2021-02-03 Nr. AB-2583-3-61-3-01562-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-488-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01562-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja E. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro (toliau – ir atsakovas, Medicinos centras) Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir CMEK) 2019 m. kovo 21 d. pažymos Nr. 468 (toliau – ir Pažyma) sprendimo 2 ir 3 punktus; 2) įpareigoti atsakovą iš naujo nustatyti pareiškėjos sveikatos sutrikdymo laipsnį.

2. Pareiškėja paaiškino, kad dirbo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) (duomenys neskelbtini). 2018 m. kovo 17 d. 23.40 val. buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje Vilniaus rajone, kur I. B., būdamas neblaivus, smogė kitam asmeniui, kuris gindamasis prieš jį panaudojo purškiamas dujas. 2018 m. kovo 18 d. 1.30 val. I. B. pristatytas į Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 2-ąjį policijos komisariatą, iš kurio, medikų automobiliu, lydimas pareiškėjos ir jos kolegos V. I. ekipažo, buvo nuvežtas į viešąją įstaigą (toliau – ir VšĮ) Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. I. B. 3.20 val. pradėjo triukšmauti, elgtis agresyviai, o į pareiškėjos reikalavimus nusiraminti, nereagavo, stumdė pareiškėją ir jos kolegą. I. B. sulaikant pasipriešino pareiškėjai ir jos kolegai V. I.. Pasipriešinimo metu pareiškėjai buvo sužalotas (duomenys neskelbtini). Vilniaus AVPK buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir 2018 m. lapkričio 13 d. patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 10-IS3-125 „Dėl Vilniaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) E. M. patirto sužalojimo tarnyboje“ (toliau – ir Išvada), kurioje konstatuota, kad pareiškėja 2018 m. kovo 18 d. sužalojimą patyrė atlikdama tarnybines pareigas, o jos sveikatos sutrikdymas susijęs su didesniu pavojumi ir rizika. Patvirtinus Išvadą, pareiškėja buvo nusiųsta į CMEK. CMEK surašytos Pažymos 3 punkte pareiškėjai buvo diagnozuotos ligos ir susijusios sveikatos problemos pagal TLK-10-AM kodus: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Pažymoje nurodoma, jog: 1) yra fizinio veiksnio, įvykusio 2018 m. kovo 18 d., ir pareigūno sveikatos sutrikdymo ryšys; 2) sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2018 m. kovo 18 d., priskiriamas prie lengvo laipsnio pareiškėjos sveikatos sutrikdymo; 3) po sveikatos sutrikdymo sveikatos pakitimų neliko; 4) tinkama tolesnei tarnybai; 5) rekomendacijos – šeimos gydytojo stebėjimas.

3. Pareiškėja nesutiko su CMEK Pažyma, nes po sveikatos sutrikdymo jai liko sveikatos pakitimai. Pareiškėja kenčia didelius (duomenys neskelbtini) skausmus, yra anatominiai pakitimai. CMEK netinkamai nustatė sveikatos sutrikdymo laipsnį, todėl Pažyma naikintina, o CMEK turėtų iš naujo atlikti jos sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo ekspertizę. Pažymoje nustatyta, kad pareiškėjos sveikatos sutrikdymas pasireiškė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Šis sveikatos sutrikdymas, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų ir kitų sveikatos sutrikdymų sąrašo (toliau – ir Sąrašas) 3.3 punktu, turėjo būti priskirtas prie apysunkių sveikatos sutrikdymų. (duomenys neskelbtini) tai –(duomenys neskelbtini) liga, kai vienas slankstelis pasislenka žemiau esančio slankstelio atžvilgiu, kartu išslysta tarpslankstelinis diskas, gali būti spaudžiamos nervinės šaknelės. Šia liga susergama dėl degeneracijos, traumos, displazijos, patologijos arba pooperacinių komplikacijų. (duomenys neskelbtini) pasislinkimas žemiau esančio slankstelio atžvilgiu turėtų būti vertinamas kaip negrįžtamas anatominis pakitimas, kadangi pareiškėja (duomenys neskelbtini) skausmus jaučia daugiau nei metus. Pareiškėjos patirta trauma turėtų būti vertinama kaip vidutinis suluošinimas ir priskiriama prie apysunkių sveikatos sutrikdymų.

4. Atsakovas Medicinos centras atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad CMEK ekspertinis sprendimas negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, kadangi tai nėra individualus administracinis aktas ir jį priėmęs subjektas nėra viešojo administravimo subjektas. CMEK paslaugos nėra administracinės, tai yra specializuotosios medicininės ekspertinės paslaugos, o jas atliekantis subjektas – asmens sveikatos priežiūros biudžetinė įstaiga, kuri nėra įgaliota atlikti viešąjį administravimą. CMEK ekspertinis sprendimas negali būti laikomas teisės aktu, tiesiogiai nustatančiu atitinkamas teises ir pareigas.

Skundo objektu tokiu atveju turėtų būti įstaigos vadovo ar kito įgalioto asmens administracinis sprendimas. Galutinė CMEK diagnozė, kad sveikatos sutrikimas priskirtinas prie lengvo laipsnio sveikatos susirgimų priimta dėl to, kad 2018 m. kovo 18 d. patirta (duomenys neskelbtini) trauma nelėmė pareiškėjos sveikatos būklės pakitimų. Atsakovo manymu, trauma pablogino ankstesnę pareiškėjos sveikatos būklę, tačiau nesukėlė apysunkio sveikatos sužalojimo / sutrikdymo. Sveikatos sutrikimas, atsiradęs dėl traumos, priskirtinas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymų.

Prieš traumą pareiškėja jau turėjo lėtinį susirgimą. (duomenys neskelbtini) dalies pakitimai vaizdo tyrimuose priskiriami prie lėtinių (degeneracinių susirgimų), o ne lemtų grumtynių. Įvertinus traumą buvo nustatyta, kad buvo grumiamasi rankomis, nebuvo smūgio į (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), dėl ko būtų patirta tiesioginė (duomenys neskelbtini) trauma. CMEK išvada, kad grumtynės rankomis tik paūmino (duomenys neskelbtini), buvo priimta pagrįstai. Lėtiniai susirgimai, kurie galbūt ir šiuo metu lemia skausminį sindromą, atsirado 2016 m. gegužės mėn. pareiškėjai patyrus (duomenys neskelbtini) traumą, dėl ko išsivystė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Dėl šio susirgimo pareiškėja jau skundėsi 2017 m., prieš patiriant vertinamą traumą. CMEK nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini) priskiriama prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo, o liekamųjų reiškinių po šios traumos neliko. Vidaus faktoriaus veikimo (smurtinių veiksmų aplinkybės) pareiškėjos sužalojimo 2018 m. kovo 18 d. tarnybos metu ir sveikatos sutrikdymo ryšys buvo patvirtintas Išvadoje. Diagnozių (duomenys neskelbtini) nelėmė trauma, jos buvo nevertintos nustatant sveikatos sutrikdymo mastą, tik įrašytos į CMEK ekspertinį sprendimą. (duomenys neskelbtini) diagnozę patvirtinančių duomenų iškart po traumos darytose rentgenogramose nėra nurodoma.

Atsakovo nuomone, pareiškėjos diagnozė nustatyta tinkamai, o ekspertinis sprendimas buvo priimtas įvertinus visus medicininius duomenis, retrospektyviai įvertinus visą medicininę dokumentaciją. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius vykdė nepriklausomą tyrimą ir nustatė, kad konkrečiai dėl traumos 2018 m. kovo 18 d. pareiškėjai buvo suteiktas nedarbingumo laikotarpis nuo 2018 m. kovo 18 d. iki 2018 m. rugsėjo 14 d., o kitą laiką nedarbingumas buvo tęsiamas dėl kitų lėtinių pareiškėjos ligų.

Išvadoje konkrečiai nurodoma, kad pareigūnė nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. gydosi dėl lėtinės ligos paūmėjimo, (duomenys neskelbtini) yra ankstesnės traumos, įvykusios 2016 m. pasekmė. Atsakovo nuomone, CMEK tinkamai atliko jos kompetencijai priskirtas funkcijas, laikėsi visų nustatytų procedūrų ir taisyklių, objektyviai įvertino aplinkybes, todėl priimtas ekspertinis sprendimas yra pagrįstas.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVPK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Vilniaus AVPK paaiškino, kad buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio metu nustatyta, jog pareiškėja 2018 m. kovo 18 d. sužalojimą patyrė atlikdama tarnybines pareigas, jos sveikatos sutrikdymas susijęs su didesniu pavojumi ir rizika sveikatai. CMEK Pažymoje nustatyta, kad pareiškėjos sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2018 m. kovo 18 d., priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 50 straipsnio 3 dalies 7 punkte numatyta, kad lengvo sveikatos sutrikdymo atveju pareigūnui išmokama nuo 1 iki 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Vidaus reikalų ministro 2009 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IV-125 patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar kursantui sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos aprašo 4.12 papunktyje nustatyta, jog pareigūnui, kai laikinasis nedarbingumas trunka nuo 71 ir daugiau dienų, išmokama 12 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Vilniaus AVPK viršininkas, vadovaudamasis minėtais teisės aktais ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. liepos 5 d. įsakyme Nr. 5-V-548 patvirtinto Kompensacijų, mokėtinų pareigūno ar kursanto mirties ar sveikatos sutrikdymo atvejais, išmokėjimo ir jų išieškojimo iš žalą padariusio asmens policijos įstaigos, kuri išmokėjo kompensaciją, naudai tvarkos aprašo 6 ir 7 punktais, atsižvelgdamas į Išvadą, Pažymą bei CMEK 2019 m. balandžio 16 d. raštą Nr.45R-879 pripažino, kad pareiškėja traumą patyrė tarnyboje, atlikdama tarnybines pareigas ir nusprendė išmokėti jai 9,31 mėnesio jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. CMEK pareiškėjos sveikatos būklę įvertino visapusiškai ir individualiai, ekspertinis sprendimas pagrįstas.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 23 d. sprendimu administracinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti CMEK 2019 m. kovo 21 d. pažymos Nr. 468 sprendimo 2 ir 3 punktus nutraukė, o likusią pareiškėjos E. M. skundo dalį atmetė.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2018 m. kovo 18 d. parengė tarnybinį pranešimą „Dėl įvykio tarnybos metu“ Nr. V1722, kuriuo Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės vadą informavo, kad 2018 m. kovo 18 d. apie 02.40 val. patruliuodama kartu su vyr. patruliu V. I., iš Vilniaus AVPK gavo pranešimą, jog Vilniaus AVPK 2-ame policijos komisariate reikalinga pagalba sulaikytąjį palydėti su greitosios medicinos pagalba į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Kartu su greitosios medicinos pagalba I. B. buvo pristatytas į ligoninę, kur apie 03.09 val. pradėjo triukšmauti, elgtis agresyviai, į pareiškėjos reikalavimus nusiraminti nereagavo, stumdė pareiškėją ir jos kolegą. I. B. sulaikant pasipriešino pareiškėjai ir jos kolegai V. I., pasipriešinimo metu pareiškėjai buvo sužalotas (duomenys neskelbtini).

10. Teismas nurodė, kad 2018 m. kovo 27 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės pažymoje Nr. 35-983 pareiškėjai nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini) nepriskiriama prie sunkių. Vilniaus AVPK atlikus tarnybinį patikrinimą, 2018 m. lapkričio 13 d. buvo patvirtinta Išvada, kurioje buvo pasiūlyta: 1) tarnybinį patikrinimą baigti; 2) pripažinti, jog pareiškėja 2018 m. kovo 18 d. sužalojimą patyrė atlikdama tarnybines pareigas, o jos sveikatos sutrikdymas susijęs su didesniu pavojumi ir rizika; 3) patvirtinus Išvadą pasiųsti pareiškėją į CMEK dėl jos sužalojimų, susijusių su 2018 m. kovo 18 d. įvykiu, sunkumo įvertinimu; 4) gavus CMEK išvadą, kurioje būtų konstatuotas sunkus, apysunkis ar lengvas pareiškėjos sveikatos sutrikdymas, paskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją dėl tarnybos metu patirtų sužalojimų. 2019 m. kovo 21 d. CMEK Pažymos 3 punkte pareiškėjai buvo diagnozuotos ligos ir susiję sveikatos sutrikimai pagal TLK-10-AM kodus: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Pažymoje nurodoma, jog: 1) yra fizinio veiksnio, įvykusio 2018 m. kovo 18 d., ir pareigūno sveikatos sutrikdymo ryšys; 2) sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2018 m. kovo 18 d., priskiriamas prie lengvo laipsnio pareiškėjos sveikatos sutrikdymo; 3) po sveikatos sutrikdymo sveikatos pakitimų neliko; 4) tinkama tolesnei tarnybai; 5) rekomendacijos: „šeimos gydytojo stebėjimas“.

11. Teismas nustatė, kad Vilniaus AVPK Imuniteto valdyba 2019 m. kovo 27 d. raštu Nr. 10-S-23177 (1.46E-10) „Dėl CMEK pažymos Nr. 468“ kreipėsi į CMEK pirmininką, kuriame prašė atsižvelgti į traumos fakto bei padarinių metu galiojusius teisės aktus ir pakartotinai įvertinti pareiškėjos sveikatos sutrikdymo mastą. Medicinos centras 2019 m. balandžio 16 d. raštu Nr. 45R-879 Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos viršininkui pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog neturi teisinio pagrindo pakeisti 2019 m. kovo 21 d. CMEK Pažymoje nustatyto įvertinimo.

12. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką CMEK ekspertinis sprendimas negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, nes nėra individualus administracinis aktas ir jį priėmęs subjektas nėra viešojo administravimo subjektas. CMEK ekspertinis sprendimas laikytinas viena iš pareiškėjo reikalavimų pagrindą sudarančia aplinkybių – tam tikra asmens sveikatos būkle, reikalinga ginamai teisei įgyti (žr., pvz., 2012 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1993/2012, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-521-492/2017), 2018 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-61-662/2018). Todėl teismas bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti CMEK 2019 m. kovo 21 d. pažymos Nr. 468 sprendimo 2 ir 3 punktus nutraukė (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 str. 1 p.).

13. Teismas pabrėžė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjos patikslintą skundą, kuriame pareiškėja prašė panaikinti Vilniaus AVPK viršininko 2019 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. 10-TE-754 2 punktą, o pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo nustatyti pareiškėjos sveikatos sutrikdymo laipsnį, galiojant Vilniaus AVPK viršininko 2019 m. balandžio 19 d. įsakymui Nr. 10-TE-754, negali būti tenkinamas. Teismas minėtą reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 14. Pareiškėja E. M. apeliaciniame skunde prašo: 1) sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją bylai nagrinėti; 2) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

15. Pareiškėja pažymi, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-61-662/2018, nes bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) visiškai nesutampa, minėtoje byloje nebuvo sprendžiamas ginčas dėl netinkamo sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo.

16. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nutraukti bylą, vadovaujantis tais argumentais, kad atsakovas nėra viešojo administravimo įstaiga, o ekspertinis sprendimas nėra individualus administracinis aktas. Pareiškėja pateikia pavyzdį, kad administraciniai teismai nagrinėja skundus, kai viena ginčo šalių nėra viešojo administravimo subjektas, o jų priimami sprendimai nėra individualūs administraciniai aktai (savivaldybių tarybų etikos komisijų priimami sprendimai), todėl tai negalėjo būti pagrindas šios administracinės bylos dalį nutraukti.

17. Pareiškėja pažymi, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1V-299 patvirtinto Specializuotos medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Ekspertizės aprašas) (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. vasario 21 d. iki 2019 m. balandžio 5 d.) 81 punkte yra įtvirtinta nuostata, kad CMEK ekspertiniai sprendimai gali būti skundžiami teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Ekspertizės aprašo 2.1 ir 2.2 punktuose yra įtvirtintos ekspertinės išvados ir ekspertinio sprendimo sąvokos. Ne visų atsakovo sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti patikrintas teismo, tačiau ekspertinių sprendimų apskundimo tvarka buvo nustatyta jau pirminėje teisės akto redakcijoje, išliko ir vėliau, po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos dėl CMEK ekspertinių sprendimų skundžiamumo. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nėra pasisakęs dėl Ekspertizės aprašo 81 punkto taikymo tokio pobūdžio bylose. Atsižvelgiant į Ekspertizės aprašo 81 punkte numatytą CMEK ekspertinių sprendimų apskundimo tvarką, tai, kad Pažymoje nurodyta, jog ji gali būti skundžiama ABTĮ nustatyta tvarka, taip pat į tai, kad pagal administracinių teismų praktiką teismas gali vertinti sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, jeigu įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs tokio sprendimo apskundimo tvarką, darytina išvada, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, kad CMEK sprendimai negali būti skundžiami, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą asmens teisę kreiptis į teismą.

18. Pareiškėja nurodo, kad į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi iki susipažinimo su Vilniaus AVPK viršininko 2019 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 10-TE-754 „Dėl kompensacijos E. M. išmokėjimo“, teismas skundą priėmė nenurodęs šalinti trūkumų. Tokie teismo veiksmai pagrįstai leido manyti, jog pareiškėja tinkamai įgyvendina savo teisę į teisminį savo teisių gynimą. Tik pirmojo posėdžio metu teismas pasiūlė pareiškėjai skundą tikslinti, t. y. papildomai skųsti minėtą įsakymą, tačiau patikslinto skundo nepriėmė.

19. Pareiškėja teigia, kad administracinė procedūra dėl kompensacijos pareigūnui susižeidus susideda iš etapų: 1) atliekamas tarnybinis patikrinimas ir tvirtinama tarnybinio patikrinimo išvada; 2) jeigu išvadoje konstatuojama, kad pareigūnas susižeidė vykdydamas tarnybines pareigas, o pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi pareigūno gyvybei ar sveikatai, CMEK priima ekspertinį sprendimą dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio; 3) įstaigos, kurioje tarnauja sužalotas pareigūnas, vadovas, remdamasis CMEK ekspertiniu sprendimu priima sprendimą išmokėti Statute numatyto dydžio kompensaciją. Įstaigos vadovas neturi diskrecijos teisės pats spręsti, kokio dydžio kompensaciją išmokėti pareigūnui, o privalo vadovautis CMEK pateiktu ekspertiniu sprendimu. Kadangi CMEK Pažyma nėra panaikinta kaip nepagrįsta, Vilniaus AVPK viršininkas neturi teisės pareiškėjai išmokėti kompensacijos už apysunkį sveikatos sutrikdymą. Todėl būtent CMEK ekspertinis sprendimas sukelia konkrečias materialines pasekmes, nes pagal jį yra nustatomas konkretus kompensacijos dydis, kurio Vilniaus AVPK viršininkas neturi teisės pakeisti.

20. Pareiškėja nurodo, kad Vilniaus AVPK viršininko 2019 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. 10-TE-754 „Dėl kompensacijos E. M. išmokėjimo“ panaikinimas reikštų, kad jai išmokėta kompensacija turi būti grąžinta, kadangi išnyko teisinis pagrindas ją išmokėti. Reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymą, jeigu teismas nustato, kad laipsnis buvo nustatytas nepagrįstai, gali būti tenkinamas, toks teismo sprendimas įgytų res judicata galią atsakovui, o Vilniaus AVPK viršininkas, gavęs naują ekspertinį sprendimą, priimtų sprendimą pakeisti įsakymą ir išmokėti likusią neišmokėtos kompensacijos už sveikatos sutrikdymą dalį. Toks ginčo sprendimo būdas atitiktų teisingumo ir protingumo principus.

21. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad sveikatos sutrikdymas pagal Sąrašo 3.3 punktą turėjo būti priskirtas prie apysunkių sveikatos sutrikdymų. (duomenys neskelbtini) pasislinkimas žemiau esančio slankstelio atžvilgiu turėtų būti vertinamas kaip negrįžtamas anatominis pakitimas, (duomenys neskelbtini) skausmus pareiškėja teigia jaučianti daugiau nei metus, todėl trauma turėtų būti vertinama kaip vidutinis suluošinimas ir priskiriama prie apysunkių sveikatos sutrikdymų.

22. Pareiškėja nurodo, kad ginčas yra kilęs dėl sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo, didžioji dalis įrodymų šioje byloje yra medicininiai, kuriuos tinkamai įvertinti reikia turėti specialiųjų medicininių žinių. Todėl ji teikė prašymą į bylą pakviesti specialistą iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, turintį specialiųjų žinių (duomenys neskelbtini) srityje, tačiau teismas tokio prašymo netenkino. Kadangi pirmosios instancijos teismas nekvietė specialisto, kuris būtų atsakęs į visus medicininius klausimus, tam, kad ši byla būtų tinkamai išnagrinėta, ją reikėtų grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

23. Pareiškėjos nuomone, kadangi tokio pobūdžio bylose yra nemažai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčių ir sprendimų, o teismų praktika tokio pobūdžio bylose turi būti pakeista, šiai bylai nagrinėti galėtų būti sudaryta išplėstinė teisėjų kolegija.

24. Atsakovas Medicinos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

25. Atsakovas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nedraudžiama skųsti CMEK sprendimų, tik pasisakyta, kad jie turi būti skundžiami kartu su viešojo administravimo subjekto priimtu sprendimu, nes CMEK sprendimas nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, tik nurodo faktinę padėtį, kad asmuo buvo sužalotas ar sutrikdyta jo sveikata ir kokio laipsnio sveikatos sutrikdymas asmeniui yra nustatytas. Skundžiant vien tik CMEK sprendimus bylinėjimasis taptų beprasmis, nes pripažinus CMEK sprendimą neteisėtu ir jį panaikinus, tai nesukeltų teisinių pasekmių. CMEK sprendimas laikytinas tarpiniu, teisinių pasekmių nesukeliančiu ir tik faktinę sveikatos būklę nustatančiu dokumentu. Įsigaliojus teismo sprendimui visų išmokų įskaitymas turėtų vykti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais ir savaime nelemtų išmokėtos kompensacijos grąžinimo, įsigaliotų teismo sprendimo vykdymo teisės normos.

26. Atsakovas nurodo, kad diagnozė „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) nelėmė sveikatos sutrikdymo masto nustatymo, nes šios diagnozės nelėmė trauma, patirta grumiantis su pažeidėju, ji buvo nevertinama kaip atsiradusi dėl šios konkrečios pareiškėjos traumos. Ši diagnozė buvo įrašyta tik kaip gretutinė diagnozė, ją patvirtinančių duomenų iškart po traumos darytose (duomenys neskelbtini) rentgenogramose nėra nurodoma. Taip pat vėliau atliktoje kompiuterinė tomografijoje (duomenys neskelbtini) nestebėta, apie (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) neminima. Kitas gydytojas (duomenys neskelbtini), 2018 m. gegužės 14 d. vertinęs (duomenys neskelbtini) magnetinio rezonanso tomografiją, pateikė išvadą, kad aiškaus trauminio pakenkimo nestebėta. Atsakovas laikosi pozicijos, kad (duomenys neskelbtini) dalies degeneracinius pakitimus ((duomenys neskelbtini) taip pat) lėmė ankstesnių pareigūnės ligų visuma, netaisyklinga laikysena. Toks traumos mechanizmas, kai nebuvo tiesioginio trauminio poveikio į (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) sritį, o tik grumiantis rankomis susikibus su pažeidėju, negalėjo sukelti (duomenys neskelbtini), o atsakovo išvada pagrįsta ir teisėta.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

28. Vilniaus AVPK nuomone, teismas pagrįstai nutraukė bylą ir rėmėsi aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Pagal ABTĮ būtent pareiškėjas suformuluoja skundo reikalavimą, o pirmosios instancijos teismas turėjo teisę atsisakyti priimti patikslintą skundą. Nėra pagrindo spręsti, kad sveikatos sutrikdymo mastas pareiškėjai nustatytas nepagrįstai, atitinkamai nėra pagrindo ir įpareigoti iš naujo nustatyti sveikatos sutrikdymą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Byloje kilo ginčas dėl Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2019 m. kovo 21 d. pažymos Nr. 468 sprendimo 2 ir 3 punktų panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą iš naujo nustatyti pareiškėjos sveikatos sutrikdymo laipsnį. Pažymos ekspertinio sprendimo 2 punktu pareiškėjos E. M. sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2018 m. kovo 18 d., priskirtas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo, o 3 punktu konstatuota, kad po sveikatos sutrikdymo sveikatos pakitimų neliko.

30. Pirmosios instancijos teismas bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Pažymos sprendimo 2 ir 3 punktus nutraukė, kadangi CMEK ekspertinis sprendimas negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, nes nėra individualus administracinis aktas ir jį priėmęs subjektas nėra viešojo administravimo subjektas, o likusią skundo dalį atmetė.

31. Pareiškėja apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jos sveikatos sutrikdymas buvo apysunkis, pagal Ekspertizės aprašą ekspertiniai sprendimai gali būti skundžiami teismui, ekspertinis sprendimas sukelia jai teisines pasekmes, be to, ji prašė bylą nagrinėjant teisme kviesti specialistą, nes byloje yra specialiųjų medicinos žinių poreikis, tačiau teismas jos prašymo netenkino, taip pat teismas nepriėmė jos patikslinto skundo. Be to, pareiškėjos nuomone, bylai nagrinėti būtina sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją, nes teismų praktika tokio pobūdžio bylose turi būti pakeista.

32. Statuto 59 straipsnio 3 dalies 7 punktas numato, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą: lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 0,78 iki 9,31 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

33. Ekspertizės aprašo 2.2 punktas nustato, kad ekspertinis sprendimas – dokumentas, kuriame pateikiamas gydytojų ekspertų ekspertinių išvadų pagrindu kolegialiai parengtas atsakymas, nurodant ligą ar sveikatos sutrikimą, dėl tiriamojo tinkamumo tarnybai ar priimtas atsakymas, nurodant ligą ar sveikatos sutrikimą dėl pareigūno ar kursanto sveikatos sutrikdymo masto nustatymo, išvada dėl pareigūnų, išleidžiamų į pensiją, ir buvusių pareigūnų, kurie pageidauja pasinaudoti Pareigūnų ir karių, išleidžiamų į pensiją, integracijos į darbo rinką ir medicininės reabilitacijos priemonių sistemos medicininės reabilitacijos paslaugomis, medicininės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo.

34. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad pagal Ekspertizės aprašą ekspertiniai sprendimai yra skundžiamai teismui. Ekspertizės aprašo 81 punktas nustato, kad CMEK ekspertinį sprendimą tiriamasis turi teisę apskųsti Medicinos centro direktoriui per 30 kalendorinių dienų nuo ekspertinio sprendimo priėmimo dienos. Skundus nagrinėja Medicinos centro direktoriaus sudaryta Medicinos centro Ginčų komisija (toliau – Ginčų komisija). Jeigu skundui išnagrinėti reikalingas papildomas tiriamojo ištyrimas, o kviečiamas tiriamasis be pateisinamos priežasties neatvyksta papildomam ištyrimui ir (ar) kviečiamas neatvyksta į Ginčų komisijos posėdį, Ginčų komisija gali priimti sprendimą nenagrinėti skundo ir nevertinti priimto CMEK sprendimo. CMEK ekspertiniai sprendimai gali būti skundžiami teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, plėtodama ir iš dalies keisdama ankstesnę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatavo, kad CMEK ekspertinis sprendimas yra tik tarpinis dokumentas, kuris yra pagrindas (vada) įstaigos vadovui (kitam įgaliotam asmeniui) priimti baigiamąjį (galutinį) viešojo administravimo procedūros aktą – sprendimą dėl kompensacijos pareigūnui susižeidus ar žuvus ryšium su tarnyba išmokėjimo ar atsisakymo ją mokėti.

Išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą, kad CMEK ekspertinis sprendimas negali būti savarankišku skundo objektu ir savarankišku administracinės bylos dalyku, kadangi jis yra tik vienas iš vientisos (vienos) administracinės procedūros, kurios tikslas yra nustatyti, ar yra pagrindas pareigūnui išmokėti kompensaciją (o jei taip – tai kokio dydžio), metu surašomų tarpinių dokumentų. Konkrečias teisines pasekmes dėl kompensacijos išmokėjimo (atsisakymo išmokėti) pareiškėjui gali sukelti tik įstaigos vadovo ar kito įgalioto asmens sprendimas šiuo klausimu.

Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad padarytos išvados nepaneigia Ekspertizės aprašo 79 punkte (ginčui aktualios redakcijos Ekspertizės aprašo 81 p., taip pat numatantis, kad CMEK ekspertiniai sprendimai gali būti skundžiami teismui ABTĮ nustatyta tvarka) įtvirtintos galimybės ginčyti CMEK ekspertinius sprendimus, nes išplėstinės teisėjų kolegijos suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės neužkerta kelio įgyvendinti teisės į teisminę gynybą. Argumentai (bet ne savarankiškas reikalavimas) dėl CMEK ekspertinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo administraciniame teisme gali būti teikiami ginčijant galutinį įstaigos vadovo sprendimą dėl kompensacijos mokėjimo (atsisakymo mokėti).

Būtent nagrinėdamas pastarąjį ginčą administracinis teismas gali įvertinti ir tarpinį sprendimą, t. y. CMEK ekspertinį sprendimą, jo teisėtumą bei pagrįstumą, taip pat reikšmę ir poveikį galutinio sprendimo dėl kompensacijos mokėjimo (nemokėjimo) teisėtumui ir pagrįstumui. Juolab, kad poįstatyminių teisės aktų nuostatos, aptariančios teisę kreiptis į administracinį teismą, turėtų būti aiškinamos sistemiškai, t. y. atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, ypač minėtus Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 ir 22 straipsnį (atitinkamai, ginčui aktualios redakcijos ABTĮ 5 ir 23 str.), iš kurių galima spręsti, kad ne bet kuris atitinkamos institucijos surašytas dokumentas gali būti skundo administraciniam teismui objektu.

Tokios praktikos laikomasi ir sprendžiant skundo priėmimo klausimus, kuomet pareiškėjas skundžia CMEK ekspertinį sprendimą bei prašo įpareigoti Medicinos centrą iš naujo nustatyti sveikatos sutrikdymo laipsnį (žr., pvz., 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-64/2013).

36. Vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad CMEK ekspertinis sprendimas negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku <...> dėl tos priežasties, kad tai nėra individualus administracinis aktas ir jį priėmęs subjektas nėra viešojo administravimo subjektas. <...> CMEK paslaugos nėra administracinės kilmės, tai specializuotos medicininės ekspertinės paslaugos, jas atliekantis subjektas – asmens sveikatos priežiūros biudžetinė įstaiga, kuri įstatymu nėra įgaliota atlikti viešąjį administravimą (Viešojo administravimo įstatymo 4 str.). Sprendžiant dėl asmens galimybės ginčyti CMEK priimtus ekspertinius sprendimus, pažymėtina, kad dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo gali būti sprendžiama administracinėse bylose, kuriose pareiškėjas gina savo teisę, kildinamą viešojo ar vidaus administravimo santykių srityje – t. y. teisę užimti tam tikrą valstybės tarnybą, kitas teises, kylančias valstybės tarnybos santykių pagrindu, teisę studijuoti tam tikrose švietimo įstaigose ir kitas, numatytas įstatymuose. Tokiose bylose CMEK ekspertinis sprendimas laikytinas viena iš pareiškėjo reikalavimų pagrindą sudarančia aplinkybe – tam tikra asmens sveikatos būkle, reikalinga ginamai teisei įgyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1993/2012).

37. Nagrinėjamu atveju pareiškėja ginčija CMEK Pažymoje nustatyto ekspertinio sprendimo 2 ir 3 punktus, kuriais konstatuota, kad sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2018 m. kovo 18 d., priskirtas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo, o 3 punktu konstatuota, kad po sveikatos sutrikdymo sveikatos pakitimų neliko. Remiantis tarnybinio patikrinimo Išvada, Pažyma, buvo priimtas Vilniaus AVPK viršininko 2019 m. balandžio 19 d. įsakymas Nr. 10-TE-754 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo buvo pripažinta, kad pareiškėja 2018 m. kovo 18 d. traumą patyrė tarnybos metu, atlikdama tarnybines pareigas bei nuspręsta išmokėti pareiškėjai 9,31 mėnesio jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Pareiškėja šio įsakymo teismui paduotame skunde neskundė, jį prašė panaikinti patikslintu skundu, kurį padavė teismui 2019 m. rugpjūčio 9 d. Pirmosios instancijos teismas patikslintą pareiškėjos skundą 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi atsisakė priimti, nes patikslintas skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo teismui terminą ir šis terminas neatnaujintas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.). Be to, teismas konstatavo, kad pareiškėja apie minėtą Vilniaus AVPK viršininko įsakymą sužinojo gavusi atsiliepimus į skundą 2019 m. gegužės 28 d., o skundą tikslinti galima per keturiolika dienų nuo atsiliepimo gavimo (ABTĮ 50 str. 3 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos patikslintą skundą pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pagrįstai ir teisėtai.

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja Ekspertizės aprašo 81 punkte nustatyta tvarka Pažymos (ekspertinio sprendimo) neskundė. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus AVPK Imuniteto valdyba 2019 m. kovo 27 d. raštu Nr. 10-S-23177(1.46E-10) kreipėsi į CMEK pirmininką, prašydami pakartotinai įvertinti pareiškėjos sveikatos sutrikimo mastą. Medicinos centras 2019 m. balandžio 16 d. raštu Nr. 45R-879 atsakė, kad neturi teisinio pagrindo pakeisti Pažymoje nustatyto įvertinimo. Kadangi pareiškėja Ekspertizės aprašo 81 punkte nustatyta tvarka neskundė CMEK ekspertinio sprendimo, ginčas dėl to Ginčų komisijoje nustatyta tvarka nebuvo išnagrinėtas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai neskundžiant Vilniaus AVPK Įsakymo, t. y. individualaus administracinio akto, kuriuo pareiškėjai suteikiamos konkrečios teisės tarnybos santykių srityje pagal Statuto nuostatas, vien tik Pažymos ekspertinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo teisminė patikra šiuo atveju nėra galima. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad šiuo atveju ginčijamais ekspertinio sprendimo punktais buvo konstatuota pareiškėjos sveikatos būklė, ir jie negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai bylos dalį dėl Pažymos 2 ir 3 punktų panaikinimo nutraukė ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.

39. Remiantis ABTĮ nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, medicininių klausimų sprendimas yra už teismo kompetencijos ribų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2763/2011, 2012 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-187/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1244/2012 ir kt.), o sprendžiant ginčą dėl atitinkamo individualaus administracinio akto, priimto remiantis atitinkamu CMEK ekspertiniu sprendimu, iškilus reikalui patikrinti ir CMEK ekspertinio sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą, ši teisminė patikra turi būti atlikta tame kontekste, ar CMEK tinkamai atliko jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar atlikdama specializuotą medicininę ekspertizę ir priimdama ekspertinį sprendimą, laikėsi specialiaisiais teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų bei taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei ekspertinio sprendimo pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-521-492/2017).

40. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikia savo nuomonę ir argumentus dėl jos sveikatos sutrikdymo sunkumo vertinimo, tačiau nepateikia jokių argumentų, kad CMEK pažeidė atitinkamas procedūras ar taisykles, be to, kaip minėta, ekspertinio vertinimo ji neskundė Ekspertizės aprašo 81 punkte nustatyta tvarka. Pareiškėja teigia, kad prašė kviesti byloje dalyvauti specialistą, nes byloje iškyla medicininių klausimų, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tokio jos prašymo netenkino. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus dėl galimybės šioje byloje ginčyti Pažymoje išdėstyto ekspertinio sprendimo punktus, nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šiuo aspektu yra neteisėtas ir nepagrįstas, nėra pagrindo dėl to perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

41. Pareiškėja prašo bylą perduoti nagrinėti išplėstinei teisėjų kolegijai. ABTĮ 43 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Sudėtingoms byloms nagrinėti teismo pirmininko iniciatyva ar kolegijos siūlymu gali būti sudaroma išplėstinė penkių arba septynių teisėjų kolegija arba byla gali būti perduota nagrinėti teismo plenarinei sesijai.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo perduoti bylą nagrinėti išplėstinei teisėjų kolegijai, kadangi byla nėra itin sudėtinga, byloje nėra keliami teisės aiškinimo klausimai, reikšmingi teismų praktikos formavimui, todėl minėtas pareiškėjos prašymas atmestinas.

43. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos E. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Rytis Krasauskas Ramutė Ruškytė Skirgailė Žalimienė