikimas, aplinkybėms. Įvykio aplinkybės ir pareiškėjo patirta trauma lemia, kad pareiškėjui Statuto 59 straipsnio 3 dalyje numatytos garantijos netaikomos.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. vasario 3 d. sprendimu pareiškėjo D. Ž. skundą atmetė.

12. Teismas, išsamiai aprašęs bylos faktines aplinkybes, nurodė, kad ginčas kilo dėl Išvados, kurioje konstatuota, jog nelaimingas atsitikimas, kurio metu 2019 m. kovo 15 d. pareiškėjas patyrė traumą, įvyko tarnybos metu, tačiau šis sužalojimas nesusijęs su padidėjusiu pavojumi ir padidėjusia rizika pareigūno sveikatai, ir pasiūlyta pareiškėjui nemokėti Statuto 59 straipsnio 3 dalyje numatytos kompensacijos, pagrįstumo ir teisėtumo. Ginčydamas Išvadą, pareiškėjas siekia gauti Statuto 59 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 27 d.) numatytą kompensaciją, kuri išmokama vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sveikatos sutrikdymo atveju.

13. Teismas, įvertinęs Išvados turinį byloje surinktų įrodymų kontekste, konstatavo, kad šiuo atveju nėra ginčo dėl šių Statuto 59 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pirmosios alternatyvios sąlygos kompensacijai išmokėti reikšmingų faktinių aplinkybių: pareiškėjo sveikata sutrikdyta tarnybos metu, nes 2019 m. kovo 15 d. traumą patyręs pareiškėjas vykdė Policijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 22 punkte įtvirtintą policijos funkciją rengti pareigūnus ir tobulinti jų kvalifikaciją, Pareigybės aprašymo 7.2 punkte numatytas funkcijas: organizuoti ir vykdyti pagal Skyriaus kompetenciją kuruojamų policijos įstaigų pareigūnų parengimą veikti situacijose, susijusiose su psichinės, fizinės prievartos, šaunamojo ginklo panaudojimu (vedė šaudymo pratybas tema „Pagrindinis parengimas. Ginklo valdymas ir šaudymo technikos pagrindai“ Vilniaus apskr. VPK Vilniaus miesto antrojo PK pareigūnų grupei). Byloje nėra jokių duomenų, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatyta bent viena Statuto 59 straipsnio 7 dalyje nurodyta aplinkybė, dėl kurios šio straipsnio 3 dalyje nurodytos kompensacijos nemokamos. LVAT suformuotos Statuto 59 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo praktikos kontekste būtina įvertinti, ar pareiškėjo funkcijų atlikimas, t. y. šaudymo pratybų vedimas (ginklo valdymas ir šaudymo technika, kurios metu buvo perduodami 3 šoviniai 9X19 Luger), laikytinas tarnybinių pareigų, susijusių su didesniu pavojumi ar didesne rizika jo kaip pareigūno gyvybei ar sveikatai, atlikimu.

14. Teismas nurodė, kad pareiškėjo susižalojimo aplinkybės yra nustatytos ir dėl jų ginčo nėra. Be to, dėl įvykio Vilniaus apskr. VPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-ojo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-10724-19 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje (Nesunkus sveikatos sutrikdymas) (prijungta ikiteisminio tyrimo byla Nr. 01-1-10724-19), kuris Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės 2019 m. gegužės 28 d. nutarimu nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pareiškėjas patyrė sužalojamus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tačiau akivaizdu, kad tai įvyko dėl nelaimingo atsitikimo, o ne dėl tyčinių ar neatsargių kurio nors asmens veiksmų. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimo skyriaus 2019 m. balandžio 2 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(1307)-IS1-1727 nurodoma, kad tirti pateikti šoviniai yra techniškai tvarkingi ir šaudyti tinkami. Nurodytomis aplinkybėmis (keliems šoviniams krentant ant šaudyklos grindų) galėjo įvykti šovinio sprogimas/ „šūvis“.

15. Teismas vertino, kad atsakovas Išvadoje teisingai pažymėjo, jog patikrinimo metu priežastinis ryšys tarp patirtos traumos ir pasekmių, leidžiančių tvirtinti, jog trauma patirta tarnybos metu, susijusio su didesniu pavojumi ar didesne rizika, metu, nenustatytas, o nesant minėto priežastinio ryšio teisė į Statuto 59 straipsnio 3 dalyje nustatytą kompensaciją neatsiranda, nes pats šaudymas iš ginklo šoviniais, šovinių perdavimas negali būti vertinamas kaip tarnybinių pareigų atlikimas, kuris susijęs su padidintu pavojumi pareigūno gyvybei arba sveikatai. Taigi šiuo atveju pats ginklas, šoviniai kaip padidinto pavojaus šaltinis ir naudojimasis jais pratybų metu negali būti siejamas su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno sveikatai ar gyvybei Statuto 59 straipsnio 3 dalies prasme, nes pareiškėjo susižalojimas įvyko pareiškėjo neveikiant netikėtoms, nekontroliuojamoms ir pavojingesnėmis nei įprastai policijos pareigūno funkcijų atlikimas, aplinkybėms. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, vadovaudamas (dalyvaudamas) šaudymo pratyboms, įprastu būdu vykdė jam priskirtas funkcijas, t. y. nesant būtinos sąlygos (padidėjusio pavojaus gyvybei arba sveikatai) teisei į kompensaciją įgyvendinti. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog tarnybinės funkcijos buvo atliekamos neįprastomis sąlygomis, t. y. esant padidėjusiam pavojui ar padidėjusiai rizikai sveikatai ar gyvybei naudojant sprogiąsias medžiagas, nes pagal Kontrolės įstatymo 2 straipsnio 19 punktą šovinys – šaudmuo, susidedantis iš tūtos ar tūtelės su kapsule, sviedžiamojo užtaiso, sviedinio. Taigi tarp tarnybinių funkcijų atlikimo nebuvo priežastinio ryšio su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika sveikatai ar gyvybei.

16. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir vadovaudamasis ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis (Statuto 59 str. 3 d.), padarė išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjo susižalojimas tarnyboje negali būti laikomas susijusiu su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika sveikatai ar gyvybei. Pareiškėjas susižalojo atlikdamas tarnybines pareigas, tačiau jo susižalojimas nepriskirtinas nei vienam iš Statuto 59 straipsnio 3 dalyje nurodytų atvejų, kurių konstatavimas yra sąlyga mokėti Statuto 59 straipsnyje numatytą kompensaciją. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo sveikata buvo sutrikdyta kitų asmenų poveikiu iš šalies dėl atitinkamų teisėtai atliktų jo veiksmų vykdant tarnybines pareigas ar atitinkamo statuso vidaus tarnyboje. Teismas sprendė, kad atsakovo Išvada ta apimtimi, kuria pripažinta, jog pareiškėjo patirtas sužalojimas neatitinka Statuto 59 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų, yra motyvuota ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui siuntimą į Centrinės medicininės ekspertizės komisiją sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti.

III. 17. Pareiškėjas D. Ž. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

18. Pareiškėjas, aprašęs bylos faktines aplinkybes, nurodęs teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, akcentuoja, kad jo patirtų sužalojimų aplinkybėms taikytina pirmoji sąlyga, t. y. kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Ginčo, jog sužalojimai padaryti man atliekant tarnybines pareigas, nėra. Tačiau Išvadoje konstatuota, kad „Patikrinimo metu priežastinis ryšys tarp patirtos traumos ir pasekmių, leidžiančių tvirtinti, jog trauma patirta tarnybos metu, susijusio su didesniu pavojumi ar didesne rizika, metu, nenustatytas, o nesant priežastinio ryšio, teisė į Statuto 59 str. 3 d. nustatytą kompensaciją neatsiranda“ (Išvados 4 psl.). Taigi ginčas kilo dėl nustatymo, ar pareiškėjo trauma buvo patirta esant padidinto pavojaus ar didesnės rizikos jo gyvybei ar sveikatai sąlygomis.

19. Pareiškėjas nurodo, kad įvykio, dėl kurio jis patyrė traumą, metu vykdė Policijos įstatyme ir Pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas – pagal Lietuvos policijos mokyklos viršininko pavedimą vedė policijos pareigūnų šaudymo pratybas. Sveikatos sutrikdymą lėmė vieno iš trijų šovinių, nukritusių ant paminkštintos grindų dangos, netikėtas sprogimas, sužalojęs koją. Įvykio metu pareiškėjas kontaktavo su sprogiosiomis medžiagomis, kurios pagal savo pobūdį susijusios su didesne rizika žmogaus gyvybei ir sveikatai. Kontaktuodamas su sprogiomis medžiagomis nėra galimybės numatyti visų išorinių nuo asmens valios nepriklausančių veiksnių. Šiuo atveju buvo netikėta, kad sprogs šovinys, nukritęs ant paminkštintos dangos – kiti du šoviniai nesprogo. Teigiant priešingai, susidarytų situacija, kai, pavyzdžiui, Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ išminuotojui, sprogus išminuojamai bombai ar bet kuriai kitai sprogiai medžiagai ir jį sužalojus, jam nepriklausytų kompensacija už sveikatos sutrikdymą pagal Statuto 59 straipsnio 3 dalį, nors jo funkcijos yra tiesiogiai susijusios su sprogiųjų medžiagų neutralizavimu.

20. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad nebuvo būtinosios sąlygos – padidėjusio pavojaus gyvybei arba sveikatai, todėl pareiškėjas neturi teisės į kompensaciją. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas niekaip nepasisakė dėl skunde pacituotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties, jog kontaktavimas su sprogiosiomis medžiagomis savaime lemia didesnę riziką žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-501-552/2017). Ši nutartis buvo esminė aplinkybė, kodėl pareiškėjas nusprendė kreiptis į teismą tikėdamasis teisingumo įvykdymo. Be to, teismas sprendime teigdamas, kad pareiškėjas neveikė neįprastomis sąlygomis, t. y. esant padidėjusiam pavojui ar padidėjusiai rizikai sveikatai arba gyvybei naudojant sprogiąsias medžiagas, pacitavo Kontrolės įstatymo 2 straipsnio 19 punkte įtvirtintą šovinio sąvokos apibrėžimą. Dėl to, kad atsakovas teismo posėdžio metu įrodinėjo, jog remiantis Kontrolės įstatymu šovinys nėra sprogmuo, teismas sutiko su šiuo argumentu ir mėgino sprendime šią poziciją palaikyti. Sąvokos „sprogmuo“ ir „sprogioji medžiaga“ nėra tapačios. Akivaizdu, jei visi sprogmenys laikytini taip pat ir sprogiosiomis medžiagomis, tai ne visos sprogiosios medžiagos laikytinos sprogmenimis. Nurodytoje LVAT nutartyje minimos būtent sprogiosios medžiagos, o tai yra platesnė sąvoka, nei sprogmenys. Vertina, kad teismas sprendime rėmėsi išimtinai atsakovo argumentais, teismo sprendimas grindžiamas tik faktinėmis įvykio aplinkybėmis ir atsakovo atsiliepime išdėstytais motyvais, o pareiškėjo skunde išdėstytų motyvų teismas nevertino, taigi pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 1 ir 2 dalis, nes teismas iš esmės jokio savarankiško ginčo aplinkybių ir ginčo santykių teisinio reguliavimo tyrimo neatliko, kilusio ginčo neišnagrinėjo visapusiškai ir objektyviai, taigi teismo sprendimas nepagrįstas. Teismas savo sprendimu neįvykdė teisingumo ir paneigė pareiškėjo lūkesčius, kad jo patirti sužalojimai, dėl kurių jis buvo kurį laiką nedarbingas (kojoje įstrigo šovinio skeveldra, kurios be operacijos nebus galima pašalinti, o pati operacija kelia riziką jo sveikatai), bei su tuo susiję fiziniai bei dvasiniai išgyvenimai bus atitinkamai kompensuoti.

21. Atsakovas Lietuvos policijos mokykla atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

22. Atsakovas nurodo, kad patikrinimo metu priežastinis ryšys tarp patirtos traumos ir pasekmių, leidžiančių tvirtinti, jog trauma patirta tarnybos metu, susijusio su didesniu pavojumi ar didesne rizika, metu, nenustatytas, o nesant minėto priežastinio ryšio, teisė į Statuto 59 straipsnio 3 dalyje nustatytą kompensaciją neatsiranda. Apeliaciniame skunde pareiškėjas kaip pagrindinį argumentą, kodėl nusprendė kreiptis į teismą, nurodė, kad, jo nuomone, kontaktavimas su sprogiosiomis medžiagomis savaime lemia didesnę riziką žmogaus gyvybei ir sveikatai. Atsakovas nesutinka su šiuo argumentu. Įvykio aplinkybės patvirtina ir pats pareiškėjas skunde pripažįsta, kad jo sveikatos sutrikdymą lėmė vieno iš trijų šovinių, nukritusių ant paminkštintos grindų dangos, netikėtas sprogimas, sužalojęs jo koją. Kontrolės įstatymo 2 straipsnio 19 punkte nurodyta, kad šovinys – tai šaudmuo, susidedantis iš tūtos ar tūtelės su kapsule, sviedžiamojo užtaiso, sviedinio, o šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 10 punkte nurodyta kad šio įstatymo nuostatos netaikomos sprogstamosioms medžiagoms. Todėl šovinys nėra priskirtinas sprogstamosioms medžiagoms. Situacija, kurios metu buvo sutrikdyta pareiškėjo sveikata, įprasta ir neišskirtinė atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir visiškai nekelianti didesnio pavojaus pareigūno gyvybei ar sveikatai.

23. Atsakovas teigia, kad teismas savo sprendime vadovavosi faktinėmis įvykio aplinkybėmis, išdėstytomis Išvadoje, kurių apeliantas nepaneigė ir neginčijo savo skunde. Ginčas yra tik dėl nustatymo, ar pareiškėjo trauma buvo patirta esant padidinto pavojaus ar didesnės rizikos jo gyvybei ar sveikatai sąlygomis. Mano, kad teismas objektyviai nustatė, jog situacija, dėl kurios įvyko pareiškėjo sveikatos sutrikdymas, nesusijusi su didesniu pavojumi pareigūno gyvybei ar sveikatai. Atsakovas pritaria teismo sprendimui ir sutinka su jame išdėstytais motyvais. Teismas pripažino, kad Išvada yra motyvuota ir pagrįsta, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo atsakovui išduoti pareiškėjui siuntimą į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisiją sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

25. Departamentas teigia, kad jis laikosi nuomonės, išdėstytos atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui ir pažymi, jog teisinis kompensacijų reguliavimas pagal Statuto 59 straipsnio 3 dalies nėra iš esmes pasikeitęs, analogiškas situacijos vertinimas taikytinas ir šiuo metu, nes įvykis, kurio metu susižalojo apeliantas, įvyko pratybų metu.

26. Departamentas nurodo, kad nors apeliantas akcentuoja LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A-501-552/2017, tačiau minėtoje byloję aptariamos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šios nagrinėjamos bylos, nes minėtoje byloje asmuo susižalojęs pareigūnas sužalojimus patyrė ne pratybų, mokymų ar sportinio pasiruošimo metu, o vykdydamas tarnybą. Todėl apelianto argumentai šioje byloje netaikytini, nes cituojama teismų praktika negali būti laikoma analogiška. Šiuo atveju apelianto sužalojimas nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar rizika, o pats susižalojimas įvyko jam neveikiant netikėtoms, nekontroliuojamoms ir pavojingesnėmis, nei įprastai policijos pareigūno funkcijų atlikimas, aplinkybėms. Įvykio aplinkybės ir apelianto patirta trauma lemia, kad jam Statute 59 straipsnio 3 dalyje numatytos garantijos netaikomos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl Lietuvos policijos mokyklos 2019 m. gegužės 21 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 144-IS-4 „Dėl nustatymo, ar Lietuvos policijos mokyklos (duomenys neskelbtini) D. Ž. sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar tarnyba“ teisėtumo ir pagrįstumo.

28. Atlikus tarnybinį patikrinimą, Lietuvos policijos mokyklos viršininkas 2019 m. gegužės 21 d. patvirtino ginčijamą Išvadą, kurioje nustatyta, kad Lietuvos policijos mokyklos (duomenys neskelbtini) D. Ž. 2019 m. kovo 15 d. vedė šaudymo pratybas ir jų metu perdavė tris 9X19 Luger šovinius vienam iš pratybų dalyvių, o šoviniams nukritus ant guminio šaudyklos grindinio ir vienam iš šovinių susprogus, buvo sužalota pareiškėjo kairės kojos blauzda. D. Ž. patirto sveikatos sutrikdymo priežastis - šoviniui nukritus ant guminio šaudyklos grindinio ir jam susprogus, šovinio tūtelės skeveldra sužalojo kairės kojos blauzdą. Išvadoje nuspręsta, jog trauma patirta tarnybos metu, nėra susijusi su didesniu pavojumi ar didesne rizika, todėl pareiškėjas neturi teisės į Statuto 59 straipsnio 3 dalyje numatytą kompensaciją.

29. Ginčo dėl tarnybinio patikrinimo metu nutvatytų faktinių aplinkybių nėra.

30. Statuto 59 straipsnio 3 dalis (2018 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XIII-1790 redakcija) nustato, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą: 1) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam 75–100 procentų darbingumo – 46,55 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 2) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam 60–70 procentų darbingumo – 37,24 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 3) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam 45–55 procentų darbingumo – 27,93 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 4) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam iki 40 procentų darbingumo ir dėl to pripažintam netinkamu vidaus tarnybai – 23,28 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 5) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 18,62 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 6) apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 13,97 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 7) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 0,78 iki 9,31 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

31. Statuto 59 straipsnio 3 dalyje nustatyti trys alternatyviai galimi nurodytos kompensacijos išmokėjimo atvejai: 1) kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 2) kai pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 3) kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1-438/2021).

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad jo patirtų sužalojimų aplinkybėms taikytina pirmoji sąlyga, t. y. kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.

33. Aiškinant teisinį reguliavimą, išdėstytą nutarties 30 punkte, administracinių teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant aptariamos nuostatos taikymo klausimą yra būtina išaiškinti: pirma, ar pareigūno sužalojimas, susižalojimas arba jo sveikatos sutrikdymas atsirado tuo metu, kai jis ėjo savo tarnybines pareigas; antra, ar šie reiškiniai (pareigūno sveikatai arba gyvybei) atsirado tuo metu, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-501-552/2017). Dėl antrosios sąlygos – ar tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai Lietuvos administracinio teismo praktikoje konstatuota, jog, aiškinant šią aplinkybę, būtina nustatyti, kiek konkrečiai situacijai buvo būdingi padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai faktoriai, t. y. nustatyti, ar nurodyti faktoriai pagal pareigūno atliekamų (tuomet, kai buvo patirtas sveikatos sužalojimas ar kitoks sveikatos sutrikdymas) pareigų pobūdį pripažintini įprastais šių pareigų atlikimą lydinčiais faktoriais, ar, priešingai, tokių pareigų atlikimas savaime nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai bei kad atliekamų tarnybinių pareigų sąsajos su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai buvimas ar nebuvimas priklauso nuo konkrečių faktinių aplinkybių, kurios susiklosto atliekant atitinkamus tarnybos uždavinius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-145/2010; 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1149/2010).

34. Lietuvos administracinių teismų praktikoje taip pat yra pažymėta, kad tarnybinių pareigų atlikimui, kuris yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, priskirtinos tokios situacijos, kai pats atliekamų pareigų pobūdis yra sąlygotas didesnės rizikos ir pavojaus žmogaus sveikatai ir gyvybei; pavyzdžiui, nusikaltusių asmenų sulaikymas, persekiojimas, įvairių konfliktinių situacijų malšinimas, ir pan.; paprastai tai yra išskirtinės ir trumpalaikio pobūdžio situacijos, į kurias patenka pareigūnas, vykdydamas jam priskirtas funkcijas ar pavestas konkrečias užduotis; šios situacijos kyla, kai atsiranda aplinkybės susijusios su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; ir priešingai, kol tokios aplinkybės neatsiranda, pareigūno atliekamos tarnybinės funkcijos, nepriklausomai nuo jų pobūdžio, paprastai nepatenka į Statuto 40 straipsnio 3 dalies (nagrinėjamo ginčo atveju Statuto 59 str. 3 d.) veikimo sritį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1346/2014).

35. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl Statuto 59 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos sąlygos kompensacijai išmokėti buvimo, t. y. kad pareiškėjo sveikata buvo sutrikdyta tarnybos metu, vykdant jam pavestas funkcijas.

36. Tačiau Statuto 59 straipsnio 3 dalies taikymo kontekste būtina įvertinti, ar ginčo situacija, kurios metu sutrikdyta pareiškėjo sveikata, laikytina įprasta atliekant jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, ar visgi tai buvo išskirtinė, trumpalaikio pobūdžio situacija, į kurią pateko pareiškėjas, vykdydamas jam priskirtas funkcijas ar pavestas konkrečias užduotis.

37. Teisėjų kolegija, byloje surinktų įrodymų kontekste įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ginčo situacija neatitinka Statuto 59 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pirmosios alternatyvios sąlygos (pareigūno sveikata sutrikdyta jam atliekant su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai susijusias tarnybines pareigas), todėl nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas neturi teisės į Statuto 59 straipsnio 3 dalyje numatytą kompensaciją.

38. Ginčo situacija (šovinio iškritimas ir jo sprogimas), kurios metu buvo sutrikdyta pareiškėjo sveikata, nėra įprasta atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, o yra išskirtinė ir trumpalaikio pobūdžio, į kurią pateko pareiškėjas vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas ir paminėtas faktorius yra susijęs su padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, todėl yra Statuto 59 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos sąlygos spręsti dėl kompensacijos skyrimo pareiškėjui.

39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reguliuojančias ginčo teisinius santykius, ir nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl Išvados panaikinimo.

40. Skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto teisės akto galiojusio kito teisės akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama (Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 str.).

41. Panaikinus skundžiamą Išvadą, atsakovas Vidaus reikalų ministro 2019 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1V-504 patvirtinto Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susiję su tarnybinių pareigų atlikimu ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno statusu, o kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas yra susiję su didesniu pavojumi ar didesne rizika vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, tvarkos aprašo, nustatyta tvarka privalės iš naujo spręsti dėl Statuto 59 straipsnio 3 dalyje numatytos kompensacijos išmokėjimo pareiškėjui, todėl įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui siuntimą į Centrinės medicininės ekspertizės komisiją sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti nėra pagrindo.

42. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo D. Ž. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 3 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo D. Ž. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos policijos mokyklos 2019 m. gegužės 21 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 144-IS-4 „Dėl nustatymo, ar Lietuvos policijos mokyklos (duomenys neskelbtini) D. Ž. sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar tarnyba“.

Kitą pareiškėjo D. Ž. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas Gintaras Kryževičius Dainius Raižys