2021-07-07 Nr. AB-14033-3-62-3-02147-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1893-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02147-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Č. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. Č. skundą atsakovui Jonavos rajono savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, I. Č.) dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas E. Č. 2019 m. rugsėjo 26 d. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Jonavos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2019 m. liepos 30 d. raštą Nr. 6B-2-2886 „Dėl atsisakymo išduoti planavimo sąlygas kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimui“ (toliau – ir Raštas 1); 2) panaikinti Administracijos 2019 m. rugpjūčio 26 d. raštą Nr. 6B-2-3178 „Dėl informacijos“ (toliau – ir Raštas 2); 3) įpareigoti Administraciją išduoti planavimo sąlygas kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimui, kurio tikslas – parinkti ūkininko sodybos vietą ir suplanuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo teritoriją, nustatant ūkininko sodybos statinių statybos zoną, žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuosavybės teisę į Žemės sklypą įgijo iš giminaičių, po nuosavybės teisių į jo seneliui J. D. iki nacionalizacijos priklausiusį turtą atkūrimo. Pareiškėjas, siekdamas atkurti šiame sklype iki nacionalizacijos buvusią senelio sodybą, inicijavo kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimą, kurio tikslas – parinkti ūkininko sodybos vietą ir suplanuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo teritoriją, nustatant ūkininko sodybos statinių statybos zoną; planuojama ūkio veiklos kryptis – augalininkystė (grūdinių kultūrų auginimas), sodininkystė, bitininkystė. Planuojamoje užstatymo teritorijoje numatoma statyti ūkininko gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio bei kitos paskirties pastatus, reikalingus ūkininko ūkio veiklai vykdyti (sandėliavimui, džiovinimui, technikos laikymui skirtas patalpas (pastogė, garažas), pirtį).

3. Pareiškėjas atsakovo atsisakymą išduoti jam planavimo sąlygas kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimui ir šio atsisakymo motyvus laikė nepagrįstais. Manė, kad tokių sąlygų išdavimas neprieštarautų Jonavos rajono savivaldybės bendrojo plano (toliau – ir Bendrasis planas), patvirtinto Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 1TS-236 ir pakeisto 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1TS-295, sprendiniams. Bendrojo plano keitimo aiškinamajame rašte (Sprendinių konkretizavimas) nurodyta, kad esamuose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose galimas ūkininkų sodybų kūrimas (sklypo dydis – ne mažesnis kaip 0,5 ha). Bendrojo plano keitimo aiškinamajame rašte neminima, jog 2.1 skirsnio „Pagrindiniai tekstiniai reglamentai“ XIV punktas (reglamentas) taikomas tik teritorijose, kuriose nėra taikytini kiti Bendrojo plano nustatyti reglamentai. Taigi, Žemės sklype, kuris yra ūkio paskirties, galimas ūkininko sodybos kūrimas. Vadovaujantis Bendrojo plano keitimo aiškinamuoju raštu, rekreacinio naudojimo prioriteto teritorijose, tarp jų – (duomenys neskelbtini) rekreacijos plėtros teritorijoje (kurioje yra ir Žemės sklypas), negalimos tik pramonės ir sandėliavimo teritorijos, taip pat kitos panašaus pobūdžio taršios veiklos. Be to, pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 25 straipsnio 3 dalį, žemės ūkio paskirties žemėje numatytos ūkininkų sodybos ir žemės ūkio veiklai reikalingų ūkinių statinių statymas.

4. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad Bendrojo plano keitimo aiškinamojo rašto 3 skyriuje „Rekreacija ir turizmas“ nurodyta, kad „Dabartiniu metu plečiasi poilsio kaime (kaimo turizmo) paslaugos teikimas, didėja jos paklausa, kasmet vis daugiau kaimo sodybų įsijungia į šios rekreacinės infrastruktūros rūšies oficialiai sertifikuotą tinklą“. Esančiuose žemės ūkio paskirties sklypuose rekomenduotina vystyti rekreaciją bei turizmą, tačiau nėra imperatyviai privaloma keisti esamos žemės sklypo paskirties ar / ir naudojimo būdo, taip pat nėra draudžiama esamos žemės ūkio paskirties sklypuose vykdyti žemės ūkio veiklą. Privataus žemės sklypo paskirties keitimas gali būti atliekamas savininko iniciatyva (Žemės įstatymo 24 str. 1 d.). Be to, pareiškėjas pažymėjo, kad netoli Žemės sklypo yra eksploatuojami (duomenys neskelbtini), todėl pramoginės ir sportinės rekreacijos, poilsio gamtoje, sportinio turizmo ir pan. vystymas šioje vietovėje mažai tikėtinas, neperspektyvus. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2019 m. liepos 30 d. rašte Nr. (7)-1.7-4607, atsakydama pareiškėjui, nurodė, kad Žemės sklypas patenka į (duomenys neskelbtini) plotą, bet nurodė, kad ūkininko sodybos statyba Žemės sklype galima. Ginčo Žemės sklype pagal esamą žemės paskirtį vykdoma žemės ūkio veikla bei ūkininko sodybos įrengimas, planuojant ūkio veiklos kryptis – augalininkystė (grūdinių kultūrų auginimas), sodininkystė, bitininkystė, neprieštarauja pageidaujamoms vystyti turizmo ir rekreacijos rūšims šioje teritorijoje – pramoginei ir sportinei rekreacijai, poilsiui gamtoje, sportiniam ar kaimo turizmui.

5. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovui atsisakius išduoti planavimo sąlygas, buvo pažeisti pareiškėjo teisėti lūkesčiai, kadangi jis atitinka Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, pavyzdžiui, Žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, didesnis nei 0,5 ha, ginčo teritorija nėra priskirta Jonavos miestui. Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo ŪPD Nr. (duomenys neskelbtini) kopija patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2019 m. kovo 12 d. minėtame žemės sklype yra įregistravęs ūkininko ūkį. Pareiškėjas, atitikdamas visas Ūkininko ūkio įstatyme bei Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės), patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 3D-476/D1-429, įtvirtintas sąlygas, pagrįstai tikėjosi, kad planavimo sąlygos kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimui bus išduotos. Pareiškėjas tvirtino, kad kilusiam ginčui taikytinos Taisyklių nuostatos, kadangi, nors buvusių sodybų atstatymas Taisyklių 6 punkte neišskirtas atskiru punktu, tačiau buvusių sodybų atstatymo galimybę apima kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo planavimo tikslas – ūkininko sodybos vietai ir (ar) žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietai parinkti. Nagrinėjamu atveju buvusios sodybos statiniai nėra išlikę (liko tik jų dalys: pamatų dalys, rūsys), todėl sodybos atstatymas reiškia naujų statinių statybą buvusios sodybos vietoje.

6. Atsakovas Jonavos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

7. Atsakovas teigė, kad jis atsisakė išduoti pareiškėjui planavimo sąlygas kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimui, kadangi rengiamo projekto tikslas – žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietos parinkimas – prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams, patvirtintiems (pakeistiems) Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1TS-295. Žemės sklypas patenka į rekreacijos plėtros potencialo (duomenys neskelbtini) teritoriją ((duomenys neskelbtini)). Vystytinos turizmo ir rekreacijos rūšys šioje teritorijoje – pramoginė ir sportinė rekreacija, poilsis gamtoje, sportinis turizmas. Bendrojo plano XIV reglamente nustatyta, kad esamuose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose galimas ūkininkų sodybų kūrimas (sklypo dydis – ne mažesnis kaip 0,5 ha), tačiau ši nuostata taikytina teritorijose, kuriose nėra taikytini kiti Bendrojo plano nustatyti reglamentai, ir tik jeigu tai neprieštarauja parengtiems teritorijų planavimo dokumentams bei teisės aktams. Bendrojo plano XXII reglamente įtvirtinta, kad rekreacinio naudojimo prioriteto teritorijose nenumatomos pramonės ir sandėliavimo teritorijos, taip pat kitos taršios veiklos. Šioms teritorijoms ar jų dalims turi būti parengti bendrieji planai ar specialieji planai. (duomenys neskelbtini) rekreacinei teritorijai nėra parengto žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento, todėl Žemės sklypui galioja (duomenys neskelbtini) rekreacijos plėtros potencialo teritorijos, pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini), reglamentai.

8. Atsakovas pabrėžė, kad išskirtų rekreacijos plėtros potencialo teritorijų (1–9) tvarkymo darbai vykdomi tik pagal parengtus teritorijų planavimo dokumentus (bendruosius ar specialiuosius planus), išskyrus naujų statinių statybą kaimo turizmo paslaugoms teikti, esamų individualių gyvenamųjų pastatų ir sodybų rekonstravimą ir pritaikymą kaimo turizmo reikmėms pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus projektus. Žemės sklype (pareiškėjui priklausančioje jo dalyje) nėra Nekilnojamojo turto registre registruotų gyvenamųjų pastatų. (duomenys neskelbtini)rekreacijos plėtros teritorijoje nenumatyta galimybė rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektus ūkininko ūkio sodybos vietos parinkimui. Atsakovas akcentavo, kad, pagal Bendrojo plano III reglamentą, Bendrojo plano užstatymo reglamentai nustatyti tik naujai statybai. Kol neįgyvendinti Bendrojo plano sprendiniai, visos neužstatytos teritorijos (Žemės sklypas nėra priskirtas užstatytai teritorijai) naudojamos pagal esamą paskirtį. Bendrasis planas taip pat nepanaikina žemės nuosavybės dokumentuose nustatytų žemės naudojimo būdų (rengiant naujus teritorijų planavimo dokumentus, gali būti nustatoma veikla pagal bendrojo plano reglamentus arba paliekama veikla pagal nustatytąją žemės nuosavybės dokumentuose). Pareiškėjo pageidaujama vykdyti ūkinė veikla prieštarauja Bendrojo plano XXII reglamentui. Ginčo Žemės sklype nebuvo parengti teritorijų planavimo dokumentai, kuriais būtų leidžiama pastatų (statinių) statyba, todėl Bendrojo plano sprendiniai nepažeidžia pareiškėjo teisės naudoti šį žemės ūkio paskirties žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį.

9. Atsakovas tvirtino, kad Taisyklės nereglamentuoja buvusių sodybų atstatymo. Atsakovas pagrįstai vadovavosi Bendrojo plano sprendiniais (Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimas Nr. 1TS-295 yra galiojantis ir nenuginčytas) ir Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262, 9 punktu. Atsakovas, atsižvelgdamas į pareiškėjo rengiamo kaimo plėtros žemėtvarkos projekto sąlygas, uždavinius ir kt., teisėtai ir pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui planavimo sąlygas. Raštas 1 ir Raštas 2 yra motyvuoti, priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, todėl nėra pagrindo juos panaikinti.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime į skundą prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

11. Tarnyba paaiškino, kad pareiškėjas 2019 m. balandžio 24 d. prašymu kreipėsi į Tarnybos Jonavos skyrių, prašydamas priimti sprendimą dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Pareiškėjas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame Žemės sklype siekė suplanuoti teritoriją, nustatant ūkininko sodybos statinių statybos zoną. Pareiškėjas Tarnybos Jonavos skyriui pateikė visus reikalingus dokumentus bei atitiko visus reikalavimus, numatytus Taisyklių 18.1 papunktyje, 52 ir 58 punktuose, todėl minėtas skyrius 2019 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 5KPĮ-3-(14.5.125) nustatė kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžią ir planavimo tikslus. Tarnyba pažymėjo, kad kompetencija spręsti dėl planavimo sąlygų kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti išdavimo ar atsisakymo išduoti tokias sąlygas pagrįstumo yra suteikta atsakovui.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo I. Č. atsiliepime į skundą prašė tenkinti pareiškėjo skundą.

13. I. Č. pritarė skundo argumentams, be kita ko, kad pareiškėjas atitinka visas Ūkininko ūkio įstatyme ir Taisyklėse įtvirtintas sąlygas. Tvirtino, kad pareiškėjas nuosavybės teises valdo 41351/49033 dalis Žemės sklypo, kas sudaro 4,1351 ha. Esant nustatytai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo Žemės sklypo naudojimosi tvarkai, ūkininko sodyba ir (ar) žemės ūkio veiklai reikalingų kitos paskirties statinių statybos zona planuojama žemės sklypo dalyje, kurią pagal nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką valdo planavimo organizatorius – pareiškėjas. Pareiškėjas yra gavęs ir pateikęs raštišką bendraturčio sutikimą. Žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, šis sklypas yra (duomenys neskelbtini) kaime. Taip pat yra gautas ir buvo pateiktas raštiškas bendraturčio sutikimas. Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo ŪPD Nr. (duomenys neskelbtini) kopija patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2019 m. kovo 12 d. minėtame žemės sklype yra įregistravęs ūkininko ūkį, pareiškėjo žemės ūkio valda buvo įregistruota Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre dar 2011 m. gruodžio 30 d.

14. I. Č. teigė, kad pareiškėjo seneliui iki nacionalizacijos priklausiusiame žemės sklype buvo ūkininko sodyba (tai pagrindžia archyviniai duomenys), todėl, atkūrus nuosavybės teises į seneliui priklausiusią žemę natūra ir gavus konsultaciją iš atsakovo, pareiškėjas pagrįstai tikėjosi atstatyti ūkininko sodybą buvusios sodybos vietoje. Be to, Bendrojo plano keitimo aiškinamajame rašte nurodoma, kad esamuose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose galimas ūkininkų sodybų kūrimas (sklypo dydis – ne mažesnis kaip 0,5 ha). Pareiškėjas, būdamas ūkininku, vykdydamas žemės ūkio veiklą Žemės sklype bei turėdamas pagrįstų lūkesčių pastatyti ūkininko sodybą (gyvenamąjį namą su ūkio pastatais), įsigijo jo veiklai reikalingos žemės ūkio technikos, kuriai laikyti reikalingos pagalbinės ūkio patalpos.

II. 15. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. liepos 1 d. sprendimu atmetė pareiškėjo E. Č. skundą.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 4,9033 ha, pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, esantis (duomenys neskelbtini). Iki nacionalizacijos Žemės sklypas priklausė pareiškėjo seneliui J. D.. Nuosavybės teisės į Žemės sklypą natūra buvo atkurtos J. D. vaikams, tarp jų – pareiškėjo motinai, kuri dovanojo žemės sklypą pareiškėjui, ir jo dėdei, iš kurio jis įsigijo kitą sklypo dalį.

17. Pareiškėjas su 2019 m. balandžio 24 d. prašymu kreipėsi į Tarnybos Jonavos skyrių, prašydamas priimti sprendimą dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Tarnybos Jonavos skyrius 2019 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 5KPĮ-3-(14.5.125.) nustatė kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžią ir planavimo tikslus.

18. Pareiškėjas 2019 m. liepos 23 d. kreipėsi į Administraciją, prašydamas išduoti planavimo sąlygas kaimo plėtros žemėtvarkos projekto (tikslas – parinkti ūkininko sodybos vietą ir suplanuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo teritoriją, nustatant ūkininko sodybos statinių statybos zoną, planuojamos ūkio veiklos kryptis – augalininkystė (grūdinių kultūrų auginimas), sodininkystė, bitininkystė) rengimui. Administracija ginčijamu 2019 m. liepos 30 d. raštu Nr. 6B-2-2886 atsisakė išduoti planavimo sąlygas kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimui (projekto planavimo tikslas – žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietos parinkimas), nurodydama, kad tai prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams.

19. Pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 22 d. dar kartą kreipėsi į Administraciją. Administracija ginčijamu 2019 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. 6B-2-3178 informavo pareiškėją, jog, vadovaujantis Bendrojo plano sprendiniais, Tvarkos aprašo 9 punktu, planavimo sąlygos kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimui (kai projekto tikslas – ūkininko ūkio sodybos vietos parinkimas, uždaviniai – suplanuoti žemės ūkio paskirties žemės sklype teritoriją, nustatant ūkininko ūkio sodybos ribas ir ūkininko sodybos statinių statybos zoną, o planuojama ūkio veiklos kryptis – augalininkystė (grūdinių kultūrų auginimas), sodininkystė, bitininkystė) neišduodamos, nes tai prieštarauja Bendrojo plano keitimo sprendiniams, patvirtintiems Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1TS-295.

20. Teismas apžvelgė iš Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir gero administravimo principo kylančius reikalavimus. Pažymėjo, kad atsakovas, priimdamas Raštą 1 ir Raštą 2, tinkamai įvertino faktinių aplinkybių apimtį, šie raštai pagrįsti teisės aktų reikalavimais. Ginčijami administraciniai aktai priimti nustačius visus teisinę reikšmę turinčius faktus, jų turinys neleidžia jų traktuoti dviprasmiškai, yra visiškai aiškus ir suprantamas. Atsakovas tinkamai įvertino faktinių aplinkybių apimtį bei išanalizavo planinę medžiagą. Taigi, Raštas 1 ir Raštas 2 atitinka esminius Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

21. Teismas apžvelgė teisinį reglamentavimą, susijusį su kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimu (be kita ko, Taisyklių ir Ūkininko ūkio įstatymo 11 str., taip pat Tvarkos aprašo nuostatas), valstybės institucijų kompetencija šioje srityje, ir pripažino, kad Tarnyba klausimą dėl planavimo sąlygų kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti išdavimo pagrįstai paliko spręsti atsakovui pagal jo kompetenciją. Teismas sutiko su atsakovo padarytomis išvadomis ir analize, jog pagal Bendrojo plano sprendinius Žemės sklypas patenka į rekreacijos plėtros potencialo teritoriją, pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Bendrojo plano aiškinamojo rašto 3 skyriaus 3.1 lentelėje „Rekreacijos plėtros potencialo teritorijos“ nustatytas mišraus pritaikymo rekreacinio naudojimo prioriteto teritorijos tvarkymo prioritetas. Kokioje rekreacinio naudojimo prioriteto teritorijos dalyje taikyti vieną ar kitą tvarkymo reglamentą, nustatoma žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose. Vystytinos turizmo ir rekreacijos rūšys šioje teritorijoje nustatytos šios: pramoginė ir sportinė rekreacija, poilsis gamtoje, sportinis turizmas.

22. Bendrojo plano XIV reglamente nustatyta, kad esamuose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose galimas ūkininkų sodybų kūrimas (sklypo dydis – ne mažesnis kaip 0,5 ha), tačiau ši nuostata taikytina teritorijose, kuriose nėra taikytini kiti Bendrojo plano nustatyti reglamentai, ir jeigu tai neprieštarauja parengtiems teritorijų planavimo dokumentams bei teisės aktams. Bendrojo plano XXII reglamente nurodyta, kad rekreacinio naudojimo prioriteto teritorijose nenumatomos pramonės ir sandėliavimo teritorijos, taip pat kitos taršios veiklos. Minėto reglamento (XXII) kitas sakinys yra toks: „Šioms teritorijoms ar jų dalims turi būti parengti BP (bendrieji planai) ar SP (specialieji planai)“. (duomenys neskelbtini) rekreacinei teritorijai nėra parengto žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento, todėl teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad Žemės sklypui taikytinos (duomenys neskelbtini) rekreacijos plėtros potencialo teritorijos, pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini), reglamentai.

23. Išskirtų rekreacijos plėtros potencialo teritorijų (1–9) tvarkymo darbai vykdomi tik pagal parengtus teritorijų planavimo dokumentus (bendruosius ar specialiuosius planus), išskyrus naujų statinių statybą kaimo turizmo paslaugoms teikti, esamų individualių gyvenamųjų pastatų ir sodybų rekonstravimą ir pritaikymą kaimo turizmo reikmėms pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus projektus. Pareiškėjui priklausančiame Žemės sklype nėra Nekilnojamojo turto registre registruotų gyvenamųjų pastatų. Prašyme išduoti planavimo sąlygas kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimui nurodytas projekto tikslas – ūkininko ūkio sodybos vietos parinkimas, uždaviniai – suplanuoti žemės ūkio paskirties žemės sklype teritoriją, nustatant ūkininko ūkio sodybos ribas ir ūkininko sodybos statinių statybos zoną. Planavimo darbų programoje planuojama ūkio veiklos kryptis – augalininkystė (grūdinių kultūrų auginimas), sodininkystė, bitininkystė. Planuojamojo užstatymo teritorijoje numatoma statyti ūkininko gyvenamąjį namą ir pagalbinius ūkio bei kitos paskirties pastatus, reikalingus ūkininko ūkio veiklai vykdyti. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, sutiko su atsakovo išvada, kad (duomenys neskelbtini) rekreacijos plėtros teritorijoje nenumatyta galimybė rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektus ūkininko ūkio sodybos vietos parinkimui.

24. Bendrojo plano sprendinių III reglamentas nurodo, kad Bendrojo plano užstatymo reglamentai nustatyti tik naujai statybai. Kol neįgyvendinami bendrojo plano sprendiniai, visos neužstatytos teritorijos (Žemės sklypas nėra priskirtas užstatytai teritorijai) naudojamos pagal esamą paskirtį. Bendrasis planas nepanaikina žemės nuosavybės dokumentuose nustatytų žemės naudojimo būdų (rengiant naujus teritorijų planavimo dokumentus, gali būti nustatoma veikla pagal bendrojo plano reglamentus arba paliekama veikla pagal nustatytąją žemės nuosavybės dokumentuose). Teismas pritarė atsakovo vertinimui, kad pareiškėjo pageidaujama vykdyti ūkinė veikla prieštarauja Bendrojo plano XXII reglamentui, nes Žemės sklype nebuvo parengti teritorijų planavimo dokumentai, kuriais būtų leidžiama pastatų (statinių) statyba. Atsižvelgiant į tai, Bendrojo plano sprendiniai, patvirtinti Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1TS-295, nepažeidžia pareiškėjo teisės naudoti Žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę šio sklypo naudojimo paskirtį.

25. Teismas taip pat sutiko su atsakovo teiginiu, kad Taisyklės nereglamentuoja buvusių sodybų atstatymo. Akcentavo, kad Taisyklių 6 punktas nurodo, jog kaimo plėtros žemėtvarkos projektai rengiami šiais planavimo tikslais: miškui įveisti ne miško žemėje; ūkio žemės valdai pertvarkyti; ūkininko sodybos vietai ir (ar) žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietai parinkti; suplanuoti žemės ūkio ir kaimo plėtrą.

26. Teismas padarė išvadą, kad, vadovaujantis Bendrojo plano sprendiniais, Tvarkos aprašo 9 punktu, planavimo sąlygos kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimui (kai projekto tikslas – ūkininko ūkio sodybos vietos parinkimas, uždaviniai – suplanuoti žemės ūkio paskirties žemės sklype teritoriją, nustatant ūkininko ūkio sodybos ribas ir ūkininko sodybos statinių statybos zoną, o planuojama ūkio veiklos kryptis – augalininkystė (grūdinių kultūrų auginimas), sodininkystė, bitininkystė) neišduotinos, nes tai prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams. Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimas Nr. 1TS-295, kuriuo aptarti Bendrojo plano sprendiniai buvo patvirtinti, yra galiojantis ir nenuginčytas, todėl atsakovas privalėjo juo vadovautis.

27. Teismas konstatavo, kad Raštas 1 ir Raštas 2 yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo juos panaikinti. Atitinkamai, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Be to, teismas pažymėjo, kad minėtas išvestinis reikalavimas suformuluotas ydingai (netinkamai), kadangi teismas gali įpareigoti instituciją spręsti klausimą dėl sprendimo priėmimo iš naujo, atsižvelgiant į tam tikrus aspektus, tačiau tai, kokios rūšies ir kokį sprendimą priimti konkrečioje situacijoje, yra viešojo administravimo subjekto kompetencija. Atsižvelgdamas į tai, kad materialieji skundo reikalavimai yra atmestini, teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 28. Pareiškėjas E. Č. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 1 d. sprendimą ir tenkinti jo skundo reikalavimus.

29. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad šiuo atveju nebuvo pažeistas gero administravimo principas. Pažymi, kad iki ginčijamų administracinių aktų priėmimo atsakovas pareiškėją buvo informavęs, jog jis turi teisę Žemės sklype statyti ūkininko sodybą, ir išaiškinęs tokios teisės įgyvendinimo tvarką. Nors pastaroji konsultacija buvo suteikta žodžiu, tai neatleidžia viešojo administravimo subjekto nuo pareigos laikytis gero administravimo principo. Tai, kad atsakovas, konsultuodamas pareiškėją, nenurodė kliūčių Žemės sklype statyti ūkininko sodybą, bet vėliau, pareiškėjui atlikus atsakovo nurodytus veiksmus (be kita ko, UAB „Geopolius“ parengus kaimo plėtros žemėtvarkos projekto ūkininko sodybos vietai parinkti sprendinių brėžinį), atsisakė išduoti planavimo sąlygas kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti, nesuderinama su gero viešojo administravimo principu, kelia abejones dėl atsakovo veiklos skaidrumo ir kompetencijos.

30. Pareiškėjas taip pat teigia, kad konsultacijos metu gauta informacija apie teisę Žemės sklype statyti ūkininko sodybą jam suformavo pagrįstus lūkesčius. Be to, Žemės sklype iki nacionalizacijos buvo pareiškėjo seneliui priklausiusi sodyba. Atkūrus nuosavybės teises, pareiškėjas siekė atstatyti šią sodybą. Atkuriant nuosavybės teises natūra, jokių žemės naudojimo apribojimų nebuvo nustatyta. Kadangi buvo nacionalizuota žemės ūkio paskirties žemė su joje esančia ūkininko namų valda, pareiškėjas tikėjosi Žemės sklype atkurti senelio sodybą. Dėl šių priežasčių, atsakovui atsisakius išduoti planavimo sąlygas kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti, buvo pažeistas teisėtų lūkesčių apsaugos principas.

31. Pareiškėjas pakartoja skundo argumentus, kad Bendrojo plano XIV reglamente numatyta galimybė esamuose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose kurti ūkininkų sodybas, jokios papildomos sąlygos nenurodytos, o (duomenys neskelbtini) rekreacijos plėtros teritorijoje negalimos tik pramonės ir sandėliavimo teritorijos, kitos panašaus pobūdžio taršios veiklos. Nesant pareiškėjo iniciatyvos, Žemės sklypo paskirtis negali būti pakeista ir jame negali būti suplanuoti rekreaciniai statiniai, o pareiškėjas turi teisę ir pareigą naudoti Žemės sklypą pagal esamą jo pagrindinę paskirtį – žemės ūkio, įskaitant teisę žemės ūkio paskirties žemėje statyti ūkininko sodybą ir žemės ūkio veiklai reikalingus ūkinius statinius (Žemės įstatymo 24 str. 1 d., 25 str.). Lietuvos geologijos tarnyba 2019 m. liepos 30 d. rašte Nr. (7)-1.7-4607 nenustatė kliūčių pareiškėjui statyti ūkininko statybą Žemės sklype. Pareiškėjas taip pat pakartoja, kad nagrinėjamam ginčui taikytinos Taisyklės, pareiškėjas atitinka šiose Taisyklėse įtvirtintus reikalavimus.

32. Pareiškėjas mano, kad jo nuosavybės teisės yra nepagrįstai ribojamos. Pabrėžia, kad nuosavybės teisės į Žemės sklypą buvo atkurtos dar iki Bendrojo plano keitimo Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1TS-295. Taigi, pareiškėjas teisę atstatyti buvusią ūkininko sodybą įgijo iki bendrojo plano keitimo. Be to, pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą, buvusias sodybas leidžiama atstatyti net draustiniuose ir valstybiniuose parkuose. Pareiškėjas atitinka Ūkininko ūkio įstatyme įtvirtintus reikalavimus, todėl, esant Bendrojo plano XIV reglamente numatytai išimčiai, jis turi teisę Žemės sklype statyti ūkininko sodybą, juolab kad archyviniai duomenys pagrindžią ankstesnės sodybos buvimo faktą. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) rekreacinei teritorijai nėra parengto žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento, todėl žemės sklypui taikytinos (duomenys neskelbtini) rekreacijos plėtros potencialo teritorijos reglamentai, tačiau teismo posėdyje atsakovo atstovas teigė, jog neaišku, kada bus pradėtas žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento (specialiojo plano) rengimas, galbūt per ateinantį dešimtį, tad tokiu būdu pareiškėjo teisės liktų suspenduotos neapibrėžtam laikui.

33. Atsakovas Jonavos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

34. Atsakovas pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu.

35. Trečiasis suinteresuotas asmuo I. Č. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą.

36. I. Č. pritaria apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentams ir iš esmės juos pakartoja savo atsiliepime į apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 37. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklauso 32543/49033 dalių Žemės sklypo, yra nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka. Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio.

38. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyrius 2019 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 5KPĮ-3-(14.5.125.) nustatė kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžią ir planavimo tikslus. Šiuo įsakymu planuojama teritorija – Žemės sklypas, kurio plotas 4,9033 ha, planavimo tikslas – parinkti ūkininko sodybos vietą.

39. Pareiškėjas 2019 m. liepos 23 d. kreipėsi į Administraciją, prašydamas išduoti planavimo sąlygas kaimo plėtros žemėtvarkos projekto (tikslas – parinkti ūkininko sodybos vietą ir suplanuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo teritoriją, nustatant ūkininko sodybos statinių statybos zoną, planuojamos ūkio veiklos kryptis – augalininkystė (grūdinių kultūrų auginimas), sodininkystė, bitininkystė) rengimui.

40. Administracija skundžiamais raštais nusprendė atsisakyti išduoti planavimo sąlygas kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimui.

41. Administracijos atsisakymas išduoti pareiškėjui planavimo sąlygas kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimui grindžiamas argumentu, kad projektas prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams, patvirtintiems (pakeistiems) Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1TS-295. Administracija skundžiamuose raštuose nurodo bei procesiniuose dokumentuose pakartoja tokius pagrindinius argumentus: Žemės sklypas patenka į rekreacijos plėtros potencialo (duomenys neskelbtini) teritoriją ((duomenys neskelbtini)); Bendrojo plano XIV reglamente nustatyta, kad esamuose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose galimas ūkininkų sodybų kūrimas (sklypo dydis – ne mažesnis kaip 0,5 ha), tačiau ši nuostata taikytina teritorijose, kuriose nėra taikytini kiti Bendrojo plano nustatyti reglamentai; Bendrojo plano XXII reglamente įtvirtinta, kad rekreacinio naudojimo prioriteto teritorijose nenumatomos pramonės ir sandėliavimo teritorijos, taip pat kitos taršios veiklos, šioms teritorijoms ar jų dalims turi būti parengti bendrieji planai ar specialieji planai, (duomenys neskelbtini) rekreacinei teritorijai nėra parengto žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento, pageidaujama vykdyti ūkinė veikla prieštarauja Bendrojo plano XXII reglamentui; kol neįgyvendinti Bendrojo plano sprendiniai, visos neužstatytos teritorijos (Žemės sklypas nėra priskirtas užstatytai teritorijai) naudojamos pagal esamą paskirtį.

V. 42. Teritorijų planavimo sąlygų tvarkos aprašo (2014 m. sausio 18 d. redakcija) 9 punkte nustatyta, kad jei numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento (išskyrus valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų) uždaviniai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, planavimo sąlygos neišduodamos. Planavimo organizatoriui pateikiamas motyvuotas atsakymas, nurodant konkrečius teisės aktų straipsnius ir nuostatas ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, draudžiančius numatomą veiklą, taip pat nurodant planuojamoje teritorijoje išduotas kitų teritorijų planavimo dokumentų rengimo planavimo sąlygas, kurias įgyvendinus rengiamais teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, planuojama veikla taptų negalima.

43. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio (2010 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-1259 redakcija) 1 dalies 4 punkte kaip administracinė paslauga yra nurodomas asmenų konsultavimas viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte (2009 m. birželio 11 d. įstatymo Nr. XI-283 redakcija) įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

44. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Viešojo administravimo subjektai yra saistomi inter alia (be kita ko, įskaitant) gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015). Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015).

VI. 45. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pagal Bendrojo plano sprendinius, patvirtintus (pakeistus) Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1TS-295, Žemės sklypas patenka į rekreacijos plėtros potencialo (duomenys neskelbtini) teritoriją ((duomenys neskelbtini)).

46. Bendrojo plano XIV reglamente nustatyta, kad esamuose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose galimas ūkininkų sodybų kūrimas (sklypo dydis – ne mažesnis kaip 0,5 ha). Ūkininko sodybos sąvoką apibrėžia Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymas, pagal kurį ūkininko sodyba – nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vienas gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatais reikalingais ūkininko veiklai vykdyti. Statyba galima teisės aktų nustatyta tvarka parinkus vietą statybai ir parengus statinių projektus.

47. Bendrojo plano XXII reglamente įtvirtinta, kad rekreacinio naudojimo prioriteto teritorijose nenumatomos pramonės ir sandėliavimo teritorijos, taip pat kitos taršios veiklos. Šioms teritorijoms ar jų dalims turi būti parengti bendrieji planai ar specialieji planai. Rekreacinio naudojimo prioriteto teritorijose užstatymo intensyvumas: iki 5 proc., kai sklypo plotas iki 1 ha; iki 3 proc., kai sklypo plotas iki 5 ha; iki 2 proc., kai sklypo plotas daugiau kaip 5 ha.

48. Nagrinėjamoje byloje akcentuotina, kad Bendrojo plano XXII reglamente nėra įtvirtintas draudimas statyti ūkininko sodybą, kaip ji yra suprantama pagal Ūkininko ūkio įstatymą. Toks draudimas nėra įtvirtintas ir kitose Bendrojo plano reglamentuose. Priešingai, Bendrojo plano XIV reglamente nustatyta, kad esamuose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose galimas ūkininkų sodybų kūrimas. Taigi Administracijos aiškinimas pernelyg susiaurinant teisę nustatančią Bendrojo plano reglamento nuostatą, ir pernelyg plečiant Bendrojo plano reglamento nuostatą, nustatančią tam tikrus ribojimus (bet nenustatančią draudimų), yra neteisingas. Be to, šis aiškinimas trukdo pareiškėjui įgyvendinti nuosavybės teises į Žemės sklypą. Administracinis sprendimas, kuriuo trukdoma įgyvendinti nuosavybės teises tokiu būdu, kad tai gali būti laikoma šios teisės paneigimu, yra nesuderinamas su konstituciniu nuosavybės teisės neliečiamumo principu. Konkrečiu atveju nuosavybės teisę ribojančiu administraciniu sprendimu laikoma ir tai, kad atsisakymas priimti sprendimą grindžiamas taip pat ir specialiojo plano nebuvimu, kurio rengimas nepriklauso nuo pareiškėjo valios.

49. Atsižvelgiant į minėtus motyvus bei į tai, kad Administracija nenurodė konkrečių teisės aktų straipsnių ir nuostatų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, draudžiančių numatomą veiklą, kaip tai yra įtvirtinta Tvarkos apraše, skundžiami sprendimai negali būti laikomi teisėtais. Kadangi ginčijamų sprendimų turinys neatitinka Tvarkos aprašo 9 punkto bei Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų principų (tarp jų – įstatymo viršenybės), sprendimai naikinami ir atsakovas įpareigojamas pareiškėjo prašymą spręsti iš naujo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 3 p., 144 str. 1 d. 2 p.).

50. Pastebėtina ir tai, kad Administracija nenurodė jokių argumentų, paneigiančių pareiškėjo tvirtinimą, kad pareiškėjui buvo suteikta konsultacija (administracinė paslauga), kurios turinys buvo priešingas, negu skundžiamų sprendimų. Taigi negalima tvirtinti, kad viešojo administravimo institucija veikė atidžiai, o jos veiksmai ir sprendimai atitinka gero administravimo principą.

51. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 3 dalimi, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo E. Č. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 1 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo E. Č. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Jonavos rajono savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. 6B-2-2886 „Dėl atsisakymo išduoti planavimo sąlygas kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimui“; panaikinti Administracijos 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. 6B-2-3178 „Dėl informacijos“; įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo E. Č. prašymą išduoti planavimo sąlygas kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimui, kurio tikslas – parinkti ūkininko sodybos vietą ir suplanuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo teritoriją, nustatant ūkininko sodybos statinių statybos zoną, žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).

Klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo perduoti nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė