e2174ab2-d0a3-4c91-b933-e10089429188 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-815-1072/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05990-2019-8 Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1.; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2. (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 11 d. Ukmergė Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų teisėja Eglė Venckienė, sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei, dalyvaujant prokurorui V. J., kaltinamajam E. B., nukentėjusiajai Z. M., specialistei teismo medicinos ekspertei R. G., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : E. B. muÅ¡damas nežymiai sužalojo žmogų, o bÅ«tent: jis, 2019 m. vasario 10 d., apie 15 val. 10 min., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, žodinio konflikto metu, tyčia, suėmęs už Z. M. rankų riešų, juos suspaudė, po to abejomis rankomis suėmęs už Z. M. striukės, pastÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ vielos tinklo tvorÄ , po to Z. M. nugara atsirėmus į tvorÄ , delnu sudavė į Z. M. deÅ¡inį skruostÄ ir vienÄ kartÄ kumščiu į jos galvos plaukuotÄ dalį, tokiais savo neteisėtais veiksmais padarydamas Z.

M. poodines kraujosruvas nugaros deÅ¡inėje, kairiame Å¡one, deÅ¡iniame sėdmenyje, rankose, Å¡launyse, poodinę kraujosruvÄ deÅ¡iniame skruoste, tai yra, nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Byloje surinkti duomenys Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. B. kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad viskas prasidėjo nuo Z. M. Å¡uns. Kadangi dirba tolimųjų reisų vairuotoju, jam trukdo ilsėtis Å¡uns lojimas, be to, jis dergia bendrame kieme, iÅ¡matos nesurenkamos. Kol Å¡uo buvo mažas, Z.

M. paleisdavo Å¡unį palakstyti savo kieme, kai paaugo – iÅ¡leidžia į bendrÄ . Savaitę iki įvykio paskambino Z. M. ir paklausė, kiek Å¡uo gali loti. Ji atsakė, kad „nekelk balso“ ir viskas tuo baigėsi. Grįžęs iÅ¡ reiso pamatė, kad niekas nepasikeitė. 2019 m. vasario 10 d. po pietų pamatė, kad Z. M. parsiveda Å¡unį, išėjo į kiemÄ ir paklausė, ar ji ruoÅ¡iasi tvarkyti, nes Å¡uns pridergta, ji pasakė, kad, kai nutirps ledai, Å¡oko prie jo, čiupo jam už marÅ¡kinių, neleido atidaryti vartelių, nuplėšė marÅ¡kinių kiÅ¡enę.

Pamačiusi, kad nieko negali padaryti, pasakė, „kÄ JÅ«s, broliai piderastai, kad gyvenat po vienÄ ?“ E. B. parodė, kad nukentėjusioji iÅ¡provokavo, iÅ¡mušė iÅ¡ vėžių, po Å¡ių žodžių jÄ Äiupęs už rankų, žemiau pečių ir prispaudęs prie kaimynų aliuminio tinklo tvoros nugara. Tuo viskas ir pasibaigė, jokių smÅ«gių nesudavė. Ä®vykio metu Z. M. buvo su „langete“ ant rankos, apsirengusi žiemine trumpa striuke su kailiuku, vienplaukė.

Ji sakė „paleisk mane, tave pasodinsiu“, muistėsi, bandė užduoti jam, kai jÄ paleido, nebebandė užduoti. Gal po 15 minučių atvažiavo policija. Jis jau buvo pasikeitęs marÅ¡kinius. Pripažįsta ir atlygino tik žalÄ Vilniaus teritorinei ligonių kasai, nes pripažįsta kaltę, kad Z. M. prirėmė prie tvoros ir atsirado trauminiai poveikiai. Z. M. civilinio ieÅ¡kinio nepripažįsta, jos nemušė. Ikiteisminio proceso metu kaltinamasis E. B. parodė, kad Z. M.pažįsta. Ji yra pusseserė. Gyvena sublokuotame name, bendrai priklausančiame sklype. Su ja nuolat konfliktuoja.

Anksčiau konfliktavo dėl to, kad jos sÅ«nus garsiai klausosi muzikos. Dabar pykstasi dėl to, kad ji laiko Å¡unį ir nesutvarko šuns paliekamų iÅ¡matų bendrame kieme. 2019 m. vasario 10 d. sukonfliktavo su pussesere. Buvo blaivus. Viskas prasidėjo nuo to, kad prieÅ¡ savaitę paskambino Z. M., pasakė, kad ji susitvarkytų Å¡uns paliktas iÅ¡matas kieme. Å ioji telefonu atsakė: „nekelk balso, kaip reikia taip ir bus“.  Šuns iÅ¡matų nesusitvarkė. TÄ sekmadienį išėjęs į kiemÄ , pamatęs, kad kiemas nesutvarkytas ir Å¡uo laksto jame palaidas, prieidinėjo prie vartelių, norėdamas juos atidaryti ir Å¡unį iÅ¡leisti į gatvę Z.

M. matant. Pasakė jai: „gaudysi dabar Å¡unį“. Norėjo taip Z. M. paauklėti. Prie jo priėjo Z. M.ir bandė neleisti jam atidaryti vartelių. Jie tarpusavyje apsižodžiavo. Tada Z. M. čiupo kažkuria ranka už jo priekinės marÅ¡kinių kiÅ¡enės ir Å¡iÄ nuplėšė. Kuomet nuplėšė kiÅ¡enę, nieko nedarė. Galimai apsistumdė pečiais tarpusavyje, bandydami vartelius vienas atidaryti, o kitas uždaryti. NebÅ«tų Z. M. nieko daręs. Atidaręs vartelius jau ėjo į kiemo vidurį, tačiau Z.

M.iÅ¡rėkė, kad jis ir jo brolis esÄ piderastai, dėl to gyvena po vienÄ . Po Å¡ių Z. M.žodžių jis neatlaikė. Å ie žodžiai iÅ¡mušė jį iÅ¡ vėžių, jis pasisuko į paskui ėjusiÄ Z. M., suėmė abejomis rankomis jai už striukės, krÅ«tinės aukÅ¡tyje, pastÅ«mė jÄ Ä¯ tvorÄ . Norėjo pasodinti į Å¡alia tvoros esančiÄ Å¡uns iÅ¡matų krÅ«vÄ , tačiau Z. M.abejomis rankomis užsikabino už jo abiejų pečių. Tuo metu kai jÄ stÅ«mė, Z.

M. muistėsi. Nusistebėjo iÅ¡ kur ji turi tiek jėgų. To Z. M. muistymosi metu, jis galėjo savo ranka Å¡iai kliudyti veidÄ ar galvÄ . Tačiau tyčia Z. M.kumščiu į jokiÄ kÅ«no vietÄ netrenkė. Viskas įvyko labai greitai, nespėjo visų smulkmenų įsidėmėti. Ta tvora, į kuriÄ Â jis stÅ«mė Z. M., yra nelabai aukÅ¡ta, gal iki 120 cm aukščio, žalios spalvos, tinklinė. Z. M.į tvorÄ atsirėmė nugara. Jis Z. M.prirėmęs prie tvoros, iÅ¡karto paleido ir nuėjo į namus.

Be brolio, kuris incidento metu išėjo iÅ¡ garažo, niekas nematė. E. B. nematė kad netoliese bÅ«tų žmonių. Labai gailisi dėl to, kÄ padarė. Ateityje stengsis vengti konfliktų su Z. M.. Sutinka atlyginti žalÄ (civilinį ieÅ¡kinį) tik Vilniaus teritorinei ligonių kasai. Nesutinka atlyginti Z. M. Å¡ios pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio, pageidauja baudžiamÄ jÄ bylÄ baigti kaltinamuoju aktu (b. l. 88 – 89, 98). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji Z. M. parodė, kad turi su pusbroliu E. B. bendrÄ Ä¯važiavimÄ , jos kiemas vidinis, neįmanoma padaryti tvoros.

Yra padaryti varteliai ir Å¡uo iÅ¡leidžiamas pabėgioti, palaksto, padergia. 2019 m. vasario 10 d., apie 15 val. 00 min., pamatė, kad atidaryti varteliai, Å¡uns kieme nėra, jis nubėgęs. Jai grįžtant į kiemÄ su rastu Å¡unimi išėjęs E. B., pasakė jai „susirink Å¡unį ir jo iÅ¡matas“ arba jis jos “mordÄ panardins į tuos Å¡Å«dus“. Ji nespėjo uždaryti vartų Å¡uo vėl iÅ¡bėgo, E. B. pasakė „gaudyk vėjÄ laukuose“. Jis sugriebė jai už rankų riešų, suspaudė, tampė.

Kai paleido, ji nueidinėjo, nieko nesakydama, jÄ sugriebė už striukės, besimuistančiÄ užvertė ant vielinės tvoros, tada sudavė į galvÄ ir į skruostÄ . Daugiau žmonių kieme nebuvo. Ä®vykio metu E. B. brolio R. B. kieme nebuvo, jis, kai buvo policija atvažiavo, sakė, kad „aÅ¡ čia ne prie ko“. Kai ji skambino į bendrÄ pagalbos centrÄ , pasakė, kad E. B. iÅ¡ kiemo iÅ¡leido Å¡unį, nepasakė, kad užvertė ant tvoros, buvo emocinis Å¡okas, bet grįžusi namo vėliau pajautė skausmÄ ir nuvažiavo į ligoninės priėmimo skyrių.

Kitų konfliktų su niekuo iki tol, kol nuvyko į ligoninę, neturėjo. Ikiteisminio proceso metu nukentėjusioji Z. M. parodė, jog su kaimynu, pusbroliu E. B., gyvena gretimuose, sublokuotuose namuose, ji (duomenys neskelbtini), o jis (duomenys neskelbtini). Naudojasi tuo pačiu, bendru įvažiavimu į kiemus. Savo kieme, voljere, laiko Vokiečių aviganį, 7 mėn. amžiaus. Dažnai šunį paleidžia palakstyti bendrame įvažiavime į kiemus. Jis yra iš abiejų pusių aptvertas tvoromis, o iš priekio, iš (duomenys neskelbtini) pusės uždaromi dvivėriai vartai.

Å uo dažnai pridergia ir ji nespėja surinkti jo iÅ¡matų. Tada E. B. pyksta ir priekaiÅ¡tauja. 2019 m. vasario 10 d., apie 14 val. 30 min., iÅ¡leido palakstyti šunį. Apie 15 val. 00 min. pažiÅ«rėjusi per langÄ , bendrame įvažiavime Å¡uns nebematė. Vartai buvo atidaryti. Išėjusi į gatvę, rado šunį prie kaimynų kiemo. Su Å¡unimi einant į kiemÄ , į bendrÄ Ä¯važiavimÄ Â iÅ¡ namų išėjo E. B., iÅ¡ pažiÅ«ros jis atrodė neblaivus. Jis pradėjo Å¡aukti: ,,Blet, kurva, susitvarkyk Å¡unį! Visur jis priÅ¡ikęs! Susirink Å¡Å«dus! O jei ne, sugrÅ«siu tavo snukį į tuos Å¡Å«dus!“ Z.

M. jam atsakė: ,,Tuojau einu ir viskÄ sutvarkysiu“. Nespėjus uždaryti vartų, Å¡is sugriebė jÄ už abiejų rankų riešų, suspaudė juos ir ėmė tampyti. Jai skaudėjo. Tai truko apie 2 minutes. Tada paleido ir sugriebė rankomis jai už striukės priekio. Nutempęs prie kaimynų vielinio tinklo tvoros, užvertė ant jos. IÅ¡ jo burnos juto alkoholio kvapÄ . Sakė jam: ,,Baik, viskÄ sutvarkysiu, va Å¡uo vėl pabėgo į gatvę“. O jis atsakė: ,,Gaudyk Å¡unį laukuose“.

Tada delnu sudavė vienÄ kartÄ Ä¯ deÅ¡inį skruostÄ ir kumščiu vienÄ kartÄ Ä¯ galvos plaukuotÄ jÄ dalį, deÅ¡inėje pusėje. Jai skaudėjo. Ji pradėjo rėkti: ,,Gelbėkit!“ Tada E. B. jÄ paleido. Visas tampymas ir smurtas tęsėsi apie 10 min. Jautė, kad nuo griovimo ant tvoros jai skauda kairės Å¡launies vidinę pusę ir nugaros apatinę, deÅ¡inę dalį. Kai Å¡is jÄ paleido, ji apsidairė, jokių žmonių aplinkui nebuvo, niekas Å¡io įvykio nematė. Šuns kieme taip pat nebuvo.

E. B.nuėjo į namus. Išėjo į gatvę ieÅ¡koti šuns. Parėjo į namus 15 val. 20 min., paskambinusi Nr. 112 pranešė apie įvykį. Po to nuvyko į VšĮ (duomenys neskelbtini) priėmimo-skubios pagalbos skyrių. 2019 m. vasario 12 d. kreipėsi į šeimos gydytojÄ (duomenys neskelbtini) PSPC (b. l. 20, 21). Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytojas R. B. parodė, kad 2019 m. vasario 10 d. popiete buvo prie garažo, jis yra bendrame blokuoto namo įvažiavime, matė, kad Z.

M., jo pusseserė, išėjo, iÅ¡girdo, kad kalba garsiau, kad brolis E. B. nori atidaryti vartus, jie susistumdė, galvojo, kad parėkavo ir viskas. Girdėjo, kaip Z. M. pasakė, kad „jÅ«s abu su R. B. gyvenate kaip piderastai po vienÄ â€œ. Kai Å¡iuos žodžius pasakė, matė, kaip brolis E. priėjo ir pastÅ«mė jÄ Ä¯ kaimynų vielinę tvorÄ . Ji aukÅ¡tielninka užgriuvo ant tvoros. Kad nukentėjusiajai buvo suduota 13 smÅ«gių, tai nesÄ monė, ji buvo su Å¡ilta striuke, brolis buvo su džinsais ir marÅ¡kiniais.

Ar Z. M. jį matė, nežino, jis nesikišo nei prie vieno, nei prie kito. Ikiteisminio proceso metu apklaustas liudytoju R. B. parodė, jog yra E. B. brolis. Konflikto tarp Z. M. ir brolio metu, jis buvo garaže, esančiame sklypo gale. Būdamas garaže išgirdo kieme šurmulį. Vėliau išgirdęs Z. M. ir brolio balsus, išėjo garažo pasižiūrėti, kas vyksta kieme. Arti nėjo. Stovėjo apie 15 m. atstumu. Matomumas buvo geras, šviesu. Pamatė, kad E. B.atidarinėja kiemo vartus, norėdamas į gatvę išleisti Z.

M.Å¡unį. Z. M. ir E. B.apsistumdė, ar tai prasilenkdami sukontaktavo kÅ«nais, kadangi Z. M.ėjo uždarinėti vartelių. Matė, kad Z. M.ranka prisilietė prie E. B.Å¡ono, ar rankos. E. B. pradėjo eiti į kiemo vidurį, link garažo. Z. M.ėjo iÅ¡ paskos. Z. M.pasakė E. B.: „jÅ«s abu su broliu kaip piderastai, po vienÄ gyvenate“. Po Å¡ių Z. M.žodžių E. B.pasisuko į Z. M. ir abiem rankom suėmė Z. M. už drabužių krÅ«tinės aukÅ¡tyje. Suėmęs jÄ prispaudė prie Å¡alia esančios, nedidelio, apie 1,20 m aukščio, vielinės tvoros.

Prispaudęs prie tvoros nieko jai nebedarė. JÄ iÅ¡karto paleido. Z. M.nugriuvusi nebuvo. Jie abu kažkÄ rėkavo. Vėliau matė, kad yra nuplėšta E. B.marÅ¡kinių priekinė kiÅ¡enė. Suprato, kad tÄ kiÅ¡enę Z. M. nuplėšė tuo metu prie vartų. Nematė, kad E. B.Z. M. muÅ¡tų. Z. M.vilkėjo tamsiais, pilkais treningais, ruda žiemine striuke (b. l. 62 – 64). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas V. N. parodė, kad yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas. 2019 m. vasario 10 d. vyko į iÅ¡kvietimÄ (duomenys neskelbtini).

Kieme pasitiko pranešėja Z. M., pasakė, kad įvyko konfliktas su kaimynu neblaiviu pusbroliu E. B., kuris gyvena priblokuotame name, dėl jos vilkÅ¡unio, kuris pridergia bendrame įvažiavime. Sakė, jog E. B. jÄ užsipuolė, aprėkė, užgauliojo, pastÅ«mė į kaimynų vielinę tvorÄ , daugiau jokio smurto nebuvo. ApžiÅ«rėjus tvorÄ , matėsi, kad ji aplankstyta. Nutarta pabendrauti su kita konflikto puse – E. B.. Jis pasakė, kad konfliktas senas dėl Å¡uns, kuris pridergia, Z. M. netvarko, be to, Å¡uo loja, trukdo jam miegot po reiso, nes jis dirba vairuotoju.

PasiÅ«lius E. B. atsipraÅ¡yti, jis pasakė, kad jos niekada gyvenime neatsipraÅ¡ys, jų konfliktai tęsiasi nuo vaikystės laikų, dar tėvai konfliktavo, tie konfliktai tebevyksta ir vyks ir toliau. Buvo brolis, jo duomenų neužsirašė, nes jis pasakė, kad to konflikto nematė, tik papasakojo situacijÄ dėl Å¡uns. Z. M. pareiÅ¡kimo tuo metu nepageidavo raÅ¡yti. Ä®vykio vietoje nei vienam iÅ¡ konflikto Å¡alių blaivumas netikrintas, nes nei kvapo, nei kitų girtumo požymių nepastebėjo, tik susijaudinimas, kalbėjo pakeltais balsais.

Tos pačios dienos vakare ji atvyko pati į komisariatÄ , pasiskundė, kad prieÅ¡ jÄ buvo vartotas smurtas. IÅ¡aiÅ¡kinus, koks laukia procesas, pasakė, kad reikia pagalvoti, kitÄ dienÄ apsisprendė pareiÅ¡kimÄ paraÅ¡yti. Parodė gydytojo iÅ¡raÅ¡Ä , taip pat sužalojimus, tai yra, pakėlė marÅ¡kinėlius, matėsi ant nugaros mėlynės, kraujosruvos, nubrozdinimai, tokiame aukÅ¡tyje, kaip tvora. Dėl veido sužalojimų pasakyti negali, nebepamena. Moteris ant rankos turėjo įtvarÄ iÅ¡ anksčiau, kaip pati paaiÅ¡kino.

Ikiteisminio proceso metu apklaustas liudytoju V. N. parodė, jog 2019 m. vasario 10 d. dirbo kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju V. J.. Vyko į iÅ¡kvietimÄ adresu (duomenys neskelbtini), kur pasitiko pranešėja Z. M., kuri paaiÅ¡kino, kad eilinį kartÄ susipyko su kaimynu E. B. susipyko dėl nesurenkamų jos Å¡uns iÅ¡matų bendrame kieme. Ä® kiemÄ išėjo E. B., kuris paaiÅ¡kino, kad konfliktai vykta dėl nerenkamų Å¡uns iÅ¡matų, dėl Å¡uns lojimo, kad kaimynė Z.

M. pradėjo sakyti kad jis su broliu gyvena po viena kaip pederastai. Jis užpyko, ir suėmęs jÄ už drabužių papurtė ir užgriovė ant vielos tinklo tvoros. Z. M. pretenzijų dėl to E. B. neturėjo, dėl patirto fizinio skausmo nesiskundė, dėl to nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pranešėja ir įtariamasis iÅ¡ pažiÅ«ros atrodė blaivÅ«s (b. l. 36, 37). Specialistė R. G. teismo posėdžio metu parodė, jog yra teismo medicinos ekspertė, tvirtina Å¡ioje byloje savo duotÄ specialisto iÅ¡vadÄ .

PaaiÅ¡kino, jog nurodyti sužalojimai yra padaryti vienu laiku, mėlynių spalva buvo vienoda – violetinė žaliu pakraščiu. Tokia spalva bÅ«dinga 2-5 dienų laikotarpyje atsiradusiems sužalojimams. Trauminis poveikis – mažiausiai vieno poveikio pasekmė. Jiems nustatyti svarbi ir lokalizacija. Jei mėlynės yra viena Å¡alia kitos, skaičiuojamas kaip vienas trauminis poveikis. Galvos plaukuotoje dalyje pokyčių neužfiksuota, bet jei bÅ«na suduota kumščiu, patinimas praeina per 2 paras, trys paros maksimumas, o nukentėjusioji atvyko trečiÄ parÄ , todėl patinimo jau nebebuvo arba jis buvo per menkas užfiksuoti.

IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės nustatyta, kad 2019 m. vasario 10 d., 15 val. 20 min., Z. M., paskambinusi 112, pranešė, jog kÄ tik buvo susimuÅ¡usi su neblaiviu kaimynu E. B.. Konfliktas įvyko, nes kaimynas paleido jos Å¡unį. (b. l. 45). Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Z. M. 2019 m. vasario 12 d. pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodyta, jog 2019 m. vasario 10 d. apie 15 val. 10 min. (duomenys neskelbtini), ties namu, pažymėtu 18-uoju numeriu E. B. iÅ¡koliojo necenzÅ«riniais žodžiais, suėmė už riešų, suspaudė, ėmė stumdyti į kaimynų vielos tinklo tvorÄ .

Užvertęs ant tvoros sudavė delnu jai į deÅ¡inį skruostÄ ir kumščiu į galvos plaukuotÄ dalį. Pradėjus Å¡auktis pagalbos paleido. Tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmÄ (b. l. 3). IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo nustatyta, kad į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų kiemus yra bendras įvažiavimas. Pro dvivėrius, 3,30 m pločio, medinių skersinių, 1 m aukščio vartus iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pusės patenkama į bendrÄ Ä¯važiavimÄ Ä¯ kiemus, kurio plotis yra 3,30 m.

IÅ¡ deÅ¡inės, iÅ¡ 18 namo pusės, yra 1 m aukščio medinių skersinių tvora. IÅ¡ kairės, 14 namo pusės, yra vielinio tinklo, 90 cm aukščio tvora. 18 m atstumu nuo įvažiavimo į kiemus vartų, kaimynų, 14 namo, vielinio tinklo tvoroje yra sujungimas. Ties ta vieta Å¡i tvora yra sulankstyta. Pasak pareiÅ¡kėjos, Å¡ioje vietoje prieÅ¡ jÄ smurtavo kaimynas, ji buvo griaunama ant tvoros. Å i tvoros atkarpa ir vieta prie jos nufotografuota. ApžiÅ«rėjęs įvykio vietÄ , daugiau jokių nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta ir nepaimta (b. l. 11 - 17).

IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados matyti, kad dėl poodinės kraujosruvos nugaros deÅ¡inėje, kairiame Å¡one, deÅ¡iniame sėdmenyje, rankose, Å¡launyse, kliniÅ¡kai nustatytos poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame skruoste – sužalojimų, padarytu kietu, buku, ribotÄ pavirÅ¡iu turinčiu daiktu (daiktais), mažiausiai 13-a trauminių poveikių, buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios Z. M. sveikata (b. l. 40-41). T e i s m a s k o n s t a t u o j a Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnį.

BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatÄ . Objektyviai jis pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ asmenį naudojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant Å¡ių konkrečių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti.

Remiantis paties kaltinamojo E. B. parodymais, taip pat nukentėjusiosios, liudytojo R. B. parodymais, nustatyta, jog 2019 m. vasario 10 d., apie 15 val. 10 min., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, žodinio konflikto metu su Z. M., E. B. tyčia, suėmęs už Z. M. rankų riešų, juos suspaudė, po to abejomis rankomis suėmęs už Z. M. striukės, pastÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ vielos tinklo tvorÄ . Kaltinamasis nepripažino, jog Z. M. nugara atsirėmus į tvorÄ , delnu sudavė į Z.

M. deÅ¡inį skruostÄ ir vienÄ kartÄ kumščiu į jos galvos plaukuotÄ dalį. Liudytojas R. B. parodė, kad nematė, jog buvo suduoti smÅ«giai. Pastebėtina, jog jis nuosekliai nuo ikiteisminio tyrimo pradžios parodė, jog buvo prie garažo, atokiau nuo konfliktuojančių Å¡alių, nesikiÅ¡o į konfliktÄ , kÄ patvirtino ir į įvykio vietÄ atvykusiam pareigÅ«nui, todėl teismo vertinimu, galėjo ir nematyti visos konflikto eigos. Policijos pareigÅ«nas V. N. teismo posėdžio metu parodė nepamenantis, ar Z.

M. veide buvo kraujosruva, prisimena tik ant nugaros rodytas mėlynes, visgi pastebėtina, jog kraujosruvÄ deÅ¡iniame skruoste greta kitų sužalojimų nustatė gydytoja VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) priimamajame vasario 10 d. 16 val. 07 min. (b. l. 43), ji buvo užfiksuota ir 2019 m. vasario 13 d. atvykus specialisto apžiÅ«rai į Valstybinę teismo medicinos tarnybÄ , taigi darytina iÅ¡vada, jog ir suraÅ¡ant pareigÅ«nui V. N. Z. M. pareiÅ¡kimÄ 2019 m. vasario 12 d., kraujosruva ant deÅ¡inio skruosto buvo.

Specialistė, pateikusi iÅ¡vadÄ byloje, teismo medicinos ekspertė R. G. parodė, jog nors galvos plaukuotoje dalyje pokyčių neužfiksuota, bet jei bÅ«na suduota kumščiu, patinimas praeina per dvi paras, o nukentėjusioji atvyko trečiÄ parÄ , todėl patinimo jau nebebuvo arba jis buvo per menkas užfiksuoti. Atsižvelgiant į nuoseklius ir neprieÅ¡taringus nukentėjusiosios parodymus Z. M. parodymus viso proceso metu, kaltinamojo E. B. nepripažinimÄ dalies kaltinimo teismas vertina kaip bandymÄ Å¡velninti savo atsakomybę ir konstatuoja, jog vertinant kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai, tiek jų visumÄ , pasitvirtino E. B. pateiktas kaltinimas dėl jo neteisėtų veiksmų visa apimtimi.

Tai, kad neteisėtais E. B. veiksmais atsirado baudžiamajame įstatyme numatyti nusikalstamos veikos padariniai, patvirtina specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, jog padarytos Z. M. poodinės kraujosruvos nugaros deÅ¡inėje, kairiame Å¡one, deÅ¡iniame sėdmenyje, rankose, Å¡launyse, poodinė kraujosruva deÅ¡iniame skruoste, vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 40-41). Remiantis teismo posėdžio metu iÅ¡tirtais įrodymais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad E. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamajame akte nurodyta, kad E. B. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas neblaivus. Kaltinamasis E. B. neigė, jog buvo vartojęs alkoholio, byloje nėra objektyvių duomenų apie kaltinamojo blaivumo bÅ«senÄ , teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju į įvykio vietÄ atvykęs pareigÅ«nas V. N. parodė, jog neblaivumas nebuvo nustatomas, nes E. B. nebuvo bÅ«dingi jokie iÅ¡oriniai neblaivumo požymiai. Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, teismas vertina, kad Å¡i aplinkybė neįrodyta, todėl iÅ¡ kaltinimo Å¡alintina.

Toks kaltinime nurodytų aplinkybių pakeitimas teisme galimas, nes jos nėra iÅ¡ esmės skirtingos kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinėms aplinkybėms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 256 straipsnis). Dėl bausmės skyrimo BK 140 straipsnio 1 dalis numato sankcijÄ už joje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ vieÅ¡ieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. IÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , teismas konstatuoja, kad skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgia į padarytos veikos sunkumo ir pavojingumo laipsnį (remiantis BK 11 straipsnio 3 dalimi, padarytas nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai), kaltės formÄ bei rūšį (tiesioginė tyčia), kaltinamojo asmenybę – E. B. neteistas (b. l. 68), administracine tvarka baustas, bet galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 70-72), dirba (b. l. 75), darbe charakterizuojamas kaip atsakingas, darbÅ¡tus, neturintis drausminių nuobaudų, žalingų įpročių, draugiÅ¡kas darbuotojas (b. l. 95), nėra įraÅ¡yta į gydytojo psichiatro, psichiatro narkologo įskaitÄ (b. l. 66).

Sunkinančių ir lengvinančių kaltinamojo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Vadovaujantis BK 55 straispniu, asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Teismas, įvertindamas BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ bei visas pirmiau įvardytas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikÅ¡mingas bausmės skyrimui aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamajam E. B. skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas.

Viešųjų darbų, areÅ¡to bausmės neskirtinos, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis dirba. Nustatydamas laisvės apribojimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ , kuri nėra didelė, į tai, jog nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinančių aplinkybių. Ä®vertinus anksčiau aptartas aplinkybes, E. B. už veikos, numatytos 140 straipsnio 1 dalyje padarymÄ , skirtinos laisvės apribojimo bausmės dydis nustatytinas artimas sankcijoje nustatytam vidurkiui.

Kaltinamajam E. B. kartu su bausme, remiantis 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalies 2,3 punktais, skirtini draudimai ir įpareigojimai. Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Å ioje baudžiamojoje byloje civilinis ieÅ¡kovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 30,52 eurų turtinės žalos atlyginimo (b. l. 51-59), kuris buvo atlygintas (b. l. 106-107), todėl, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 dalimi, atmestinas. Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji Z. M. yra pareiÅ¡kusi 500 eurų civilinį ieÅ¡kinį neturtinės žalos (b. l. 31), nes jaučia nesaugumo, baimės jausmÄ dėl savęs ir Å¡eimos narių. Po įvykio kankino nerimas, vis matė tÄ vaizdÄ , kai jÄ užgriauna ant tvoros.

Kadangi turėjo sužalotÄ rankÄ iki įvykio, dėl smurto buvo ji užgauta, teko leisti vaistus, prailgėjo gijimo procesas. Civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies Nagrinėjamu atveju byloje nustačius, kad kaltinamojo E. B. veiksmais nukentėjusiajai Z. M. sukeltas fizinis skausmas, bÅ«tent kaltinamasis turi atlyginti nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ . Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamajam panaudojus fizinį smurtÄ , tai yra, užvertus Z. M. ant vielinės tvoros, pastarajai sukeltas fizinis skausmas dėl padarytų ir gydytojų vėliau nustatytų sužalojimų.

Be to, kadangi Z. M. viena ranka įvykio metu buvo gydoma įtvaru, jai sukeltas didesnis skausmas, buvo suleisti vaistai (b. l. 43), o padarytas sužalojimas poodinė kraujosruva dešiniajame skruoste ribojo nukentėjusiosios bendravimo galimybes, kėlė emocinius nepatogumus. Teismo posėdžio metu policijos pareigūnas V. N. parodė, jog Z. M. po įvykio buvo labai susijaudinusi, emociniame šoke. Be to, smurtas panaudotas artimo žmogaus – pusbrolio, nukentėjusiosios namų aplinkoje, todėl ji neabejotinai ir jaučiasi nesaugiai ir dvasiškai sukrėsta.

Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kiek ilgai truko skausmas, kiek ilgai teko vartoti medikamentus, patvirtinančių objektyvių medicininių duomenų nėra pateikta. Nukentėjusioji neparodė, kad jai bÅ«tų tekę konsultuotis pas neurologÄ , psichologÄ ar psichiatrÄ , vartoti jų paskirtus vaistus nuo nerimo. Kaip minėta, nukentėjusioji praÅ¡o priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. LygiateisiÅ¡kumo principas reikalauja, kad analogiÅ¡kos bylos bÅ«tų sprendžiamos panaÅ¡iai. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad smurtinių nusikaltimų baudžiamosiose bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo priteistini neturtinės žalos dydžiai paprastai svyruoja nuo 289, 62 Eur (1000 LT) Eur iki 1448 Eur (5000 Lt) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose: 2K-453/2014, Nr. 2K-5/2014, 2K-92/2014, 2K-408-507/2015).

Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytų aplinkybių visetÄ , nustatęs, jog dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo nukentėjusiajai padaryti sužalojimai vertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, ji patyrė ne tik fizinį skausmÄ , bet ir dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, teismas Z. M. patirtÄ neturtinę žalÄ vertina 400 Eur, kuri priteisina iÅ¡ kaltinamojo E. B.. Ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė skirta nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu laikinas nuosavybės teisių apribojimas skirtas nebuvo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 91 straipsniu, 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompiuterinė laikmena (CD, 1 vnt. b. l. 183) su garso įrašu, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a :

E. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalies 2,3 punktais, per visÄ bausmės vykdymo laikÄ : Uždrausti ir įpareigoti:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, 2) tęsti darbÄ , praradus jį, registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

3) atlyginti žalÄ nukentėjusiajai Z. M.. Laivės apribojimo bausmę pradėti vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos (Lietuvos Respublikos b usmių vykdymo kodekso 46 straipsnio 1 dalis). Z. M. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ E. B. Z. M. naudai 400 Eur (keturis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Vilniaus teritorinių ligonių kasų civilinį ieÅ¡kinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, dėl 30,52 eurų atmesti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 91 straipsniu, 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompiuterinę laikmenÄ (CD, 1 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mus. Teisėja Eglė Venckienė