e1fe7e59-66de-445d-88e0-cd56e26edabb · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-208-576/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33469-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 29 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ugnės GailiÅ«nienės, Valerij LauÅ¡ ir Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Linai Butkuvienei, dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui, nuteistojo E. G. gynėjui advokatui Mindaugui Vaivadai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. G. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 30 MGL (1500 Eur) dydžio bauda.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. E. G. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 19 d. apie 18.50 val. Vilniuje, A. Vivulskio gatvėje, vairuodamas automobilį „BMW 5er Reiche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 punkto, kuris numato, kad „eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių <...> saugumui <...>, nesudaryti kliūčių jų eismui <...>“, ir 102 punkto, kuris numato, kad „įvažiuodamas į keliÄ iÅ¡ esančių Å¡alia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti keliÄ juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms)“, reikalavimus, t. y.

įvažiuodamas į A. Vivulskio gatvę iš šalia esančios A. Vivulskio g. pastato Nr. 15 kiemo teritorijos, buvo neatidus ir neatsargus, nesilaikė visų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad jo automobilio manevras nesukels pavojaus ir nesudarys kliūties kitiems eismo dalyviams, vairuojamo automobilio nesustabdė, o judančiu automobiliu sudarė kliūtį ir nedavė kelio šaligatviu elektriniu paspirtuku nuo Maironio gatvės pusės važiavusiai E. K., (duomenys neskelbtini), kuri į automobilį „BMW 5er Reiche“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė ir patyrė sužalojimus. E. K. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentai bei proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniame skunde E. G. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-233-1122/2022 ir priimti jo atžvilgiu naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 2.1.

Apeliantas skunde nurodo, kad priimtas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Nurodoma, jog teismo pozicija, jog byloje nenustatyta, kad eismo situacija buvo tokia, dėl kurios nuteistasis objektyviai nebÅ«tų galėjęs sustoti ir praleisti nukentėjusiosios ar kitokiu bÅ«du iÅ¡vengti susidÅ«rimo ar bent jau sumažinti jo padarinius, neatitinka bylos aplinkybių. Nukentėjusioji pati iÅ¡kreipė eismo situacijÄ ir taip sukėlė eismo įvykį, o pasekmės – nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – kilo dėl jos pačios neatsargumo ir padarytų KET pažeidimų. 2.2.

Apeliantas nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje neatsižvelgta į pirmosios instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu išdėstytus argumentus. Nurodo, kad šie argumentai išdėstomi apeliaciniame skunde. 2.3. Skunde teigiama, jog nukentėjusioji iš viso neturėjo teisės važiuoti šaligatviu elektriniu paspirtuku. Vadovaudamasis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 67 dalimi, įvertinęs 2 straipsnio 49 dalį, apeliantas teigia, kad šaligatvis negali būti naudojamas nei elektrinių paspirtukų, nei motorinių dviračių eismui. 2.4.

Pasak apelianto, elektrinio paspirtuko sÄ voka teisės aktuose nėra įtvirtina. Elektrinis paspirtukas, kuriuo važiavo nukentėjusioji nagrinėjamo eismo įvykio metu, turi motorinio dviračio ar mopedo, kurių sÄ vokos įtvirtintos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 40 ir 33 dalyse, požymių. Apeliantas teigia, kad Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 66 punkto reikalavimai privalomi motorinių dviračių vairuotojams. Akcentuoja, kad dviračio ir motorinio dviračio sÄ vokos skiriasi, kad byloje nepateikta duomenų apie nukentėjusiosios naudoto elektrinio paspirtuko didžiausiÄ jÄ naudingÄ jÄ galiÄ ir didžiausiÄ projektinį greitį, todėl neaiÅ¡ku, kokiai transporto priemonių kategorijai (motoriniam dviračiui ar mopedui) byloje aptariamas elektrinis paspirtukas priskirtinas. 2.5.

Skunde nurodoma, jog netgi darant prielaidÄ , kad nukentėjusioji turėjo teisę važiuoti Å¡aligatviu ir nagrinėjamu atveju galima bÅ«tų taikyti dviračių vairuotojams nustatytus KET reikalavimus, E. K. pati pažeidė kaltinime nurodytÄ KET 9 punktÄ , numatantį bendruosius atsargumo reikalavimus ir padarė kitus pažeidimus, dėl kurių visumos kilo eismo įvykis, o nuteistasis nustatytomis aplinkybėmis neprivalėjo ir negalėjo numatyti ar iÅ¡vengti kilusių pasekmių. 2.6. Nurodoma, jog nukentėjusiosios važiavimo greitis ties iÅ¡važiavimu iÅ¡ kiemo buvo didesnis nei gali eiti pėsčiasis (nukentėjusioji nurodo važiavusi 12-13 km/h greičiu, kas yra apie 3 m/s greičiau nei KET nurodytas pėsčiųjų judėjimo greitis – 3-7 km/h).

Apelianto manymu, greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui, važiuojančiÄ nukentėjusiÄ jÄ , jis bÅ«tų pastebėjęs ir praleidęs, o ir ji pati bÅ«tų spėjusi sustabdyti arba net ir nestabdydama iÅ¡vengti jai nustatyto sužalojimo. Taigi, nukentėjusioji nepasirinko tinkamo greičio ir taip pati buvo neatsargi ir pažeidė KET 9 punkto reikalavimÄ . 2.7. Toliau skunde nurodoma, kad vairuotojo, iÅ¡važiuojančio į gatvę Å¡io eismo įvykio vietoje, matomumas yra apribotas ties Å¡aligatviu esančių pastatų, todėl vienintelė galima atsargumo priemonė gali bÅ«ti iÅ¡važiavimas minimaliu greičiu, kad vairuotojas bÅ«tų laiku pastebėtas Å¡aligatviu judančių pėsčiųjų ar kitų transporto priemonių, ir bÅ«tų įmanoma vienam ar abiem vairuotojams sustoti ar iÅ¡vengti susidÅ«rimo.

Apeliantas nurodo, jog važiavo 5 km/h greičiu, nukentėjusioji važiavo 12-13 km/h greičiu. Mano, kad toks nukentėjusiosios greitis galėjo sutrukdyti abiejų transporto priemonių vairuotojams laiku pastebėti vienam kitÄ ir sustabdyti savo transporto priemones. Be to, skunde nurodoma, jog iÅ¡ E. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusioji pastebėjo automobilį likus 3,7 m iki iÅ¡važiavimo iÅ¡ teritorijos, o toks atstumas yra pakankamas sureaguoti ir sustabdyti paspirtukÄ važiuojant saugiu greičiu.

Tai, kad nukentėjusioji net nestabdė, rodo jos neatidumÄ ir iÅ¡siblaÅ¡kymÄ , nors ji privalėjo bÅ«ti susikaupusi ir skirti visÄ dėmesį vairavimui. 2.8. Be kita ko, skunde nurodoma, kad nukentėjusioji važiuodama kalbėjosi telefonu su motina. Å iÄ aplinkybę nurodė pati nukentėjusioji. Apelianto manymu, tai taip pat galėjo turėti įtakos eismo įvykio kilimui. 2.9. Skunde detalizuojami KET 59 punkto reikalavimai ir teigiama, kad nukentėjusioji, suvokdama, kad iÅ¡ kiemo teritorijos gali iÅ¡važiuoti automobilis, tokį iÅ¡važiavimÄ turėjo pravažiuoti tokiu greičiu, kad spėtų pamatyti tÄ automobilį ir savo paspirtukÄ sustabdyti ar kitaip iÅ¡vengti susidÅ«rimo arba automobilio vairuotojas spėtų pastebėti jÄ ir sustabdyti automobilį.

Kita vertus, pro minėtÄ iÅ¡važiavimÄ gali iÅ¡važiuoti ir dviratis ar paspirtukas, iÅ¡eiti pėsčiasis, kuriam dviračio vairuotojas važiuodamas Å¡aligatviu visais atvejais bet kokiomis sÄ lygomis turi duoti keliÄ ir pro jį važiuoti greičiu, artimu jo greičiui. Taigi, ties iÅ¡važiavimu iÅ¡ kiemo dviračio vairuotojas greitį visais atvejais turi sumažinti iki greičio, kuris artimas pėsčiojo judėjimo greičiui, tačiau E. K. to nepadarė ir taip sukėlė eismo įvykį.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

4. Teismo posėdžio metu gynėjas prašė skundÄ tenkinti bei nurodė, jog jo ginamasis formaliai pažeidė KET reikalavimus ir nepraleido nukentėjusiosios važiuojančios paspirtuku, tačiau jis nenulėmė eismo įvykio ir jo iÅ¡vengti negalėjo. Advokatas prašė pagal analogijÄ taikyti KET 59 punktÄ . Prokuroras prašė skundÄ atmesti ir palikti galioti skundžiamÄ nuosprendį, nurodė, jog pirmos instancijos teismo iÅ¡vados teisėtos ir pagrįstos, nuosprendis teisingas, skiriant bausmę įstatymo reikalavimai nebuvo pažeisti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados E. G. apeliacinis skundas atmestinas.

5. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Å ia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Å iuo atveju nuteistasis E. G. ginčija kaltę pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir praÅ¡o priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui yra suteikti plačiausi įgaliojimai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

6. Esant eismo įvykiui, būtina nustatyti, kokie Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimai pažeisti, kas juos pažeidė, ir ar nustatyti KET pažeidimai buvo priežastiniame ryšyje su įvykusiu eismo įvykiu. Nagrinėjamu atveju E. G. yra nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis įvažiuodamas į gatvę iš šalia esančios kiemo teritorijos, buvo neatidus ir neatsargus, nesilaikė visų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad jo automobilio manevras nesukels pavojaus ir nesudarys kliūties kitiems eismo dalyviams, vairuojamo automobilio nesustabdė, judančiu automobiliu sudarė kliūtį ir nedavė kelio šaligatviu elektriniu paspirtuku važiavusiai nukentėjusiajai, kuri atsitrenkė į automobilį ir patyrė sužalojimus. Nukentėjusiajai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

7. Taigi reikia išskirti kelis momentus:

1) eismo įvykis įvyko E. G. įvažiuojant į keliÄ iÅ¡ Å¡alia esančių teritorijų, 2) E. G. vairuojamo automobilio nenustabdė ir judančiu automobiliu sudarė kliÅ«tį, 3) Å¡aligatviu tuo metu elektriniu paspirtuku važiavo nukentėjusioji. E. G. apeliaciniame skunde teigia, kad eismo įvykio kilimo priežastis buvo pačios nukentėjusiosios veiksmai (neturėjo teisės važiuoti Å¡aligatviu, važiuodama paspirtuku kabėjo telefonu, važiavo greičiu, didesniu nei gali eiti pėsčiasis, nesulėtino greičio kertant važiuojamÄ jÄ kelio dalį).

8. Nagrinėjamu atveju tiesioginių įvykio liudytojų nėra. Apie įvykį parodymus davė nuteistasis ir nukentėjusioji, kurie tam tikras eismo įvykio aplinkybes nurodo skirtingai. Atitinkamai teisėjų kolegija turi pareigÄ nuteistojo ir nukentėjusiosios parodymais grįsti sprendimÄ tiek, kiek jie sutampa tarpusavyje ir tiek, kiek juos pagrindžia kiti objektyvÅ«s bylos duomenys. Todėl minėtų asmenų parodymus tikslinga iÅ¡analizuoti chronologine tvarka, vertinant juos tarpusavyje ir jungiant į nuosekliÄ logiÅ¡kÄ grandinę.

9. Pirmiausia pažymėtina, kad įvykio dienÄ - 2020 m. rugpjūčio 19 d. E. G. iniciatyva buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija (1 t., b. l. 53), kurioje fiksuota eismo įvykio data 2020 m. rugpjūčio 19 d., laikas 18.50 val., vieta Vivulskio g. 15, Vilnius. Å ių aplinkybių neginčija nei nuteistasis, nei nukentėjusioji, tad teisėjų kolegija jas laiko teisingomis. Minėtoje eismo įvykio deklaracijoje nurodyta, kad įvykio liudytojų nėra. Nukentėjusioji joje pasirašė, patvirtindama, kad ji yra atsakinga už padarytÄ Å¾alÄ .

10. Bylos duomenimis E. G. 2020 m. rugpjūčio 19 d. 18:56:35 iÅ¡ esmės iÅ¡ karto po eismo įvykio paskambino į BendrÄ jį pagalbos centrÄ (1 t., b. l. 31-33) ir paaiÅ¡kino, kad „įvykyje nukentėjusiųjų nėra“, kad „paspirtukininkas važiavo Å¡aligatviu ir atsitrenkė iÅ¡važiuojant iÅ¡ kiemo“. BPC operatorė susisiekusi su pareigÅ«nais nurodė, kad galima pildyti eismo įvykio deklaracijÄ (pagal jai pateiktÄ informacijÄ ).

11. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pirminį paaiÅ¡kinimÄ E. G. rašė 2020 m. rugsėjo 16 d. ir jame nurodė, kad važiavo iÅ¡ vidinio kiemo Vivulskio g. 15, Vilnius link Vivulskio gatvės apie 5 km/h greičiu, sustojo, kad atsidarytų elektriniai vartai, jiems atsidarius iÅ¡važiavo link Vivulskio gatvės. Sustojo praleisti pėsčiųjų ir į stovintį automobilį atsitrenkė Bolt paspirtukas vairuojamas E. K.. Paspirtukas važiavo jam iÅ¡ kairės pusės (1 t., b. l. 52). Apklausiamas įtariamuoju 2020 m. lapkričio 23 d. nurodė, kad iÅ¡važiavęs pro automatinius vartus iÅ¡lindo automobilio priekine dalimi apie 50 cm ir sustojo pasižiÅ«rėti, ar nėra pėsčiųjų.

Tuo metu į stovintį automobilį, į kairės pusės priekinį bamperį atsitrenkė iÅ¡ kairės pusės važiavusi mergina. Paskambinus pagalbos telefonu, operatorė jam paaiÅ¡kino, kad jei sutinka dėl kaltės, galima užpildyti eismo įvykio deklaracijÄ (1 t., b. l. 57-58). Apklaustas pirmosios instancijos teisme 2021 m. rugpjūčio 5 d. E. G. nurodė, kad važiuodamas automobiliu turėjo sustoti, kad vartai atsidarytų, tada važiavo iki Vivulskio gatvės, praleido pėsčiuosius. Buvo pagyvenusi pėsčioji, ji sustojo prieÅ¡ automobilį, atsitrenkė paspirtukas iÅ¡ kairės pusės, į Å¡onÄ (1 t., b. l. 119-120).

Prokurorui pakeitus kaltinimÄ , E. G. prašė laiko pasiruoÅ¡ti gynybai, tačiau papildomai atlikti įrodymų tyrimo veiksmus nepageidavo, parodymų nedavė. Nuteistasis E. G. viso proceso metu savo kaltės nepripažino.

12. BIRT ataskaitų žiÅ«ryklėje užfiksuota, kad 2020 m. rugpjūčio 20 d. apie 21,25 val. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės slaugytoja telefonu pranešė, kad kreipėsi E. K., kuri 2020 m. rugpjūčio 19 d. 18.50 val. Vilniuje, Vivulskio g. pateko į eismo įvykį, ir diagnozavus kairio peties sumuÅ¡imÄ ir kairės mentės lūžį iÅ¡leista gydytis ambulatoriÅ¡kai (1 t., b. l. 5). Specialisto iÅ¡vada (1 t., b. l.

36) patvirtina, kad nukentėjusiajai sužalojimas – minkštųjų audinių patinimas kairio peties srityje, kairės mentės snapinės ataugos pagrindo lūžis galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

13. Nukentėjusioji E. K. apklausta 2020 m. rugsėjo 4 d. parodė, kad ji vairavo elektrinį paskirtukÄ , priklausantį „Bolt“, važiavo Vivulskio gatve, pėsčiųjų tako, kuris yra apie 3 metrų pločio, viduriu apie 10km/h greičiu. Artėjančio prie iÅ¡važiavimo iÅ¡ kiemo automobilio nematė, jie greitai įvažiavo į iÅ¡važiavimÄ , kai pamatė automobilį iki jo buvo likęs apie 2 metrų atstumas. Automobilis prie pėsčiųjų tako sustojęs nebuvo, ji atsitrenkė į važiuojantį automobilį, jo kairės pusės priekinį sparnÄ .

Ji nenukrito ir nesusitrenkė, paspirtuko vairo nepaleido, stabdyti nespėjo, tik nuleido pirÅ¡tÄ nuo greičio mygtuko. Laikė paspirtukÄ Ä¯sitempusi abiem rankom, buvo Å¡oko bÅ«senoje. Automobilio vairuotojas įtikino jÄ , kad ji kalta dėl eismo įvykio, kad jai reikėjo sustoti ir jį praleisti. Eismo įvykio deklaracijÄ pildė pirmÄ kartÄ , nesuprato, kad pasirašė kaip kaltininkė. Tada nesuprato, kad skauda petį, grįžusi namo pajuto skausmÄ , kitÄ dienÄ kreipėsi į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (1 t., b. l. 42-44).

Apklausta teismo posėdžio metu 2021 m. rugpjūčio 5 d. E. K. parodė, kad važiavo elektriniu paspirtuku iÅ¡ darbo namo, pastatas jai buvo iÅ¡ deÅ¡inės pusės, važiavo apie 12-13 km/h greičiu maždaug per vidurį, gatvė buvo tuščia, pėsčiųjų nebuvo ir tuo metu iÅ¡ bromos iÅ¡važiavo automobilis. Buvo likę 2-3 metrai. Ji nespėjo paspirtuko sustabdyti, neturėjo kur pasukti ir atsitrenkė į važiavusio automobilio kairės pusės priekinį sparnÄ . Nurodė,kad negali įvertinti metrų ir centimetrų, jos anksčiau duoti parodymai, kai buvo matuojama, yra teisingi.

14. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai, jog bÅ«tent nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taringi ir juos patvirtina kita byloje surinkta medžiaga, todėl juos laiko teisingais ir jais vadovaujasi. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nukentėjusioji patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 47-50), eismo įvykio vietos schemoje (1 t., b. l. 51), kas patvirtina jos parodymų nuoseklumÄ . Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme parodė, kad eismo įvykio metu žmonių nebuvo.

Tokie jos parodymai atitinka eismo įvykio deklaracijoje užfiksuotus duomenis, kur pažymėta, kad įvykio liudytojų nėra. Tuo tarpu E. G. teigė prieÅ¡ingai, kas prieÅ¡tarauja eismo įvykio deklaracijoje fiksuotoms aplinkybėms. Nukentėjusiosios nurodytÄ aplinkybę, kad E. G. iÅ¡važiuodamas iÅ¡ vidinio kiemo nebuvo sustojęs, patvirtina ir eismo įvykio deklaracijoje nubraižyta transporto priemonės padėtis, Å¡ioje deklaracijoje esančios schemos teisingumÄ teisiamojo posėdžio metu nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme patvirtino tiek nuteistasis, tiek nukentėjusioji.

Galiausiai skambučio į BPC metu pats E. G. nurodė, kad paspirtukininkas atsitrenkė jam išvažiuojant iš kiemo, kas atitinka nukentėjusiosios parodymus, kuri nuosekliai teigė, kad automobilis sustojęs nebuvo.

15. Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. sausio 19 d. E. G. parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 68-72) parodė automobilio vietÄ ir padėtį, kurioje buvo, kai atsitrenkė paspirtuku važiavusi mergina. Parodymų patikrinimo vietoje metu ir eismo įvykio vietos schemoje (1 t., b. l.

73) užfiksuota, kad automobilio priekinė dalis buvo iÅ¡lindusi pro automatinius vartus 2,6 m atstumu, o nuo Vivuslkio g. pastato Nr. 15 sienos 1,7 m. atstumu. Nuo automobilio priekinės dalies iki Vivulskio gatvės važiuojamosios dalies 3,6 m. atstumas. Automobilio kairės pusės ratų aÅ¡is nutolusi nuo Å¡aligatvio pradžios 0,9 m. atstumu. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. K. parodė vietÄ , kurioje ji važiavo elektriniu paspirtuku, kai pamatė iÅ¡ vidinio kiemo iÅ¡važiuojantį automobilį, t.y. 3,7 m. atstumu iki vartų arba keliuko (iÅ¡važiavimo) pradžios ir 2,5 m. atstumu nuo pastato Nr. 15 sienos.

Vieta, kurioje ji atsitrenkė į automobilį nurodyta keliuko (išvažiavimo) pradžia ir 3,0 m. atstumu nuo pastato sienos (1 t., b. l. 47-50, 51). Sulyginus šiuos duomenis tarpusavyje ir su eismo įvykio deklaracijoje užfiksuota automobilio BMW (duomenys neskelbtini) vieta po eismo įvykio matyti, kad automobilio padėtis nurodoma skirtingai. Nuteistasis nurodo, kad automobilis buvo 1,7 m. atstumu nuo pastato, nukentėjusioji nurodo, kad automobilis buvo 3 m. atstumu nuo pastato, o eismo įvykio deklaracijoje automobilio padėtis fiksuota prie pat važiuojamosios dalies krašto.

16. Teisėjų kolegija pastebi, kad Å¡aligatvio plotis visose eismo įvykio schemose nurodomas vienodai - 5,5 m. (1 t., b. l. 15, 51,73), o ne 2,5 m., kaip kad nurodė pirmosios instancijos teismas. Visose schemose vienodai fiksuota ir tai, kad prie iÅ¡važiavimo keliuko 2,5 m. atstumu nuo pastato sienos yra augalų klomba, kuri apima 2,5 m. atstumÄ ir po to dar 0,5 m. atstumas iki važiuojamosios kelio dalies. Kaip matyti nukentėjusioji eismo įvykio vietos schemoje (1 t., b. l.

51) nurodė važiavusi 2,5 m. atstumu nuo pastato sienos ir toks atstumas laikytinas Å¡aligatvio viduriu atsižvelgiant į bendrÄ jo plotį fiksuotÄ schemose, t. y. 5,5 m. Visgi Å¡i nustatyta aplinkybė esminės įtakos nuosprendžio teisėtumui neturi ir nesudaro pagrindo jį naikinti, nustačius, kad E. G. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo bÅ«tinuoju (tiesioginiu) priežastiniu ryÅ¡iu susiję su kilusiais padariniais.

17. Teisėjų kolegija kaip teisingas vertina būtent nukentėjusiosios eismo įvykio schemoje nurodytas ir užfiksuotas aplinkybes, nes jos nurodyta automobilio padėtis po eismo įvykio iš esmės neprieštarauja eismo įvykio deklaracijoje užfiksuotai automobilio padėčiai, kurioje automobilio padėtis fiksuota prie pat važiuojamosios dalies krašto, t. y. kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, automobilis visiškai užtvėręs šaligatvį, kuriuo važiavo nukentėjusioji. Būtent tokios aplinkybės atitinka nukentėjusiosios nuoseklius parodymus, kuriais netikėti teisėjų kolegija, pagrindo neturi.

18. Pažymėtina, kad E. G. duodamas parodymus nebuvo nuoseklus, kas leidžia jo parodymus vertinti kaip siekį sušvelninti savo padėtį, išvengti baudžiamosios atsakomybės. E. G. nurodo, kad jis išvažiuodamas iš bromos sustojo praleisti pėsčiųjų, tačiau tokia jo nurodyta aplinkybė paneigta nukentėjusiosios jau aptartais nuosekliais parodymais bei eismo įvykio deklaracijoje užfiksuotiems duomenims, iš kurių matyti, kad eismo įvykio liudytojų nėra, taip pat skambučio į BPC metu jo paties nurodytai aplinkybei, kad paspirtukininkas „atsitrenkė išvažiuojant iš kiemo“.

19. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiosios vairuotas elektrinis paspirtukas yra motorinis dviratis. Kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 40 punktu, transporto priemonė, kuri turi ne mažiau kaip du ratus ir vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h, priskiriama motoriniam dviračiui.

Taigi, ir elektrinis paspirtukas, kurio didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h, priskiriamas motoriniam dviračiui. Tokia formuojama ir teismų praktika (pvz, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-373-988/2020, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-89-462/2019).Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad nukentėjusiosios E. K. vairuoto elektrinio paspirtuko didžiausias konstrukcinis greitis viršytų 25 km/val., o galia viršytų 1 kW, o pagrindo pripažinti, kad jos vairuotas paspirtukas galėtų būti laikomas mopedu, nėra.

Be kita ko, iÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, jog nukentėjusioji vairavo UAB Bolt Services LT pavežėjimo ir paspirtukų nuomos platformai priklausantį elektrinį paspirtukÄ . Vadovaujantis Å¡ios įmonės pateikta ir vieÅ¡ai internete skelbiama informacija, visi Bolt paspirtukai turi 25 km/val. greičio apribojimÄ . Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiosios vairuotas paspirtukas prilyginamas motoriniam dviračiui. Motorinio dviračio vairuotojas turi vadovautis dviračių vairuotojams keliamiems reikalavimams, kurie įtvirtinti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 17 straipsnyje bei KET VIII skyriuje „Reikalavimai dviračių vairuotojams“.

20. Skunde apeliantas nurodo, jog nukentėjusioji neturėjo teisės važiuoti šaligatviu elektriniu paspirtuku bei nurodoma, jog šaligatvis negali būti naudojamas nei elektrinių paspirtukų, nei motorinių dviračių eismui. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka. KET 57 punktas numato, jog važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu.

Kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus Taisyklių 106 punkte nurodytus atvejus, taip pat kai reikia apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę.

Važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, Å¡aligatviu, dviračio vairuotojas privalo duoti keliÄ pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiÄ jį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h), paliekant tokį tarpÄ iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus. Pagal KET 66 punktÄ , taisyklėse nustatyti reikalavimai dviračių vairuotojams taip pat privalomi motorinių dviračių vairuotojams.

Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis 2020 m. lapkričio 11 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedu – fotolentele Nr. 1 bei eismo įvykio vietos schema (1 t., b. l. 9-15), matyti, jog eismo įvykio vietoje dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako, dviračių juostos nebuvo, todėl nukentėjusioji, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, turėjo teisę važiuoti šaligatviu.

21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, jog nuteistasis E. G. savo veiksmais pažeidė KET 9 ir 102 punktus. KET 9 punkte nurodoma, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Å ių taisyklių 102 punkte nurodoma, jog įvažiuodamas į keliÄ iÅ¡ esančių Å¡alia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti keliÄ juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms). Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 96 dalyje numatyta važiuojamosios kelio dalies sÄ voka, pagal kuriÄ â€“ tai kelio dalis, skirta važiuoti transporto priemonėms. Pagal KET reikalavimus „duoti keliÄ (nekliudyti)“ reiÅ¡kia eismo dalyvio pareigÄ sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-658/2012).

Pagal KET 3.7 punktÄ , kelias – tai eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio pavirÅ¡iaus juosta per visÄ jos plotį, įskaitant važiuojamÄ jÄ kelio dalį, sankryžas, Å¡aligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamÄ sias kelio juostas.

22. Analizuojamu atveju nuteistasis, vairuodamas automobilį ir iÅ¡važiuodamas iÅ¡ Å¡alia Å¡aligatvio ir kelio esančios teritorijos turėjo pareigÄ elgtis itin atsargiai, kad iÅ¡vengti susidÅ«rimų su kitais eismo dalyviais, tame tarpe ir nukentėjusiÄ ja bei duoti keliÄ Å¡aligatviu važiavusiai nukentėjusiajai, tačiau Å¡ių reikalavimų nesilaikė – t.y. vairuojamo automobilio nesustabdė, o judančiu automobiliu sudarė kliÅ«tį ir nedavė kelio Å¡aligatviu elektriniu paspirtuku važiavusiai nukentėjusiajai dėl ko įvyko susidÅ«rimas ir nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Taigi, nuteistojo atliktas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo tiesioginė priežastis kilusiems padariniams – nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymui.

23. Apeliantas skunde teigia, kad nukentėjusioji nesilaikė KET 59 punkto reikalavimų, nes ties iÅ¡važiavimu iÅ¡ kiemo turėjo greitį sumažinti. KET 59 punktas, galiojęs eismo įvykio metu nustatė, kad dviračio vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamÄ jÄ dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimÄ tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams. Tačiau KET nenumato reikalavimo dviračio vairuotojui sumažinti greitį iki tokio greičio, kuris artimas pėsčiojo judėjimo greičiui, kaip kad skunde nurodo nuteistasis.

Å iuo atveju E. K. artėjo prie važiuojamosios dalies, iki jos buvo apie 2-3 metrai, artėdama ji nesudarė kliÅ«ties iÅ¡ kiemo iÅ¡važiuojančiai transporto priemonei, prieÅ¡ingai, automobilis sudarė kliÅ«tį paskirtuku Å¡aligatviu važiavusiai nukentėjusiajai, nes iÅ¡ esmės uždengė visÄ važiuojamÄ jÄ Å¡aligatvio dalį, kuria galėjo judėti nukentėjusioji. Å iuo atveju nukentėjusiosios veiksmai nors galimai ir neatitikę KET reikalavimų, tačiau patys savaime nebÅ«tų sukėlę kokių nors pasekmių, jeigu KET taisyklių nebÅ«tų pažeidęs E. G..

24. Nuteistasis apeliaciniame skunde dar nurodo, jog E. K. pati pažeidė KET 9 punktÄ , numatantį bendruosius atsargumo reikalavimus ir padarė kitus pažeidimus – t. y. važiavo per dideliu greičiu, kalbėjo telefonu ir kt., dėl kurių visumos kilos eismo įvykis, o nuteistasis nustatytomis aplinkybėmis neprivalėjo ir negalėjo numatyti ar iÅ¡vengti kilusių pasekmių. Teisėjų kolegija pažymi, jog kiekvienas eismo dalyvis atsako už savo veiksmus. Å iuo atveju nustatyta, jog bÅ«tent bÅ«tent nuteistojo E. G. veiksmai, pažeidžiant KET 9 ir 102 punktų reikalavimus, nulėmė susidÅ«rimÄ , sukėlusį nukentėjusiosios sveikatai minėtas pasekmes, o ne nukentėjusiosios veiksmai buvo pagrindinė priežastis kilti eismo įvykiui, todėl nuteistojo nurodytos aplinkybės dėl galimai nukentėjusiosios padarytų KET pažeidimų nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo nuosprendžio.

Nustačius, kad pagrindinė priežastis kilti eismo įvykiui buvo E. G. veiksmai, nukentėjusiosios važiavimo greitis, kurį ji nurodė buvus 10-13 km/h, esminės įtakos neturi.

25. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi nuteistojo skundo argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis), kuriuos iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs pagrįstai konstatavo, jog E. G. veiksmai neduodant kelio Å¡aligatviu elektriniu paspirtuku važiavusiai nukentėjusiajai E. K., laikytini eismo įvykio priežastimi ir pripažino jį kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, jam paskirta Å¡velniausia bausmė, kurios dydis artimas minimaliam – t. y. 30 MGL dydžio bauda, kuri atsižvelgiant į padarytÄ nusikaltimÄ ir kilusius padarinius yra teisinga ir ne per griežta, todėl skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir nekeistinas.

26. Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi n u t a r i a : nuteistojo E. G. apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Ugnė GailiÅ«nienė Valerij LauÅ¡ Nida Vigelienė