2016-10-26 Nr. AB-20279-3-61-3-00315-2012-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-650-662/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00319-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija: 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2012 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. 8P-680 „Dėl D. S. atleidimo iš valstybės tarnybos“ 1–3 punktus; 2) priteisti pareiškėjui jo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2013 m. rugpjūčio 12 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir išeitinę išmoką pagal Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalį bei kitas pareiškėjui priklausančias su darbo santykiais susijusias išmokas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu pareiškėjo D. S. skundą atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. sausio 6 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – panaikino Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2012 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. 8P-680 „Dėl D. S. atleidimo iš valstybės tarnybos“ 2 ir 3 punktus, pripažino pareiškėjo D. S. atleidimą iš Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų skyriaus vedėjo pareigų pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą 2013 m. rugpjūčio 12 d. neteisėtu ir laikė, kad pareiškėjas iš šių pareigų yra atleistas teismo sprendimu nuo jo įteisėjimo dienos (2016 m. sausio 6 d.), priteisė pareiškėjui D. S. iš atsakovo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2 000 Eur atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką. Kitą skundą dalį atmetė.

Pareiškėjas D. S. 2016 m. sausio 19 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą dėl 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų (460 Eur išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir 540 Eur išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme) atlyginimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 20 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjo D. S. naudai iš atsakovo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 230 Eur.

Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo prašomų atlyginti išlaidų dydis yra pagrįstas apmokėjimą už šias paslaugas patvirtinančiais dokumentais, o prašoma priteisti 460 Eur suma, patirta pirmosios instancijos teisme, neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos, 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 8 punkte nustatytų maksimalių įkainių dydžių.

Apskaičiuodamas priteistinų išlaidų dydį, teismas taikė Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias ieškinį patenkinus iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas įgijo teisę gauti turėtų išlaidų atlyginimą, proporcingai patenkintų jų reikalavimų daliai. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo prašomą priteisti 460 Eur išlaidų sumą sumažino proporcingai patenkintų skundo reikalavimų daliai ir priteistė 230 Eur.

Teismas taip pat nustatė, kad dalis išlaidų yra susijusi su bylos nagrinėjimu apeliacinėje instancijoje, todėl prašymas dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo nagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme.

III. Atsakovas Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį pakeisti ir sumažinti pareiškėjui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 21,39 Eur.

Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėjui priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra per didelė. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjui priteistinas išlaidų dydis turėtų būti proporcingas patenkintų reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tenkindamas pareiškėjo apeliacinį skundą iš dalies, panaikino ginčijamo įsakymo 2 ir 3 punktus, taigi 1 punktas liko nepanaikintas, pripažino pareiškėjo atleidimą iš pareigų neteisėtu ir priteisė jam 2 000 Eur atlyginimą (vietoj prašomos 43 002,63 Eur sumos) už priverstinės pravaikštos laiką, tačiau reikalavimai dėl išeitinės išmokos ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo taip pat liko nepatenkinti. Atsakovo nuomone, vertinant tai, kad 2 000 Eur sudaro tik 4,65 proc. pradinio reikalavimo, t. y. 21,39 Eur, pareiškėjui priteistinų išlaidų dydis neturėtų viršyti 21,39 Eur.

Pareiškėjas D. S. atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą nurodė su juo nesutinkantis ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pareikėjas nurodė, kad skunde kėlė du reikalavimus, kurie buvo patenkinti iš dalies. Tuo tarpu atsakovas pateikė skaičiavimą tik dėl vieno iš dalies tenkinto reikalavimo, t. y. dėl priverstinės pravaikštos laiko apmokėjimo. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas jam pagrįstai priteisė iš atsakovo 230 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Teisėjų kolegija pažymi, kad atskirasis skundas išnagrinėtas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjo D. S. naudai iš atsakovo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 230 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Atsakovas atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės motyvuodamas tuo, kad teismo priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis neproporcingas patenkintų reikalavimų daliai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tuo atveju, jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2012 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-342/2012). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (žr., pvz., 2010 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-68/2010). Minėta proporcija, jei įmanoma, dažniausiai nustatoma kaip matematinis tenkintos (atmestos) skundo reikalavimo dalies santykis su visais skunde keltais materialiniais teisiniais reikalavimais ir išreiškiama dalimis arba procentais (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-457/2011, 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-144/2012). Tais atvejais, kai skunde kelti reikalavimai turi vien tik kiekybinę (skaitinę) išraišką (pavyzdžiui, reikalavimai dėl darbo užmokesčio, kitų išmokų ir kompensacijų priteisinimo, žalos atlyginimo, reikalavimai dėl baudų sumažinimo ar sprendimų, kuriais paskaičiuoti mokesčiai bei delspinigiai, pakeitimo ir pan.), proporcija paprastai nustatoma pagal priteistą sumą (žr., pvz., 2010 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-120/2010, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-9/2012), neturtinių reikalavimų atveju – paprastai pagal tenkintų savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių (žr., pvz., 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-138/2012, 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-74/2012), o tais atvejais, kai vienoje byloje pareikšti keli skirtingos prigimties reikalavimai – vėlgi pagal tenkintų pakankamai savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių (žr., pvz., 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-68/2012).

Kaip minėta, šioje administracinėje byloje pareiškėjas prašė: panaikinti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2012 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. 8P-680 „Dėl D. S. atleidimo iš valstybės tarnybos“ 1–3 punktus, priteisti pareiškėjui jo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2013 m. rugpjūčio 12 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir išeitinę išmoką pagal Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalį bei kitas pareiškėjui priklausančias su darbo santykiais susijusias išmokas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai yra 3 pakankamai savarankiški materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai: 1) dėl administracinio akto panaikinimo; 2) dėl atlyginimo už priverstinę pravaikštą priteisimo; 3) dėl išeitinės išmokos bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. sausio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: 1) panaikino ginčijamo įsakymo 2 ir 3 punktus; 2) priteisė pareiškėjui 2 000 Eur priverstinės pravaikštos atlyginimą; 3) kitus reikalavimus atmetė.

Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo atskirojo skundo argumentu, kad šiuo atveju patenkintų reikalavimų dalis sietina su priteistu atlyginimu už priverstinę pravaikštą dydžiu. Kaip minėta, tuo atveju, kai vienoje byloje pareikšti keli skirtingos prigimties reikalavimai, proporcija nustatoma pagal tenkintų pakankamai savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių. Šiuo atveju pirmojo reikalavimo buvo tenkintos 2/3 dalys (22 proc. visų reikalavimų). Dėl antrojo reikalavimo pasisakytina, kad pareiškėjo skunde buvo suformuluota ne konkreti prašoma atlyginimo suma, bet laikotarpis, už kurį priteistinas šis atlyginimas, t. y. nuo 2013 m. rugpjūčio 13 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs aplinkybes, turinčias įtakos priteistinos kompensacijos dydžiui, vadovaudamasis bendraisiais teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo principais, minėtu sprendimu priteisė pareiškėjui 2 000 Eur atlyginimą, t. y. iš esmės nusprendė pareiškėjo naudai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad bendra patenkintų reikalavimų dalis sudaro 55 proc. (22 proc. + 33 proc.), taigi netgi daugiau, nei nustatė pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisėje galioja non reformatio in peius principas, kuris reiškia, jog skundą teismui padavusio asmens padėtis dėl jo paties skundo negali būti bloginama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-34/2009). Vadovaudamasi non reformatio in peius principu, atsižvelgdama į tą aplinkybę, kad atsakovas atskiruoju skundo prašė sumažinti priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl ją padidinus, atskirąjį skundą padavęs atsakovas atsidurtų blogesnėje padėtyje, teisėjų kolegija palieka pirmosios instancijos teismo nutartį dėl 230 Eur teismo išlaidų priteisimo nepakeistą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-584/2014)

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, atsakovo atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Virginija Volskienė