e1fd2f77-eccf-4769-aec6-aec90f53ec64 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-2390-1097/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22367-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1; 3.2.4.11; 3.3.1.18.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, RÅ«tos Latvelės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ievos Navickaitės-Sakalauskienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Ž.

S.-L. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieÅ¡kinį atsakovei Ž. S.-L. dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo, trečiasis asmuo Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo sÄ lygų ir įrodymų vertinimo.

2. IeÅ¡kovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei Ž. S.-L. dėl iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos priteisimo, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 3 077,57 Eur iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

3. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2019 m. balandžio 24 d. apie 14.47 val., (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, atsakovė, vairuodama transporto priemonę Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Mercedes Benz), pravažiuodama pro stovintį automobilį Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Mazda), buvo neatidi, nepaliko saugaus tarpo iÅ¡ Å¡ono, kliudė minėtÄ automobilį Mazda ir jį apgadino. Atsakovė apie sukeltÄ eismo įvykį policijai nepranešė ir pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos.

IeÅ¡kovė su atsakove buvo sudariusi Ä®prastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdrausta automobilio Mercedes Benz valdytojo civilinė atsakomybė, todėl ieÅ¡kovei kilo pareiga atlyginti Å¡iuo eismo įvykiu padarytÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kovė iÅ¡mokėjo 3 077,57 Eur draudimo iÅ¡mokÄ padarytai žalai atlyginti. IeÅ¡kovės teigimu, prieÅ¡ atlikdama manevrÄ , atsakovė turėjo įsitikinti, kad tai daryti yra saugu, privalėjo apsidairyti ir įvertinti kelyje esančias kliÅ«tis, o iÅ¡ apgadintos transporto priemonės fotonuotraukų matyti, kad automobilio Mazda apgadinimai yra žymÅ«s, tokį kontaktÄ , įvertinus eismo įvykio aplinkybes ir vietÄ , atsakovė turėjo jausti ir girdėti.

Atsakovė nebuvo tiek rÅ«pestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina, sukėlė eismo įvykį, pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, todėl turi pareigÄ ieÅ¡kovei atlyginti žalÄ â€“ iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovė turi teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos sumokėtas sumas grÄ Å¾intų atsakinga už žalos padarymÄ atsakovė, nes pastaroji pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos (TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

4. Atsakovė Ž. S.-L. prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad dėl ginčo įvykio 2020 m. kovo 24 d. suraÅ¡ytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta nesant duomenų, jog atsakovė suprato, kad savo veiksmais sukėlė eismo įvykį ir padarė žalÄ , dėl ko pastarajai buvo atsiradusi prievolė, nesant kito eismo įvykio dalyvio, praneÅ¡ti policijai. Protokole nurodyta, kad automobilis Mercedes Benz neremontuotas, o fotolentelėse nesimato jokių Å¡io automobilio apgadinimų, todėl kyla pagrįsta abejonė, ar automobilis Mazda buvo apgardintas 2019 m. balandžio 24 d. įvykio automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje metu. Å ias abejones patvirtina 2022 m. gegužės 10 d. eksperto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nėra aiÅ¡ku, koks asmuo ar subjektas patyrė žalÄ bei koks žalos pagrindas.

5. Trečiasis asmuo Swedbank P&C Insurance AS, Lietuvoje veikiantis per Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialÄ , atsiliepime į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu sutiko ir prašė jį tenkinti ieÅ¡kovės nurodytais motyvais. Nurodė, kad teismui pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog ginčo įvykio metu automobiliui Mazda padaryta žala buvo realiai paÅ¡alinta, o už atliktus darbus, kliento pageidavimu, tiesiogiai remontÄ atlikusiai bendrovei sumokėjo trečiasis asmuo. Atsakovės pateiktas UAB „Impulsana“ 2022 m. gegužės 10 d. suraÅ¡ytas dokumentas pavadinimu „Eksperto iÅ¡vada (duomenys neskelbtini)“ turi bÅ«ti vertinamas kritiÅ¡kai, nes tai nėra eksperto iÅ¡vada Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) prasme, o klausimai tyrimui buvo suformuluoti netinkamai ir tendencingai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino: priteisė ieÅ¡kovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ iÅ¡ atsakovės Ž. S.-L. 3 077,57 Eur iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , 5 proc. dydžio metinių procesinių palÅ«kanų, 69 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur eksperto dalyvavimo teismo posėdyje iÅ¡laidų.

7. Teismas nustatė, kad 2019 m. balandžio 24 d. apie 14.47 val. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, atsakovė, vairuodama transporto priemonę Mercedes Benz, pravažiuodama pro stovintį automobilį Mazda, kliudė minėtÄ automobilį Mazda ir jį apgadino. Eismo įvykio kaltininke, vadovaujantis Vilniaus AVPK suraÅ¡ytu administracinio nusižengimo protokolu, pripažinta atsakovė. Ji apie sukeltÄ eismo įvykį nepranešė policijai ir pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos.

IeÅ¡kovė, apdraudusi automobilio Mercedes Benz valdytojo civilinę atsakomybę, remdamasi autoserviso UAB ,,Inchcape Motors“ iÅ¡raÅ¡yta 2019 m. gegužės 21 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡mokėjo 3077,57 Eur draudimo iÅ¡mokÄ padarytai žalai atlyginti. IeÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę, praÅ¡ydama atlyginti patirtÄ Å¾alÄ (3077,57 Eur), tačiau atsakovė atsisakė jÄ atlyginti, nurodydama, jog ne ji 2019 m. balandžio 24 d. sukėlė eismo įvykį, ir ginčydama praÅ¡omos priteisti žalos dydį.

8. Teismas nurodė, kad pagal TPVCAPDÄ® 12 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo apie eismo įvykį nedelsdamas praneÅ¡ti policijai Kelių eismo taisyklėse (toliau – KET) nustatytais atvejais. Å ios pareigos nevykdymo neigiamos teisinės pasekmės numatytos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 „Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių ir indeksuotų draudimo sumų dydžių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 60.1 punkte: jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė TPVCAPDÄ® 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti iki 100 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, jeigu apie eismo įvykį nebuvo praneÅ¡ta policijai KET nustatytais atvejais.

TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta nuostata, jog draudikas, sumokėjęs iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo, jeigu jis pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Teismas nurodė, kad pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , taikant TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , nėra bÅ«tina konstatuoti tyčinį vairuotojo pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos faktÄ , pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos gali pasireikÅ¡ti ir neatsargumu.

Be to, vairuotojo veiksmai turi bÅ«ti vertinami pagal rÅ«pestingo, atidaus žmogaus elgesio matÄ , t. y. bÅ«tina nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas suvokė, ar, remiantis protingo (atidaus ir rÅ«pestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Dėl to, teismo teigimu, aplinkybė, kad atsakovė nebuvo nubausta administracine tvarka už pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos, neturi įtakos atsakovės atleidimui nuo civilinės atsakomybės.

9. Ä®vertinęs iÅ¡ Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos gautÄ vaizdo įraÅ¡Ä , fotonuotraukas, eksperto V. M. paaiÅ¡kinimus, ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog įvykio metu atsakovė du kartus kliudė automobilį Mazda, o transporto priemonių kontaktų negalima pavadinti ,,nestipriais“. Nurodė, kad automobilio masė yra 1560 kg ir jam iÅ¡judinti reikalingas didelės jėgos poveikis. Ä®vertinęs pateiktas fotonuotraukas, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad automobiliui Mazda įvykio metu buvo: nubraukta kairiojo rato arka ir Å¡alia esančių durelių galinė sritis; nubraukta abiejų kairės pusės durelių apatinė sritis; nubraukta ir įlenkta vairuotojų durelių apatinė sritis; nubraukta priekinio kairiojo rato arkos priekinė dalis ir Å¡alia esančio priekinio sparno kairysis Å¡onas; ties vieta už deformuotų vairuotojo durelių įlenktas kairysis slenkstis.

Teismas pripažino, kad visi ieÅ¡kovės nurodyti transporto priemonės Mazda apgadinimai buvo padaryti ginčo įvykio metu, o atsakovė juos pastebėti turėjo, tačiau iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino. Teismas nurodė, kad įvykio metu automobilių kontaktai turėjo sukelti reikÅ¡mingus garsus, nebÅ«dingus įprastinėms transporto priemonių eismo sÄ lygoms. Teismo vertinimu, atsakovė suvokė, ar remiantis protingo (atidaus ir rÅ«pestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad sukėlė eismo įvykį.

Atsakovė nebuvo tiek rÅ«pestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina, sukėlė eismo įvykį ir pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, todėl turi pareigÄ atlyginti ieÅ¡kovei žalÄ . Teismas konstatavo, jog atsakovė savo atsikirtimų į ieÅ¡kinį neįrodė, o ieÅ¡kovė įrodė ieÅ¡kinio pagrįstumÄ tikimybės principu, todėl yra pagrindas taikyti atsakovei civilinę atsakomybę pagal TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ .

10. Nustatydamas priteistinÄ Å¾alos atlyginimo dydį, teismas rėmėsi ieÅ¡kovės pateikta autoserviso UAB ,,Inchcape Motors“ remonto sÄ mata Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. gegužės 21 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas, jog, kaip paaiÅ¡kino ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo, ieÅ¡kovė nereiÅ¡kia atsakovei reikalavimų dėl priekinio bamperio apdailos bei slenksčių remonto kainos priteisimo, Å¡ie darbai buvo iÅ¡skirti į atskirÄ sÄ matÄ . Teismo teigimu, byloje nėra duomenų apie tai, kad transporto priemonės Mazda priekinės kairės pusės durys bÅ«tų buvusios apgadintos iki ginčo įvykio, o nurodytų durelių defektai yra matomoje vietoje ir ženklÅ«s, jų nepastebėti neįmanoma.

Byloje nėra duomenų, kad tokie pažeidimai bÅ«tų buvę padaryti anksčiau, t. y. atsakovė to neįrodė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai 11. Apeliaciniu skundu atsakovė Ž. S.-L. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1. Teismas netinkamai taikė atsakovei civilinę atsakomybę pagal TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , nukrypo nuo teismų praktikos Å¡iuo klausimu, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus.

Vairuotojo veiksmai tokiu atveju turi bÅ«ti vertinami pagal rÅ«pestingo ir atidaus asmens elgesio matÄ ir bÅ«tina nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas suvokė, ar, remiantis protingo (atidaus ir rÅ«pestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Å ias aplinkybes turi įrodyti draudikas. Å iuo atveju teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis. Å i teismo iÅ¡vada grindžiama iÅ¡imtinai subjektyviomis prielaidomis, prieÅ¡taraujančiomis byloje surinktiems įrodymams.

Teismas privalėjo vadovautis administracinio pažeidimo protokole nurodyta aplinkybe, kad atsakovė nesuprato, jog savo veiksmais sukėlė eismo įvykį ir padarė žalÄ . Byloje nustatyto aplinkybės – automobilis Mercedes Benz neturi jokių kontakto požymių, vaizdo įraÅ¡e automobilio Mazda kėbulas vos įžiÅ«rimai sujuda, automobilio signalizacija neįsijungia, nėra jokio kontakto garso (vaizdo įraÅ¡e matomas praeivis niekaip nereaguoja), atsakovė iÅ¡lipa iÅ¡ sustojusio automobilio ir nueina link stovėjimo aikÅ¡telės laiptų – patvirtina, kad atsakovė nesuvokė ir, remiantis protingo (atidaus ir rÅ«pestingo) asmens elgesio standartu, negalėjo ir neturėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis.

Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad automobilis Mercedes Benz taip pat apdraustas ir atsakovei nebuvo prasmės Å¡alintis iÅ¡ įvykio vietos. IeÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovė suprato ar galėjo suprasti įvykus eismo įvykiui, todėl nėra pagrindo taikyti TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytÄ iÅ¡imtį. 11.2. Teismo iÅ¡vada, kad buvo du automobilių kontaktai, nepagrįsta ir padaryta netinkamai vertinant teismo eksperto iÅ¡vadÄ bei byloje esantį vaizdo įraÅ¡Ä . Teismo eksperto V.

M. 2022 m. gegužės 10 d. iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyta, kad galėjo bÅ«ti tik vienas automobilių kontaktas. Ekspertas paneigė aplinkybę dėl tariamo antro kontakto, kurio nesimato ir byloje esančiame vaizdo įraÅ¡e. 11.3. Teismas nepagrįstai kritiÅ¡kai vertino eksperto iÅ¡vadÄ dėl nestipraus automobilių kontakto buvimo, o sprendimÄ grindė trečiojo asmens subjektyviomis prielaidomis dėl automobilio masės įtakos jo sujudinimui. Automobilio sujudėjimas priklauso nuo automobilio spyruoklių bei amortizatorių ir automobilį veikiančios jėgos, o ne nuo jo masės. Byloje esančiame vaizdo įraÅ¡e matyti tik nežymus automobilio Mazda kėbulo sujudėjimas.

Automobilis Mercedes Benz nebuvo remontuotas, nes po įvykio ant jo neatsirado sugadinimų, o tai patvirtina, kad kontaktas su automobiliu Mazda nebuvo stiprus. 11.4. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus apie ankstesnius automobilio Mazda apgadinimus, buvusius iki ginčo įvykio. Teismas nepagrįstai rėmėsi trečiojo asmens vertinimu, kad su eismo įvykiu nesusiję tik prekinio bamperio apgadinimai, nes ignoravo eksperto išvados aiškius argumentus, kad automobilio Mazda apgadinimai, matomi nuotraukose, negalėjo atsirasi dėl kontakto su automobiliu Mercedes Benz.

Teismas nenustatė ir neįvertino, kokio masto buvo ankstesni, iki ginčo įvykio buvę, automobilio Mazda apgadinimai, ir kokiÄ Ä¯takÄ jie turėjo automobilio Mazda remonto iÅ¡laidoms. 11.5. Teismas netikrino ir nevertino 2019 m. gegužės 16 d. Remonto sÄ matos Nr. (duomenys neskelbtini), priteisė visÄ ieÅ¡kinyje nurodytÄ Å¾alÄ , tačiau Å¡ioje sÄ matoje nurodyti ir kiti darbai, kurie neturi jokių sÄ sajų su byloje nustatytais sugadinimais. Byloje nėra įrodymų, kad praÅ¡yta priteisti suma bÅ«tų tiesiogiai susijusi su per ginčo įvykį padaryta žala.

12. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai: 12.1. Teismas iÅ¡tyrė visus byloje esančius įrodymus – sprendime pasisakyta tiek dėl visų proceso dalyvių pateiktų paaiÅ¡kinimų, įrodymų, taip pat iÅ¡tirti ir pakomentuoti atsakovės teismui teikti duomenys, įskaitant ir UAB „Impulsana“ dokumentÄ , pavadintÄ ,,Eksperto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini)“, teismas taip pat nagrinėjo ginčui aktualios administracinio nusižengimo bylos medžiagÄ . 12.2.

Teismas nustatė, kad atsakovė nebuvo pakankamai rÅ«pestinga bei apdairi, ir pagrįstai taikė atsakovei civilinę atsakomybę pagal TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. balandžio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019 yra konstatavęs, kad pakankamai apdairaus ir rÅ«pestingo, protingo žmogaus standartas yra pakankamas TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo tikslais ir atitinka Å¡ios normos tikslÄ bei civilinės atsakomybės draudimo esmę.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendė, jog apeliantės veiksmai pasiÅ¡alinant iÅ¡ įvykio vietos vertintini kaip padaryti dėl neatsargumo. Tai, kad automobilių kontaktas buvo pakankamai stiprus, kas turėjo sukelti atitinkamÄ garsÄ , patvirtina byloje esantis vaizdo įraÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, jog buvo du atskiri apeliantės automobilio kontaktai į stovinį automobilį Mazda. Abu atsakovės automobilio kontaktai į stovintį automobilį Mazda sutampa su jos automobilio sustabdymo momentu. Tokie kontaktai tiek garsine, tiek mechanine prasme turėjo bÅ«ti juntami/girdimi, tačiau atsakovė neapsidairė, nepasitikrino, ar galėjo kliudyti kitÄ transporto priemonę, ir iÅ¡ eismo įvykio pasiÅ¡alino. 12.3.

Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas V. M. patvirtino, kad kategoriškos išvados, dėl to, jog buvo tik vienas automobilių kontaktas, pateikti negali, nes šiam faktui patvirtinti arba paneigti jam nebuvo pateikta pakankamai duomenų. Todėl teismo išvada dėl labiau tikėtinų įvykio metu buvusių dviejų kontaktų padaryta laikantis pagrindinių įrodymų vertinimo principų. 12.4. Teismas pagrįstai konstatavo, kad visi defektai, kurių pašalinimo išlaidas ieškovė prašė atlyginti, yra susiję su ginčo įvykiu, o su įvykiu nesusijusių defektų šalinimo išlaidų iš atsakovės nėra prašoma priteisti.

13. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Swedbank P&C Insurance AS, Lietuvoje veikiantis per Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialÄ , praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai: 13.1. Teismo posėdžio metu apklaustas iÅ¡vadÄ parengęs V. M. patvirtino, jog kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, dėl to, kad buvo tik vienas automobilių kontaktas, pateikti negali. Ginčydama teismo iÅ¡vadÄ dėl įvykusių dviejų automobilių kontaktų, atsakovė turėtų pateikti argumentus dėl bylos įrodymų visumos, o ne tik fragmentiÅ¡kai cituoti eksperto iÅ¡vadÄ .

Be to, pateikta iÅ¡vada nelaikytina eksperto iÅ¡vada CPK prasme. 13.2. SÄ voka „nestiprus“ yra vertinamoji, todėl nėra aiÅ¡ku, pagal kokius objektyvius kriterijus turėtų bÅ«ti vertinamas automobilių kontakto stiprumas, kokie yra Å¡io stiprumo lygiai. Objekto svoris (masė) turi tiesioginę įtakÄ skaičiuojant jį veikiančios jėgos dydį. Taigi, bendrieji fizikos dėsniai ir taisyklės patvirtina teismo iÅ¡vadÄ , kad automobilių kontaktas negali bÅ«ti vertinamas kaip nestiprus. 13.3.

Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad automobilis Mercedes Benz nebuvo apgadintas. Po ginčo įvykio automobilio Mercedes Benz priekinis bamperis buvo apgadintas ir tai įrodo Å¡io apgadinimo nuotraukos fotolentelėje, esančioje administracinio nusižengimo medžiagoje. 13.4. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė suprato, jog įvyko eismo įvykis. BÅ«tent susidÅ«rimas, o ne kokios nors kitos priežastys, nulėmė tai, kad atsakovė nedelsdama sustabdė savo vairuojamÄ automobilį ir pradėjo judėti atgal, t. y. tokie atsakovės veiksmai leidžia pagrįstai teigti, jog susidÅ«rimÄ ji pajuto. 13.5.

Atliekant remonto darbus, laikantis automobilio gamintojo nustatytų techninių reikalavimų, kartais yra bÅ«tina nuimti ir uždėti ne tik pažeistas detales, bet ir gretimas, su jomis susijusias detales. Atsakovės nurodomi remonto darbai, kuriuos ji įvardina kaip nesusijusius su ginčo įvykiu, yra reikalingi tam, kad tinkamai ir kokybiÅ¡kai bÅ«tų nudažytas automobilis. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį faktinių bei teisinių argumentų. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 16. 2019 m. sausio 22 d. draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovė ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 22 d. iki 2020 m. vasario 21 d. buvo apdraudusi automobilio Mercedes-Benz, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinę atsakomybę transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (e. t. 1, b. l. 6). 17. 2019 m. balandžio 24 d. apie 14.47 val. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovė, vairuodama transporto priemonę Mercedes Benz, pravažiuodama pro stovintį automobilį Mazda, kliudė minėtÄ automobilį Mazda ir jį apgadino.

18. IeÅ¡kovė, remdamasi autoserviso UAB ,,Inchcape Motors“ iÅ¡raÅ¡yta 2019 m. gegužės 21 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. (duomenys neskelbtini) (e. t. 1, b. l.

18) ir apgadinto automobilio Mazda draudiko Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialo pretenzija dėl žalos atlyginimo regreso tvarka (e. t. 1, b. l. 19), 2021 m. sausio 28 d. iÅ¡mokėjo 3 077,57 Eur draudimo iÅ¡mokÄ padarytai žalai atlyginti (t. 1, b. l. 14, 49, 50). 19. 2020 m. kovo 24 d. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas administracinio nusižengimo protokole Nr. 10-ANR_P-22215-2020 nustatė, kad 2019 m. balandžio 24 d. apie 14.47 val. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, vairuodama automobilį Mercedes Benz E350, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), ir pravažiuodama pro stovintį automobilį Mazda CX-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė buvo neatidi, nepaliko saugaus tarpo iÅ¡ Å¡ono, jį kliudė ir apgadino (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalis (iki 2020 m. sausio 1 d.). Protokole taip pat nurodyta, kad: ,,byloje nėra duomenų, kad Ž. S.-L. suprato, kad savo veiksmais sukėlė eismo įvykį ir padarė žalÄ , dėl ko pastarajai buvo atsiradusi prievolė, nesant kito eismo įvykio dalyvio, praneÅ¡ti policijai.

Pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos, pažeidžiant KET reikalavimus, gali bÅ«ti padaromas tik vairuotojui suvokiant, kad įvyko eismo įvykis (jo metu buvo padaryta žala) su kuriuo jis susijęs ir sÄ monintai neteisėtai (nepraneÅ¡us policijai ar kitaip pažeidžiant KET) paliekant eismo įvykio vietÄ (LVAT nutartis Nr. N444-2061/2009). Atsižvelgiant į eismo įvykio pavojingumo laipsnį, Ž. S.-L. asmenybę, transporto priemonių apgadinimus, kontakto pobÅ«dį, pastaroji administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnį netrauktina.“ (e. t. 1, b. l. 20, 73).

Administracinio nusižengimo protokole taip pat nurodyta, kad: ,,pagal turimus duomenis, nustačius automobilio naudotojÄ , Ž. S.-L., sužinojusi apie tiriamÄ eismo įvykį, neneigė galėjusi bÅ«ti nurodytoje vietoje, kviečiama iÅ¡ karto atvyko į kelių policijos valdybÄ , geranoriÅ¡kai bendradarbiavo tiriant administracinį nusižengimÄ , galimo eismo įvykio fakto neneigė. KategoriÅ¡kai tvirtino jo nejutusi. Automobilis neremontuotas. PeržiÅ«rėjus filmuotÄ vaizdo įraÅ¡Ä , nustatyta, kad kontaktas buvo nestiprus, stovintis automobilis nežymiai sujudėjo.

Priartėjusi prie jo Ž. S.-L., pavažiavo atgal, pataisiusi vairo padėtį, pabaigė automobilio statymo manevrÄ priekine eiga. Po kontakto nesureagavusi, automobilį palikusi toje pačioje vietoje, jį užrakino ir net neatsisukdama nuėjo savo reikalais“. 2020 m. gegužės 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-9425-2020 už nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 8 dalyje (iki 2020 m. sausio 1 d.), atsakovei skirta 10 Eur bauda (e. t. 1, b. l. 21, 74, 75).

20. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės, eismo įvykio metu vairavusios žalos padariusį ir ieÅ¡kovės privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu apdraustÄ automobilį, nukentėjusiam automobiliui Mazda remontuoti patirtas iÅ¡laidas – iÅ¡mokėtÄ 3 077,57 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovė, grįsdama savo reikalavimÄ , rėmėsi TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu, t. y. aplinkybe, jog atsakovė pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino.

Apeliaciniu skundu atsakovė praÅ¡o panaikinti šį teismo sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti. Teismo sprendimas ginčijamas argumentuojant, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė esant TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo sÄ lygas, netinkamai įvertino įrodymus, tiek spręsdamas dėl atsakovės elgesio eismo įvykio metu, tiek dėl praÅ¡omos priteisti žalos atlyginimo dydžio. Dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo sÄ lygų 21.

Byloje keliant klausimÄ dėl transporto priemonės valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudiko teisės reikalauti, kad draudėjas atlygintų draudimo iÅ¡mokÄ , iÅ¡mokėtÄ atlyginant draudėjo padarytÄ Å¾alÄ , bÅ«tina įvertinti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslus ir paskirtį. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl Å¡iuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalÄ trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimÄ Ä¯statyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant Å¡iuo draudimu apdraustÄ transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016 25 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Toks civilinės atsakomybės draudimo tikslas suponuoja bendrÄ principÄ , jog draudikas, kuris sumokėjo draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiam asmeniui, neturi teisės reikalauti regreso bÅ«du iÅ¡ draudėjo ar apdraustojo draudiko nukentėjusiam asmeniui sumokėtos sumos. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iÅ¡ principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl Å¡iuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas.

IÅ¡imtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti, kad sumokėtÄ dėl padarytos žalos sumÄ grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo, nurodytos TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių iÅ¡imčių sÄ raÅ¡as yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-1075/2018; 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019).

Teismai kiekvienu atveju privalo detaliai išnagrinėti bylos aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar šios išimtys gali būti taikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

22. Taigi, TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas iÅ¡ bendrojo principo iÅ¡imtį nustatantis ir dėl to griežtai baigtinis sÄ raÅ¡as atvejų, kai draudikas, sumokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo – privalomuoju transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimu apdraustos transporto priemonės valdytojas, sukėlęs eismo įvykį ir dėl to padaręs žalos.

23. Pagal TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , draudikas turi teisę reikalauti, kad už žalos padarymÄ atsakingas asmuo grÄ Å¾intų iÅ¡mokėtÄ iÅ¡mokÄ , jei pastarasis pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Toks reguliavimas sietinas su tuo, kad, įvykus eismo įvykiui, viena iÅ¡ svarbiausių su juo susijusių vairuotojo (eismo dalyvio) pareigų pagal Kelių eismo taisykles tampa nepasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos, praneÅ¡ti policijai apie įvykį, bei imtis kitų veiksmų, iÅ¡vardintų TPVCAPDÄ® 12 straipsnyje.

Å ie reikalavimai yra svarbÅ«s tuo, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai (be kita ko, asmenų blaivumas), asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už jÄ apimtis. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tai, jog administracinio teisės pažeidimo byloje, sprendžiant dėl asmens administracinės atsakomybės, nebuvo pagrindo konstatuoti tyčinio pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos fakto, nėra pakankama daryti iÅ¡vadÄ , kad asmuo buvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas, vykdydamas teisės aktuose nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015).

Dėl to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien aplinkybė, kad asmuo nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti nesant TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintos situacijos, dėl kurios draudikas turėtų teisę reikalauti grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ .

24. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymÄ asmens kaltę dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos ir jos formas. Sprendžiant klausimÄ dėl transporto priemonės vairuotojo pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos, jo veiksmai turi bÅ«ti vertinami pagal rÅ«pestingo, atidaus žmogaus elgesio matÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015). Siekiant konstatuoti TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytÄ sumokėtos draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo pagrindÄ , bÅ«tina nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas suvokė, ar, remiantis protingo (atidaus ir rÅ«pestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos.

Ä®rodyti Å¡ias aplinkybes turi ieÅ¡kovė, t. y. draudikė, iÅ¡mokėjusi nukentėjusiajam draudimo iÅ¡mokÄ . Kasacinis teismas savo praktikoje yra atskleidęs protingo (atidaus ir rÅ«pestingo) žmogaus elgesio standarto turinį tokio pobÅ«džio situacijose ir iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad maksimaliai apdairaus asmens standarto taikymas TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo tikslais neatitiktų Å¡ios teisės normos iÅ¡imtinio pobÅ«džio, nes reikÅ¡tų, jog visais atvejais, kai transporto priemonės vairuotojas, iÅ¡girdęs bent menkiausiÄ garsÄ , nesustoja ir nepatikrina, ar kas nors neatsitiko, yra pagrindas spręsti, kad vairuotojas pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos.

Kasacinis teismas pabrėžė, kad TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalis nustato ne transporto priemonės vairuotojo atsakomybės sÄ lygas, bet civilinės atsakomybės draudimo apimtis. Savo esme Å¡i teisės norma nustato nedraudžiamuosius įvykius. Nedraudžiamieji įvykiai yra reikÅ¡mingos draudimo sutarties sÄ lygos, todėl jų aiÅ¡kinimas negali paneigti paties civilinės atsakomybės draudimo esmės ir tikslo ar taip jį riboti, kad pats civilinės atsakomybės draudimas taptų daugeliu atvejų beprasmis.

Dėl to kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad pakankamai apdairaus ir rÅ«pestingo, protingo žmogaus standartas yra pakankamas TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo tikslais ir atitinka Å¡ios normos tikslÄ bei civilinės atsakomybės draudimo esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019).

25. Taigi, nagrinėjamu atveju turėjo bÅ«ti atsižvelgiama į tai, kad keliamas klausimas dėl civilinės atsakomybės draudimo apimties ir nedraudžiamojo įvykio (ne)buvimo, todėl, sprendžiant dėl TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo, turėjo bÅ«ti taikomas ne maksimaliai apdairaus asmens standartas, o pakankamai apdairaus ir rÅ«pestingo, protingo žmogaus standartas. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog nors pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo sÄ lygų, teisingai nurodė, kad taikytinas pakankamai apdairaus ir rÅ«pestingo, protingo žmogaus standartas, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, jog, kaip minėta, TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo atveju sprendžiama ne dėl atsakovės civilinės atsakomybės ar atleidimo nuo jos, o, kaip minėta, dėl civilinės atsakomybės draudimo apimties ir nedraudžiamųjų įvykių.

Dėl to nurodyto standarto taikymas ir situacijos vertinimas neturi paneigti privalomojo transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimo tikslo bei esmės. Atsakovės elgesys turėjo būti vertinamas siejant ne su paties žalos padariusio eismo įvykio aplinkybėmis (šiuo atveju – administracinio pažeidimo protokole konstatuotu pažeidimu, kai atsakovė buvo neatidi, statydama automobilį nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė šalia buvusį automobilį ir jį apgadino), o su atsakovės elgesiu, kai ji išvyko iš eismo įvykio vietos nepranešusi policijai.

Kitaip tariant, nurodytu standartu remiantis turi bÅ«ti vertinamas ne eismo įvykis (dėl kurio atsirado žala), o atsakovės iÅ¡vykimo iÅ¡ jo vietos aplinkybės. Dėl atsakovės elgesio įvertinimo pagal pakankamai apdairaus ir rÅ«pestingo asmens standartÄ 26. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčo įvykio metu automobilių kontaktai turėjo sukelti reikÅ¡mingus garsus, nebÅ«dingus įprastinėms transporto priemonių eismo sÄ lygoms; kad atsakovė turėjo pastebėti automobilių apgadinimus; kad atsakovė suvokė, ar remiantis protingo (atidaus ir rÅ«pestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, jog sukėlė eismo įvykį.

Dėl to, teismo teigimu, atsakovė nebuvo tiek rÅ«pestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina, sukėlė eismo įvykį ir pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, todėl turi pareigÄ atlyginti ieÅ¡kovei žalÄ . Taigi, teismo atliktas aplinkybių vertinimas iÅ¡ esmės rėmėsi tuo, kad transporto priemonės vairuotojas turi bÅ«ti maksimaliai apdairus ir atidus ir, esant bent menkiausiam įtarimui dėl kontakto, privalo sustoti ir atidžiai patikrinti, ar nieko neatsitiko. Teismo vertinimu, taip nepasielgusios atsakovės elgesys neatitinka protingo (rÅ«pestingo ir atidaus) žmogaus standarto ir yra vertintinas kaip neatsargus elgesys.

27. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau aptartas TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo sÄ lygas ir kasacinio teismo praktikoje atskleidžiamÄ jų turinį, pripažįsta nurodytÄ teismo iÅ¡vadÄ nepagrįsta ir neatitinkančia teismų praktikoje suformuotos nurodytos iÅ¡imtinės nuostatos taikymo sÄ lygų.

28. IÅ¡ teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas nepakankamai įvertino tai, kad, kaip buvo minėta, TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo atveju sprendžiama ne dėl transporto priemonės vairuotojo (atsakovės) civilinės atsakomybės sÄ lygų ar atleidimo nuo jos, bet dėl civilinės atsakomybės draudimo apimties ir savo esme Å¡i teisės norma nustato nedraudžiamuosius įvykius. Nedraudžiamųjų įvykių aiÅ¡kinimas negali paneigti paties civilinės atsakomybės draudimo esmės ir tikslo ar taip jį riboti, kad pats civilinės atsakomybės draudimas taptų beprasmis. Tai privalo bÅ«ti įvertinta sprendžiant dėl taikytino pakankamai apdairaus ir rÅ«pestingo, protingo žmogaus standarto turinio bei apimties konkrečiu nagrinėjamu atveju, t. y. vertinant atsakovės elgesį nepraneÅ¡ant apie įvykį policijai ir iÅ¡vykstant iÅ¡ įvykio vietos.

29. Nors pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad turi bÅ«ti nustatyta, ar transporto priemonės vairuotojas suvokė, ar, remiantis protingo (atidaus ir rÅ«pestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, tačiau neatsižvelgė į tai, jog Å¡ias aplinkybes turi įrodyti draudikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019). Nagrinėjamu atveju iÅ¡ teismo sprendimo turinio matyti, jog iÅ¡vada dėl atsakovės sÄ moningo ar itin nerÅ«pestingo pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos buvo grindžiama bendro pobÅ«džio teiginiu, jog atsakovė turėjo suvokti įvykusį automobilių kontaktÄ .

Taigi, iÅ¡ esmės buvo laikyta, kad automobilių kontakto ir apgadinimo faktas yra pakankamas laikyti, jog vairuotoja suvokė ar privalėjo suvokti susidÅ«rimÄ Ä¯vykus. Manytina, kad toks vertinimas atitiktų maksimaliai griežtÄ rÅ«pestingo asmens standarto taikymÄ , tačiau, taikant pirmiau aptartÄ pakankamai rÅ«pestingo asmens standartÄ , byloje turėtų bÅ«ti duomenų bei įrodymų apie galimÄ atsakovės suvokimÄ apie įvykusį įvykį arba apie tokias aplinkybes, kurioms esant vidutinis rÅ«pestingas asmuo turėjo suvokti apie įvykį.

30. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai: atsakovės vairuojamas automobilis automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje turėjo tiesioginį kontaktÄ (-us) su aikÅ¡telėje stovėjusiu kitu automobiliu Mazda. Nors byloje kilo klausimas dėl automobilių kontaktų skaičiaus (du ar vienas susilietimas), ginčo dėl bent vieno susidÅ«rimo byloje nėra – Å¡iÄ aplinkybę patvirtino atsakovės užsakymu tyrimÄ atlikęs ekspertas 2022 m. gegužės 10 d. eksperto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini), ji nustatyta administracinio nusižengimo byloje, taip pat jos neginčijo ir atsakovė.

Byloje pateiktos fotonuotraukos ir 2022 m. gegužės 10 d. eksperto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina automobilio Mazda kėbulo apgadinimus – nubrozdinimus. Vieninteliai duomenys byloje apie automobilio Mercedes Benz apgadinimus – automobilio nuotraukos, kuriose fiksuoti itin nežymūs, vos matomi kėbulo nubrėžimai; aplinkybė, jog šis automobilis po įvykio būtų remontuotas, neįrodinėta, o administracinio pažeidimo protokole nurodyta aplinkybė dėl šio automobilio neremontavimo neginčyta (CPK 178 straipsnis).

Byloje nėra ginčo dėl eismo įvykio aplinkybių bei eigos (iÅ¡skyrus automobilių kontaktų skaičių): atsakovė atvažiavo į automobilių statymo aikÅ¡telę automobiliu Mercedes Benz; jį statydama kliudė automobilį Mazda; automobilį Mercedes Benz pastatė Å¡alia kliudyto automobilio Mazda ir, iÅ¡lipusi iÅ¡ transporto priemonės, nuėjo. Eismo įvykis policijoje fiksuotas vėliau, kai apgadintÄ automobilį aikÅ¡telėje rado ir apie tai policijai pranešė automobilio Mazda valdytojas.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė, pasistačiusi automobilį Å¡alia apgadintojo, iÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio nuėjo, o vėliau, grįžusi – iÅ¡važiavo; nėra ginčo dėl jos elgesio – automobilių jį neapžiÅ«rinėjo, policijai apie įvykį nepranešė. Å ios įvykio aplinkybės ir atsakovės elgesys fiksuoti administracinio pažeidimo protokole, kuriame taip pat nurodyta, kad atsakovė, sužinojusi apie tiriamÄ eismo įvykį, neneigė galėjusi bÅ«ti nurodytoje vietoje, kviečiama iÅ¡ karto atvyko į kelių policijos valdybÄ , geranoriÅ¡kai bendradarbiavo tiriant administracinį nusižengimÄ , galimo eismo įvykio fakto neneigė, tačiau kategoriÅ¡kai tvirtino jo nejutusi.

IÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o matyti, kad atsakovė, pastačiusi automobilį ir iÅ¡ jo iÅ¡lipusi, neatsigręždama ir neapžiÅ«rėjusi automobilių, paliko automobilį įvykio vietoje, Å¡alia nukentėjusio automobilio, ir nuėjo link stovėjimo aikÅ¡telės laiptų. Vaizdo įraÅ¡e fiksuota, kad pro Å¡alį ėjęs praeivis niekaip nereagavo į automobilio statymo procesÄ . Tokios aplinkybės leidžia abejoti teismo ir ieÅ¡kovės atstovo teiginiais, kad automobilių kontaktas neabejotinai turėjo sukelti aiÅ¡kiai girdimÄ bei identifikuojamÄ garsÄ .

IeÅ¡kovės atstovas, grįsdamas teiginius dėl atsakovės suvokimo apie įvykį, rėmėsi vaizdo įraÅ¡e matomu automobilio judėjimu kai, pasak ieÅ¡kovės atstovo, automobilis sustoja judėjęs tuo metu, kad įvyksta kontaktai. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡i prielaida nepagrįsta kitais byloje esančiais įrodymais, be to, nepaneigia atsakovės paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu, kad ji reagavo į automobilyje sumontuotų parkavimo jutiklių garsinius signalus. Kaip pagrįstai nurodė atsakovė apeliaciniame skunde, teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovės vairuotas automobilis Mercedes Benz buvo apdraustas, todėl iÅ¡ esmės nenustatyta aplinkybių, dėl kurių atsakovė bÅ«tų turėjusi paskatÄ Å¡alintis iÅ¡ įvykio vietos.

Ä®vertinusi nurodytų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindÄ iÅ¡vadai, jog atsakovė suvokė ar, pritaikius pakankamai apdairaus ir rÅ«pestingo, protingo žmogaus standartÄ , turėjo suvokti, jog įvyko aptarto pobÅ«džio eismo įvykis, ir bÅ«tų sÄ moningai ar nerÅ«pestingai pasiÅ¡alinusi iÅ¡ eismo įvykio vietos (CPK 185 straipsnis). Dėl to, esant nustatytoms byloms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, jog atsakovės elgesys neatitiko pakankamai protingo (atidaus ir rÅ«pestingo) asmens standarto.

31. Apibendrinant nurodytÄ , konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino atsakovės (transporto priemonės vairuotojos) civilinės atsakomybės sÄ lygų ir civilinės atsakomybės draudimo apimties bei nedraudžiamųjų įvykių konstatavimo sÄ lygų nustatymo standartus, todėl, spręsdamas dėl TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo, pritaikė per griežtÄ maksimaliai apdairaus ir rÅ«pestingo, protingo žmogaus standartÄ , iÅ¡ esmės paties eismo įvykio aplinkybę laikydamas pakankama nustatyti atsakovės pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos faktÄ TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme.

Byloje neįrodyta, kad atsakovė suvokė, ar, remiantis pakankamai protingo (atidaus ir rÅ«pestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis. Bylos duomenys yra pakankami pripažinti labiau tikėtina, jog atsakovė nesuvokė įvykus eismo įvykį ir jos iÅ¡vykimas iÅ¡ eismo įvykio vietos negali bÅ«ti pripažintas sÄ moningu veikimu, sudarančiu prielaidas įvykį pripažinti nedraudiminiu. PrieÅ¡inga iÅ¡vada paneigtų transporto priemonės valdytojo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo esmę ir tikslÄ , nes jį taip apribotų, jog civilinės atsakomybės draudimas taptų beprasmis.

32. Ä®vertinusi nurodytÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ieÅ¡kovės teisę reikalauti, kad atsakovė, privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu apdraustos transporto priemonės valdytoja, grÄ Å¾intų draudikei žalai atlyginti iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ . Nenustačius pagrindo taikyti TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas ir ieÅ¡kinys atmestinas. Dėl įrodymų vertinimo nustatant atlygintinos žalos dydį 33. Nagrinėjamoje byloje kilo Å¡alių ginčas dėl praÅ¡omos grÄ Å¾inti draudimo iÅ¡mokos dydžio pagrįstumo, t. y. dėl to, ar visi nukentėjusio automobilio Mazda apgadinimai, už kurių remontÄ buvo paskaičiuota draudimo iÅ¡moka, buvo padaryti ginčo įvykio metu ir, atitinkamai, ar pagrįstai praÅ¡oma priteisti jų remonto iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovės.

34. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto, t. y. nesant nustatyto pagrindo ieÅ¡kovei, kaip atsakovės vairuoto automobilio valdytojų civilinės atsakomybės draudikei, reikalauti grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , ir, atitinkamai, atmetus ieÅ¡kinį Å¡iuo pagrindu, ginčas dėl draudimo iÅ¡mokos dydžio netenka teisinės reikÅ¡mės. Dėl procesinės bylos baigties 35. Apibendrinant, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo sÄ lygų ir neatsižvelgęs į tai, jog tai sietina su civilinės atsakomybės draudimo apimtimi, nepagrįstai konstatavo esant pagrindÄ taikyti TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ ir nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės privalomojo transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimo pagrindu iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ .

Nenustačius, kad atsakovės elgesys iÅ¡vykstant iÅ¡ eismo įvykio vietos neatitiko pakankamai rÅ«pestingo asmens standarto, nėra pagrindo pripažinti ieÅ¡kovės teisę reikalauti grÄ Å¾inti draudimo iÅ¡mokÄ TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, todėl ieÅ¡kinys negalėjo bÅ«ti tenkinamas. Atsižvelgiant į nurodytÄ , pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

36. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. D. Hurk prieÅ¡ Nyderlandus (pareiÅ¡kimo Nr. 16034/90), 61 punktas). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Pasisakius dėl esminę reikÅ¡mę turinčių apeliacinio skundo argumentų, kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikÅ¡mės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 37. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju, priimant naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kinys yra atmestas, ieÅ¡kovės ir jos pusėje dalyvavusio trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos, o atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 98 straipsnis).

38. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į Å¡iuos kriterijus: bylos sudėtingumÄ ; teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ ; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje; bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ;

Å¡alių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sÄ naudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

39. Nagrinėjamoje byloje atsakovė pateikė duomenis apie 974 Eur patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų: 69 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ (e. t. 2, b. l. 198), 300 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme (e. t. 2, b. l. 16, 17), 605 Eur iÅ¡laidų už ekspertizės iÅ¡vadÄ (e. t. 2, b. l. 14, 15). Teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , sudėtingumÄ , nagrinėtų klausimų pobÅ«dį, atstovavimÄ teismo posėdžiuose, atliktų procesinių veiksmų kiekį ir rengtų procesinių dokumentų skaičių bei apimtį, sprendžia, kad praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos pripažintinos atitinkančiomis Rekomendacijose nurodytus kriterijus, protingumo bei proporcingumo principus.

Išlaidas eksperto išvadai teismas pripažįsta būtinomis ir pagrįstomis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Atsižvelgiant į tai, jų atlyginimas priteistinas atsakovei iš ieškovės. Atsakovė nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas išlaidas teisinei pagalbai, todėl jų atlyginimas nepriteisiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

40. Atmetus ieÅ¡kinį, procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos priteisiamos valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : apeliacinį skundÄ tenkinti. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ . Atmesti ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieÅ¡kinį atsakovei Ž.

S.-L. dėl draudimo išmokos priteisimo. Priteisti atsakovei Ž. S.-L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ (j. a. k. 304080146) 974 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Priteisti valstybei iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ (j. a. k. 304080146) 6,34 Eur (šešis eurus 34 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Å i suma turi bÅ«ti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5662. Sumokėjus, mokėjimo kvitus reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Å is sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjos Asta Jakutytė-Sungailienė RÅ«ta Latvelė Ieva Navickaitė-Sakalauskienė