e1ff8dde-5f28-4e13-a486-d0b6b8e1e19a · Panevėžio apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-486-252/2019 Proceso Nr. 2-50-3-00143-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.18.1.; 2.1.2.1; 2.2.3.3.2. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 18 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimutės Sankauskaitės ir Birutės Valiulienės, dalyvaujant: ieškovui V. K., jo atstovui advokatui R.

V., atsakovei J. J., jos atstovams advokatams I. M. ir A. K., atsakovei A. K. ir advokatei I. A., atstovaujančiai atsakoves A. K., I. K., B. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. K. apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2019 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-43-839/2019 pagal ieÅ¡kovo V. K. (perėmusio teises iÅ¡ pradinės ieÅ¡kovės E. K.) ieÅ¡kinį atsakovėms A. K., I. K., B. K. (perėmusioms teises iÅ¡ pradinio atsakovo R.

K.) bei atsakovei J. J., tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų – F. J., Nacionalinei mokėjimo agentÅ«rai prie Žemės Å«kio ministerijos, notarėms D. S. ir B. G. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mams pateiktu ieÅ¡kiniu praÅ¡oma:1) pripažinti tarp E. K. ir J. J. 2012-02-01 sudarytÄ Å¾emės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančia nuo jos sudarymo momento;

2) pripažinti tarp E. K. ir J. J. 2014-07-02 sudarytÄ dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 50/2169 dalių 43,38 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) vs., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančia nuo sudarymo momento;

3) pripažinti tarp E. K. ir J. J. 2017-05-02 sudarytÄ pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 992/2169 dalių 43,38 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vs., negaliojančia nuo sudarymo momento;

4) taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ priteisiant ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovės žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 20896/43533 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) vs., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 185798/387080 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) vs., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 640/1333 dalių žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini) vs., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 554/1155 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) vs., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

5) priteisti ieškovo naudai iš atsakovės J. J. 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad E. K. dėl amžiaus ir sveikatos būklės neturėdama galimybių tvarkyti su jos nuosavybe susijusius įvairius reikalus, buvo išdavusi įgaliojimus savo sūnui – R. K.. Teigė, kad R. K. su J. J. kartu gyveno nuo 2011 m. vasaros. 2017 m. E. K. sužinojo, kad sūnus piktnaudžiavo jam suteiktomis teisėmis ir tokiu būdu nuskriaudė E. K. ir jos kitus sūnus, pardavęs žemę savo sugyventinei J. J..

3. R. K. žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) kaime, pardavė už žymiai mažesnę kainÄ nei sklypo vidutinė rinkos vertė. Be to, jis 2017-07-02 ieÅ¡kovės vardu padovanojo J. J. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) vs. dalį, o 2017-05-02 J. J. pardavė ir likusiÄ Å¡io sklypo dalį už 10 000 Eur, kai pagal VÄ® Registrų centro duomenis Å¡io sklypo vertė buvo 69 086 Eur.

4. Tvirtino, kad žemės perleisti niekada neketino, o tuo labiau padovanoti. Pinigų pagal Å¡iuos sandorius ji negavo. Ginčo sutarčių sudarymo metu E. K. įgaliotas atstovas gyveno su J. J. kaip faktiniai sutuoktiniai ir vedė bendrÄ Å«kį.

5. Mano, kad žemės sklypų dovanojimo ir pirkimo – pardavimo sandoriai buvo sudaryti pažeidžiant CK 2.134 straipsnyje nustatytÄ draudimÄ atstovui sudaryti sandorius atstovaujamojo vardu su pačiu savimi ar savo sutuoktiniu ar kitais artimaisiais, egzistuojant atstovo interesų konfliktui (CK 2.135 straipsnis) arba piktavaliÅ¡kai ieÅ¡kovės atstovui susitarus su kita Å¡alimi (CK 1.91 straipsnis). Pripažinus ginčo sandorius negaliojančiais, turi bÅ«ti taikoma vienaÅ¡alė restitucija. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mai 2019-03-18 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo V. K. teisinės pagalbos iÅ¡laidų atsakovių J. J. naudai 1723 Eur, A. K. naudai 800 Eur ir I. K. naudai 1100 Eur. Priteisė iÅ¡ V. K. valstybės naudai 40,90 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų. Panaikino 2018-02-08 nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones J. J. atžvilgiu.

7. Teismas sprendė, kad bylos duomenimis nėra pakankamo pagrindo pripažinti ieškinį pagrįstu ir įrodytu.

8. Atsižvelgęs į tai, kad atstovaujamoji E. K. mirė 2018-05-04, o jos įgaliotas atstovas R. K. mirė 2018-07-28, teismas pasisakė, kad sužinoti Å¡ių asmenų tikrÄ jÄ valiÄ dėl atstovavimo ir jo pagrindu atliktų veiksmų nėra galimybės, tačiau pagal byloje pateiktus duomenis nenustatė, kad ginčijamų sandorių sudarymas prieÅ¡taravo atstovaujamosios interesams.

9. Pabrėžė, kad E. K. valia, susijusi su nekilnojamojo turto tvarkymu, iÅ¡ esmės atsispindi jos R. K. 2011-07-28 ir 2012-06-04 iÅ¡duotuose įgaliojimuose. 2011-01-27 ir 2011-07-28 testamentais E. K. paliko R. K. butÄ ir visus žemės sklypus. Ji įgaliojimų nepanaikino net ir pateikus teismui ieÅ¡kinį, dėl ko teismas laikė, kad atstovaujamoji pasitikėjo savo atstovu. Juolab kad ir pats ieÅ¡kovas patvirtino, kad Å¡eimoje nebuvo ginčų ir nusiskundimų dėl E. K. vardu įgyto turto valdymo. Be to, R. K. motinos vardu, turtÄ ne tik realizuodavo, tačiau ir pirkdavo.

10. Pasisakydamas dėl ieÅ¡kinio argumentų, kad ginčijami sandoriai atstovaujamojo vardu sudaryti su asmeniu, kuris susijęs su atstovu, teismas nurodė, kad pagal bylos duomenis nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog R. K. ir J. J. siejo faktiniai Å¡eimos ryÅ¡iai. Nors F. J., V. K., A. K., I. K. aiÅ¡kinimu R. K. ir J. J. santykiai atrodė draugiÅ¡ki, Å¡eimyniniai, bendravimas vyko per Å¡ventes, kitomis progomis, jie kartu vyko į keliones, ir nuomonė apie jų santykius buvo kaip apie Å¡eimÄ , tačiau objektyvių duomenų, jog R. K. ir J. J. valia buvo sukurti faktinius Å¡eiminius santykius, byloje nėra pakankama.

11. Teiginiai, jog R. K. ir J. J. bendras kurtas objektas buvo pirtis, nėra pakankamai pagrįsti jų kaip sugyventinių statusu, nes nėra įrodyta, kad statybos finansuotos jų bendromis lėšomis.

12. Aplinkybės, jog J. J. buvo surašiusi testamentus R. K. naudai ar, kad R. K. ir J. J. santykiai buvo itin artimi, taip pat nėra pakankami faktinių šeimyninių santykių konstatavimui. Teismas pasisakė, kad informacija pateiktuose atskiruose ikiteisminio tyrimo duomenyse nėra nuosekli, nes R. K. ir J. J. tarpusavio santykių įvertinimai yra nuo „gyvenimo draugo“ iki „sugyventinio“.

13. Teismas vertino, kad R. K. ir J. J. tarpusavio santykiai labiau atitinka jungtinės veiklos požymius nei bendro Å«kio tvarkymÄ .

14. Teismas pažymėjo, kad E. K. veiksmai (bendras su turtu susijusių klausimų sprendimas, bendras siekis gauti naudos iÅ¡ turto naudojimo ir kt.) po įgaliojimų iÅ¡davimo ir ginčijamų sandorių sudarymo neleidžia teigti, jog ji laikė esant jos interesų pažeidimÄ .

15. Teismas sprendė, kad objektyvaus pagrindo teigti, jog ginčijami sandoriai neatitiko jos valios, nėra.

16. Teiginiai, jog E. K. turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ketino palikti iÅ¡imtinai visiems vaikams, laikytini neįrodytais. Siekdama turtÄ palikti kitiems vaikams ji turėjo visas galimybes turtÄ padovanoti ar palikti testamentu.

17. Teismas ieÅ¡kovo pozicijÄ dėl ginčo sandorių paaiÅ¡kėjimo laikotarpio laikė nenuosekliais ir abejotinais, kas kelia pagrįstų abejonių jog E. K. valia buvo nepritarti sandorių sudarymui.

18. Teismas vertino, kad ginčo turtas buvo parduodamas laisvosios rinkos sÄ lygomis. Atkreipė dėmesį, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-02-01 J. J. buvo parduotas be jame esančio miÅ¡ko. Žemės sklypo vertė be miÅ¡ko žemės ir medynų – 1505 Eur ženkliai nesiskiria nuo sklypo pardavimo kainos - 1448,10 Eur.

19. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovo argumentais, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies pardavimo už 10 000 Eur kaina pernelyg žema. Nurodė, kad E. K. 2159/4338 dalis Å¡io žemės sklypo 2012-06-28 įsigijo už 10 136 Eur, t.y. vienos dalies kaina 4,69 Eur. 2017-05-02 parduodant dalį sklypo vienos dalies pardavimo kaina 5,04 Eur, taigi įsigyto sklypo pardavimo kaina didesnė nei įsigijimo. Be to, 5,9 ha plote Å¡iame sklype buvo iÅ¡duoti leidimai kirsti miÅ¡kÄ ir sudarytos medienos iÅ¡sikirtimui pardavimo sutartys tarp E. K., atstovaujamos R. K., ir UAB „Lumeda“.

20. Dėl 50/2169 dalių žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dovanojimo atsakovei, teismas pasisakė, kad byloje nėra pagrindo manyti, jog toks veiksmas neatitiko E. K. tikrosios valios ir tai pažeidė jos turtinius interesus.

21. Teismas vertino, kad E. K. ir J. J. ryÅ¡iai ir bendravimas buvo pakankamai artimas bei tarp jų buvo pasitikėjimas. E. K. naudojosi J. J. butu, jame buvo deklaruota jos gyvenamoji vieta, jos kaip turto bendrasavininkės teikė bendrus projektus finansavimui gauti, bendrai kreiptasi dėl leidimų miÅ¡kui kirsti gavimo, miÅ¡ko sanitarinės bÅ«klės įvertinimo, kas taip pat leidžia manyti labiau buvus jungtinės veiklos siekį. Juolab, jog J. J. užimamos pareigos, iÅ¡silavinimas, kvalifikacija ir kompetencija organizuojant naudos iÅ¡ miÅ¡ko Å«kio paskirties žemės gavimÄ , buvo geresnės nei E. K. ar R. K., kas leido jiems kooperuojantis pasiekti didesnės naudos.

22. Aplinkybės, kad R. K. tinkamai neatsiskaitydavo su įgaliotoja, byloje nagrinėjamu atveju nėra įrodinėjama ir tuo faktiniu pagrindu reikalavimų nepareikšta.

23. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad R. K., veikdamas E. K. jam iÅ¡duotų įgaliojimų pagrindu, juose nustatytų įgalinimų nevirÅ¡ijo, CK nuostatų nepažeidė. Aplinkybė, kad įgaliotinis virÅ¡ijo savo įgaliojimus, taip pat nedaro įgaliotinio veiksmų neteisėtais ar niekiniais, ypač sandorį su įgaliotiniu sudariusio trečiojo asmens atžvilgiu. Be to, įstatymas įgaliotojui nustato atsakomybę už netikslų įgalinimų apimties nurodymÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 24. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas V. K. praÅ¡o panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2019-03-18 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai bei priteisti iÅ¡ atsakovų apelianto naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas.

25. Mano, kad teismas priėmė neteisėtÄ , nepagrįstÄ ir netinkamai motyvuotÄ sprendimÄ . Be to, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai taikė atstovavimÄ reglamentuojančias nuostatas ir spręsdamas ginÄÄ nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

26. Pabrėžia, kad įgaliotojo parodytas pasitikėjimas negali įrodyti, kad įgaliotinis buvo sÄ Å¾iningas ir veikė geriausiais įgaliotojo interesais. Teismo vertinimas, kad E. K. R. K. 2011-07-28 ir 2012-06-04 iÅ¡duoti įgaliojimai, 2011-07-27 ir 2011-07-28 sudaryti oficialÅ«s testamentai, kuriais visas turtas buvo paliktas bÅ«tent jam, turėtų rodyti, kad R. K. sudaryti ginčijami sandoriai turėjo atitikti įgaliotojos valiÄ , yra nepagrįstas.

27. Teismo išvada, kad aptarti E. K. įgaliojimai byloje neginčijami, taip pripažįstant, kad jie (įgaliojimai) buvo sudaryti nesant atstovaujamosios valios trūkumų, apgaulės ar grasinimo, todėl jų pagrindu atlikti atstovo veiksmai negali būti ginčijami kaip neatitikę valios ir interesų, yra nelogiška ir nepagrįsta. Bendro pobūdžio, abstraktūs įgaliojimai negali įrodyti įgaliotojo valios konkrečių sandorių atžvilgiu.

28. Atkreipia dėmesį, kad kai tik apie ginčo sandorius E. K. tapo žinoma, ji kreipėsi į teismÄ dėl jų panaikinimo, kas tiesiogiai patvirtina, kad ji nepritarė bÅ«tent Å¡iems konkretiems sandoriams. Byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių ar pateikta įrodymų, kad E. K. kokiais nors savo veiksmais įvykdė ginčijamus sandorius ar perleido iÅ¡ jų atsiradusias teises ar pareigas.

29. Atsižvelgiant į tai, kad E. K. atstovas buvo sÅ«nus, tai trijų netinkamų sandorių sudarymas nebÅ«tinai turėjo lemti bet kokių santykių tarp jų nutraukimÄ , įgaliojimų panaikinimÄ ar kitokias pasekmes.

30. Mano, kad teismas nepagrįstai pripažino neįrodytais teiginius, kad E. K. turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ketino palikti iÅ¡imtinai visiems savo vaikams. Tai, kad testamentais turtas paliekamas vienam iÅ¡ sÅ«nų neleidžia daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, kad testatorius neturėjo ketinimo dėl kitokio turto padalijimo.

31. Mano, kad teismo sprendime dėstomas vertinimas dėl sandorių sudarymo paaiÅ¡kėjimo dienos yra netinkamai motyvuotas, nes neaiÅ¡ku, kokius E. K. veiksmus nuo 2015 metų teismas laiko rodančiais jos pritarimÄ ginčijamiems sandoriams. Atsakovės J. J. nurodyti įvairÅ«s sandoriai ir dokumentai, kuriuos yra pasiraÅ¡iusi E. K., niekaip negali įrodyti jos pritarimo ginčijamiems sandoriams.

32. Teismo išvada apie bendrus E. K. ir J. J. projektus finansavimui gauti taip pat neatitinka bylos faktinių aplinkybių.

33. Pažymi, ginčijama dovanojimo sutartis J. J. buvo reikalinga tam, kad ji taptų žemės sklypo bendraturte ir įgytų Lietuvos Respublikos žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnyje numatytÄ pirmumo teisę pirkti kitas sklypo dalis, t. y. nebeliktų kliūčių sudaryti minėtÄ pirkimo pardavimo sutartį su V. G. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios galėtų pagrįsti, kad E. K. turėjo interesÄ ar paskatų padėti J. J. tapti sklypo bendraturte.

34. Mano, kad byloje yra pakankamai įrodymų, jog atsakovus R. K. ir J. J. siejo ne tik bendra veikla, bet ir bendras Å«kio ir viso gyvenimo tvarkymas. Teismas konstatavęs, kad Å¡iuos atsakovus siejo jungtinė veikla, nepasisakė, kokio turto ar kokios veiklos atžvilgiu jungtinė veikla buvo vykdoma. R. K. pozicija Å¡iuo klausimu aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta atsiliepime į ieÅ¡kinį, kuriame J. J. įvardyta kaip buvusi sugyventinė. Šį faktÄ pripažino ir R. K. atstovė advokatė I. A..

35. Teismo iÅ¡vada, kad testamentai, kuriuose atsakovė nurodė dalį turto paliekanti R. K. neatitiko įstatymo reikalaujamos formos, yra nereikÅ¡minga, nes artimÄ santykį tarp J. J. ir R. K. įrodo ne testamentų forma, o turinys ir pats jų atsiradimo faktas.

36. Nesutinka su teismo vertinimu, kad J. J. iÅ¡duoti ir notaro patvirtinti 2011-10-21 ir 2012-03-26 įgaliojimai R. K. teikia pagrindÄ laikyti, jog juos siejo vykdoma veikla ir pajamų iÅ¡ to gavimas, o ne siekis susisaistyti faktiniais Å¡eimos ryÅ¡iais.

37. Teismas neteisingai įvertino aplinkybę dėl R. K. iÅ¡duoto K. K. įgaliojimo, neatsižvelgė į tai, kad ji yra artima J. J. giminaitė. J. J. nurodė panaikinusi 2011-10-21 įgaliojimÄ , nes neva R. K. juo pasinaudodamas be J. J. žinios dar 2012 metais pardavė J. J. priklausantį automobilį, tačiau iÅ¡ į bylÄ pateiktų įrodymų matyti, kad Å¡is įgaliojimas buvo panaikintas tik 2017-09-04. Teismas taip pat neįvertino, kad pagal Å¡iuos įgaliojimus atlyginimas įgaliotiniui nebuvo mokamas, kas vėlgi rodo artimus įgaliotojos ir įgaliotinio santykius. Be to, į bylÄ pateikti įrodymai apie jų bendras keliones į užsienį. Neteisingai įvertinti duomenys ir iÅ¡ ikiteisminio tyrimo institucijos.

38. Teismas nemotyvuotai atmetė argumentÄ , kad R. K. motinos gyvenamosios vietos deklaravimas atsakovės J. J. bute, buvo nulemtas atsakovų santykių. Teismas, spręsdamas dėl atsakovų santykių, nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovų liudytojų paaiÅ¡kinimus, duotus teisme. Atkreipia dėmesį, kad J. J. iniciatyva apklausti liudytojai nors ir teigė esantys artimi jai, nedalyvavo J. J. 50 metų jubiliejuje, kuriame dalyvavo ne tik R. K., tačiau ir jo dukros su Å¡eimomis.

39. Nesutinka su teismo vertinimu, jog neįrodyta, kad R. K. ir J. J. kurtas bendras turtas buvo pirtis. Pirties nuosavybės klausimas ginčo byloje visiÅ¡kai nebuvo nagrinėtas. Teismo iÅ¡vada, kad jokių duomenų apie R. K. ir J. J. bendrÄ gyvenimÄ kokioje nors vienoje pastovioje vietoje nėra, prieÅ¡tarauja I. K., A. ir B. K., F. J. parodymams. Kita vertus, dviejų asmenų negyvenimas nuolat kartu vienoje vietoje nėra kliÅ«tis konstatuoti tarp jų susiklosčiusios faktinės santuokos (sugyvenimo) faktÄ .

40. Atkreipia dėmesį, kad įgaliotinio interesų pažeidimas galimas ir veikiant įgaliojimo ribose. Teismas neteisingai nustatė, kad ginčijami sandoriai neprieštaravo įgaliotojos E. K. interesams ir visiškai nepasisakė ir nevertino, kad R. K. netinkamai vykdė savo kaip įgaliotinio pareigas. Teismas ignoravo CK 2.135 straipsnio nuostatas ir nepasisakė dėl ieškovo nurodyto sandorių negaliojimo pagrindo, numatyto CK 1.91 straipsnyje.

41. Apeliantas skunde cituoja kasacinio teismo praktikÄ , teisinį reglamentavimÄ , susijusius su įrodymų vertinimu, faktine santuoka arba partneryste ir sandorių ginčijimu.

42. Atkreipia dėmesį, kad sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad iš ieškovo atsakovės J. J. naudai priteisiama 1723 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kai aprašomojoje dalyje teigiama, kad J. J. patyrė tik 1123 Eur išlaidų.

43. Atsakovė J. J. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti 650 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

44. Nurodo, kad R. K. išduotų įgaliojimų turinys leidžia teigti, jog su visiškai laisva pradinės ieškovės E. K. valia ir žinia pradinis atsakovas R. K. buvo įgaliotas elgtis su savo motinos turtu savo nuožiūra.

45. Atsakovė pažymi, kad nuo pat bylos pradžios ji kėlė klausimÄ ar pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu iÅ¡ tikrųjų buvo iÅ¡reikÅ¡ta pačios E. K. valia ir ar ji iÅ¡ tiesų iniciavo Å¡iÄ bylÄ . Pirmame parengiamajame teismo posėdyje, aiÅ¡kinantis 2018-01-08 atstovavimo su advokatu sutarties pasiraÅ¡ymo aplinkybes, advokatas nurodė, kad klientę į jo kontorÄ atvežė sÅ«nus. Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės abu sÅ«nus – V. K. ir F. J. kategoriÅ¡kai paneigė vežę savo motinÄ Ä¯ Vilnių pas advokatÄ . Vėliau advokatas jau teigė, kad buvo asmeniÅ¡kai atvykęs pas ieÅ¡kovę į namus, tačiau tuo metu kartu su ja gyvenęs sÅ«nus F. J. kategoriÅ¡kai paneigė ir Å¡iÄ aplinkybę.

46. Apeliaciniame skunde nepaaiškinama, kodėl galiojant įgaliojimams E. K. turėjo asmeniškai pasirašinėti ginčijamas sutartis. Byloje nėra jokių duomenų, jog E. K. būtų reikalavusi pagal žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartis gautus pinigus pervesti jai ar būtų reiškusi pretenzijas dėl netinkamo jų panaudojimo ar netinkamo įgaliojimo vykdymo.

47. Nei nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nėra atskleidžiama kaip konkrečiai ginčo sandoriais buvo pažeisti sÄ Å¾iningumo ar veikimo visais atvejais iÅ¡imtinai įgaliotojo interesais principai, kai įgaliotas asmuo R. K. 2012-06-04 įgaliojimo pagrindu turėjo teisę valdyti ir tvarkyti visÄ E. K. priklausantį turtÄ .

48. Apelianto argumentai, jog išduoti įgaliojimai yra generaliniai ir neatspindi įgaliotojo valios dėl konkrečių sandorių, neatitinka atstovavimo esmės. Joks įstatymas nedraudžia sudaryti vadinamojo generalinio įgaliojimo. Nei pati ieškovė, nei jos teisių perėmėjas niekada neteigė ir neįrodinėjo, kad išduoti įgaliojimai neatitiko E. K. tikrosios valios.

49. Nurodo, kad įgaliotojo pritarimas sudarytiems sandoriams bÅ«tinas tik tokiu atveju, jei juos sudarė tokios teisės neturintis asmuo (CK 2.133 straipsnio 6 dalis). Kitu atveju yra laikoma, kad sandoris, sudarytas per įgaliotÄ asmenį, yra sudarytas įgaliotojo vardu ir joks atskiras pastarojo pritarimas teisinės reikÅ¡mės sandorio galiojimui neturi.

50. Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, kad įgaliotojai buvo žinomi nekilnojamojo turto perleidimo faktai, bendrai buvo sprendžiama dėl stačio miÅ¡ko iÅ¡kirtimo, dėl įsipareigojimų Nacionalinei mokėjimų agentÅ«rai perkėlimo. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad įgaliotinis nebendradarbiavo su įgaliotoja, neperdavė jai informacijos dėl konkrečių sandorių, nederino jų sÄ lygų.

51. Teigia, kad turtas buvo parduodamas laisvosios rinkos sÄ lygomis. Sutarties kaina tinkamiau atspindi konkretaus daikto vertę, nei Nekilnojamojo registro centrinio duomenų banko duomenys. Apeliantas klaidina teismÄ dėl žemės sklypo Nr. 8230-0005-0098 vertės, nutylėdamas atliktÄ 5,9 ha plote miÅ¡ko kirtimÄ .

52. E. K. dėl sÅ«naus girtavimo negalėjo gyventi savo bute, kas rodo, kad E. K. turėjo interesÄ ar paskatų padėti J. J. tapti sklypo bendraturte.

53. Pabrėžia, kad jos su R. K. nesiejo faktinės santuokos santykiai. R. K., neturėdamas jokio įgaliojimo pardavė jai priklausantį automobilį Audi A6 dėl ko ji yra pareiÅ¡kusi kreditorinį reikalavimÄ jo įstatyminėms įpėdinėms. OficialÅ«s raÅ¡ytiniai dokumentai iÅ¡ teisėsaugos institucijų patvirtina, kad pirminis atsakovas savavaliÅ¡kai apsigyveno jai priklausančioje Å«kininko Å«kio sodybos pirtyje, dėl to vyko nuolatiniai konfliktai, buvo kviečiama policija, raÅ¡omi pareiÅ¡kimai pradėti ikiteisminius tyrimus.

54. Apelianto akcentuojamo atsiliepimo į ieškinį pirminis atsakovas R. K. nėra pasirašęs, jame nėra nurodyta absoliučiai jokių faktinių aplinkybių, susijusių su tariamai bendru gyvenimu. Procesinis įstatymas nenumato, jog šalies advokato paaiškinimas gali būti prilygintas faktų pripažinimui. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju byloje pateiktų duomenų nepakanka nustatyti, jog atsakovus siejo faktiniai šeimos ryšiai.

55. Su R. K. susipažino per jo motinÄ E. K.. Teiginiai, kad E. K. atsakovę pažinojo, kaip sÅ«naus faktinę sutuoktinę, yra prasimanymas. Pripažįsta, kad su R. K. yra turėjusi intymių santykių, kartu jie yra leidę laisvalaikį, pramogavę, tačiau tuo pačiu metu ji bendravo ir su S. Č., ir su G. U. ir su V. M.. Jie nebuvo įsipareigoję vienas kitam. R. K. neslėpė, kad turi kitų moterų. Apelianto nurodomu tariamu jų gyvenimo kartu laikotarpiu, 2011 metų iki 2017 m. vidurio R. K. įgijo automobilį BMW, kurį po jo mirties paveldėjo jo įstatyminės įpėdinės, byloje dalyvaujančios kaip pirminio atsakovo teisių perėmėjos. Å is turtas nebuvo vertintas kaip įgytas tariamai vedant bendrÄ Å«kį. Be to, jis gaudavo paÅ¡alpas, ir jokiai institucijai nebuvo atskleidęs, kad turi sugyventinę.

56. Aplinkybė, kad ji buvo iÅ¡davusi pirminiam atsakovui įgaliojimÄ nepatvirtina bendro gyvenimo. Nei vienoje ikiteisminio tyrimo byloje nėra jos parodymų, kad R. K. yra jos sugyventinis.

57. Atsakovės A. K., I. K. ir B. K., atstovaujamos advokatės I. A. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pažymi, kad nors teismo skundžiamame sprendime padarytos iÅ¡vados daugeliu atvejų yra nenuoseklios ir prieÅ¡taringos, bet atsakovės teismo sprendimo neskundė ir jo naikinti nepraÅ¡o.

58. Nurodo, kad neprieštarauja, jog apeliacinės instancijos teismas akivaizdžius pirmosios instancijos teismo padarytus pažeidimus ir sprendimo trūkumus ištaisytų.

59. Trečiasis asmuo nacionalinė mokėjimų agentÅ«ra prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o teismo procesinį sprendimÄ Å¡iuo klausimu priimti savo nuožiÅ«ra.

60. Nurodo, kad E. K. 2015-06-15 pateikė paraiÅ¡kÄ gauti paramÄ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonę „Investicijos, kuriomis didinamas miÅ¡kų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“. 2017-04-06 E. K. pateikė praÅ¡ymÄ perleisti įgytus įsipareigojimus J. J.. E. K. buvo informuota, kad J. J. turėtų VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registre užregistruoti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) įsipareigojimų perėmėjo nuosavybės teisę ir praÅ¡yme turi bÅ«ti nurodytos tokių įsipareigojimų perleidimo priežastys. 2017-07-24 buvo gautas susitarimas Dėl 2015-11-27 paramos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo, nurodant, kad NMA, E. K. atstovaujama R.

K. ir atsakovė sudarė susitarimÄ dėl paramos sutarties pakeitimo ir įsipareigojimų perleidimo. Pagal šį susitarimÄ visus įsipareigojimus perėmė atsakovė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.

61. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ , laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundÄ pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų Å¡ias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

62. Pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma, todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai.).

63. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių dėl kurių, pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti ieÅ¡kovės E. K. ieÅ¡kinį, pasiraÅ¡ytÄ jos atstovo advokato R. V.. IeÅ¡kinį pateikęs advokatas, kartu pateikė ir 2018-01-08 atstovavimo sutartį, sudarytÄ su E. K.. Atstovavimo sutartis nenuginčyta. Atsakovės J. J. iÅ¡sakytos abejonės dėl atstovavimo sutarties sudarymo aplinkybių, nesudaro pagrindo spręsti, kad E. K. nebuvo iÅ¡reiÅ¡kusi tokios valios ir ieÅ¡kinys teisme priimtas be teisinio pagrindo.

64. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. K., 2012-02-01, veikdamas pagal 2011-07-28 įgaliojimÄ , patvirtintÄ (duomenys neskelbtini) biuro notarės D. P., E. K. vardu sudarė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, kuria už 5000 Lt (1448,10 Eur) J. J. pardavė E. K. priklausantį 5,27 ha ploto, žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) sav. R. K., veikdamas pagal įgaliojimÄ , patvirtintÄ 2012-06-04 (duomenys neskelbtini) biuro notarės B. G., E. K. vardu 2014-07-02 padovanojo J. J. 50/2169 dalių žemės sklypo (bendras plotas 43,38 ha), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) r. sav. 2017-05-02 R. K., veikdamas pagal tÄ patį 2012-06-04 įgaliojimÄ , E. K. vardu sudarė žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį, kuria J. J. už 10 000 Eur pardavė 992/2169 dalis žemės sklypo (bendras plotas 43,38 ha), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) r. sav.

65. Nutarties 64 punkte aptarti sandoriai, ginčijami kaip sudaryti pažeidžiant įgaliotojos E. K. turtinius interesus, nes turtas perleistas už ženkliai mažesnę nei rinkos kaina, arba padovanotas, atstovui piktavaliÅ¡kai susitarus su kita sandorio Å¡alimi, egzistuojant interesų konfliktui ir esant imperatyviam draudimui sudaryti sandorius, nes atstovÄ R. K. ir atstovaujamosios turto įgijėjÄ J. J. siejo faktiniai Å¡eimos santykiai, t.y. pažeidžiant CK 1.91 straipsnį, 2.134 straipsnio 1 dalį, 2.135 straipsnio nuostatas.

66. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su civilinės bylos rašytiniais duomenimis, šalių, liudytojų, trečiojo asmens paaiškinimais, bei apeliacinės instancijos teisme išklausęs ieškovo, atsakovių bei jų atstovų pozicijas ginčo klausimu, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimų neturėjo.

67. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad neginčijant R. K. išduotų įgaliojimų, kurių pagrindu jis veikė kaip E. K. atstovas, tokiu būdu pripažįstama, jog jie buvo sudaryti nesant atstovaujamosios valios trūkumų, apgaulės ar grasinimo, todėl ir jų pagrindu atlikti atstovo veiksmai negali būti ginčijami kaip neatitikę valios ir interesų, neprieštarauja atstovavimo santykių teisinei reglamentacijai, todėl apelianto nesutikimo su šia išvada argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

68. Sutiktina su atsakovės J. J. pozicija, kad E. K. ne tik neginčijo jos iÅ¡duotų įgaliojimų R. K., bet ir asmeniÅ¡kai pasiraÅ¡ydama 2015-06-19 iÅ¡duotÄ LeidimÄ kirsti miÅ¡kÄ privataus miÅ¡ko savininkui serija (duomenys neskelbtini) bei 2017-06-23 SusitarimÄ dėl 2015-11-27 paramos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kurie susiję su ginčo žemės sklypu, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ esmės patvirtino, kad neprieÅ¡taravo jos vardu sÅ«naus R. K. sudaromiems sandoriams.

69. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Å¡alių ginÄÄ , neturėjo apsiriboti atstovavimo santykių kontekstu. Nagrinėjamoje ginčo situacijoje buvo bÅ«tina pasisakyti ir įvertinti ginčo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingÄ aplinkybę, kas visgi buvo tikrosios ginčijamų sandorių Å¡alys (CK 6.193 straipsnis), todėl Å¡is pirmosios instancijos teismo sprendimo trÅ«kumas iÅ¡taisytinas apeliacinės instancijos teisme, tikslinant ginčijamo sprendimo motyvuojamÄ jÄ dalį.

70. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris E. K. įgytas 2011-12-22 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, J. J. buvo parduotas 2012-02-01, t.y. mažiau nei po dviejų mėnesių, o žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalys E. K. įgytos 2012-06-05 dovanojimo sutarties pagrindu ir 2012-06-28 pirkimo - pardavimo sutarties (kuriÄ R. K. sudarė, kaip E. K. atstovas) pagrindu, J. J. nuosavybėn dalimis perleistos ginčijama 2014-07-02 dovanojimo sutartimi, 2014-07-14 bei 2017-05-02 pirkimo – pardavimo sutartimis, 85/4338 dalis Å¡io sklypo pagal 2015-03-24 dovanojimo sutartį įgyta paties R. K.. Be to, pagal į bylÄ pateiktus duomenis, R. K. ir J. J. skirtingų sandorių pagrindu buvo įgiję žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos valdė kaip bendrasavininkai.

71. Pirmiau aptartų žemės sklypų įgijimo periodiÅ¡kumas, o taip pat raÅ¡ytiniai įrodymai – leidimai kirsti miÅ¡kus, iÅ¡ kurių beje vienas iÅ¡duotas E. K., plynam žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris J. J. parduotas 2012-02-01) kirtimui 2012-01-09 yra pasiraÅ¡ytas pačios atsakovės J. J., kaip (duomenys neskelbtini), taip pat J. J. R. K. notarine tvarka iÅ¡duoti 2011-10-21 ir 2012-03-26 įgaliojimai, susiję su nekilnojamojo turto įgijimu ir valdymu, J. J. privačių interesų deklaracijos duomenys, patvirtinantys, kad ji vykdo ir individualiÄ veiklÄ - dekoratyvinių augalų ir gėlių auginimÄ , kitÄ Å¾emės Å«kio veiklÄ , 2015-11-27 R.

K. užpildyta E. K. vardu Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į miÅ¡ko plotų plėtrÄ ir miÅ¡kų gyvybingumo gerinimÄ â€œ paramos sutartis projektui „Jaunuolynų (iki 20 metų amžiaus) ugdymas“ įgyvendinamas (duomenys neskelbtini) r., E. K. praÅ¡ymas 2017-04-04 Nacionalinei mokėjimo agentÅ«rai perleisti įsipareigojimus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų ir 2014-2020 metų programų priemones atsakovei J. J., R. K. kaip J. J. atstovo teikiami Nacionalinei žemės tarnybai praÅ¡ymai iÅ¡duoti leidimus įveisti miÅ¡kÄ , akivaizdžiai patvirtina, kad ginčo sandoriai buvo sudaromi dėl R.

K. kartu su J. J. vykdomos ūkinės komercinės veiklos.

72. IÅ¡ byloje surinktų duomenų galima spręsti (to nepaneigė ir atsakovė J. J.), kad R. K. rÅ«pinosi sklypų ar jų dalių įsigijimu, leidimais miÅ¡kui kirsti, o po to juos perleisdavo atsakovei J. J., kuri vykdė jau kitÄ veiklÄ â€“ miÅ¡ko įveisimÄ ir gaudavo už tai paramÄ iÅ¡ NMA.

73. Nors E. K. formaliai ginčijamose sutartyse ir kituose su turto valdymu susijusiuose dokumentuose ir nurodoma, kaip Å¡io turto savininkė, bet įvertinus jos suinteresuotumÄ pagal amžių ir sveikatos bÅ«klę, realiai įgyti ir disponuoti Å¡iuo turtu, kuris, kaip minėta, akivaizdžiai buvo skirtas R. K. ir J. J. tarpusavyje suderintai ir vienas nuo kito priklausomai Å«kinei komercinei veiklai vykdyti, yra abejotinas. Å iuo aspektu reikÅ¡mingi ir atsakovės nurodomi bei bylos duomenimis, o konkrečiai, E. K. oficialių testamentų turiniu pagrįsti argumentai, kad R. K., kaip verslininkas, planavo ir po mamos mirties toliau valdyti ir naudoti šį turtÄ .

74. Nustatant tikrÄ sias ginčo sandorių Å¡alis, reikÅ¡minga ir ieÅ¡kiniu įrodinėjama aplinkybė dėl R. K. ir J. J. faktinių Å¡eimos ryÅ¡ių ginčijamų sandorių sudarymo metu. Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas, kad byloje nepakanka duomenų nustatyti, jog atsakovus R. K. su J. J., siejo faktiniai Å¡eimos santykiai, nėra pagrįsti ir teismas įrodymus dėl Å¡ių atsakovų santykių įvertino netinkamai.

75. IeÅ¡kovo įrodinėjamas R. K. ir J. J. kaip faktinių sutuoktinių bendro gyvenimo pradžios laikotarpis artimas jau paminėtam J. J. R. K. iÅ¡duoto 2011-10-21 įgaliojimo net deÅ¡imties metų laikotarpiui pirkti bet kokį nekilnojamÄ jį turtÄ , valdyti ir tvarkyti nupirktÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , gauti leidimus miÅ¡ko kirtimui, statyboms ir pan., sudarymo laikotarpiui. VertinimÄ dėl tokių santykių egzistavimo sustiprina ir tai, kad 2012-03-26 R. K. iÅ¡duotas dar vienas įgaliojimas, kurio pagrindu jis turėjo teisę valdyti ir tvarkyti J.

J. asmeninės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus su teise parduoti šį turtÄ . Be to, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, R. K. rÅ«pinosi ir visiÅ¡kai su J. J. veikla nesusijusiais klausimais, pavyzdžiui, 2012-09-25 J. J. vardu įregistravo lengvÄ jį automobilį BMW X3, 2012-11-16 pardavė J. J. automobilį Audi A6, 2015-03-31 J. J. vardu pirko lengvojo automobilio priekabÄ . Tai, kad J. J. tik 2018-10-22 yra pareiÅ¡kusi kreditorinį reikalavimÄ R. K. įstatyminėms įpėdinėms pagal paminėtÄ Audi A6 pirkimo – pardavimo sutartį, aptartų faktinių aplinkybių dėl atsakovų bendro turtinių reikalų tvarkymo nepaneigia.

76. Pakankamai plačias, kaip atstovo veikimo galimybes suteikęs 2011-10-21 įgaliojimas J. J. panaikintas tik 2017-09-04, po kurį laikÄ besitęsiančių atsakovų konfliktų. Spręsti, kad tokio pobÅ«džio įgaliojimas, kuriame nėra konkretizuota kokio nekilnojamojo turto įsigijimui ir valdymui jis iÅ¡duodamas, neleidžia pritarti pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad atsakovus siejo tik vykdoma veikla ir pajamų gavimas iÅ¡ jos. Juolab, kad atsakovė J. J. neteikė jokių įrodymų, kad toks atstovavimas buvo atlygintinis, kas leidžia spręsti dėl abipusiu pasitikėjimu paremto atsakovų artimų Å¡eiminių santykių pobÅ«džio.

77. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad R. K. motinos gyvenamosios vietos deklaravimas J. J. bute, rodo, kad toks pasitikėjimas buvo nulemtas ne santykių tarp E. K. ir J. J., o būtent artimų šeiminių santykių tarp atsakovų. Atsakovės argumentacija, kad E. K. tariamai jos bute apsigyvendavo dėl sūnų girtavimo, nėra pagrįsta jokiais įrodymais ir vertintina kritiškai. E. K. buvo buto savininkė, todėl kiti asmenys jos bute galėjo būti tik jos leidimu, o įvertinus duomenis apie jos sveikatos būklę ir amžių, abejotina, kad ji būtų realiai suinteresuota persikelti iš nuosavo būsto.

78. Atsakovė nepaneigė, kad su R. K. ne kartÄ poilsiavo ir keliaudavo į užsienio kurortus. PrieÅ¡ vienÄ iÅ¡ tokių kelionių 2014-12-11 ir 2014-01-30 ji savo ranka surašė du testamentus, pirmajame ji nurodė, kad mirus vienu metu abiem atsakovams visi miÅ¡kų Å«kio ir žemės Å«kio paskirties sklypai paliekami R. K. trims dukroms, o 2014-12-11 testamente ji nurodė, kad jos mirties atveju visus žemės Å«kio ir miÅ¡kų Å«kio paskirties sklypus palieka R. K., iÅ¡skyrus sklypus (duomenys neskelbtini) k, o namÄ su namų valda, esantį (duomenys neskelbtini), su santaupomis banke taip pat palieka R. K..

79. Nors sutiktina su teismo vertinimu, kad testamentu asmuo savo turtÄ turi teisę palikti savo nuožiÅ«ra, o Å¡ie testamentai negali bÅ«ti vertintini kaip oficialieji, tačiau Å¡ie įrodymai reikÅ¡mingi ne paveldėjimo teisės aspektu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu jų turinys patvirtina egzistavus tarp atsakovų ne tik verslo, bet ir Å¡eiminius santykius. Juolab, kad apie tokius atsakovų santykius galima spręsti iÅ¡ pakankamai informatyvių ir detalių ieÅ¡kovo V. K., trečiojo asmens F. J., liudytojo T. J. ir R. K. dukrų paaiÅ¡kinimų, kuriuos dar kartÄ patvirtino apeliacinės instancijos teisme A. K., pabrėžusi, kad R. K. su J. K. gyveno kaip Å¡eima atsakovės name, kaip faktiniai sutuoktiniai, pas kuriuos ji su kitomis atsakovo dukromis svečiuodavosi, J. J. dalyvaudavo bendrose Å¡eimos Å¡ventėse, jai buvo žinomos atsakovės jos tėvui testamentų suraÅ¡ymo aplinkybės.

80. J. J. iniciatyva į bylÄ kviestų liudytojų: kaimynės D. G., giminaičių S. K. ir T. K. paaiÅ¡kinimai dėl atsakovų santykių yra abstraktaus ir neinformatyvaus pobÅ«džio bei prieÅ¡tarauja net ir raÅ¡ytiniams bylos duomenims apie aktyvų R. K. veikimÄ atstovaujant J. J. interesus, ar atsakovės pripažįstamoms aplinkybėms dėl bendrų kelionių, veiklos sÄ sajų. Liudytoja apklausta atsakovės draugė R. Å . teismo posėdžio metu apskritai iÅ¡kėlė naujÄ atsakovų santykių versijÄ , nurodydama, kad J. J. jai pasakojo, kad 2016 m. R. K., kaip Å«kvedžiui, leido apsigyventi jos sodyboje, bet vėliau nebegalėjo jo iÅ¡ ten iÅ¡varyti. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovų santykių pobÅ«džio Å¡iais paaiÅ¡kinimais nesivadovauja.

81. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo duomenys nėra nuoseklūs atsakovų tarpusavio santykių aspektu.

82. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriaus raÅ¡tas patvirtina, kad R. K. ir J. J. dėl savo konfliktų nuo 2017-05-28 iki 2018-03-17 kreipėsi net 6 kartus. Procesiniuose dokumentuose fiksuoti duomenys dėl atsakovų nesutarimų aplinkybių ir kreipimosi į ikiteisminio tyrimo įstaigas priežastys, akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovų konfliktai buvo inspiruoti ne verslo ar atsitiktinių santykių iÅ¡davoje, bet atsakovei siekiant nutraukti faktinę santuokÄ su R. K. ir nesutariant turtiniais klausimais. Taip, kaip kreipiantis į policijos įstaigÄ atsakovai įvardydavo vienas kitÄ ar, kaip jų statusÄ vienas kito atžvilgiu nurodydavo pareigÅ«nai iÅ¡ esmės atsakovų santykių kvalifikavimui nėra reikÅ¡minga, nes tokių aplinkybių ikiteisminio tyrimo įstaigos nenustatinėjo.

83. Tai, kad R. K. iÅ¡duotų įgaliojimų pagrindu atstovavo ir kito su J. J. susijusio asmens (K. K.) interesams, skirtingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas negali bÅ«ti vertinama kaip paneigianti atsakovų gyvenimÄ faktinėje santuokoje, aplinkybė.

84. J. J. argumentai, kad tuo pačiu metu ji intymiai bendraudavo ne tik su R. K., o testamentus suraÅ¡ydavo ir kitiems asmenims, nepateikus į bylÄ Ä¯rodymų dėl Å¡ių jos nurodomų argumentų ar, kad R. K. buvo žinoma apie tokius atsakovės santykius, iÅ¡ esmės rodo atsakovės vertybines nuostatas, bet nepaneigia, kad Å¡iuos atsakovus siejo sugyventinių santykiai, kuriamas bendras gyvenimas.

85. Nors ieÅ¡kovas neteikė į bylÄ Ä¯rodymų dėl atsakovų bendro gyvenimo kokioje nors konkrečioje pastovioje vietoje, o atsakovė teigia, kad apskritai jų santykiuose nėra bendro gyvenimo požymių, teisėjų kolegija pritaria apelianto argumentams, kad aptartų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad vien Å¡i aplinkybė yra kliÅ«tis konstatuoti tarp atsakovų susiklosčiusios faktinės santuokos (sugyvenimo faktÄ ). Teismas iÅ¡ bylos duomenų teisingai nustatė faktinę aplinkybę, kad R.

K. dažniausiai bÅ«davo sodyboje (duomenys neskelbtini) vs. ir jÄ prižiÅ«rėdavo, o J. J. faktiÅ¡kai gyveno Utenoje ir atvykdavo į sodybÄ . Pažymėtina, kad įstatymų nustatyta tvarka įformintuose Å¡eimos teisiniuose santykiuose (santuokoje) nėra nustatytas reikalavimas sutuoktiniams nuolat gyventi kartu vienoje vietoje (Å¡alyje, mieste, konkrečioje gyvenamojoje patalpoje). Faktiniai sugyventinių santykiai savo esme yra panaÅ¡Å«s į sutuoktinių santykius, kÄ iÅ¡ esmės pripažįsta ir atsakovė J.

J. savo atsiliepime į apeliacinį skundÄ , tačiau atsakovė nepaaiÅ¡kino, kodėl sugyventiniams turėtų bÅ«ti taikomi kitokie, gerokai griežtesni nei sutuoktiniams, reikalavimai dėl gyvenimo kartu vienoje vietoje.

86. Skirtingai nei vertina atsakovė, aplinkybė, jog R. K. nespėjo pateikti paaiÅ¡kinimų teismui asmeniÅ¡kai, neleidžia ignoruoti į bylÄ pateiktuose procesiniuose dokumentuose, kurie parengti R. K. įgalioto atstovo, pozicijos, kuria jis pripažino atsakovų, kaip faktinių sutuoktinių statusÄ .

87. Toliau pasisakant dėl atstovavimo santykių, teisėjų kolegija pažymi, kad nors pagal įgaliojimų apimtis R. K. jo motina suteikė teisę ne tik valdyti, bet ir disponuoti visu atstovaujamosios turtu, tačiau išanalizavus bylos duomenis, susijusius su E. K. nekilnojamojo turto sandoriais, su jos vardu registruotų žemės sklypų ar jų dalių valdymu susijusiais įgaliotinio veiksmais, R. K. ir J. J. bendra vykdoma ūkine komercine veikla, šių atsakovų faktinius sutuoktinių santykius bei atsižvelgus į E. K. realius interesus pagal jos amžių ir sveikatos būklę, labiau tikėtina, kad tikroji ginčo sandorių šalis buvo ne E. K., o R. K..

88. AptartÄ vertinimÄ sustiprina ir apeliacinės instancijos teisme R. K. dukros atsakovės A. K. teikti paaiÅ¡kinimai, kad R. K. po anksčiau turėto verslo nesėkmių turėjo skolinių įsipareigojimų, todėl siekdamas iÅ¡vengti priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų nukreipimo į jo turtÄ ar pinigines lėšas, jis savo verslÄ , susijusį su žemės sklypų įsigijimu, miÅ¡kų kirtimu ir įveisimu, vykdė prisidengdamas savo motinos E. K. vardu.

89. Ä® bylÄ pateikta medžiaga iÅ¡ vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmai R. K. atžvilgiu dėl pakankamai didelės sumos dar pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2004-03-16 iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ buvo vykdomi, kas iÅ¡ esmės patvirtina A. K. nurodomÄ faktinę aplinkybę, paaiÅ¡kinančiÄ kodėl R. K. kartu su J. J., vykdydamas savo Å«kinę komercinę veiklÄ , veikė ne asmeniÅ¡kai, bet kaip atstovas per akivaizdų statytinį – savo motinÄ .

90. Teisėjų kolegijos vertinimu tai, kad E. K. nuosavybės teisės į ginčo nekilnojamÄ turtÄ faktas buvo iÅ¡vieÅ¡intas vieÅ¡ame registre, nereiÅ¡kia, kad ji realiai įgyvendino į šį turtÄ savininko teises.

91. Byloje nustatytos aplinkybės pagrindžia, kad E. K. buvo tik formali ginčo turto savininkė, o įgaliojimai iÅ¡duoti siekiant sudaryti galimybę tikrajam turto savininkui R. K., tvarkyti turtÄ savo nuožiÅ«ra, o ne kaip teigia apeliantas tvarkyti E. K. reikalus, o ne dėl konkrečių sandorių. Tai, kad Å¡ių įgaliojimų pagrindu buvo atliekami įgaliotojos vardu tam tikri veiksmai, kurių teisėtumas ieÅ¡kiniu nekviestionuojamas, nepaneigia, kad įgaliojimai buvo apsimestiniai, o sandoriai sudaryti statytinės, o ne tikrojo turto savininko R. K. vardu.

92. Kolegija vertina ir tÄ faktÄ , kad ieÅ¡kovė E. K. nagrinėjamÄ byloje ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė tik po to, kai tarp atsakovų R. K. ir J. J. prasidėjo nesutarimai dėl bendro gyvenimo ir įgyto turto. Iki to momento visi R. K. veiksmai pagal įgaliojimÄ , ieÅ¡kovę E. K. tenkino ir kaip parodė atsakovo dukra A. K., močiutė net nežinojo ir niekada nesidomėjo tėvo vykdoma veikla kartu su J. J..

93. Atmestini atsakovės J. J. atstovo advokato A. K. duoti paaiÅ¡kinimai dėl ginčo apeliacinės instancijos teisme, nes jie neparemti jokiais bylos įrodymais. Atstovo nurodytos aplinkybės dėl pinigų judėjimo atsakovės sÄ skaitose ir kitos aplinkybės niekada nebuvo atsakovės atsikirtimų pagrindu, ji nei pirmos instancijos teisme, nei atsiliepime į apeliacinį skundÄ Å¡ių aplinkybių nenurodė ir jomis savo atsikirtimų negrindė.

94. Kadangi, kaip minėta, E. K. vardu pareikštame ieškinyje reikalavimo panaikinti šiuos įgaliojimus nėra, todėl teismas spręsti dėl ginčijamų sandorių ydingumo, neturi teisinio pagrindo. Esant tokiai teisinei situacijai plačiau apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentais dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškinyje nurodytais pagrindais, apeliacinės instancijomis teismas nepasisako.

95. Nepaisant prieštaringos ir iš dalies netikslios motyvacijos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendimas netenkinti ieškinio reikalavimų dėl ginčo sandorių pripažinimo negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, vienašalės restitucijos taikymo, procesinių palūkanų priteisimo, iš esmės yra pagrįstas, todėl dėl formalių pagrindų (argumentavimo netikslumo) sprendimas nekeičiamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o tik patikslinti jo motyvai (CPK 328 straipsnis).

96. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimo rezoliucinėje dalyje teisingai nustatė atsakovei J. J. priteistinų iš ieškovo V. K. bylinėjimosi išlaidų dydį (1723 Eur), tačiau kaip pagrįstai nurodo apeliantas, sprendimo motyvuojamoje dalyje yra padaryta akivaizdi rašymo apsirikimo klaida, nurodant, kad atsakovė patyrė 1123 Eur atstovavimo išlaidų, kuri ištaisytina apeliacinės instancijos teisme.

97. Dėl kitų apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį išdėstytų argumentų nepasisakytina, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui.

98. Atmetus apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovo V. K. patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos (CPK 98 straipsnis).

99. Atsakovė A. K. nurodė, kad apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ir atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme patyrė 300 Eur iÅ¡laidų. Å ios iÅ¡laidos yra pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais, nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos) pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77, nustatytų ribų, atitinka suteiktų teisinių paslaugų apimtis ir pobÅ«dį, bylos sudėtingumo kriterijų, teisingumo ir protingumo principus, todėl pilna apimtimi priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo V.

K. (CPK 93 straipsnio 2 ir 3 dalys). 100. Atsakovė J. J. pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti apeliacinės instancijos teisme patirtas 1300 Eur atstovavimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidas, kurias sudaro 650 Eur iÅ¡laidos už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ir 650 Eur - už atstovavimÄ teismo posėdyje. PraÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ pripažįstamos pagrįstos pilna apimtimi, tačiau Rekomendacijų 8.19 punkte už vienÄ atstovavimo teisme valandÄ nustatytas maksimalus koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje yra 0,1 (t. y. 0,1 x 1262,7 Eur = 126,27 Eur).

Kadangi teismo posėdis apeliacinės instancijos teisme truko 2 val., todėl nepaisant atsakovės laisva valia pasirinktų atstovų skaičiaus, bendras maksimalus atlygio dydis, vadovaujantis minėtomis Rekomendacijomis, sudaro 252,54 Eur. Teisėjų kolegija, taip pat atsižvelgdama į Rekomendacijų 2 punkte numatytus kriterijus bei vadovaudamasi sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais, sprendžia, kad atsakovei J. J. iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos 902,54 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, t.y. 650 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ir 252,54 Eur už atstovavimo teismo posėdyje paslaugas. 101.

V. K. žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ dalies, t.y. 461 Eur, mokėjimas buvo atidėtas Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2019-04-18 nutartimi iki sprendimo įsiteisėjimo. Atmetus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , žyminis mokestis iÅ¡ jo priteisiamas į valstybės biudžetÄ (CPK 96 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 dalis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2019 m. kovo 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 902,54 Eur (devynis Å¡imtus du eurus, 54 ct) ir atsakovės A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) atstovavimo iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 461 Eur (keturis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ) žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundÄ valstybei. IÅ¡taisyti raÅ¡ymo apsirikimus Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2019 m. kovo 18 d. sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodant, kad pateiktais duomenimis atsakovė J.

J. už atstovo teisinę pagalbÄ patyrė 1723 Eur iÅ¡laidų. Teisėjai Laimutė Sankauskaitė Nijolė Danguolė Smetonienė Birutė Valiulienė