e212f7e5-b4dc-4088-aae9-cde274cc166d · Kauno apygardos teismas

Pranešėja D

Pranešėja D. Šiugždinytė                                                   Baudž.

byla Nr.1A-704-238/10;

Teisėja    D. Jankauskienė                                                   Proceso

Nr. 25-1-00127-10-2;

      Procesinio sprendimo kategorija:    Â

 (S)

2.4.7.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

Lietuvos Respublikos vardu

2010 m. spalio 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Arvydo Stankaus, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Audronei

Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nuteistajam D. P., nuteistojo gynėjui advokatui Algimantui Deguliui, teismo

posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. P. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo

2010 m. liepos 16 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK ) 180 straipsnio

1 dalį laisvės atėmimu  3 (trejiems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Å iuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė, vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi subendrinta su 2008-06-06 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 6 mėnesių 11 dienų laisvės atėmimo bausmės dalimi ir skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Â

IÅ¡ D. P., R. P. ir

T. K. solidariai priteista 989 Lt (devyni šimtai aštuoniasdešimt devyni litai) M. L., 310 Lt (trys šimtai dešimt litų ) T. K., 409,33 Lt (keturi šimtai devyni litai 33 centai) Valstybinei ligonių kasai.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti T.

K. ir R. P., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,

                                                                n

u s t a t ė:

D. P. pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis su T. K., R. P. 2010-01-29 apie 03.15 val., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, tikslu užvaldyti svetimÄ turtÄ , panaudodami fizinį smurtÄ â€“ suduodami ne mažiau kaip po tris smÅ«gius kumščiais nukentėjusiajam T. K. į įvairias kÅ«no vietas, nuo suduotų smÅ«gių Å¡iam parkritus ant žemės, ne mažiau kaip po vienÄ kartÄ smÅ«giuodami kojomis nukentėjusiajam į įvairias kÅ«no vietas ir tuo padarydami poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, deÅ¡inės akies vokuose, odos nubrozdinimus kairiame žande, kaktoje, kraujosruvas po akių obuolių junginėmis, akių obuolių sumuÅ¡imÄ , virÅ¡utinių pirmų bei virÅ¡utinio kairio trečio dantų vainikų nuskėlimÄ , lengvÄ galvos smegenų sukrėtimÄ , t. y. sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , R. P., apieÅ¡kojęs nukentėjusiojo T. K. kiÅ¡enes, iÅ¡traukė Å¡io piniginę, iÅ¡ kurios pagrobė 260 litų, 50 litų vertės raktų ryÅ¡ulį, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , R. P. iÅ¡ karto, ne mažiau tris kartus kumščiu, o D. P. ne mažiau kaip du kartus kumščiu suduodami smÅ«gius į veidÄ nukentėjusiajam M. L., padarė poodines kraujosruvas kaktoje, pereinančias į kairės akies virÅ¡utinį vokÄ , deÅ¡inės akies vokuose, kakle, odos nubrozdinimus kairiame žande, smakre, kraujosruvÄ po deÅ¡inės akies obuolio jungine, kairio virÅ¡utinio pirmo danties vainiko nuskėlimÄ , sužalojimus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymÄ , jam laikant nukentėjusįjį M. L. už rankų ir neleidžiant prieÅ¡intis, D. P., kiek vėliau ir R. P., apieÅ¡koję nukentėjusiojo kiÅ¡enes, iÅ¡ M. L. pagrobė 450 Lt vertės mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia 6300", 320 litų, nuo rankos nuplėšė

199 Lt vertės laikrodį RG 512, iš viso pagrobė nukentėjusiajam T.

K. priklausančio turto už 310 Lt ir nukentėjusiajam M. L. priklausančio turto už 1059 Lt.

          Nuteistasis

D. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 16 d. nuosprendį pakeisti, jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Teigia, kad jis nuteistas nepagrįstai, nes teismas nesirėmė teismo posėdžio metu iÅ¡nagrinėtais duomenimis ir tuo pažeidė LR BPK

301 straipsnio nuostatas. Nurodo, jog M. L. paneigė nuteistojo dalyvavimÄ užpuolime, T. K. taip pat nepatvirtino apelianto dalyvavimo muÅ¡ant ar užpuolant. R. P. nurodė, kad apeliantas - D. P. buvo likęs maÅ¡inoje, kai R. P. su T. K. iÅ¡lipo. Å iÄ aplinkybę, apelianto teigimu, patvirtino ir liudytoja A. M.. Apelianto teigimu, Å¡ie duomenys sutampa su nuteistojo parodymais, kad konflikto metu tarp kitų asmenų jo nebuvo, jis buvo kitoje gatvės pusėje, jokių nukentėjusiųjų daiktų nei po įvykio, nei vėliau pas jį nerasta, o ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų netikslumai susiję su teise neduoti parodymų prieÅ¡ artimÄ

giminaitį brolį R. P.. Apeliaciniame skunde D. P. nurodo, kad objektyvių, ir jo kaltę įrodančių duomenų

teismo posėdyje negauta, o prieÅ¡taravimai ir abejonės turėjo bÅ«ti aiÅ¡kinami kaltinamojo naudai. Â

          Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.

          Prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

          Nuteistojo

D. P. apeliacinis skundas atmestinas.

          Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas. LR BK 2 str. įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Ä®statyme numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį kodeksÄ tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Kolegija konstatuoja, kad šiuos įstatymo reikalavimus

teismas taikė tinkamai, pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį ir D. P. pripažino kaltu padarius LR BK 180 straipsnio 1 dalyje

numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ plėšimÄ bendrininkų grupėje ir skyrė jam bausmę.

Pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

IÅ¡ esmės nuteistasis ginčija žemesnės instancijos teismo įrodymų, kuriais pagrįsta jo kaltė, vertinimÄ . Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio

1 dalyje nustatyta, jog įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, 3 dalyje – kad įrodymais

gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, 4 dalyje – kad įrodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje remiamasi duomenimis, neatitinkančiais BPK 20 straipsnyje nustatytų duomenų pripažinimo įrodymais sÄ lygų, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Å ių reikalavimų teismas nepažeidė. Nuosprendyje teismas nurodė įrodymus, kuriais grindė teismo iÅ¡vadas dėl apelianto kaltės. Taip pat teismas nurodė motyvus, kuriais remiantis atmetė nuteistojo nurodytus argumentus dėl jo nekaltumo. Nuosprendyje teismas atliko įrodymų vertinimÄ . Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismo posėdžių

protokolai ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų patikrinimo ir vertinimo

taisyklių buvo laikomasi. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad vertindamas įrodymus,

pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes.

Nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Ä®vertinusi ir iÅ¡tyrusi visÄ bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai įvertino surinktus įrodymus, teismo nuosprendis suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismo iÅ¡vada, kad D. P. padarė LR BK 180 straipsnio 1dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , pagrįsta.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog nuteistojo  D. P. kaltė įvykdžius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 180 straipsnio 1 dalyje, įrodyta M. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pagarsintais parodymai, kurie atitinka liudytojų I. ir T. K. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, o taip pat ir kitus teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtus įrodymus (asmens parodymo atpažinti protokole, o taip pat asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ protokoluose, R. P. parodymų patikrinimo vietoje protokole, specialistų iÅ¡vadose, daiktų pateikimo protokoluose esančius duomenis) bei nustatytas aplinkybes.  Nors bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos  teisme teismo posėdyje M. L. negalėjo pasakyti ar D.

P. mušė, tačiau šiuos jo parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kritiškai ir jais nesivadovavo, nes ikiteisminio tyrimo metu minėtas liudytojas davė visai kitokius parodymus, o būtent, patvirtinančius, jog apeliantas dalyvavo plėšime. Ikiteisminio tyrimo metu M. L. parodymai atitinka kitais įrodymais nustatytas aplinkybes dėl apelianto dalyvavimo

plėšime, o parodymų pakeitimo teisme priežasčių teismui paaiškinti M. L. negalėjo. M. L. ikiteisminio tyrimo

metu buvo apklaustas ne vienÄ kartÄ , ne kartÄ jam buvo rodomi atpažinti asmenys, visų apklausų ir atpažinimų metu jis įvykio aplinkybes aiÅ¡kino vienodai. Ikiteisminio tyrimo metu M. L. parodė, jog pamatė iÅ¡ priekio ateinančiu tris jaunuolius, jie visi trys puolė T. ir visi trys pradėjo muÅ¡ti, T. parkritus, visi trys pradėjo T. spardyti, tada jis bandė vaikinus nuo T. atitraukti, tuo metu du vaikinai puolė muÅ¡ti jį, matė, kad trečias, kuris liko prie T., kraustė T. kiÅ¡enes. Stambesnis vaikinas sudavė jam kumščiu į veidÄ tris kartus, o liesas aukÅ¡tas vaikinas sudavė ne mažiau dviejų

smÅ«gių jam į veidÄ , po suduotų smÅ«gių jis suklupo. Stambesnis vaikinas (T. K.) jį laikė iÅ¡ už nugaros, už rankų ties alkÅ«nėmis, o

kiti du kraustė jo kišenes, pagrobę iš jo ir T. daiktus, vaikinai pabėgo (t. 1, b. l. 42 - 44). Be to, parodymų atpažinti metu M. L. atpažino

D. P., nurodydamas, jog jis sudavė smūgius, kraustė kišenes (t. 1, b. l. 80-82). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šiais nukentėjusiojo parodymais, nes jie atitinka teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme duotus liudytojų I. ir T. K. parodymus, kurie analogiški ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, kad iš karto po

įvykio nukentėjusysis M. L. papasakojo, jog jį ir T. K. užpuolė trys vaikinai, mušė, pavogė daiktus,

pinigines, o taip pat atitinka ir kitais įrodymais (asmenų parodymų atpažinti protokolais, specialisto iÅ¡vadomis) nustatytas aplinkybes. Asmens parodymo atpažinti metu ir parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ metu M.

L. atpažino T. K., kaip asmenį, kuris pirmas jam sudavė į veidÄ , o po to laikė jį, kol kiti kraustė kiÅ¡enes (t. 1, b. l. 65-66, 69-70), asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ metu M. L. atpažino

D. P., kaip vienÄ iÅ¡ jį užpuolusių asmenų (t. 1, b. l.

76-77), asmens parodymo atpažinti metu M. L. atpažino D. P., kuris dalyvavo užpuolime ir kraustė kišenes (t. 1, b. l.

80-81). Parodymų atpažinti iš nuotraukų metu T. K. atpažino

D. P. kaip asmenį pravarde „V.“ arba „S.“, nurodė, kad su juo ir dar dviem asmenimis prasilenkė, o po to gavo smÅ«gį (t. 1, b. l. 23-24). Be to, Å¡iais įrodymais nustatytos aplinkybės iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja ir nukentėjusiojo T. K. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, kad jį ir M. L. užpuolė tryse (t. 1, b. l. 11-12, 16-17). Specialisto iÅ¡vadoje Nr.G-689/10(02) konstatuoti įvairÅ«s sužalojimai M. L. veido srityje, konstatuojama, jog sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, Å¡eÅ¡ių ar daugiau trauminių poveikių pasekoje ir sukėlė nežymų sveikatos trukdymÄ (t. 1, b. l. 63), specialisto iÅ¡vada Nr. G-702/10(02) konstatuoti T. K. sužalojimai veido srityje, galvoje, konstatuota, kad sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, penkių ar daugiau trauminių poveikių pasekoje ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . (t. 1, b. l. 34-35). Å iais iÅ¡samiai pirmosios instancijos  teisme iÅ¡tirtais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad D. P. kartu su kitais nuteistaisiais užpuolė M. L. bei T. K., prieÅ¡ juos smurtavo, taip atimdami galimybę prieÅ¡intis, ir pagrobė nukentėjusiųjų daiktus. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad D. P. veikė bendrininkų grupėje, nes visi bendrininkai veikė bendrai, smurtavo, vieni kraustė kiÅ¡enes, kiti tuo metu laikė nukentėjusiuosius, vieni kitų veiksmams bendrininkai pritarė. Tai patvirtina, jog kaltinamieji vienas kito veiksmus matė, suprato ir savo konkliudentiniais veiksmais iÅ¡reiÅ¡kė norÄ ir valiÄ daryti nusikaltimÄ .  Nuteistasis teigia, jog tÄ aplinkybę, kad jis nedalyvavo nusikalstamos veikos padaryme patvirtina R. P. bei liudytoja A. M., tačiau Å¡ios aplinkybės neatitinka byloje

išsamiai ištirtus ir anksčiau aptartus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, nes A. M. taip pat patvirtino, jog iš jos automobilio išlipo visi

trys kaltinamieji, po kokios minutės pamatė atbėgančius visus tris vaikinus, o paskui juos du vaikinus. Kas įvyko nematė, nes nuteistieji iÅ¡lipę iÅ¡ maÅ¡inos nuėjo už kampo, vėliau susitiko su visais trimis, jie buvo jos maÅ¡inoje ir pasakojo, jog apsistumdė su vaikinais, kodėl jie bėgo neklausė. (t. 3, b. l. 52-53) Nuteistojo R. P. parodymais, kaip ir kitų nuteistųjų parodymais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo, spręsdamas dėl D. P. dalyvavimo nusikalstamame įvykyje, nes jie nebuvo nuoseklÅ«s. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jie kito, jų nurodytos aplinkybės nesutapo, prieÅ¡taravo ne tik tarpusavyje, tačiau ir kitiems bylos duomenims (nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, parodymų atpažinti  protokolams, specialistų iÅ¡vadoms) bei nustatytoms aplinkybėms. Ta aplinkybė, kad pas D. P. pagrobtų daiktų nerasta, nepaneigia kitais įrodymais nustatytų aplinkybių, jog jis buvo nusikaltimo vietoje ir nusikaltimo padarymo metu, kartu su kitais nuteistaisiais naudojo fizinį smurtÄ ir bendrais veiksmais pagrobė įvairius nukentėjusiųjų daiktus. Atsižvelgdama

į Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad D. P. kaltė bendrininkų grupėje su kitais dviem nuteistaisiais

- T. K. ir R. P. panaudojus fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiuosius M. L. ir T. K. ir pagrobus jų turtÄ , įrodyta pirmosios instancijos

teismo posėdžio metu išsamiai ištirtų įrodymų visuma. Teismo išvados nuoseklios ir motyvuotos, paremtos išsamiai ir nešališkai ištirtų bylos aplinkybių vertinimu. Todėl jos yra teisėtos ir pagrįstos. Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. LR BPK 20 straipsnio reikalavimai vertinat įrodymus nepažeisti.  Nuteistojo D. P. veika pagal LR BK

180 straipsnio 1dalį kvalifikuota teisingai.

Bausmė D. P. skirta teisingai. Skirdamas nuteistajam bausmę pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos  veikos pavojingumÄ , pobÅ«dį, kaltės formÄ , ir kitas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad D. P. anksčiau teistas už tyčinius nusikaltimus, taip pat ir už nusikaltimus nuosavybei, naujÄ tyčinį turtinį, smurtinį, apysunkį nusikaltimÄ padarė neiÅ¡nykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo, lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo įstaigos metu, pažeisdamas teismo skirtus įpareigojimus nustatytu metu bÅ«ti namuose. Teismas teisingai įvertino Å¡ias aplinkybes ir nepažeisdamas LR BK 56 straipsnio nuostatų, skyrė realiÄ laisvės atėmimo bausmę. Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį – panaudoto smurto mastÄ , pasekmes ir padarytus sužalojimus nukentėjusiesiems, o taip pat į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsakomybę sunkinančia aplinkybę pagrįstai laikė tai, kad veika padaryta bendrininkų grupėje ir pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę Å¡iek tiek didesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas Å¡ios rÅ«Å¡ies bausmės vidurkislaisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Å iÄ bausmę, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., subendrino su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-06-06 nuosprendžiu skirtos neatliktos bausmės dalimi ir skyrė galutinę subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ Â

3 (trejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, daroma išvada, kad D. P. paskirtoji bausmė yra adekvati padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiui ir pavojingumui, o taip pat nuteistojo pavojingumui, ir yra būtina bei pakankama užtikrinti LR BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, nėra įstatyminio pagrindo jį keisti apeliacinio skundo motyvais. Todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio1 dalies 1 punktu,

                                                               n

u t a r ė :

          Nuteistojo

D. P. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos

pirmininkė teisėja                                                          Danguolė

Šiugždinytė

Teisėjai                                                               Â

                           Arvydas Stankus

                                                                                                              Â

Gytis Večerskas