Legislator Case Law & Legislation
e1f65108-ea44-4ff9-bdbd-82567a13c2e3 AI generated

e1f65108-ea44-4ff9-bdbd-82567a13c2e3 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number e1f65108-ea44-4ff9-bdbd-82567a13c2e3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė G. R. C. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu iki ieÅ¡kinio dėl santuokos nutraukimo padavimo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones: nustatyti laikinÄ jÄ nepilnamečio (duomenys neskelbtini) J. C. gyvenamÄ jÄ vietÄ iki teismo sprendimo priėmimo su ieÅ¡kove G. R. C.; nustatyti laikinÄ nepilnamečio vaiko N. J. C. bendravimo tvarkÄ su atsakovu P. C..

Legislator headnote

AI generated

e1f65108-ea44-4ff9-bdbd-82567a13c2e3 · Vilniaus apygardos teismas: Atsakovas ieÅ¡kovei niekada nedavė sutikimo su sÅ«numi iÅ¡vykti nuolatos gyventi į Lietuvos RespublikÄ . Taikius ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ nustatyti sÅ«naus laikinÄ jÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja, buvo įteisintos ieÅ¡kovės neteisėto elgesio negražinant sÅ«naus į jo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ sutartu laiku, pasekmės. Tuo tarpu iÅ¡ ne teisės teisė neatsiranda. Todėl nutartis aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja minėtam principui ir negali bÅ«ti laikoma teisėta.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2S-1915-619/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03204-2021-3 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4.; 3.2.8.3.; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2021 m. liepos 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Salvador, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovo P. C. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės G. R. C. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio padavimo, atsakovas P. C., iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nustatė:

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė G. R. C. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu iki ieÅ¡kinio dėl santuokos nutraukimo padavimo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones: nustatyti laikinÄ jÄ nepilnamečio (duomenys neskelbtini) J. C. gyvenamÄ jÄ vietÄ iki teismo sprendimo priėmimo su ieÅ¡kove G. R. C.; nustatyti laikinÄ nepilnamečio vaiko N. J. C. bendravimo tvarkÄ su atsakovu P. C..

2. Nurodė, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). santuokÄ Ä¯registravo Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Å alims 2020 m. kovo 28 d. gimė sÅ«nus (duomenys neskelbtini) J. C.. Nuo 2020 m. kovo mėnesio ieÅ¡kovė su atsakovu gyveno (duomenys neskelbtini) pas ieÅ¡kovės mamÄ , o 2020 m. liepos mėnesį Å¡alys su sÅ«numi iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini), tačiau nepavykus gyventi kartu, ieÅ¡kovė su sÅ«numi grįžo į (duomenys neskelbtini), siekdama įsikurti Lietuvoje, atsakovas pasiliko gyventi (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovė su sÅ«numi Å¡iuo metu gyvena pas mamÄ , tačiau planuoja persikelti gyventi į savo nuosavÄ bÅ«stÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuriame deklaruota ieÅ¡kovės gyvenamoji vieta. Atsakovas iki 2020 m. gruodžio mėn. vidurio palaikė kontaktÄ su sÅ«numi Skype pagalba (ieÅ¡kovė tam padėdavo), bet vėliau atsisakė bendrauti su sÅ«numi (iÅ¡skyrus vienÄ trumpÄ skambutį). Taip pat atsakovas planavo atvažiuoti aplankyti sÅ«nų per Å v. Kalėdas, bet nusprendė nevažiuoti, argumentuodamas, kad nauji karantino reikalavimai galėtų sutrukdyti lankyti sÅ«nų.

IeÅ¡kovei siÅ«lius susitikti su sÅ«numi rudenį, prieÅ¡ karantinÄ , atsakovas atsisakė. Bendravimas su atsakovo tėvais (vaiko seneliais) gyvenančiais (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas atsakovo iniciatyva nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio. Atsakovas teikia iÅ¡laikymÄ sÅ«nui po 1200 Eur per mėnesį. Nuo 2021 m. sausio mėnesio ieÅ¡kovė pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Teigė, kad Å¡alių santuokinis gyvenimas nepavyko, tarp Å¡alių nuolat vyko ginčai, todėl ieÅ¡kovė teiks ieÅ¡kinį teismui dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo.

IeÅ¡kovė kreipėsi dėl privalomosios mediacijos vykdymo, tačiau Å¡iuo metu nėra žinoma kada mediacija prasidės ir baigsis. Å alių sÅ«nus turi turėti aiÅ¡kiÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ir bendravimo tvarkÄ su skyrium gyvenančiu tėvu, todėl bÅ«tina taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 8 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tenkino iÅ¡ dalies. Nustatė laikinÄ nepilnamečio sÅ«naus N. J.

C. gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina G. R. C. Kitoje dalyje ieÅ¡kovės praÅ¡ymo netenkino.

4. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kartu su praÅ¡ymu pateiktus įrodymus, sprendė, jog ieÅ¡kovės praÅ¡ymas yra tikėtinai pagrįstas. Taip pat nustatė, kad ieÅ¡kovė 2021 m. vasario 1 d. kreipėsi dėl privalomosios mediacijos Å¡eimos bylose vykdymo, jos praÅ¡ymas 2021 m. vasario 2 d. užregistruotas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje, todėl vertino, kad yra pagrįsta ir trečioji sÄ lyga, kad ieÅ¡kovė Å¡iuo metu neturi galimybės kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, nes nėra įvykusi privalomoji ikiteisminė mediacija.

5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nors Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje nepakanka duomenų nuspręsti, su kuriuo iÅ¡ tėvų nustatytina nuolatinė nepilnamečio (duomenys neskelbtini) J. C. gyvenamoji vieta, taip pat nėra duomenų, kad atsakovo elgesys keltų grėsmę vaikui, tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju sprendžiant dėl praÅ¡omos laikinosios gyvenamosios vietos įvertintina tai, kad vaikas yra kÅ«dikis, jam yra tik 10 mėnesių. IÅ¡ praÅ¡ymo teismas darė iÅ¡vadÄ , kad vaikas nuo gimimo nuolat buvo kartu su motina, kuri juo rÅ«pinasi, jį saugo, maitina, prižiÅ«ri, tenkina visus jo poreikius. Vaikas kartu su motina gyvena Lietuvoje, tuo tarpu vaiko tėvas gyvena (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į tai, kad nėra duomenų, jog vaiko motina netinkamai rÅ«pintųsi savo vaiku, sprendė, kad vaiko interesus atitiktų jo pagrindinės laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su ieÅ¡kove (CPK 185 straipsnis).

6. Dėl ieÅ¡kovės reikalavimo nustatyti laikinÄ atsakovo bendravimo su vaiku tvarkÄ , pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog ieÅ¡kovė nedetalizavo, koks yra vaiko dienos, poilsio, miego, maitinimosi režimas, nenurodė konkrečių valandų, kuriomis ieÅ¡kovė turėtų galimybes sudaryti sÄ lygas atsakovui bendrauti su sÅ«numi vaizdo konferencijos bÅ«du. Nurodė, jog teismas neturi žinių apie atsakovo užimtumÄ , darbo pobÅ«dį ir grafikÄ . Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju, negavus atsakovo atsiliepimo, teismas neturi pagrindo spręsti, kokios apimties ir kokio intensyvumo laikina bendravimo tvarka atitiktų skyrium gyvenančio tėvo galimybes, nepažeistų vaiko interesų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 7. Atsakovas P. C. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-7991-1102/2021, toje dalyje, kurioje buvo nuspręsta iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje priėmimo nustatyti nepilnamečio vaiko N. J. C. gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina G. R. C. ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kovės G. R.C. praÅ¡ymÄ taikyti minėtÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę.

8. Nurodė, kad ieÅ¡kovė savo procesiniuose dokumentuose pateikė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kad jos ir sÅ«naus nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje bei atsakovas jai su sÅ«numi yra davęs sutikimÄ pasilikti gyventi Lietuvoje. Pažymėjo, jog Å¡alių nepilnametis sÅ«nus į Lietuvos RespublikÄ buvo atvykęs tik laikinai, o nuo 2021 m. gegužės 1 d. čia yra laikomas neteisėtai. Nepilnamečio N. J. C., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, o (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugpjūčio 9 d. ieÅ¡kovė su sÅ«numi iÅ¡vyko į Lietuvos RespublikÄ , tačiau atgal į (duomenys neskelbtini) negrįžo, nors ieÅ¡kovė atsakovo sutikimÄ su sÅ«numi likti Lietuvoje turėjo tik iki 2021 m. gegužės 1 d., kuris ieÅ¡kovei buvo iÅ¡duotas vien tik dėl pandeminės situacijos visame pasaulyje.

Atsakovas ieÅ¡kovei niekada nedavė sutikimo su sÅ«numi iÅ¡vykti nuolatos gyventi į Lietuvos RespublikÄ . Taikius ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ nustatyti sÅ«naus laikinÄ jÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja, buvo įteisintos ieÅ¡kovės neteisėto elgesio negražinant sÅ«naus į jo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ sutartu laiku, pasekmės. Tuo tarpu iÅ¡ ne teisės teisė neatsiranda. Todėl nutartis aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja minėtam principui ir negali bÅ«ti laikoma teisėta.

9. Apelianto vertinimu, nutartis priimta nesant jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovo elgesys, gyvenimo bÅ«das kelia grėsmę esminiams vaiko interesams. Pažymėjo, jog Å¡i laikinoji apsaugos priemonė yra iÅ¡imtinio pobÅ«džio ir jos taikymÄ pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams vieno iÅ¡ tėvų pusės. Nei pirmos instancijos teismas, nei ieÅ¡kovė nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kad atsakovo elgesys keltų grėsmę nepilnamečio sÅ«naus interesams ir dėl to bÅ«tų pagrindas jo laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kove. Vien tai, kad vaikas Å¡iuo metu gyvena su ieÅ¡kove (kaip minėta Lietuvoje yra laikomas neteisėtai) remiantis aukščiau teisinio pagrindo nustatyti laikinÄ Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove nesudarė.

10. Pažymėjo, jog pirmos instancijos teismo veiksmai nustatant Å¡alių sÅ«naus laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove suponuoja iÅ¡vadÄ , kad net nepradėjus nagrinėti bylos teismas turi susiformavęs iÅ¡ankstinę nuomonę, kad Å¡alių sÅ«naus gyvenamoji vieta turi bÅ«ti nustatyta su ieÅ¡kove ir galutiniu teismo sprendimu. Nutartyje nurodyta, jog neva vaikas nuo gimimo nuolat buvo tik kartu su motina ir neva tik ji viena juo rÅ«pinasi, jį saugo, maitina, prižiÅ«ri, tenkina visus jo poreikius. Taigi, tokiu bÅ«du buvo kartu pasisakyta ir dėl bylos ginčo esmės. Teismas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių iÅ¡nagrinėjo nepraneÅ¡us atsakovui, taip pažeidžiant EŽTK 8 straipsnį. Kas Å¡iuo atveju taip pat reiÅ¡kia, kad nutartis skundžiamoje dalyje negali bÅ«ti laikoma teisėta ir galiojančia.

11. IeÅ¡kovė praÅ¡ydama taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nepagrįstai nurodė, jog atsakovo psichinė bÅ«klė yra nestabili, o alkoholio jis beveik iÅ¡ viso nevartoja. Tai patvirtina kartu su atskiruoju skundu pateikiamas medicininis tyrimas. IeÅ¡kovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovas, neva kurį laikÄ nebendravo su sÅ«numi nepaisant ieÅ¡kovės pastangų, taip pat neatitinka objektyvios tiesos. Pažymi, jog atsakovas su sÅ«numi nesimatė iki kovo mėn., ne dėl to, kad toks buvo jo paties sprendimas, o dėl ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningo elgesio, t.y. todėl kad ieÅ¡kovė atsisakė grįžti pasinaudojusi apgaulės bÅ«du iÅ¡ atsakovo gautu sutikimu jai su sÅ«numi likti Lietuvoje iki 2021-05-01.

Atsakovo galimybės atvykti į Lietuva buvo apribotos dėl darbo ir pandeminės situacijos Lietuvoje. 2021 m. kovo mėn. Lietuvoje sumažėjus COVID – 19 atvejų skaičiui atsakovas iÅ¡ karto susiplanavo savo kelionę į LietuvÄ . ir buvo iki 2021 m. balandžio 30 d., t.y. beveik du mėnesius.

12. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovė prašė nutraukti apeliacinį procesÄ pagal atsakovo P. C. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-08 nutarties; jei apeliacinės instancijos teismas nustatytų, kad atsakovo P. C. atskirasis skundas paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino – palikti 2021-02-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį civ. b. Nr. e2-7991-1102/2021 nepakeistÄ .

13. Pažymi, kad atsakovas nepagrįstai nurodo, kad vaikas į Lietuvos RespublikÄ buvo atvykęs tik laikinai. Vaikas nuo gimimo iki dabar gyvena su motina, t.y. ieÅ¡kove Lietuvoje ir (duomenys neskelbtini) yra buvęs 1 mėnesį, kai jam buvo 4 mėnesiai. Atsakovo teiginiai, kad jo iÅ¡duotas terminuotas sutikimas ieÅ¡kovei su vaiku iÅ¡vykti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) neva pagrindžia vaiko faktinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , yra nepagrįsti. Pagal (duomenys neskelbtini) teisės aktus, vienam iÅ¡ tėvų keliaujant su nepilnamečiu vaiku į užsienį, kitas tėvas formaliai turi duoti raÅ¡ytinį sutikimÄ .

Tai, kad atsakovas ieÅ¡kovei grįžtant į LietuvÄ , davė terminuotÄ sutikimÄ , niekaip nekeičia faktinių aplinkybių – kad ieÅ¡kovė su vaiku nuo jo gimimo nuolat gyvenam Lietuvoje. 2021 m. sausio mėn. ieÅ¡kovė pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) pagal neterminuotÄ darbo sutartį. Atsakovas savo faktiniais veiksmais patvirtino, kad jis sutinka, kad vaikas gyventų su ieÅ¡kove Lietuvoje. Nesuprantama, kodėl atsakovas nesutinka, kad mažametis vaikas (tik 14 mėn. amžiaus) bÅ«tų su motina ir kokių tikslų siekia tokiais teisiniais veiksmais, kai ginčija teismo nutartį, kuria vaiko laikina gyvenamoji vieta nustatyta su motina.

IeÅ¡kovė nuo pat vaiko gimimo tinkamai rÅ«pinasi vaiku. Atsakovas vaiku nemokėjo rÅ«pintis ir vengė tÄ daryti. Atsakovas niekada nėra likęs su vaiku bent pusei dienos. Jis nežino kaip rÅ«pintis vaiku, kokį maistÄ jam duoti, kada vaikas miega ir t.t. Atsakovas neabejotinai negalės pasirÅ«pinti vaiku. Atsakovas nenurodo, kas rÅ«pintųsi vaiku, jei vaiko gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su atsakovu. Akivaizdu, kad niekas negalės rÅ«pintis vaiku, jei vaiko gyvenamoji vieta bÅ«tų pakeista. Atsakovas su vaiku bendravo mažai ir didžiÄ jÄ dalį – ne dėl susiklosčiusių aplinkybių, bet dėl savo paties kaltės. Atsakovas su vaiku bendravo paskutinį kartÄ 2021 m. balandžio mėn., tačiau tai buvo epizodiniai keleto valandų pasimatymai su vaiku.

Be to atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), o vaikas nuo jo gimimo gyvena Lietuvoje, vaiko medicininė priežiÅ«ra vykdoma (duomenys neskelbtini), sÅ«nus užraÅ¡ytas į vaikų darželį (duomenys neskelbtini), kurį pradės lankyti nuo Å¡ių metų (duomenys neskelbtini). Be to, sÅ«nus lanko vaikų kÅ«rybingumo ugdymo studijÄ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) baseinÄ ir kineziterapijÄ (duomenys neskelbtini). Taigi, Lietuvoje susiformavo jo interesų laukas, kurio keitimas neigiamai paveiktų vaiko interesus.

Atsakovas nepateikė jokių patikimų įrodymų, kad ieÅ¡kovė negalėtų pasirÅ«pinti vaiku. Atsakovas Å¡meižia ieÅ¡kovę, nepagrįstai siekdamas pademonstruoti jÄ kaip neatsakingÄ asmenį.

14. IeÅ¡kovė taip pat pažymi, jog atsakovas reikÅ¡mingai praleido terminÄ atskirajam skundui dėl nutarties pateikti bei CPK 307 str. 3 d. numatytÄ naikinamÄ jį terminÄ ir dėl to yra neabejotinas faktinis ir teisinis pagrindas apeliacinės instancijos teismui nutraukti apeliacinį procesÄ pagal atskirÄ jį skundÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

16. Apeliantas pateikė praÅ¡ymÄ prijungti prie bylos naujus įrodymus ir papildomus paaiÅ¡kinimus.

17. Pažymėtina, jog CPK 323 straipsnis imperatyviai draudžia keisti (papildyti) apeliacinį skundÄ pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad Å¡ia imperatyvia nuostata, be kita ko, užtikrinamas Å¡alių procesinis lygiateisiÅ¡kumas, taip pat proceso ekonomiÅ¡kumo ir koncentracijos principų įgyvendinimas, atsižvelgiant į raÅ¡ytinę bylos nagrinėjimo apeliaciniame procese formÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-260-823/2018).

CPK 314 straipsniu reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau Å¡is draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali bÅ«ti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus arba kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. CPK 314 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi bÅ«ti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.

Ä®rodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimÄ , jų neabejotinÄ svarbÄ bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016). Taigi, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , bei atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ sprendžiant Å¡alių ginÄÄ .

Jeigu įrodymai, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumÄ , neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant dėl iÅ¡vadų byloje, teismas turi teisę atsisakyti juos priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.).

18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad atskirojo skundo papildymas draudžiamas, tai, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis lemia ir bylos Å¡alių galimybių teikti naujus įrodymus apribojimÄ , taip pat į tai, kad teikiami nauji įrodymai, vertinant juos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų ir jau byloje esančių įrodymų kontekste, neturi esminės reikÅ¡mės nagrinėjamo ginčo baigčiai, atsakovo teikiamų naujų įrodymų nepriima ir jų nevertina.

19. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su motina.

20. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kovė su atsakovu (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ (duomenys neskelbtini). 2020 m. kovo mėn. ieÅ¡kovė su atsakovu grįžo į LietuvÄ . 2020-03-28 Vilniuje ieÅ¡kovei ir atsakovui, gimė sÅ«nus. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama iki ieÅ¡kinio dėl santuokos nutraukimo teismui pareiÅ¡kimo dienos taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones: nustatyti laikinÄ nepilnamečio sÅ«naus N. J. C., (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina; taip pat nustatyti ieÅ¡kovės nurodomÄ laikinÄ tėvo bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ .

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies - nustatė laikinÄ nepilnamečio sÅ«naus N. J. C., (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina G. R. C. Kitoje dalyje ieÅ¡kovės praÅ¡ymo netenkino.

22. Atsakovas nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kuria vaiko laikina gyvenamoji vieta nustatyta su motina, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik ieÅ¡kovės nurodytomis klaidingomis aplinkybėmis apie nuolatinę vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ ir atsakovo asmenį, nutartis priimta nepraneÅ¡us atsakovui, nesant jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovo elgesys, gyvenimo bÅ«das kelia grėsmę esminiams vaiko interesams, neatsižvelgus, jog Å¡alių nepilnametis sÅ«nus į Lietuvos RespublikÄ buvo atvykęs tik laikinai, o nuo 2021-05-01 čia yra laikomas neteisėtai, 23.

Pagal CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma užkirsti keliÄ aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomÄ bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ .

Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymo ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 str. yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

24. Pažymėtina, jog spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieÅ¡kinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti ir nustatyti su kuriuo iÅ¡ tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas atitiktų jo interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu teismas turės galimybę kompleksiÅ¡kai įvertinti visus Å¡alių pateiktus įrodymus ir iÅ¡siaiÅ¡kinti visas aplinkybes, reikÅ¡mingas bendravimo tvarkos pobÅ«džio ir intensyvumo nustatymui.

25. Sprendžiant nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ , kaip ir kitus klausimus, susijusius su nepilnamečiu vaiku, prioritetas ir esminė reikÅ¡mė turi bÅ«ti teikiami nepilnamečio vaiko teisėms ir interesams (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Remiantis kasacinio teismo praktika, vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus, susijusius su kiekvieno iÅ¡ tėvų galimybėmis ir pastangomis užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo ir aplinkos sÄ lygas.

VisapusiÅ¡kas Å¡ių juridinių faktų įvertinimas yra galimas tik atlikus iÅ¡samų teisminį tyrimÄ , tai yra iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, o, sprendžiant nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ , yra atliekamas preliminarus nurodytų juridinių faktų vertinimas.

26. Pažymėtina, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis Å¡eimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad bÅ«tų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situacijÄ . Bylos duomenimis, ieÅ¡kovės ir atsakovo santykiai yra konfliktiÅ¡ki, Å¡alys nesutaria ne tik su kuriuo iÅ¡ tėvų vaikas turėtų gyventi, tačiau iÅ¡ dėl to, kurioje iÅ¡ Å¡alių Lietuvoje ar (duomenys neskelbtini) yra nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tarp tėvų kilus ginčui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, nenustačius laikinos vaikų gyvenamosios vietos su vienu iÅ¡ tėvų, bÅ«tų pažeistos nepilnamečio vaiko neturtinės teisės, t. y. teisė į stabiliÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ , nes nesureguliavus laikinos vaikų gyvenamosios vietos vaikas atsidurtų neapibrėžtoje teisinėje padėtyje, kadangi kiekvienas iÅ¡ tėvų galėtų reikÅ¡ti pretenzijas dėl jo gyvenamosios vietos.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje bylos susiklosčiusios situacijos atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymas atitiks prioritetinius vaiko interesus, laikinai sureguliuos ginčo situacijÄ ir padės iÅ¡vengti galimų ginčų tarp Å¡alių bylos nagrinėjimo metu.

27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog Å¡iuo atveju laikinos Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus gyvenamosios vietos nustatymas su motina užtikrina prioritetinius vaiko interesus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino nedidelį vaiko amžių (atskirojo skundo nagrinėjimo metu 1 m. ir 4 mėn.) bei tai, kad vaikas su motina auga nuo pat gimimo. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobÅ«džio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas iÅ¡nagrinės bylÄ iÅ¡ esmės, bÅ«tina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumÄ jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai.

Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindÄ abejoti, jog ieÅ¡kovė gali tinkamai juo pasirÅ«pinti ir užtikrinti saugias vystymosi sÄ lygas. Abi Å¡alys pripažįsta, jog Å¡iuo metu vaiko buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje. Byloje nėra duomenų apie ieÅ¡kovės kaip vaiko motinos netinkamai atliekamas pareigas ar netinkamÄ auklėjimÄ . Tuo tarpu, atsakovas nepateikė jokių duomenų leidžiančių įvertinti paties atsakovo galimybes ir įgÅ«džius pasirÅ«pinti Å¡alių nepilnamečiu vaiku.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais iÅ¡gyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalÄ . Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog apeliantas praÅ¡ydamas panaikinti nutartį, kuria laikina vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, reikalavimo nustatyti jo gyvenamÄ vietÄ su tėvu apskritai nereiÅ¡kė.

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ioje proceso stadijoje, byloje pakanka duomenų, jog Å¡alims Å¡iuo metu gyvenant skyrium, ieÅ¡kovė tinkamai užtikrina saugiÄ , nepilnamečio vaiko normaliam vystymuisi reikalingÄ aplinkÄ dabartinėje jo gyvenamojoje vietoje, prieÅ¡ingas aplinkybes patvirtinančių duomenų byloje Å¡iuo metu nėra. Atsakovas atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo konstatuotų aplinkybių apie ieÅ¡kovės galimybes tinkamai rÅ«pintis kasdieniais nepilnamečio vaiko poreikiais, auklėjimu, buitimi, lavinimu.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, didžioji dalis atskirojo skundo argumentų reikÅ¡mingi bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu, o ne sprendžiant laikinos vaiko gyvenamosios vietos klausimÄ . Kita vertus pažymėtina, kad Å¡is vaiko gyvenamosios vietos su motina nustatymas yra laikino pobÅ«džio ir ne tik nesaisto teismo priimant galutinį sprendimÄ bet ir neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms teikti praÅ¡ymÄ dėl Å¡ių priemonių panaikinimo CPK 149 straipsnyje nustatyta tvarka.

29. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, jog skundžiama nutartis naikintina tuo pagrindu, jog atsakovui nebuvo praneÅ¡ta apie praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimÄ . Pažymėtina, kad apie praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nagrinėjimÄ atsakovui praneÅ¡ama tuo atveju, kai teismas mano, jog tai bÅ«tina (CPK 147 straipsnio 1 dalis). Taigi iÅ¡ teisinio reglamentavimo matyti, kad teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar informuoti atsakovÄ , suinteresuotÄ asmenį apie gautÄ praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Teismas turi įvertinti pateiktų duomenų pagrįstumÄ ir pakankamumÄ .

Teismui nusprendus, kad pateiktų duomenų jam nepakanka klausimui iÅ¡spręsti arba mano, kad bÅ«tina apie gautÄ praÅ¡ymÄ informuoti asmenį, kurio atžvilgiu praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, ar kitÄ suinteresuotÄ asmenį, kurių teisėms ir interesams gali turėti įtakos teismo procesinis sprendimas, praneÅ¡a jiems apie klausimo nagrinėjimÄ . Pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ nepranešęs atsakovui apie gautÄ praÅ¡ymÄ .

Tačiau praÅ¡ymo iÅ¡sprendimas nepraneÅ¡us atsakovui nereiÅ¡kia, kad pažeista jo teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam, kadangi atsakovas turi teisę (o nagrinėjamu atveju ir tokia teise pasinaudojo) dėl teismo nutarties, kuria iÅ¡spręstas laikinųjų apsaugos priemonių klausimas, pateikti atskirÄ jį skundÄ ir nurodyti argumentus, dėl kurių nesutinka su priimta teismo nutartimi. Taigi, apelianto argumentas, jog prieÅ¡ sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ jis nebuvo informuota apie ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ , nesudaro pagrindo konstatuoti procesinės teisės normų pažeidimo.

30. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.

31. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ reglamentuojančias normas, priėmė nutartį atitinkančiÄ ir užtikrinančiÄ prioritetinius Å¡alių nepilnamečio vaiko interesus, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti iÅ¡ esmės teisėtos ir pagrįstos nutarties. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str., n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Andrutė Salvador