2020-07-08 Nr. AB-13421-3-63-3-00390-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-727-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00390-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 15.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Kartografiniai projektai“, valstybės įmonė Registrų centras, K. K.), dėl išvados panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja R. P. (toliau ir – pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2018 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. 1SS-671-(10.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir NŽT Kretingos skyriaus (toliau – ir NŽT Kretingos skyrius) 2017 m. lapkričio 7 d. išvadą Nr. 14IŽ-92-(14.14.111.) (toliau – ir Išvada).

2. Pareiškėja nurodė, kad 2018 metų pradžioje iš Nekilnojamojo turto registro išrašo sužinojo apie jame padarytą žymą, jog turi būti tikslinamos jai nuosavybės teise priklausančio miškų ūkio paskirties 1,7 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos. Pareiškėja kreipėsi dėl informacijos pateikimo į valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Klaipėdos filialą, kuris pateikė paaiškinimą, kad buvo gauta NŽT Kretingos skyriaus Išvada, kuria remiantis ir padaryta minėta žyma. Išvadoje nurodyta, kad gretimai esančio žemės sklypo, priklausančio K.

K., kadastro duomenys parengti teisingai, todėl reikia tikslinti pareiškėjos žemės sklypo duomenis. NŽT Sprendime nurodė, kad Išvada yra pagrįsta, nes uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Kartografiniai projektai“ matininkas K. S. netinkamai atliko pareiškėjos sklypo kadastrinius matavimus. NŽT Sprendime rėmėsi vieninteliu argumentu, kad buvo iš dalies nukrypta nuo abriso, nors abrisas nėra vienintelis dokumentas, kuriuo remiantis atliekami sklypo kadastriniai matavimai. Iš situacijos schemos, kadastro žemėlapio ištraukos, matyti, kad K.

K. priklausančio sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai atlikti tokiu būdu, kad viena sklypo kraštinė kerta esamą kelią ir užima dalį pareiškėjos sklypo. Pagal (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 4-1766-(1.3), įvažiavimas į pareiškėjos sklypą yra suprojektuotas iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Šis kelias nurodytas pareiškėjos sklypo plane, kelio vieta nėra pakitusi ir vėlesniuose minėto projekto pakeitimuose.

Pradiniame K. K. sklypo abrise, kurį parengė D. Š., sklypas Nr. 280-4 ribojosi su bendro naudojimo vietiniu keliu, tačiau formuojant K. K. sklypą, projekte šis sklypas jau kerta kelią (kelias ties K. K. sklypu daro lanką). K. K. sklypo gretimybėje nurodytas 4 metrų pločio kelias, taigi apie esamą kelią K. K. senai žinoma. NŽT Kretingos skyriuje 2016 metais keletą kartų vyko pasitarimai, dalyvaujant K. K., pareiškėjos atstovei advokatei S. Š., matininkams, NŽT Kretingos skyriaus pareigūnams, dėl ginčytinos ribos tarp sklypų.

NŽT Kretingos skyriuje buvo padaryta išvada, kad K. K. už trūkstamą plotą turi būti kompensuota pinigais arba pasiūlyta ginčą dėl sklypo ribos spręsti teisme.

3. Pareiškėjos nuomone, Išvada yra visiškai nemotyvuota, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui. Pareiškėjos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus 2010 m. spalio 15 d. atliko UAB „Kartografiniai projektai“, geodezininkas K. S., planą 2011 m. balandžio 29 d. suderino NŽT Kretingos skyriaus tarnautojai. NŽT Kretingos skyriaus vedėjas priėmė 2011 m. gegužės 16 d. įsakymą Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-631 „Dėl privataus miško sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų pakeitimo“. Pareiškėjos kadastrinių matavimų byla patikrinta ir VĮ Registrų centro specialistų, kadastro duomenys nėra nuginčyti ar pripažinti neteisingais. 2015 m. buvo tik patikslinta pareiškėjos sklypo naudmenų sudėtis.

4. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, jog VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Klaipėdos filialo darbuotoja D. Š., 2007 m. lapkričio 24 d. paženklinusi žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas vietovėje, surašė šio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, parengė šio žemės sklypo lauko brėžinį (abrisą) (toliau – ir Abrisas Nr. 608) ir, atlikusi žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą (toliau – ir preliminarūs matavimai), 2007 m. gruodžio 13 d. parengė šio žemės sklypo planą (toliau – ir Planas Nr. 608). UAB „Kartografiniai projektai“ matininkas K. S., 2010 m. spalio 11 d. paženklinęs žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas vietovėje, surašė šio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir, atlikęs žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, 2010 m. spalio 15 d. parengė šio žemės sklypo planą M 1:5000 (toliau – ir Naujas planas Nr. 608). Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastre esančią informaciją, žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos pagal Naują planą Nr. 608.

6. VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Klaipėdos filialo darbuotoja D. Š., 2003 m. gegužės 15 d. paženklinusi žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas vietovėje, surašė šio žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą, parengė šio žemės sklypo lauko brėžinį (abrisą) (toliau – ir Abrisas Nr. 362) ir, atlikusi žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) preliminarius matavimus, 2003 m. gegužės mėn. parengė šio žemės sklypo planą (toliau – ir Planas Nr. 362). Matininkas E. P., 2015 m. sausio 29 d. paženklinęs žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas vietoje, surašė šio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir, atlikęs žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, 2017 m. balandžio 5 d. parengė šio žemės sklypo planą M 1:1000 (toliau – ir Naujas planas Nr. 362). Pagal Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylų registravimo žurnalo duomenis matininko E. P. 2017 m. balandžio 5 d. parengta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų byla nebuvo teikta NŽT Kretingos skyriui tikrinti.

7. NŽT Kretingos skyrius, gavęs VĮ Registrų centro sprendimą, 2017 m. lapkričio 17 d. parengė išvadą Nr. 17IŽ-92-(14.14.111.) „Apie teisingai parengtą žemės sklypo planą“, kurioje nurodė, kad Naujas planas Nr. 362 parengtas teisingai ir, kad turi būti tikslinamas pareiškėjos R. P. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas (Naujas planas Nr. 608). VĮ Registrų centras, vadovaudamasis NŽT Kretingos skyriaus 2017 m. lapkričio 7 d. išvada Nr. 14IŽ-92- (14.14.111.) „Apie teisingai parengtą žemės sklypo planą“, pažymėjo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje.

8. Palyginus Abrise Nr. 362 ir Plane Nr. 362 nurodytus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų linijų ilgius su Naujame plane Nr. 608 nurodytais žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų linijų ilgiais, nustatyta, kad kadastrinių matavimų metu žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurinės ribos linijos ilgis (201,01 m) 0,01 m pailgėjo; rytinės ribos linijos ilgis sutampa su Abrise Nr. 362 ir Plane Nr. 362 nurodytu tos pačios ribos linijos ilgiu; pietinės ribos linijos ilgis (179,01 m) 0,01 m pailgėjo; vakarinės ribos linijos ilgis (52,78 m) 0,77 m sutrumpėjo. Atsižvelgiant į tai, kad matininkui E. P. paženklinus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas ir atlikus kadastrinius matavimus, šiaurinės ir pietinės ribos linijų ilgiai (įtakojantys bendros žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos padėtį vietovėje) nežymiai pakito (po 0,01 m), matininkas E. P., atlikdamas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, nepažeidė Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies ir Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (toliau – ir Taisyklės) 11 punkto nuostatų, o kadastrinių matavimų metu nustatyti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų linijų ilgių neatitikimai lyginant su šio žemės sklypo privatizavimo dokumentuose nurodytais tų pačių ribų linijų ilgiais, juos fiksuojant skirtingomis matavimo priemonėmis, vertintini kaip preliminarių matavimų metu dėl matavimo priemonių tikslumo atsiradę neatitikimai.

9. Palyginus Abrise Nr. 608 ir Plane Nr. 608 nurodytus R. P. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų (skundžiamų ribų) linijų ilgius su Naujame plane Nr. 608 nurodytais žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų linijų ilgiais, nustatyta, kad kadastrinių matavimų metu nustatyti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) skundžiamos ribos, taip ribos posūkio taškų Nr. 11-Nr. 14, pažymėtų Abrise Nr. 608 ir Plane Nr. 608, linijos ilgiai (19,22m; 55,88 m; 11,45 m) atitinkamai 5,08 m, 4,12 m ir 14,55 m sutrumpėjo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad UAB „Kartografiniai projektai“ matininkui K. S. paženklinus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas ir atlikus kadastrinius matavimus, skundžiamos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos linijų ilgiai žymiai sutrumpėjo (nuo 4,12 m iki 14,55 m), todėl manoma, kad UAB „Kartografiniai projektai“ matininkas K. S., atlikdamas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, pažeidė Žemės reformos 21 straipsnio 3 dalies ir Taisyklių 11 punkto nuostatas, o Skyriaus 2017 m. lapkričio 7 d. išvadoje Nr. 17IŽ-92-( 14.14.111.) „Apie teisingai parengtą žemės sklypo planą“ priimtas sprendimas tikslinti Naują planą Nr. 608 yra teisingas, atitinkantis aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes bei ginčo teisinį santykį reguliuojančias teisės normas, todėl skundas atmestinas.

10. Trečiasis suinteresuotas VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

11. VĮ Registrų centras nurodė, kad R. P. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribos kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos nuo 2008 m. balandžio 11 d. pagal 2007 m. lapkričio 24 d. preliminarių matavimų duomenis. 2010 m. spalio 15 d. UAB „Kartografijos biuras“ atliko šio žemės sklypo kadastrinius matavimus. NŽT Kretingos skyriaus vedėjas 2011 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-631 pagal parengtus žemės sklypo kadastrinius matavimus pakeitė sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis. Pagal 2010 m. spalio 15 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 16 d. įsakymą Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-631 Nekilnojamojo turto kadastre nuo 2011 m. gegužės 19 d. įregistruoti patikslinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys (žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos 2011 gegužės 18 d.). Duomenų, kad minėtas įsakymas būtų panaikintas arba pakeistas, nepateikta.

12. VĮ Registrų centras nurodė, kad pagal UAB „Kartografijos biuras“ 2015 m. gegužės 19 d. pateiktą prašymą VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo Kadastro duomenų tvarkymo skyrius, išnagrinėjęs 2015 m. gegužės 14 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir nenustatęs trūkumų, priėmė 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. (4.7.19.)GS-704, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų byla tinkama žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimui Nekilnojamojo turto registre. Žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos 2015 m. gegužės 29 d. pažymėtos kadastro žemėlapyje.

Pagal R. P. pateiktą 2015 m. gegužės 28 d. prašymą ir 2015 m. gegužės 14 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, Nekilnojamojo turto registre 2015 m. gegužės 29 d. įregistruoti patikslinti žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys. K. K. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribos kadastro žemėlapyje 2004 m. liepos 28 d. buvo pažymėtos pagal 2003 m. gegužės 14 d. preliminarių matavimų duomenis.

VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, išnagrinėjęs matininko E. P. pateiktą 2017 m. liepos 13 d. prašymą dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų pažymėjimo kadastro žemėlapyje, nustatė, kad žemės sklypo ribų pažymėti kadastro žemėlapyje negalime, nes jo ribos nesutampa su gretimo žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribomis, todėl vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 125 ir 127 punktais, 2017 m. spalio 2 d. raštu Nr. (4.7.19.)PGr 279 pateikė išvadą, prašydamas NŽT Kretingos skyrių priimti sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis.

Atsakydamas NŽT Kretingos skyrius pateikė Išvadą, kurioje nustatė, kad žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planas parengtas teisingai, o besiribojančio žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys turi būti tikslinami. Vadovaujantis pateikta Išvada Kadastro duomenų tvarkytojas pažymėjo žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribas kadastro žemėlapyje ir Nekilnojamojo turto registre (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 2017 m. gruodžio 21 d. įregistravo patikslintus žemės sklypo duomenis (įregistravimų pagrindas: 2017 m. balandžio 5 d.

Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla), Nekilnojamojo turto registre (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruota registro pastaba: „Žemės sklypo planas turi būti tikslinamas, vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2017 m. lapkričio 7 d. išvada Nr. 14IŽ-92-(14.14.111.) apie teisingai parengtą, besiribojančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planą“. Dokumentai, kuriais remiantis atliktas žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimo įregistravimas nėra panaikinti ar kitokiu būdu netekę galios.

Dokumentus nuginčijus įstatymų nustatyta tvarka, teismo sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto kadastre ir registre būtų atliekami duomenų pakeitimai.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kartografiniai projektai“ atsiliepime į skundą prašė jį tenkinti.

14. UAB „Kartografiniai projektai“ nurodė, kad žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus 2010 m. spalio 15 d. atliko įmonės matininkas K. S.. Matavimai 2011 m. balandžio 29 d. buvo suderinti NŽT Kretingos skyriaus ir 2011 m. gegužės 16 d. priimtas įsakymas Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-631 „Dėl privataus miško sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų pakeitimo“, kuris patvirtina, kad kadastriniai matavimai atlikti teisingai. Vėliau žemės sklypo (kadastro Nr, (duomenys neskelbtini)) pakeisti kadastro duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir jie nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo K. K. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

16. K. K. nurodė, kad atlikus pareiškėjai priklausančio žemės sklypo matavimus, suprojektuotas kelias perkeltas į jo sodo teritoriją. 2015 m. lapkričio 5 d. pareiškėja skundu kreipėsi į skyrių dėl kelio teritorijoje augančių obelų, o 2015 m. rugsėjo 30 d. į (duomenys neskelbtini) seniūniją dėl leidimo pašalinti ant kelio atsidūrusias 16 metų amžiaus obelis. Protokole Nr.14PRT-74-(14.14.6.2016.10.18) užfiksuota, kad UAB „Kartografiniai projektai“ direktorius E. P. pažymėjo jog ribas perkėlinėjo dėl to, kad jam priklausančiame sklype nerado riboženklių (Nr. 3 ir Nr. 4). Tokiu būdu matininkas K. S. riboženklių privalėjo ieškoti R. P. sklype, nes kadastrinius matavimus atliko jos, o ne K. K. priklausančiame sklype. Trečiojo suinteresuotojo asmens teigimu, kilus problemai dėl riboženklių, matininkas privalėjo informuoti jį ir jis būtų parodęs išlikusius riboženklius, tačiau to nepadaryta tyčia, norint pateisinti ribų ir riboženklių perkėlimą. Be to, 2016 m. gegužės 27 d. protokole Nr. 14 PRT-56-(14.14.6 užfiksuota, kad matininkas, atlikdamas matavimus R. P. sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nesikreipė į NŽT skyrių dėl linijų ilgių neatitikimo (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui. Matininkui K. S. atlikus galbūt neteisėtus ribų perkėlimo veiksmus, pakeitus pareiškėjos sklypo konfigūraciją, visi įteisinimo veiksmai buvo įmanomi dėl to, kad valstybės tarnautojai, tikrindami matininko K. S. pateiktus kadastrinių matavimų duomenis, aplaidžiai atliko savo pareigas, nepastebėjo akivaizdžių matininko piktnaudžiavimo faktų perkėlinėjant ribas ir suprojektuotą kelią.

Dalyvavimas teisme, šis atsiliepimo turinys, ginant savo teises į privačią nuosavybę, man yra ypač svarbu, nes patenkinus ieškovės norą kelis metus trukęs procesas susigrąžinant savo sklypo dalį, išsaugant jau 16 metų produktyviausias obelis prasidėtų iš naujo, o ieškovei šią dalį iš manęs nupirkus, valstybė jai atiduotų veltui. Tai toks ieškovės ir samdytos advokatės pagrindinis tikslas.

Po ilgų diskusijų, susirinkimų, raštų rašinėjimų, komisijų lankymosi vietoje, įvairių derinimų, buvo leista matininkui E. P. atlikti sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, vadovaujantis abrisu ir (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietinės žemėtvarkos planu, 2016 m. sausio 29 d. riboženkliai grąžinti į buvusias vietas ir surašytas ribų paženklinimo-parodymo aktas, o 2017 m. balandžio 5 d. paruoštas sklypo planas, kuris 2017 m. gruodžio 21 d. įregistruotas VĮ Registrų centre.

II. 17. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. spalio 19 d. sprendimu pareiškėjos R. P. skundą tenkino, t. y. panaikino NŽT Kretingos skyriaus 2017 m. lapkričio 7 d. išvadą Nr. 14IŽ-92-(14.14.111.) „Apie teisingai parengtą žemės sklypo planą“ ir NŽT 2018 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. 1SS-671-(10.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, iš atsakovo NŽT pareiškėjai R. P. priteisė 22,50 Eur teismo išlaidų už žyminį mokestį, kitą pareiškėjos prašymo dalį dėl teismo išlaidų atlyginimo priteisimo paliko nenagrinėtą.

18. Teismas nustatė, kad Išvada adresuota VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui, atsižvelgiant į jo pateiktą 2017 m. spalio 2 d. išvadą Nr. (4.7.19)PG-279 dėl žemės sklypo ribų pažymėjimo kadastro žemėlapyje, nurodant, jog patikrinus žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis nustatyta, kad žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planas parengtas teisingai. Besiribojančio žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys turi būti tikslinami. Išvada konstatuota, kad K. K. žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planas parengtas teisingai ir turi būti tikslinami pareiškėjai R. P. priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys.

19. Teismas aptarė aktualias Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Kadastro nuostatai) ir Taisyklių nuostatas.

20. Teismas iš 2018 m. kovo 30 d. NŽT rašto Nr. 1SS-671-(10.5.) nustatė, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byla žemėtvarkos skyriui nebuvo teikiama patikrinimui, vadovaujantis Kadastro nuostatų 651 punktu ji pateikta tikrinti VĮ Registrų centrui. Vadovaudamasis nurodytu teisiniu reguliavimu, NŽT Kretingos skyrius 2017 m. lapkričio 7 d. išvada Nr. 14IŽ-92-(14.14.111.) VĮ Registrų centrą informavo, jog žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos atitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kadastro žemėlapyje pažymėto žemės sklypo ribas ir šio žemės sklypo planas parengtas teisingai. Todėl, vadovaujantis Kadastro nuostatų 126 punktu, VĮ Registrų centras šio žemės sklypo ribas pažymi kadastro žemėlapyje. Konstatuota, kad žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) persidengimas žymėtinas žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininko naudai.

21. Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir su skundu teikiami duomenys patvirtina, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tikslieji kadastrinių matavimų duomenys patvirtinti 2011 m. gegužės 16 d. NŽT Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-631. 2015 m. gegužės 27 d. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo sprendimu Nr. (4.7.19.)GS-704 taip pat konstatuota, kad žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byla yra tinkama žemės sklypo duomenų kadastro duomenų pakeitimui. Šie įrašai fiksuoti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 10.1 ir 10.2 punktuose.

22. Teismas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2017 m. spalio 2 d. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo rašto Nr. (4.7.19.0PG-279 nustatė kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tikslieji kadastriniai matavimai parengti ir kadastrinių matavimų byla, prašant pažymėti žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui pateikta 2017 m. liepos 13 d. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, išnagrinėjęs E. P. pateiktą prašymą dėl žemės sklypo ribų kadastro žemėlapyje pažymėjimo, nustatė, kad žemės sklypo ribų pažymėti kadastro žemėlapyje negalima, nes jo ribos nesutampa su gretimo žemės klypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribomis ir 2017 m. spalio 2 d. raštu Nr. (4.7.19.0PG-279 kreipėsi į NŽT Kretingos rajono skyrių, prašydamas priimti sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis.

23. Teismas nurodė, kad pagal Kadastro nuostatų 126 punktą, kai žemėtvarkos skyrius nustato, kad žemės sklypo planas parengtas teisingai, ir priima sprendimą, kad būtina tikslinti besiribojančių žemės sklypų planus, apie tai raštu informuoja žemės sklypo (-ų) savininką (-us), kurių žemės sklypų planai tikslintini. Taip pat žemėtvarkos skyrius privalo kadastro tvarkytojui pateikti raštu išvadą apie teisingai parengtą žemės sklypo planą, nurodydamas, kurie besiribojančių žemės sklypų planai tikslintini. Kadastro tvarkytojas, gavęs žemėtvarkos skyriaus išvadą raštu, per 3 darbo dienas nuo išvados gavimo pažymi šio žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje. NŽT Kretingos skyrius Išvada konstatavo, jog K. K. priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) sklypo planas parengtas teisingai ir žymėtinas kadastro žemėlapyje, pareiškėjai priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys turi būti tikslinami. Remiantis šia Išvada pareiškėjai priklausančio žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro duomenyse buvo padarytas įrašas, kad žemės sklypo planas turi būti tikslinamas, vadovaujantis NŽT Kretingos skyriaus Išvada apie teisingai parengtą besiribojančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą.

24. Teismas pažymėjo, kad pagal Kadastro nuostatų 126 punktą, žemėtvarkos skyrius, nustatęs, kad sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tikslieji kadastriniai matavimai parengti teisingai, privalėjo priimti sprendimą, jog būtina tikslinti besiribojančių žemės sklypų planą ir apie tai raštu informuoti žemės sklypo savininkę, kurios žemės sklypo planas tikslintinas. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui buvo pateikta Išvada, tačiau joks sprendimas, kad būtina tikslinti besiribojančio žemės sklypo planą nebuvo priimtas, apie tai nebuvo informuota ir šio sklypo savininkė.

25. Teismas, konstatavo, kad pagal Kadastro nuostatų 126 punktą pirmiausia turėjo būti priimtas sprendimas dėl būtinybės tikslinti pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo planą, jame privalėjo būti nurodyti teisiniai ir faktiniai jo priėmimo pagrindai, apie tokio sprendimo priėmimą turėjo būti informuota pareiškėja. Nagrinėjamu atveju nebuvo nei priimtas joks administracinis aktas dėl pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plano tikslinimo, nei pareiškėja informuota raštu apie būtinybę tikslinti žemės sklypo planą. Teisinio vertinimo nekeičia ir tai, kad 2018 m. kovo 30 d. raštu Nr. 1SS-671-(10.5.) NŽT, nagrinėdama skundą dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų teisėtumo, išdėstė argumentus, kuriais grindė Išvados pagrįstumą. Kaip numatyta Nuostatų 126 punkte, sprendimo, kad būtina tikslinti besiribojančių žemės sklypų planus priėmimas, kuriame išdėstomi teisiniai ir faktiniai tokio sprendimo priėmimo pagrindai ir išvados kadastro tvarkytojui pateikimas yra skirtingi aktai, adresuoti skirtingiems subjektams. Šiuo atveju NŽT vertino ne sprendimą dėl būtinybės tikslinti besiribojančių žemės sklypų planus, kuris nebuvo priimtas, o Išvadą, kurios adresatas yra kadastro tvarkytojas. Išvadoje nėra jokių argumentų, kodėl besiribojančio žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys turi būti tikslinami.

26. Teismas pažymėjo, kad teisiniai argumentai ir faktiniai administracinio akto priėmimo pagrindai (sprendimo, išvados ir kt.) turi būti nurodyti pačiame administraciniame akte, o ne sprendime, kuriuo neteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka vertinamas administracinio akto teisėtumas. Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis imperatyviai nurodo, jog vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Teismas, atsižvelgęs į suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai atkuriant, o trečiajam suinteresuotam asmeniui iš valstybės įsigyjant nuosavybės teise žemės sklypą, ginčo žemės sklypų ribos buvo paženklintos vietovėje ir grafiškai pažymėtos žemės sklypų planuose. Taigi byloje būtina nustatyti, ar atliekant kadastrinius matavimus, ginčo žemės sklypų ribos nebuvo pakeistos.

27. Teismas nustatė, kad NŽT Kretingos skyrius nurodė, jog pareiškėjai priklausančio žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro duomenys turi būti tikslinami vadovaujantis NŽT Kretingos skyriaus Išvada apie teisingai parengtą besiribojančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą. Pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis sklypas suformuotas ir žemės sklypo tikslieji kadastriniai matavimai atlikti pagal 2008 m. kovo 15 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 4-1766-(1.3) patvirtintą VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Klaipėdos filialo parengtą 2007 m. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, o K. K. naudojamas asmeninio ūkio žemės sklypas pažymėtas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaime esančio žemės sklypo abrise ir valstybinės žemės įsigijimui suformuotas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 2658.

28. Atsakovas nurodo, kad palyginus Abrise Nr. 608 ir Plane Nr. 608 nurodytus R. P. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų (skundžiamų ribų) linijų ilgius su Naujame plane Nr. 608 nurodytais žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų linijų ilgiais, nustatyta, kad kadastrinių matavimų metu nustatyti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) skundžiamos ribos, taip ribos posūkio taškų Nr. 11 -Nr. 14, pažymėtų Abrise Nr. 608 ir Plane Nr. 608, linijos ilgiai (19,22m; 55,88 m; 11,45 m) atitinkamai 5,08 m, 4,12 m ir 14,55 m sutrumpėjo. Todėl atsakovo manymu UAB „Kartografiniai projektai“ matininkui K. S. paženklinus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas ir atlikus kadastrinius matavimus, skundžiamos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos linijų ilgiai žymiai sutrumpėjo (nuo 4,12 m iki 14,55 m), todėl teigiama, kad UAB „Kartografiniai projektai“ matininkas K. S., atlikdamas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, pažeidė Žemės reformos 21 straipsnio 3 dalies ir Taisyklių 11 punkto nuostatas. Tačiau būtent atsakovas 2011 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-631 yra patvirtinęs žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), parengtus kadastrinius matavimus, taigi nustatytos ir ribos tarp žemės sklypų. Atsakovo manymu, ginčijama Išvada buvo konstatuota, jog K. K. priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų byla parengta tinkamai, o pareiškėjai priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys turi būti tikslinami. Remiantis Išvada pareiškėjai priklausančio žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro duomenyse buvo padarytas įrašas, kad žemės sklypo planas turi būti tikslinamas, vadovaujantis NŽT Kretingos skyriaus Išvada apie teisingai parengtą besiribojančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą. Įregistravus patikslintą planą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pasikeitė žemės sklypo ribos.

29. Teismas, įvertinęs Kadastro įstatymo 7 straipsnio 2 ir 4 dalies, 8 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas, pažymėjo, kad kadastriniai matavimai tikslu nustatyti ir paženklinti žemės sklypo ribas, paprastai atliekami po to, kai yra parengiami žemės reformos žemėtvarkos schemos, teritorijų planavimo dokumentai ar žemės valdos projektai. Kadastro nuostatų 21 punktas nustato klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo galimybę. Klaida pripažįstama tokia situacija, kai faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Ir tik nustatyta tvarka konstatavus šią teisiškai reikšmingą aplinkybę (surašius atitinkamą išvadą), žemėtvarkos skyriui suteikiama teisė šią klaidą, priklausomai nuo jos atsiradimo priežasties, atitinkamai ištaisyti: (1) arba patikslinti žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis; (2) arba patikslinti teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją). Po šios klaidos ištaisymo faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) ir žemės sklypo ribos (konfigūracija), kurios suprojektuotos teritorijų planavimo dokumente, turi sutapti, tokiu būdu užtikrinant žemės sklypo ribų stabilumo principą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438‑1918/2013). Viešojo administravimo subjektui yra leidžiama tiek, kiek yra nustatyta teisės aktais reglamentuojančiais jo veiklą, todėl žemėtvarkos skyriui nėra suteikta teisė veikti kitais atvejais, kurie nepatenka į Kadastro nuostatų 21 punkto ribas. Vienas iš tokių atvejų, kuris nepatenka į Kadastro nuostatų 21 punkto veikimo sritį, yra numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnyje, kuris reglamentuoja ginčų dėl žemės sklypo ribų nustatymo tvarką ir sąlygas, kai ginčai kyla tarp sklypų savininkų dėl sklypo ribų, o šios ribos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Tokio pobūdžio ginčus yra pavesta spręsti bendrosios kompetencijos teismams.

30. Teismas konstatavo, kad atsakovas, keisdamas žemės sklypų kadastro duomenis, nesilaikė teisės aktų nustatytos tvarkos, todėl ginčijami administraciniai aktai – NŽT 2018 m. kovo 30 d. sprendimas Nr. 1SS-671-(10.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir NŽT Kretingos skyriaus 2017 m. lapkričio 7 d. išvada Nr. 14IŽ-92-(14.14.111.) yra neteisėti iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo priėmimą (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 ir 3 p.).

31. Teismas pareiškėjos naudai iš atsakovo priteisė 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už sumokėtą žyminį mokestį, o likusią prašymo dalį priteisti bylinėjimosi išlaidas paliko nenagrinėtą, nes pareiškėja nenurodė prašomos priteisti sumos dydžio, nepateikė jokių rašytinių duomenų su jų išlaidų apskaičiavimu ar pagrindimu.

III. 32. Atsakovas NŽT apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 19 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

33. Atsakovas pažymi, kad NŽT Kretingos skyrius, gavęs VĮ Registrų centro sprendimą ir parengęs Išvadą, 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. 14SD-3446-(14.14.104.) „Dėl žemės sklypų planų“ informavo R. P. ir UAB „Kartografiniai projektai“ apie būtinumą tikslinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planą. Atsižvelgiant į Kadastro nuostatų 126 punktą, išvadą apie teisingai parengtą žemės sklypo planą bei žemės sklypus, kurie tikslintini, žemėtvarkos skyrius turi pareigą pateikti tik kadastro tvarkytojui.

Sklypų, besiribojančių su teisingai parengtu žemės sklypu, tačiau tikslintinų, savininkus, apie tai, kad jiems priklausančių žemės sklypų planai turėtų būti tikslinami, žemėtvarkos skyrius informuoja atitinkamais sprendimais. Taigi Išvada neturėjo būti pateikta pareiškėjai. Pareiškėja ir UAB „Kartografiniai projektai“ apie tai, kad R. P. nuosavybės teise priklausančio sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas turėtų būti tikslinamas, buvo informuoti 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. 14SD-3446-(14.46.104.) „Dėl žemės sklypų planų“, Kadastro nuostatų 126 punkte nustatyta tvarka.

Todėl pareiškėja, nesutikdama, kad jos nuosavybės teise valdomo sklypo planas turėti būti tikslinamas, turėjo inicijuoti ginčą dėl sprendimo, kuriuo apie tai (dėl sklypo plano tikslinimo) buvo informuota, teisėtumo. Būtent NŽT Kretingos skyriaus 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. 14SD-3446-(14.14.104.) pareiškėja buvo informuota apie nustatytus pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad toks sprendimas nebuvo priimtas ir pareiškėja nebuvo informuota. NŽT Kretingos skyriaus 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimas Nr. 14SD-3446-(14.14.104.) į bylą nebuvo pateiktas, todėl buvo priimtas neteisėtas teismo sprendimas.

Pirmosios instancijos teismas neteisėtai panaikino NŽT Kretingos skyriaus 2017 m. lapkričio 7 d. išvadą Nr. 14IŽ-92-(14.14.111.) „Apie teisingai parengtą žemės sklypo planą“, kuris pareiškėjai nesukelia pasekmių, šis administracinis aktas nukeiptas VĮ Registrų centrui, o ne R. P.. Ginčijami administraciniai aktai parengti pagal Žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimo ir sprendimų dėl žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo ar pakeitimo priėmimo procedūros aprašą, patvirtintą NŽT 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. lP-(1.3.)-69, pakeistą NŽT direktoriaus 2012 m. gegužės 15 d.

įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-165 ir atitinka šio aprašo 10 ir 11 prieduose nustatytas formas.

34. Pareiškėja R. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

35. Pareiškėja teigia, kad NŽT Kretingos skyriaus 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. 14SD-3446-(14.14.104.) nėra gavusi, jis pridėtas tik prie apeliacinio skundo, todėl jai kyla abejonių dėl jo surašymo laiko. Pareiškėja nesutinka, kad Išvada jai nesukelia teisinių pasekmių. Šis klausimas jau buvo vieną kartą sprendžiamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjant pareiškėjos atskirąjį skundą. Akivaizdu, kad pasekmes pareiškėjai sukėlė būtent NŽT Išvada, kuri buvo pateikta VĮ Registrų centrui ir jos pagrindu VĮ Registrų centras padarė atitinkamą žymą Nekilnojamojo turto registre apie būtinumą tikslinti pareiškėjos sklypo ribas.

K. K. priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai atlikti tokiu būdu, kad viena sklypo kraštinė kerta esamą kelią ir užima dalį pareiškėjos sklypo. K. K. žemės sklypas dengia dalį bendro naudojimo kelio ir įsiterpia į pareiškėjos sklypą 6,77 kv. m plotu. Pareiškėjai priklausantis žemės sklypas yra miško paskirties, suteiktas atkuriant nuosavybės teises jos motinai, o K. K. žemės sklypas – asmeninio ūkio žemė. Pareiškėjos žemės sklypo tikslius kadastrinius matavimus atliko 2010 m. spalio 15 d.

UAB „Kartografiniai projektai“, planą 2011 m. balandžio 29 d. suderino NŽT Kretingos skyrius. NŽT Kretingos skyriaus vedėjas priėmė 2011 m. gegužės 16 d. įsakymą Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-631 „Dėl privataus miško sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų pakeitimo“. Pareiškėjos kadastrinių matavimų byla patikrinta ir VĮ Registrų centro specialistų, šie duomenys nėra nuginčyti ar pripažinti neteisingais, o 2015 m. buvo tik patikslinta žemės sklypo naudmenų sudėtis. Kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis imperatyviai nustato, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Pareiškėjos žemės sklypo duomenys ir ribos nėra nuginčyti, šį faktą konstatavo ir teismas. Be to, K. K. ir pareiškėjos žemės sklypai nėra besiribojantys, juos skiria vietinės reikšmės viešasis kelias. Kadastro nuostatų 126 punkto nuostatą aiškinant tokiu būdu, jog NŽT gali priimti išvadą ir dėl sklypų, kurių kadastriniai matavimai yra patvirtinti bei registruoti Nekilnojamojo turto registre, tikslinimo, o ne tik dėl tokių sklypų, kurių yra atlikti tik preliminarūs matavimai, šis punktas prieštaraus Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 daliai.

Tokiu atveju teismas turėtų kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl minėtos nuostatos prieštaravimo įstatymui.

36. Trečiasis suinteresuotas asmuo K. K. atsiliepime į apeliacinį skundą jį palaiko, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjos skundą atmesti.

37. K. K. nuomone, pareiškėja praleido terminą kreiptis į teismą su skundu, kadangi pareiškėjos atstovė advokatė dalyvavo 2016 m. rugsėjo 30 d. įvykusiame susirinkime, kuriame paaiškėjo, kad matininkas E. P. 2016 m. sausio 29 d. riboženklius grąžino į buvusias vietas ir parengė 2016 m. balandžio 5 d. žemės sklypo planą. K. K. teigia, kad teismas aplinkybės dėl praleisto termino skundui paduoti tinkamai neištyrė. K. K. nurodo faktines aplinkybes apie ginčo žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimą, ribų pažymėjimą. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, žemės sklypų ribos ir riboženkliai buvo perkėlinėjamos be pagrindo ir neteisėtai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 38. Byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos ir jos Kretingos skyriaus sprendimų, kuriais buvo išspręsti dviejų privačių žemės sklypų ribų persidengimo ir jų duomenų įrašymo nekilnojamojo turto kadastre teisingumo klausimai.

39. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino, nurodęs du pagrindinius motyvus – skundžiami individualūs teisės aktai buvo priimti pažeidžiant pagrindines procedūras, be to atsakovas, esant dviejų asmenų ginčui dėl privačių žemės sklypų ribų, jį išsprendė administraciniu sprendimu.

40. Apeliacinis atsakovo skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad NŽT teritorinio skyriaus sprendimas, numatytas Kadastro nuostatų 126 punkte, buvo priimtas, todėl pirmosios instancijos teismo argumentai šiuo aspektu netinkami ir lėmę nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.. Pareiškėja turėjo ginčyti būtent šį sprendimą, o ne Išvadą, kuri nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių.

41. Teisėjų kolegija pažymi, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

42. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – 2017 m. lapkričio 7 d. NŽT Kretingos skyriaus sprendimą Nr. 14SD-3446-(14.14.104.), tačiau nenurodo jokių argumentų, kodėl šis įrodymas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, kodėl apie jį nebuvo užsiminta nei viename NŽT Kretingos skyriaus ar NŽT rašte ar atsakovo atstovei dalyvaujant pirmosios instancijos teismo posėdyje. Teisėjų kolegija negali pripažinti, jog tokio įrodymo būtinybė iškilo tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, nes atsakovo buvo prašyta pateikti visus su nagrinėjamu ginču susijusius dokumentus. Atsižvelgdama į išdėstytą ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, kartu su apeliaciniu skundu pateikto naujo įrodymo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nevertins ir neanalizuos.

43. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

44. Byloje nustatyta, jog pareiškėja R. P. ir tretysis suinteresuotas asmuo K. K. nuosavybės teise valdo kaimynystėje esančius žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos žemės sklypo tikslieji kadastriniai matavimai buvo atlikti ir jo kadastro duomenys Kadastre įrašyti 2010 metais, trečiojo suinteresuotojo asmens- 2017 metais. Prieš įrašant trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklypo kadastro duomenis, buvo pastebėta, kad jo žemės sklypo ribos persidengia su pareiškėjos sklypo ribomis, todėl VĮ Registrų centras kreipėsi į NŽT Kretingos skyrių Kadastro nuostatų 125-126 punktuose nustatyta tvarka. NŽT Kretingos skyrius skundžiama išvada pripažino, kad trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklypas pamatuotas teisingai, o pareiškėjos žemės sklypo ribos ir duomenys tikslintini.

45. Konstatuotina , kad pagrindinis ginčas yra kilęs dėl žemės sklypų ribų, t. y. dėl nuosavybės teisės į žemę įgyvendinimo, ir, siekiant išspręsti šią problemą, reikia vadovautis CK 4.45 straipsnio 1 dalies nuostata, kad jeigu žemės sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Nagrinėjamoje byloje proceso šalių ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo administraciniu aktu faktiškai išsprendė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, remdamasi matininko E. P. 2017 m. balandžio 5 d. parengtos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylos duomenimis.

46. Pažymėtina, jog Lietuvos aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, kad pagal CK 4.45 straipsnį žemės sklypų ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2014).

47. Šis teismas yra konstatavęs ir tai, kad, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto (neįregistruotiems Nekilnojamojo turto registre žemės sklypams), gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009; 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-611/2016, 49 punktas; kt.).

48. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino Kadastro įstatymo ir Kadastro nuostatų, liečiančių klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, reglamentavimą. Byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, kad pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklypų ribos būtų aiškios iš esamų dokumentų, todėl toks ginčas turėjo būti sprendžiamas ne Kadastro nuostatų 21 punkte numatyta tvarka, o bendrosios kompetencijos teisme pagal CK 4.45 straipsnį.

49. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Šio įstatymo 2 straipsnis apibrėžia Nekilnojamojo turto registro paskirtį – jis steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka

50. Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką ir reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai. Be kita ko šie nuostatai nustato ir bendrąją taisyklę, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai yra atliekami, informavus gretimų žemės sklypų savininkus ir taip sudarius šiems asmenims galimybę dalyvauti, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus (Kadastro nuostatų 32.1.1 punktas). Reikalavimas informuoti gretimų žemės sklypų savininkus apie ketinamus atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus nėra savitikslis. Šis reikalavimas yra nustatytas, siekiant sudaryti gretimų žemės sklypų savininkams sąlygas bendradarbiauti ir kartu išvengti galimų netikslumų, teisių pažeidimo ar tolesnių šalių ginčų.

51. Byloje nustatyta, kad matininkas E. P. trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklypo matavimus atliko nekviesdamas dalyvauti R. P. ar jos atstovo, kadangi šiuos žemės sklypus pagal teritorijų planavimo dokumentus skyrė bendrojo naudojimo kelias. Tačiau turint omenyje tą aplinkybę, kad naujai pamatuoto K. K. sklypo ribos kirto ne tik bendrojo naudojimo kelią, bet ir pateko į pareiškėjos nuosavybėje esantį žemės sklypą, toks pareiškėjos dalyvavimas buvo būtinas. Dėl to, įvertinus pirmiau aptartą teisės normų reglamentavimą, darytina išvada, nagrinėjamu atveju minėtų Kadastro nuostatų reikalavimų buvo nesilaikoma, nes matininkas, atlikdamas K. K. žemės sklypo kadastrinius matavimus, privalomai turėjo kviesti suinteresuotus asmenis – gretimų sklypų savininkus arba jų įgaliotus asmenis, kurie, nesutikdami su matininko atliktais kadastriniais matavimais, pagal Kadastro nuostatų 32.1.1.5 punktą turėjo teisę ir galėjo reikšti pastabas dėl ženklinimo, bandyti išspręsti ginčą jo pradinėje stadijoje.

52. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis ir įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). ABTĮ 10 straipsnyje įtvirtinti tyrimo ir betarpiškumo principai ir nustatyta, kad, prireikus teismas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tiria ex officio (pagal pareigas), jis nustato tokio tyrimo mastą ir nėra saistomas administracinės bylos proceso dalyvių prašymų (1 d.); teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus (2 d.); teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (3 d.).

53. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas šių taisyklių laikėsi. Kaip jau minėta, byloje nebuvo pateiktas Kadastro nuostatų 126 punkte numatytas atsakovo sprendimas, kuriuo pareiškėja būtų motyvuotai informuota apie būtinybę tikslinti jos nuosavybės teise valdomo sklypo ribas, todėl pirmosios instancijos teismas pagristai pripažino atsakovą nesilaikius esminių procedūrų, reikalingų sprendimui priimti.

54. Apeliacinio skundo argumentas dėl to, kad skundžiama Išvada nesukuria teisinių pasekmių pareiškėjai, yra nepagrįstas, nes į jį iš esmės buvo atsakyta Lietuvos vyriausiojo teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartyje, išsprendusioje pareiškėjos skundo priimtinumo nagrinėti teisme klausimą.

55. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas paliekamas nepakeistas

56. Pareiškėja prašė priteisti jai turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis numato, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėja išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės apeliacinėje instancijoje pabaigos nepateikė, todėl šis prašymas nespręstinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Ramutė Ruškytė