e2153aa4-6a9f-4393-a74a-e478a614fe0b · Å iaulių apygardos teismas

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies                                                        Civilinė byla Nr. 2S-861-440/2014 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04198-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 114.4;114.11; 121.14; 122.4; 126.2 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 22 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D.

Ž. atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2FB-5313-901/2014 pagal pareiÅ¡kėjos D. Ž. pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iÅ¡kėlimo, suinteresuoti asmenys AB DNB bankas, antstolio T. U. kontora, AB SEB bankas, antstolių R. A. ir D. P. kontora, ir n u s t a t ė: I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėja D. Ž. kreipėsi į Å iaulių apylinkės teismÄ praÅ¡ydama jai iÅ¡kelti bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskirti G.

M.. Nurodė, kad nuo 2007-01-19 iki 2008-04-16 dirbo UAB „Baltmaris“ buhaltere, buvo Å¡ios bendrovės akcininke. 2007 m. gegužės mėnesį įmonės apyvartinių lėšų didinimui pagal paskolos sutartį paskolino bendrovei iÅ¡ AB DnB banko, kaip vartojimo paskolÄ , gautas pinigines lėšas 30000,00 Lt sumoje. Neatgavus paskolintų piniginių lėšų iÅ¡ UAB „Baltmaris“, negalėjo laiku atsiskaityti su banku. AB DnB bankas nutraukė paskolos sutartį ir kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl negrÄ Å¾intos paskolos dalies ir palÅ«kanų priteisimo. 2012-09-17 Å iaulių apylinkės teismo sprendimu iÅ¡ pareiÅ¡kėjos priteisė AB DnB banko naudai 14312,58 Lt negrÄ Å¾intos paskolos suma, 819,11 Lt palÅ«kanų, 2203,17 Lt delspinigių, 6 procentus metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir 1972,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Taip pat pareiÅ¡kėja pagal paskolos sutartis paskolino UAB „Baltmaris“ iÅ¡ AB SEB banko dalį 2008-01-18 gautos 20000,00 Lt vartojimo paskolos. Ä®monė minėtų lėšų negrÄ Å¾ino, todėl pareiÅ¡kėja negalėjo atsiskaityti su banku. AB SEB bankas sutartį nutraukė, 2012-08-27 Å iaulių apylinkės teismas bankui iÅ¡ pareiÅ¡kėjos priteisė 19375,06 Lt negrÄ Å¾intos paskolos sumos, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir 581,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. 2009-09-25 UAB „Baltmaris“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla, 2011-02-19 įmonė iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro.

PareiÅ¡kimo pateikimo dienÄ pareiÅ¡kėjos, kaip fizinio asmens, skolos sudarė 43450,64 Lt. PareiÅ¡kėja pažymėjo, kad nuo 2008-10-01 dirba UAB „Lindema“ buhalterės pareigose, gauna 124,67 Lt (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį. PareiÅ¡kėjos bÅ«tiniesiems poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga 700,00 Lt suma. Papildomai nurodė, kad nekilnojamojo ar įkeisto turto bei grynųjų pinigų, kurių suma virÅ¡ija MMA, akcijų ir vertybinių popierių neturi. Kitų asmenų skoliniai įsipareigojimai pareiÅ¡kėjai sudaro 59037,80 Lt sumÄ (1-6 b.l.).Trečiasis asmuo antstolis T.

U. atsiliepime į pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo prašė sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra. Pažymėjo, kad antstolio kontoroje vykdoma vykdomoji byla dėl 17357,08 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ pareiÅ¡kėjos AB DNB banko naudai, likusi neapmokėta skola 17318,08 Lt, vykdymo iÅ¡laidos 1796,00 Lt (46-47 b.l.).Trečiasis asmuo AB DNB bankas nurodė, kad su pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nesutinka. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų patvirtinančių, jog ji dabartiniu metu dirba tik vienoje darbovietėje.

Taip pat nepateikė teismui duomenų apie pagal teisės aktus privalomÄ teisiÅ¡kai registruotinÄ kilnojamÄ jį turtÄ . Trečiojo asmens nuomone, nors pareiÅ¡kėjos pradelsti įsiskolinimai sudaro 43450,64 Lt, t.y. formaliai virÅ¡ija 25 MMA, pareiÅ¡kėjai negali bÅ«ti keliama bankroto byla, nes žymiai didesnę sumÄ ji gali atgauti iÅ¡ savo skolininkų. Taip pat kreditorius iÅ¡reiÅ¡kė abejones dėl pareiÅ¡kėjos sÄ Å¾iningumo, kadangi iÅ¡ pareiÅ¡kimo turinio nebuvo aiÅ¡ku, kaip pareiÅ¡kėja nuo 2008-10-01 gaudama minimalias pajamas tik pagal darbo sutartį su UAB „Lindema“, patenkina bÅ«tinuosius poreikius, kai Å¡iems poreikiams patenkinti reikia beveik 6 kartus didesnių pajamų, nei ji gauna, kas kelia įtarimÄ , jog pareiÅ¡kėja nenurodo visų gaunamų pajamų.

Kreditorius taip pažymėjo, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad pareiÅ¡kėja, bÅ«dama darbingo amžiaus, bÅ«tų dėjusi realias pastangas mažinti turimus skolinius įsipareigojimus - bÅ«tų ieÅ¡kojusi darbo, siekiant įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėja buvo pasyvi. Tokie pareiÅ¡kėjos veiksmai rodo, jog pareiÅ¡kėja ne negalėjo, o nenorėjo vykdyti prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, todėl jie negali bÅ«ti pripažinti sÄ Å¾iningais Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – LR FABÄ®) 1 straipsnio 1 dalies prasme (48-51 b.l.).

Trečiasis asmuo AB SEB bankas nurodė, kad pareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybės kelia abejonių pareiÅ¡kėjos sÄ Å¾iningumu. PareiÅ¡kėja nepateikė jokios informacijos apie mokamus gyvenamojo bÅ«sto komunalinius mokesčius (Å¡iltuoju, Å¡altuoju sezonais) bei kokia dalimi prie Å¡ių iÅ¡laidų prisideda giminaičiai, nepateikė pažymos iÅ¡ VSDFV apie pajamas gautas 2013 metais. Taip pat pareiÅ¡kėja nenurodė iÅ¡ kokių pajamų bus dengiamos bankroto administravimo iÅ¡laidos bei bent dalinai tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai.

Kreditorius pažymėjo, kad jo nuomone pareiÅ¡kėjai negaunat pajamų nebus galima mokumo atkÅ«rimo plane parengti grafiko, kuriame bÅ«tų numatyta ne rečiau kaip kartÄ per pusę metų ir per visÄ bankroto procesÄ kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos (64-65 b.l.). II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Å iaulių apylinkės teismas 2014-07-08 nutartimi atsisakė iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjai D. Ž. fizinio asmens bankroto bylÄ . Remdamasis byloje esančiais duomenis teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjos įsiskolinimai kreditoriams sudaro 43450,64 Lt bei, kad pareiÅ¡kėjos naudai iÅ¡ V.

S. priteista viso 41973,85 Lt skolos su bylinėjimosi iÅ¡laidomis ir procesinėmis palÅ«kanomis (RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo sprendimai c.b. Nr. 2-832-156/2013, c.b. Nr.2-226-766/2014), iÅ¡ L. S. 16360,00 Lt skolos su bylinėjimosi iÅ¡laidomis ir procesinėmis palÅ«kanomis (RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo sprendimas c.b. Nr. 2-239-632/2014, sprendimas dar neįsiteisėjęs), iÅ¡ V. R. 20002,12 Lt skolos su bylinėjimosi iÅ¡laidomis ir procesinėmis palÅ«kanomis, kuriam pareiÅ¡kėja D. Ž. buvo suteikusi paskolÄ (RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo iÅ¡duotas teismo įsakymas c.b.

L2-848-156/2014, teismo įsakymas dar neįsiteisėjęs). Vertindamas šias aplinkybes teismas pažymėjo, kad pareiškėjos naudai priteistos skolos viršija turimus skolinius įsipareigojimus kreditoriams, tačiau iš V. S. šiai dienai nieko nėra išieškota, nes skolininkė neturi turto, be to, gyvena užsienyje, o procesiniai sprendimai dėl skolų priteisimo iš kitų skolininkų dar nėra įsiteisėję. Teismas sprendė, kad iš pareiškime pateiktos informacijos bei pridedamų dokumentų neaišku iš kokių pajamų bus dengiamos bankroto administravimo išlaidos bei bent iš dalies tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai, kai pareiškėjos oficialios kas mėnesinės pajamos neviršija 1 MGL.

Teismas pažymėjo, kad konkrečiu atveju nėra jokių garantijų, kad pareiÅ¡kėjÄ toliau rems giminaičiai. Teismui sukėlė abejonių pareiÅ¡kėjos 2007-05-15, 2008-02-19 ir 2008-03-17 su bankrutavusia ir Å¡iuo metu likviduota bendrove UAB „Baltmaris“ sudarytų paskolos sutarčių sÄ Å¾iningumas ir jų sudarymo bÅ«tinumas, kadangi pareiÅ¡kėja paskoloms bendrovei panaudojo iÅ¡ bankų paimtas vartojimo paskolų lėšas. Teismas remdamasis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėtoje UAB „Baltmaris“ bankroto byloje Nr. B2-612-125/2010 pareiÅ¡kėja jokių kreditorinių reikalavimų bankroto byloje nereiÅ¡kė.

Teismas atkreipė dėmesį, kad nors pareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime nurodo savo gyvenamÄ vietÄ Lietuvoje, tačiau kitose 2013 m. ir 2014 m. teismuose nagrinėtose bylose (RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo c.b. Nr. 2-832-156/2013, Nr. L2-848-156/2014, Nr. 2-226-766/2014, Nr. 2-469-632/2014 ir t.t.) pareiÅ¡kėja savo gyvenamÄ vietÄ nurodė VokietijÄ ((duomenys neskelbtini) Vokietijoje). Teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja nepateikė duomenų apie Å¡ioje valstybėje gaunamas pajamas. Taip pat teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėja yra darbingo amžiaus, tačiau teismas neturi duomenų, kad ji bÅ«tų dėjusi visas pastangas kuo greičiau susirasti geriau apmokamÄ darbÄ Lietuvoje, kad ieÅ¡kotų darbo visÄ darbo dienÄ .

PareiÅ¡kėja teismo posėdžio metu nenurodė, kad ketina artimiausiu metu ieÅ¡kotis kito darbo, kad planuoja gauti didesnes pajamas. Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra LR FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyta sÄ lyga, kuri numato, jog teismas atsisako iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , jei paaiÅ¡kėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti Å¡ių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie LR CK nustatyta tvarka laikomi nesÄ Å¾iningais.

Taip pat teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje paaiÅ¡kėjus pareiÅ¡kėjos nesÄ Å¾iningumui nenurodant visų jos gaunamų pajamų, dėl jos galimo kitos gyvenamosios vietos, esant neaiÅ¡kioms pareiÅ¡kėjos galimybėms padengti kreditorių skolas tik iÅ¡ pareiÅ¡kėjai priteistų skolų, todėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimas pareiÅ¡kėjai negalimas. Teismas pažymėjo, kad fizinių asmenų bankroto procedÅ«ra negali tapti priemone ar sÄ moningu mėginimu iÅ¡vengti ar iÅ¡sisukti nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo.

Remdamasis iÅ¡dėstytų aplinkybių visuma, teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo yra nepagrįstas ir netenkintinas.III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ esmė Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja D. Ž. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2014-07-08 nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės - iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjai fizinio asmens bankroto bylÄ . Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ nutartį, pažeidė materialinės teisės normas.

Teismas, motyvuodamas atsisakymÄ iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjai fizinio asmens bankroto bylÄ , nepagrįstai nurodė, jog egzistuoja LR FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatyta sÄ lyga, kadangi per paskutinius 3 metus pareiÅ¡kėja jokių nesÄ Å¾iningų sandorių, kurie pažeistų kreditorių teises, nesudarė, kadangi teismo minimos sutartys su likviduota UAB „Baltmaris“ buvo sudarytos 2007 m. ir 2008 m., t.y. atitinkamai prieÅ¡ 7 metus ir 6 metus. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad paskolos sutartys su UAB „Baltmaris“ sudarytos pažeidžiant sÄ Å¾iningumo principÄ .

Pareiškėja buvo viena iš UAB „Baltmaris“ akcininkų ir darbuotoja, todėl nenorėdama netekti darbo ir siekdama išvengti įmonės bankroto, paskolino įmonei pinigų apyvartinėms lėšoms didinti, įmonės skoloms padengti. Pareiškėja neturėjo visos bendrovei reikalingos pinigų sumos, dėl šios priežasties paėmė paskolas iš bankų. Be to, įmonei „Baltamaris“ paskolino ir po vyro V. Ž. mirties gautas draudimo išmokas, kurios sudarė apie 133000 Lt. Dėl rankos lūžio pareiškėja 2009 m. nedirbo 209 dienas.

BÅ«tent tuo metu įmonei buvo supaprastinto proceso tvarka iÅ¡kelta bankroto byla Klaipėdos apygardos teisme, o nuo pareiÅ¡kėjos Å¡is faktas nuslėptas. Dėl pareiÅ¡kėjai nesuprantamų priežasčių, ji kaip įmonės akcininkė, bankroto procese nebuvo įtraukta į įmonės kreditorių sÄ raÅ¡Ä .2. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjo pareiÅ¡kėjos nesÄ Å¾iningumas. Su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo teismui buvo pateikti visi dokumentai, patvirtinantys pareiÅ¡kėjos darbo užmokestį.

Dėl savo amžiaus ir sveikatos bÅ«klės pareiÅ¡kėja neturi galimybių susirasti geriau apmokamo darbo. Buvo iÅ¡vykusi į VokietijÄ norėdama užsidirbti ir grÄ Å¾inti susidariusias skolas, tačiau darbo ten negavo. Buhaltere dirbti Vokietijoje negalėjo dėl kvalifikacijos stokos. Dėl tos priežasties pareiÅ¡kėja negalėjo teismui pateikti jokių duomenų apie gautas pajamas Vokietijoje, nes ten nedirbo ir jokių pajamų negavo. Tuo metu, kai Lietuvoje buvo nagrinėjamos civilinės bylos dėl skolų priteisimo iÅ¡ V.

S., L. S. ir V. R. pareiÅ¡kėja gyveno Vokietijoje, dėl tos priežasties procesiniuose dokumentuose pareiÅ¡kėjos adresas buvo nurodytas Vokietijoje. PareiÅ¡kėjos mėnesio pajamos Å¡iuo metu sudaro tik apie 124,00 Lt per mėnesį, kitų pajamų negauna. PareiÅ¡kėjÄ materialiai remia sesuo su vyru, kurie ir padėtų dengti bankroto administravimo iÅ¡laidas, mokėti įmokas kreditoriams pagal sudarytÄ grafikÄ . PareiÅ¡kėjos finansinė padėtis pagerėtų ir tuo atveju, jei iÅ¡ skolininkų V.

S. ir V. R. bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡kotos teismo sprendimais ir teismo įsakymu priteistos skolos. Pirmosios instancijos teismas padarė fakto klaidÄ , nurodydamas, kad skola yra priteista ir iÅ¡ L. S., kadangi teismo sprendimas dėl skolos priteisimo iÅ¡ L. S. nėra priimtas.

3. Teismas privalėjo bÅ«ti aktyvus, stengtis iÅ¡siaiÅ¡kinti visas abejones, suteikti terminÄ pateikti papildomiems dokumentams, įrodantiems pareiÅ¡kėjos sÄ Å¾iningumÄ , tačiau užuot įpareigojęs pareiÅ¡kėjÄ pateikti papildomus dokumentus ir paÅ¡alinti visas abejones, teismas nusprendė neiÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylos. Tokį sprendimÄ Å iaulių apylinkės teismas priėmė vadovaudamasis tik AB SEB banko pozicija ir ginčijamoje nutartyje rėmėsi iÅ¡imtinai tik Å¡io banko argumentais.

Tokiu bÅ«du buvo pažeistos procesinės teisės normos ir pareiÅ¡kėjos teisė į teisingÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ .Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ kreditorius AB DNB bankas nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti, Å iaulių apylinkės teismo 2014-07-08 nutartį palikti nepakeistÄ . Pažymėjo, kad apeliantės atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir jos teisėtumo. Kreditoriaus manymu, atsisakydamas iÅ¡kelti apeliantei bankroto bylÄ , pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (jų visumÄ ), atsižvelgė į apeliantės pateiktų duomenų ir duotų paaiÅ¡kinimų prieÅ¡taringumÄ ir pagrįstai sprendė, kad pareiÅ¡kėjai iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ nėra teisinio pagrindo.

Nagrinėjamu atveju pati apeliantė paskolos sutarčių sudarymÄ minėjo savo pareiÅ¡kime dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo, todėl pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai įvertino pateiktus duomenis ir skundžiamoje nutartyje iÅ¡dėstė savo pozicijÄ bei abejones dėl pareiÅ¡kėjos sÄ Å¾iningumo sudarant paskolos sutartis ir jų sudarymo bÅ«tinumo. Apeliantė iÅ¡ kredito įstaigų ėmė vartojimo paskolas, gautus pinigus naudojo ne vartojimo tikslais, o kaip verslininkė jas skolino UAB „Baltmaris“, nors nėra jokių duomenų apie tai, kad pati įmonė nebÅ«tų galėjusi paskolų gauti tiesiogiai iÅ¡ kitų asmenų.

Be to, pareiÅ¡kėja teigė, kad UAB „Baltmaris“ iÅ¡kėlus bankroto bylÄ reiÅ¡kė kreditorinius reikalavimus bankroto byloje, tuo tarpu atskirajame skunde apeliantė jau nurodo, kad nuo jos bankroto bylos iÅ¡kėlimas buvo nuslėptas ir pažymi, kad jai nesuprantama, kaip ji nebuvo įtraukta į UAB „Baltmaris“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä . Akivaizdu, kad tokie apeliantės paaiÅ¡kinimai yra prieÅ¡taringi, o imdama paskolas iÅ¡ kredito įstaigų ir jas skolindama trečiajam asmeniui, apeliantė tokiais savo veiksmais pati prisidėjo prie negalėjimo atsiskaityti su savo kreditoriais.

Taigi pirmosios instancijos teismui visiÅ¡kai pagrįstai kilo abejonių dėl paskolos sutarčių sudarymo sÄ Å¾iningumo ir jų sudarymo bÅ«tinumo. Bylos duomenimis apeliantės nuo 2008 metų gaunamas atlyginimas sudaro 124 Lt per mėnesį, jai nustatytas 80 proc. darbingumas. Jokių duomenų apie tai, kad apeliantė bÅ«tų dėjusi pastangas kuo greičiau susirasti geriau apmokamÄ darbÄ , į bylÄ nėra pateikta. Banko vertinimu, aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės nepatvirtina, kad apeliantė neturi galimybių ir dėjo bei deda visas pastangas susirasti geriau apmokamÄ darbÄ .

Taip pat apeliantė į bylÄ nėra pateikusi jokių duomenų apie darbo paieÅ¡kas ar bandymÄ persikvalifikuoti. Å ios aplinkybės patvirtina, kad jeigu apeliantės pajamos iÅ¡ tikrųjų visÄ laikÄ sudarė tik 124 Lt per mėnesį, tai tokia padėtis jÄ tenkino ir ji pati nesiėmė aktyvių veiksmų atsiskaityti su savo kreditoriais. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, kad atsižvelgiant į apeliantės pateikiamus duomenis, nėra aiÅ¡ku, iÅ¡ kokių pajamų apeliantė save iÅ¡laikys, mokės mokesčius, kaip bÅ«tų dengiamos bankroto administravimo iÅ¡laidos bei bent dalinai tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai.

Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad jÄ remia giminaičiai ir jie jai padėtų dengti bankroto administravimo iÅ¡laidas, mokėti įmokas kreditoriams pagal sudarytÄ grafikÄ , kadangi turi tokias finansines galimybes. Tačiau tretieji asmenys (giminaičiai) nėra niekaip įpareigoti ar įsipareigoję apeliantės kreditoriams už apeliantę vykdyti jos prievoles ir nėra jokių garantijų, kad jos tokiu bÅ«du galėtų bÅ«ti įvykdytos iÅ¡kėlus bankroto bylÄ . Be to, paskolindama dideles pinigų sumas V.

S., L. S. ir V. R., apeliantė į bylÄ nėra pateikusi jokių duomenų, kurie bÅ«tų susiję su Å¡ių paskolų suteikimu ir jų suteikimo aplinkybėmis (kuriuo laikotarpiu, iÅ¡ kokių piniginių lėšų Å¡iems asmenims buvo skolinami pinigai ir pan.). Å ių duomenų neatskleidimas sudaro pagrįstas prielaidas manyti, jog pati pareiÅ¡kėja savo veiksmais nesÄ Å¾iningai prisidėjo prie to, jog nebegali atsiskaitysi su savo kreditoriais (kredito įstaigomis). IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (LR CPK 329 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).Kaip matyti iÅ¡ apeliantės atskirojo skundo, byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta iÅ¡kelti bankroto bylÄ pareiÅ¡kėjai, teisėtumo ir pagrįstumo.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantės skoliniai įsipareigojimai formaliai virÅ¡ija 25 Vyriausybės patvirtintas MMA, kurių terminai yra suėję, tačiau atsižvelgęs į tai, kad pareiÅ¡kėjos oficialios pajamos per mėnesį sudaro 124,00 Lt, pareiÅ¡kėjos iÅ¡ kitų asmenų priteistų skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo galimybės neaiÅ¡kios, teismas sprendė, kad konkrečiu atveju pareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų iÅ¡ kokių pajamų bus dengiami įsiskolinimai kreditoriams bei bankroto administravimo iÅ¡laidos.

Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės dėl paskolos sutarčių su UAB „Baltmaris“ sudarymu, pareiÅ¡kėjos gyvenamosios vietos, darbo paieÅ¡kos, kreditorinio reikalavimo teikimo UAB „Baltmaris“ bankroto byloje aplinkybės kelia abejonių dėl pareiÅ¡kėjos sÄ Å¾iningumo. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju yra LR FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyta sÄ lyga, dėl kurios fizinio asmens bankroto byla pareiÅ¡kėjai negali bÅ«ti keliama.

PareiÅ¡kėja su teismo nutartimi nesutinka, mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė fizinio asmens bankroto procesÄ reglamentuojančias teisės normas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias skolininkų sÄ Å¾iningumÄ , padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos neiÅ¡kėlimo.Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, skundžiamos nutarties motyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ dėl apeliantės mokumo atkÅ«rimo ir nesÄ Å¾iningumo padarė tinkamai įvertinęs bylos įrodymus ir nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes dėl apeliantės galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus bei atkurti savo mokumÄ .Pažymėtina, kad LR FABÄ® 1 straipsnio 1 dalis numato, jog fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtis yra sudaryti sÄ lygas atkurti sÄ Å¾iningų fizinio asmens, Å«kininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumÄ užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimÄ Å¡io įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

LR FABÄ® 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra Å¡io įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimui bÅ«tina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktÄ , bet ir įvertinti, ar nėra LR FABÄ® 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ . Remiantis LR FABÄ® 2 straipsnio 2 dalimi, fizinio asmens nemokumas, tai fizinio asmens bÅ«klė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma virÅ¡ija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas MMA.

Fizinio asmens nemokumui reikalinga nustatyti, jog fizinio asmens pradelsti įsipareigojimai virÅ¡ija 25 Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas ir fizinis asmuo negali vykdyti skolinių įsipareigojimų. SÄ Å¾iningas fizinis asmuo laikytinas visiÅ¡kai nemokiu tada, kai sÄ Å¾iningo fizinio asmens finansinė bÅ«klė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Nemokumui nustatyti, reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylÄ .IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 2007-05-16 pareiÅ¡kėja su AB DNB banku sudarė kreditavimo sutartį Nr. 4800-2007-17172, pagal kuriÄ bankas pareiÅ¡kėjai suteikė 30000,00 Lt sumos vartojimo kreditÄ .

PareiÅ¡kėja įsipareigojo kreditÄ grÄ Å¾inti iki 2012-04-30, tačiau įsipareigojimų nesilaikė ir nuo 2010-03-31 vartojimo kredito įmokų bankui nebemokėjo (26 b.l.). IÅ¡ 2012-09-17 Å iaulių miesto apylinkės teismo sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5582-569/2012, matyti, kad teismas kreditoriaus AB DNB banko naudai priteisė 14312,58 pradelstÄ grÄ Å¾inti vartojimo kreditÄ , 819,11 Lt palÅ«kanų, 2203,17 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio palÅ«kanų už negrÄ Å¾intÄ kreditÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1972,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (26-27 b.l.). 2008-01-18 pareiÅ¡kėja su AB SEB banku sudarė vartojimo sutartį Nr. 0818050077-12, pagal kuriÄ pareiÅ¡kėjai buvo suteiktas 20000,00 Lt kreditas, kredito grÄ Å¾inimo terminas nustatytas iki 2013-01-17.

PareiÅ¡kėjai laiku negrÄ Å¾inus kredito, AB SEB bankas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl skolos priteisimo (24 b.l.). IÅ¡ 2012-08-28 Å iaulių miesto apylinkės teismo sprendimo už akių, priimto civilinėje byloja Nr. 2-4276-772/2012, matyti, kad teismas tenkino AB SEB banko ieÅ¡kinį ir banko naudai priteisė 19375,06 Lt skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo įvykdymo ir 581,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas (24-25 b.l.). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju minėtų kredito sutarčių pareiÅ¡kėja teismui nepateikė, taip pat nepateikė duomenų kokio dydžio įmokas bankams turėjo kas mėnesį mokėti.

Pareiškėjos pateiktais duomenimis, 2014-05-27 bendra kreditorių AB SEB banko, AB DNB banko, antstolio T. U. ir antstolių R. A. ir D. P. kontoros kreditorinių reikalavimų suma sudarė 43450,64 Lt (7 b.l.). Pareiškėjos skolininkų (debitorių) V. S., L. S. ir V. R. bendra skolos suma pareiškėjos pateiktais duomenimis sudaro 59037,80 Lt (9 b.l.). Rašytinių įrodymų, patvirtinančių kokiu pagrindu ir kada susidarė minėtų asmenų įsiskolinimai (pvz. paskolos sutarčių) pareiškėja nepateikė.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 2014-06-17 RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismas sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-469-632/2014, iÅ¡ dalies tenkino pareiÅ¡kėjos D. Ž. ieÅ¡kinį – atmetė ieÅ¡kinio reikalavimus L. S. atžvilgiu bei priteisė iÅ¡ V. S. 14860,00 Lt skolos, 5 procentų metinių palÅ«kanų, 485,80 Lt žyminio mokesčio ir 1500,00 Lt iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ (74 b.l.). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis sprendimas yra įsiteisėjęs. Civilinė byla Nr. 2-848-156/2014 dėl skolos priteisimo iÅ¡ V.

R. yra nagrinėjama RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teisme, sprendimas dar nėra priimtas. IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2013-05-23 RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-832-156/2013 priėmė sprendimÄ už akių, kuriuo tenkino pareiÅ¡kėjos D. Ž. ieÅ¡kinį ir priteisė jos naudai iÅ¡ atsakovės V. S. 16301,79 Lt skolos, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 122,26 Lt žyminio mokesčio, 1000,00 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti ir 121,00 Lt už procesinių dokumentų įteikimÄ per antstolį.

IÅ¡ minėto sprendimo turinio matyti, kad V. S. 2007-08-20 vartojimo kredito sutartimi prisiimti įsipareigojimai „Swedbank“, AB buvo užtikrinti pareiÅ¡kėjos D. Ž. laidavimu. V. S. nevykdant įsipareigojimų, kilusių iÅ¡ vartojimo kredito sutarties RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2009-04-16 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-88-766/2009 „Swedbank“, AB naudai priteisė solidariai iÅ¡ D. Ž. ir V. S. 13019,69 Lt skolos. 2009-11-04 antstolė V. Å . priėmė vykdyti iÅ¡ieÅ¡kotojo „Swedbank“, AB pateiktÄ RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2009-08-10 vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-88-766 dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ ieÅ¡kovės D.

Ž., antstolė iš D. Ž. išieškojo 16301,79 Lt. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad pareiškėja šių aplinkybių pirmosios instancijos teismui iš vis nenurodė, nepateikė jokių duomenų kokiomis lėšomis 2009 metais buvo padengtas įsiskolinimas „Swedbank“, AB, taip pat nepateikė duomenų ar yra padengta 2013-05-23 Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-832-156/2013 iš V. S. priteista skola, kokia dalimi gautos lėšos buvo panaudotos kreditoriniams įsiskolinimams dengti.

Taip pat iÅ¡ Å iaulių apylinkės teismo 2010-03-19 sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. 2-272-394/2010 matyti, kad teismas atidalino ieÅ¡kovų E. Ž. ir A. Ž. dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove D. Ž., priteisiant ieÅ¡kovams natÅ«ra lygiomis dalimis visÄ trijų kambarių butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rÅ«siu, o atsakovei D. Ž., už jos turimÄ 1/4 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį - 28750,00 Lt piniginę kompensacijÄ , po 14375,00 Lt iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo.

Å ių aplinkybių pareiÅ¡kėja pirmosios instancijos teismui nenurodė, nepateikė duomenų ar jai buvo sumokėta Å iaulių apylinkės teismo 2010-03-19 sprendimu priteista 28750,00 Lt piniginė kompensacija bei kur minėtos lėšos buvo panaudotos.IÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateiktų paskolos sutarčių su UAB „Baltmaris“ matyti, kad 2007-05-15 pareiÅ¡kėja minėtai bendrovei automobilio pirkimui paskolino 30000,00 Lt, 2008-02-19 įmonės kreditorinių reikalavimų dengimui ir einamosios lėšoms paskolino 10565,20 Lt (20-21 b.l.), 2008-03-17 kreditoriaus UAB „Jupoja technika“ skolos dengimui paskolino 1855,62 Lt (22-23 b.l.). 2007-05-15 sutartyse nurodytos paskolos ir palÅ«kanų mokėjimo grafiko pareiÅ¡kėja teismui nepateikė, nenurodė dėl kokių priežasčių UAB „Baltmaris“ nedengiant įsiskolinimų, nuo 2008 metų pareiÅ¡kėja nesikreipė į teismÄ dėl skolų priteisimo.

Kartu su atskiruoju skundu pareiškėjos pateikti papildomi įrodymai – 2007-01-19 darbo sutartis su UAB „Baltmaris“ (126-127 b.l.), akcininkų susirinkimo protokolai (139-143 b.l.), patvirtina, kad pareiškėjai priklausė 30 procentų UAB „Baltmaris“ akcijų, minėtoje įmonėje pareiškėja ėjo vyriausiosios buhalterės pareigas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad bankroto byla UAB „Baltmaris“ Klaipėdos apygardos teisme buvo iškelta 2009-09-25.

Sprendimas dėl įmonės pabaigos priimtas 2010-12-28. Civilinės bylos Nr. B2-612-125/2010 duomenys patvirtina, kad pareiškėjos kreditorinis reikalavimas minėtoje bankroto byloje nebuvo patvirtintas. Nagrinėjamoje byloje 2014-07-07 teismo posėdžio metu pareiškėja teismui nurodė, kad kreditorinis reikalavimas bankroto byloje buvo pateiktas, taip pat pažymėjo, kad bankroto bylos metu teikė duomenis Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai, įmonei bankrutavus jokių lėšų neatgavo (2014-07-07 posėdžio garso įrašas, 17:20).

Teikdama atskirÄ jį skundÄ pareiÅ¡kėja nurodė visiÅ¡kai prieÅ¡ingas aplinkybes ir teigė, kad apie bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ Klaipėdos apygardos teisme nežinojo (83 b.l.).Taip pat iÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateiktų duomenų ir paaiÅ¡kinimų matyti, kad pareiÅ¡kėja pateikė dalį „Swedbank“, AB esančios sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o, iÅ¡ kurio matyti tik pareiÅ¡kėjos sÄ skaitoje rezervuotos lėšos (13 b.l.) bei VSDFV pažymÄ , iÅ¡ kurios matyti pareiÅ¡kėjos pajamos gautos tik už laikotarpį nuo 2007-01-19 iki 2008-04-16 (33-34 b.l.).

Apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo manyti, kad Å¡ie pareiÅ¡kėjos pateikti nagrinėjamu atveju neaktualÅ«s duomenys, patvirtina pareiÅ¡kėjos siekį neatskleisti tikrųjų jos nemokumÄ sukėlusių priežasčių bei galimai iki pareiÅ¡kimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo gautų pajamų (kompensacijos iÅ¡ E. Ž. ir A. Ž., V. S. 16301,79 Lt skolos, galimai UAB „Baltmaris“ grÄ Å¾intos skolos ar jos dalies bei visų kitų pajamų). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėja siekdama įrodyti sÄ Å¾iningus tikslus atkurti savo mokumÄ bei tinkamai pagrįsti nurodytas aplinkybes, sukėlusias pareiÅ¡kėjos nemokumÄ , privalėjo teismui pateikti visus objektyvius duomenis apie savo finansinę padėtį, t.y. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä apie lėšų judėjimÄ nuo paskolų gavimo iÅ¡ kreditorių iki pareiÅ¡kimo pateikimo teismu dienos (nuo 2007 metų iki 2014-05-27), VSDFV pažymas apie gautas pajamas nuo 2008-04-16 iki pareiÅ¡kimo pateikimo dienos, duomenis apie minėtu laikotarpiu įsigytÄ bei parduotÄ nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ (transporto priemones, akcijas ir kita).

Tačiau pareiÅ¡kėja Å¡ių duomenų teismui nepateikė, prieÅ¡ingai – pareiÅ¡kėjos pateiktų duomenų turinys apeliacinės instancijos teismui suteikia pagrindÄ iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėja galimai sÄ moningai pateikė teismui neaktualius duomenis, nurodydama prieÅ¡taringas aplinkybes, nepateikdama iÅ¡samių duomenų apie jos naudai priteistas pinigines lėšas, vengė atskleisti tikruosius duomenis apie savo finansinę padėtį, t.y. elgėsi nesÄ Å¾iningai. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiÅ¡kėja nepateikė jokių duomenų, kad ginčo metu gaudama jos nurodytais duomenimis tik 124,67 Lt oficialių pajamų ir dirbdama tik 1 valandÄ per dienÄ , siekė susirasti geriau apmokamÄ ar papildomÄ darbÄ .

Pažymėtina, kad kiekvienos proceso Å¡alies pareiga yra įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012).

Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008). Nagrinėjamu atveju apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo stengtis iÅ¡siaiÅ¡kinti visas abejones bei suteikti pareiÅ¡kėjai terminÄ pateikti papildomus dokumentus, įrodančius pareiÅ¡kėjos sÄ Å¾iningumÄ , yra nepagrįsti.

Visų pirma pažymėtina, kad LR FABÄ® nuostatos numato pareigÄ pareiÅ¡kėjai teikiant pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens bankroto iÅ¡kėlimo nurodyti fizinio asmens nemokumÄ sukėlusios priežastis, pridėti šį nemokumÄ pagrindžiančius dokumentus, pateikti fizinio asmens gaunamas ir (ar) numatomas gauti pajamas patvirtinančius dokumentus, fizinio asmens turimo viso turto sÄ raÅ¡as (nekilnojamasis turtas; sÄ skaitose esančios lėšos, nurodant sÄ skaitas kredito įstaigose; grynieji pinigai, jeigu jų suma virÅ¡ija 1 MMA; akcijos, kiti vertybiniai popieriai ir kitas turtas) ir kita (LR FABÄ® 4 straipsnis).

Antra, pareiÅ¡kėja 2014-06-05 pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo įpareigota iki teismo posėdžio pateikti įrodymus, patvirtinančius sÄ lygų, numatytų LR FABÄ® 5 straipsnio 8 dalyje, buvimÄ ar nebuvimÄ (43-44 b.l.). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėja papildomų duomenų pirmosios instancijos teismui neteikė, nors kreditorių pateiktuose atsiliepimuose (su kuriais pareiÅ¡kėja susipažino bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme) buvo nurodytos abejonės dėl pareiÅ¡kėjos sÄ Å¾iningumo, gaunamų pajamų bei kitų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su kreditorių pozicija bei pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja nepateikė objektyvių paaiÅ¡kinimų ir įrodymų kokiu bÅ«du iÅ¡kėlus jai fizinio asmens bankroto bylÄ , ji dengs kreditorinius įsiskolinimus. Kaip nurodo pati pareiÅ¡kėja, jai priklausančių debitorinių skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo galimybės yra mažos, jos per mėnesį gaunamos lėšos sudaro 124,00 Lt, jÄ iÅ¡laiko giminaičiai, paramos iÅ¡ valstybės negauna.

Å ios aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėja kol nepasikeis aplinkybės, iÅ¡ vis neplanuoja dengti įsiskolinimų kreditoriams. Argumentas, kad kreditorinius įsipareigojimus padės dengti pareiÅ¡kėjos artimieji, negali bÅ«ti laikomas pagrindu vertinant pareiÅ¡kėjos kreditorinių įsiskolinimų grÄ Å¾inimo galimybes, kadangi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra jokių garantijų, kad jÄ toliau rems giminaičiai. Pažymėtina, kad nepaisant to, kokio pobÅ«džio yra kilęs ginčas, Å¡alys joms priklausančioms teisėms turi vadovautis sÄ Å¾iningai ir rÅ«pestingai.

Nagrinėjamu atveju apeliantė siekdama įrodyti, kad nėra LR FABÄ® 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų pagrindų, turėjo galimybę ir pareigÄ pateikti visus jos dispozicijoje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nurodytų aplinkybių visuma suteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėja siekia pasinaudoti LR FABÄ® nuostatomis ne su tikslu atkurti mokumÄ ir grÄ Å¾inti skolas kreditoriams, bet siekdama iÅ¡vengti kreditorinių įsipareigojimų vykdymo, kas neatitinka fizinio asmenų bankroto įstatymo paskirties ir tikslų, teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino pareiÅ¡kėjos pateiktus duomenis, nurodytas aplinkybes, ir pagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog pareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybės atitinka LR FABÄ® keliamÄ tikslÄ atkurti pareiÅ¡kimÄ teikiančio asmens mokumÄ bei, kad konkrečiu atveju nėra LR FABÄ® 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų pagrindų.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjai bankroto bylÄ , nepažeidė materialinių ir procesinių teisės normų ir iÅ¡ esmės priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį, kuriÄ naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).Å iaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, n u t a r i a :

Atskirojo skundo netenkinti.Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.Nutarties patvirtintas kopijas iÅ¡siųsti Å¡alims. Teisėja                                                                                                                    Vilija Valantienė