2022-06-29 Nr. AB-18630-3-62-3-00340-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-415-821/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00340-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. K. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) viršininko 2021 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. P-11 „Dėl tarnybinės nuobaudos R. K. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas teigė, kad tarnybinė nuobauda – papeikimas jam skirta už tikrinamos įmonės atstovui išsiųstą SMS žinutę: „S. ne ten paskaminau. Matai kai nėra plaukų nepataikau“, kuri įvertinta kaip netinkama rašyti valstybės tarnautojui. Skiriant nuobaudą, neatsižvelgta į pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, taip pat nenustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis, nes (1) SMS žinutė savo turiniu nėra nepagarbi ar įžeidi, (2) žinutė per klaidą išsiųsta ne tam adresatui, t. y. nėra tyčios, bei (3) žinutė išsiųsta po darbo valandų. SMS žinutės išsiuntimas niekaip nesusijęs su pareiškėjo tarnybinių pareigų atlikimu ar neatlikimu, dėl jos nekilo jokių pasekmių. Be to, nuobauda pareiškėjui skirta praleidus tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą (šis terminas yra naikinamasis), t. y. ji paskirta praėjus 6 mėnesiams ir 18 dienų nuo SMS žinutės išsiuntimo 2020 m. birželio 22 d.

3. Atsakovas Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas tvirtino, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2020 m. lapkričio 3 d. gavus informaciją apie netinkamą pareiškėjo elgesį atliekant operatyvųjį patikrinimą. Pranešime papasakota apie netinkamą pareiškėjo bendravimą telefonu, po darbo valandų atsiųstą keistą SMS žinutę, išreikšti nuogąstavimai dėl pareiškėjo kompetencijos trūkumo, daromo psichologinio spaudimo, išankstinio neigiamo nusistatymo prieš mokesčių mokėtoją. Atsakovas apžvelgė Inspekcijos komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti (toliau – ir Komisija) nustatytas aplinkybes, be kita ko, jog tiek pareiškėjui, tiek antrajam operatyvųjį patikrinimą atlikusiam tarnautojui priskirta po 2 tarnybinius telefonus, todėl nebuvo būtinumo su tikrinamos įmonės atstovu susisiekti kitu nei minėtieji 4 telefonu; aptartos SMS žinutės išsiuntimas įvyko dėl pareiškėjo kaltės, t. y. jis nesiėmė veiksmų, kad tokia situacija negalėtų įvykti; toks pareiškėjo elgesys pažeidžia pagrindinius valstybės tarnybos principus, gadina Valstybinės mokesčių inspekcijos reputaciją (žala valstybei).

5. Atsakovo nuomone, pareiškėjas netinkamai elgėsi būtent atlikdamas operatyvųjį patikrinimą. Tai įrodo faktas, jog jis siuntė netinkamo turinio SMS žinutę tikrinamos įmonės atstovui. Valstybės tarnautojo netinkamas elgesys baigėsi tik užbaigus operatyvųjį patikrinimą, t. y. 2020 m. rugpjūčio 20 d. surašius operatyviojo patikrinimo pažymą, todėl tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas nebuvo praleistas. Atsakovas taip pat teigė, kad atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą buvo tirtos ne tik SMS žinutės išsiuntimo, bet ir visos kitos pranešime nurodytos aplinkybės, pavyzdžiui, pareiškėjo skambučiai, el. laiškai įmonės atstovams, operatyviojo patikrinimo kokybė. Taigi, buvo tiriamas pareiškėjo elgesys viso operatyviojo patikrinimo atlikimo metu, iki operatyviojo patikrinimo pažymos surašymo, t. y. iki 2020 m. rugpjūčio 20 d. Pareiškėjo argumentas, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas skaičiuotinas nuo SMS žinutės išsiuntimo dienos, yra niekuo nepagrįstas. Atsakovas paaiškino, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas užsitęsė ir dėl to, kad pareiškėjas nebendradarbiavo su Komisija, neteikė savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, dėl ko buvo apsunkintas Komisijos darbas ir ji priversta kreiptis į mobiliojo ryšio operatorių, kad šis nurodytų, ar tikrai pareiškėjas neturi galimybės pagrįsti savo paaiškinime nurodytus teiginius įrodymais, t. y. skambučių ir SMS žinučių išklotinėmis. Tik gavusi operatoriaus atsakymą Komisija pakartotinai paprašė pareiškėjo pateikti įrodymus, susijusius su jo elgesiu atliekant operatyvųjį patikrinimą, tačiau pareiškėjas nepateikė tokių įrodymų. Komisija, nesulaukusi pareiškėjo įrodymų pateikimo iki nurodyto termino, t. y. 2020 m. gruodžio 29 d., vertino visų surinktų įrodymų visumą ir savo sprendimą išdėstė 2021 m. sausio 6 d. išvadoje Nr. P22-2 „Dėl kontrolės departamento operatyvios kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto R. K. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo“ (toliau – ir Išvada).

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gegužės 31 d. sprendimu tenkino pareiškėjo R. K. skundą, t. y. panaikino Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2021 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. P-11.

7. Teismas nustatė, kad ginčijamas Įsakymas buvo priimtas atsižvelgiant į Išvadą, kurioje konstatuota, jog Inspekcijos Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas R. K., atlikdamas viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „BTL sportas“ operatyvųjį patikrinimą, nesielgdamas pagarbiai su mokesčių mokėtoju, 2020 m. birželio 22 d. po darbo valandų (18.48 val.) iš savo asmeninio telefono nusiuntė VšĮ „BTL SPORTAS“ direktoriui tokio turinio žinutę: „S. ne ten paskaminau. Matai kai nėra plaukų nepataikau“, kurios turinys nėra tinkamas rašyti valstybės tarnautojui, ir, taip gadindamas Valstybinės mokesčių inspekcijos reputaciją, tokiu savo elgesiu pažeidė Valstybės tarnautojo elgesio kodekso, patvirtinto Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. V-141, 5.1. papunkčio – pagarba žmogui ir valstybei, kuris apima valstybės tarnautojo elgesio nuostatas „6.1. gerbti žmogų, <...>, institucijas ir įstaigas, laikytis <...> įstatymų, kitų teisės aktų <...> reikalavimų <...>“, „6.2. elgtis taip, kad visuomenė pasitikėtų viešuoju administravimu ir VMI tarnautojais“, 5.8. papunkčio – pavyzdingumas, kuris apima valstybės tarnautojo elgesio nuostatas „13.2. būti mandagiam, maloniam, paslaugiam ir tvarkingam“ nuostatas bei Mokesčių mokėtojų aptarnavimo standarto, patvirtinto Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2007 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V-240 (2020 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. V-52 redakcija) 12.2.2. papunkčio – „pokalbio metu VMI valstybės tarnautojo balso tonas turi būti dalykiškas ir paslaugus, bendraujant turi būti vartojami pagarbūs kreipiniai <...>“ nuostatas. Tokiais savo veiksmais Pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto „laikytis <...> įstatymų ir kitų teisės aktų“ ir 5 punkto „laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių <...>“ reikalavimus.

8. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo terminų. Pažymėjo, kad tarnybinio nusižengimo padarymo diena – 2020 m. birželio 22 d., kai pareiškėjas iš savo telefono nusiuntė mokesčių mokėtojo direktoriui SMS žinutę, todėl 2021 m. sausio 11 d. Įsakymu pareiškėjui paskiriant tarnybinę nuobaudą buvo praėję daugiau nei 6 mėnesiai nuo nusižengimo padarymo dienos, t. y. nuobauda paskirta pažeidžiant VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 6 mėnesių terminą. Byloje nenustatyta VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų aplinkybių, kurioms esant nuobauda galėtų būti skiriama per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos. Atsakovo teiginiai, kad jis nepraleido 6 mėnesių termino, nes, atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą, tirtas pareiškėjo elgesys per visą operatyviojo patikrinimo laikotarpį, t. y. iki operatyviojo patikrinimo pažymos surašymo 2020 m. rugpjūčio 20 d., todėl terminas turi būti skaičiuojamas nuo šios pažymos surašymo dienos, yra atmestini. Visiškai nesvarbu, jog atsakovas tyrė pareiškėjo elgesį viso operatyviojo patikrinimo metu, kadangi Išvadoje buvo konstatuota, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą dėl to, kad jis 2020 m. birželio 22 d. po darbo valandų iš savo telefono nusiuntė mokesčių mokėtojo direktoriui nederamo turinio žinutę, ir būtent už šios žinutės išsiuntimą pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda, t. y. buvo pripažinta, jog pareiškėjas nusižengimą padarė 2020 m. birželio 22 d. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad Įsakymas turi būti panaikintas.

III. 9. Atsakovas Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 31 d. sprendimą ir tenkinti jos skundą.

10. Atsakovas nesutinka su teismo pozicija, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas skaičiuotinas nuo SMS žinutės išsiuntimo 2020 m. birželio 22 d., ir pakartoja savo argumentus, jog 2020 m. lapkričio 3 d. pranešime buvo nurodyta daug aplinkybių dėl netinkamo pareiškėjo elgesio atliekant operatyvųjį patikrinimą, kurios visos buvo tiriamos, todėl termino pradžia sietina su operatyviojo patikrinimo išvados surašymu 2020 m. rugpjūčio 20 d. Kadangi pareiškėjas teigė, kad įmonės atstovai nebendravo su juo atliekant operatyvųjį patikrinimą, buvo patikrintos jam priskirtų tarnybinių telefonų išklotinės, el. laiškų duomenys.

Kadangi pareiškėjas nepateikė Komisijai savo asmeninio telefono SMS žinučių bei skambučių išklotinių, motyvuodamas tuo, kad nėra galimybės jas pateikti, Komisija kreipėsi į mobiliojo ryšio operatorių, siekdama patikrinti tokio teiginio pagrįstumą. Kai Komisija buvo informuota, jog vartotojas gali gauti savo skambučių išklotines, ji pakartotinai kreipėsi į pareiškėją dėl šių išklotinių pateikimo, tačiau jis nebendradarbiavo su ja. Taip pat tikrinta informacija apie pareiškėjo atostogas ir jo raginimą tikrinamos įmonės atstovui susitikti privačiai.

Nepaisant to, kad nustatytas pažeidimas tik dėl nepagarbios valstybės tarnautojo kalbos SMS žinutėje, buvo tikrinamas pareiškėjo elgesys per visą operatyviojo patikrinimo atlikimo laikotarpį. Pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda būtent už jo netinkamą elgesį atliekant operatyvųjį patikrinimą, t. y. netinkamo turinio SMS žinutės išsiuntimą mokesčių mokėtojo atstovui, kurį lėmė tarnybinių funkcijų vykdymui suteiktų tarnybinių telefonų nenaudojimas. Taigi, pareiškėjo netinkamas elgesys baigėsi tik surašius operatyviojo patikrinimo pažymą.

Atsakovas papildomai prašo atsižvelgti į tai, kad valstybės tarnautojas negali likti nenubaustas už tokią veiklą, kuri laikytina šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu: valstybės tarnautojas diskreditavo valstybės tarnybą, menkino įstaigos ir valstybės tarnautojų reputaciją. Susidariusioje situacijoje pareiškėjas išvengė tarnybinės atsakomybės tik dėl to, kad, atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą, nebendradarbiavo su Komisija, specialiai neteikė prašomos informacijos, vilkino įrodymų surinkimą. Apeliacinės instancijos teismas turėtų šią situaciją vertinti plačiau, atsižvelgdamas į tai, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas praleidus 6 mėnesių terminą nuo pažeidimo padarymo dienos, tačiau tai lėmė paties pareiškėjo piktybiški veiksmai.

11. Pareiškėjas R. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

12. Pareiškėjas iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Pastebi, kad atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių naujų aplinkybių, tik nesutinka su teismo vertinimu. Pareiškėjas pabrėžia, kad iš Išvados turinio akivaizdu, jog Komisija pareiškėjo atsakomybę sieja tik su aptartos SMS žinutės turiniu, kiti pranešime nurodyti pažeidimai nepasitvirtino. Išvados rezoliucinėje dalyje apie jokias kitas aplinkybes neužsiminta. Išvadoje neįvardyti jokie pareiškėjo neteisėti veiksmai, padaryti po 2020 m. birželio 22 d., todėl apeliacinio skundo argumentas, jog pareiškėjo veiksmai buvo netinkami viso operatyviojo patikrinimo metu, t. y. iki 2020 m. rugpjūčio 20 d., yra atmestinas. Be to, pareiškėjas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog tarnybinė nuobauda turėtų būti paskirta net ir konstatavus, jog tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas praleistas, mano, kad galbūt siekiama tendencingai ir neobjektyviai jį persekioti. Pareiškėjas pakartoja, kad, atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą, nebuvo atsižvelgta į jo paaiškinimus, bei atkreipia dėmesį į tai, kad pranešimas apie netinkamą jo elgesį buvo paduotas praėjus 2 mėnesiams po operatyviojo patikrinimo pabaigos (4 mėnesiams po SMS žinutės išsiuntimo), pareiškėjui pasikreipus į VšĮ „BTL SPORTAS“ dėl papildomos informacijos pateikimo, todėl abejotina dėl tokio pranešimo pagrįstumo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pabrėžtina, jog apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai ar aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

15. Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo teises ir pareigas, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato Valstybės tarnybos įstatymas (1 str.). VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad <...> tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

16. Iš pacituotos teisės normos matyti, kad joje įtvirtinti du – 6 mėnesių ir 3 metų – terminai tarnybinei nuobaudai skirti, kurie yra naikinamieji terminai, nes nėra nustatyta galimybė šiuos terminus atnaujinti ar pratęsti. Tačiau šiems terminams taikyti yra nustatytos skirtingos sąlygos. Draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, yra įtvirtintas kaip bendrojo pobūdžio taisyklė, o draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 3 metai, yra įtvirtintas kaip išimtis iš minėtos bendrosios taisyklės, t. y. kaip specialioji taisyklė bendrosios taisyklės atžvilgiu. Be to, įstatymų leidėjas išskyrė keturias atvejų grupes, kai netaikomas bendrasis 6 mėnesių terminas nuobaudai paskirti: 1) kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją); 2) kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą; 3) kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas; 4) kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. Taigi antruoju, trečiuoju ir ketvirtuoju atvejais nėra reikalaujama, kad tarnybinis nusižengimas būtų nustatomas atliekant atitinkamą tyrimą ar patikrinimą. Kompetentingo subjekto tarnybinis patikrinimas gali būti atliekamas turint tikslą įvertinti institucijos, skyriaus ar pareigūno veiklą ir būti apskritai nesusijęs su tarnybinės atsakomybės taikymu, tai savo paskirtimi yra viena iš tarnybinės veiklos vidaus ar išorinės kontrolės formų. VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nebaigtinis „kompetentingų institucijų“, galinčių atlikti patikrinimą, kurio metu gali būti nustatomas tarnybinis nusižengimas, sąrašas; sąvoka „kitą patikrinimą“ reiškia, kad VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nebuvo įtvirtintas baigtinis tokių „patikrinimų“ sąrašas (mutatis mutandis (pakeitus tai, kas keistina) žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-483-520/2020, 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3778-575/2021).

17. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių dokumentų (be kita ko, Išvados) matyti, jog buvo atliktas ne, pavyzdžiui, tarnybinis patikrinimas, o tarnybinio nusižengimo tyrimas. Ginčo situacija nepatenka nė į vieną iš aptartų atvejų, kai netaikomas bendrasis 6 mėnesių terminas. Įstatymų leidėjas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminų nediferencijuoja pagal tarnybinio nusižengimo sunkumą, todėl atsakovo argumentai dėl būtinybės taikyti tarnybinę atsakomybę už padarytą šiurkštų tarnybinį nusižengimą šiame kontekste neturi teisinės reikšmės. Kita vertus, pastebėtina, kad Išvadoje nustatytas tarnybinis nusižengimas nebuvo pripažintas šiukščiu tarnybiniu nusižengimu, tai atsiliepime į skundą nurodė ir atsakovas. Atsakovas apeliaciniame skunde pradėjo tvirtinti, jog nustatytas tarnybinis nusižengimas laikytinas šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu. Tokia jo pozicija nenuosekli ir pagrįsta tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Konstatuotina, kad nagrinėjamam ginčui aktualus būtent 6 mėnesių terminas tarnybinei nuobaudai skirti.

18. Pareiškėjas ir atsakovas iš esmės nesutaria dėl to, nuo kurio momento turėtų būti skaičiuojamas terminas tarnybinei nuobaudai skirti. Pirmosios instancijos teismas palaikė pareiškėjo poziciją, kad terminas skaičiuotinas nuo ginčo SMS žinutės išsiuntimo dienos – 2020 m. birželio 22 d., ir atmetė atsakovo argumentus, kad terminas skaičiuotinas nuo operatyviojo patikrinimo pabaigos, t. y. operatyviojo patikrinimo pažymos surašymo dienos – 2020 m. rugpjūčio 20 d.

19. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Įsakyme nėra įvardyti konkretūs pareiškėjo veiksmai, kuriais buvo pažeistos išvardytos teisės normos. Išvadoje konstatuota, jog pareiškėjas, atlikdamas operatyvųjį patikrinimą, nesielgdamas pagarbiai su mokesčių mokėtoju, iš asmeninio savo telefono po darbo valandų rašydamas mokėtojui žinutę, kurios turinys nėra tinkamas rašyti valstybės tarnautojui, ir taip gadindamas Valstybinės mokesčių inspekcijos reputaciją, tokiu savo elgesiu pažeidė Valstybės tarnautojo elgesio kodekso 5.1. papunkčio – pagarba žmogui ir valstybei, kuris apima Valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojo elgesio nuostatas „6.1. gerbti žmogų, <...>, institucijas ir įstaigas, laikytis <...> įstatymų, kitų teisės aktų <...> reikalavimų <...>“, „6.2. elgtis taip, kad visuomenė pasitikėtų viešuoju administravimu ir VMI tarnautojais“, 5.8. papunkčio – pavyzdingumas, kuris apima Valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojo elgesio nuostatas „13.2. būti mandagiam, maloniam, paslaugiam ir tvarkingam“, nuostatas bei Mokesčių mokėtojų aptarnavimo standarto 12.2.2. papunkčio – „pokalbio metu VMI valstybės tarnautojo balso tonas turi būti dalykiškas ir paslaugus, bendraujant turi būti vartojami pagarbūs kreipiniai <...>“ nuostatas. Tokiais savo veiksmais Pareiškėjas pažeidė VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto „laikytis <...> įstatymų ir kitų teisės aktų“ ir 5 punkto „laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių <...>“ reikalavimus. Nors apeliaciniame skunde atsakovas tarnybinį nusižengimą sieja ir su tarnybinių funkcijų vykdymui suteiktų tarnybinių telefonų nenaudojimu, tačiau tokio pobūdžio pažeidimas nei Išvadoje, nei Įsakyme nebuvo konstatuotas.

20. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius dokumentus, Išvados turinį, sprendžia, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliekamas dėl pareiškėjo veiksmų per visą operatyviojo patikrinimo laikotarpį, t. y. nuo 2020 m. gegužės 12 d. (operatyvaus patikrinimo pavedimas) iki 2020 m. rugpjūčio 20 d. (operatyvaus patikrinimo pažyma), pavyzdžiui, buvo tiriamas pareiškėjo mokesčių mokėtojui išsiųstų el. laiškų turinys (17 iš 20 laiškų išsiųsti po 2020 m. birželio 22 d.), vertinama, ar operatyviojo patikrinimo veiksmų atlikimo terminai buvo pratęsinėjami teisės aktų nustatyta tvarka, atsakyta į mokesčių mokėtojo pretenzijas dėl pareiškėjo buhalterinių žinių nepakankamumo operatyviajam patikrinimui atlikti. Nepaisant to, nei Išvadoje, nei Įsakyme nėra konstatuota, kad pareiškėjas netinkamai atliko operatyvųjį patikrinimą. Tarnybiniu nusižengimu buvo pripažintas tik vienas veiksmas – netinkamo turinio SMS žinutės išsiuntimas 2022 m. birželio 22 d. Nėra duomenų apie ginčo žinutės išsiuntimo poveikį operatyviajam patikrinimui. Taip pat nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjui inkriminuojamas tarnybinis nusižengimas buvo tęstinis ar trunkamasis.

21. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvui, kad šiuo atveju nesvarbu, jog atsakovas tyrė pareiškėjo elgesį per visą operatyvųjį patikrinimą, kuris buvo baigtas 2020 m. rugpjūčio 20 d., kadangi Išvadoje nustatyta, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą dėl to, kad jis 2020 m. birželio 22 d. išsiuntė mokesčių mokėtojui nederamo turinio žinutę ir būtent už šios žinutės išsiuntimą pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda, t. y. buvo pripažinta, jog pareiškėjas nusižengimą padarė 2020 m. birželio 22 d. Kadangi tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta 2021 m. sausio 11 d., pagrįstai konstatuota, jog tarnybinė nuobauda skirta praleidus VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 6 mėnesių terminą, todėl Įsakymas yra naikintinas.

22. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas priimamas pareiškėjo naudai, jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.). Pareiškėjo prašymas priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti atitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo (pateikti dokumentai) kriterijus, yra suderinamas su teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, todėl tenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui R. K. iš atsakovo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis