2025-05-21 Nr. AB-8989-3-61-3-02751-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1806-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02751-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 28

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo byloje pagal pareiškėjos G. M. B. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė

I. 1. Pareiškėja G. M. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija), prašydama panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2024 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. (8.1Mr)TP-18-P-1862-3 (toliau – ir 2024 m. vasario 27 d. sprendimas), kuriuo pasak pareiškėjos, neteisėtai pakeistas Tarnybos 2018 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-2653-10090 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau – ir 2018 m. gegužės 21 d. sprendimas), kurio pagrindu pareiškėjai buvo teikiama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl palikimo priėmimo ir susijusių klausimų išsprendimo, turinys.

2. Lietuvos administracinių ginčų komisija 2024 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. 21RE-352 (toliau – ir Komisijos sprendimas) tenkino pareiškėjos G. M. B. skundą ir panaikino 2024 m. vasario 27 d. sprendimą. Komisijos vertinimu, Tarnyba 2024 m. vasario 27 d. sprendimu iš esmės pablogino pareiškėjos teisinę padėtį, susiaurino teikiamos antrinės teisinės pagalbos turinį, kadangi, antrinę teisinę pagalbą Tarnyba nusprendė teikti civilinėje byloje dėl palikimo priėmimo ir susijusių klausimų išsprendimo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba dėl palikimo priėmimo, kaip nustatyta Tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. gegužės 21 d. sprendime teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą ir dėl palikimo priėmimo.

3. Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Komisijos sprendimą ir pareiškėjos G. M. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas skunde nurodė, kad:

4.1. Tarnybos Kauno skyrius 2018 m. gegužės 21 d. sprendimu suteikė pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą „civilinėje byloje dėl palikimo priėmimo ir susijusių klausimų išsprendimo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmos instancijos teisme“ (kalba netaisyta, cituojama pagal 2018 m. gegužės 21 d. sprendimo turinį). Antrinę teisinę pagalbą teikti paskirta advokatė Juzefa Brinevičienė (Tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. vasario 28 d. sprendimas Nr. (8.2Mr)TP-18-P-1862-2191). Tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-18-P-1862-148 antrinės teisinės pagalbos teikimas pratęstas iki 2024 m. kovo 31 d. Tarnyboje 2024 m. vasario 22 d. gautas advokatės Juzefos Brinevičienės prašymas išmokėti užmokestį už suteiktą antinę teisinę pagalbą pagal Tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. vasario 28 d. sprendimą. Advokatė prašyme nurodė, kad antrinė teisinė pagalba pareiškėjai buvo suteikta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl servituto nustatymo (2022 m. rugpjūčio 12 d. teismui pateiktas ieškinys, kuriuo prašyta teismo sprendimu nustatyti neatlygintiną servitutą gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpoms, pažymėtoms indeksais 1-2, 1-5, 1-6, 1-13, R-6, pasirašytas pačios pareiškėjos ir advokatės Juzefos Brinevičienės).

4.2. Atsižvelgdama į tai, kad faktiškai antrinė teisinė pagalba buvo suteikta pareiškėjai dėl servituto nustatymo (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), teisinė pozicija buvo suderinta su pareiškėja (t. y. pareiškėja pasinaudojo jai suteikta antrine teisine pagalba), Tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyrius 2024 m. vasario 27 d. sprendimu pakeitė 2018 m. gegužės 21 d. sprendimo pagrindą, kad antrinė teisinė pagalba pareiškėjai teikiama „civilinėje byloje dėl servituto nustatymo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmos instancijos teisme“ (kalba netaisyta, cituojama pagal 2024 m. vasario 27 d. sprendimo turinį). Pareiškėja, be kita ko, 2018 m. gegužės 15 d. Tarnybos Kauno skyriui pateiktame atsakyme nurodė, kad, jeigu jos brolis J. M. nesutiktų šildyti patalpas, pareiškėja siekia, kad teismas šioms patalpoms nustatytų servitutą.

4.3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme (toliau – ir Įstatymas) įtvirtintais principais, Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 5 punktu Tarnybos sprendime dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo visais atvejais privalo būti apibrėžtas tokios antrinės teisinės pagalbos turinys ir apimtis. Atsižvelgiant į šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą vienu Tarnybos sprendimu pareiškėjui antrinė teisinė pagalba gali būti suteikta tik vienoje byloje, o ne keliose, nors tos bylos būtų susijusios tarpusavyje.

4.4. Praktikoje pasitaiko atvejų, kad Tarnyba, atlikusi pirminį pareiškėjo reikalavimo vertinimą, suteikia antrinę teisinę pagalbą vienoje byloje, tačiau, advokatui susipažinus su pareiškėjo dokumentais, paaiškėja, kad antrinę teisinę pagalbą tikslingiau teikti kitu klausimu (siauresne apimtimi). Tokiu atveju, advokatas apie tai informuoja pareiškėją ir padeda jam aiškiai suformuluoti teisinę poziciją byloje. Tarnyba, atsižvelgdama į faktiškai suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sprendimu turi teisę pakeisti antrinės teisinės pagalbos teikimo pagrindą, sukonkretinant teikiamos antrinės teisinės pagalbos apimtį.

4.5. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjos patikslintą ieškinį dėl servituto nustatymo gyvenamajam namui, kuris pagal pareiškėjos motinos testamentą buvo paveldėtas pareiškėjos ir jos brolio. Atsižvelgiant į tai, kad teisinė pozicija dėl servituto nustatymo buvo suderinta su pačia pareiškėja, laikoma, kad antrinė teisinė pagalba jai buvo suteikta pagal Tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. gegužės 21 d. sprendimą ir Tarnyba pagrįstai sukonkretino antrinės teisinės pagalbos teikimo apimtį pareiškėjai. Tarnybos nuomone, pareiškėjos interesai buvo laiku ir tinkamai įgyvendinti efektyviausiu būdu, advokatei aptarus ir suderinus poziciją su pareiškėja.

4.6. Advokatė Juzefa Brinevičienė paaiškino Tarnybai, kad po Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimo pareiškėja į advokatę nesikreipė dėl kitų klausimų, susijusių su palikimo priėmimu. Jeigu pareiškėjai reikalinga antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, pareiškėja turi teisę pateikti Tarnybai prašymą suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus ir advokato sutikimą, jeigu pageidauja, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatas, kuris nėra sudaręs su Tarnyba sutarties dėl teisinės pagalbos teikimo.

4.7. Įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje numatyta, kas turi būti nurodyta sprendime dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, t. y. kai išnagrinėjamas pareiškėjo prašymas iš esmės ir yra priimamas sprendimas teikti arba atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą. Tarnybos papildomiems sprendimams nėra taikomos Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies nuostatos. Šiuo atveju, faktinių aplinkybių nenurodymas Tarnybos sprendime nesudaro pagrindo teigti, kad Tarnybos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

5. Pareiškėja pateikė atsiliepimą, nurodydama, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Pareiškėjos atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

6.1. Pareiškėjos interesai nebuvo laiku ir tinkamai įgyvendinti efektyviausiu būdu. Sprendimas teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą priimtas 2018 m. gegužės 21 d., tačiau tik nuo 2022 m. vasario 28 d. antrinę teisinę pagalbą teikti paskirta advokatė padėjo teismui pateikti ieškinį dėl dalies su testamentu susijusių klausimų, t. y. dėl servituto nustatymo ir atstovavo pirmosios instancijos teisme. Advokatė patarė 2022 m. rugpjūčio 10 d. ieškinį teismui pateikti tik dėl servituto nustatymo, o dėl kitų su palikimu susijusių klausimų išsprendimo, t. y. įpareigojimo bendraturtį šildyti visą gyvenamąjį namą ir sumokėti ¼ kitos namų valdos rinkos vertės, ieškinį pateikti vėliau. Niekas pareiškėjos neinformavo, kad jai reikės Tarnybai pateikti naują prašymą teikti antrinę teisinę pagalbą dėl kitų su palikimu susijusių klausimų išsprendimo, kad sumažės valstybės apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis.

6.2. Pareiškėja 2024 m. sausio 9 d. raštu Tarnybos prašė leisti advokatei parengti apeliacinį skundą. Atsakymo, kad advokatei leista parengti apeliacinį skundą, pareiškėja negavo, bet gavo 2024 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. (8.1Mr)TP-18-P-1862-3, kuriuo neteisėtai, nenurodant priežasčių pakeistas 2018 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-1862-9257 skirtos antrinės teisinės pagalbos turinys.

II. 7. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. vasario 26 d. sprendimu atsakovo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

8.1. Tarnyba 2018 m. gegužės 21 d. sprendimu suteikė pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl palikimo priėmimo, 2022 m. vasario 28 d. pareiškėjai paskirta advokatė. Tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-18-P-1862-148 antrinės teisinės pagalbos teikimas pratęstas iki 2024 m. kovo 31 d.

8.2. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 19 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal patikslintą pareiškėjos ieškinį atsakovui J. M. dėl servituto nustatymo. Ieškinys buvo tenkintas iš dalies – nustatytas neatlygintinas servitutas daliai gyvenamojo namo patalpų. Kita ieškinio dalis atmesta.

8.3. 2024 m. vasario 22 d. gautas pareiškėjos advokatės prašymas išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę pagalbą remiantis 2022 m. vasario 28 d. Tarnybos Kauno skyriaus sprendimu. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyrius nustatęs, kad civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) faktiškai antrinė teisinė pagalba buvo suteikta dėl servituto nustatymo, pareiškėją informavo apie esamą situaciją, 2024 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-18-P-1862-3 pakeitė Tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. gegužės 21 d. sprendimo pagrindą į – „civilinėje byloje dėl servituto nustatymo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmosios instancijos teisme“.

8.4. Pareiškėja, nesutikdama su Tarnybos 2024 m. vasario 27 d. sprendimu, kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją.

8.5. Lietuvos administracinių ginčų komisija 2024 m. gegužės 6 d. priėmė sprendimą Nr. 21RE-(AG-283/04-2024), kuriuo pareiškėjos skundą tenkino ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. (8.1 Mr)TP-18-P-1862-3 „Dėl 2018 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. 2.1. (NTP-2)-18-T2653-10090“ panaikino.

9. Teismas taip pat nustatė, kad pagal testamentą pareiškėjos broliui palikta visa namo dujinio šildymo sistema ir jos aptarnavimas. Pareiškėjos brolis turėjo pasirūpinti, kad jo ir pareiškėjos patalpose šildymo sezono metu būtų užtikrinamas šildymas, tačiau jis šios pareigos nevykdė. 2001 metais pareiškėjos brolio prašymu buvo atjungtas gamtinių dujų tiekimas į gyvenamąjį namą, tuo pačiu pareiškėjai nebuvo užtikrintos sąlygos gyventi patalpose šildymo sezono metu. Pareiškėja šiuo atveju prašė, kad jai butų perleistos patalpos ar paskirtas servitutas. Tarnyba 2018 m. gegužės 21 d. sprendimu suteikė antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl palikimo priėmimo ir susijusių klausimų išsprendimo, parengti procesinius dokumentus ir atstovauti teisme. Teismas atkreipė dėmesį, kad pati pareiškėja, teikdama prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos, nurodė, kad jai reikalingas atstovavimas, nes ji siekia kreiptis į teismą dėl testamento vykdymo. Tarnyba pakeitė 2018 m. gegužės 21 d. sprendimu nustatytą pagrindą, t. y. teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą „civilinėje byloje dėl servituto nustatymo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmos instancijos teisme valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų“.

10. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, ginčijamą sprendimą bei šalių išdėstytas aplinkybes, konstatavo, kad Tarnyba neveikė įstatymo nustatytose ribose, nevertino pareiškėjos situacijos ir neatsižvelgė į jos, t. y. asmens, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, prašymus ir teisėtus interesus, antrinės teisinės pagalbos teikimas neatitiko gero viešojo administravimo nuostatų.

11. Teismas sutiko su Komisijos motyvais, jog ginčijamame sprendime nurodytas teisinis pagrindas tiesiogiai siejamas su asmens finansine padėtimi ir aplinkybė, kad pareiškėjai buvo suteikta pagalba dėl servituto nustatymo, nepagrindžia argumentų, kodėl atsakovas atsisakė pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą dėl palikimo priėmimo, nenurodytos sprendimo pakeitimo priežastys.

12. Komisija nustatė, kad keisdamas teisinį sprendimo pagrindą atsakovas netinkamai reagavo į pareiškėjos poziciją ir neatsižvelgė į jos nuomonę priimdamas antrinės teisinės pagalbos teikimo sprendimus. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai buvo siunčiama korespondencija apie nustatytas aplinkybes ar, kad tai buvo aptarta žodžiu. Pareiškėja nesutinka su tokiu sprendimo teisinio pagrindo pakeitimu. Tarnybos 2018 m. gegužės 21 d. sprendimu antrinė teisinė pagalba buvo suteikta dėl su palikimo priėmimu susijusių klausimų nagrinėjimo, o pakeistame sprendime nurodyta, kad pagalba pareiškėjai teikiama civilinėje byloje dėl servituto nustatymo, parengti procesinius dokumentus. Atsižvelgdamas į tai teismas vertino, kad buvo netinkamai atliktas situacijos vertinimas, nebuvo surinkti visi įrodymai, sprendimo priėmimo aplinkybės buvo išnagrinėtos neišsamiai, neužtikrinant šalių lygybės, teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų, tokiu būdu nebuvo sudaromos tinkamos sąlygos užtikrinti teisingą ir visapusišką pareiškėjos atstovavimą teismo procese.

13. Teismo vertinimu, skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų keisti ar naikinti Komisijos sprendimą. Teismas konstatavo, kad Komisijos sprendimas atitinka šiuos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų reikalavimus, yra pagrįstas bei teisingas.

III. 14. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Komisijos sprendimą ir Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

15. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1. Praktikoje pasitaiko atvejų, kad Tarnyba, atlikusi pirminį pareiškėjo reikalavimo vertinimą, suteikia antrinę teisinę pagalbą vienoje byloje, tačiau advokatui susipažinus su pareiškėjo dokumentais, paaiškėja, kad antrinę teisinę pagalbą tikslingiau teikti kitu klausimu (siauresne apimtimi). Tokiu atveju, advokatas apie tai informuoja pareiškėją ir padeda jam aiškiai suformuluoti teisinę poziciją byloje. Advokatas veiksmus atlieka išimtinai Tarnybos sprendimo pagrindu teisinę poziciją suderinęs su pareiškėju.

15.2. Tarnybos 2018 m. gegužės 21 d. sprendimo pagrindas iš – dėl palikimo priėmimo ir susijusių klausimų išsprendimo – buvo pakeistas į – civilinėje byloje dėl servituto nustatymo – įvertinus šias faktines aplinkybes: (1) advokatė Juzefa Brinevičienė prašyme išmokėti užmokestį už suteiktą antinę teisinę pagalbą nurodė, kad antrinė teisinė pagalba pareiškėjai buvo suteikta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl servituto nustatymo Tarnybos 2018 m. gegužės 21 d. sprendimo pagrindu; (2) 2022 m. rugpjūčio 12 d. teismui pateiktas 2022 m. rugpjūčio 10 d. ieškinys, kuriuo pareiškėja prašė teismo sprendimu nustatyti neatlygintiną servitutą, pasirašytas pačios pareiškėjos ir advokatės Juzefos Brinevičienės; (3) kartu su pareiškėjos ieškiniu buvo pateiktas Tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. balandžio 13 d. sprendimas dėl galiojimo termino pratęsimo, kurio pagrindu pareiškėja buvo atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų nagrinėjant bylą dėl servituto nustatymo; teisinė pozicija dėl servituto nustatymo advokatės buvo suderinta su pačia pareiškėja (t. y. pareiškėja pasinaudojo suteikta jai antrine teisine pagalba pagal Tarnybos 2018 m. gegužės 21 d. sprendimą). Kadangi veiksmai buvo atlikti, antrinė teisinė pagalba buvo suteikta pareiškėjai konkrečioje byloje, antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Tarnybos 2018 m. gegužės 21 d. sprendimą laikomas baigtu, buvo netikslinga pareiškėjos teirautis nuomonės dėl sprendimo pagrindo pakeitimo. Tarnyba, atsižvelgdama į faktiškai suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sprendimu turi teisę pakeisti antrinės teisinės pagalbos teikimo pagrindą, sukonkretinant teikiamos antrinės teisinės pagalbos apimtį.

15.3. Atsižvelgiant į šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, vienu Tarnybos sprendimu pareiškėjui antrinė teisinė pagalba gali būti suteikta tik vienoje byloje, o ne keliose, nors tos bylos būtų susijusios tarpusavyje. Šiuo aspektu atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-749/2014.

15.4. Antrinė teisinė pagalba suteikiama ir advokatams užmokestis išmokamas už atliktus veiksmus vienoje bylos stadijoje – pareiškėjos atveju, jai antrinė teisinė pagalba Tarnybos 2018 m. gegužės 21 d. sprendimu buvo teikiama tik pirmosios instancijos teisme.

15.5. Advokatė Juzefa Brinevičienė paaiškino Tarnybai, kad po Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimo pareiškėja į advokatę nesikreipė dėl kitų klausimų, susijusių su palikimo priėmimu.

15.6. Nėra pagrindo teigti, kad ginčijamu sprendimu buvo pabloginta pareiškėjos padėtis, kadangi pareiškėja buvo informuota, jog ji turi teisę kreiptis į Tarnyba su nauju prašymu. Iki apeliacinio skundo parengimo dienos iš pareiškėjos nėra gautas naujas prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą. Išsprendus dalį pareiškėjos klausimų, susijusių su palikimo priėmimu, Tarnyba turi iš naujo įvertinti pareiškėjos prašymo pagrįstumo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3094-502/2019), taip pat įvertinti ar nėra Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatytų neteikimo pagrindų.

15.7. Įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje numatyta, kas turi būti nurodyta sprendime dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, t. y. kai išnagrinėjamas pareiškėjo prašymas iš esmės ir yra priimamas sprendimas teikti arba atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą. Tarnybos papildomiems sprendimams nėra taikomos Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies nuostatos, kadangi papildomas sprendimas galioja kartu su Tarnybos sprendimu, kuriuo pareiškėjui yra suteikta antrinė teisinė pagalba. Šiuo atveju, faktinių aplinkybių nenurodymas Tarnybos sprendime dėl pagrindo pakeitimo nesudaro pagrindo teigti, kad Tarnybos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

16. Pareiškėja pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama apeliacinį skundą atmesti ir Komisijos bei pirmosios instancijos teismo sprendimus palikti nepakeistus.

17. Pareiškėja laikosi atsiliepime pirmosios instancijos teismui išdėstytos pozicijos. Pareiškėjos vertinimu, teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Byloje kilo ginčas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. (8.1Mr)TP-18-P-1862-3, kuriuo buvo pakeistas Tarnybos 2018 m. gegužės 21 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjai civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Šalių ginčą nagrinėjo Lietuvos administracinių ginčų komisija, kuri 2024 m. gegužės 6 d. sprendimu patenkino pareiškėjos G. M. B. skundą ir panaikino ginčijamą sprendimą. Atsakovo skundą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pritarė Komisijos vertinimui, kad atsakovas nepagrįstai pakeitė Tarnybos 2018 m. gegužės 21 d. sprendimą, nenurodė sprendimo pakeitimo priežasčių, neatsižvelgė į pareiškėjos interesus, nesudarė tinkamų sąlygų užtikrinti teisingą ir visapusišką pareiškėjos atstovavimą teismo procese.

20. Tarnyba apeliaciniame skunde su tokiu teismo vertinimu nesutinka ir tvirtina, kad vadovaujantis Įstatyme įtvirtintu teisiniu reguliavimu ir jo aiškinimo ir taikymo praktika, suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, antrinė teisinė pagalba gali būti suteikta tik vienoje byloje. Tarnybos teigimu, pareiškėjai suteikus antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl servituto nustatymo, atsirado faktinis ir teisinis pagrindas pakeisti Tarnybos 2018 m. gegužės 21 d. sprendime nurodytą antrinės teisinės pagalbos turinį, susiaurinant jo apimtį, atsižvelgiant į pareiškėjai realiai suteiktą teisinę pagalbą konkrečioje byloje.

21. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos byloje pateikto apeliacinio skundo ribos, taip pat sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Byloje nustatytos šios esminės faktinės aplinkybės:

i) pareiškėja su 2018 m. balandžio 16 d. prašymu kreipėsi į Tarnybą, prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą, nurodydama, kad siekia kreiptis į teismą dėl testamento vykdymo ir jai reikalinga pagalba procesinių dokumentų parengimui ir atstovavimui byloje. Nurodė norinti išnaudoti galimybę taikiai susitarti su broliu; ii) 2018 m. gegužės 15 d. tikslindama prašymą pareiškėja nurodė, kad pagal testamentą broliui palikta visa namo dujinio šildymo sistema ir jos aptarnavimas, tačiau 2001 m. brolio prašymu buvo atjungtas gamtinių dujų tiekimas į namą ir pareiškėjai atimta galimybė gyventi jai priklausančiose gyvenamojo namo patalpose.

Pareiškėja paaiškino, kad jai testamentu yra paliktos gyvenamojo patalpos 1-3 ir 1-4, į kurias galima patekti tik per broliui paliktą tambūrą 1-5 ir koridorių 1-2, taip pat broliui paliktas prie pareiškėjai priklausančių patalpų esantis tualetas 1-6. Pareiškėja nurodė mananti, kad už jos nuostolius, patirtus broliui atsisakius šildyti jos patalpas, brolis galėtų jai perleisti patalpas 1-5, 1-6, 1-13 ir dalį patalpos 1-2, o broliui nesutikus, pareiškėja nurodė norinti prašyti teismo nustatyti šioms patalpoms servitutą. Pareiškėja taip pat nurodė norinti kreiptis į teismą dėl įpareigojimo įvykdyti testamento patvarkymą, pagal kurį brolis pardavęs kitą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), turi sumokėti pareiškėjai ¼ dalį parduoto turto vertės; iii) Tarnyba 2018 m. gegužės 21 d. sprendimu nutarė suteikti teisinę pagalbą pareiškėjai civilinėje byloje dėl palikimo priėmimo ir susijusių klausimų išsprendimo, parengti procesinius dokumentus; atstovauti pirmosios instancijos teisme, paskyrė advokatę.

Šiuo sprendimu, įvertinus pareiškėjos turtinę padėtį laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d., nustatyta, kad valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis yra 100 proc. Sprendime nurodyta, kad jis galioja 12 mėnesių nuo priėmimo dienos. Tarnybos 2022 m. vasario 28 d. sprendimu pareiškėjos prašymu pakeistas pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, nurodyta, kad šis sprendimas galioja iki 2022 m. kovo 31 d.; iv) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai 2023 m. gruodžio 19 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje pagal pareiškėjos ieškinį dėl servituto nustatymo; v) 2024 m. vasario 22 d.

Tarnybai pateiktas advokatės Juzefos Brinevičienės prašymas išmokėti užmokestį už pareiškėjai suteiktą antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl servituto nustatymo; vi) ginčijamu sprendimu Tarnyba nusprendė pakeisti Tarnybos 2018 m. gegužės 21 d. sprendimu skirtos antrinės teisinės pagalbos turinį; teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl servituto nustatymo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmos instancijos teisme, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendime nurodyta, kad jis galioja iki 2024 m. kovo 31 d., apie priimtą sprendimą nurodyta informuoti suinteresuotus asmenis; vii) Šalių ginčą išnagrinėjusi Komisija vertino, kad atsakovas ginčijamu sprendimu nepagrįstai pablogino pareiškėjos teisinę padėtį, susiaurino teiktinos antrinės teisinės pagalbos turinį, nepateikė jokio vertinimo dėl nustatyto antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio, nurodė, kad teikia antrinę teisinę pagalbą, kuri jau buvo suteikta. Komisijos vertinimu, ginčijamas sprendimas neatitinka Įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje ir Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose įtvirtintų reikalavimų, keliamų individualaus administracinio akto turiniui, todėl jis panaikintas dėl esminių motyvacijos trūkumų, netinkamo teisinio vertinimo, nesusiejant nurodyto teisinio reguliavimo su individualia pareiškėjos situacija.

23. Ginčijamas Tarnybos sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, kurioje apibrėžta įstatymo paskirtis, 3 straipsnio 2 punktu, numatančiu, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principais, 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu, įtvirtinančiu, kad antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių asmens (šeimos) turtas ir metinės asmens pajamos neviršija nustatyto turto ir pajamų lygio.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamo sprendimo teisiniu pagrindu nurodytos Įstatymo normos yra pernelyg bendros ir abstrakčios, kad jomis galima būtų pagrįsti pareiškėjai Tarnybos 2018 m. gegužės 21 d. sprendimo pagrindu suteiktos konkrečios subjektinės teisės pakeitimą. Paminėtose teisės normose taip pat nėra įtvirtinta Tarnybos teisė keisti anksčiau priimtą sprendimą. Kaip teisingai pažymėjo Komisija ir pirmosios instancijos teismas, nurodytos teisės normos nėra niekaip susietos su konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios, beje, ginčijamame sprendime apskritai nėra nurodytos.

25. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo administravimo subjekto priimami sprendimai turi atitikti tokių subjektų sprendimams keliamus reikalavimus, be kita ko, išdėstytus VAĮ 10 straipsnyje. Pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės bei administracinio sprendimo motyvai.

26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1555-575/2021). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1836-502/2024).

27. Nagrinėjamu atveju skunde teismui Tarnyba nurodė, kad ginčijamą sprendimą priėmė, siekdama sukonkretinti teikiamos antrinės teisinės pagalbos apimtį, atsižvelgdama į faktiškai pareiškėjai suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir įvertinusi tai, kad vieno sprendimo pagrindu teisinė pagalba gali būti suteikta vienoje byloje. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad minėti argumentai nėra nurodyti ginčijamame sprendime. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Priešingai vertinant būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011). Individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1465-629/2020). Taigi, Tarnybos teismo proceso metu nurodyti argumentai negali būti vertinami ir negali pagrįsti ginčijamo sprendimo teisėtumo.

28. Teisėjų kolegija taip pat vertina, kad atsakovas nepagrindė savo teisės keisti savo priimtą sprendimą.

29. Šiuo aspektu pažymėtina, kad galiojančio Viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalis nustato, jog viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą: 1) neteisėtą administracinį sprendimą; 2) teisėtą administracinį sprendimą, jeigu administracinio sprendimo pripažinimas netekusiu galios yra leidžiamas pagal kitus įstatymus arba jeigu administracinis sprendimas yra sąlyginis ir per nustatytą laikotarpį asmuo nustatytų sąlygų neįvykdo.

30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl viešojo administravimo subjekto teisės atšaukti priimtą teisės aktą ir remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, yra nurodęs, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo praktikoje, vertindamas kompetentingos institucijos teisę peržiūrėti sprendimus, akcentuoja tai, kad tokiais atvejais turi būti laikomasi Sąjungos teisės bendriesiems principams būdingų reikalavimų, visų pirma kylančių iš teisinio saugumo principo ir iš jo išplaukiančio teisėtų lūkesčių apsaugos principo (2015 m. gruodžio 10 d. sprendimas byloje Valsts ieņēmumu dienests prieš „Veloserviss“ SIA Nr. C-427/14). Kompetentingos institucijos teisė peržiūrėti sprendimą, susijusį su trečiųjų asmenų teisių apimtimi, yra siejama su aplinkybe, kad institucija turi naujos informacijos ir taip pat su akivaizdumo sąlyga, kad institucija, priimdama šiuo metu siekiamą panaikinti sprendimą, šios naujos informacijos nežinojo ar neturėjo žinoti (2017 m. kovo 16 d. sprendimas byloje Valsts ieņēmumu dienests prieš „Veloserviss“ SIA Nr. C-47/16) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1710-822/2021; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3230-968/2021; 2022 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-451-821/2022).

31. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad atsakovas VAĮ 16 straipsniu ginčijamame sprendime nesivadovavo ir savo teisės keisti administracinio sprendimo turinį iš šio straipsnio nekildino. Taigi VAĮ 16 straipsnis nesudaro ginčijamo sprendimo teisinio pagrindo.

32. Šiame kontekste pažymėtina, kad ginčo teisinius santykius reglamentuojančio Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus ir šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytą sutikimą, jeigu pageidauja, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatas, kuris neįtrauktas į šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus. Sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba (Įstatymo 18 str. 2 d.). Pagal Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 5 punktą sprendime dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo turi būti nurodyta teisinės pagalbos turinys – kokios teisinės pagalbos prašoma, teikiamos antrinės teisinės pagalbos apimtis, advokato teisės. Aiškindamas paminėtas Įstatymo nuostatas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad antrinė teisinė pagalba kiekvienu atveju yra suteikiama konkrečioje byloje ir konkrečioms teisinėms paslaugoms teikti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, Tarnybos sprendime dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo visais atvejais privalo būti apibrėžtas tokios antrinės teisinės pagalbos turinys ir apimtis. Konkrečių bylų, kuriose yra teikiama antrinė teisinė pagalba, nurodymas sudaro prielaidas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtinto draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba principo laikymuisi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4038-520/2018).

33. Nagrinėjamu atveju Tarnybos 2018 m. gegužės 21 d. sprendimu pareiškėjai suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl palikimo priėmimo ir susijusių klausimų išsprendimo. Taigi 2018 m. gegužės 21 d. sprendimu Tarnyba, įvertinusi pareiškėjos prašyme ir patikslintame prašyme nurodytas faktines aplinkybes, pati apibrėžė pareiškėjai teiktinos antrinės teisinės pagalbos turinį ir apimtį. Skundžiamame 2024 m. vasario 27 d. sprendime nenurodyta, kokios naujos esminės aplinkybės, kurios nebuvo žinomos Tarnybai priimant sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pareiškėjai, paaiškėjo ir sudaro faktinį pagrindą keisti pareiškėjai suteiktos konkrečios subjektinės teisės apimtį, nenurodyta ir neįrodyta, kad pareiškėjos teisėtų lūkesčių apsaugos principas nebus pažeistas keičiant beveik prieš šešerius metus priimtą sprendimą. Taigi, teisėjų kolegija pritaria Komisijos ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas nei teisės aktais, nei faktinėmis aplinkybėmis nepagrindė 2018 m. gegužės 21 d. sprendimo, todėl konstatuoja, kad ginčijamas sprendimas pagrįstai panaikintas kaip neteisėtas.

34. Apibendrindama išdėstytu argumentus teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė