e1fc2d6d-05e7-4f31-a8d5-d71f68ae3cde · Marijampolės apylinkės teismas

?Vilkavi?kio rajono Baudžiamoji byla Nr. 1-147-633/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59936-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos –1.2.4.6.2.1 (S) MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 6 d. VilkaviÅ¡kis Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų teisėjas Algis Vieraitis, sekretoriaujant D. B., dalyvaujant : prokurorui R. M., gynėjui advokatui A. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka ir sutrumpinto įrodymų tyrimo bÅ«du iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje :

R. P., asmens kodas - (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs, turintis 2 iÅ¡laikytinius mažamečius vaikus, vidurinio iÅ¡silavinimo, darbingas visiÅ¡kai, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 140 straipsnio 2 dalį. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

1. Kaltinamasis R. P. 2018 m. gruodžio 19 d., apie 22.30 val. S. P. namų (duomenys neskelbtini), virtuvėje ir kambaryje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir kilus Å¡eiminio buitinio pobÅ«džio ginčui dėl nukentėjusios atsisakymo grįžti su juo į jų namus, tyčia du kartus sudavė kumščiu į veidÄ Å¡eimos nariui – sugyventinei L. P., sukeldamas jai fizinį skausmÄ . Å iais veiksmais kaltinamasis R. P. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo iÅ¡vadas 2.

Kaltinamasis R. P. Å¡ias aplinkybes ir savo kaltę dėl jų teisiamajame posėdyje pripažino visiÅ¡kai, pareiÅ¡kė nuoÅ¡irdų apgailestavimÄ dėl savo poelgio, netrukus po įvykio, kai buvo paleistas iÅ¡ sulaikymo, atsiprašęs ir pačiÄ nukentėjusiÄ jÄ , jie iÅ¡ esmės susitaikę, per šį laikÄ (2019 m. sausio 1 d.) jiems gimė antras bendras vaikas ir artimiausiu metu planuojantys atnaujinti jų bendrÄ gyvenimÄ . Apie nusikaltimo įvykį paaiÅ¡kino, jog įvykio dienÄ vartojo alkoholį, buvo jau girtokas, telefonu susipyko su pas motinÄ laikinai išėjusia sugyventine, nes Å¡i atsisakiusi sugrįžti pas jį.

Po Å¡ito jis nusprendęs pats nueiti į sugyventinės motinos S. P. namus, ten radęs sugyventinę su jų metukų amžiaus dukra bei sugyventinės motinÄ . Sugyventinė buvo blaivi, ant rankų laikė jų dukrÄ , eiti su juo į jų namus atsisakė, tai jį labai supykdė, jis virtuvėje sudavė kumščiu sugyventinei į veidÄ . Po Å¡ito sugyventinė su dukra perėjo į gretimÄ kambarį, jis iÅ¡ paskos, toliau pykosi, pats antrojo smÅ«gio aplinkybių gerai neprisimenantis, tačiau Å¡io, antro smÅ«gio sugyventinei į veidÄ , fakto tikrai neneigiantis, suduodamas sugyventinei, vaiko jis neužgavo.

Toliau jis paėmęs iÅ¡ sugyventinės jų dukrÄ ir laikinai nunešęs jÄ savo motinos priežiÅ«rai, vėl grįžęs į sugyventinės motinos namus, ten toliau su nukentėjusia pykosi, iÅ¡ piktumo spyrė ir sulaužė vonios kambario duris, po to išėjęs į namus, netrukus buvo sulaikytas policijos. NukentėjusiÄ sumušė pirmÄ kartÄ , iÅ¡ esmės dėl savo girtumo – blaivus taip nebÅ«tų pasielgęs, sugyventinė verkė, sutinkantis, kad jai skaudėję, lig tol jos veidas buvo sveikas, ar jį sužalojo, teigia nepastebėjęs.

3. IÅ¡ esmės tokias pačias aplinkybes apie kaltinamojo ir nukentėjusios konflikto kilimo priežastis, kaltinamojo girtumÄ , jo fizinio smurto prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ pobÅ«dį, jo vietÄ , smÅ«gių skaičių, lokalizacijÄ ir kt. byloje yra patvirtinusi ir nukentėjusioji L. P. (b. l. 29-30) bei tiesioginė nusikaltimo įvykio liudytoja, nukentėjusios motina S. P., kurių iÅ¡kart po nusikaltimo įvykio atliktų apklausų metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje buvo iÅ¡tirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalies ir 291 straipsnio tvarka. 4. 2018 m. gruodžio 21 d.

įvykio vietos apžiÅ«ra nustatyta, jog nukentėjusios motinos S. P. namai yra bute Nr. (duomenys neskelbtiniu). Įėjimas į šį butÄ yra iÅ¡ kiemo per prieangį, iÅ¡ jo patenkama į virtuvę, per jÄ Ä¯ du pereinamus kambarius, iÅ¡ virtuvės taip pat yra vonios/tualeto patalpa, durys į Å¡iÄ patalpÄ sulaužytos, netvarka stebima ir kitose patalpose (b. l. 17-24). 5. 2018 m. gruodžio 19 d. policijos pareigÅ«nės tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad vietoje tikrinant telefonu policijos budėtojo gautÄ iÅ¡ nukentėjusios motinos S. P. informacijÄ apie L.

P. sumuÅ¡imÄ , Å¡i pasitvirtino – kilusio buitinio konflikto metu girtas sugyventinis (kaltinamasis) jai, L. P., sudavęs du kartus kumščiu į veidÄ , dėl ko ji jautusi fizinį skausmÄ . Nukentėjusi buvo rasta sutrikusi, labai susijaudinusi, jai prie deÅ¡iniojo antakio ir po kaire akimi veide matėsi Å¡vieži sumuÅ¡imai ir patinimai (b. l. 7-10). 6. 2018 m. gruodžio 19 d., 22.51 val. laiku atlikta patikra alkotesteriu fiksuota, kad nukentėjusioji L. P. yra visiÅ¡kai blaivi - 0,00 prom., kaltinamajam R.

P. nustatytas vidutinis 2,05 prom. girtumas (b. l. 44-46). II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo iÅ¡vados dėl jų 7. Kaltinamojo R. P. parodymai teisiamajame posėdyje nebuvo prieÅ¡taringi, jie neprieÅ¡tarauja ir kitais byloje teisėtai gautais ir įrodymais pripažįstamais bylos duomenimis (nukentėjusios ir liudytojos parodymais, policijos pareigÅ«no tarnybiniu praneÅ¡imu apie galimÄ smurtÄ artimoje aplinkoje, įvykio vietos apžiÅ«ra) teismo nustatytoms faktinėms įvykio (bylos) aplinkybėms, kita vertus, Å¡ie kiti duomenys tvirtina kaltinamojo paaiÅ¡kinimus kaip teisingus ir pakankamai iÅ¡samius.

8. Nukentėjusios L. P. ir tiesioginės nusikaltimo įvykio liudytojos S. P. liudijimai bylos procese buvo nuoseklÅ«s, jų byloje pateikti duomenys iÅ¡ esmės sutampa, atitinka tiek vieni kitus, tiek ir kitais veiksmais procese nustatytus duomenis, tame tarpe ir objektyvaus pobÅ«džio (policijos patrulio tarnybiniu praneÅ¡imu dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuotÄ situacijÄ Ä¯vykio vietoje iÅ¡kart po nusikaltimo įvykio, įskaitant Å¡viežio sumuÅ¡imo požymius nukentėjusios veide, įvykio vietos apžiÅ«ra nustatytÄ nusikaltimo įvykio aplinkÄ bei ir kaltinamojo apie įvykį pateiktÄ informacijÄ ), yra jais patvirtinti bei ir patys patvirtina tokius kitus įrodomuosius duomenis.

Aukščiau apraÅ¡yti (punktai 2-6) faktiniai duomenys savo visuma teismo pripažįstami pakankamais kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų faktinio įvykdymo (padarymo) ir jais sukeltų nusikalstamų pasekmių įrodymais. Visi Å¡ie duomenys dėl esminių ir reikÅ¡mingų teismo iÅ¡vadoms aplinkybių nėra prieÅ¡taringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, dėl girtumo ir kilus Å¡eiminio, buitinio pobÅ«džio ginčui, tyčia smurtu puolė jam neįtikusiÄ nukentėjusiÄ jÄ , savo sugyventinę, dukart suduodamas jai kumščiu į veidÄ sukėlė fizinį skausmÄ .

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija 9. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusiÄ jÄ smurtu užpuolė bÅ«tent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (dukart suduodamas kumščiu į veidÄ ) tiesiogine staigiÄ ja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiÅ¡kai kilusias pasekmes nukentėjusios sveikatai, t. y. fizinio skausmo jai sukėlimÄ .

Trečia, du smÅ«giai kumščiu į veidÄ , sukėlę nukentėjusiai ženklų ir kurį laikÄ trukusį fizinį skausmÄ , aiÅ¡kinamos teisės normos prasme neabejotinai turi bÅ«ti traktuojama nukentėjusios muÅ¡imu. Ketvirta, nukentėjusios byloje nuosekliai nurodytos jos muÅ¡imo pasekmės Å¡io asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek pačios nukentėjusios pareiÅ¡kimais, tiek policijos patrulio fiksuotais duomenimis apie nukentėjusios iÅ¡vaizdÄ ir emocinę bÅ«klę iÅ¡kart po nusikaltimo įvykio (buvo sutrikusi, susijaudinusi, veidas dviejose vietose buvo Å¡viežiai sumuÅ¡tas ir patinęs), tiek liudytojos S. P. bei paties kaltinamojo paaiÅ¡kinimais.

Penkta, nors ir nesusituokusių kaltinamojo ir nukentėjusios jungtinė veikla, vedant bendrÄ Å«kį, auginant bendrus vaikus, maždaug 2 metus besitęsiantis jų bendras gyvenimas nustatytomis byloje aplinkybėmis atitinka Å¡alies Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės Å¡eimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės Å¡eimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktÄ konstitucinės Å¡eimos sampratos iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , pagal kurį sprendžiant apie Å¡eimos santykių buvimÄ esminę reikÅ¡mę turi santykių turinys (tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraiÅ¡umas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2015).

Bylos duomenimis kaltinamasis ir nukentėjusi nesusituokę kartu gyvena jau daugiau nei du metus, visÄ Å¡Ä¯ laikÄ veda bendrÄ Å«kį, yra susilaukę ir augina du bendrus vaikus, todėl aptariamo baudžiamojo įstatymo požiÅ«riu jie yra vienos faktinės Å¡eimos nariai. IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

10. Spręsdamas, kokios rÅ«Å¡ies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobÅ«dį, taip pat Å¡ios pavojingumo visuomenei laipsnį, kilusias iÅ¡ jos pasekmes (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai). Tiek vienÄ , tiek kitÄ Å¡iuo konkrečiu atveju teismas kvalifikuoja maždaug rÅ«Å¡inės baudžiamojo įstatymo (BK 140 straipsnio 2 dalies) dispozicijos lygmeniu, kadangi aplinkybes, jog : smurtaudamas kaltinamasis nenaudojo kokių tai įrankių, priemonių ar kt. sunkesnes pasekmes galinčių sukelti daiktų, jo neteisėtai panaudota fizinė jėga (prievarta) buvusi artima minimaliai tiek trauminių poveikių skaičiumi (du), tiek kilusių nusikalstamų pasekmių požiÅ«riu (fizinis skausmas) bei konflikto vada buvo grynai buitinio pobÅ«džio nepanorusių ieÅ¡koti kompromiso Å¡eimos narių ginčas, dėl kurio galimų pasekmių rizikÄ prisiėmė ir pati nukentėjusi, iÅ¡ esmės atsveria kaltinamojo veiksmų pavojingumÄ didinę aplinkybės, kad : kaltinamasis sukėlė aršų konfliktÄ ir nusikalstamai smurtavo ne savo, bet iÅ¡ esmės svetimuose (skyriumi gyvenančios sugyventinės motinos) namuose, smurtavo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ betarpiÅ¡koje jos motinos ir mažamečio vaiko akivaizdoje, negana to smÅ«gius į veidÄ nukentėjusiai, pats bÅ«damas girtas ir sutrikusios koordinacijos, sudavė tuo metu, kai Å¡i ant rankų laikė jų tik 1 metukų amžiaus vaikÄ bei buvo maždaug 8 mėnesiai nėščia su jų antruoju vaiku.

11. Kaltės forma ir rÅ«Å¡is Å¡iuo atveju tiesiogiai sÄ lygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikacijÄ , todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiÅ«riu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai nevertinama. IÅ¡ esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija - nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamais veiksmais kaltinamojo sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio) atsiradimo nukentėjusiajai momento, kas iÅ¡ esmės sutapo su pačių smurtinių veiksmų atlikimu (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar Å¡velninti skirtinÄ kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra.

12. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimÄ , teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuriÄ vertina dar labiau teigiama : kaltinamasis nusikalto ir yra teisiamas pirmÄ jį kartÄ (b. l. 68-70), turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , po nusikaltimo įvykio savo iniciatyva atsisakė alkoholio, paÅ¡alino buto savininkei padarytus turtinius nuostolius – pakeitė naujomis vonios kambario duris, nuo 2015 m. birželio 1 d. beveik nuolat dirba arba registruojasi darbo ieÅ¡kančiu Užimtumo tarnyboje (b. l. 64, 65), dabartinėje darbovietėje nuolat dirba jau beveik 2 metai, iÅ¡ to pragyvena ir iÅ¡laiko faktinę Å¡eimÄ , kurioje augina du mažamečius vaikus (b. l. 63), yra motyvuotas ir toliau gyventi iÅ¡ darbo bei iÅ¡saugoti faktinę Å¡eimÄ , kita vertus, kaltinamasis 2018 m. gegužės 1 d.

įvykdė Å¡iurkÅ¡tų, pavojingÄ visuomenei administracinį nusižengimÄ , už kÄ jam paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė (b. l. 66-67).

13. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja jo visiÅ¡kÄ prisipažinimÄ kaltu, tam tikra dalimi padėjimÄ savo parodymais atskleisti nusikalstamÄ veikÄ bei reiÅ¡kiamÄ gailėjimÄ si dėl jos, kurio nuoÅ¡irdumÄ be kita ko patvirtina nukentėjusios atsipraÅ¡ymas, vieÅ¡as pasižadėjimas nebenusikalsti ir kitas po veikos įvykdymo kaltinamojo elgesys, siekiant mažinti nusikalstamo elgesio recidyvo rizikas (punktas 12) (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia teismas kvalifikuoja nusikaltimo įvykdymÄ apsvaigus nuo alkoholio iki vidutinio ir jau artimesnio sunkiam girtumo, kas, kaip pripažįsta ir pats kaltinamasis, tiesiogiai priežastingai nulėmė jo staigiÄ jÄ tyčia nusikalsti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

14. Todėl teismas sprendžia, kad Å¡ioje byloje, nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus maždaug rÅ«Å¡inės nusikaltimo sudėties lygmeniu (ir ne didesniu už tokį), atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių lyginamÄ jį svorį vertinant labiau lengvinančiosios naudai ir kartu konstatavus labiau teigiamÄ kaltinamojo asmenybę, yra teisinga kaltinamajam paskirti bausmę, savo dydžiu dar kiek mažesnę už įstatymo sankcijos vidurkį, tačiau kita vertus, bÅ«tų neteisinga paskirti minimaliÄ ar artimÄ tokiai bausmę, kadangi, kaip jau yra pažymėta aukščiau (punktai 12 ir 13), buvo nustatyta atsakomybę sunkinanti ir kitų kaltinamojo pavojingumÄ didinančių aplinkybių.

15. Teismas sprendžia, jog Å¡ioje byloje, nenustačius kitų, be aukščiau aptartų, kokių tai iÅ¡imtinių aplinkybių, pirmÄ jį kartÄ ir nesunkiai tyčia artimoje aplinkoje fiziniu smurtu nusikaltusiam kaltinamajam R. P., paskirtina su realiu laisvės jam atėmimu dar nesusijusi laisvės apribojimo bausmė kaip, teismo vertinimu, pakankama BPK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtiems bausmės tikslams (paskirčiai) pasiekti. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau aptartas bausmės dydį individualizavusias aplinkybes (punktai 10-13), laisvės apribojimo bausmė savo rÅ«Å¡imi bus adekvati ir proporcinga kaltinamojo nusikalstamos veikos pobÅ«džiui ir jo paties pavojingumui visuomenei, – nebus nei aiÅ¡kiai per Å¡velni, nei aiÅ¡kiai per griežta.

Skirtinos laisvės apribojimo bausmės trukmė nustatytina 9 mėn. (BK 48 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 3 dalis). Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcija, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Taip pat nenustatyta ir pakankamo faktinio pagrindo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36-40 straipsniai) dėl aukščiau jau aptartų bausmės rūšį individualizuojančių argumentų. Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, be to, kaltinamasis teisme prisipažino kaltu, davė išsamius paaiškinimus ir dėl to buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir skiriama jam bausmė sumažintina 1/3 dalimi, t. y.

Å¡iuo atveju iki 6 mėn. laisvės apribojimo, nustatytini kaltinamojo asmeninę, Å¡eiminę ir turtinę padėtį, užimtumÄ bei darbinę veiklÄ atitinkantys, realiai įvykdomi įpareigojimai per visÄ bausmės vykdymo laikÄ :

a) nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, kiek tai nebus susiję su legaliu darbu ar mokymusi, b) neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 5 punktai).

16. Ä® skiriamÄ bausmę kaltinamajam įskaitytina 1 para jo laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«to laiko už 2 dienas skiriamos jam laisvės apribojimo bausmės (BK 66 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nenustatyta faktinių pagrindų. Kaltinamajam R. P. byloje paskirta kardomoji priemonė raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 58-59) paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ji panaikintina. Baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka civilinių ieÅ¡kinių byloje nėra pareikÅ¡ta, daiktinių įrodymų ir (ar) priteistinų atlyginti proceso iÅ¡laidų taip pat nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d. d., n u s p r e n d ž i a : R. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 9 (devyniems) mėnesiams laisvės apribojimo. Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio nuostatas, bausmę R. P. sumažinti 1/3 dalimi, tai yra iki 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo. Nustatyti tokius įpareigojimus per visÄ bausmės vykdymo laikÄ :

1) nuo 23.00 val. iki 6.00 val. bÅ«ti namuose, kiek tai nebus susiję su legaliu darbu ar mokymusi, 2) neatlygintinai iÅ¡dirbti 50 (penkiasdeÅ¡imt) valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 5 punktai). Ä® skiriamÄ bausmę įskaityti 1 (vienÄ ) parÄ nuteistojo laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«to laiko už 2 (dvi) dienas jam paskiriamos laisvės apribojimo bausmės. KardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus jÄ panaikinti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mus. Teisėjas Algis Vieraitis