Legislator Case Law & Legislation
e201a781-49df-470e-b556-5cdf4f7fd45e AI generated

e201a781-49df-470e-b556-5cdf4f7fd45e · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number e201a781-49df-470e-b556-5cdf4f7fd45e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-274-651/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26571-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.4.4.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.1; 2.4.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 24 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eduardo Maškevičiaus, sekretoriaujant Vitai Diekontienei, dalyvaujant prokurorei Snieguolei Lukošienei, nuteistajam T.

Legislator headnote

AI generated

e201a781-49df-470e-b556-5cdf4f7fd45e · Klaipėdos apygardos teismas: Teismo posėdyje prokurorė Snieguolė LukoÅ¡ienė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-274-651/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26571-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.4.4.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.1; 2.4.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 24 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eduardo Maškevičiaus, sekretoriaujant Vitai Diekontienei, dalyvaujant prokurorei Snieguolei Lukošienei, nuteistajam T.

Å . ir jo gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui, nukentėjusiajam D. Ž., apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T. Å . ir nukentėjusiojo D. Ž. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2022 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo T. Å . pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį bausmės laikotarpiu tęsti darbÄ , dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždrausti vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 eurų) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , nustatant 10 (deÅ¡imties) mėnesių terminÄ , skaičiuojamÄ nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Å¡iai įmokai sumokėti. Nukentėjusiojo D. Ž. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir nukentėjusiajam D. Ž. iÅ¡ T. Å . priteista 3 000 eurų neturtinei žalai atlyginti, kita civilinio ieÅ¡kinio dalis atmesta.

Teisėjų kolegija nustatė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. T. Å . nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų, o bÅ«tent: jis 2021 m. liepos 31 d., laikotarpiu nuo 18 val. iki 19 min. 30 min., (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini), konflikto metu du kartus smogė kumščiu D. Ž. į veidÄ , po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), du kartus smogė kumščiu nukentėjusiajam į galvÄ , dėl to Å¡is pargriuvo ir pargriuvusiam vienÄ kartÄ spyrė į kairės kojos blauzdÄ , tuo padarydamas nosies sumuÅ¡imÄ bei atvirÄ kairės blauzdos kaulų lūžimÄ (blauzdikaulio ir Å¡eivikaulio) visiÅ¡kÄ blauzdos kaulų ir pėdos kaulų iÅ¡nirimÄ Ä¯ priekį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai 2. Apeliaciniu skundu T. Š. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 3 d. nuosprendį. 2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojas V. L. gali patvirtinti, jog T. Š. nemušė D. Ž. kieme, neturėjo geležinių batų. Kaltė grindžiama tik D. Ž. melagingais parodymais. 2.2. Be to, nurodoma, jog nukentėjusiajam nepagrįstai buvo priteista 3 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

3. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis D. Ž. praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2022 m. birželio 3 d. nuosprendį – paskirti nuteistajam T. Å . griežtesnę bausmę, tenkinti civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti 23 000 eurų negautų pajamų, 30 000 eurų neturtinės žalos atlyginimui. 3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistajam paskirta bausmė nėra teisinga, nebus pasiekti bausmės tikslai. Atkreipiamas dėmesys, kad T. Å . padarė nusikalstamÄ veikÄ neiÅ¡nykus teistumui.

Tai rodo nuteistojo ciniÅ¡kÄ požiÅ«rį į visuomenę, tai, jog jis nelinkęs laikytis nustatytų taisyklių. 3.2. Be to, pažymima, kad turi bÅ«ti priteistos 23 000 eurų turtinės žalos atlyginimo dėl negautų pajamų. Nurodoma, kad nuo 2021 m. liepos 31 d. apeliantas yra nedarbingas. Septynis mėnesius negalėjo vaikščioti ir judėti laisvai. Vertina, jog negautų pajamų dydis per mėnesį yra 1 000 eurų, atsižvelgiant į vidutinį darbo užmokestį Lietuvos Respublikoje.

Pažymima, jog nors nespėjo iki sužalojimo įsidarbinti, tačiau planavo dirbti statybos sektoriuje, kuriame vidutinis atlyginimas yra 1 800 eurų. Taigi patirta turtinė žala laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 31 d. iki 2021 m. vasario 21 d. yra 7 000 eurų. Atkreipiamas dėmesys, kad dėl kojos sulaužymo negali ir negalės žaisti futbolo, be to, pasak medikų, negalės dirbti sunkaus darbo, negalės dirbti statybose, nešioti sunkius krovinius. Todėl dėl sveikatos sužalojimo padaryto profesinės veiklos pasirinkimo apribojimo padaryta turtinė žala vertinama 15 000 eurų. 3.3.

Taip pat nurodoma, kad, nustatant neturtinės žalos dydį, turi bÅ«ti atsižvelgta į tai, kad sveikatos sužalojimas padarytas dėl T. Å . neteisėtų tyčinių veiksmų. Sveikatos sužalojimas sukėlė neigiamus dvasinius ir fizinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, ribojimÄ užsiimti įprastine darbine ir laisvalaikio veikla. Nurodoma, kad negalėjo įsidarbinti, negalėjo vykti pas draugus, tyrėjus, rÅ«pintis aplinka, padėti senyvo amžiaus motinai. Net ir gydytojams atlikus visus bÅ«tinus sveikatos priežiÅ«ros veiksmus, Å¡iuo metu negali laisvai vaikščioti, bėgioti, žaisti futbolÄ .

Neigiami ilgalaikiai išgyvenimai paveikė nukentėjusįjį ir jo artimuosius, šeimos narius, nes dėl sutrikdytos sveikatos savarankiškai negalėjo ir nebegali užsiimti kasdienine veikla, laisvalaikiu, pasirūpinti savimi, nebegali laisvai prižiūrėti savo turto, rūpintis aplinka, senyvo amžiaus motina. Dėl negalėjimo žaisti futbolo su draugais yra padidėjusi socialinė atskirtis.

4. Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ negauta.

5. Teismo posėdyje nuteistasis T. Å . ir jo gynėjas advokatas Alvydas Kvaščevičius prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, o nukentėjusiojo D. Ž. apeliacinį skundÄ atmesti.

6. Teismo posėdyje prokurorė Snieguolė LukoÅ¡ienė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.

7. Teismo posėdyje nukentėjusysis D. Ž. prašė tenkinti jo apeliacinį skundÄ , paskirti nuteistajam T. Å . griežtesnę bausmę. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliaciniai skundai atmestini 8. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis T. Å . apeliaciniu skundu ginčija kaltę ir nurodo, jog nepagrįstai nukentėjusiajam buvo priteista 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Tuo tarpu nukentėjusysis D. Ž. apeliaciniu skundu nesutinka su priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžiais, taip pat nurodo, kad nuteistajam T. Š. turi būti skirta griežtesnė bausmė. Būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas pasisako. Dėl nuteistojo T. Š. apeliacinio skundo 9. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis T. Š. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo kaltę iš esmės grindė tik nukentėjusiojo D.

Ž. parodymais.

10. Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Byloje esančių duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis).

Visus įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. BPK 20 straipsnio 2 dalies (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ ) nuostatos įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę ir kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos.

Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014).

Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

11. Ä®vertinus bylos medžiagÄ , pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas T. Å . inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė dėl T. Å . kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas T.

Å . kaltu padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais bÅ«dais gautus duomenis, tai yra apklausė patį nuteistÄ jį T. Å ., nukentėjusįjį D. Ž., liudytojÄ G. S., paskelbė liudytojo A. C. (A. C.) parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, iÅ¡tyrė (iÅ¡vardijo) dokumentus, turinčius reikÅ¡mės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagrindė teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepadarė procesinių pažeidimų, laikėsi BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisÄ loginę grandinę. Teismas tyrė bei analizavo tiek T. Å . teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė paties nuteistojo T.

Å . parodymus.

12. AukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, jog iÅ¡tirtų ir iÅ¡analizuotų įrodymų pagrindu T. Å . veika pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka Å¡io nusikaltimo požymius. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti iÅ¡ naujo ar naikinti ginčijamÄ nuosprendį ir priimti naujÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl T. Å . kaltės.

13. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Taigi nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, tai yra žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio.

Å iuo atveju svarbu nustatyti ir priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. BÅ«tent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam – turi bÅ«ti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Pažymėtina, kad priežastinio ryÅ¡io nustatymas yra daugiau fakto klausimas ir loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimÄ , iÅ¡ nustatytų faktinių aplinkybių nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga iÅ¡vadai padaryti, – ar yra ryÅ¡ys tarp kaltininko nustatytos veikos ir padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-489/2018).

14. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas jo kaltę grindė nukentėjusiojo parodymais, kurie, apelianto teigimu, nėra pakankami priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, tačiau pažymėtina, jog, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, nukentėjusysis D. Ž. pakankamai nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino įvykio aplinkybes ir parodė, kad įvykio dienÄ jis sėdėjo namuose, matė, kad G. buvo nukritusi. Nuėjęs jis jÄ pakėlė ant rankų ir įkėlė į maÅ¡inÄ .

Tada parėjo namo, atėjo A., jie sėdėjo. T. aktyviai skambinėjo, pasakė, kad jis jo žmonÄ puolė. Jis tokios minties neturėjo, todėl sakė ateiti pažiÅ«rėti, kad pas jį bute nieko nėra. A. namo išėjo. Viskas įvyko prie maÅ¡inos. Nurodė, kad T. Å . buvo iÅ¡gėręs. Prie maÅ¡inos stovėjo T. ir jam du kartus trenkė į nosį ir į veidÄ . Parodė, jog, kai jam trenkė, jis pasakė, kad namie nieko nėra. Jie kartu parėjo, T. jam trenkė iÅ¡ nugaros, jis pargriuvo, paskui spyrė į kairės kojos apačiÄ ir kaulas iÅ¡lindo nuo spyrio.

T. tai pamatė, numetė telefonÄ ir pabėgo. Jis skausmo nejautė iÅ¡ Å¡oko, Å¡liaužė pas kaimynus, paprašė A. iÅ¡kviesti greitÄ jÄ .

15. Abejoti nukentėjusiojo D. Ž. parodymų patikimumu ir objektyvumu, įvertinusi nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo. AnalogiÅ¡kas komentuojamo įvykio aplinkybes nukentėjusysis dėstė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tai tiesiogiai patvirtina, kad D. Ž. parodymai viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi, jie esminėse aplinkybėse nekito. Be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis, prieÅ¡ingai nei nuteistasis, buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , o jo iÅ¡dėstytas aplinkybes dėl jam tyčiniais T. Å . veiksmais suduotų smÅ«gių lokalizacijos bei mechanizmo tiesiogiai patvirtino kiti byloje esantys ir tinkamai pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirti įrodymai.

16. Nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir liudytojas A. C.. Liudytojas parodė, kad tÄ dienÄ , kai D. Ž. buvo sužalotas, jis buvo savo garaže, kuris yra netoli nuo D. Ž. namo. D. Ž. pro savo buto langÄ pakvietė jį pas save į butÄ . Jiems bendraujant, D. Ž. paskambino T.. Jie konfliktavo, bet apie kÄ jie kalbėjo, nesuprato, nes nesupranta lietuvių kalbos. D. Ž. dar konfliktuojant su T. telefonu, jis išėjo. Išėjęs matė T. tebeÅ¡aukiantį į telefonÄ . T. nebuvo priartėjęs prie laiptinės ir jam matant jis pas D. Ž. į butÄ nėjo. Jam grįžus į savo namus, pro kurio langus vieta, kurioje stovėjo T. automobilis, nesimatė, ir praėjus apie deÅ¡imt minučių laiko, paskambino D. Ž. ir pasakė, kad kviestų medikus, nes „jis visas kraujuose“.

17. Pažymėtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme T. Å . savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino iÅ¡ dalies. Nuteistasis teisiamojo posėdžio metu aiÅ¡kino, jog jis bute nukentėjusiajam du kartus smogė į veidÄ , tačiau nesmÅ«giavo nukentėjusiajam D. Ž. lauke ir nespyrė jam į kojÄ . Parodė, kad įvykio dienÄ buvo prie maÅ¡inos, tada nuėjo pasiimti pinigų. Grįžęs nerado G. S., skambino jai, tačiau atsiliepė D.

Ž.. Jis nesmÅ«giavo kieme D. Ž.. D. Ž. jį parsivedė parodyti, kad nėra G. S. jo namuose. Nurodė, jog, kai D. Ž. pakėlė lazdÄ , tada jis smÅ«giavo, ir D. nukrito ant golfo lazdos su koja. Pažymėjo, kad nukritusiam D. Ž. į kairės kojos blauzdÄ nespyrė. Jis nukrito tiesiai ant golfo lazdos ir susmuko. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis teigė, jog nukentėjusiajam sudavė du smÅ«gius ir jis po smÅ«gių susmuko sėdom prie savo lovos. Nurodė, jog matė, kad D. Ž. kojos buvo sukryžiuotos ir jis krito ant kojų.

AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, iÅ¡analizavus baudžiamosios bylos medžiagÄ , akivaizdu, kad Å¡ie apelianto teiginiai yra gynybinė versija, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Byloje esantys ir teismo iÅ¡tirti įrodymai paneigia Å¡iuos nuteistojo teiginius.

18. Tai, kad nukentėjusiajam įvykio dienÄ buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, patvirtina ir 2021 m. gruodžio 7 d. teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog D. Ž. konstatuota: nosies sumuÅ¡imo diagnozė, nenurodant iÅ¡orinių mechaninių sužalojimų, bei atviras blauzdos kaulų lūžimas, visiÅ¡kas blauzdos kaulų ir pėdos kaulų iÅ¡nirimas į priekį. Sužalojimai padaryti paveikus ne mažiau kaip dviem trauminiais kontaktiniais smÅ«giais kietais bukais daiktais ar įrankiais sudavimo ar atsitrenkimo metu.

Konstatuoti sužalojimai yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Taigi, kaip matyti iš specialisto išvados, sužalojimai padaryti paveikus ne mažiau kaip dviem kontaktiniais smūgiais kietais bukais daiktais ar įrankiais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė nuteistojo T. Š. parodymus, jog jis trenkė du kartus, abu kartus pataikė į nosį, dėl to pradėjo bėgti kraujas, o D. Ž. susmuko sėdom prie lovos sukryžiuotomis kojomis. Nuteistasis neigia sudavęs smūgį ar spyręs, kai D.

Ž. susmuko, tačiau nuteistojo parodymus paneigia minėta specialisto išvada. Pažymėtina, kad specialisto išvadoje nurodyta, kad neįtikėtina, kad konstatuotas atviras kairės blauzdos ir čiurnos kaulų lūžimas su visišku panirimu į priekį, būtų galėjęs susidaryti sėdom ant sukryžiuotų kojų. Todėl apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nuteistojo parodymai vertintini kaip siekis sušvelninti savo neteisėtus veiksmus ir išvengti baudžiamosios atsakomybės.

19. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausto nukentėjusiojo, liudytojo A. C. parodymai, specialisto iÅ¡vada bei kiti byloje esantys įrodymai paneigia nuteistojo parodymus apie tai, kad įvykio metu jis nespyrė į kairės kojos blauzdÄ , tuo padarydamas atvirÄ kairės blauzdos kaulų lūžimÄ (blauzdikaulio ir Å¡eivikaulio) ir visiÅ¡kÄ blauzdos kaulų ir pėdos kaulų iÅ¡nirimÄ Ä¯ priekį. Minėti įrodymai patvirtina, kad smurtas prieÅ¡ nukentėjusįjį tyčia kieme du kartus smogus kumščiu jam į veidÄ , po to, tęsiant nusikalstamus veiksmus, bute du kartus smogus kumščiu jam į galvÄ , dėl to Å¡is pargriuvo ir pargriuvusiam vienÄ kartÄ spyrus į kairės kojos blauzdÄ , buvo susijęs tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su kilusiais padariniais, t. y.

D. Ž. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Apygardos teismo vertinimu, T. Å . kaltės turinį patvirtina anksčiau iÅ¡vardyti įrodymai, kurie sudaro bendrÄ visumÄ ir tarpusavyje vieni kitus papildo.

20. Taigi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, pagrįstai atmetė nuteistojo parodymus ir vadovavosi nukentėjusiojo D. Ž., liudytojo A. C. parodymais, specialisto iÅ¡vada, taip pat raÅ¡ytine bylos medžiaga ir jų pagrindu nustatė, kad T. Å . 2021 m. liepos 31 d., laikotarpiu nuo 18 val. iki 19 min. 30 min., (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini), konflikto metu du kartus smogė kumščiu D. Ž. į veidÄ , po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), du kartus smogė kumščiu nukentėjusiajam į galvÄ , dėl to Å¡is pargriuvo ir pargriuvusiam vienÄ kartÄ spyrė į kairės kojos blauzdÄ , tuo padarydamas nosies sumuÅ¡imÄ bei atvirÄ kairės blauzdos kaulų lūžimÄ (blauzdikaulio ir Å¡eivikaulio) visiÅ¡kÄ blauzdos kaulų ir pėdos kaulų iÅ¡nirimÄ Ä¯ priekį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

21. Å ios iÅ¡vados nepaneigia ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu papildomai apklausto liudytojo V. L. parodymų. Teismo posėdžio metu liudytojas V. L. parodė, kad buvo susitikęs su T. Å . lauke pasiskolinti pinigų. T. Å . padavus pinigus, jis nubėgo pas D. Ž., kuris gyveno pirmame aukÅ¡te. Girdėjo triukÅ¡mÄ , apsižodžiavimÄ , kadangi vasarÄ langai atidaryti. T. Å . greitai, už gal 5 ar 10 minučių, išėjo susinervinęs. Nurodė, kad kieme D. Ž. nematė, kol jis buvo, konflikto lauke nebuvo. Taip pat parodė, kad nežino, dėl ko tarp T. Å . ir D. Ž. įvyko konfliktas, nežino, ar D. Ž. turi beisbolo lazdÄ , neatkreipė dėmesio, kokia avalyne buvo apsiavęs T. Å .. Taigi, prieÅ¡ingai nei apeliaciniame skundė teigė nuteistasis T. Å ., liudytojas V. L. nurodė, kad konflikto nematė, tik girdėjo triukÅ¡mÄ . Darytina iÅ¡vada, kad liudytojas nepatvirtino nuteistojo versijos dėl įvykio aplinkybių.

22. IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų dėl apelianto kaltės. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimÄ , nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo iÅ¡vados.

IÅ¡ to iÅ¡eina, kad T. Å . apeliacinio skundo argumentas, jog jo kaltė grindžiama tik nukentėjusiojo parodymais, yra nepagrįstas, todėl atmetamas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad T. Å . veiksmuose yra visi bÅ«tini BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Pripažindamas T. Å . kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos iÅ¡tyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl T. Š. kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Dėl nukentėjusiojo D. Ž. apeliacinio skundo 23. Nukentėjusysis nesutinka su nuteistajam T. Š. paskirta bausme ir priteistos žalos dydžiu. Prašo skirti griežtesnę bausmę, priteisti 23 000 eurų negautas pajamas ir 30 000 eurų neturtinės žalos.

Dėl bausmės 24. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis praÅ¡ymÄ skirti griežtesnę bausmę T. Å . motyvuoja tuo, kad nuteistasis nusikalstamÄ veikÄ padarė neiÅ¡nykus teistumui, o tai rodo, kad jis nelinkęs laikytis nustatytų taisyklių.

25. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimÄ teismas privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai).

Pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ jų neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė, dominuojanti reikÅ¡mė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020). BaudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs ir bausmę skiriantis teismas privalo nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių pagrindu nuteistam asmeniui skirti bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

26. KonkrečiÄ bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 61 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

27. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimÄ teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Pagal kasacinio teismo praktikÄ bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5-719/2022).

28. Pabrėžtina tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ ar aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019; Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

29. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam T. Å ., atsižvelgė į tai, kad jis padarė vienÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , nukreiptÄ Ä¯ žmogaus sveikatÄ , į tai, kad nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Teismas įvertino tai, kad T. Å . savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino iÅ¡ dalies, tačiau nukentėjusiojo D. Ž. dėl savo neteisėtų veiksmų neatsiprašė ir savo elgesio kritiÅ¡kai nevertino. Pažymėtina, kad įvertinta ir tai, kad jis anksčiau vienÄ kartÄ teistas už kitokio pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ , jo teistumas neiÅ¡nykęs. Ä®vertinta ir tai, kad padarytÄ Å¾alÄ Klaipėdos teritorinei ligonių kasai atlygino, bei kitus T.

Å . charakterizuojančius duomenis, t. y. tai, jog jis baustas administracine tvarka, nevedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis, turi draugę. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė laisvės apribojimo bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytas Å¡ios bausmės vidurkis. Laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu vietoj intensyvios priežiÅ«ros skirtas įpareigojimas tęsti darbÄ , dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

Be to, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , nustatant 10 (deÅ¡imties) mėnesių terminÄ Å¡iai įmokai sumokėti.

30. Neteisinga bausme (BPK 328 straipsnio 2 punktas) pripažįstama tokia bausmė, kuri, nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiÅ¡kiai per Å¡velni ar per griežta. Nagrinėjamoje byloje paminėtų aplinkybių nenustatyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas T. Å . paskyrė tinkamÄ bausmę, tinkamai paskyrė jos dydį ir savo iÅ¡vadas iÅ¡samiai argumentavo. Nukentėjusysis nepateikė įtikinamų argumentų, kodėl bÅ«tina skirti griežtesnę bausmę. Laikytina, kad apylinkės teismas, laisvės apribojimo dydį nustatydamas mažesnį nei bausmės vidurkis, įstatymo normų, reglamentuojančių bausmės skyrimÄ , nepažeidė. Dėl civilinio ieÅ¡kinio 31. Nukentėjusysis D. Ž. apeliaciniame skunde nurodo, kad Å¡iuo atveju jis patyrė 23 000 eurų turtinės žalos dėl negautų pajamų. Taip pat nesutinkama su priteistos neturtinės žalos dydžiu, praÅ¡oma priteisti 30 000 eurų.

32. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis D. Ž. pateikė civilinį ieÅ¡kinį, kurį pirmosios instancijos teismas patenkino iÅ¡ dalies ir iÅ¡ nuteistojo T. Å . priteisė nukentėjusiajam D. Ž. 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

33. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį nuostolius Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiÅ«ros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo iÅ¡laidos bei kitos sveikatos grÄ Å¾inimui bÅ«tinos iÅ¡laidos).

34. Ar patirtus nuostolius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal tai:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti;

3) ar jos negautos dėl neteisėtų žalÄ padariusio asmens veiksmų. Vadinasi, negautos pajamos yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kuriÄ jis bÅ«tų realiai gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Taip pat negautos pajamos turi bÅ«ti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neiÅ¡vengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-303/2017). Dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl jÄ ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieÅ¡kovas.

Taikant BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kimÄ ir nagrinėjimÄ , bÅ«tent BPK 7 straipsnyje įtvirtintÄ taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieÅ¡kinio įrodinėjimÄ , darytina iÅ¡vada, jog nustatant ieÅ¡kinio dydį esminę reikÅ¡mę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieÅ¡kovo) pozicija, kuriÄ jis turi pagrįsti. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę įrodyti žalos dydį turi jos priteisimo reikalaujantis ieÅ¡kovas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

35. Nukentėjusysis D. Ž. praÅ¡o priteisti 23 000 eurų negautų pajamų. Nukentėjusysis šį dydį skaičiuoja atsižvelgdamas vidutinį darbo užmokestį ir nurodo, kad patirta turtinė žala laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 31 d. iki 2021 m. vasario 21 d. yra 7 000 eurų. Be to, pažymi, kad dėl kojos sulaužymo negali ir negalės žaisti futbolo, be to, pasak medikų, negalės dirbti sunkaus darbo, negalės dirbti statybose, neÅ¡ioti sunkius krovinius, todėl dėl sveikatos sužalojimo padaryto profesinės veiklos pasirinkimo apribojimo turtinę žalÄ vertina 15 000 eurų.

Nors nukentėjusysis teikia šiuos skaičiavimus, tačiau jų nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis. Kaip nurodo pats nukentėjusysis, iki sužalojimo, padaryto T. Š. nusikalstamais veiksmais, jis nedirbo, todėl prašomo priteisti 7 000 eurų dydžio negautos pajamos yra tik tikėtinos, nukentėjusysis jas preziumuoja, tačiau nepagrindžia objektyviais duomenimis. Be to, apeliaciniame skunde nepateikiama jokių duomenų, kuriais remiantis prašoma priteisti 15 000 Eur. Šiuo atveju nukentėjusysis turi įrodyti prašomos priteisti žalos dydį, todėl nėra pagrindo priteisti negautas pajamas vien remiantis deklaratyviu teiginiu, jog, pasak medikų, negalės dirbti.

Taigi nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam D. Ž. nepateikus objektyvių duomenų apie negautas pajamas, turtinės žalos atlyginimas nepriteistinas.

36. Nukentėjusysis D. Ž. praÅ¡ymÄ priteisti 30 000 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ motyvuoja tuo, kad sveikatos sužalojimas, padarytas nuteistojo T. Å . neteisėtais tyčiniais veiksmais, sukėlė neigiamus dvasinius ir fizinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, ribojimÄ užsiimti įprastine darbine ir laisvalaikio veikla. Nurodoma, kad negalėjo įsidarbinti, negalėjo vykti pas draugus, tyrėjus, rÅ«pintis aplinka, padėti senyvo amžiaus motinai, be to, dėl negalėjimo žaisti futbolo su draugais yra padidėjusi socialinė atskirtis.

37. Pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta, jog nukentėjusysis D. Ž. dėl T. Å . nusikalstamų veikų neabejotinai patyrė fizinį skausmÄ , jam konstatuoti sužalojimai – nosies sumuÅ¡imas, atviras blauzdos kaulų lūžimas, visiÅ¡kas blauzdos kaulų ir pėdos kaulų iÅ¡nirimas į priekį. Atsižvelgė į tai, kad konstatuoti sužalojimai yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Taip pat įvertintas T. Å . elgesys po nusikaltimo padarymo – savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies, nukentėjusiojo neatsiprašė ir savo elgesio kritiÅ¡kai nevertino.

Atsižvelgė ir į nuteistojo turtinę padėtį, t. y. į tai, jog T. Å . dirba, gauna pajamas, apie tÅ«kstantį eurų, yra jauno, darbingo amžiaus, neturi kreditų, todėl ateityje turės galimybę atlyginti padarytÄ neturtinę žalÄ . Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos civilinio kodekso normas, kad nustatant neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti atsižvelgiama į jos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė 3 000 eurų dydžio sumÄ neturtinei žalai atlyginti.

38. Pažymėtina, kad iš nuteistojo T. Š. priteistas 3 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas atitinka kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kurie svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016).

39. Teisėjų kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino nukentėjusiojo D. Ž. praÅ¡yto priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, jog dėl patirto sužalojimo patyrė nepatogumus, ribojimÄ užsiimti įprastine darbine ir laisvalaikio veikla, t. y. negalėjo įsidarbinti, negalėjo vykti pas draugus, rÅ«pintis aplinka, padėti senyvo amžiaus motinai, žaisti futbolo, tačiau pritartina apylinkės teismui, jog Å¡iuo atveju nėra duomenų, kad bÅ«tent dėl smurtinių T.

Å . veiksmų D. Ž. bÅ«tų nustatytas mažesnis darbingumo lygis ar dėl patirto sužalojimo bÅ«tų esmingai apribotos jo judėjimo ar bendravimo galimybės, padaryta kitokia ilgalaikė žala jo fizinei ir psichinei sveikatai. Neabejotina, kad dėl nuteistojo tyčinių veiksmų nukentėjusysis patyrė neigiamus dvasinius ir fizinius iÅ¡gyvenimus, tačiau, apygardos teismo vertinimu, priteistas 3 000 eurų neturinės žalos atlyginimas Å¡iuo atveju yra adekvatus, proporcingas, atitinka apelianto iÅ¡gyvenimus, patirtus dėl nuteistojo prieÅ¡ apeliantÄ padarytos nusikalstamos veikos.

Dėl proceso iÅ¡laidų 40. Klaipėdos apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, t. y. 193,33 eurų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ nuteistajam T. Å . apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

41. BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus.

Å ios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , sprendžiant klausimÄ dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo už atstovavimÄ apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

42. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2022 m. birželio 3 d. nuosprendį apskundė ir nuteistasis T. Å ., ir nukentėjusysis D. Ž.. Ir nuteistojo, ir nukentėjusiojo apeliaciniai skundai atmetami. BÅ«tinybė skirti nuteistajam gynėjÄ kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiÅ¡kia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybÄ , gynėjo dalyvavimas buvo bÅ«tinas valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokiÄ teisę, nepriklausomai nuo nuteistojo valios.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į gynėjo paskyrimo teisinį pagrindÄ , nusprendžia, kad iÅ¡laidos už T. Å . suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ iÅ¡ jo neiÅ¡ieÅ¡kotinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: nuteistojo T. Å . ir nukentėjusiojo D. Ž. apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai Kristina Kakurinė Dalia Kursevičienė Eduardas MaÅ¡kevičius