e20ee7de-779e-4906-95cd-ae897033cc0c · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                                        Baudž. bylos Nr. 1A-6-116/2011Teisminio proceso Nr. 1-73-1-00426-2010-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.; 1.2.4.5.; 1.2.4.8.1.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.2.; 1.1.7.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3. (S)                                        ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 27 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,kolegijos teisėjų Klavdijos Kruminienės, Nijolės Matuzevičienės,sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei, Vilmai Armalytei, Sonatai Paplauskienei,dalyvaujant prokurorams Sigitui Dobiliauskui, Zenonui Griciui, Vladai Buivydienei,Laimai Mažeikienei,gynėjams advokatams Lionei Musteikienei, Edmundui Jankaičiui,nukentėjusiajai I.

G.,iÅ¡teisintajam J. G.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Mažeikių rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio, kuriuo J. G. iÅ¡teisintas neįrodžius, kad jis padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d.              Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės I.

G. bei Valstybinės ligonių kasos civiliniai ieÅ¡kiniai atmesti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , apeliacinį skundÄ ,n u s t a t ė :              J. G. buvo kaltinamas tuo, kad nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatÄ , o bÅ«tent: 2010 m. balandžio 22 d. laikotarpiu tarp 13 val. ir 13.30 val., (duomenys neskelbtini) bute, priklausančiame A. P., tyčia, ne mažiau penkiolikos kartų kumščiu sudavė į veido srities kairę pusę I. G., padarydamas veido sumuÅ¡imÄ , besikomplikavusį nosies srities abscesu, kuris sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , taip nesunkiai sutrikdė I.

G. sveikatÄ . Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu J. G. iÅ¡teisintas neįrodžius, kad jis padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 str. 1 d. Apeliaciniu skundu Mažeikių rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras praÅ¡o Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: J. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 str. 1 d., ir nubausti jį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme;kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus;kadangi turtinė žala Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Å iaulių teritorinės ligonių kasos, padaryta teisiamojo nusikalstamais veiksmais, pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Å iaulių teritorinės ligonių kasos, naudai iÅ¡ J.

G. 640,86 Lt padarytai žalai atlyginti;kadangi turtinė žala nukentėjusiajam I. G. padaryta teisiamojo nusikalstamais veiksmais, jos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti I. G. naudai iÅ¡ J. G. 835,76 Lt padarytai turtinei žalai ir 10000 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti.Apelianto įsitikinimu, apylinkės teismas savo sprendimÄ motyvavo ne loginiu ir faktiniu nustatytų duomenų konstatavimu, o subjektyvia nuomone. Nors teismas tinkamai nustatė visus duomenis ir įrodymus, tačiau padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nustatyti faktai, kuriuos patvirtina ne tik nukentėjusiosios I.

G. parodymai, jos parodymų patikrinimo vietoje protokolas, teismo medicinos specialisto iÅ¡vada bei liudytojos A. P. parodymai, „verčia teismÄ abejoti nukentėjusiosios I. G. parodymų nuoÅ¡irdumu ir vertintini kritiÅ¡kai, kaip noras apkaltinti J. G. jos sužalojimu“. Mano, kad teismas be pagrindo abejojo nukentėjusiosios I. G. duotais parodymais, kurie visÄ laikÄ , tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, buvo nuoseklÅ«s, atitinkantys kitus nustatytus duomenis, tarp jų - liudytojos A. P. parodymus. Tačiau neaiÅ¡ku kodėl teismui nekėlė jokių abejonių kaltinamojo J.

G. duoti parodymai, kurie visÄ laikÄ keitėsi, buvo nenuoseklÅ«s, neatitiko nei nukentėjusiosios, nei liudytojos parodymams. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismo metu nagrinėjant nukentėjusiosios I. G. civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumÄ ir dydį, kaltinamasis J. G. parodė, kad sutinka apmokėti gydymo iÅ¡laidas ir iÅ¡laidas, susijusias su vaistų pirkimu, kas, prokuroro manymu, vėlgi leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad J. G. iÅ¡ dalies pripažįsta savo kaltę ir padarytus nusikalstamus veiksmus.

Prokuroro manymu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje padarė nemotyvuotÄ , nepagrįstÄ ir klaidingÄ iÅ¡vadÄ , jog „byloje nėra abejotinų objektyvių įrodymų, kad I. G. nesunkų kÅ«no sužalojimÄ savo veiksmais padarė J. G.“. Teigia, kad nuosprendyje teismas apsiribojo medicininėse istorijose nurodytų I. G. gydymo istorijos apraÅ¡ymu, tačiau nenurodė, kodėl ir kuo remdamasis teismas laiko nepatikimais nukentėjusiosios I. G. duotus parodymus, kuriuos patvirtina liudytoja A.

P., taip pat teismo medicinos specialisto iÅ¡vada. Mano, kad apylinkės teismas neiÅ¡naudojo visų galimybių panaikinti jam kylančias abejones, nes netyrė priežastinio ryÅ¡io buvimÄ , ir taip neobjektyviai Å¡ias abejones panaudojo kaltinamojo naudai, nors kilusias abejones galėjo panaikinti apklausdamas teismo medicinos specialistÄ , davusį iÅ¡vadÄ . Apelianto įsitikinimu, nurodytos aplinkybės leidžia kategoriÅ¡kai daryti objektyviÄ iÅ¡vadÄ kad 2010 m. balandžio 22 d. J. G. padarė I. G. veido sumuÅ¡imÄ o trauma, kuri komplikavosi nosies srities abscesu, I.

G. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Taigi, tarp neteisėtų ir nusikalstamų J. G. veiksmų I. G. atžvilgiu ir pasekmių, kurios kilo, t. y. nesunkaus I. G. sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, kuris įrodytas kitais teismo surinktais ir nustatytais duomenimis. Tai patvirtina, jog 2010 m. rugsėjo 7 d. nuosprendis yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertimus visas bylos aplinkybes. Teismo posėdyje prokurorė prašė prokuratÅ«ros skundÄ patenkinti. IÅ¡teisintojo gynėjas prašė prokuratÅ«ros skundÄ atmesti.

ProkuratÅ«ros apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.). Dėl J. G. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ Nors J. G. neprisipažino padaręs nusikalstamÄ Â veikÄ , kolegijos nuomone, jo kaltė padarius nusikaltimÄ Ä¯rodyta byloje surinktais įrodymais. IÅ¡ nukentėjusiosios I. G. parodymų matyti, kad ji nuo pat pirmosios apklausos nuosekliai nurodė esmines jos sumuÅ¡imo aplinkybes. Apklausiama liudytoja 2010 m. birželio 29 d. I.

G. parodė (parodymai iÅ¡tirti apygardos teisme), kad 2010 m. balandžio 22 d. laikotarpiu tarp 13 val. ir 13.30 val. pas jÄ Ä¯ butÄ , kurį ji nuomojosi iÅ¡ A. P., atėjo jos buvęs sugyventinis J. G.. Ji nenorėjo pastarojo įsileisti į butÄ , tačiau jai atidarius duris, J. G. jai nebeleido uždaryti durų ir įėjo į vidų. J. G. buvo girtas. Jai nubėgus į kambarį, J. G. atbėgęs iÅ¡ paskos, sudavė jai kumščiu ne mažiau kaip 5 smÅ«gius į kairiÄ jÄ veido pusę. Ji nubėgo į virtuvę ir paėmusi telefonÄ norėjo pasikviesti pagalbÄ , tačiau J.

G. atėmęs iÅ¡ jos mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , jį numetė ant žemės ir vėl jai sudavė į tÄ pačiÄ kairiÄ jÄ veido pusę ne mažiau kaip 5 smÅ«gius. Jai paklausus, už kÄ J. G. jÄ muÅ¡a, pastarasis atsakė, kad jei bÅ«tų už kÄ , tai ir užmuÅ¡tų, ir vėl sudavė jai kumščiu apie penkis smÅ«gius. Kiek tiksliai smÅ«gių J. G. jai sudavė, pasakyti negali, nes buvo labai iÅ¡sigandusi. Tuo metu atėjo buto Å¡eimininkė A. P., ji klausė, kas vyksta. Ji kartu su A.

P. iÅ¡stÅ«mė J. G. iÅ¡ buto. Nors po sumuÅ¡imo ant veido atsirado kraujosruvos, ji dėl to niekur nesikreipė. Po trijų dienų jai sutino veidas, tačiau ji dar dvi savaites ėjo į darbÄ , manė, kad tai savaime praeis. 2010 m. gegužės 5 d. ji vis dėlto kreipėsi į Å¡eimos gydytojÄ , Klaipėdos universitetinėje ligoninėje jai buvo atlikta operacija. Nedarbingumo pažymėjimÄ ji turėjo nuo 2010 m. gegužės 5 d. iki 2010 m. birželio 23 d. Po įvykio ji lankėsi ir pas psichiatrę, tapo baukÅ¡ti įsitempusi, nuolat jaučia baimę (16 b. l.).

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas įvykio aplinkybes nukentėjusioji I. G. nurodė ir teisiamajame posėdyje (132 b. l.) bei apygardos teismo posėdyje (205-206 b. l.), patvirtindama, kad 2010 m. balandžio 22 d. pas jÄ atėjęs neblaivus J. G. jai sudavė smÅ«gius į kairės pusės veido sritį, smÅ«giai buvo stiprÅ«s, jai skaudėjo, iÅ¡ skausmo bėgo aÅ¡aros, po sumuÅ¡imo veidas pamėlynavo, sutino. J. G. kambaryje jai galėjo suduoti 5-6 smÅ«gius, o virtuvėje sudavė daugiau nei 5 smÅ«gius. Dėl neteisėtų J.

G. veiksmų ji patyrė stresÄ , labai pergyveno, jai buvo sukeltas didelis skausmas. IÅ¡ visų nukentėjusiosios I. G. parodymų matyti, kad ji niekada neabejojo, jog fizinį skausmÄ jai sukėlė J. G.. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kiti teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai.Tai, kad jÄ sumušė J. G. ir kokiomis aplinkybėmis tai įvyko, I. G. nurodė ir savo protokole – pareiÅ¡kime (6 b. l.). Parodymus nukentėjusioji patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu nurodydama vietas bute adresu (duomenys neskelbtini), kur jÄ J.

G. mušė 2010 m. balandžio 22 d. (18-22 b. l.). AnalogiÅ¡kas įvykio aplinkybes nukentėjusioji I. G. nurodė ir akistatos su J. G. metu, patvirtindama, kad 2010 m. balandžio 22 d. apie 13.30 val. pas jÄ Ä¯ nuomojamÄ butÄ adresu (duomenys neskelbtini), atėjęs J. G. kambaryje jai sudavė ne mažiau kaip 5 smÅ«gius į kairiÄ jÄ veido pusę, o virtuvėje į veido kairės pusės sritį sudavė ne mažiau kaip 10 smÅ«gių. IÅ¡ buto J. G. ji iÅ¡stÅ«mė kartu su tuo metu atėjusia buto Å¡eimininke A.

P. (95-96 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja A. P. parodė (Å¡ie parodymai iÅ¡tirti pirmosios instancijos ir apygardos teismuose), kad 2010 m. balandžio mėnesį ji atvažiavo į savo butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurį tuo metu nuomojo I. G.. Atidariusi namo laiptinės duris, ji iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , o priėjusi prie savo buto durų, suprato, kad triukÅ¡mas sklinda bÅ«tent iÅ¡ Å¡io buto. Jai pradėjus belsti į buto duris, jas atidarė I. G., jos veidas buvo sumuÅ¡tas.

Virtuvėje ji pamatė sėdintį girtÄ vyriÅ¡kį, kuris, jai paklausus, kas jis toks esÄ s ir kodėl bute keliamas triukÅ¡mas, pradėjo jai grasinti, sakydamas, kad ji gaus į „mordÄ â€œ, jis buvo agresyviai nusiteikęs. Ji kartu su I. G. vyriÅ¡kį iÅ¡stÅ«mė iÅ¡ buto. I. G. jai pasakė, kad jis jÄ primušė, tačiau už kÄ ji buvo sumuÅ¡ta, nesakė. Po kurio laiko sutikusi I. G. ji pamatė, kad pastarosios veidas sutinęs ir patarė kreiptis į medikus (23 b. l.). Asmens atpažinimo pagal jo nuotraukÄ metu A.

P. iÅ¡ bendrų veido bruožų atpažino J. G. kaip asmenį 2010 m. balandžio 22 d. buvusį pas I. G. (24-27). Savo parodymus liudytoja A. P. patvirtino ir akistatos su J. G. metu (99 b. l.). Teisiamajame posėdyje liudytoja A. P. nurodė 2010 m. balandžio 22 d. atėjusi į savo butÄ virtuvėje pamačiusi sėdintį vyriÅ¡kį. Kai ji pastebėjo I. G. ausies deÅ¡inėje pusėje „dryžiukÄ â€œ ir paklausė, kas taip padarė, I. G. jai smakru parodė į kaltinamÄ jį, t. y. J. G..

Atsakydama į jai pateiktÄ klausimÄ , liudytoja patikslino, kad „dryžiukas“ buvo I. G. ant veido, po akimis. Tai buvo apie 0,5 cm sukrešėjęs kraujas (133-134 b. l.). Apygardos teismo posėdyje liudytoja A. P. paaiÅ¡kino ant I. G. deÅ¡iniojo skruosto prie nosies mačiusi įbrėžimÄ kaip sukrešėjusį kraujo laÅ¡elį. Patvirtino, kad jai I. G. paklausus, iÅ¡ kur tas įbrėžimas, pastaroji jai parodė į „tÄ â€œ žmogų, t. y. virtuvėje sėdėjusį vyriÅ¡kį (197-198 b. l.).

Byloje esantis įspėjimas liudija, kad J. G. policijos pareigūno buvo įspėtas ir jam išaiškinta atsakomybė dėl antivisuomeninio elgesio buityje ir viešoje vietoje (33 b. l.). Iš gydymo stacionare istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. G. 2010 m. gegužės 5 d. medikams nurodė, kad jai prieš dvi savaites buvo sumušta nosis (31 b. l.). Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mažeikių poskyrio specialisto 2010 m. birželio 9 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad I.

G. sumuÅ¡tas veidas, sužalojimas padarytas vieno kontakto su kietu buku daiktu metu. Minėtoje specialisto iÅ¡vadoje taip pat nurodyta, kad trauma komplikavosi nosies abscesu, sukėlusiu nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (32 b. l.). Apygardos teisme siekiant objektyviai nustatyti visas įvykio aplinkybes ir priimti byloje teisingÄ sprendimÄ , 2011 m. vasario 14 d. nutartimi buvo paskirta papildoma teismo medicinos ekspertizė (209-210 b. l.). Atlikus ekspertizę ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadoje konstatuota, kad dėl to, jog medicininiuose dokumentuose jokių objektyvių I.

G. nosies sužalojimo požymių neužfiksuota, nėra galimybės patvirtinti buvusiÄ nosies traumÄ , taip pat nėra pagrindo teigti, kad nosies abscesas buvo trauminės kilmės. Nosies abscesas (furunkulas) galėjo atsirasti nuo pÅ«lingo nosies landos plauko maiÅ¡elio ir riebalų liaukos uždegimo. Nesant medicininių duomenų, leidžiančių patvirtinti nosies ar kitų kÅ«no dalių traumÄ , sveikatos sutrikdymo mastas nenustatinėjamas (215-219 b. l.). Taigi, nors J. G. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdyje tvirtino prieÅ¡ I.

G. nesmurtavęs, tik jÄ pastÅ«męs, po ko pastaroji nukrito į fotelį (130-131, 206-207 b. l.), Å¡iuos jo parodymus paneigia teismo iÅ¡tirti įrodymai. Kaip jau minėta, prokuroras apeliaciniu skundu prašė apylinkės teismo iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį panaikinti ir priimti J. G. naujÄ nuosprendį: J. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 str. 1 d.BK 138 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, sužalojusiam ar susargdinusiam žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalę profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Pagal BK 140 straipsnio pirmÄ dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ä®vertinusi visus byloje esančius ir teismo iÅ¡tirtus įrodymus, kolegija konstatuoja, kad J. G. 2010 m. balandžio 22 d. laikotarpiu tarp 13 val. ir 13.30 val., (duomenys neskelbtini) mieste, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiame A. P., tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajai I. G. ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį į kairiÄ jÄ veido pusę ir sukėlė I.

G. fizinį skausmÄ . J. G. veika visiÅ¡kai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., sudėtį. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. J. G. priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis naikinamas ir J. G. priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis, pripažįstant J. G. kaltu pagal BK 140 str. 1 d. (BPK 329 str. 2 p.). Dėl bausmės skyrimo Teisėjų kolegija konstatuoja, kad J. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdama J. G. bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kolegija vadovaujasi BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais, BK 55 ir 61 straipsnių nuostatomis, taip pat BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Å ių tikslų visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimÄ , kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė bÅ«tų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamÄ veikÄ atitiktų tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę. Kolegija atsižvelgia į tai, kad J. G. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, anksčiau jis nebuvo teistas (48 b. l.), nebuvo baustas administracine tvarka (47, 48 b. l.).

Ä®vertinusi minėtas aplinkybes, taip pat atsižvelgusi į tai, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (BK 55 str.), kolegija mano, kad Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus J. G. už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 str. 1 d., bausmę – laisvės apribojimÄ , savo dydžiu mažesnį negu Å¡ios bausmės vidurkis. Dėl civilinio ieÅ¡kinio Vadovaujantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

NusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo nuostolius privalo atlyginti. Civilinio ieÅ¡kinio klausimas baudžiamojoje byloje iÅ¡sprendžiamas priimant nuosprendį. BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas gali civilinį ieÅ¡kinį visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkinti arba jį atmesti. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusioji I. G. pareiÅ¡kė byloje civilinį ieÅ¡kinį dėl 835,76 Lt turtinės žalos ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (119-120 b. l.).

Civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje gali pareikÅ¡ti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta turtinės ar neturtinės žalos. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Å iaulių teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iÅ¡ J. G. 640,86 Lt už nukentėjusiosios I. G. gydymÄ Â (36-37 b. l.). Kaip jau minėta, kaltinamasis privalo atlyginti žalÄ tuo atveju, kai byloje įrodyta, jog Å¡i žala padaryta jo neteisėtais veiksmais.

Bylos duomenys liudija, kad nukentėjusioji I. G. gydėsi ligoninės stacionare ir ambulatoriÅ¡kai bÅ«tent dėl nosies srities absceso. Tačiau Å¡iuo atveju byloje neįrodyta, kad nosies abscesas (pÅ«linys), sukėlęs I. G. sveikatos sutrikdymÄ daugiau nei 10 dienų, buvo trauminės kilmės, t. y. atsirado dėl neteisėtų J. G. veiksmų. Esant tokioms aplinkybėms, tenkinti nukentėjusiosios ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo, taip pat ir teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinį dėl iÅ¡laidų, patirtų gydant I.

G., nėra teisinio pagrindo. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifikÄ . Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama.

Asmens sveikata yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugoma. Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.Kolegijai nekyla abejonių, kad J. G. tyčiniais nusikalstamais veiksmais I. G. buvo padaryta neturtinė žala. Vertindama praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydį, kolegija atsižvelgia į tai, kad nukentėjusioji dėl nusikaltimo patyrė ne tik fizinį skausmÄ , bet ir dvasinį sukrėtimÄ , nepatogumus dėl atsiradusios baimės, streso, bendravimo galimybių sumažėjimÄ , taip pat atsižvelgia ir į J.

G. turtinę padėtį (49, 55-59 b. l.), į tai, kad iÅ¡ jo nepriteisiama turtinė žala ir dėl I. G. gydymo patirtos iÅ¡laidos, vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais. Atsižvelgusi į minėtus kriterijus, kolegija nukentėjusios I. G. ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iÅ¡ dalies ir priteisia pastarajai iÅ¡ J. G. 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 2 p., 331 str., n u s p r e n d ž i a:             Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį:J.

G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės apribojimÄ 9 (devyniems) mėnesiams. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Priteisti iÅ¡ J. G. nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt (vienÄ tÅ«kstantį litų) neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės I. G. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, civilinį ieškinį atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                                      Vaclovas Iždonas Teisėjai                                                                                                                     Klavdija Kruminienė                                                                                                                                   Nijolė Matuzevičienė