e1f66d68-db87-4009-a8a5-ea37b65dee9b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3000-1063/2018Proceso Nr. 3-61-3-01588-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 27 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Tomas Blinstrubis,             vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. L. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo dėl žalos atlyginimo.

             Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi su skundu (b. l. 1–8) į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) 5 000 Eur žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde teismui paaiÅ¡kino, kad neturtinę žalÄ jis patyrė dėl neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų, laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 23 d. iki 2017 m. gegužės 29 d. Nurodė, jog LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes buvo kalinamas kamerose, kurios neatitiko ploto vienam asmeniui reikalavimų.

PareiÅ¡kėjo teigimu, kameros plotas vienam asmeniu turėtų bÅ«ti apskaičiuojamas vertinant baldais, sanitariniu mazgu neužimtÄ laisvÄ grindų plotÄ . Dėl per mažo ploto kamerose buvo sunku judėti, vyko konfliktai, patyrė stresÄ , nerimÄ ir pan. Sanitarinis mazgas buvo įrengtas bendrojoje patalpoje, neatitvertas nuo gyvenamosios patalpos, todėl juo naudojantis buvo varžomas asmens privatumas.Pabrėžė, kad dėl paminėtų aplinkybių buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės į tinkamÄ kalėjimÄ , todėl patirtus nepatogumus įvertino kaip padarytÄ Å¾alÄ , kuriÄ prašė atlyginti pinigais.Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus kalėjimo, atsiliepimo (b. l. 13–22) argumentais prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.             Pateikdamas pareiÅ¡kėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikÄ nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui tenkančio ploto kameroje reikalavimas pilnai atitiko teisės aktų reikalavimus.

             Dėl pareiÅ¡kėjo skunde minimų kitų prieÅ¡taravimų nurodė, kad dalyje kamerų sanitariniuose mazguose yra įrengtos užuolaidos, taip pat dalyje kamerų sanitariniai mazgai įrengti atskirose kabinose.              Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos nurodė, kad Å¡iuo atveju nėra bÅ«tinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų.

             Teismas k o n s t a t u o j a:              Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ jis patyrė laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 23 d. iki 2017 m. gegužės 28 d. kalėdamas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje – kalėjime.              Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.).

Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobÅ«dį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties iÅ¡gyventų emocijų. Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimÄ reguliuoja Civilinio kodekso 6.271 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės, nes, kaip jau buvo minėta, dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis).

Taigi, valstybės civilinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kilti turi bÅ«ti nustatytos trys civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma.             Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ Civilinio kodekso 6.271 straipsnio taikymo prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų valdžios institucijos (pareigÅ«nų) neteisėtų veiksmų (neveikimo).

             Dėl ploto reikalavimo pažeidimo              Ginčui už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 23 d. iki 2017 m. gegužės 28 d. taikytini laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai, nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – HN 134:2015).

HN 134:2015 kameros tipo patalpų plotas, tenkantis vienam asmeniui, normoje nėra nurodytas. Pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 (ginčo laikotarpiu galiojanti redakcija) nustatytus reikalavimus, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas būtent tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Minėtas įsakymas neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ , tačiau vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , iÅ¡ bendro kameros ploto turi bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).             Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas viso LukiÅ¡kių TI-K buvo patalpintas 155 paras.

Per šį 155 parų laikotarpį, pareiÅ¡kėjas 22 paras buvo patalpintas nežymiai pažeidžiant įstatymu nustatytÄ minimalų (3,6 kv. m.) vienam asmeniui tenkantį kameros ploto reikalavimÄ (19 parų pareiÅ¡kėjui teko 3,54 kv. m., 3 paras pareiÅ¡kėjui teko 3,41 kv. m. ploto kameroje).             Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ , aptartÄ teismų praktikÄ , iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, atsakovę atstovaujančios institucijos argumentus (atsiliepime nurodytas pareiÅ¡kėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas), be kita ko, iÅ¡ dalies patvirtinančius pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas, bÅ«tent perpildytose kamerose, darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus kalėjimo administracija pareiÅ¡kėjo kalėjimo laikotarpiu (dalyje laikotarpio) nežymiai pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę dalį laikotarpio bÅ«ti kalinamam kamerose, kuriose jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto, t. y.

šiuo atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija, ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Todėl šiuo aspektu pareiškėjo dėstomi argumentai vertintini kaip pagrįsti iš dalies.                           Dėl sanitarinio mazgo Pareiškėjo teigimu, sanitarinis mazgas įrengtas bendrojoje erdvėje ir neužtvertas nuo gyvenamosios zonos. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 14.5 papunkčiu, sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pagal Europos žmogaus teisių teismo (toliau – ir EŽTT) praktikÄ , privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas, gali bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ aplinkybių, lemianti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimÄ (EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ ir kt.). Pažymėtina, kad byloje A.

M. prieÅ¡ RusijÄ priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime, pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07). EŽTT konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje Å¡iuo aspektu laikomasi pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas (2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016).

Atsakovės atstovas Å¡ios aplinkybės (sanitariniai mazgai nuo gyvenamojo ploto atitverti tik 1,5 m. pertvara) neįrodė prieÅ¡ingai, todėl tai laikytina pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų iÅ¡gyvenimų, sietinu su atsakovės pareigos užtikrinti pareiÅ¡kėjui teisę į privatumÄ nevykdymu, turėjusiu įtakos jo sÄ lygų bloginimui. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog ginčo laikotarpiu, kuriuo pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas ne vienas, buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ .

PareiÅ¡kėjas neneigia, kad kamerose sanitarinis mazgas buvo atitvertas užuolaida, tačiau toks atitvėrimas taip pat neužtikrina pareiÅ¡kėjo teisės į privatumÄ tuo laikotarpiu, kad kamerose buvo patalpintas ne vienas.             PareiÅ¡kėjas skundo argumentais praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė, todėl mažintina atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas netinkamomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomas sÄ moningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumÄ , į tai, kad kalinimas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis (22 paras nežymus ploto kameroje pažeidimas, privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniu mazgu tuo laikotarpiu, kai pareiÅ¡kėjas kameroje buvo patalpintas ne vienas) padarė negrįžtamÄ poveikį pareiÅ¡kėjo fizinei ar psichinei sveikatos bÅ«klei, o skunde teismui, bÅ«tent Å¡iais aspektais pagrįsdamas neturtinės žalos atlyginimÄ , pareiÅ¡kėjas apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas bei remiantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais praÅ¡oma priteisti suma mažintina ir iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, priteistina 450 Eur kompensacija pareiÅ¡kėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:              PareiÅ¡kėjo E. L. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.             Priteisti pareiÅ¡kėjui E. L. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 450 Eur (keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.             Kitoje dalyje skundÄ atmesti.             Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas                                                                                      Tomas Blinstrubis