e2164e6f-9ed0-46be-bf13-105cccc7eabf · Klaipėdos apylinkės teismas

N U T A R T I SCivilinė byla Nr. e2YT-133-904/2018Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00740-2017-2Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.5.2. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 24 d.Gargždai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Neringai Dužinienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui Z. S., suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei D. I., Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovui Algirdui Adomui Stankevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Z.

S. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjo atstovė advokatė Asta Mačernytė praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog Z. S., 1949 - 1956 m. buvo kovotoju už Lietuvos laisvę, veikęs partizaniniame judėjime, dėl ko sužeistas ir nuteistas kalėti. PareiÅ¡kimo pagrindu nurodė, jog 1949 - 1956 m.

Z. S. buvo kovotoju už Lietuvos laisvę Žemaitijos miÅ¡kuose. Aktyviai prieÅ¡inosi sovietinei santvarkai, dalyvavo partizanų pogrindinės antisovietinės organizacijos veikloje, buvo partizanų ryÅ¡ininku ir rėmėju, stengėsi atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Už dalyvavimÄ antisovietinėje veikloje, o ne už nusikalstamÄ veikÄ jis buvo sužeistas, suimtas ir nuteistas kalėti. PareiÅ¡kėjas Z. S. nuo 1949 m. bendradarbiavo su partizanais miÅ¡kuose Skuodo r., nešė jiems maistÄ . Jis prisimena, kad J.

A., slapyvardžiu ,,Sakalas“, buvo partizanų bÅ«rio vadas. Prisimena partizanÄ ,,PerkÅ«nÄ â€œ, ,,ŽaibÄ â€œ. PareiÅ¡kėjo Z. S. slapyvardis buvo ,,Zuikininkas“. 1952 m. sausio mėnesį Z. S. sužeidė, jį suėmė, iÅ¡siuntė į Krasnojarsko kraÅ¡tÄ . Kalėjo už kovÄ prieÅ¡ tarybinę valdžiÄ . Mirus Stalinui, Z. S. reabilitavo, tačiau Lietuvoje jo neregistravo, apsigyveno Liepojoje. Ä® LietuvÄ sugrįžo tik po 6 metų. PareiÅ¡kėjas siekia, kad bÅ«tų pripažintas nukentėjusiuoju nuo neginkluoto pasiprieÅ¡inimo, t. y. rezistencijos Lietuvos Respublikos pasiprieÅ¡inimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo (toliau - PasiprieÅ¡inimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo) 4 str. 2 p. PareiÅ¡kėjo noras nustatyti faktÄ siejamas su paskesnių laisvės kovų dalyvio statuso jam suteikimu (neturtinės teisės atsiradimas) pagal PasiprieÅ¡inimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo 4 str. 2 p. nuostatas bei su galimybe gauti valstybinę pensijÄ (turtinės teisės atsiradimas).

Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriuo prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti. Nurodė, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriuje Z. S. 1995-05-20 sprendimu paskirta ir mokama nukentėjusiojo asmens valstybinė pensija. Nukentėjusiojo asmens valstybinė pensija Z. S. mokama vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau - Valstybinių pensijų įstatymo) 11 str. 1 d. 2 p. Pensijos dydis - 58,00 Eur (Valstybinių pensijų įstatymo 13 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo archyvinėje pažymoje nurodyta, kad Z. S. nuo 1952 m. sausio 17 d. iki 1956 m. rugpjūčio 2 d. buvo iÅ¡tremtas iÅ¡ Lietuvos. 1988 m. spalio 21 d. reabilituotas. Z. S. nuo 1990-10-02 iki 1991-11-01, t. y. pirmÄ kartÄ , 1990-10-30 sprendimu Nr. 4604 buvo paskirta invalidumo pensija; invalidumo grupė - 3, priežastis - bendras susirgimas (Klaipėdos Tarprajoninės I Medicininės darbingumo ekspertizės komisijos (toliau - MDEK) dokumentas Nr. 010570). Z. S. nuo 1991 spalio 31 d. neterminuotai dėl bendrų susirgimų nustatyta 2 invalidumo grupė (Klaipėdos Tarprajoninės I MDEK dokumentas Nr. 048835); netekto darbingumo (invalidumo) pensija Z.

S. mokama iki šiol. Nurodyti dokumentai patvirtina, jog invalidumas nustatytas dėl bendrų susirgimų po daugiau nei 40 metų nuo Z. S. pareiškime nurodyto 1949 - 1956 m. termino. Valstybinių pensijų įstatymo 13 str. 2 d. 1 p. nurodo, kad „<...> Nukentėjusių asmenų valstybinė pensija skiriama šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 2-8 punktuose išvardytiems asmenims, kurie tapo nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. - invalidais):

1) neteisėto kalinimo ir tremties, pasiprieÅ¡inimo 1940-1990 metu okupacijoms (rezistencijos) veiksmu metu;“. Nukentėjusių asmenų valstybinių pensijų, paskirtų pagal Valstybinių pensijų įstatymo 13 str. 2 dalį, dydis nustatytas Å¡io įstatymo 13 straipsnio 3 d. Suinteresuotas asmuo pažymi, jog jei ir bÅ«tų nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, jog Z. S. 1949 - 1956 m. buvo kovotoju už Lietuvos laisvę, veikęs partizaniniame judėjime, dėl ko sužeistas ir nuteistas kalėti, tai asmeniui nesuteiktų teisės gauti nukentėjusių asmenų valstybinę pensijÄ pagal Valstybinių pensijų įstatymo 13 str. 2 d. 1 p., ko siekia pareiÅ¡kėjas, nes Z.

S. invalidumas nustatytas nuo 1990-10-02 iki 1991-11-01 (3 gr.), nuo 1991-10-31 neterminuotai (2 gr.) dėl bendrų susirgimų, o ne dėl pasiprieÅ¡inimo 1940-1990 metų okupacijoms (rezistencijos) veiksmų metu patirtų sužalojimų.Suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriuo prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti. Nurodė, jog pareiÅ¡kėjas siekia įgyti kario savanorio teisinį statusÄ pagal Lietuvos Respublikos pasiprieÅ¡inimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo 1 straipsnį.

Tuo tikslu jis praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis 1946-1956 m. buvo kovotoju už Lietuvos laisvę, veikęs partizaniniame judėjime, dėl ko sužeistas ir nuteistas kalėti. PareiÅ¡kėjas dėl kario savanorio teisinio statuso pripažinimo į PasiprieÅ¡inimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijÄ kreipėsi 1998 metais. Komisija susipažinusi su pateiktais dokumentais, liudytojų paaiÅ¡kinimais ir pareiÅ¡kėjo baudžiamÄ ja byla Nr. 16699, esančia Lietuvos ypatingajame archyve, nustatė, kad pareiÅ¡kėjo bÅ«rys nepriklausė Lietuvos partizanų struktÅ«roms ir sudarė nelegalų grupę, kurios veiksmai buvo nesuderinami su Lietuvos partizanų veikla, todėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė 2000-09-22 d.

įsakymu Nr. 79 nepripažino jam kario savanorio teisinio statuso dėl partizaninės veiklos įrodymų trukumo bei nustačius, kad Z. S. bÅ«rys nepriklausė Lietuvos partizanų struktÅ«roms ir sudarė nelegalų grupę, kurios veiksmai buvo nesuderinami su Lietuvos partizanų veikla.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas Z. S. prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti, patvirtino pareiÅ¡kime nurodytas faktines aplinkybes. Papildomai nurodė, jog juridinį faktÄ praÅ¡o nustatyti dėl norimos gauti didesnės pensijos.

Z. S. 1955 m., bÅ«damas apie 19 metų, išėjo į miÅ¡kÄ , kuriame iÅ¡buvo apie 9 mėnesius, kol jį Sovietinės armijos kareiviai pasalos metu sužeidė. BÅ«damas miÅ¡ke turėjo ginklÄ , jo slapyvardis buvo ,,Zuikininkas“. 1959 m. prisiekė bÅ«rio vadui J. A. ,,Sakalui“ priesaika – ,,neiÅ¡duoti, kovoti“. NeÅ¡iojo skiriamÄ Å¾enklÄ â€“ Vytį. 1957 metais ,,Kardo rinktinės“ partizanams nešė maistÄ , rÅ«kalų. Informuodavo partizanus apie sovietinės armijos judėjimÄ apylinkėse.

Partizanų bÅ«rio vado ,,Sakalo“ pavedimu nešė laiÅ¡kus. Gyvų liudytojų (Lietuvos partizanų) neiÅ¡liko. Turėjo vienÄ bunkerį namuose, kitus du bunkerius turėjo miÅ¡ke. Nepripažįsta padaręs 1952-05-24 nuosprendyje nurodytas nusikalstamas veikas. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovė D. I. prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti patvirtino atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodytas faktines aplinkybes. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovas Algirdas Adomas Stankevičius prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti patvirtino atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodytas faktines aplinkybes.

PareiÅ¡kimas atmestinas. Byloje esančiais dokumentais nustatyta, kad 1952-05-24 pareiÅ¡kėjas Z. S. Klaipėdos srities Valstybės saugumo ministerijos kariuomenės Karo Tribunolo buvo nuteistas galutine bausme įkalinimu į pataisos-darbų lagerį 25 metams su teisių apribojimu 5 metų laikotarpiui su viso turto konfiskacija už tai, kad,,Z. S. 1947m. pavasarį sukÅ«rė ryšį su antisovietinės - nacionalistinės gaujos dalyviais pagal slapyvardį „Sakalas“, Gramoliausku ir kitais, su kuriais susitikinėjo iki 1952 m. sausio ir juos informuodavo apie esamas ar nesamas KGB karines grupes Arslos kaime.1947m. vasarÄ Z.

S. „Sakalo“, banditÄ aprÅ«pindavo popieriumi, ir pagal Å¡io bandito užduotį perneÅ¡davo paketÄ nuo jo bandos ryÅ¡ininkui Žvingliui.1951 m. vasarÄ Z. S. perdavė banditui - plėšikui Ramanauskui automatÄ -pistoletÄ ir kartu su Å¡iuo plėšiku dalyvavo Bogdonskio ir kitų atskirų kaimų Skuodo rajono gyventojų apiplėšime.1951 m. spalio mėn. bijodamas atsakomybės už nusikalstamas veikas, Z. S. perėjo į nelegaliÄ padėtį ir laike susitikimų su „Sakalo“, nacionalistiniais banditais, Petruliu ir Petrausku gavo iÅ¡ bandito Petrelio apsiginklavimui vokiečių pavyzdžio Å¡autuvÄ .PrisiÅ¡liedamas prie bandos „Sakalas“ Z.

S. ne kartÄ susitikinėjo su banditais - nacionalistais Budvytės kaime ir Drukių kaime Malakauskienės name.Nuo 1951 m. rudens slapstydamasis nuo sovietų valdžios kartu su banditu - plėšiku Ramanausku, teisiamasis Z. S. kartu su Å¡iuo plėšiku dalyvavo ginkluotame gyventojų apiplėšime Drukių kaime: Stasiaus, Žalimo, Sakalausko, JonuÅ¡o - Laužaičių kaimo gyventojo, Å imkaus - Užluobės kaimo gyventojo ir kitų, iÅ¡ kurių paėmė duonÄ , laÅ¡inius ir kitus produktus. Be to, Snapkus ir Ramanauskas paėmė iÅ¡ JonuÅ¡o odinius aulinukus, o iÅ¡ Å imkaus paėmė kiÅ¡eninį laikrodį, chrominius aulinukus, Å varkÄ ir baltinius.Naktį į 1951 m. gruodžio 10 d.

Z. S. kartu su Ramanausku pavogė iÅ¡ kolÅ«kio v. Čapajevo 15 avių iÅ¡ kurių pusę kartu su V. I., Butniku ir V. K. (anksčiau teistais už bendrininkavimÄ su banditais-plėšikais) papjovė“.1990-08-22 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateikta archyvinė pažymÄ byla 8-3762/90 patvirtina, jog Z. S. nuo 1952-01-17 iki 1956-08-02 iÅ¡ Skuodo r., Juknaičių k. buvo iÅ¡tremtas į Krasnojarsko sritį, specialųjį lagerį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1990-05-02 Asmenų represuotų už pasiprieÅ¡inimÄ okupaciniams režimams, teisių atkÅ«rimo įstatymo 1 str. buvo pripažinta, jog Z.

S. buvo neteisėtai represuotas ir nuteistas pagal RTFSR BK 58-Ia, 58-II str. 25 m. Konstatuojama, jog jis yra nekaltas Lietuvos Respublikai ir yra atkuriamos visos jo pilietinės teisės. 2000-10-13 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro PasiprieÅ¡inimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija iÅ¡nagrinėjusi Z. S. praÅ¡ymÄ , nepripažino Z. S. Kario savanorio statuso dėl partizaninės veiklos įrodymų trÅ«kumų. Be to, konstatuota, jog susipažinus su baudžiamosios bylos Nr. 16699, esančios Lietuvos ypatingajam archyve, dokumentais, nustatyta, kad Z.

S. bÅ«rys nepriklausė Lietuvos partizanų struktÅ«roms ir sudarė nelegalų grupę, kurios veiksmai buvo nesuderinami su Lietuvos partizanų veikla. Lietuvos Å¡aulių sÄ jungos pažyma patvirtina, jog Z. S. nuo 1992 m. yra Lietuvos Å¡aulių sÄ jungos Klaipėdos apskrities jÅ«ros Å¡aulių rinktinės narys. Dėl pareiÅ¡kimo reikalavimo. PareiÅ¡kėjo Z. S. atstovė advokatė Asta Mačernytė teismui pateikė pareiÅ¡kimÄ praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog Z.

S., 1949 - 1956 m. buvo kovotoju už Lietuvos laisvę, veikęs partizaniniame judėjime, dėl ko sužeistas ir nuteistas kalėti. PareiÅ¡kime akcentuojama, jog pareiÅ¡kėjas siekia, kad bÅ«tų pripažintas nukentėjusiuoju nuo neginkluoto pasiprieÅ¡inimo, t. y. rezistencijos PasiprieÅ¡inimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo 4 str. 2 p. PareiÅ¡kėjo noras nustatyti faktÄ siejamas su paskesnių laisvės kovų dalyvio statuso jam suteikimu (neturtinės teisės atsiradimas) bei su galimybe gauti valstybinę pensijÄ (turtinės teisės atsiradimas).

Pagal Valstybinių pensijų įstatymo 13 str. 1 d.. 3 p. Pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo (2007-06-28 įst. red.) 4 str. 2 p. nustatyta, kad laisvės kovų dalyviais yra laikomi neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai, kurie buvo 1940-1990 m. veikusių ir siekusių atkurti Lietuvos nepriklausomybę pogrindinių organizacijų nariai,<...>; taip pat pasipriešinimo akcijų dalyviai ir asmenys, kitokiais būdais ar veiksmais dalyvavę kovoje už Lietuvos nepriklausomybę.

PareiÅ¡kimo pagrindu nurodyta, jog 1949 - 1956 m. Z. S. buvo kovotoju už Lietuvos laisvę Žemaitijos miÅ¡kuose. Aktyviai prieÅ¡inosi sovietinei santvarkai, dalyvavo partizanų pogrindinės antisovietinės organizacijos veikloje, buvo partizanų ryÅ¡ininku ir rėmėju, stengėsi atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Vertinant pareiÅ¡kimo reikalavimÄ , pareiÅ¡kimo motyvus bei argumentus, matyti, jog pareiÅ¡kėjo Z. S. atstovė advokatė Asta Mačernytė praÅ¡o nustatyti, jog Z. S. - buvo Lietuvos partizanų ryÅ¡ininku ir jų rėmėju, kuris stengėsi atkurti Lietuvos nepriklausomybę.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas Z. S., gim. 1931 m., patvirtino, jog yra baigęs tris klases, bylos nagrinėjimo metu advokato ar advokato padėjėjo paslaugomis nesinaudos, prašė tenkinti pareiÅ¡kimÄ bei patvirtino pareiÅ¡kime nurodytas faktines aplinkybes. Juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444, 445 str.).Atkreiptinas dėmesys, jog baudžiamojoje byloje buvo konstatuota, kad ,,Z.

S. 1947m. pavasarį sukÅ«rė ryšį su antisovietinės - nacionalistinės gaujos dalyviais pagal slapyvardį „Sakalas“, Gramoliausku ir kitais, su kuriais susitikinėjo iki 1952 m. sausio ir juos informuodavo apie esamas ar nesamas KGB karines grupes Arslos kaime“; ,,1947m. vasarÄ Z. S. „Sakalo“, banditÄ aprÅ«pindavo popieriumi, ir pagal Å¡io bandito užduotį perneÅ¡davo paketÄ nuo jo bandos ryÅ¡ininkui Žvingliui“. Vertinant baudžiamojoje byloje pateiktas liudytojų apklausas, kitus raÅ¡ytinius dokumentus, pateiktÄ nuosprendį, konstatuotina, jog Å¡ioje baudžiamojoje byloje yra pakankamai raÅ¡ytinių dokumentų, kurie patvirtina baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, tai yra Z.

S. pagalbÄ ,,antisovietinės – nacionalistinės“ grupuotės judėjimui Skuodo rajone, kuriai vadovavo asmuo slapyvardžiu ,,Sakalas“. Atkreiptinas dėmesys, jog 2000-10-13 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro PasiprieÅ¡inimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija, konstatavo, jog Z. S. bÅ«rys nepriklausė Lietuvos partizanų struktÅ«roms ir sudarė nelegalų grupę, kurios veiksmai buvo nesuderinami su Lietuvos partizanų veikla. Minėtas administracinio pobÅ«džio aktas nebuvo apskųstas.

Suinteresuoto asmens Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovas Algirdas Adomas Stankevičius teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjas Z. S. priklausė nelegalų grupei, kurios veiksmai nebuvo suderinami su Lietuvos partizanų veikla. 1990-08-22 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažyma patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas Z. S. buvo neteisėtai represuotas ir nuteistas pagal RTFSR BK 58-1a, 58-11 str. 25 m. Konstatuojama, jog jis yra nekaltas Lietuvos Respublikai ir yra atkuriamos visos jo pilietinės teisės. Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasiprieÅ¡inimÄ okupaciniams režimams, teisių atkÅ«rimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad Lietuvos gyventojai, kurie buvo tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų represinių organų nuteisti ar įkalinti ne teismo tvarka arba kurių laisvė buvo kitaip apribota pagal RTFSR baudžiamÄ jį kodeksÄ (1926 m.), kitų TSRS respublikų baudžiamuosius įstatymus, taip pat kitus TSRS, RTFSR, kitų buvusių sovietinių respublikų norminius aktus, hitlerinės Vokietijos baudžiamuosius nuostatus arba vietos įstatymus (1941–1944 m.) už pasiprieÅ¡inimÄ agresijai ir okupaciniams režimams, taip pat kurie buvo iÅ¡tremti iÅ¡ Lietuvos 1940–1953 metais ir nuteisti pagal buvusios Lietuvos TSR baudžiamojo kodekso 62, 63, 66–68, 70, 73, 79–82, 88, 89, 1991, 210, 211 straipsnius, o po 1990 m. kovo 11 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (1961 m.) 259, 260, 261, 263 straipsnius ir atitinkamus buvusių TSRS respublikų baudžiamųjų kodeksų straipsnius, yra nekalti Lietuvos Respublikai ir atkuriamos visos jų pilietinės teisės. Atkreiptinas dėmesys, jog Å¡is Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuotas faktas nereiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjas Z.

S. priklausė oficialiai pripažintiems Lietuvos partizanų padaliniams ar jiems kitaip talkino. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nėra nustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartÄ pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Esant tokioms aplinkybėms bei remiantis Å¡iuo principu, pagrindinis akcentas įrodymų vertinimo procese yra teismo konstatavimas, kad pateiktų įrodymų visumos pakanka reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti.Teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje pareiÅ¡kėjas Z.

S. nepateikė rašytinių dokumentų bei kitų įrodymų patvirtinančių, jog jis nurodytu laikotarpiu priklausė Lietuvos partizanų padaliniui ar jiems talkino. Byloje pateikti liudytojų A. M., F. R. Jonušo, K. N., J. J., K. V., A. D. Navickienės, B. R. rašytiniai paaiškinimai, pačio pareiškėjo Z. S. gyvenimo ir rezistencinės veiklos aprašymai bei pateikta autoriaus V. S. medžiaga ,,Laisvės vytis“, nepaneigia 2000-10-13 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos išvadų, jog Z.

S. bÅ«rys priklausė nelegalų grupei, kurios veiksmai buvo nesuderinami su Lietuvos partizanų veikla. Siekiant nustatyti objektyviÄ jÄ tiesÄ , vien pareiÅ¡kėjo bei kitų liudytojų raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kurie nedalyvavo Lietuvos partizaninėje veikloje, negali bÅ«ti pakankamas pagrindas norimam juridinio fakto nustatymui. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo Z. S. pareiÅ¡kimas atmestinas. PasiprieÅ¡inimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyviu pripažinimo pagrindai ir tvarka numatyta PasiprieÅ¡inimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatyme (1997 m. sausio 23 d.

įstatymas Nr. VIII-97). Pagal Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo 5 straipsnio 20 punktÄ kario savanorio ir laisvės kovų dalyvio teisinį statusÄ pripažįsta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Pagal Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo 2 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. VIII-505 (toliau - nuostatai), 1 punktÄ Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras yra tarpžinybinė valstybės institucija, tirianti visas genocido bei kitų nusikaltimų žmoniÅ¡kumui ir karo nusikaltimų apraiÅ¡kas, Lietuvos gyventojų persekiojimÄ okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasiprieÅ¡inimo okupacijoms procesus.

Pagal Å¡io įstatymo 5 straipsnio 20 punktÄ ir Nuostatų 6 punkto 20 papunktį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pripažįsta kario savanorio, laisvės kovų dalyvio ir nukentėjusiojo nuo okupacijų teisinį statusÄ , iÅ¡duoda nustatytos formos pažymėjimus ir tvarko jų apskaitÄ . Pagal tokį teisinį reguliavimÄ Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro sprendimas, sprendžiant klausimÄ dėl atitinkamo statuso pripažinimo ar nepripažinimo, yra vieÅ¡ojo administravimo veiksmas, vykdant Å¡iam centrui pavestas vieÅ¡ojo administravimo funkcijas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 (nuo 2001 m. sausio 1 d.) redakcija) 15 straipsnio 1 dalies 11 punkte (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. IX-2572 (nuo 2004 m. lapkričio 26 d. redakcija), nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešųjų įstaigų, įmonių ir nevyriausybinių organizacijų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, priimtų sprendimų ir veiksmų viešojo administravimo srityje teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro sprendimÄ dėl kario savanorio ir laisvės kovų dalyvio teisinio statuso pripažinimo arba nepripažinimo asmuo gali apskųsti administraciniam teismui per vienÄ mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotai Å¡aliai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnis). TokiÄ pozicijÄ iÅ¡reiÅ¡kė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. gruodžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-660/2005.Nurodyta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro sprendimo dėl kario savanorio ir laisvės kovų dalyvio teisinio statuso pripažinimo arba nepripažinimo apskundimo tvarka nepaneigia asmens teisės kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ .

Tenkindamas pareiÅ¡kimÄ , teismas tik konstatuoja konkretų pagrindÄ (buvo 1941 metų birželio sukilimo dalyvis, 22-28 dienomis ginklu kovojęs su okupacinės valdžios struktÅ«romis; buvo partizanas, partizanų ryÅ¡ininkas ir kt.), kuriuo remdamasis Centras gali pripažinti kario savanorio ar laisvės kovų dalyvio teisinį statusÄ . Teismas neturi teisės konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisinio statuso. PraÅ¡omas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikÅ¡mę.Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas įtvirtina valstybinio pensinio aprÅ«pinimo pagrindus, asmenis, kuriems skiriamos ir mokamos valstybinės pensijos, valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo sÄ lygas.

Å io įstatymo nuostatų tikslas yra suteikti didesnę valstybę paramÄ asmenims už atliktÄ tarnybÄ ar nuopelnus Lietuvos valstybei, taip pat suteikti kompensacijÄ Ä¯statyme nurodytiems nukentėjusiesiems asmenims. Pagal Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių duomenys apie gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos - apie savivaldybę, kurioje jie gyvena, yra įraÅ¡yti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrÄ ir kurie negauna iÅ¡ kitos valstybės panaÅ¡aus pobÅ«džio pensijos (iÅ¡skyrus socialinio draudimo pensijÄ ) ar kitokios nuolatinės kompensacinės iÅ¡mokos ir kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas pasiprieÅ¡inimo 1940 - 1990 metų okupacijoms (rezistencijos) dalyvio - laisvės kovų dalyvio statusas.Byloje pateikti raÅ¡ytiniai dokumentai patvirtina, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriuje Z.

S. 1995-05-20 sprendimu buvo paskirta ir mokama nukentėjusiojo asmens valstybinė pensija. Nukentėjusiojo asmens valstybinė pensija Z. S. paskirta pateikus archyvinę (reabilitacijos) pažymÄ , Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1990-08-22 pažymėjimo Nr. 8-3762/90 dublikatÄ , vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. Pensijos dydis valstybinių pensijų bazės dydžio, t. y. 58,00 Eur (Valstybinių pensijų įstatymo 13 str. 1 d.). Archyvinėje pažymoje nurodyta, kad Z. S. nuo 1952 m. sausio 17 d. iki 1956 m. rugpjūčio 2 d. buvo iÅ¡tremtas iÅ¡ Lietuvos. 1988 m. spalio 21 d. reabilituotas.

Z. S. nuo 1990-10-02 iki 1991-11-01, t. y. pirmÄ kartÄ , 1990-10-30 sprendimu Nr. 4604 paskirta invalidumo pensija; invalidumo grupė - 3, priežastis - bendras susirgimas (Klaipėdos Tarprajoninės I MDEK dokumentas Nr. 010570). Z. S. nuo 1991 spalio 31 d. neterminuotai dėl bendrų susirgimų nustatyta 2 invalidumo grupė (Klaipėdos Tarprajoninės I MDEK dokumentas Nr. 048835); netekto darbingumo (invalidumo) pensija Z. S. mokama iki Å¡iol. Nurodyti dokumentai patvirtina, jog invalidumas nustatytas dėl bendrų susirgimų po daugiau nei 40 metų nuo Z.

S. pareiškime nurodyto 1949 - 1956 m. termino. Valstybinių pensijų įstatymo 13 str. 2 d. 1 p. nurodo, kad „<...> Nukentėjusių asmenų valstybinė pensija skiriama šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 2-8 punktuose išvardytiems asmenims, kurie tapo nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. - invalidais):

1) neteisėto kalinimo ir tremties, pasiprieÅ¡inimo 1940-1990 metu okupacijoms (rezistencijos) veiksmu metu;“. Nukentėjusių asmenų valstybinių pensijų, paskirtų pagal Valstybinių pensijų įstatymo 13 str. 2 dalį, dydis nustatytas Å¡io įstatymo 13 straipsnio 3 d. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas juridinio fakto nustatymas, nesuteikia teisės gauti nukentėjusių asmenų valstybinę pensijÄ pagal Valstybinių pensijų įstatymo 13 str. 2 d. 1 p., ko siekia pareiÅ¡kėjas, nes Z.

S. invalidumas nustatytas nuo 1990-10-02 iki 1991-11-01 (3 gr.), nuo 1991-10-31 neterminuotai (2 gr.) dėl bendrų susirgimų, o ne dėl pasiprieÅ¡inimo 1940-1990 metų okupacijoms (rezistencijos) veiksmų metu patirtų sužalojimų.Remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo Z. S. pareiÅ¡kimÄ atmesti.Sprendimui įsiteisėjus, baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 16699 grÄ Å¾inti į Lietuvos ypatingÄ jį archyvÄ .

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus. Teisėjas                                                                                                                     Mantas Ūsas