2025-03-12 Nr. AB-4349-4-16-3-00075-2025-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1640-815/2025

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00075-2025-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui H. K., jo atstovei advokatei I. A.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

vertėjams Ingridai Nasvytei ir Maaz Arabi,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio H. K. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio H. K. sulaikymo pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečio H. K. (toliau – ir Užsienietis) sulaikymo Centre terminą iki 2025 m. gegužės 19 d., bet ne ilgiau nei iki bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

Centras teigė, kad Užsienietis buvo sulaikytas, kartu su kitais užsieniečiais vykdamas iš Latvijos Respublikos į Lenkijos Respubliką. Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Kadangi Užsieniečio nepavyko perduoti Latvijai, jis buvo sulaikytas Centre. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas iki 2025 m. vasario 19 d. Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuris buvo priimtas. Centro nuomone, nesulaikius Užsieniečio, jis gali išvykti į kitas valstybes ir taip sutrukdyti nagrinėti jo prašymą.

Užsienietis teismo posėdyje nesutiko su Centro teikimu, prašė suteikti jam galimybę laisvai judėti.

II. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai Švenčionyse 2025 m. vasario 17 d. sprendime iš dalies tenkino Centro teikimą, t. y. pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimą, kuriuo Užsienietis buvo sulaikytas, ir pritaikė jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2025 m. gegužės 19 d., bet ne ilgiau nei iki bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Teismas nustatė, kad Užsienietis 2024 m. spalio 19 d. buvo sulaikytas kaip neteisėtai esantis Lietuvos Respublikoje. Patikrinus sustabdytą automobilį, jo vairuotojas paaiškino, jog jis veža užsieniečius iš Latvijos į Lenkiją. Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. VSAT Kalvarijos pasienio užkardos pareigūno 2024 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. MD-2645 Užsienietis iki 2024 m. gruodžio 18 d. apgyvendintas VSAT. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimu Užsienietis sulaikytas iki 2025 m. vasario 19 d. Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2024 m. lapkričio 26 d. priėmė sprendimą Nr. 24S271267 nagrinėti šį prašymą iš esmės skubos tvarka.

Teismas pažymėjo, kad šiuo metu Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, Užsieniečio asmens tapatybė nenustatyta. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą (be kita ko, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatas) ir jį aiškinančią teismų praktiką, akcentavo, jog galutinis sprendimas dėl Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį nėra priimtas, todėl negalima teigti, kad šio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti. Teismas atsižvelgė taip pat į tai, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, jis neturi asmens tapatybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis prašymą suteikti prieglobstį pateikė teisme nagrinėjant prašymą dėl jo sulaikymo, kartu su kitais užsieniečiais vyko į Lenkiją. Nėra duomenų, kad Užsienietis galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Užsienietis faktiškai yra sulaikytas nuo 2024 m. spalio 19 d. Nėra duomenų, kad jis vengia bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis. Teismas nenustatė jokių kitų ypatingų aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą griežčiausiam Užsieniečio judėjimo laisvės suvaržymui. Teismas priėjo prie išvados, kad sulaikymas šiuo metu nebėra proporcinga ir būtina priemonė, o Įstatyme nustatyti tikslai (motyvų, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas, nustatymas) gali būti pasiekti ir taikant mažiau asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

III. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. vasario 17 d. sprendimą ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

Užsienietis pažymi, kad jis yra prieglobsčio prašytojas. Užsienietis nedisponuoja asmens dokumentais ir objektyviai negali jų pateikti, ir nėra duomenų, kad jis nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, siekiant jį identifikuoti, todėl ta aplinkybė, jog Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, negali būti pagrindu laikyti jį sulaikytą beveik 4 mėnesius. Užsienietis atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal Įstatymo 81 straipsnio 2 dalį, jo prašymas suteikti prieglobstį skubos tvarka turėjo būti išnagrinėtas iki 2024 m. gruodžio 4 d., tačiau Departamentas iki šiol neišnagrinėjo jo prašymo. Nepaisant to, Užsienietis toliau laikomas de facto (faktiškai) sulaikytas, o tai negali būti laikoma proporcinga priemone. Užsieniečio nuomone, atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes, yra pagrindas taikyti jo judėjimo laisvę mažiau varžančią alternatyvią sulaikymui priemonę.

Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti Užsieniečio apeliacinį skundą.

Centras apžvelgia Užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybes, dėl jo priimtus sprendimus. Centras teigia, kad Užsieniečio asmens tapatybės identifikavimo klausimas šiuo metu yra sprendžiamas Departamente, nagrinėjant jo prašymą suteikti prieglobstį. Užsieniečio el. paštu pateiktos jo ir, Užsieniečio teigimu, jo žmonos identifikavimo kortelių nepatvirtintos kopijos buvo perduotos Departamentui. Centras akcentuoja Departamento pateiktą poziciją, kad Užsieniečio tikslas buvo ne tarptautinės apsaugos prašymo teikimas Lietuvoje, o vykimas į kitas Šengeno valstybes, todėl, norint tinkamai išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį ir priimti sprendimą, tikslinga apriboti Užsieniečio judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje. Centro nuomone, Užsieniečio veiksmai (asmenų, užsiimančių nelegalia migracija, pasitelkimas, bandant tyčia, neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, ir kt.) akivaizdžiai rodo, jog jis piktnaudžiauja savo teisėmis, yra linkęs nesilaikyti Lietuvos ir kitų Šengeno valstybių narių migracinių įstatymų bei tvarkos. Be to, Centras nesutinka su Užsieniečio teiginiais, jog jam pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra pripažintina faktiniu sulaikymu, nes, pavyzdžiui, Užsienietis turi teisę laikinai išvykti iš apgyvendinimo vietos, gavęs laikino apgyvendinimo vietos vadovo leidimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Užsieniečio judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo pratęsimo.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.), pirmiausiai pažymi, jog byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas turi prieglobsčio prašytojo statusą.

Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

Teisėjų kolegija, vertindama, ar yra pagrindas sulaikyti Užsienietį pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, pažymi, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai (perėjo valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Latvijos Respubliką ir, už užmokestį pasinaudodamas nelegalios migracijos paslaugas teikiančių asmenų pagalba, toliau keliavo Europos Sąjungos teritorijoje), buvo sulaikytas su grupe kitų neteisėtai atvykusių asmenų, per Lietuvos Respubliką vyko tranzitu į Lenkijos Respubliką (teismo posėdyje Užsieniečio atstovė patvirtino šias aplinkybes), nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, prašymą suteikti prieglobstį pateikė 2024 m. lapkričio 20 d. (prašymas užregistruotas 2024 m. lapkričio 25 d.), nors jis buvo sulaikytas 2024 m. spalio 19 d. Užsienietis vėliau pateikė, jo teigimu, jo ir jo sutuoktinės asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų (asmens tapatybės kortelių, darbo pažymėjimo) kopijas. Užsienietis apeliacinės instancijos teismui pateikė dokumentus apie jo sveikatos būklę (medicinos dokumentų išrašus ir pan.) ir teismo posėdyje paaiškino, jog jis kenčia dėl (duomenys neskelbtini) (vartoja vaistus), jo rega suprastėjo. Sprendimas dėl Užsieniečio pripažinimo pažeidžiamu asmeniu nėra priimtas.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad, siekiant tinkamai išnagrinėti Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį, yra būtina užtikrinti Užsieniečio buvimą Lietuvos Respublikoje, todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose. Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, tikėtina, kad Užsienietis, netaikant judėjimo laisvės apribojimo, gali neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, tokiu būdu pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje ir jį įvykdyti.

Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį (2024 m. gegužės 30 d. įstatymo Nr. XIV-2673 redakcija) alternatyvios sulaikymui priemonės yra: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai Užsieniečiui taikė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Užsieniečio argumentai, kad, vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika (pvz., 2022 m. birželio 30 d. prejudicinis sprendimas M. A., C-72/22 PPU, EU:C:2022:505), minėta alternatyvi sulaikymui priemonė yra laikytina de facto sulaikymu, nekeičia tokio teisėjų kolegijos vertinimo, nes pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą Užsienietis turi teisę išvykti iš Centro, gavęs jo vadovo ar jo įgalioto asmens leidimą, o ankstesnis Užsieniečio elgesys suponuoja grėsmę, jog jis gali pabėgti arba pasislėpti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl konkrečios judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo priemonės taikymo, padarė pagrįstą išvadą, jog taikius švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę (arba netaikius visiškai jokios priemonės) nebūtų pasiekti Įstatymo tikslai, nes yra rizika, jog Užsienietis, turėdamas judėjimo laisvę, gali išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje ir jį įvykdyti.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytų motyvų pagrindu, todėl Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

(duomenys neskelbtini) piliečio H. K. apeliacinį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis