e2178c75-1004-4fcd-808f-01f350716b1e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-7346-331/2016                                                                                           Proceso Nr. 3-61-3-01929-2016-3                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2, 3.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, dalyvaujant pareiškėjui A.

T., vieÅ¡ame teismo posėdyje (vaizdo konferencijos bÅ«du) iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. T. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas skundu (b. l. 1-5) kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ dėl to, kad nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2016 m. gegužės 5 d.

LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.PaaiÅ¡kino, kad buvo kalinamas perpildytose kamerose, kurių sienos, lubos ir grindys avarinės bÅ«klės, jose nebuvo tinkamos ventiliacijos, todėl buvo drėgna. Kamerose buvo įrengtos dviaukÅ¡tės lovos be kopėtėlių. Ant kamerų langų buvo sumontuotos grotos, tarp jų ir lango bÅ«davo Å¡iukÅ¡lių. Ä® kameras nepateko natÅ«rali Å¡viesa, kamerose nuolat (naktį ir dienÄ ) bÅ«davo įjungta Å¡viesa.

Elektros tiekimas naktį buvo ribojamas. Tualetas įrengtas gyvenamojoje kameroje, todėl juo naudojantis nebuvo privatumo, be to, prastai nusileido vanduo. Maisto spintelė įrengta prie radiatoriaus ir tualeto, buvo skirta 4 asmenims, rūbų spintų iš viso nebuvo. Stalas kameroje buvo skirtas tik 2 asmenims, todėl nebuvo vietos visiems prie jo pavalgyti. Radijo ir televizijos laidas įrengtas 3 metrų aukštyje, nebuvo įmanoma jo pasiekti. Švarai palaikyti buvo išduodamos šluotos be kotų, jomis nebuvo įmanoma valyti po lova.

Nebuvo iÅ¡duodamas indų ploviklis, per mėnesį buvo iÅ¡duodama 50 ml dantų pastos, 1 skutimosi peiliukas bei 1 rulonas tualetinio popieriaus. Kameros ir patalynė nebuvo dezinfekuojamos. IÅ¡duodama patalynė buvo sintetinė, keldavo alergijÄ . Žmogui iÅ¡duodamos tik 2 paklodės ir vienas pagalvės užvalkalas. Buvo draudžiama turėti pledus. Pasivaikščioti kiemelyje pareiÅ¡kėjas galėjo tik 1 val. per dienÄ . DuÅ¡u buvo leidžiama naudotis tik kartÄ per savaitę, duÅ¡o patalpose buvo 1-2 purkÅ¡tuvai, o jais naudotis vienu metu buvo atvedami 1-4 asmenys.

Drabužiai pagal praÅ¡ymÄ buvo skalbiami tik kartÄ per du mėnesius. Energetinė maisto vertė buvo 1 300 – 1 500 kcal, artimieji maisto perduoti neturi teisės. LukiÅ¡kių TI-K pastato konstrukcijoje ir kanalizacijoje buvo asbesto. Nuo 2016 m. sausio 18 d. iki 2016 m. birželio 13 d. buvo draudžiama turėti ilgalaikius pasimatymus su sugyventine. Dėl Å¡ių neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų pareiÅ¡kėjas teigia patyręs neturtinę žalÄ , dvasinius skausmus, pareiÅ¡kėjui prasidėjo depresija, suprastėjo sveikata.

Tokios gyvenimo sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos, pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatas. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus, prašė jo skundÄ tenkinti. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius – kalėjimas (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundu, praÅ¡o skundÄ atmesti. Atsiliepime (b. l. 15-22) pateikė pareiÅ¡kėjo judėjimo grafikÄ .

Nurodė, jog maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954 asmenys. Pažymėjo, kad Å¡is skaičius nuolat yra virÅ¡ijamas ir gali siekti virÅ¡ 1000 asmenų. LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi, todėl LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigÄ tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.

Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str., Bausmių vykdymo kodekso 70 str. numatytų reikalavimų.Atkreipė dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t. y. Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras), kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui yra iÅ¡duodami į kameras.

Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais. Pažymėjo, kad siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.LukiÅ¡kių TI-K remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadindami elektros instaliacijÄ , daužydami apÅ¡vietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl, pilnai suremontuotose LukiÅ¡kių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinÄ remontÄ . Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti.Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio.

Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.LukiÅ¡kių TI-K atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 77 str.).Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos su pareikÅ¡tu skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti.

Atsiliepime (b. l. 10-13) paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų laikymo sÄ lygų į Kalėjimų departamentÄ nesikreipė, Kalėjimų departamentas su tuo susijusios medžiagos nerinko ir nenagrinėjo. Kalėjimų departamentas apie tariamų pažeidimų aplinkybes nebuvo informuotas, todėl negali patvirtinti ar paneigti pažeidimų fakto bei pateikti duomenų. PareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TIK buvo laikomas tokiomis pačiomis sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tu pablogintas jo buvimas Å¡ioje įstaigoje nebuvo.

PareiÅ¡kėjas jokių įrodymų, kuriuos bÅ«tų galima laikyti objektyviais, nepateikė, nedetalizavo jokių aplinkybių, galinčių paliudyti apie jam padarytÄ tariamÄ Å¾alÄ . PareiÅ¡kėjas nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis, kaip konkrečiai paskaičiuotas. LukiÅ¡kių TI-K, Kalėjimų departamento atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 77 str.).

S k u n d a s  t e n k i n t i n a s i Å¡Â d a l i e s. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ jis patyrė laikomas LukiÅ¡kių TI-K nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2016 m. gegužės 5 d.CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , praÅ¡ymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , praÅ¡ymo Nr. 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr.

EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ Peers prieÅ¡ GraikijÄ ). Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3straipsnio pažeidimas. EŽTT savo praktikoje taip pat yra ne kartÄ nurodęs, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr.

EŽTT 2005-04-07 sprendimÄ Karalevičius prieÅ¡ LietuvÄ , 2008-02-14 sprendimÄ Dorokhov prieÅ¡ RusijÄ , 2012-01-10 sprendimÄ Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ).Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusio nuo 2010 m. gegužės 14 d., 1.3.1. punkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto kamerose norma - 3,6 kv. m. vienam asmeniui.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo keliamo ginčo laikotarpiu (nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2016 m. gegužės 5 d.) pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas kamerose Nr. 122 (plotas 7,38 m2), Nr. 307 (plotas 8,22 m2), Nr. 290A (plotas 7,45 m2), Nr. 331 (plotas 7,21 m2), Nr. 281 (plotas 7,87 m2), Nr. 108 (plotas 7,38 m2), Nr. 171 (plotas 7,94 m2), Nr. 305 (plotas 8,17 m2), Nr. 333 (plotas 7,72 m2) kartu su 1-3 asmenimis.

PareiÅ¡kėjo judėjimo grafikas (b. l. 15-16) patvirtina, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius ne visÄ laikÄ buvo stabilus. Minėti duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas minėtu laiku LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas 90 dienų, iÅ¡ kurių 5 paras (2016 m. vasario 9 d., 2016 m. vasario 13 d. – 2016 m. vasario 17 d.) LukiÅ¡kių TI-K nebuvo tinkamai užtikrinta pareiÅ¡kėjo teisė į kalinimÄ patalpose pažeidžiant minimaliÄ 3,6 m2 gyvenamojo ploto normÄ kamerose, nustatytÄ Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“, t. y. LukiÅ¡kių TI-K neveikė taip, kaip pagal teisės aktus turėjo veikti. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ buvo pažeista, daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ . Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės kildina iÅ¡ to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , praÅ¡ymo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , praÅ¡ymo Nr. 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , praÅ¡ymo Nr. 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindÄ konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas dalį jo nurodyto laikotarpio bausmę atliko žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Tokia iÅ¡vada darytina įvertinus tai, kad mažesnis kameros plotas nebuvo kompensuotas kitais bÅ«dais, pareiÅ¡kėjo patirtų pažeidimų trukmė neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių. Vadinasi, valstybė 5 paras neužtikrino pareiÅ¡kėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y.

CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo atitinkamos pasekmės.Atsakovės atstovas teigia, kad negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ .

Teismo nuomone, Å¡ios aplinkybės nėra reikÅ¡mingos sprendžiant civilinės atsakomybės klausimÄ , nes remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LukiÅ¡kių TI-K administracijos kaltė nesudaro bÅ«tinos valstybės atsakomybės sÄ lygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui.Teismas atsižvelgęs į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ , dalykÄ , į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , laiko, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalÄ . Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ , dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ .Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtintÄ minimaliÄ tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje vienam asmeniui turinčiÄ tekti kameros ploto normÄ â€“ 3,6 m2 – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.

Kita vertus, LVAT nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , be kita ko, atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (LVAT administracinėje byloje Nr. A575-2249/2014). Ä®vertinus byloje esančiÄ medžiagÄ , matyti, kad kamerų plotas, buvo užstatytas baldais ir kitais buitiniais reikmenimis, todėl tam tikrais laikotarpiais pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas buvo itin mažas, jis beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti, jo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ Å¡iais laikotarpiais buvo ženkliai pažeista.PareiÅ¡kėjas teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K tualetas buvo įrengtas gyvenamojoje kameroje, todėl juo naudojantis nebuvo privatumo.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .

Lietuvos higienos norma HN 76:2010 neteko galios 2015 m. lapkričio 1 d., kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015). Pastarojoje reikalavimai laisvės atėmimo vietose įrengiamiems sanitariniams mazgams nėra nustatyti. Teismo vertinimu tai, kad naujai patvirtinta higienos norma nenustato sanitarinio mazgo įrengimo gyvenamosiose kamerose reikalavimų, nereiškia, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų situacija, palyginti su iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusiu reglamentavimu, gali būti bloginama. Lukiškių TI-K atsiliepime teigiama, kad Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio kameros ploto yra atitverta 1,5 m aukščio pertvara.

Taigi Å¡i patalpa nėra atskirose patalpose ir su atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistema, o nustatytos aplinkybės, susijusios su LukiÅ¡kių TI-K kameromis, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, įrengimas, įvertinus Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyto teisinio reguliavimo kontekste, laikytina, kad LukiÅ¡kių TI-K neužtikrino tinkamo sanitarinių mazgų įrengimo ir taip pažeidė pareiÅ¡kėjo teisę į tinkamas kalinimo sÄ lygas. Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijas Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktÄ , kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie bÅ«tų higieniÅ¡ki ir užtikrintų privatumÄ .

EŽTT 2015 m. sausio 27 d. sprendime, priimtame byloje Neshkov ir kiti prieÅ¡ BulgarijÄ , nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniÅ¡kais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumÄ ; humaniÅ¡ka gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kÅ«no Å¡varÄ . Atviras tualeto įrengimas kameroje ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ asmens bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimÄ byloje Makarov prieÅ¡ RusijÄ , 2007 m. liepos 19 d. sprendimÄ byloje Trepashkin prieÅ¡ RusijÄ , 2012-01-10 sprendimÄ byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ir kt.).

Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas Å¡lapintis bei tuÅ¡tintis kitų asmenų akivaizdoje turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys.Teismui konstatavus, kad sanitarinio mazgo įrengimas LukiÅ¡kių TI-K kamerose neatitiko teisės aktų reikalavimų, teismas atskirai nebepasisakys dėl kitų pareiÅ¡kėjo skundo argumentų, susijusių su netinkamu sanitarinio mazgo veikimu.

Atkreiptinas dėmesys, kad dalį ginčo laikotarpio (7 paras) pareiÅ¡kėjas kamerose buvo laikomas vienas, taigi Å¡iuo laiku pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais pažeista nebuvo.PareiÅ¡kėjas teigia, kad kai kuriose LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo antisanitarinės sÄ lygos: sienos, lubos ir grindys buvo avarinės bÅ«klės, nebuvo ventiliacijos, buvo drėgna, nebuvo tinkamo natÅ«ralaus apÅ¡vietimo, todėl nuolat (naktį ir dienÄ ) bÅ«davo įjungta Å¡viesa.

Kamerose buvo nešvaru, tarp lango ir grotų buvo šiukšlių.Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nuostatomis, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 punktas). Gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx (22 punktas). Gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (23 punktas).

Gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 punktas). Šiltuoju metų laiku gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų santykinė drėgmė turi būti 35-65 proc., o šaltuoju metų laiku – 35-60 proc. (26 punktas). Laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos (28 punktas). Visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs (54 punktas).

Gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsių (56 punktas). Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi bÅ«ti aprÅ«pinti Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi (58 punktas). Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas). Gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi bÅ«ti nuo 35 proc. iki 65 proc. (16 punktas).

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas).Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ar kitas institucijas. IÅ¡ atsakovės atstovo teismui pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (b. l. 32 - 38) matyti, jog LukiÅ¡kių TI-K kamerose atliktos visuomenės sveikatos saugos kontrolės patikrinimai.

Pateiktuose Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose yra nurodyti duomenys apie sveikatos kontrolę, vykdytÄ ir tais laikotarpiais, kai pareiÅ¡kėjo LukiÅ¡kių TI-K nebuvo. Todėl, vadovaudamasis protingumo principu, teismas remiasi tik tų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų duomenimis, kuriuose kamerų patikros aplinkybės buvo fiksuojamos per protingai trumpiausiÄ laiko tarpÄ nuo ginčo laikotarpio. Atitinkamai, atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, taip pat į tai, jog daugiau duomenų, kad pareiÅ¡kėjo laikymo konkrečioje kameroje metu bÅ«tų nustatyti kokie nors higienos normų reikalavimų pažeidimai, byloje nėra, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamos LukiÅ¡kių TI-K kamerų bÅ«klės atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K kameros nebuvo tinkamai aprÅ«pintos baldais – kamerose buvo įrengtos dviaukÅ¡tės lovos be kopėtėlių, įrengta tik viena maisto spintelė, skirta 4 asmenims, rÅ«bų spintų nebuvo, o stalas kameroje buvo skirtas tik 2 asmenims, todėl nebuvo vietos visiems prie jo pavalgyti.

Teismas laiko, kad dviaukščių gultų įrengimas Lukiškių TI-K kamerose neprieštarauja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose nustatytam teisiniam reguliavimui.

Juo taip pat nėra nustatyta, kad gultai turi būti su kopėtėlėmis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl gultų įrengimo yra atmestini. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje „Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ nustatyta, kad kameroje, be kita ko, turi būti vienas stalas, taburečių kameroje turi būti tiek, kiek joje yra asmenų, taip pat maisto produktų spintelė arba lentyna, sieninė viršutinių drabužių pakaba.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjas buvo laikomas su 1-3 asmenimis. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad kamerose buvo įrengta spintelė maisto produktams laikyti nėra. Kamerose taip pat buvo įrengtos viršutinių drabužių kabyklos. Taigi šio inventoriaus įrengimas kamerose laikomų asmenų skaičiui buvo pakankamas. Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K jam per mėnesį buvo išduodama tik 50 ml dantų pastos, 1 skutimosi peiliukas bei 1 rulonas tualetinio popieriaus, o indų ploviklis apskritai nebuvo išduodamas.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose nustatyta, kad vyrams, laikomiems tardymo izoliatoriuose, išduodamas vienas rulonas tualetinio popieriaus per mėnesį. Suimtiesiems kas mėnesį taip pat išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.).

Priemonės indams plauti į kameras iÅ¡duodamos pagal jų vartojimo instrukcijose nurodytas normas. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjui per mėnesį buvo iÅ¡duodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus bei 50 ml dantų pastos, nėra. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime paaiÅ¡kino, kad geriamoji ir kalcinuota soda iÅ¡duodamos pagal bendrÄ jÄ tvarkÄ â€“ du kartus per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad LukiÅ¡kių TI-K kameros buvo aprÅ«pinamos indų plovimui bÅ«tinomis priemonėmis.

Remiantis pateiktu teisiniu reguliavimu matyti, kad suimtiesiems per mėnesį iÅ¡duodama iki 4 vnt. vienkartinių skustuvų. PareiÅ¡kėjas teigia, kad Å¡ios normos nebuvo laikomasi, nes jam per mėnesį buvo iÅ¡duodamas tik 1 skustuvas. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad pareiÅ¡kėjas su raÅ¡ytiniais praÅ¡ymais dėl papildomų skutimosi peiliukų iÅ¡davimo ginčo laikotarpiu bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nus. PareiÅ¡kėjas teigia, kad pasivaikščioti gryname ore jis galėdavo tik 1 valandÄ per dienÄ .

Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Kadangi ginčo byloje dėl to, kad pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas 1 valandos pasivaikščiojimas gryname ore nėra, Å¡is pareiÅ¡kėjo teiginys atmestinas kaip nepagrįstas.PareiÅ¡kėjas teigia, kad galimybė nusiprausti po duÅ¡u jam buvo sudaroma tik vienÄ kartÄ per savaitę, duÅ¡e bÅ«davo tik 1-2 purkÅ¡tuvai, nors praustis vesdavo po 1-4 asmenis.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punktÄ bei Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punktÄ laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjui buvo sudarytos galimybės Å¡ia teise pasinaudoti, byloje nėra. PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad jis bÅ«tų nespėjęs nusiprausti po duÅ¡u tam skirtu metu. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas su skundais dėl naudojimosi duÅ¡u tvarkos, jo buvimo LukiÅ¡kių TI-K metu, bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ir (ar) kitas institucijas.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl naudojimosi duÅ¡u sÄ lygų ir tvarkos atmestini, kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K duodamo maisto energinė vertė buvo menka (1 300-1 500 kcal), todėl jo nepakakdavo, o artimiesiems nebuvo leidžiama perduoti maisto. Vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalies nuostatomis, suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji aprÅ«pinami nemokamai.

Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, kuriose nustatyta, kad nedirbančių vyrų fiziologinė mitybos norma per parÄ sudaro 2 298 kcal. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių reikalavimus.

Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl menkaverčio maisto vertintini kritiÅ¡kai, kadangi nėra paremti jokiais įrodymais. PareiÅ¡kėjas nedetalizavo, kokie galimai netinkami maisto produktai jam buvo pateikiami ir kokių maisto produktų trÅ«ko, nepaaiÅ¡kino, kuo remdamasis teigia, kad maisto kaloringumas buvo tik 1 300-1 500 kcal. Atsiliepime LukiÅ¡kių TI-K paaiÅ¡kino, kad kiekvienÄ dienÄ pagamintų patiekalų kokybė yra tikrinama LukiÅ¡kių TI-K Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojo, kuris patikrinęs maistÄ savo paraÅ¡u patvirtina pagaminto maisto kokybę.

Be to, pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 86 punkto nuostatas, suimtieji turi teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų tardymo izoliatorių parduotuvėse, todėl trūkstant maisto pareiškėjas galėjo šia teise pasinaudoti. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl suimtųjų maitinimo.

PareiÅ¡kėjo teigimu, patalynė nebuvo dezinfekuojama, joje veisiasi įvairÅ«s parazitai, blakės, blusos, patalynė yra iÅ¡duodama sintetinė, keldavo alergijÄ . Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Suimtieji gali naudotis savo patalyne (iÅ¡skyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu to pageidauja. Atitinkamai pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 66 punktÄ lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi bÅ«ti su užvalkalais iÅ¡ nepralaidaus skysčiams, patvaraus pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iÅ¡ audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R-247 redakcija) 83 punkte nustatyta, kad suimtiesiems leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduota patalyne (išskyrus pagalvę, čiužinį ir antklodę), jeigu suimtasis raštu atsisako Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nurodytos patalynės. Pareiškėjo teiginiai dėl patalynės vertintini kritiškai, kadangi nėra paremti jokiais įrodymais.

LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime paaiÅ¡kino, kad patalynė iÅ¡duodama pagal normas, numatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimo“. Taip pat pagal Lietuvos higienos normÄ HN 76:2010 laisvės atėmimo vietose yra sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius.

MinkÅ¡tasis inventorius iÅ¡duodamas dezinfekuotas, Å¡varus ir tvarkingas, pagalvės, čiužiniai ir antklodės dezinfekuojami įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje, o buitinių kenkėjų kontrolė kamerose atliekama pagal sutartį su licencijuota įmone. Å ias aplinkybes patvirtina į bylÄ pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai, kuriuose nurodyta, kad patalynė kamerose vizualiai Å¡vari ir nesuplyÅ¡usi, buitinių parazitų buvimo požymių kamerose nenustatyta, kamerose atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, o nustačius jų buvimo pėdsakus atliekamas jų naikinimas (b. l. 32–38).

LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, jog siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose LukiÅ¡kių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma rodo, kad LukiÅ¡kių TI-K yra sistemingai vykdoma tokio pobÅ«džio priežiÅ«ra ir profilaktika. Tokios pozicijos savo praktikoje laikosi ir LVAT (LVAT administracinėje byloje Nr. A-618-552/2016 ir kt.). Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl buitinių parazitų kamerose ir patalynėje buvimo taip pat atmestini.PareiÅ¡kėjo teigimu LukiÅ¡kių TI-K pastatų konstrukcijose ir vamzdžiuose yra asbesto, kuris kenkė jo sveikatai, tačiau Å¡iuos pareiÅ¡kėjos teiginius pagrindžiančių įrodymų byloje nėra.

PareiÅ¡kėjas taip pat nenurodė, kuo remdamasis teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K pastatuose ir vamzdyne yra asbesto, nepateikė įrodymų, jog dėl to, kokiu nors bÅ«du buvo pakenkta jo sveikatai. Todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai laikytini abstrakčiais ir atmestini.    PareiÅ¡kėjas teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai atsisakė registruoti pareiÅ¡kėjo teikiamus skundus. Teismas negali sutikti su Å¡iais jo teiginiais, nes jie yra abstraktÅ«s ir nepagrįsti įrodymais. Kaip minėta, byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl kalinimo sÄ lygų ir (ar) kitais klausimais su skundais ar praÅ¡ymais bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ .

Tuo tarpu pats pareiÅ¡kėjas nei skunde, nei teismo posėdyje nedetalizavo, dėl kokių aplinkybių, kada (bent apytiksliai), į kokius pareigÅ«nus ir kiek kartų kreipėsi bei kada tariamai buvo atsisakyta priimti jo skundÄ ar praÅ¡ymÄ .    PareiÅ¡kėjo teigimu, dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K buvo sutrikdyta jo sveikata – esÄ dėl kalinimo perpildytose kamerose pareiÅ¡kėjui prasidėjo depresija. PareiÅ¡kėjas teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl netinkamų kalinimo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų bÅ«tų pablogėjusi jo sveikata.

PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu su skundais dėl pablogėjusios sveikatos nesikreipė, įrodymų dėl pablogėjusios sveikatos nepateikė. Taigi byloje nėra duomenų apie kokius nors negrįžtamus pareiÅ¡kėjo sveikatos pakitimus, sÄ lygotus netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K ginčo laikotarpiu. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, sutiktina su tuo, kad teisės aktų reikalavimus atitinkančių sÄ lygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjui fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus bei sudaro pagrindÄ vertinti, kad Å¡iuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktais numatytÄ vienam asmeniui skiriamÄ plotÄ , sanitarinio mazgo įrengimas pažeidžiant asmens teisę į privatumÄ , žala – pareiÅ¡kėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

Kiek tai susiję su pareiÅ¡kėjo nurodytu jam padarytos neturtinės žalos dydžio vertinimu pažymėtina, jog CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Pažymėtina, jog neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ bÅ«do ir (ar) dydžio, aiÅ¡kindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo Å¡iuo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do, dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, pareiÅ¡kėjo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpis, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista žymiai, pažeidimo tÄ sa, ar tai iÅ¡ esmės pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio taip pat atsižvelgtina ir į tokias reikÅ¡mingas bendro pobÅ«džio aplinkybes kaip bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus.

Akcentuotina, jog neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtÄ dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008).Apibendrindamas iÅ¡vardintų nuostatų visumÄ teismas pažymi, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis gydymo sÄ lygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi bÅ«ti atsižvelgta į visumÄ faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje.

Taigi atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra bÅ«tent teismo prerogatyva ir vertinant priteistinos neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti atsižvelgiama į įvairiais pirmiau nurodytas aplinkybes. Todėl vertinant pareiÅ¡kėjui priteistinÄ neturtinę žalÄ visų pirma pabrėžtina, jog atsižvelgus į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis trukmę, t. y. 2016 m. vasario 9 d., 2016 m. vasario 13 d. – 2016 m. vasario 17 d., viso 5 paras, į kitus pareiÅ¡kėjui nepagrįstai sukeltus nepatogumus, nurodytus Å¡iame sprendime, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , sukelia dvasines kančias, į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį (bylai aktualiu laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d.

– minimali mėnesinė alga 350 Eur), į tai, kad administracinėje byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, spręstina, jog Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodyta suma. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į naujausiÄ teismų praktikÄ panaÅ¡iose faktinėmis aplinkybėmis bylose (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3997-602/2016 pareiÅ¡kėjui priteisė 2 300 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 266 paras ir 20 dienų ne visÄ parÄ , administracinėje byloje Nr. A-848-520/2016 pareiÅ¡kėjui priteisė 1 100 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 119 parų, administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2016 paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjui buvo priteistas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas, už patirtÄ neturtinę žalÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas areÅ¡tinėje 5 dienas neužtikrinant jam privatumo naudojantis tualetu, administracinėje byloje Nr. A-603-756/2016 pareiÅ¡kėjui priteisė 60 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas 14 dienų areÅ¡tinėje buvo laikomas sÄ lygomis, neužtikrinančiomis privatumo naudojantis tualetu), įvertinęs minėtų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, konstatuoja, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 100 Eur.

Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, atsižvelgdamas į aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių visumÄ , teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, 105 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo A.

T. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti A. T. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 100 (vienÄ Å¡imtÄ eurų) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas apeliacine tvarka per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                          Henrikas Sadauskas