2026-01-21 Nr. AB-1474-3-62-3-01998-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-23-602/2026

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01998-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Komunalinių paslaugų centro prašymą atsakovui M. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Komunalinių paslaugų centras (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo M. S. (toliau – ir atsakovas) 14,71 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą, apskaičiuotą negyvenamosioms patalpoms – garažui (boksui), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančioms (duomenys neskelbtini) (toliau – ir garažas), už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra įgaliotas vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų iš atliekų turėtojų surinkimą ir tvarkymą administratoriaus funkcijas Kauno rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) teritorijoje. Pagal Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Kauno rajono savivaldybėje nuostatus, patvirtintus Kauno rajono savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. TS-57 (toliau – ir Nuostatai), vietine rinkliava yra apmokestinti visi nekilnojamojo turto objektai, esantys Savivaldybės teritorijoje. Kadangi atsakovas nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, esantį Savivaldybės teritorijoje, todėl jam tenka pareiga mokėti vietinę rinkliavą. Atsakovas mokėjimo pranešimais buvo informuotas apie apskaičiuotą rinkliavą, tačiau pareigos ją sumokėti neįvykdė, todėl ginčo laikotarpiu susidarė 14,71 Eur įsiskolinimas.

3. Atsakovas M. S. atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o už buityje susidarančių komunalinių atliekų tvarkymą jis moka UAB „Kauno švara“. Ginčo garažą atsakovas nupirko kaip investiciją, jame jokios veiklos nevykdo, nuo įsigijimo momento iki dabar elektros energijos suvartota 0 kW. Kadangi pats garažas negali būti komunalinių atliekų gamintoju ar turėtoju, papildomas apmokestinimas vietine rinkliava pagal asmens kitoje vietoje turimą nekilnojamąjį turtą yra neteisingas. Dėl to atsakovas prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas), siekiant įvertinti Nuostatų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 29 straipsniui.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimu tenkino pareiškėjo UAB Komunalinių paslaugų centro prašymą ir priteisė jam iš atsakovo M. S. 14,71 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d.

6. Teismas byloje nustatė, kad valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro 2024 m. spalio 4 d. išrašas patvirtina, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – garažas (boksas), esantis (duomenys neskelbtini). Į bylą pateikti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimai, taip pat skolos priminimai. 2024 m. spalio 4 d. pažymoje-skaičiuoklėje, kurioje pateiktas skolų ir delspinigių apskaičiavimas, nurodyta, kad už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio mėnesio iki 2024 m. birželio mėnesio skolos likutis už paslaugas yra 14,71 Eur (už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio mėnesio iki 2021 m. lapkričio mėnesio apskaičiuota skolos suma yra 0,00 Eur).

7. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas nurodė, jog jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu nesinaudoja, tačiau į bylą nėra pateikti tai patvirtinantys įrodymai, taip pat nėra duomenų, kad atsakovas kreipėsi į pareiškėją, jog jis (atsakovas) būtų atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir byloje surinktą medžiagą, atsakovas turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą už ginčo laikotarpį, o nuo jos mokėjimo (dalies mokėjimo) galėjo būti atleistas tik Nuostatuose nustatyta tvarka.

8. Teismas akcentavo, kad atsakovo teiginiai, jog jis už buityje pagal gyvenamąją vietą susidarančių komunalinių atliekų tvarkymą moka UAB „Kauno švara“, šioje byloje neturi teisinės reikšmės, nes pagal Nuostatus kiekvienas nekilnojamojo turto objektas apmokestinamas atskirai pagal nustatytus parametrus.

9. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimo reglamentavimą, teismų praktiką, į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas nebuvo vietinės rinkliavos mokėtojas ar tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, taip pat nesant duomenų, kad atsakovas buvo pateikęs prašymą taikyti rinkliavos lengvatą ir toks prašymas buvo patenkintas, sprendė, jog yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą ir priteisti jam prašomą įsiskolinimą.

10. Teismas, vertindamas atsakovo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą įvertinti, nurodė, kad teismui nekyla abejonių dėl tiesiogiai byloje taikytinų teritorinių savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų atitikties Konstitucijai, todėl nėra teisinio pagrindo kreiptis dėl jų norminio tyrimo.

III. 11. Atsakovas M. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo atmesti pareiškėjo prašymą. Atsakovas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, siekiant įvertinti Nuostatų atitikimą Konstitucijos 29 straipsniui; pakomentuoti tai, kad pagal Konstitucijos 7 straipsnį negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, prieštaraujantis Konstitucijai, galioja tik paskelbti įstatymai, tačiau Nuostatai nėra įstatymas; taip pat tai, kad Konstitucijos 109 straipsnis nurodo, jog teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo; kad Konstitucijos 127 straipsnis nurodo, jog mokesčius, kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas, nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai.

12. Atsakovas nurodo, kad byla dėl to paties dalyko, tam pačiam nekilnojamo turto objektui jau buvo nagrinėjama administracinėje byloje Nr. eI-16676-983/2024. Bylą nagrinėjo ta pati teisėja, nors pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 6 punktą vienu metu negali būti nagrinėjamos dvi bylos tarp tu pačių šalių, dėl to pačio dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

13. Atsakovo teigimu, teismas šioje byloje netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir neteisingai taikė materialinės teisės normas. Atsakovas laikosi pozicijos, kad atsižvelgiant į tai, jog garažas, kuriam yra apskaičiuota vietinė rinkliava, nėra eksploatuojamas, jame nėra vykdoma jokia veikla ir nesusidaro atliekos, nuo įsigijimo momento iki dabar elektros energijos suvartota 0 kW, atsakovas, kuriam priklauso garažas, negali būti laikomas atliekų turėtoju. Atsakovo vertinimu, savivaldybės institucijos, siekdamos pagrįsti vietinės rinkliavos taikymą, privalo pateikti įrodymus, kad konkretus nekilnojamojo turto objektas yra faktiškai naudojamas ir generuoja komunalines atliekas. Teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovui, reikalaudamas įrodyti, kad jis nesudaro atliekų.

14. Atsakovas mano, kad vietinės rinkliavos nustatymo tvarka pažeidžia konstitucinį asmenų lygybės principą, nes pagal Nuostatus vietinės rinkliavos mokestis skaičiuojamas ne pagal atliekų šaltinį – asmenį, bet pagal jo turimą ar nuomojamą nekilnojamąjį turtą ir jo plotą. Tokiu atveju sukuriama nevienoda apmokestinimo sistema, kai žmogus, turintis ar besinuomojantis kelis nekilnojamo turto objektus, yra apmokestinamas kelis kartus (už kiekviena objektą atskirai), tuo pačiu turėdamas mokėti mokestį ir už vietą, kurioje yra registruotas, nors realiai sukuria tiek pat komunalinių atliekų, kiek ir žmogus turintis vieną nekilnojamo turto objektą. Atsakovo teigimu, toks teisinis reguliavimas, kai tas pats asmuo yra priverstas mokėti tą pačią rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą kelis kartus vien dėl to, jog turi kelis nekilnojamojo turto objektus, nors faktiškai nevaldo proporcingai didesnio atliekų kiekio, prieštarauja konstituciniam asmenų lygybės principui, proporcingumo principui, „teršėjas moka“ principui, teisingumo principui. Atsakovas pažymi, kad teismas sprendime neatsakė į visus jo iškeltus klausimus dėl Nuostatų atitikties Konstitucijai.

15. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo prašymas priteisti vietinę rinkliavą už ginčo laikotarpį turėjo būti atmestas, nes yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo UAB Komunalinių paslaugų centro prašymo priteisti iš atsakovo M. S. 14,71 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimą, apskaičiuotą negyvenamosioms patalpoms – garažui (boksui), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančioms (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d., pagrįstumo.

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino pareiškėjo prašymą ir priteisė jam iš atsakovo prašomą vietinės rinkliavos įsiskolinimą. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

18. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015; kt.).

19. ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu teismas pripažino, jog būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

20. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikia jo paties pasirašytą dokumentą, kuriame nurodyta, kad ginčo garaže nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. elektros energijos suvartota 0 kW. Teisėjų kolegija, vertindama šio dokumento, kaip naujo įrodymo, priėmimo klausimą, pažymi, kad atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė prašymo pridėti šį įrodymą prie bylos medžiagos ir nenurodė argumentų, kodėl minėtas įrodymas negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, kuris administracinę bylą nagrinėjo iš esmės. Akcentuotina, kad minėtas dokumentas, kuriuo atsakovas siekia įrodyti, jog ginčo garažu nesinaudojo ir atliekų nesukūrė, yra parengtas paties atsakovo (dokumentą sukūrė ir pasirašė pats atsakovas), todėl nevertintinas kaip objektyvus įrodymas, nes nėra išduotas už elektros energijos suvartojimo klausimus atsakingos kompetentingos institucijos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovo pateiktas naujas įrodymas objektyviai negali pagrįsti byloje vertinamų aplinkybių, atsisako priimti ir tirti atsakovo pateiktus duomenis.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-16676-983/2024 vertino pareiškėjo prašymo priteisti iš atsakovo 14,71 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą, apskaičiuotą nekilnojamajam turtui – garažui (boksui), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. pagrįstumo klausimą. Šioje nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pareiškėjo prašymo priteisti jam iš atsakovo 14,71 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimą, apskaičiuotą nekilnojamajam turtui – garažui (boksui), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. pagrįstumo klausimas, t. y. šioje byloje sprendžiama dėl vietinės rinkliavos mokesčio, apskaičiuoto kitam atsakovui nuosavybes teise priklausančiam garažui. Taigi, atmestini atsakovo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismui nagrinėjant šį pareiškėjo prašymą buvo pažeistos ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatos (administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu), nes šios ir administracinės bylos Nr. eI-16676-983/2024 ginčo dalykas ir faktinis pagrindas yra skirtingi.

22. Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Nuostatų (neteko galios nuo 2025 m. sausio 1 d., Kauno rajono savivaldybės tarybos 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimas Nr. TS-461) atitikties Konstitucijos 29 straipsniui („Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. <...>“) teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

23. Nagrinėjimu atveju atsakovas neįvardino konkrečios Nuostatų normos (normų), kuri, jo nuomone, yra nesuderinama su asmenų lygybės principu. Atsakovo pozicija, kad apmokestinimas vietine rinkliava neturėtų būti vykdomas atsižvelgiant į asmeniui priklausančių nekilnojamojo turto objektų skaičių ir / ar dydį, yra grindžiama iš esmės tik subjektyviu jo įsitikinimu. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl taikytinų materialiosios teisės normų atitikties aukštesnės galios teisės aktams, sprendžiant byloje kilusį ginčą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Nuostatų atitikties Konstitucijos 29 straipsniui netenkinamas.

24. Teisėjų kolegija taip pat netenkina pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad jis „pakomentuotų“ Konstitucijos 7, 109 ir 127 straipsnius, nes teisės aktuose nėra įtvirtinta tokia galimybė.

25. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kuriais jis neigia pareigą mokėti vietinę rinkliavą už ginčo garažą, nes, atsakovo teigimu, jis (atsakovas) garaže nesukuria jokių atliekų, pažymi, kad vietinės rinkliavos yra numatytos aukščiausios teisinės nacionalinės galios teisės akte – Konstitucijoje, kurios 121 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas). Šiuo įstatymu yra numatytos valstybės ir vietinės rinkliavos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2065-520/2020). Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Kadangi Rinkliavų įstatymas šios nuostatos niekaip nedetalizuoja, ji vertintina sistemiškai kartu su kitais teisės aktais, inter alia (be kita ko) Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas), pagal kurio 2 straipsnio 17 dalį atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų. Pagal to paties įstatymo 301 straipsnio 1 dalį, organizuojant komunalinių atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo arba kiti toje dalyje išvardinti asmenys, įvardijami kaip įgalioti asmenys, o pagal 2 dalį – „nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato aplinkos ministras, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą“.

26. Įgyvendindama Rinkliavų įstatymo nuostatomis suteiktą diskreciją, Kauno rajono savivaldybės taryba 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. TS-71 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Kauno rajono savivaldybėje nuostatus, kurie galiojo nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. vasario 27 d., o 2021 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. TS-57 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Kauno rajono savivaldybėje nuostatus, kurie galiojo nuo 2021 m. vasario 27 d. iki 2025 m. sausio 1 d.

27. Tiek 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. TS-71 patvirtintų Nuostatų, tiek 2021 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. TS-57 patvirtintų Nuostatų 5.2 papunktyje nurodyta, kad komunalinių atliekų turėtojas – fizinis ar juridinis asmuo (individualios namų valdos savininkas, buto savininkas (arba daugiabučių namų savininkų bendrija bei būsto eksploatavimo įmonė (daugiabučių namų administratorius), sodo ar garažo valdos savininkas (arba sodų ir garažų bendrija), įmonė, įstaiga ir organizacija), kuris turi komunalinių atliekų bei yra apmokestintas vietine rinkliava; o 5.5 papunktyje nurodyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys nekilnojamąjį turtą, naudojantys jį ar juo disponuojantys (išskyrus žemės sklypus) Savivaldybės teritorijoje, privalantys mokėti vietinę rinkliavą.

28. Vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimais principo „teršėjas moka“ aspektu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą pažymi, jog savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010; 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011; 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012; kt.). Paprastai atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimas (pavyzdžiui, gyventi, ūkinei veiklai vykdyti ar kitais tikslais) suponuoja komunalinių atliekų susidarymą (atsiradimą, pagaminimą), kurios turi būti tvarkomos Atliekų tvarkymo įstatymo ir jį įgyvendinančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, inter alia (be kita ko) savivaldybių organizuotose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, o tokiu nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką Atliekų tvarkymo įstatymo prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1705-492/2021; kt.).

29. Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą galima daryti išvadą, kad vietinę rinkliavą turi mokėti visi asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Kauno rajono savivaldybės teritorijoje. Kitaip tariant, pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-634-442/2023; 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-79-442/2024; eTA-192-502/2025; 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-192-502/2025; 2026 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-13-629/2026). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018; 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-286-556/2023; kt.).

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovas ginčo laikotarpiu valdė nekilnojamojo turto objektą – garažą, esantį (duomenys neskelbtini), už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą. Taigi atsakovas ginčo laikotarpiu atitiko vieną iš vietinės rinkliavos mokėtojų požymių – nuosavybės teise valdė nekilnojamojo turto objektą Kauno rajono savivaldybės teritorijoje. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo nekilnojamojo turto objektas yra privačioje individualaus namo valdoje ar sodų paskirties objekto žemės sklype esantis pagalbinio ūkio paskirties nekilnojamojo turto objektas (sandėliai, garažai, dirbtuvės, pirtys, saunos, malkinės, tvartai, šiltnamiai, pavėsinės ir kt.), už kurį vietinė rinkliava neskaičiuojama, vadovaujantis 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. TS-71 patvirtintų Nuostatų 29 punktu ir 2021 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. TS-57 patvirtintų Nuostatų 31.1 papunkčiu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju Nuostatų prasme ir turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą.

31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020; 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-286-556/2023; kt.). Antra vertus, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pavyzdžiui, valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018; 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2491-442/2018; kt.). Įrodinėjimo našta, kad atliekos nebuvo sukauptos (susidariusios), tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016; 2020 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020; 2025 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-168-525/2025; kt.). Tik atsakovui įrodžius, kad atliekos nebuvo sukauptos (nesusidarė), atsiranda pagrindas vertinti, ar nėra vietinės rinkliavos nuostatuose rinkliavos mokėtoju įvardinto asmens pareigos mokėti atitinkamą vietinę rinkliavą ar jos dalį.

32. Byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad atliekos atsakovui nuosavybės teise valdomame objekte ginčo laikotarpiu nesusidarė, ar kad atsakovas Nuostatų 57 punkte nustatyta tvarka būtų atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo (pažymėtina, kad galimybė būti atleistam nuo kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios mokėjimo atsakovui buvo išsamiai išaiškinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eTA-192-502/2025 ir 2026 m. sausio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eTA-13-629/2026, kuriose buvo sprendžiama dėl kitų atsakovui priklausančių garažų apmokestinimo vietine rinkliava).

33. Įvertinusi tai, kad pareiškėjas siųstuose atsakovui mokėjimo pranešimuose pateikė išsamius rinkliavos skaičiavimus, rinkliava atsakovui buvo apskaičiuota, remiantis Nuostatuose patvirtintais rinkliavos dydžiais ir Nekilnojamojo turto registro centro duomenimis apie atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, taip pat tai, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų suteikta lengvata ir jis neprivalo mokėti vietinės rinkliavos, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu, jog atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoju, turinčiu pareigą mokėti vietinę rinkliavą.

34. Teisėjų kolegija, vertindama, ar pareiškėjas, apskaičiuodamas atsakovui vietinę rinkliavą už ginčo laikotarpį, nepažeidė mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties termino, pažymi, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. įstatymo Nr. XIII-2353 redakcija) 1 dalyje įtvirtinta, jog, jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad šią mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva). MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015; 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1253-968/2021; 2025 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-197-525/2025).

36. Šioje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas prašymą dėl nuo 2020 m. balandžio 1 d. nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo teismui pateikė 2024 m. spalio 7 d., todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2024 m.) ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2024 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei aptartą teisinį reguliavimą galima daryti išvadą, kad atsakovo argumentai šiuo aspektu yra pagrįsti, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovo nesumokėtą vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo į bylą pateiktoje 2024 m. spalio 4 d. pažymoje-skaičiuoklėje laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio mėnesio iki 2021 m. rugpjūčio mėnesio nėra nurodyta mokėtina suma (t. y. nurodyta „0.00“), bet 2021 m. gruodžio mėnesį yra nurodyta mokėtina suma (iš viso) – 5,65 Eur, o vėlesniais mėnesiais skaičiuojama po 0,27 Eur (kintamoji dalis – 0,23 Eur, pastovioji dalis – 0,04 Eur). Vertintina, kad eilutėje dėl 2021 m. gruodžio mėnesio yra nurodyta bendra suma, apskaičiuota už 20 mėnesių, t. y. nuo 2020 m. balandžio mėnesio iki 2021 m. gruodžio mėnesio. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir į tai, kad tiek 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. TS-71 patvirtintų Nuostatų, tiek 2021 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. TS-57 patvirtintų Nuostatų 1 priede yra nurodyti tie patys vietinės rinkliavos dydžiai garažų paskirties objektams (fizinių asmenų, garažų bendrijos), konstatuotina, kad atsakovui už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio mėnesio iki 2020 m. gruodžio mėnesio buvo apskaičiuota 2,43 Eur (0,27 Eur x 9 mėn.) vietinės rinkliavos suma, tačiau ši suma nebegali būti priteista iš atsakovo, nes yra suėjęs MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas senaties terminas. Pažymėtina, kad tokios pozicijos buvo laikytasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėse bylose Nr. eTA-192-502/2025 ir Nr. eTA-13-629/2026, kuriose buvo sprendžiama dėl kitų atsakovui priklausančių garažų apmokestinimo vietine rinkliava už tą patį laikotarpį.

38. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, neįvertinęs senaties termino dėl mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo, todėl nepagrįstai pareiškėjo prašymą tenkino visiškai. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, priteistiną nesumokėtos vietinės rinkliavos sumą sumažinant iki 12,28 Eur (14,71 Eur - 2,43 Eur).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo M. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Komunalinių paslaugų centro prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Komunalinių paslaugų centrui iš atsakovo M. S. 12,28 Eur (dvylika eurų ir 28 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė