Legislator Case Law & Legislation
2021-12-22 Nr. AB-27681-3-61-3-03462-2021-3 AI generated

2021-12-22 Nr. AB-27681-3-61-3-03462-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2021-12-22 Nr. AB-27681-3-61-3-03462-2021-3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Oryx turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Oryx turto valdymas“ skundą dėl įsakymo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2021-12-22 Nr. AB-27681-3-61-3-03462-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 20 d. nutartimi atsisakė priimti Bendrovės skundą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eAS-765-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03462-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 59.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Oryx turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Oryx turto valdymas“ skundą dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Oryx turto valdymas“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus klientų aptarnavimo departamento (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2021 m. rugsėjo 24 d. įsakymą Nr. V1(19.1)-4554 „Dėl Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. V1(19.1)-3901 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonės dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti įgyvendinimo“ 1-ojo priedo kai kurių eilučių pripažinimo netekusiomis galios“ (toliau – ir Įsakymas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 20 d. nutartimi atsisakė priimti Bendrovės skundą.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl to, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes, nustatė, kad Įsakymu Departamento direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. V1(19.1)-3907 UAB „Oryx turto valdymas“ 1 priedo 1–2 eilutės, kurių pagrindu buvo skiriama subsidija darbo užmokesčiui A. K. (A. K.), N. J. nuo jų priėmimo momento, buvo pripažintos netekusiomis galios. Taip pat Įsakymu Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus miesto 6-asis skyrius (toliau – ir Skyrius) įpareigotas apie Įsakymą per 3 darbo dienas raštu informuoti Bendrovę, kartu pateikiant Įsakymo kopiją, taip pat Skyriaus vedėjas įpareigotas inicijuoti nepagrįstai išmokėtos subsidijos susigrąžinimo procesą, išsiunčiant pretenziją Bendrovei dėl nepagrįstai išmokėtos subsidijos grąžinimo. Atitinkamai Skyrius 2021 m. rugsėjo 27 d. išsiuntė Bendrovei pretenziją dėl nepagrįstai išmokėtos subsidijos grąžinimo.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Įsakymo turinį, padarė išvadą, kad Bendrovei nei Įsakyme, nei pretenzijoje, kuri išsiųsta Įsakymo pagrindu, nėra suformuluoti jokie įpareigojimai, konstatuoti faktai apie grąžintinos subsidijos dydį ir priežastis, nurodyti teisės aktai. Įsakymu buvo inicijuota subsidijos išieškojimo procedūra, jo pagrindu priimta pretenzija, kuri išsiųsta Bendrovei, siūlant gera valia grąžinti visą subsidiją, taip pat informuojant, kad negrąžinus subsidijos šioje pretenzijoje nustatytu terminu (iki 2021 m. spalio 11 d.), ji bus išieškoma įstatymų nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, jeigu subsidija ar jos dalis pagal pateiktą pretenziją nebus grąžinama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 44 straipsnio 11 dalimi, Tarnyba turės priimti sprendimą dėl subsidijos grąžinimo, kuris galės būti skundžiamas teismui. Tuomet bylą nagrinėjantis teismas, vykdydamas teisingumą, spręstų ginčą teisės aktų nustatyta tvarka, o Bendrovė turėtų teisę pateikti visus savo atsikirtimus, prieštaravimus, samprotavimus, kuriais būtų grindžiamas nesutikimas dėl subsidijos grąžinimo.

Atsižvelgęs į tai, ką nustatė, ir remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2021 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-580-662/2021 ir 2021m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-373-575/2021), teismas atsisakė priimti Bendrovės skundą kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

III. Bendrovė atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Bendrovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Įsakymas, kuriuo Bendrovė buvo pašalinta iš asmenų, turinčių teisę gauti subsidiją, sąrašo, nesukelia jokių teisinių pasekmių Bendrovei ir todėl nepagrįstai pasiūlė laukti išieškojimo iš Bendrovės turto. Pats pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Įsakymu inicijuota išieškojimo procedūra. Teisės į subsidiją panaikinimas, inicijuojant išieškojimo procedūrą, yra akivaizdi neigiama pasekmė Bendrovei. Todėl pirmosios instancijos teismo teiginys, kad Įsakymas, kuriuo panaikinta Bendrovės teisė į subsidiją, negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku, yra visiškai nepagrįstas ir prieštarauja teisiniam protingumo principui.

Bendrovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįsigilino į Bendrovės skundo esmę, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje kaip tik ir buvo pasisakyta dėl to, kad administracinės bylos skundo dalykas ne tik gali bet ir turėtų būti įsakymas, kuriuo panaikinama teisė į subsidiją, o ne vėliau iš tokio įsakymo išplaukiantys dokumentai, tokie kaip Tarnybos informacijos raštas ar pretenzija, dėl lėšų grąžinimo, Bendrovė šiuo atveju neskundė dokumentų, pagal aptartą praktiką, negalinčių būti savarankišku administracinės bylos dalyku, o apskundė teismui Įsakymą, kuriuo iš Bendrovės buvo atimta teisė į subsidiją, kuris, pagal aptartą praktiką, sukelia teisines pasekmes.

Bendrovė atkreipia dėmesį, kad tame pačiame pirmosios instancijos teisme, tą pačią dieną buvo pateikti kiti du visiškai savo turiniu ir faktinėmis aplinkybėmis identiški skundai dėl tokio paties turinio Tarnybos administracinių sprendimų, kuriais panaikinama teisė į subsidiją (administracinės bylos Nr. eI3-5406-811/2021 ir Nr. eI3-5394-809/2021). Tie skundai buvo priimti, tačiau Bendrovės skundas, esant identiškai situacijai – ne.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo nagrinėjimo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. nutarties, kuri Bendrovės skundas atsisakytas priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti Bendrovės skundą, nustatęs, kad Įsakymas nesukelia Bendrovei jokių teisinių pasekmių, nes jame nėra jokių įpareigojimų Bendrovei.

Bendrovė, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir teigdama, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į Bendrovės skundą, atskirajame skunde nurodo, kad, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, skundžiamas Įsakymas sukelia neigiamas teisines pasekmes Bendrovei, nes juo panaikinta Bendrovės teisė gauti subsidijas.

Vertindama Bendrovės atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad nors teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra absoliuti, tačiau ji turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią šiuo konkrečiu atveju įtvirtina ABTĮ.

Sprendžiant skundo priėmimo klausimą ir nustačius, kad egzistuoja ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, teismas turi priimti motyvuotą nutartį atsisakyti priimti skundą. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, tokią nutartį teismas turi priimti, nustatęs, kad skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-85-556/2017; 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-740-624/2021; 2006 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-403-322-06).Visgi ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisakyti priimti skundą nagrinėti galima tik tuo atveju, jeigu skundo priėmimo nagrinėti stadijoje yra akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-361-442/2021; 2006 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-403-322-06).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Bendrovė nesutinka su Įsakymu, kuriuo, vadovaujantis Įstatymo 41 straipsnio 21 dalimi ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, nustačius, kad subsidija darbo užmokesčiui Bendrovei Įstatymo 41 straipsnio 21 dalies pagrindu paskirta ir išmokėta nepagrįstai: netekusiu galios pripažintos Departamento 2021 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. VI(19.1)-3901 1 priedo 1–2 eilutės, kuriomis buvo paskirta subsidija darbo užmokesčiui Bendrovės darbuotojams nuo jų priėmimo momento; Skyrius įpareigotas apie Įsakymą per 3 darbo dienas raštu informuoti Bendrovę, kartu pateikiant Įsakymo kopiją; Skyriaus vedėjas pavestas inicijuoti nepagrįstai išmokėtos subsidijos susigrąžinimo procesą, išsiunčiant pretenziją Bendrovei dėl nepagrįstai išmokėtos subsidijos susigrąžinimo ir vykdyti Įsakymo vykdymo kontrolę. Įsakyme nurodyta jo apskundimo tvarka.

Įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatyta, kad: „Darbdaviams, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims ir apie prastovos paskelbimą informavusiems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo kiekvienam prastovoje esančiam užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio.“

Viešojo administravimo subjektams nuo 2020 m. lapkričio 1 d. suteikta teisė pripažinti netekusiu galios savo priimtą neteisėtą arba teisėtą administracinį sprendimą, jeigu administracinio sprendimo pripažinimas netekusiu galios yra leidžiamas pagal kitus įstatymus arba jeigu administracinis sprendimas yra sąlyginis ir per nustatytą laikotarpį asmuo nustatytų sąlygų neįvykdo (VAĮ 16 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Bendrovė, pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį ir 23 straipsnio 1 dalį, padavė skundą pirmosios instancijos teismui, prašydama panaikinti Įsakymą, kuriuo pripažintas netekusiu galios Departamento 2021 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. VI(19.1)-3901 1 priedo 1–2 eilutės, kurių pagrindu buvo paskirta subsidija darbo užmokesčiui Bendrovės darbuotojams nuo jų priėmimo momento.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Bendrovės skundžiamo Įsakymo turinį, pirmosios instancijos teismo turinį ir Bendrovės atskirojo skundo argumentus, atsižvelgusi į tai, kas nustatyta, sutinka su Bendrovės atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti Bendrovės skundą, iš esmės neįsigilino į skundžiamo Įsakymo esmę. Teisėjų kolegijai nekyla jokių pagrįstų abejonių, kad Bendrovės skundžiamas Įsakymas sukelia teisines pasekmes Bendrovei ir kad gali būti savarankiškas administracinės bylos ginčo dalykas. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad ja remtis ar vadovautis pirmosios instancijos teismas teisinių pagrindų neturėjo, nes ji priimta sprendžiant savo turiniu ir faktiniais pagrindais skirtingų aktų priėmimo klausimą.

Likę Bendrovės atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl atsisakymo priimti Bendrovės skundą teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai detaliai nepasisakoma.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė priimti Bendrovės skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama. Tačiau, atsižvelgusi į tai, kad tik pirmosios instancijos teismas turi kompetenciją spręsti skundo priėmimo klausimą, įvertinant, ar skundas atitinka visus ABTĮ nustatytus skundo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju panaikinusi pirmosios instancijos teismo nutartį, pati Bendrovės skundo priėmimo klausimo iš esmės išspręsti negalėtų, nes, pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti Bendrovės skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, neįvertino, ar Bendrovės skundas atitinka kitus ABTĮ skundo formai ir turiniui nustatytus reikalavimus. Todėl nors Bendrovė atskirajame skunde neprašo, tačiau teisėjų kolegija, Bendrovės atskirąjį skundą patenkindama visiškai, grąžina jo priėmimo klausimą nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 148 straipsnio 1 dalimi ir 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Oryx turto valdymas“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius