e20b9b25-69ca-4a67-ae88-cbb4000bdd31 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-7730-423/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01432-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 51.4; 55.1.1. REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 28 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Asta Urbonienė, sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas. R. K. su skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovės atstovas), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 1-4) ir atsikirtime į atsiliepimÄ (b. l.

71) nurodė, kad jis nuo 2018-07-03 iki 2019-05-09 buvo laikomas Alytaus PN kamerų tipo patalpose netinkamomis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis. Nurodė, kad nebuvo užtikrinta teisės aktų nustatyta vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma, trÅ«ko oro, sienos padengtos pelėsiu, dažai apsilaupę, sanitariniai mazgai netvarkingi, pasivaikščiojimo kiemeliai avarinės bÅ«klės. Dėl tokių atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė nepatogumus, orumo pažeminimÄ , stresÄ .

Prašė skundÄ tenkinti. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundÄ (b. l. 8-13) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjui Alytaus PN patalpose buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma. Kamerų tipo patalpose yra atliktas kapitalinis remontas. Patalpų ir inventoriaus bÅ«klė gera, Alytaus visuomenės sveikatos centras pažeidimų pataisos namuose nenustatė. Patalpos vėdinamos per atvirus langus, jas valo patys nuteistieji.

Pasivaikščiojimo kiemelių bÅ«klė gera, sienos periodiÅ¡kai dažomos. Atsakovės atstovo nuomone, pareiÅ¡kėjas turi pareigÄ Ä¯rodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtÄ Å¾alÄ patvirtinančius konkrečius duomenis ir įrodant, jog žala kilo bÅ«tent dėl neteisėtais pripažintų vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmų, tačiau to nepadarė. Prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas atmestinas. PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę netinkamomis sÄ lygomis Alytaus PN nuo 2018-07-03 iki 2019-05-09.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.).

Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1 PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ didžia dalimi grindžia aplinkybėmis dėl jo kalinimo Alytaus PN kamerų tipo patalpose pažeidžiant minimaliÄ teisės aktais reglamentuotÄ gyvenamojo ploto normÄ .

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2. punktas nustato, kad kamerų tipo patalpose vienam žmogui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Duomenų, kiek tiksliai asmenų gyveno kartu su pareiÅ¡kėju ginčo laikotarpiu, atsakovės atstovas nepateikia, todėl minimali ploto norma apskaičiuota padalijant patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas: kameroje Nr. 16, kurios plotas – 12,39 kv. m, joje įrengtos trys miegamosios vietos, todėl pareiÅ¡kėjui teko 4,1 kv. m ploto; kameroje Nr. 31, kurios plotas – 11,50 kv. m, joje buvo 3 miegamosios vietos, todėl pareiÅ¡kėjui teko 3,8 kv. m ploto; kameroje Nr. 14, kurios plotas – 12,22 kv. m, joje buvo 3 miegamosios vietos, taigi, pareiÅ¡kėjui teko 4 kv. m ploto; kameroje Nr. 18, kurios plotas – 12,21 kv. m, joje buvo 3 miegamosios vietos, todėl pareiÅ¡kėjui teko 4 kv. m ploto (b. l. 9-10, 14-16, 69).

Nors pareiÅ¡kėjas teigė, kad patalpos nuolat buvo perpildytos, nenurodė ir nedetalizavo, kuriose konkrečiose patalpose su kiek asmenų gyveno, nenurodė Å¡ių asmenų vardų ir pavardžių, nepateikė jokių savo argumentus pagrindžiančių duomenų, todėl teismas neturi pagrindo abejoti bylos medžiaga. Atsakovės atstovas taip pat pateikė duomenis, kad kameroje įrengtas sanitarinis mazgas užėmė nuo 1,47 kv. m iki 1,99 kv. m ploto. Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽTT) yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., 2016-10-20 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)).

Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (žr., pvz., 2017-03-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017-03-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017 ir kt.). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma, Å¡iuo atveju – 3,6 kv. m – neįskaičiuoti kameroje esančių baldų ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgiama į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2012-05-31 sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06);

LVAT 2013-11-18 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013; 2016-06-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016). Kadangi nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta nacionalinių teisės aktų reglamentuojama minimalaus ploto norma (3,6 kv. m), teismas nevertina sanitarinių mazgų užimamo ploto. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad jog pareiÅ¡kėjui minimalaus ploto norma ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta, todėl skundas Å¡ioje dalyje atmestinas.

PareiÅ¡kėjas teigė, jog patalpų bÅ«klė buvo avarinė, veisėsi pelėsis, vėdinimas buvo netinkamas, kiemelių bÅ«klė prasta. Higienos normoje HN 134:2015 16 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi bÅ«ti nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.).

Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių (39 p.). Laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų (12 p.). Atsakovės atstovas į bylÄ pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018-08-08 patikrinimo aktÄ Nr. (1-12 4.80) PA-5261, kuriame užfiksuota, jog kameroje Nr. 31, pareiÅ¡kėjo kalinimo joje metu, prie lango ir ant lubų buvo vizualiai matomas pelėsis.

Vis dėlto, byloje esančiame 2018-12-21 patikrinimo akte (b. l. 22-24) toks pažeidimas nebenustatytas. Pastarojo patikrinimo metu buvo kompleksiškai tikrinama, kaip Alytaus pataisos namuose laikomasi higienos normos reikalavimų. Šiame akte nurodyta, kad pataisos namų patalpos ir aplinka tvarkinga, švari ir atitinka teisės aktų reikalavimus, atskirai pažymėta, kad ant patalpų sienų ir lubų vizualiai matomų pelėsių nėra, nuteistiesiems išduodamos valymo priemonės. Langai skaidraus stiklo, pritaikyti vėdinimui.

Patikrinimo metu nenustatyta jokių Higienos normos pažeidimų dėl pareiÅ¡kėjo nurodomų aplinkybių. Byloje pateiktos kamerų Nr. 16, Nr. 31, Nr. 14 ir Nr. 18 nuotraukos patvirtina, kad kamerų, kuriose kalėjo pareiÅ¡kėjas, bÅ«klė yra gera, sanitarinių mazgų pavirÅ¡iai lygÅ«s ir lengvai valomi, vizualiai matomų pelėsių nėra, sienų bÅ«klė gera, kameros tvarkingos, langai pritaikyti vėdinimui. Be to, Alytaus PN pateikė 2019-01-31 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktÄ dėl kameros Nr. 31, kuriame buvo konstatuota, kad kamera vėdinama per atvirÄ langÄ , kaip ir nurodyta Higienos normoje HN 134:2015, tualete veikia mechaninė ventiliacija, oro temperatÅ«ra ir oro judėjimo greitis atitiko higienos normos reikalavimus.

Vienintelis Å¡iame akte nustatytas trÅ«kumas – nesandarus lango rėmas, tačiau Å¡ios aplinkybės pareiÅ¡kėjas neskundžia. PrieÅ¡ingai, teigė, kad kameroje oro trÅ«ko (Å¡is argumentas nepagrįstas, kadangi bylos įrodymai patvirtina, kad kameras galima vėdinti per atvirÄ langÄ ). Visų minėtų patikrinimų metu vienintelis užfiksuotas pažeidimas dėl skunde pareiÅ¡kėjo dėstomų aplinkybių, buvo nustatyti pelėsiai ant kameros Nr. 31 lubų. Dėl kitų pareiÅ¡kėjo nurodomų aplinkybių pažeidimų nebuvo užfiksuota.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė ir byloje nėra jokių duomenų apie realiai jam kilusias neigiamas pasekmes dėl pelėsio veisimosi. Ä®vertinus bylos duomenis, tarp jų ir pareiÅ¡kėjo sveikatos istorijÄ (b. l. 38-61), nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad Å¡is Higienos normos 134:2015 pažeidimas turėjo realios neigiamos įtakos pareiÅ¡kėjo fizinei ar psichinei sveikatai, emocinei bÅ«senai, bendravimo galimybėms, reputacijai ar sukėlė kitokias neigiamas pasekmes jo asmenybei.

PareiÅ¡kėjas skunde tik deklaratyviai konstatuoja, kad pelėsio veisimasis reiÅ¡kia Higienos normos pažeidimÄ , tačiau nedetalizavo dėl to jam kilusių realių didelio masto neigiamų pasekmių, kurios bÅ«tų pagrindas konstatuoti pareiÅ¡kėjui atsiradusiÄ neturtinę žalÄ . Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teismas pareiÅ¡kėjo argumentus dėl pelėsio veisimosi laiko nepakankamais, kad bÅ«tų galima pripažinti neturtinės žalos atsiradimÄ ir priežastinį ryšį tarp nustatyto pažeidimo bei kilusių pasekmių, o kitus jo argumentus dėl netinkamų kamerų buities ir higienos sÄ lygų atmeta kaip nepagrįstus, kadangi juos paneigia atsakovės atstovo pateikti įrodymai.

Atsakovės atstovas pateikė pasivaikščiojimo kiemelių nuotraukas (b. l. 27-33), iÅ¡ kurių matyti, kad kiemelių bÅ«klė yra gera, sienos ir grindų danga lygios, todėl kiemelių įrengimas negalėjo sudaryti kliūčių pareiÅ¡kėjui pasinaudoti savo teise į pasivaikščiojimÄ gryname ore. Kadangi pareiÅ¡kėjas savo argumentų nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais, teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais įrodymais. Be to, pareiÅ¡kėjas atsikirtime į atsiliepimÄ minėtų įrodymų neginčijo.

Atsakovės atstovo pateikti duomenys laikytini paneigiančiais pareiÅ¡kėjo teiginius dėl netinkamos patalpų ir kiemelių bÅ«klės. Å ioje administracinėje byloje iÅ¡vardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalÄ , nenustatyta. Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų nepakanka. PaaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas siekė pareiÅ¡kėjui sÄ moningai sukelti dvasinį sukrėtimÄ ir skriaudÄ .

Taip pat nėra duomenų apie pareiÅ¡kėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl kalinimo sÄ lygų. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryÅ¡io viseto, nesant visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTÄ® 56 str., 88 str. 1 p.). Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo. R. K. skundÄ atmesti. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Asta Urbonienė