e2137b5a-baba-4e10-ba99-4fcc6f954d70 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I1-1480-484/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04001-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas J. J. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės 22 400 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 6-9). PareiÅ¡kėjas skunde paaiÅ¡kina, kad nuo 2016 m. lapkričio 26 d. iki 2017 m. vasario 12 d. ir nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2019 m. birželio 30 d. jis buvo laikomas suimtas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau - LukiÅ¡kių TI-K), kamerose Nr. 114, 123, 172, 176, 224, 263, 264, 273, 280, 292, 293, 300, 325, 326, 341, 348, 376, 389, 397 nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis, fizinę ir psichinę sveikatÄ Å¾alojančiomis, orumÄ Å¾eminančiomis, žmogaus kankinimui prilygstančiomis ir teises papildomai varžančiomis sÄ lygomis.

Detalizuoja, kad kiekvienoje kameroje (išskyrus rūsį) gyveno po du ar daugiau suimtųjų. Pagal jo ir kitų gyvenusių asmenų atliktus matavimus visose kamerose grindų plotas neatitiko Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkto, remiantis kuriuo vienam asmeniui turi tekti 3,6 kv. m grindų ploto, reikalavimų. Teigia, kad atmetus visų įrengimų kameroje užimamus grindų plotus, jam tekdavo tik po 1,4-1,6 kv. m. Dėl ploto trūkumo pareiškėjui tapo psichologiškai sunkiau gyventi/bendrauti, atlikti higienos ir kitus ruošos darbus.

PareiÅ¡kėjo teigimu, dėl higienos taisyklių nuolatinių pažeidimų, Å¡ilto vandens nebuvimo ir negalėjimo jo gauti, ventiliacijos įrengimų nebuvimo ir prastai veikiančios natÅ«ralios ventiliacijos, Å¡viesos (natÅ«ralios ir dirbtinės) trÅ«kumo bei sklaidos, nišų, lubų, grindų prastos bÅ«klės (rÅ«sio kamera), parazitų, graužikų (tarakonai, patalynės erkės, blakės, pelės), privatumo nebuvimo įvykdavo emociniai pykčio proveržiai tarp kameros gyventojų, kas neigiamai veikė jo bei kitų asmenų bÅ«senÄ ir gyvenimÄ kameroje padarydavo tiesiog kančia.

Taip pat tvirtina, kad kamerose baldai buvo netinkami: kelių aukštų lovos buvo be kopėtėlių, taip pat be atitvarų, apsaugančių nuo iškritimo. Tualetas buvo įrengtas gyvenamojoje kameroje, nebuvo atitvertas, todėl jis buvo nuolat stebimas tiek pareigūnų, pareigūnių, tiek ir kitų kameroje esančių asmenų. Anot pareiškėjo, nebuvo tinkamai įrengtos ir dušo patalpos: plytelės buvo nutrupėjusios, ant sienų ir lubų buvo pelėsis, nebuvo patalpų persirengti. Lukiškių TI-K išduodami čiužiniai ir antklodės buvo be užvalkalų.

Be to, nebuvo sudarytos sÄ lygos iÅ¡siskalbti rÅ«bus, juos iÅ¡sidžiovinti. Kameroje esantis langas neužtikrino tinkamos ventiliacijos. Suteikiama tik 1 val. per parÄ pasivaikščioti, likusias 23 val. pareiÅ¡kėjas bÅ«davo kameroje. Be to, pasivaikščiojimo kiemeliai, buvo nuolat priÅ¡iukÅ¡linti. Taip pat kamerose buvo netinkamai įrengti langai: lango dalyse buvo sudužęs stiklas, dėl ko žiemÄ bei kitu Å¡altuoju metų laiku per langų tarpus bei sudužusį stiklÄ Ä¯ kamerÄ eidavo Å¡altas vėjas ir Å¡altis, sanitariniame mazge nebuvo atskiros ventiliacijos, nuo tualetų sklido nemalonÅ«s kvapai.

Remdamasis aukščiau pateiktomis aplinkybėmis, pareiÅ¡kėjas teigia, kad jo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiais LukiÅ¡kių TI-K administracija nevykdė LR ir tarptautinių teisės aktų, privalomų teisinių normatyvų bei standartų dėl kalinimo ir suėmimo laikymo sÄ lygų, todėl jis patyrė fizines, psichologines kančias ir buitinius, higieninius, moralinius, etinius ir kitus nepatogumus. To nebÅ«tų buvę, jeigu bÅ«tų buvę laikomasi teisės aktų reikalavimų. PareiÅ¡kėjas pažymi, kad kalinimo sÄ lygos, kurios pažeidžia žmogaus teises, negali bÅ«ti pateisinamas finansavimo trÅ«kumu.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka (b. l. 16-23). Nurodo, kad remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. lapkričio 126 d. įsakymu Nr. 1R-253 „Dėl Kybartų pataisos namų ir LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo reorganizavimo“ nuo 2019 m. balandžio 1 d. biudžetinė įstaiga LukiÅ¡kių TI-K yra reorganizuota jÄ prijungiant prie biudžetinės įstaigos Vilniaus PN, kuriai perėjo visos LukiÅ¡kių TI-K teisės ir pareigos.

Dėl ginčo esmės, remdamasis atsiliepime nurodytais duomenimis apie gyvenamųjų kamerų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas periodiÅ¡kai nuo 2016 m. lapkričio 26 d. iki 2019 m. birželio 28 d. numerius, jų plotus, asmenų skaičių tose gyvenamosiose kamerose, įskaitant ir patį pareiÅ¡kėjÄ , atsakovės atstovas nurodo, kad iÅ¡ Å¡ių duomenų matosi, kuriais laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje visiÅ¡kai atitiko Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakyme Nr. V-124 nustatytus ploto reikalavimus. Tvirtina, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras buvo laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Nurodo, kad pataisos įstaigos administracija negalėjo įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Paaiškina, kad Vilniaus PN korpusų, esančių Lukiškių skg. 6, Vilniuje, kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose buvo įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge buvo įrengta šalto vandens tiekimo sistema, karšto vandens tiekimo sistema turėjo būti įrengta sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje. Karšto vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose, minėta higienos norma nenumato. Tualetas nuo likusio kameros ploto buvo atskirtas sienele, kuri buvo ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio.

Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko LR higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus. Pažymi, kad Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015) sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų nenumato. Taip pat pažymi, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 (toliau – TIÄ®ET), nėra numatyta, kad kamerose bÅ«tų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali bÅ«ti numatyti, kitaip priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Akcentuoja, kad pagal galiojusius teisės aktus tvarkyti gyvenamÄ sias kameras bei kamerose esančius sanitarinius mazgus turėjo jose apgyvendinti asmenys (iÅ¡skyrus Nr. 104-125, kurias tvarko nuteistieji, įstaigoje atliekantys Å«kio darbus ir paskirti į valytojo pareiga). Ä® visas gyvenamÄ sias kameras (iÅ¡skyrus Nr. 104-125) buvo iÅ¡duotos Å¡varios ir tvarkingos valymo priemonės. Kameros buvo įrengtos vadovaujantis TIÄ®ET III skirsnio normomis. Lovos matmenys – apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv. m); stalo matmenys (iÅ¡skyrus kameras, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos) - apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 kv. m); taburetės matmenys - apie 0,3 x 0,3 m (0,07 kv. m), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys - apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m).

Pažymi, kad visose kamerose buvo įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų buvo kamerose, atitinkamai ir lentynos buvo padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui sudėti, higienos reikmenims sudėti. Akcentuoja, kad kamerų plotas buvo pakankamai mažas, dėl to ne visada buvo įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.

Atsakovės atstovo teigimu, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė Å¡viesa buvo ne mažesnė kaip 200 Lx, kaip ir numatyta HN 134:2015 14 punkte. LukiÅ¡kių TI-K buvo įrengta centrinė Å¡ildymo sistema. Å ildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose buvo palaikoma optimali temperatÅ«ra. Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K buvo atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Tvirtina, kad lovų kopėtėlės buvo įrengtos tik remontuotose LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kadangi galiojantys teisės aktai, reglamentuojantys pataisos įstaigų įrengimÄ , nenumato įstaigos administracijos pareigos įrengti tokias kopėtėles.

Teigia, kad kamerų langai vėdinimui buvo pritaikyti, kameros buvo vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitiko HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Pabrėžia, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdino, prižiūrėjo, tvarkė savo kameras, neturėjo problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose Tvirtina, kad vadovaujantis nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančia Materialinio buitinio aprūpinimo norma, visiems į Lukiškių TI-K atvykusiems nuteistiesiems ir suimtiesiems vyrams buvo išduodama antklodė (1 vnt.), čiužinys (1 vnt.) ir pagalvė (1 vnt.).

Užvalkalų iÅ¡davimo minėta norma nenumato. Tiems nuteistiesiems ir suimtiesiems, kurie neturėjo nuosavos patalynės, rankÅ¡luosčių ir indų, buvo iÅ¡duodami rankÅ¡luosčiai (2 vnt.), indų komplektas (1 vnt.) (kurį sudaro lėkÅ¡tutė, dubenėlis, Å¡aukÅ¡tas ir du puodukai) ir patalynės komplektas (2 vnt.) (kurį sudaro paklodė, užvalkalai antklodei ir pagalvei). Vadovaujantis HN 134:2015 LukiÅ¡kių TI-K skalbiniai buvo skalbiami centralizuotai. Suimtieji ir nuteistieji asmeninių virÅ¡utinių drabužių teikiama skalbimo paslauga galėjo pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sÄ skaitose buvo pakankamas pinigų likutis, apmokėti skalbimo paslaugÄ .

Dėl neturtinės žalos atsiliepime į skundÄ pažymi, kad tam tikras suimtųjų ir/arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . Pabrėžia, kad asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svariÄ Ä¯takÄ vertinant patiriamų apribojimų proporcingumÄ .

PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituojant tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus. PareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Å ios žalos pareiÅ¡kėjo nurodytas dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais. PareiÅ¡kėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusiÄ neturtinÄ Å¾alÄ , tačiau nekonkretizuoja, kuo bÅ«tent pasireiÅ¡kia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio.

Be to, atsakovės atstovas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.). Mano, kad vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje A438-336/2012 ir kt.).

Teismas konstatuoja: Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad nuo 2016 m. lapkričio 26 d. iki 2019 m. birželio 30 d. jam nebuvo užtikrinta teisė į tinkamas suėmimo sÄ lygas: neužtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais ir saugi gyvenimui aplinka. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

PareiÅ¡kėjas skunde, be kita ko, teigia, kad buvo laikomas pažeidus minimalų kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimÄ . Nurodo, kad atskaičius kameroje buvusių įrenginių plotÄ , jam teko 1,4-1,6 kv. m kameros ploto. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13) yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, kad 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ , ir tais atvejais, kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m daugiavietėje kameroje, asmeninės erdvės trÅ«kumas yra vertinamas kaip toks rimtas, jog kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija.

Sprendžiant, ar konkrečiu atveju vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ . Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 (toliau – Ä®sakymas Nr. V-124) 1.3.1 punktu, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Pažymėtina, kad Å¡is įsakymas nenumato, kad į 1.3.1 punkte įtvirtintÄ minimaliÄ tardymo izoliatoriaus kameroje vienam asmeniui turinčiÄ tekti kameros ploto normÄ â€“ 3,6 kv. m – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas šiais laikotarpiais: nuo 2016 m. lapkričio 26 d. iki 2016 m. vasario 10 d. kameroje Nr. 172, kurios plotas 7,94 kv. m (du asmenys kameroje) ir kameroje Nr. 224, kurios plotas 5,33 kv. m (1 asmuo kameroje); nuo 2017 m. liepos 27 d. iki 2019 m. birželio 28 d. kameroje Nr. 104, kurios plotas 7,38 kv. m (1 asmuo kameroje), Nr. 325, kurios plotas 7,64 kv. m (2 asmenys kameroje), kameroje Nr. 341, kurios plotas 7,95 kv. m (1-2 asmenys kameroje), kameroje Nr. 301, kurios plotas 8,03 kv. m (1-2 asmenys kameroje), kameroje Nr. 280, kurios plotas 7,82 kv. m (1-2 asmenys kameroje), kameroje Nr. 326, kurios plotas 7,66 kv. m (1-2 asmenys kameroje), kameroje Nr. 348, kurios plotas 7,58 kv. m (1-2 asmenys kameroje), kameroje Nr. 179, kurios plotas 7,94 kv. m (1-2 asmenys kameroje), kameroje Nr. 258, kurios plotas 34,71 kv. m (8 asmenys kameroje), kameroje Nr. 11, kurios plotas 7,45 kv. m (2 asmenys kameroje), kameroje Nr. 262, kurios plotas 7,86 kv. m (1-2 asmenys kameroje), kameroje Nr. 273, kurios plotas 7,79 kv. m (1-2 asmenys kameroje), kameroje Nr. 263, kurios plotas 7,83 kv. m (2 asmenys kameroje), kameroje Nr. 383, kurios plotas 7,22 kv. m (2 asmenys kameroje), kameroje Nr. 292, kurios plotas 7,80 kv. m (1-2 asmenys kameroje), kameroje Nr. 376, kurios plotas 7,35 kv. m (1-2 asmenys kameroje), kameroje Nr. 397, kurios plotas 20,14 kv. m (1-4 asmenys kameroje), kameroje Nr. 321, kurios plotas 7,70 kv. m (2 asmenys kameroje), kameroje Nr. 389, kurios plotas 26,63 kv. m (5-6 asmenys kameroje), sekcijoje Nr. 1, kurios plotas 105,14 kv. m (10-19 asmenų sekcijoje).

Remiantis Å¡iais duomenimis, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui Ä®sakyme Nr. V-124 įtvirtinta ploto norma buvo užtikrinta visÄ jo buvimo įkalinimo įstaigoje laikotarpį, pareiÅ¡kėjui teko nuo 3,61 iki 10,51 kv. m. Taip pat akcentuotina, kad atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ (0,56 kv. m), ginčo laikotarpiu, vienam asmeniui teko daugiau kaip 3 kv. m kameros ploto. Tai reiÅ¡kia, kad buvo iÅ¡laikytas ir EŽTT praktikoje nurodytas ploto standartas. Taigi, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl ploto normos pažeidimo ir su tuo susijusių nepatogumų atsiradimo yra nepagrįsti.

Dėl sanitarinio mazgo įrengimo Pareiškėjas skunde nurodo, kad tualetas nuo likusio kameros ploto nebuvo atskirtas, todėl juo naudojantis buvo matomas kitų kameroje buvusių asmenų ir pareigūnų (tarp jų ir moterų) pro kameros duryse esantį langelį. Taip pat nurodo, kad sanitariniame mazge nebuvo atskiros ventiliacijos, todėl nuo jo sklido nemalonus kvapas. HN 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176, 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pastebėtina, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog EŽTT ne vienoje byloje yra nurodęs, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ / akutę (žr., pvz., sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ RusijÄ ir byloje A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ , 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02), 2002 m. liepos 15 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99), 2012 m. gegužės 10 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05)), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (minėtas EŽTT sprendimas byloje A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ).

EŽTT taip pat yra konstatavęs, kad gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.). Kamerų tualetai turėtų bÅ«ti įrengiami su visiÅ¡ku atskyrimu, pvz., iki lubų (CPT/Inf (2015) 12, 74 p.) (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimÄ byloje Canali prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 40119/09).

Pažymėtina, kad vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sÄ lygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio prasme (žr. EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ byloje Szafrański prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 17249/12)) (žr. LVAT 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3408-261/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018). Ä® Å¡iÄ EŽTT praktikÄ LVAT nuosekliai atsižvelgia analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, kuriose ne kartÄ yra pažymėta, kad tinkamas atskiro tualeto neįrengimas (jo neatskyrimas nuo likusios kameros ir neįrengus durų) turėtų bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys (LVAT 2018 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2380-822/2018).

Atsakovės atstovo atsiliepime į skundÄ paaiÅ¡kinta, kad LukiÅ¡kių TI-K sanitarinis mazgas buvo atitvertas nuo likusios kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara, kuri padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Taip pat paaiÅ¡kinta, kad gyvenamųjų kamerų ir duÅ¡o patalpos duryse buvo įrengtas stebėjimo langelis arba akutė. Siekiant užkardyti bet kokius galimus drausmės pažeidimus, Vilniaus PN prižiÅ«rėtojai per stebėjimo langelį arba akutę privalo periodiÅ¡kai stebėti suimtųjų ir nuteistųjų elgesį.

Prie atsiliepimo į skundÄ pridėtos nuotraukos, kuriose matyti tipinis gyvenamosios kameros, kurios sanitariniame mazge įrengta užuolaida, vaizdas pro atidarytas duris ir tipinis gyvenamosios kameros, kurios sanitarinio mazgo patalpa įrengta kaip atskira kabina su durimis, vaizdas (b. l. 38, 39). Kaip matyti, LukiÅ¡kių TI-K kamerose esančio sanitarinio mazgo įrengimas atitiko teisės aktų, reglamentuojančių tokių patalpų įrengimÄ , reikalavimus, tačiau atsakovo atstovas nepateikė objektyvių įrodymų, kad konkrečiose gyvenamosiose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, sanitarinio mazgo įrengimas atitiko reikalavimus privatumo užtikrinimo prasme.

Todėl, remdamasis EŽTT ir nacionalinių teismų praktika, daro iÅ¡vadÄ , jog sanitarinio mazgo kamerose, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas ginčo laikotarpiu, įrengimas neužtikrino visiÅ¡ko asmens privatumo. Taip pat dėl nevisiÅ¡kai izoliuoto sanitarinio mazgo, kuriame nebuvo atskiros ventiliacinės sistemos, pareiÅ¡kėjas galėjo kvėpuoti dvoku, kas taip pat smerktina higienos požiÅ«riu ir laikytina pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimu. Dėl kamerų sanitarinės bÅ«klės Pagal LVAT praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr. pvz., 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015).

PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr. pvz., LVAT 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016).

Vertinant, ar buvo padaryti higienos reikalavimų (pvz., apÅ¡vietimo, drėgmės, pelėsio, temperatÅ«ros, tinko byrėjimo nuo sienų ir lubų, čiužinių, antklodžių, pagalvių, rankÅ¡luosčių bÅ«klės) pažeidimai, taip pat atsižvelgiama į bendrÄ sias įrodinėjimo tokio pobÅ«džio bylose taisykles, todėl pareiÅ¡kėjui pakankamai detalizavus savo nusiskundimus dėl konkrečių higienos normų pažeidimų, o atsakovui jų nepaneigus, konstatuojamas pažeidimas (žr. pvz., LVAT 2017 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2025-624/2017, 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1349-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1928-756/2018).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, nebuvo tinkamos ventiliacijos, apÅ¡vietimo, sienų ir grindų bÅ«klė buvo bloga, veisėsi pelėsis, buvo parazitų ir graužikų, pro suskilusį lango stiklÄ skverbėsi Å¡altis, duÅ¡o patalpose plytelės buvo aptrupėjusios, ant sienų ir lubų pelėsis. Tardymo izoliatorių, pataisos namų ir kitų laisvės atėmimo vietų bei policijos areÅ¡tinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 (toliau – HN 134:2015). Vadovaujantis HN 134:2015 16 punktu, laisvės atėmimo vietose esančių gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, duÅ¡uose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 20 C, o HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas, kurios turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (HN 134:2015 14 punktas), natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (HN 134:2015 15 punktas). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (HN 134:2015 39 punktas). Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (HN 134:2015 12 punktas).

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai dėl netinkamų kamerų ir duÅ¡o patalpų įrengimo, higienos normų reikalavimų pažeidimų yra abstraktÅ«s, jis nekonkretizuoja, kokiose iÅ¡ jo nurodytų patalpų jo nurodytos sÄ lygos egzistavo ir kokias konkrečias pasekmes Å¡ie galimi pažeidimai jam sukėlė. Atsiliepime į skundÄ teigiama, kad kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K buvo atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Pažymima, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokojo valstybės turtÄ , gadindami elektros instaliacijÄ , daužydami apÅ¡vietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl, pilnai suremontuotose kamerose neretai vėl tekdavo daryti pakartotinÄ remontÄ . Taip pat nurodyta, kad Vilniaus PN (LukiÅ¡kių skg. 6, Vilnius) nebuvo finansinių galimybių gyvenamosiose kamerose įrengti atskirÄ vėdinimo sistemÄ , todėl gyvenamosios kameros buvo vėdinamos natÅ«raliai, per langus, kaip ir nurodyta Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkte.

Visi langų rėmai buvo lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Atsakovės atstovas atkreipia dėmesį, kad tinkamai vėdinant gyvenamÄ sias kameras buvo iÅ¡vengiama ir pelėsio, ir staigių temperatÅ«ros pokyčių, ir nemalonaus kvapo. Atsiliepime į skundÄ pažymėta, kad įkalinimo įstaigoje buvo įrengta centrinė Å¡ildymo sistema. Å ildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose buvo palaikoma optimali temperatÅ«ra. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė Å¡viesa buvo ne mažesnė kaip 200 Lx, kas atitiko HN 134:2015 14 punkto reikalavimus.

Ä® bylÄ pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – NVSC) patikrinimo aktai patvirtina, kad Å¡i įstaiga LukiÅ¡kių TI-K atlikdavo periodinę ar operatyviÄ jÄ visuomenės sveikatos saugos kontrolę. Duomenų apie nustatytus HN 134:2015 pažeidimus, susijusius su kamerų temperatÅ«ra, drėgme, apÅ¡vietimu, ventiliacija ir kt., pareiÅ¡kėjo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu skunde nurodytose gyvenamosiose kamerose, nėra. Nustatyti tam tikri HN 134:2015 reikalavimų pažeidimai, buvo nedelsiant Å¡alinami.

NVSC 2017 m. sausio 9 d. patikrinimo akte nurodyta, kad patikrinimo metu LukiÅ¡kių TI-K III-o korpuso 3-o posto duÅ¡inėje patikrinimo metu buvo vizualiai neÅ¡vari pertvara, tai neatitiko HN 134:2015 28.2 papunkčio reikalavimo, kuriame nurodyta, kad duÅ¡inės, prausyklos patalpos kasdien valomos ir dezinfekuojamos. LukiÅ¡kių TI-K administracijai nurodyta nedelsiant paÅ¡alinti šį pažeidimÄ . Patikrinimo metu taip pat užfiksuota, kad 9-o posto duÅ¡inėje ant lubų buvo vizualiai matomų pelėsių požymių, tai neatitiko HN 134:2015 39 punkto reikalavimo, todėl LukiÅ¡kių TI-K nurodyta iki 2017 m. vasario 1 d. paÅ¡alinti šį pažeidimÄ (b. l. 28-29).

Pagal HN 134:2015 laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ deratizacijÄ ), kurį atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla (HN 134:2015 20 p.). EŽTT praktikoje nustatyta, jog kalinimo įstaigose atsiradus parazitų ar graužikų turi bÅ«ti imamasi veiksmų tam, kad jie bÅ«tų iÅ¡naikinti (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ; 2015 m. sausio 27 d. sprendimÄ byloje Neshkov ir kt. prieÅ¡ BulgarijÄ ).

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo bei EŽTT praktikos darytina išvada, jog kalinimo įstaigų pareiga stengtis, kad parazitai ir graužikai neatsirastų, o jiems atsiradus – išnaikinti, t. y. teisinis reglamentavimas nenustato, jog graužiko ar parazito atsiradimas savaime laikytinas pažeidimu. NVSC 2017 m. sausio 9 d. patikrinimo akte nurodyta, kad tikrintose kamerose patikrinimo metu nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų vizualiai nenustatyta. Lukiškių TI-K pildomas atliktų profilaktinių aplinkos kenksmingumo pašalinimo darbų žurnalas, kuriame matyti, kad Lukiškių TI-K buvo atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, o nustačius jų buvimo pėdsakus, atliekamas jų naikinimas.

Patikrinimo akte taip pat nurodyta, kad įstaiga buvo sudariusi paslaugų sutartį su įmone, kuri organizavo profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ) bei teisės aktų nustatyta tvarka atliko visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklÄ (b. l. 25-29). Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl higienos normų pažeidimų bÅ«tų kreipęsis į Vilniaus PN administracijÄ ar kitas institucijas, atliekančias visuomenės sveikatos kontrolę.

Byloje taip pat nėra objektyvių duomenų, kad dėl suėmimo sÄ lygų bÅ«tų pablogėjusi jo sveikatos bÅ«klė. Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, bei atsižvelgiant į aptartÄ Ä¯rodinėjimo paskirstymo taisyklę, darytina iÅ¡vada, kad vien pareiÅ¡kėjo abstrakčių teiginių dėl saugios sveikatai aplinkos neužtikrinimo nepakanka konstatuoti Vilniaus PN neteisėtų veiksmų. PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimo, susijusio su saugios gyvenimui aplinkos užtikrinimu, neįrodė.

Dėl karÅ¡to vandens PareiÅ¡kėjas teigia, kad kamerose buvo tik Å¡altas vanduo. HN 134:2015 18 punkte nurodoma, kad karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Taigi, galiojančiuose teisės aktuose karÅ¡to vandens tiekimas į gyvenamÄ sias kameras nenumatytas. NVSC 2017 m. sausio 9 d. patikrinimo akte užfiksuota, kad patikrinimo metu LukiÅ¡kių TI-K karÅ¡tas vanduo buvo tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas.

Taigi, Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo konstatuoti nėra pagrindo. Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės ir pasivaikščiojimo kiemelių bÅ«klės PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad jam buvo suteikiamas tik 1 valandos trukmės pasivaikščiojimas per dienÄ , pasivaikščiojimo kiemeliuose buvo Å¡iukÅ¡lių. Asmenų, laikomų LukiÅ¡kių TI-K, teisę į kasdienį vienos valandos pasivaikščiojimÄ gryname ore buvo nustatyta Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore.

Pažymėtina, kad kiekviena įkalinimo įstaiga turi teisę atsižvelgiant į kalinamųjų asmenų kiekį ir specifikÄ nusistatyti savo vidaus tvarkÄ dėl pasivaikščiojimo teisės realizavimo, kuri turi atitikti bendruosius įstatymo reikalavimus dėl pasivaikščiojimų gryname ore trukmės. PareiÅ¡kėjas skunde neneigia, kad nurodytos trukmės pasivaikščiojimas gryname ore jam buvo suteikiamas. Atsižvelgiant į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teisė į pasivaikščiojimÄ LukiÅ¡kių TI-K buvo užtikrinta tinkamai.

TIĮET 22 punkte nurodyta, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros. Kameros uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių). Vidinių grotuotų kamerų durų nėra. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 centimetrų pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių.

Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti įrengta atmosferos kritulių vandens šalinimo sistema. Analogiški reikalavimai pasivaikščiojimo kiemeliams nustatyti ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu. Nr. V-82. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 92 punktu, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 233 punktu, pasivaikščiojimo kiemeliuose Å¡varÄ ir tvarkÄ turi palaikyti ir patys suimtieji ir nuteistieji. PareiÅ¡kėjas skunde nesukonkretino, kokiame ar kokiuose iÅ¡ pasivaikščiojimo kiemelių buvo Å¡iukÅ¡lių, taip pat nenurodė, kokios įtakos nurodytos sÄ lygos turėjo jo asmeniui. Teismas, atsižvelgdamas į tai, bei į jau minėtas LVAT suformuotas taisykles dėl įrodymų naÅ¡tos paskirstymo, daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas neturėjo pareigos pateikti įrodymų ginčijamu klausimu, o vien deklaratyvaus, abstraktaus pobÅ«džio pareiÅ¡kėjo skundo teiginių dėl netinkamos pasivaikščiojimo kiemelių bÅ«klės nepakanka konstatuoti neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų, todėl Å¡ioje dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ laiko nepagrįstu.

Dėl minkÅ¡tojo inventoriaus, patalynės ir skalbimo PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir iÅ¡ to, kad LukiÅ¡kių TI-K čiužiniai ir antklodė buvo be užvalkalų. HN 134:2015 41-43 punktuose nurodyta, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi bÅ«ti su užvalkalais iÅ¡ nepralaidaus skysčiams, atsparaus pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iÅ¡ audinio, tinkamo skalbti ir / arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų nedezinfekuotÄ , neiÅ¡skalbtÄ (neiÅ¡valytÄ ) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankÅ¡luosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims.

Lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai (jeigu jais aprÅ«pinama) turi bÅ«ti keičiami atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Atsiliepime į skundÄ informuojama, kad visiems į Vilniaus PN (LukiÅ¡kių skg. 6, Vilnius) atvykusiems suimtiesiems ir nuteistiesiems vyrams pagal Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (aktuali 2016 m. balandžio 20 d.

įsakymo Nr. iR-132 redakcija) buvo išduodama antklodė (1 vnt.), čiužinys (1 vnt.) ir pagalvė (1 vnt.). Užvalkalų išdavimo minėta norma nenumato. Tiems nuteistiesiems ir suimtiesiems, kurie neturėjo nuosavos patalynės, rankšluosčių ir indų, buvo išduodami rankšluosčiai (2 vnt.), indų komplektas (1 vnt.) (kurį sudaro lėkštutė, dubenėlis, šaukštas ir du puodukai) ir patalynės komplektas (2 vnt.) (kurį sudaro paklodė, užvalkalai antklodei ir pagalvei). NVSC 2017 m. sausio 9 d. patikrinimo akte nurodyta, kad patikrinimo metu I-ajame, III-ajame korpuse naudojimui paruoštas minkštasis inventorius buvo vizualiai švarus, nesuplyšęs ir tinkamas dezinfekuoti dezinfekavimo kamerose, tai atitiko HN 134:2015 41 punkto reikalavimus.

PareiÅ¡kėjo skundo teiginiai dėl užvalkalų neiÅ¡davimo abstraktus pobÅ«džio. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl to bÅ«tų reiÅ¡kęs skundus LukiÅ¡kių TI-K administracijai. Todėl nėra pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo Å¡iuo aspektu. PareiÅ¡kėjas skunde tvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K jam nebuvo sudarytos sÄ lygos iÅ¡siskalbti rÅ«bus, juos iÅ¡sidžiovinti. Vadovaujantis HN 134:2015 40 punktu, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprÅ«pinami Å¡variais apatiniais ir virÅ¡utiniais drabužiais.

Atsiliepime į skundÄ atsakovės atstovas nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K skalbiniai buvo skalbiami centralizuotai. Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 258 punktu, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 „Dėl tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“107 punktu, ne rečiau kaip kartÄ per savaitę buvo skalbiama suimtųjų ir nuteistųjų patalynė ir apatiniai drabužiai.

ValdiÅ¡ka patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai buvo skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Drabužiai ir patalynė iÅ¡ skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) buvo grÄ Å¾inami tÄ pačiÄ dienÄ jau sausi. Taip pat paaiÅ¡kinta, kad asmeniniai skalbiniai suimtųjų ir nuteistųjų į skalbyklÄ buvo priimami vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2016 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr.1-144 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų virÅ¡utinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“.

Suimtieji ir nuteistieji asmeninių virÅ¡utinių drabužių teikiama skalbimo paslauga galėjo pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sÄ skaitose buvo pakankamas pinigų likutis, apmokėti skalbimo paslaugÄ . Neturintys asmeninėje sÄ skaitoje pinigų, galėjo iÅ¡skalbti vienÄ komplektÄ virÅ¡utinių drabužių (kelnes, marÅ¡kinius ar palaidinę, bliuzonÄ ar megztinį) nemokamai, bet ne dažniau kaip 1 kartÄ per mėnesį, o Å¡varkus striukes ar paltus - vienÄ kartÄ per sezonÄ , vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2016 m. birželio 3 d.

įsakymu Nr.1-151 „Dėl LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2016 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr.1-144 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų virÅ¡utinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ pakeitimo“. NVSC 2017 m. sausio 9 d. patikrinimo akte nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K skalbyklos nebuvo. Dėl skalbinių skalbimo ir džiovinimo LukiÅ¡kių TI-K administracija 2016 m. sausio 5 d. buvo sudariusi sutartį Nr. 18-1 su leidimÄ -higienos pasÄ skalbimo paslaugų teikimui turinčia įmone, kurioje skalbiami ir džiovinami visi LukiÅ¡kių TI-K susidarantys skalbiniai.

Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K skalbinių skalbimo ir džiovinimo paslaugos buvo teikiamos teisės aktų nustatyta tvarka. Jokių duomenų, kad Å¡ia paslauga pareiÅ¡kėjas negalėjo pasinaudoti, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai dėl nesudarymo sÄ lygų skalbti ir džiovinti drabužius, yra nepagrįsti, todėl atmetami. Dėl netinkamo inventoriaus PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kamerose buvusios dviaukÅ¡tės lovos buvo be kopėtėlių.

Atsiliepime į skundÄ atsakovo atstovas teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K kameros buvo įrengtos vadovaujantis TIÄ®ET III skirsnio nuostatomis. Kopėtėlės prie lovų buvo įrengtos tik suremontuotose kamerose. TIÄ®ET 14.6 punkte nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Kaip matyti, nei paminėta teisės norma, nei kiti teisės aktai nereglamentuoja lovų aukščio ir pareigos įrengti kopėčias dviaukÅ¡tei lovai.

LukiÅ¡kių TI-K administracija, gerindama suimtųjų (nuteistųjų) sÄ lygas kopėtėles įrengė suremontuotose kamerose. Byloje duomenų, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K administracijai bÅ«tų reiÅ¡kęs pretenzijas dėl kopėtėlių nebuvimo prie kameros lovos, nėra. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas savo veiksmais ar neveikimu bÅ«tų pažeidęs pareiÅ¡kėjo teises ar teisėtus interesus įrengiant miegamÄ jÄ vietÄ , todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡iuo klausimu atmetami.

Dėl persirengimo kabinos įrengimo dušo patalpoje Pareiškėjas skunde nurodo, kad dušo patalpose nebuvo persirengimo kabinos. HN 134:2015 29 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietoje turi būti įrengta sanitarinė švarykla. Sanitarinėje švarykloje įrengiamos šios patalpos: nusirengimo / apsirengimo kambarys, dušinė, dezinfekavimo kameros patalpa. Kaip jau minėta šie reikalavimai taikomi naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Pažymėtina, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo ilgÄ laikÄ veikianti įkalinimo įstaiga, o nusirengimo / apsirengimo kambario įrengimas yra susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais. Nors atsakovo atstovas nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių arba patvirtinančių pareiÅ¡kėjo skundo teiginius dėl nusirengimo / apsirengimo kambario nebuvimo, tačiau byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl persirengimo kabinų nebuvimo bÅ«tų reiÅ¡kęs pretenzijas įstaigos administracijai, o administracija bÅ«tų atsisakiusi Å¡iuos klausimus spręsti.

Be to, pareiÅ¡kėjas skunde nenurodo, kaip Å¡is trÅ«kumas įtakojo jo asmenį. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, atsakovo atstovo neteisėti veiksmai Å¡ia apimtimi nekonstatuotini. Apibendrinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovui neužtikrinus pareiÅ¡kėjui privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, tokios kalinimo sÄ lygos jam neiÅ¡vengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, taigi LukiÅ¡kių TI-K darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, todėl pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ .

 CK 6.250 straipsnio 2 dalyje reglamentuota kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, teisės aktuose nėra įtvirtintas baigtinis kriterijų, į kuriuos turi bÅ«ti atsižvelgiama sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, sÄ raÅ¡as. Neturtinę žalÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (LVAT 2013 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, visų pirma, atsižvelgia į pažeidimų pobÅ«dį bei jų trukmę: pareiÅ¡kėjui iÅ¡ viso 777 paras nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, tačiau pastarojo pažeidimo intensyvumÄ mažino tai, kad nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2017 m. liepos 26 d. imtinai pareiÅ¡kėjas nebuvo LukiÅ¡kių TI-K, nes buvo paleistas į laisvę, be to, tam tikrÄ laikÄ (39 paras) kameroje jis buvo laikomas vienas. Teismas vertina ir tai, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2018 m. spalio mėn. LukiÅ¡kių TI-K buvo likęs savo paties pageidavimu Å«kio darbų atlikimui (b. l. 74, 78), jis nepateikė duomenų, įrodančių, kad padaryti pažeidimai sukėlė jam ilgalaikių, nepataisomų padarinių, o iÅ¡ byloje esančių duomenų negalima daryti iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningo Vilniaus PN (LukiÅ¡kių TI-K) elgesio jo atžvilgiu, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų. Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo nurodoma 22 400 Eur suma akivaizdžiai virÅ¡ija jo patirtus neturtinius praradimus ir nėra adekvati nustatytų pažeidimų mastui. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, įvertinęs pirmiau minėtų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei gyvenimo sÄ lygas, konstatuoja, kad teisinga satisfakcija pareiÅ¡kėjui už jo patirtÄ neturtinę žalÄ nagrinėjamu atveju laikytina 1 500 Eur suma.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo J. J. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. J. J. priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 1 500 (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo. KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Ina Kirkutienė