2026-01-28 Nr. AB-2778-3-61-3-05702-2025-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1597-789/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05702-2025-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.4.; 8.6.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. V. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. V. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2025 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas, 2025 m. spalio 3 d. sprendimas, 2025 m. spalio 3 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)) bei priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

2.1. Migracijos departamentas 2024 m. gruodžio 18 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimas), kuriuo uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. gruodžio 18 d. iki 2027 m. gruodžio 17 d. bei įtraukė į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS, Šengeno sistema) perspėjimą dėl draudimo atvykti bei apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungos nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, teritorijoje nuo 2024 m. gruodžio 18 d. iki 2027 m. gruodžio 17 d.

2.2. Pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui prašymą išbraukti įspėjimą iš SIS dėl draudimo atvykti į Europos Sąjungą 3 metus. Tačiau atsakovas 2025 m. spalio 3 d. priėmė Sprendimą, kuriuo atmetė jo prašymą.

2.3. Sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas bei turi būti panaikintas. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) įtvirtintas teisės normas bei netinkamai taikė 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS reglamentas). Taikytos poveikio priemonės yra ne tik neteisingos ir nelogiškos, bet ir neproporcingos, kadangi nenustatyti pareiškėjo neteisėti veiksmai, kurie sudarytų pagrindą palikti galioti Sprendimą. Įstatymo 133 straipsnis numato tik Migracijos departamento teisę įtraukti draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką tuo atveju, kai yra panaikinamas leidimas laikinai gyventi, o ne absoliučią pareigą daryti tai visais atvejais, kai yra panaikinamas leidimas laikinai gyventi.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundu, prašė teismo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

4.1. Atsakovas 2024 m. spalio 15 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2024 m. spalio 15 d. sprendimas), kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. 2024 m. gruodžio 18 d. priėmė sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 mėnesius) bei įtraukė į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).

4.2. Pareiškėjas apskundė 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimą, tačiau Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. eI2-9816-394/2025 atmetė pareiškėjo skundą, Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2025 m. liepos 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2121-556/2025 atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą.

4.3. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl draudimo atvykti panaikinimo per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – ir MIGRIS). Išnagrinėjus pareiškėjo prašymą ir su juo pateiktus dokumentus, nenustatyta naujų aplinkybių, kurios leistų atšaukti perspėjimą SIS, todėl priimtas Sprendimas, kuriuo atsisakyta išbraukti duomenis iš nacionalinio sąrašo ir atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 10 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

6. Remdamasis byloje pateiktais duomenimis, teismas nustatė šias aplinkybes:

6.1. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktais ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2024 m. spalio 15 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2025 m. liepos 18 d., nes duomenys, kuriuos asmuo, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo nutraukė studijas.

6.2. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu ir 2 dalies c punktu, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, (toliau – ir Taisyklės) 15 punktu ir Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 5, 11 ir 14 punktais, 2024 m. gruodžio 18 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius, įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams.

6.3. 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimas priimtas, nes asmens leidimas gyventi buvo panaikintas. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys tvirtina, kad pareiškėjas apskundė Migracijos departamento 2024 m. gruodžio 18 d. priimtą sprendimą. Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-9816-394/2025 atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. liepos 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2121-556/2025 atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą, paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

6.4. Pareiškėjas 2025 m. liepos 30 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą, kuriuo prašė panaikinti į SIS sistemą įvestą perspėjimą, kadangi jis yra akivaizdžiai neteisingas jo atžvilgiu, todėl negali likti galioti. Prašyme pareiškėjas nurodė, jog nepadarė jokios nusikalstamos veikos, jis tik nutraukė studijas. Todėl nėra abejonių, kad jis nekėlė ir nekelia jokios grėsmės jokios šalies nacionaliniam saugumui, o SIS sistemoje nustatytas perspėjimas yra neteisėtas. Pareiškėjas apskundė Migracijos departamento 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimą, kuriuo jam buvo uždrausta atvykti į Lietuvą ir buvo įtrauktas įspėjimas į SIS. Tačiau jis mano, kad teismas akivaizdžiai padarė teisės taikymo klaidą ir nepagrįstai nepanaikino šio sprendimo, nors analogiškoje byloje (bylos Nr. eI2-9817-1235/2025) teismas panaikino Migracijos departamento įvestą į SIS perspėjimą.

6.5. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 8 dalimi, Taisyklių, 30 ir 32 punktais bei Kriterijų vertinimo tvarkos 50.1 papunkčiu, 2025 m. spalio 3 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė atsisakyti atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes nenustatyta, kad nebeliko SIS reglamente nurodyto pagrindo taikyti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Sprendime nurodytos šios aplinkybės: Migracijos departamentas 2024 m. vasario 27 d. gavo Kauno kolegijos pranešimą, jog pareiškėjas išbrauktas iš studentų sąrašų, priežastis – asmeniškai prašant dėl akademinių skolų; 2024 m. spalio 15 d. priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, nes pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (gavęs leidimą laikinai gyventi studijoms, nutraukė studijas); 2024 m. gruodžio 18 d.

Migracijos departamentas priėmė sprendimą, kuriuo uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir tokiam pačiam terminui įtraukė į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi; Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir pakartotinai įvertinęs faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti perspėjimą SIS, bei pareiškėjo prašyme atšaukti perspėjimą SIS pateiktus duomenis, nustatė, kad pareiškėjas gavo leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu; atsiėmęs leidimą laikinai gyventi, atvyko į Lietuvos Respubliką, nurodęs atvykimo tikslu studijas Lietuvoje, tačiau atvykęs iš karto užsiregistravo kaip vykdantis individualią veiklą Lietuvoje, o nutraukęs studijas neišvyko iš Lietuvos; pareiškėjas per MIGRIS buvo informuotas apie priimtą sprendimą panaikinti jam išduotą leidimą laikinai gyventi, taip pat apie priimtą sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir apie įtrauktą į SIS perspėjimą; jis turėjo galimybę kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi kitu (ne studijų) pagrindu, tačiau negrąžino leidimo laikinai gyventi ir toliau naudojosi Lietuvos Respublikos išduotu leidimu laikinai gyventi ir, žinodamas apie jo atžvilgiu Migracijos departamento priimtus sprendimus, neišvyko iš Šengeno erdvės; pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jam būtų išduota kitos Europos Sąjungos valstybės viza ar leidimas gyventi.

Migracijos departamentas nusprendė, jog nėra naujų aplinkybių, kurios leistų atšaukti perspėjimą SIS.

6.6. Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento Sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Sprendimą.

7. Teismas, apžvelgęs teisinį reguliavimą, taip pat nustatęs bylos faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą.

8. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas gavo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje studijų pagrindu, tačiau, gavęs leidimą laikinai gyventi, nutraukė studijas bei registravo individualią veiklą (pareiškėjas vykdė individualią veiklą Lietuvoje nuo 2023 m. rugsėjo 19 d. iki 2024 m. rugsėjo 11 d.). Migracijos departamentui 2024 m. spalio 15 d. sprendimu panaikinus pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, pareiškėjas neišvyko iš Šengeno erdvės, t. y. 2025 m. birželio 6 d. pareiškėjas išvyko į (duomenys neskelbtini). Teismai konstatavo, kad pareiškėjas (užsienietis) elgėsi nesąžiningai ir turėjo kitokius ketinimus, t. y. siekė ekonominės gerovės, o ne įgyti išsilavinimą vienoje iš Europos Sąjungos valstybių, pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Be to, teismai konstatavo, kad pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti gauti leidimą laikinai gyventi, atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje.

9. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad jis nepadarė jokios nusikalstamos veikos, jis tik nutraukė studijas, nepaneigia teismų nustatytų svarbių aplinkybių, jog pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti gauti leidimą laikinai gyventi, atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse ir pan.

10. Teismas pabrėžė, kad prašymo nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta naujų aplinkybių, kurios leistų atšaukti perspėjimą, įtrauktą į SIS. Pareiškėjas skunde teismui nenurodė naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios leistų naujai įvertinti Migracijos departamento 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimu nustatyto draudimo įtraukti perspėjimą į SIS pagrindą. Vien faktinės aplinkybės, kurios buvo aptartos, priimant Migracijos departamento 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimą uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į SIS perspėjimą dėl tokio asmens neįsileidimo, negali būti pagrindas įpareigoti atsakovą atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

11. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo skunde cituojama teismų praktika buvo taikyta bylose, kuriose spręsta dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui panaikinimo ir / arba draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką taikymo bei perspėjimo į SIS įvedimo. Nagrinėjamoje byloje yra skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas, kuriuo atsisakyta atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, esant įsiteisėjusiems sprendimams dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo ir draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi nustatymo (Migracijos departamento 2024 m. spalio 15 d. sprendimas ir 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimas). Todėl pareiškėjo kreipimasis į Migracijos departamentą pagal specialią tvarką, kuri numato galimybę, pasikeitus aplinkybėms, prašyti atšaukti draudimą ir / ar SIS perspėjimą, neturėtų būti suprantamas kaip Migracijos departamento pareiga iš naujo vertinti visą situaciją. Tačiau atskira tokio prašymo nagrinėjimo tvarka suponuoja, kad Migracijos departamentas turėtų priimti individualizuotą sprendimą ir motyvuotai nuspręsti dėl to, ar yra / nėra pagrindas tenkinti tokį pareiškėjo prašymą.

III. 12. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir patenkinti pareiškėjo skundą – panaikinti Migracijos departamento Sprendimą; 2) priteisti pareiškėjui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas įvedė draudimą pareiškėjui atvykti į Europos Sąjungą todėl, kad pareiškėjas 2025 m. birželio 6 d. išvyko į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas priėmė sprendimą dėl draudimo atvykti į Europos Sąjungą pareiškėjui dar 2024 m. gruodžio 18 d., todėl akivaizdu, kad, priimant spendimą, nebuvo vertinamos aplinkybės dėl pareiškėjo judėjimo Europos Sąjungoje, toks sprendimas buvo priimtas tik todėl, kad pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi. Atsakovui panaikinus pareiškėjo leidimą laikinai gyventi, jis tapo negaliojantis ir (duomenys neskelbtini) pareigūnai bei kitų šalių valstybės institucijos mato šią informaciją vieningoje sistemoje, todėl pareiškėjas negalėjo panaudoti panaikinto leidimo laikinai gyventi vykimui į (duomenys neskelbtini).

14. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, netinkamai taikė Įstatymą, suabsoliutino institucijos teisę priimti tokio pobūdžio sprendimus visais atvejais, kai asmeniui yra panaikinamas leidimas laikinai gyventi. Atsakovas nenustatė pareiškėjo grėsmės Lietuvos Respublikai ar kitų svarbių priežasčių, dėl kurių atsakovo sprendimas galėtų likti galioti, todėl akivaizdu, kad Sprendimas turi būti panaikintas. Pareiškėjas nesiekė piktnaudžiauti sistema, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tuo metu aktualią informaciją. Priimtas Sprendimas pareiškėjo atžvilgiu nėra proporcingas, t. y. atsakovas akivaizdžiai peržengė diskrecijos ribas.

15. Pareiškėjas remiasi SIS reglamento 24 straipsniu, kuris nustato perspėjimų apie draudimą atvykti ar apsigyventi pateikimo sąlygas. Nurodo, kad šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Teigia, kad, pagal šio straipsnio 2 dalį, perspėjimas įvedamas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas grėsme viešajai tvarkai, visuomenės saugumui arba nacionaliniam saugumui, kuri gali kilti dėl trečiosios šalies piliečio buvimo valstybės narės teritorijoje. Toliau nurodoma, kad „tokia padėtis susidaro pirmiausia tuomet, kai: a) trečiosios šalies pilietis yra nuteistas valstybėje narėje už nusikalstamą veiką, už kurią baudžiama ne mažesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausme; b) yra pagrįstų priežasčių manyti, kad trečiosios šalies pilietis yra padaręs sunkias nusikalstamas veikas, arba yra aiškių įrodymų, kad jis ketina tokias nusikalstamas veikas padaryti valstybės narės teritorijoje“. SIS reglamento 21 straipsnis įtvirtinta, kad, prieš pateikdama perspėjimą, valstybė narė nustato, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą į SIS II. Reglamento (ES) 2018/1861 63 straipsniu buvo pakeistas, be kita ko, SIS reglamento 21 straipsnis, papildant jį nauja pastraipa, kurioje nustatyta kad „kai 24 straipsnio 2 dalyje nurodytas sprendimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi šalyje yra susijęs su teroristiniu nusikaltimu, atvejis laikomas pakankamai adekvačiu, atitinkamu ir svarbiu, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS II. Dėl su visuomenės ar nacionaliniu saugumu susijusių priežasčių išimtiniais atvejais valstybės narės gali neįvesti perspėjimo, kai dėl jo gali būti trukdoma atlikti oficialius ar teisinius paklausimus, tyrimus ar procedūras“. Taigi, įvedant perspėjimą į SIS II, taikomas proporcingumo reikalavimas, išnagrinėjant, ar konkretus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS II.

16. Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024 nurodė, jog sprendimas uždrausti trečiosios šalies piliečiui atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikrą laikotarpį, grindžiamas to asmens keliama grėsme nacionaliniam saugumui, neturi tapti automatiniu pagrindu įvesti perspėjimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą. Pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo 21 straipsnį, kompetentingos institucijos pirmiausia turi įvertinti į SIS II įvedamų perspėjimų atitiktį proporcingumo principui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad šis principas leidžia užtikrinti subalansuotą santykį tarp siekiamo bendrojo intereso tikslo, t. y. nacionalinio saugumo apsaugos, ir tam tikros asmens teisės ribojimo, kurį nulemtų perspėjimo įvedimas į SIS II.

17. Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti Regionų administracinio teismo sprendimą nepakeistą.

18. Migracijos departamentas teigia, kad nesutiktina su pareiškėjo teiginiais, jog (duomenys neskelbtini) pareigūnai bei kitų šalių valstybės institucijos mato informaciją, jog leidimas laikinai gyventi panaikintas. Nėra tokios vieningos sistemos, jog būtų galima sužinoti apie leidimo laikinai gyventi galiojimą, įvedus leidimo laikinai gyventi numerį.

19. Migracijos departamentas nurodo, kad, vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 50.1 punktu, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis netrumpinamas ir užsieniečio duomenys neišbraukiami iš Nacionalinio sąrašo, nes, išnagrinėjus prašymą, nustatyta, jog nustatomas toks pat draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, koks jau yra nustatytas.

20. Taip pat nenustatyta Taisyklių 32 punkte nurodytų teisinių pagrindų, kuriems esant duomenys, iš Nacionalinio sąrašo pateikti SIS, šioje sistemoje atšaukiami (nenustatyta, kad užsienietis turi vienos iš Šengeno valstybių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą, duomenys apie asmenį neišbraukti iš nacionalinio sąrašo, taip pat nenustatyta, kad neliko pagrindo taikyti perspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo į Šengeno erdvę).

21. Migracijos departamentas teigia, kad priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Sprendimas pagrįstas objektyviais Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados.

IV. 22. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. spalio 3 d. sprendimo Nr. 25S215805, kuriuo atsisakyta išbraukti duomenis iš Nacionalinio sąrašo ir atšaukti į Šengeno informacinę sistemą įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, nustatęs, kad Migracijos departamentas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo ir atsisakė išbraukti duomenis iš Nacionalinio sąrašo ir atšaukti į Šengeno informacinę sistemą įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra paneigtos aplinkybės, kad pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino nustatytas aplinkybes, pareiškėjui taikytos judėjimo ribojimo priemonės yra neteisingos ir neproporcingos.

24. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).

25. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, akcentuoja, kad Migracijos departamento 2024 m. spalio 15 d. sprendimas, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, taip pat Migracijos departamentas 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimas, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvestas perspėjimas į Šengeno informacinę sistemą, yra įsiteisėję ir galiojantys. Taip pat yra priimti ir įsiteisėję teismų sprendimai dėl Migracijos departamento 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimo. Šioje byloje vertinamas tik 2025 m. spalio 3 d. atsakovo sprendimo Nr. 25S215805 pagrįstumas ir teisėtumas.

26. Regiono administracinio teismo 2025 m. gegužės 21 d. sprendime ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartyje, nagrinėjant Migracijos departamento 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimo teisėtumą, nustatytos aplinkybės yra šioje byloje laikytinos prejudicinėmis ir neįrodinėtinos iš naujo (ABTĮ 57 straipsnio 2 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartyje, be kita ko, konstatuota, jog vienas iš leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų – tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas – leidžia daryti išvadą apie pareiškėjo nesąžiningą elgesį, kitokius ketinimus bei migracijos procedūrų piktnaudžiavimo aspektą. Taip pat pažymėta, kad kompetentinga institucija sprendime buvo individualizavusi atvejį ir pateikusi pakankamus argumentus dėl SIS perspėjimo proporcingumo.

27. Taigi nagrinėjamoje byloje pareiškėjo argumentai, kuriais siekiama iš naujo įrodinėti, kad pareiškėjo elgesys nevertintinas piktnaudžiavimo migracijos procedūromis aspektu, atmetami kaip nepagrįsti.

28. Ginčijamas Sprendimas priimtas, vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 8 dalimi, Taisyklių, 30 ir 32 punktais bei Kriterijų vertinimo tvarkos 50.1 papunkčiu.

29. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 7 dalį, užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Įstatymo 133 straipsnio 8 dalis nustato, kad sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

30. Pagal Taisyklių 32 punktą, sprendimas atšaukti perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį priimamas: jeigu kita Šengeno valstybė po konsultacijų su Lietuvos Respublika užsieniečiui išduoda leidimą gyventi arba nacionalinę vizą arba jeigu šis jau turi vienos iš Šengeno valstybių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą (32.1. p.); jeigu duomenys apie užsienietį, kurio duomenys iš sąrašo pateikti C.SIS, išbraukiami iš sąrašo (32.2. p.); jeigu užsienietis, dėl kurio paskelbtas įspėjimas C.SIS, arba taisyklių 9 punkte nurodyta valstybės institucija ar įstaiga pateikia motyvuotą prašymą sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmusiai įstaigai ir ji nustato, kad nebeliko SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnyje ar SIS reglamento 24 arba 25 straipsnyje nurodyto pagrindo taikyti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo į Šengeno erdvę, tačiau išlieka pagrindas drausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką (32.3. p.).

31. Kriterijų vertinimo tvarkos 49 punktas numato, kad, priimant sprendimą sutrumpinti draudimo atvykti, nustatytą pagal vieną iš Įstatymo 133 straipsnio 1, 2, 5 ar 6 dalyje nustatytų pagrindų, laikotarpį ar išbraukti iš Nacionalinio sąrašo duomenis apie užsienietį, kuriam uždrausta atvykti Įstatymo 133 straipsnio 1, 2, 5 ar 6 dalyje nustatytu pagrindu (išskyrus Taisyklių 122 punkte nustatytą atvejį), atsižvelgiama į: motyvuotame rašytiniame užsieniečio prašyme išbraukti duomenis apie jį iš Nacionalinio sąrašo ar motyvuotame rašytiniame valstybės institucijos arba įstaigos siūlyme išbraukti duomenis apie užsienietį iš Nacionalinio sąrašo nurodytą priežastį ir motyvus, dėl kurių užsieniečio duomenys turėtų būti išbraukti iš Nacionalinio sąrašo, taip pat kitas nurodytas aplinkybes (49.1. p.); draudimo atvykti pagrindą ir aplinkybes, kurios buvo vertinamos, priimant sprendimą uždrausti atvykti (49.2. p.); valstybės institucijos ar įstaigos, Migracijos departamentui pateikusios siūlymą uždrausti užsieniečiui atvykti (jeigu užsieniečiui uždrausta atvykti valstybės institucijos ar įstaigos siūlymu), nuomonę ir / ar informaciją, gautą pagal Taisyklių 17 punktą (49.3. p.); aplinkybes, kurios turi būti vertinamos Tvarkos II skyriuje nustatyta tvarka (49.4. p.). Kriterijų vertinimo tvarkos 50 punkte nurodyta, kad jeigu paaiškėja Tvarkos II skyriuje nurodytos aplinkybės (buvusios sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti priėmimo metu arba naujai atsiradusios), kurios nebuvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti, tai Tvarkos II skyriuje nustatyta tvarka pakartotinai svarstomas draudimo atvykti laikotarpio nustatymo klausimas ir priimamas vienas iš šiame punkte nurodytų galimų priimti sprendimų (50.1.– 50.3. punktai).

32. Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, pakartotinai įvertino faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti perspėjimą SIS, bei pareiškėjo prašyme atšaukti perspėjimą SIS pateiktus duomenis, be kita ko, nustatė, kad asmuo gavo leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu. Migracijos departamentas padarė išvadą, jog pareiškėjas neišvyko iš Šengeno erdvės, panaikinus jam išduotą leidimą laikinai gyventi, šiuo metu neteisėtai yra joje, tai rodo pareiškėjo piktnaudžiavimą migracijos procedūromis ir bandymą apeiti Europos Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Migracijos departamentas vertino, kad nėra pagrindo išbraukti duomenis iš Nacionalinio sąrašo, todėl, vadovaudamasis Kriterijų vertinimo tvarkos 50.1 punktu, konstatavo, kad draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis netrumpinamas ir užsieniečio duomenys iš Nacionalinio sąrašo neišbraukiami, nes, išnagrinėjus prašymą, nustatyta, kad nustatomas toks pat draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, koks jau yra nustatytas. Taip pat Migracijos departamentas konstatavo, kad nenustatytas Taisyklių 32 punkte nurodytas teisinis pagrindas, kuriam esant, duomenys, iš Nacionalinio sąrašo pateikti SIS sistemai, šioje sistemoje atšaukiami (nenustatyta, kad asmuo turi vienos iš Šengeno valstybių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą, taip pat nenustatyta, kad neliko pagrindo taikyti perspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo į Šengeno erdvę).

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes ir bylos šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pareiškėjo prašymo argumentai nepatvirtina naujų faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad nagrinėjamu atveju yra Taisyklių 32.1.–32.3. punktuose nurodytos aplinkybės. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad būtų gavęs kitos Šengeno valstybės leidimą, vizą ar kad būtų atsiradęs kitas objektyvus teisinis pagrindas atšaukti perspėjimą SIS, pareiškėjas nepateikė naujų faktinių duomenų, kuriais remiantis būtų galima atšaukti į SIS įvestą perspėjimą.

34. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje buvo sprendžiami sprendimų dėl draudimo atvykti ir perspėjimo įvedimo į SIS teisėtumo ir proporcingumo klausimai, šioje byloje ginčijamas atsisakymas atšaukti SIS perspėjimą. Taigi nurodytų bylų aplinkybės ir nagrinėjamos bylos aplinkybės nėra tapačios.

35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės dėsto argumentus dėl jau įsiteisėjusių sprendimų (leidimo panaikinimo, draudimo atvykti ir SIS perspėjimo įvedimo), tačiau nenurodo naujų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atšaukti į SIS įvestą perspėjimą.

36. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė